- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-01-30
- Bylos Nr.
- 1-73-588/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24071-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Vercinskė
- Kaltinamasis
- A. T.
- Nukentėjusysis
- P. J.
- Advokatai
- Jelena Pališaitienė, Julija Manakas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualios veiklos pažymėjimą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis A. T. 2022 m. birželio 30 d., apie 12.10 val., namo (duomenys neskelbtini) kieme, konflikto metu, tyčia, sodo žirklėmis dūrė nukentėjusiajam P. J. į kairį smilkinį, tuo padarydamas P. J. odos įdrėskimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šiais savo veiksmais A. T. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad iš esmės palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas ir visiškai pripažįsta kaltę. Dar kartą norėjo atsiprašyti P. J. už savo netinkamą elgesį ir už tai, kad nusižengė įstatymui. Nurodė, kad pripažįsta, jog 2022 m. birželio 30 d., apie 14.00 val., namo (duomenys neskelbtini) kieme, ginčo metu sodo žirklėmis tyčia dūrė P. J. į kairįjį smilkinį. Konfliktas buvo iššauktas dėl tvoros, kurią, jo nuomone, P. J. sugadino su automobiliu. Didžiausiai klaida buvo ta, kad elgėsi netinkamai, nes buvo supykęs ant P. J. Dešine ranka, kurioje buvo sodo žirklės, tyčia dūrė į smilkinį, padarydamas nežymų odos įdrėskimą. Tuo metu P. J. išsitraukė ašarinių dujų balionėlį ir papurškė jam į veidą. Supranta, kad padarė didelę klaidą, nes tikrai nenorėjo ir nesitikėjo, kad taip įvyks. Suvokė savo veiksmų pavojingumą ir pilnai padarė išvadą dėl savo veiksmų. Kaimyno P. J. atsiprašė ir norėjo atlyginti jam padarytą žalą, bet P. J. paprašė 5000,00 Eur, o jis tokių pinigų neturi. Supranta, kad dėl jo veiksmų nukentėjęs asmuo patyrė skausmą dėl padaryto odos įdrėskimo. Sutinka atlyginti žalą iki 500,00 Eur. Kadangi kompensacijos dydis priklauso nuo sužalojimo dydžio, todėl mano, kad nežymus odos įdrėskimas nėra vertas 500,00 Eur. Pats paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, tai padarė po to, kai 15 minučių plovė akis, nes visą veidą degino nuo pripurkštų ašarinių dujų. Mano, kad P. J. visada kišenėje nešiojasi ašarines dujas. Konflikto metu pats stovėjo savo kiemo pusėje ir niekur nėjo. Kai P. J. išlipo iš mašinos, jam pasakė dėl sugadintos tvoros. Matė, kad tvora buvo sugadinta ankščiau. Pamatė, kai P. J. išlipo ir sugalvojo pasakyti, kad nelaužytų tvoros. Tvoros sugadinimo aukštis atitiko P. J. priekabos aukštį, tai nustatė „iš akies“. Paaiškino, kad P. J. labai konfliktiškas, dėl tvoros rašė skundus į statybos inspekciją ir kultūros paveldui, bet nieko nelaimėjo. Konfliktas tęsiasi du ar trys metai. Kaimynė J. R. ten gyvena jau senai, gal 10 metų, prieš du ar tris metus įsikėlė P. J. Jis norėjo padaryti tvarką. Iki šio įvykio su J. R. jokių konfliktų nebuvo. Tik tuo metu, kai atsikraustė P. J., prasidėjo konfliktai. P. J. dujas purškė veiksmo metu, t. y. kai jam įdūrė, jis tuo metu ir purškė. Nežino, ko P. J. siekė tokiu veiksmu. Veiksmas vyko momentiškai. Nelabai įsivaizduoja, kaip viskas vyko, nes jam pačiam degino visą veidą ir akis. Po šio įvykio daugiau jokio kontakto nebuvo, tik atsiprašė nukentėjusiojo. Nusipirko šakočio, nuėjo pas juos į namus ir norėjo atsiprašyti, bet jis nenorėjo, kad jo atsiprašytų ir pasakė, kad susitiksime teisme. Ankščiau pats niekada nebuvo susidūręs su policija. Prieš 15 metų užsiiminėjo koviniais menais, mokė vaikus karatė meno. Konfliktas su P. J. toje pačioje kiemo teritorijoje buvo prieš du metus. Be to, konfliktas yra buvęs ne