- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-02
- Bylos Nr.
- eAS-105-789/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05068-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Dainiaus Raižio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. RM-45267 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti J. K. 2021 m. spalio 5 d. prašymą dėl gyventojų pajamų mokesčio delspinigių panaikinimo (toliau – ir Prašymas) bei panaikinti VMI 2021 m. gruodžio 10 d. nurodymą Nr. (23.31-08) 467-76847 (toliau – ir Nurodymas). Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nurodymo galiojimą ir vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 4 d. nutartimi priėmė pareiškėjo J. K. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Nurodymą, kitą skundo dalį atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Nurodymo panaikinimo atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsnių reikalavimus, todėl priimtinas nagrinėti.
Spręsdamas pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti Prašymą priėmimo klausimą, teismas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl administracinės bylos dalyko ir nustatė, kad Raštu nebuvo išspręstas klausimas dėl atleidimo nuo delspinigių. Raštu į pareiškėjo Prašymą jam buvo paaiškinta dėl nepriemokos susidarymo ir ankstesnį pareiškėjo informavimą apie susidariusią mokestinę nepriemoką, dėl atleidimo nuo delspinigių tvarkos, pateikiant atitinkamą prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus, dėl įsiskolinimo išieškojimo tvarkos, jei iki nurodyto termino nebus sumokėta mokestinė nepriemoka ar nepateiktas mokesčių mokėtojo prašymas dėl atleidimo nuo delspinigių.
Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Raštą ir įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti Prašymą yra nenagrinėtinas teismų, kadangi šis Raštas į pareiškėjo Prašymą nėra administracinis aktas, darantis įtaką pareiškėjo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, juo nėra keičiama pareiškėjo teisių ir (ar) pareigų apimtis (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d.), jis negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl šį skundo reikalavimą teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog skundžiamame Rašte, kuriuo pareiškėjui buvo atsakyta į jo Prašymą, nurodyta, kad jis per vieną mėnesį nuo Rašto įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nesudaro pagrindo kitaip vertinti šį Raštą.
III.
Pareiškėjas J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti jo skundo dalį, ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas paaiškina, kad jis ginčija du susijusius ir jam neigiamus padarinius sukeliančius VMI administracinius sprendimus: Raštą, kuriuo atsisakoma tenkinti pareiškėjo Prašymą panaikinti priskaičiuotus gyventojų pajamų mokesčio delspinigius, ir Nurodymą. Pareiškėjo teigimu, teismas neteisingai kvalifikavo Rašto turinį, juo pareiškėjui sukeliamas pasekmes ir keliamo ginčo pobūdį dėl Rašto esminių trūkumų (Raštas nemotyvuotas, Prašymas realiai neišnagrinėtas). Pareiškėjas nurodo, kad Raštas sukuria jam tiesioginius teisinius padarinius, kadangi Prašymu jis aiškiai išreiškė savo valią dėl nesutikimo su apskaičiuotais delspinigiais dėl jų nepagrįstumo ir prašė juos panaikinti, o ne atleisti nuo jų. Rašte išreikšta VMI valia netenkinti tokio pareiškėjo prašymo ir nepanaikinti galimai nepagrįstai priskaičiuotų delspinigių. Pareiškėjo teigimu, Nurodymas yra tik išvestinis aktas, kuris jau yra įvykdytas, tai nėra savarankiškas administracinis aktas, juo nebuvo nei apskaičiuoti delspinigiai, nei pagrįstas jų apskaičiavimas, todėl, nepriėmus pareiškėjo skundo pirmojo reikalavimo, bylos procesas bus formalus ir betikslis, o asmens teisė kreiptis į teismą dėl VMI vienašališkai apskaičiuotų delspinigių bus paneigta. Pareiškėjas paaiškina, kad joks sprendimas, kuriame būtų nurodyti delspinigių apskaičiavimo faktiniai ir teisiniai pagrindai, pareiškėjui nebuvo įteiktas, apie itin didelius ir neproporcingus delspinigius pareiškėjas sužinojo tik elektroninėje „Mano VMI“ sistemoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 4 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Raštas nėra administracinis aktas, darantis įtaką pareiškėjo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, juo nėra keičiama pareiškėjo teisių ir (ar) pareigų apimtis, skundžiama nutarties dalimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Raštą ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti Prašymą. Pareiškėjas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame laikosi pozicijos, kad Raštas sukelia jam neigiamus padarinius, kadangi juo atsisakoma tenkinti prašymą panaikinti priskaičiuotus gyventojų pajamų mokesčio delspinigius.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-790-415/2021).
Pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016).
Vertinant pareiškėjo skundo dalies reikalavimų priimtinumo klausimą, pirmiausia pažymėtina, jog, pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-28-438/2017).
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas VMI pateikė 2021 m. spalio 5 d. prašymą, kuriame, be kita ko, jis pateikė prašymą užskaityti jo atliktus mokėjimus ir anuliuoti 52 058,92 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių nepriemoką. VMI Raštu atsakė į pareiškėjo Prašymą, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo anuliuoti turimą mokestinę nepriemoką. Šiuo atveju Raštu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą anuliuoti jo turimą mokestinę nepriemoką. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš skundžiamo Rašto turinio matyti, jog juo nebuvo išspręstas klausimas dėl atleidimo nuo delspinigių, nėra susijusi su keliamo ginčo pobūdžiu, kadangi, kaip matyti iš Prašymo, juo buvo prašoma ne atleisti nuo delspinigių, bet juos panaikinti (anuliuoti).
Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį tuo pagrindu, kad Raštu pareiškėjui nėra sukeliami tiesioginiai teisiniai padariniai ir kad dėl šios priežasties Raštas negali būti laikomas administracinės bylos dalyku (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje negalėjo nuspręsti, kad Raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti Prašymą. Pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, panaikinama, o pareiškėjo skundo dalies, kurią ginčijama nutartimi atsisakyta priimti, priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 4 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. lapkričio 22 d. rašto Nr. RM-45267 panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti J. K. 2021 m. spalio 5 d. prašymą dėl gyventojų pajamų mokesčio delspinigių panaikinimo, panaikinti ir perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.