- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- A-1615-492/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04596-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- S. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavmo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 18 d. iki 2018 m. kovo 13 d. ir nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjui teko per mažai ploto. Nors dešimties vietų kamerose esantys sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto buvo atskirti apie 2,2 m aukščio sienele ir medinėmis durimis, tačiau kameroje naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) buvo girdimi iš jo sklindantys garsai ir buvo užuodžiamas nemalonus kvapas. Dvivietėse kamerose sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto buvo atskirti apie 1,5 m aukščio sienele, neužtikrinusia pareiškėjo privatumo, nes per kameros duryse įrengtą stebėjimo langelį jį galėjo stebėti pareigūnai. Dėl to, kad, kitų kalinamų asmenų nuomone, pareiškėjas per garsiai naudodavosi tualetu, iš jo buvo tyčiojamasi, kalinamų asmenų iniciatyva buvo išvarytas į kitą kamerą, kurioje taip pat iš jo buvo tyčiojamasi. Pareiškėjui nežymiai buvo sutrikdyta sveikata. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, patyčias.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. Laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nėra visų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundu prašo priteisti atlyginti jam neturtinę žalą už laikotarpius nuo 2018 m. vasario 18 d. iki 2018 m. kovo 13 d. ir nuo 2018 m. kovo mėn. (tikslios dienos neprisimena) iki 2018 m. balandžio mėn. (tikslios dienos neprisimena), kai jis Lukiškių TI-K atlikinėjo arešto bausmes. Kadangi pareiškėjas pateiktame skunde nenurodė konkrečių laikotarpių, kuriais buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose laikymo sąlygos neatitiko nustatytų reikalavimų, ir nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, rėmėsi atsakovo atstovo byloje pateiktais duomenimis, t. y., kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2018 m. kovo 12 d. ir, atlikęs arešto bausmę, išvyko 2018 m. balandžio 6 d., taip pat atvyko 2018 m. balandžio 23 d. ir, atlikęs arešto bausmę, išvyko 2018 m. gegužės 9 d.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu minimalūs kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (neteko galios 2019 m. kovo 6 d.) (toliau – ir Įsakymas), kurio 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą. Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose.
8. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad Lukiškių TI-K reikalavimo dėl Įsakymo 1.3.1 punkte nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto šiuo atveju nepažeidė. Įvertinus pareiškėjo kamerų plotus ir jose buvusių asmenų skaičių, nustatyta, kad pareiškėjui būnant minėtose kamerose vienam ar laikomam kartu su kitais asmenimis visą ginčui aktualų laikotarpį teko daugiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto.
9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsižvelgęs į Lukiškių TI-K pateiktus duomenis, kuriose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, įvertinęs, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. Lukiškių TI-K įrengė užuolaidas, uždengiančias sanitarinio mazgo matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse, taip pat atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas neginčija, jog dešimties vietų kamerose esantys sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto buvo atskirti ne tik pertvara, bet ir medinėmis durimis, darė išvadą, jog pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis užuolaida nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nekonstatuotinas.
10. Teismas darė išvadą, kad atsakovo atstovas ginčui aktualiu laikotarpiu nepažeidė pareiškėjo teisės būti laikomam Lukiškių TI-K tinkamomis sąlygomis. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė šiuo atveju. Todėl teismas pripažino, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
III.
11. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
12. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir jo argumentą, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. ir nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. Pareiškėjui teko kalėti per mažo ploto sąlygomis. Sanitarinis mazgas taip pat tinkamai nebuvo atskirtas nuo bendros kamerų erdvės. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo žeminamas pareiškėjo orumas, pažeidžiamas privatumas, jis patyrė dvasinius išgyvenimus. Pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti yra visiškai įrodytas, t. y. pagrįstas faktais (duomenimis) ir teismų praktika (teisės aktais).
Atsiliepimas
13. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
14. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas savo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, jo nusiskundimai yra abstraktūs. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta valstybės civilinės atsakomybės būtina sąlyga – neteisėti veiksmai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl, pareiškėjo teigimu, patirtos neturtinės žalos, jam kalint netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 18 d. iki 2018 m. balandžio mėn., atlyginimo. Visgi atsakovo atstovo byloje pateikti duomenys, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas ne nuo 2018 m. vasario 18 d., bet nuo 2018 m. kovo 12 d. (b. l. 12–13).
16. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pareiškėjos atžvilgiu padarytų neteisėtų veiksmų, atmetė pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti.
17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjos apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. ir jose kalėjusių asmenų skaičių (b. l. 12–13), pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjui tekęs plotas atitiko nacionalinės teisė aktų reikalavimus, t. y. pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto (Įsakymo 1.3.1 p.). Išskaičiavus sanitarinio mazgo užimamą plotą kamerose, t. y. 0,56–0,7 kv. m (b. l. 15, 20), pareiškėjui taip pat teko ne mažiau kaip 3 kv. m kamerų ploto, o tai pagal EŽTT praktiką nesudaro prielaidų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą dėl ploto trūkumo (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13).
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis (b. l. 15, 21), pripažįstą, kad pareiškėjo teisė į privatumą ginčui aktualiu laikotarpiu (išskyrus laikotarpį, kai pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 391) naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), kuris nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės (t. y. buvo atskirtas ne aukštesne kaip 1,5 m pertvara ir nebent užuolaidomis), buvo pažeista. Toks sanitarinio mazgo (tualeto) atskyrimas neužtikrina asmens, besinaudojančiu juo, privatumo tiek pagal EŽTT praktiką, tiek pagal šio teismo praktika grindžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-875-756/2020). Konstatuotina, kad šis pažeidimas truko 37 paras. Dėl pažeistos teisės į privatumą yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą.
20. Nustačius, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu tam tikru metu buvo kalinamas pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) (pažeistas Konvencijos 8 str.), pripažintina, kad atsakovo atstovas (buvęs Lukiškių TI-K) šiuo aspektu veikė neteisėtai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto padaryto pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegiją daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo pobūdį (tai iš esmės sunkus pažeidimas, tačiau 3 paras pareiškėjas buvo kalinamas kameroje vienas, tai reiškia, kad jis, besinaudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), galėjo būti matomas tik Lukiškių TI-K pareigūnų (darbuotojų), dėl to šiomis paromis pažeidimo pobūdis buvo lengvesnis) ir trukmę (iš viso – 37 paros), taip pat atsižvelgusi, kad kitų pareiškėjo teisių pažeidimų šioje byloje nenustatyta ir nėra pagrindo nustatyti, kad konstatuotas teisės į privatumą pažeidimas pareiškėjui sukėlė ilgalaikes neigiamas pasekmes (pvz., sveikatos sutrikimus), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui pakankama suma jo patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 100 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteisti didesnę sumą nėra pagrindo.
22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinant iš dalies. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo S. M. skundą tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjui S. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavmo) 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti; kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Nutartis neskundžiama.