vienas. Pvz., kai P. J., nesaugodamas tvoros, pjovė šimtametę pušį, žmona ėjo nufotografuoti, o P. J., būdamas bokštelyje, nusimovė kelnes ir jo žmonai parodė lytinius organus. Prieš pusantrų metų, kai dėjo trinkeles, paprašė P. J., kad užpiltų žvyro skirtumą ir sulygintų su jo teritorijos trinkelėmis, tada vėl įvyko didžiausias konfliktas. Jie nori viską išspręsti gražiai, bet negali gražiai susikalbėti. Buvo ir vyriškas susistumdymas, kaimynas P. J. įžeidinėjo žmoną ir t. t. Įvykio dieną pats pakvietė P. J. prieiti pažiūrėti tvorą, paprašė atstumti priekabą, kad įsitikintų, jog įlenkimas atitinka priekabos aukštį, bet P. J. pasakė, kad „jeigu tau reikia, tu ir atsistumk“. Tada jis automobiliu išvažiavo iš kiemo, apsisuko ir sustojo. Kai P. J. išlipo, pradėjo jam rodyti tvoros sugadinimą. Tvora buvo įlenkta. Nuo to šis konfliktas ir prasidėjo. P. J. pradėjo kalbėti necenzūriniais žodžiais. J. R. iš pradžių kieme nebuvo, ji buvo namuose, atėjo tuo metu, kai prasidėjo konfliktas. J. R. buvo šalia tuo metu, kai dūrė žirklėmis P. J. Turi vienintelį norą atsiprašyti ir baigti visus konfliktus. Buvo nuėjęs pas P. J. atsiprašyti ir atsiprašė. Prašo skirti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo A. T. gynėja advokatė J. Manako – Galminė nurodė, kad palaiko kaltinamojo duotus parodymus. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nurodė, kad kaltinamasis atsiprašė ir ne kartą siūlė nukentėjusiajam taikytis, tačiau susitarti nepavyko. Net prieš teisiamąjį posėdį kaltinamasis atsiprašė ir siūlė nukentėjusiajam susitaikyti. Vertindama kaltinamojo A. T. asmenybės pavojingumą, pažymėjo, kad A. T. anksčiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą. A. T. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. A. T. dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, apie jo asmenybę neigiamų duomenų nėra. A. T. sutinka geranoriškai atlyginti nukentėjusiajam iki 500,00 Eur neturtinės žalos. A. T. pilnai padarė išvadas dėl savo elgesio. Todėl mano, kad yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėjo, kad A. T. kaltinamas įvykdžius vieną nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), todėl baudžiamasis įstatymas suteikia galimybę taikyti laidavimo institutą. Mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visi pagrindai ir sąlygos kaltinamąjį A. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. T. laiduotoja sutinka ir nori būti jo sutuoktinė D. T., kuri, pati būdama nepriekaištingos reputacijos, turi galimybę daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui. Be to, nėra jokių pagrindų, leidžiančių suabejoti D. T. kaip laiduotojos patikimu. Pažymėjo, kad kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. geranoriškai sutinka atlyginti iki 500,00 Eur neturtinės žalos. Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog nukentėjusysis buvo nedarbingas, jog vartojo vaistus, jautė nerimą, nemigą ar pan. Nesutinka su nukentėjusiojo prašymu priteisti iš kaltinamojo 300,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes P. J. jokių čekių ar kvitų, kurie patvirtintų gydymo išlaidas, nepateikė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, ar apskritai po patirto sužalojimo buvo nedarbingas, ar toliau gydėsi. Taip pat prašė nukentėjusiojo asmens turėtas teisinės pagalbos išlaidas sumažinti atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus. Nurodė, kad baudžiamoji byla yra nagrinėjama sutrumpinto proceso tvarka, teisės taikymo požiūriu nesudėtinga, nedidelės apimties ir aiški, paruoštas civilinis ieškinys yra tik 3 lapų apimties, vertina, kad ypatingų specialių žinių byloje nereikėjo, parengti dokumentai paprasti, todėl nukentėjusiojo prašoma suma proceso išlaidoms atlyginti yra aiškiai per didelė.