Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. S. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Luodė“ prašymą įtraukti ją išieškotoja ir išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1771-588/2022, taip pat atsakovo A. P. atsisakymą nuo prašymo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. M. patikslintą ieškinį atsakovui A. P., trečiajam asmeniui A. B. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2024 m. balandžio 8 d. atsakovas A. P. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1771-588/2022, kadangi ieškovė neįvykdė taikos sutarties 4 punkto, kuriuo per 6 kalendorinius mėnesius nuo taikos sutarties pasirašymo dienos įsipareigojo sumokėti atsakovui 7 480 Eur. Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi pareiškėjui A. P. nutarta išduoti vykdomąjį raštą pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1771-588/2022 patvirtintos Taikos sutarties 4 punktą.

3. 2024 m. balandžio 16 d. ieškovė R. S. M. padavė atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutarties, nurodė, kad 2024 m. kovo 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi atsakovas visą pagal Sutarties 4 punktą skolos likutį , sudarantį 6 980 Eur, perleido UAB „Luodė“. Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi ieškovės atskirasis skundas patenkintas, panaikinta Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1771-588/2022 (teisminio proceso Nr. 2-46-3-00048-2022-3) ir atsakovo A. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nutarta nagrinėti žodinio proceso tvarka.

4. 2024 m. balandžio 30 d. pareiškėja UAB „Luodė“ pateikė teismui prašymą įtraukti ją naująja kreditore (išieškotoja) ir išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1771-588/2022. Nurodė, kad 2024 m. kovo 18 d. tarp pradinio kreditoriaus A. P. ir naujosios kreditorės UAB „Luodė“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Luodė“ įgijo reikalavimo teisę į ieškovės skolas kreditoriui A. P., t. y. 6 980 Eur reikalavimo teisės dalį pagal Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1771-588/2022 patvirtintą taikos sutartį ir 2023 m. gegužės 16 d. papildomą susitarimą prie šios sutarties; bei į 3564,48 Eur skolos likutį vykdomosiose bylose Nr. 0069/19/00171 ir Nr. 0069/19/00148. Nurodė, kad palaiko buvusio kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį dokumentą ir prašo jį patenkinti – UAB „Luodė“ išduoti vykdomąjį dokumentą dėl 6 980 Eur skolos iš R. S. M. išieškojimo.

6. 2024 m. gegužės 20 d. atsakovo atstovė advokato padėjėja pateikė atsisakymą nuo prašymo išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, kad skolininkė 2024 m. gegužės 16 d. pervedė A. P. 500 Eur.

7. 2024 m. gegužės 20 d. ieškovė R. S. M. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir prašė neišduoti vykdomojo rašto UAB „Luodė“ dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies. Nurodė, kad skolą vykdomosiose bylose Nr. 0069/19/00171 ir Nr. 0069/19/00148 jos prašymu mokėjo anūkė: 2023 m. gegužės 10 d. – 500 Eur; 2023 m. birželio 21 d. – 698 Eur; po 700 Eur 2023 m. liepos 22 d., 2023 m. rugpjūčio 9 d., 2023 m. rugsėjo 18 d. Be to, nieko nežinojo apie 2023 m. gegužės 16 d. papildomą susitarimą dėl 700 Eur dydžio baudos už kiekvieną pagrindinės skolos nesumokėtą mėnesį, kurį jos vardu su atsakovu sudarė ieškovės atstovė advokatė J. M., susitarusi su ieškovės dukra, tačiau nederinusi su ieškove. Šis papildomas susitarimas teismo nepatvirtintas, todėl negali būti laikomas galiojančiu ir vykdytinu. Taip pat nurodė, kad A. P. 2024 m. gegužės 16 d. sumokėjo 500 Eur, todėl jis nebeturi reikalavimo teisės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

18. Argumentuoja, kad skolininkė atskirajame skunde kelia klausimą dėl 2023 m. gegužės 16 d. papildomo susitarimo teisėtumo, kuris nėra byloje nagrinėjamo klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo dalykas. Pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus, todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su papildomo susitarimo teisėtumu yra teisiškai nereikšmingi. Skolininkės keliami klausimai dėl papildomo susitarimo teisėtumo yra spręstini ginčo teisenos tvarka, o ne sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Be to, Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-6218-1028/2024 yra neįsiteisėjusi.