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja D. T. nurodė, kad ji yra kaltinamojo sutuoktinė. Mano, kad viskas turi prasidėti nuo pokalbių. Po įvykio ji su vyru labai daug kalbasi. Jos darbe yra nagrinėjami ginčai ir žino, kaip sudėtinga visus tuos dalykus išspręsti, sunku rasti taškus, kur būtų galima susitarti. Ne tik ji kalba su vyru, tai daro ir jų vaikai. Ji su vyru gyvena dviese, vaikai jau suaugę. Visada laiką leidžia kartu, išskyrus tą laiką, kai būna darbuose. Savaitgalius leidžia kartu, kartu keliauja. Turi draugų, su kuriais leidžia laiką. Visi supranta, kad tai kvaila situacija, nes šiuo atveju labiau sužaidė vyriškos ambicijos, ten nebuvo dėl ko pyktis. Kaimynystėje atsirado vyriška trintis. Įsitikinusi, kad tuo atveju, jeigu ji būtų buvusi namuose, to tikrai nebūtų įvykę. Iš situacijos sunku išeiti, nes lieka gyventi kaimynystėje. Mano, kad vieniems kitus reikia mažiau matyti, vieniems kitų vengti, vieniems pro kitus praeiti pagarbiai. Nori iš šios situacijos išeiti teisingai. Pripažįsta, kad nėra gerai kelti ranką, purkšti dujas, šie veiksmai buvo neteisingi, jų turėjo nebūti nei iš vienos pusės. Paaiškino, kad konfliktai prasidėjo tuo metu, kai atsirado P. J. Negali pasakyti, kodėl konfliktai atsirado. Tai jaučia visi kaimynai. Kaimynystėje gyvena vyro brolis su žmona, dažnai su jais pakalba, kaip ramiai gyveno iki tol, kol atsikraustė P. J. Patys ten gyvena jau daugiau 30 metų. Visi kaimynai jiems leido statyti namą, visus darbus darė kartu, kai reikėdavo ir net vaikus prižiūrėdavo. Nurodė, kad jos sutuoktinis A. T. puikiai supranta, ką galima daryti ir ko ne. Jis yra tvirtas vyras ir žmogus, turi daug draugų ir mokinių, buvę mokiniai jaučia pagarbą, jo nereikia kontroliuoti. Mano, kad pokalbyje galima daug ką išspręsti, tiesiog reikia daug kalbėtis ir eiti per širdį. Tų pokalbių reikia tam, kad A. T. išmoktų valdytis, nesinervinti ir ramiau reaguotų į visokias situacijas. Tiki, kad pokalbiai padės jam pasikeisti, nes jis yra atsakingas žmogus ir viską ima į galvą, labai išgyvena dėl šios situacijos. Pati dirba valstybės tarnautoja, gyvena nuo algos iki algos, todėl nėra tas žmogus, kuris turi daug pinigų ir galėtų duoti užstatą.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs P. J. nurodė, kad po to, kai surado draugę, kuri gyveno A. T. name, pradėjo pas ją atvažiuoti su mašina. Pasistatė mašiną ten, kur ir visi. Vieną kartą buvo išvarytas, kitą kartą – rado pradurtą automobilio padangą. Kaltininkai nebuvo nustatyti, tačiau D. T. pripažino, kad tai galėjo padaryti jų poilsiautojai. Po to įvykio mašinos daugiau ten nebestatė, pasidarė savo įvažiavimą. Taip pat buvo konfliktas dėl trinkelių, A. T. pasikvietė jį ir pradėjo sakyti, kad jis negerai daro, norėjo trenkti, bet nepataikė. Kai nepataikė, atsitraukė ir spjovė į jį. Teigė, kad A. T. yra labai agresyvus. Kitas konfliktas įvyko dėl šiukšlių, t. y. nuo A. T. stogo lietvamzdžių varnos ištampė susikaupusias šiukšles, pasakė jam, kad susitvarkytų tas šiukšles, o jis atsakė, kad tai jų problema. Jis tas šiukšles sušlavė ir sumetė į A. T. pusę. Tada A. T. peršoko per tvorą ir pradėjo „ramalioti“. Jis negalėjo jam pasipriešinti ir pradėjo šaukti, A. T. jį paleido tik tada, kai atbėgo J. R. Anūkas jam patarė turėti ašarinių dujų balionėlį, parvežė jį dovanų iš užsienio, dujų balionėlį laikė mašinoje. Įvykio dieną įvažiavo į kiemą priekiu, nes reikėjo prisikabinti priekabą. Jam stumiantis atbulomis, A. T. pakvietė ir sako, kad jis tvorą sulaužė. Paprašė jo, kad palauktų, kol pasistatys mašiną. Pagalvojo, kad reikia pasiimti dujų balionėlį ir įsidėti jį į kišenę. Kai atėjo, jiedu susibarė. Besiaiškinant vienas kitą išvadino negražiais žodžiais, A. T. jį išvadino debilu ir bekiaušiu, o jis A. T. - pimpalu. Tuo metu atbėgo J. R., ji buvo netoli, per tvorą. A. T. pasijuokė, kad jis pasikvietė J. R. į pagalbą. A. T. dešine ranka tiesiu smūgiu trenkė į smilkinį. Tai buvo 3 cm įbrėžimas. Kai A. T. įdūrė, jis greitai išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė. Jei nebūtų papurškęs, nežino kuo viskas būtų pasibaigę. Mano, kad laiduotojos teiginiai apie gražius kaimyniškus santykius su vyro brolio šeima neatitinka realybės, nes iš tikrųjų A. T. visada mušdavosi su broliu, be to, kaltinamojo brolio žmona net pasidžiaugė, kad jis atsirado ir pasakė, kad gal jau ant jų taip nebepuls, nes pradėjo su nukentėjusiuoju konfliktuoti.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo gynėja advokatė J. Pališatienė nurodė, kad pati asmeniškai ikiteisminio tyrimo metu siūlė šalims susitaikyti. Kaltinamasis tinkamai neatsiprašė. Tai yra įsisenėjęs konfliktas, tačiau jo atlikti veiksmai buvo ne tik nemalonūs, bet ir pavojingi. Kaltinamasis yra fiziškai stiprus, yra sportavęs kovinius menus. Moralinės žalos jausmas nukentėjusiojo atžvilgiu labai jaučiamas. Jis jaučia baimę. P. J. sugyventinė J. R. šiuo metu parduoda savo namo dalį, nes nori išsikraustyti ir pradėti ramų gyvenimą. Civilinio ieškinio neturtinės žalos atlyginimą įvertino pats nukentėjusysis. Įvertino ne tik dėl kaimynų gero gyvenimo, bet ir dėl savo moralinių išgyvenimų. Paaiškino, kad P. J. yra pensininkas, turi nustatytą neįgalumą. Žala jam turi būti atlyginta. Klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Sutinka, kad laiduotoja gali daryti gerą poveikį kaltinamajam. Prašo civilinį ieškinį tenkinti pilnai, taip pat priteisti nukentėjusiojo turėtas teisinės pagalbos išlaidas.
Kadangi kaltinamasis A. T. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino, padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, kaltinamasis ir prokuroras neprieštaravo, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Iš kaltinamojo A. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2022 m. birželio 30 d., apie 12.00 val., sodo žirklėmis kirpo žolę. Į savo sklypo pusę su automobiliu įvažiavo kaimynas P. J., kuris yra J. R. sugyventinis. Išlipusiam P. J. pasakė, kad 2022 m. pavasarį su automobilio priekaba sugadino tvorą. P. J. pasakė „įrodyk“. P. J. pasakė „paimkime automobilio priekabą, privežkime prie mano tvoros ir pažiūrėkime, kad tvoros sugadinimo aukštis atitinka priekabos aukštį“. P. J. pasakė „esi pimpalas“. Įvyko žodinis konfliktas, kurio metu vienas kitą vadino necenzūriniais žodžiais. P. J., susikišęs rankas į šortų kišenes, pradėjo rodyti nepadorius gestus. Atėjo J. R., kuriai pasakė, kad P. J. neįžeidinėtų. J. R. paklausė, kaip įžeidinėja P. J.. Jai atsakė, kad jį pavadino „pimpalu“. J. R. paklausė, o ką reiškia žodis „pimpalas“. Jai pasakė, kad „ir tau nepatiktų, jei aš tave „pimpalu“ vadinčiau“. Ji atsakė: „gali vadinti“. Tada P. J. pasakė „ar ir vėl pasikvietei pagalbos, kad tave gelbėtų?“ P. J. paklausė „ką sakai“ ir pasukęs galvą į dešinę, tai yra atkišęs kairę ausį, priėjo arčiau tvoros. Kadangi buvo labai supykęs ant P. J., dešinę ranką, kurioje buvo sodo žirklės, ištiesė link P. J. kairės ausies ir tyčia dūrė į kairį smilkinį. P. J., išsitraukęs iš kišenės ašarinių dujų balionėlį, papurškė į veidą. Atsitraukė nuo tvoros ir atsisėdo ant žolės (1 t., b. l. 142-143).