19. Skolininkė atskirajame skunde pripažįsta, jog neįvykdė tarp šalių sudarytos taikos sutarties 4 punkto, t. y. nesumokėjo kreditoriui 6 980 Eur, todėl teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą dėl šios sumos išieškojimo, o dėl skolininkės nurodytos sumokėtos 3 298 Eur sumos buvo ginčas Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-6218-1028/2024.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

23. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

24. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors apeliantė prašo panaikinti visą Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį, tačiau jos dalių, kuriomis išspręsti UAB „Luodė“ įtraukimo išieškotoja, atsakovo A. P. atsisakymo nuo prašymo išduoti vykdomąjį raštą priėmimo ir civilinės bylos dalies pagal šį prašymą nutraukimo klausimai, neginčija. Atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus pirmosios instancijos teismas pasisako dėl apskųstos ginčijamos nutarties dalies.

25. Įstatyme įtvirtinta, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis).

26. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Taigi, įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.

27. CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje.

28. Taigi, nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygos vykdymo, teismas turi nustatyti, ar tinkamai vykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos. Nagrinėjamu atveju taip nėra, ieškovė neįvykdė taikos sutarties 4 punktu prisiimto įsipareigojimo jame nustatytu terminu.

29. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtinta ieškovės R. S. M. ir atsakovo A. P. sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla pagal ieškovės ieškinį dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais nutraukta. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 11 d. Teismo patvirtintos taikos sutarties 4 punktu ieškovė įsipareigojo bendrą 7 480 Eur sumą (6 800 Eur pagal 2018 m. birželio 1 d. vekselį + 680 Eur bylinėjimosi išlaidų) sumokės atsakovui per 6 (šešis) kalendorinius mėnesius, nuo šios taikos sutarties pasirašymo dienos. Taikos sutarties 5 punktu šalys taip pat patvirtino, kad ieškovė yra sumokėjusi 2 000 Eur atsakovui vykdydama savo skolinius įsipareigojimus pagal vykdomąsias bylas Nr. 0069/19/00171 ir Nr. 0069/19/00148 ir bendras skolos likutis jose – 5 564,48 Eur (2022 m. spalio 21 d.) yra sumažintas iki 3 564,48 Eur.

30. Nustatyta, kad 2024 m. kovo 18 d. pradinis kreditorius A. P. ir naujoji kreditorė UAB „Luodė“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurioje nurodyta, kad UAB „Luodė“ įgijo reikalavimo teisę į ieškovės skolas kreditoriui A. P., t. y. į 6 980 Eur reikalavimo teisės dalį pagal Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1771-588/2022 patvirtintą taikos sutartį ir 2023 m. gegužės 16 d. papildomą susitarimą prie šios sutarties; bei į 3 564,48 Eur skolos likutį vykdomosiose bylose Nr. 0069/19/00171 ir Nr. 0069/19/00148.

31. Minėta, jog byloje nėra ginčo dėl reikalavimo perleidimo ir UAB „Luodė“ įtraukimo naująja išieškotoja vietoje A. P. Nagrinėjamu atveju naujoji išieškotoja UAB „Luodė“ prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomo Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1771-588/2022 patvirtintos taikos sutarties 4 punkto dėl 6 980 Eur skolos iš ieškovės R. S. M. išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė pripažįsta šios sumos išieškotojai nesumokėjusi ir taikos sutarties 4 punkto neįvykdžiusi. Apeliantės teigimu, šios taikos sutarties nuostatos vykdymą jai itin apsunkino 2023 m. gegužės 16 d. sudarytas papildomas susitarimas prie teismo patvirtintos taikos sutarties, apie kurį ji teigia nežinojusi ir su jo sąlygomis nesutinkanti, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės teiginius pripažįsta nepagrįstais ir pažymi, kad papildomas susitarimas buvo sudarytas jau suėjus taikos sutarties 4 punkte numatytam ieškovės prievolės įvykdymo terminui. Taigi, vėlesnis susitarimas niekaip negalėjo sukliudyti ieškovei laiku įvykdyti taikos sutartį, o jokių kitų priežasčių, kodėl teismo patvirtintos taikos sutarties 4 punkto vis dar neįvykdė, ieškovė nenurodo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, prisiėmusi taikos sutarties 4 punkte numatytą prievolę ir jos įvykdymo terminą, įvertinusi savo turtinę padėtį ir galimybes vykdyti taikos sutarties sąlygas, pati išreiškusi savo valią dėl teisinių pasekmių taikymo taikos sutarties neįvykdymo atveju, negalėjo tikėtis kitokių nei taikytos teisinių pasekmių, t. y. priverstinio vykdymo.