Iš nukentėjusiojo P. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2022 m. birželio 30 d., apie 12.05 val., su automobiliu atvažiavo pas J. R.. Kieme, savo valdoje, buvo A. T., kuris pasakė „ateik pažiūrėk, stumdamas atbulomis man tvorą sulaužei“. Išlipdamas iš automobilio pasiėmė dujų balionėlį ir įsidėjo į kelnių kišenę. Jį pasiėmė savigynai, nes anksčiau su A. T. buvo konfliktų, jis yra agresyvus. Pats stovėjo J. R. sklypo pusėje, už tvoros stovėjo A. T., kuris rankose laikė sodo žirkles. A. T. parodė į tvorą ir pasakė, kad jis (P. J.) sulaužė. Atsakė jam, kad nesulaužė. Kilo žodinis konfliktas, atėjo J. R., kurį jį (P. J.) pastūmė į šalį ir pasakė, kad pasikalbės pati. Konfliktas vyko toliau. Priėjo arčiau, kad išgirstų, ką sako A. T., nes blogai girdi. Sakydamas „ką ką“, galvą ištiesė į priekį. Tada A. T. ištiesė ranką, kurioje buvo žirklės ir dūrė į kairį smilkinį arčiau ausies. Iš kišenės ištraukė ranką su dujų balionėliu ir papurškė dujų (1 t., b. l. 1-2, 32-33).
Iš liudytojos J. S. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2022 m. birželio 30 d., apie 12.00 val., su automobiliu atvažiavo P. J.. P. išėjus į kiemą, audamasi batus, pro praviras namo duris, išgirdo, kad A. T. pašaukė P. prieiti prie tvoros. Kadangi A. T. yra labai konfliktiškas, todėl ji skubiai išėjo į kiemą. Jos sklypo pusėje prie tvoros stovėjo P. J., o savo sklypo pusėje prie tvoros - A. T., kuris rankoje laikė sodo žirkles. Priėjo prie P., abiejų paklausė, kas atsitiko. A. T. pradėjo šaukti, kad P. J. su priekaba įvažiavo į tvorą ir ją apgadino. P. J. pasakė, kad tikrai neįvažiavo į tvorą. Tada A. T. pasakė „pristumk savo automobilio priekabą ir tikrinsim tvoros sugadinimą pagal priekabos aukštį“. Tarp P. J. ir A. T. vyko žodinis konfliktas. Liepė P. J. pasitraukti toliau nuo tvoros, nes vyrai šaukė vienas ant kito. Pasakė, kad reikia kviesti policiją dėl tvoros sugadinimo. A. T. pasakė, kad nereikia jokios policijos, reikia patiems aiškintis. Tada A. T. juokdamasis pasakė P. J. „ar ir vėl pasikvietei pagalbos, kad tave gelbėtų?“. Kadangi P. J. prastai girdi, savo galvą linktelėjo link tvoros, pasukdamas kairę ausį link A. T., kad išgirstų, ką A. T. sako. P. J. paklausė A. T. „ką, ką pasakei?“. Tuo momentu A. T. su dešinėje rankoje laikomomis žirklėmis dūrė P. J. į kairės pusės smilkinį. P. J., išsitraukęs iš kišenės dujų balionėlį, papurškė A. T. į veidą. A. T. atsitraukė nuo tvoros, numetė ant žemės sodo žirkles, šaukė „durniau, tu durniau“. P. J. paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją (1 t., b. l. 42-43, 46-48).
Iš 2022 m. birželio 30 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo turinio nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kieme, rastos ir užfiksuotos gyvatvorės žirklės (1 t., b. l. 1-3, 12-14).
Iš 2022 m. birželio 30 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus asmens apžiūros protokolo turinio nustatyta, kad P. J. veide, ant kairiojo smilkinio, matoma 3 cm ilgio rusvos spalvos krešulių, panašių į kraują, žymė (1 t., b. l. 50-54).
Iš 2022 m. liepos 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 768/2022 (03) turinio nustatyta, kad P. J. sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 59).
Iš 2022 m. spalio 20 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad bendrajame pagalbos centre užfiksuota, kaip P. J. pranešė, jog kaimynas su „žirklėmis prakirto man smilkinį“ (1 t., b. l. 63-64).