32. Apeliantei argumentuojant, kad ji nieko nežinojo apie jos atstovės advokatės ir atsakovo A. P. 2023 m. gegužės 16 d. sudarytą papildomą susitarimą prie teismo patvirtintos taikos sutarties ir juo prisiimtus papildomus finansinius įsipareigojimus, t. y. 700 Eur baudos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį mokėjimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, manydama, jog šį susitarimą jos vardu sudarė neįgaliotas asmuo ar kad susitarimas kitaip pažeidžia jos teises ir interesus, turi teisę pareikšti ieškinį bendrąja ginčo teisenos tvarka ginčydama šį susitarimą. Tačiau nagrinėjamam klausimui dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 4 punktą ieškovės nurodytas papildomas susitarimas ir jo teisėtumas įtakos neturi. Pirmosios instancijos teismas, išduodamas vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties 4 punktą, priešingai nei teigia apeliantė, nepakeitė taikos sutarties ir ja prisiimtų ieškovės įsipareigojimų apimties, ginčijama nutartimi neišdavė vykdomojo rašto dėl priverstinio 2023 m. gegužės 16 d. papildomo susitarimo vykdymo. Pati ieškovė nurodo, kad vykdydama taikos sutarties 4 punktą yra sumokėjusi tik 500 Eur. Minėta, jog taikos sutarties 4 punktu ieškovė įsipareigojo atsakovui sumokėti 7 480 Eur, taigi, liko skolinga 6 980 Eur ir šios sumos bei savo prievolės neginčija. Būtent nurodytos 6 980 Eur sumos priverstiniam išieškojimui iš ieškovės pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi ir išdavė vykdomąjį raštą išieškotojai.

33. Apeliantės nurodytoje Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-6218-1028/2024 buvo nagrinėjamas ginčas dėl antstolės veiksmų apskaičiuojant skolos likučius antstolės priverstinai vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0069/19/00148 ir Nr. 0069/19/00171. Minėta, kad teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5 punkte nurodyta, jog ieškovės skolos atsakovui pagal šias vykdomąsias bylas sudaro iš viso 3 564,48 Eur. UAB „Luodė“ 2024 m. kovo 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo reikalavimo teisę ir į šią sumą. Ieškovė nurodė, kad vykdomosiose bylose Nr. 0069/19/00171 ir Nr. 0069/19/00148 ji (už ją) sumokėjo 3 298 Eur (500 + 698 + 700 + 700 + 700), tačiau antstolė 2024 m. kovo 14 d. patvarkymu Nr. S-24-69-14536 nurodė ieškovei sumokėti 4 205,31 Eur sumą (171,08 Eur vykdymo išlaidas, 3 564,48 Eur įsiskolinimą, 469,75 Eur palūkanų). Taigi, nurodytoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės sumokėtų sumų įskaitymo ir teismas nurodė, kad antstolė vykdomosiose bylose skolos dydį turėtų skaičiuoti įvertinusi skolininkės sumokėtas sumas kaip pagrindinės skolos dengimą, o ne kaip baudas pagal 2023 m. gegužės 16 d. papildomą susitarimą, dėl kurių mokėjimo šalys nesutaria. Teismas pažymėjo, kad šalių 2023 m. gegužės 16 d. papildomas susitarimas nėra vykdomasis dokumentas, kol teisme nėra išspręstas jo vykdytinumo klausimas. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 20 d. Šiaulių apygardos teismui nutartį palikus nepakeistą ir konstatavus, jog papildomas susitarimas priverstine tvarka negali būti vykdomas ir neturi privalomai vykdytino dokumento galios, kadangi nėra patvirtintas teismo nutartimi CPK 595 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Taigi, nurodytoje Šiaulių apylinkės teismo byloje buvo sprendžiami su kitos teismo patvirtintos taikos sutarties dalies (5 punkto) vykdymu susiję klausimai, kurie nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant, ar išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties 4 punktą dėl kitos ieškovės skolos atsakovui.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdymo veiksmus. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015). Taigi, nagrinėjamu atveju reikšminga yra aplinkybė, jog nustatytu terminu ieškovė neįvykdė įsiteisėjusia Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punkto ir nesumokėjo išieškotojai 6 980 Eur skolos, jokių priežasčių ir aplinkybių, galėjusių jai objektyviai sukliudyti įvykdyti taikos sutarties 4 punktą, nenurodė ir nepagrindė. Tuo tarpu, apeliantės teiginiai apie papildomo susitarimo galiojimą, per dideles, nepagrįstas juo numatytas sankcijas ir pan., nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje byloje, nes 2023 m. gegužės 16 d. papildomas susitarimas niekaip nėra susijęs su ginčo nutartimi išduotu vykdomuoju raštu. Šiuo atveju nagrinėjamas tik atskiras procesinis klausimas, t. y. ar egzistuoja teisinis pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 4 punktą, o šiuo atveju jis egzistavo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą.

35. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.