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta tai, kad kaltinamasis A. T. 2022 m. birželio 30 d., apie 12.10 val., namo (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu, tyčia, sodo žirklėmis dūrė nukentėjusiajam P. J. į kairį smilkinį, tuo padarydamas P. J. odos įdrėskimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. T. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, byloje yra pakankamai įrodymų – nukentėjusiojo, liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūros protokolų ir tarnybinio pranešimo duomenys, specialisto išvados duomenys ir kita byloje esanti medžiaga, patvirtinanti jo kaltę. Kaltinamojo A. T. kaltė įrodyta ir jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis A. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, A. T. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo gynėja advokatė J. Manako – Galminė pateikė prašymą atleisti A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neskiriant piniginio užstato. Teisminio nagrinėjimo metu savo prašymą palaikė, prašė jį tenkinti.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Kaltinamasis A. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Kaltinamasis A. T. verčiasi individualia veikla, gauna pastovias pajamas, duomenų apie priklausomybes ar psichiatrinį gydymą byloje nėra. Palangos miesto tarybos narys Eugenijus Simutis surašė A. T. charakteristika, kurioje nurodė, kad A. yra daugiametis sportininkas, gerai žinomas Palangos miesto sporto bendruomenei, daugiau nei 15 metų vedė sporto treniruotes vaikams, ugdė jaunąją palangiškių sportininkų kartą, visada buvo gerbiamas ir mylimas savo mokinių. Taip pat A. yra smulkiojo verslo atostogų namai „M.“ savininkas, kuris kiekvieną vasaros sezono dieną bendrauja ir aptarnauja Palangos miesto poilsiautojus, o ne sezono metu užsiima remonto bei apdailos darbais, yra užsitarnavęs gerą reputaciją klientų tarpe kaip kokybiškai bei sutartu laiku atliekantis darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Šios kaltinamąjį ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad A. T. nėra piktybiškas teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį būtų galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Teismo vertinimu, nors kaltinamasis ir padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, tačiau savo kaltę pripažino, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos padarymo faktas, todėl yra pagrindas parodyti jam pasitikėjimą, nes jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus, ir, tikėtina, paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.
Be kita ko, sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog D. T. nėra teista, anksčiau niekada nebausta administracine tvarka. D. T. daugiau nei 10 metų dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama visapusiškai teigiamai, kaip atsakingas ir kolegiškas asmuo, organizuoja renginius pedagogams ir mokiniams, aktyvi socialinėje veikloje, padeda kitiems žmonėms, lengvai bendrauja su ateinančiais konsultuotis piliečiais, visada pasiruošusi išspręsti problemą abiem pusėms priimtinu būdu, ieško dialogo ir susitarimų. Baudžiamojoje byloje nėra D. T. neigiamai charakterizuojančių duomenų.
Įvertinęs laiduotoją D. T. charakterizuojančią medžiagą, tiek kaltinamojo paaiškinimus, duotus teisme, vertinant juos kompleksiškai, atsižvelgdamas į D. T. asmenines savybes, gyvenimo būdą, į tai, kad D. T. yra kaltinamajam A. T. artimas žmogus – sutuoktinė, taip pat į tai, kad D. T. niekada nebuvo teista už nusikalstamų veikų padarymą, niekada nebausta administracine tvarka, jos atžvilgiu nėra atliekamų ikiteisminių tyrimų, ji yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo bei garantuoti, kad jos sutuoktinis daugiau įstatymų nepažeis, teismas turi pagrindą manyti, kad D. T. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, tai daro ir darys, tad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus. Nors prokuroras teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad laidavimo institutas turi būti taikomas tiems asmenims, kuriems būtina elgesio korekcija, kurie nėra susiformavę arba jiems būtina priežiūra, todėl šioje situacijoje laidavimas negali būti taikomas, nes kaltinamasis yra subrendusi ir išsilavinusi asmenybė, žino kas galima, o kas - ne. Be to, pati laiduotoja pasakė, kad kaltinamojo kontroliuoti nereikia, todėl prašė kaltinamajam skirti laisvės apribojimo bausmę ir paskirti įpareigojimus. Tačiau šioje situacijoje teismas atsižvelgia į tai, kad D. T. yra pedagogė, moka spręsti konfliktines situacijas ir išdėstyti tinkamus teiginius, kurie neabejotinai darys gerą poveikį kaltinamajam. Iš teisme duotų parodymų matyti, kad galima laiduotoja neigiamai įvertino savo sutuoktinio elgesį, su juo nuolat kalbasi, moko valdyti konfliktines situacijas, padeda analizuoti savo elgesį, akcentuoja neigiamas smurtinio elgesio pasekmes ir pan.
Apibendrinus minėtas teismo aptartas aplinkybes spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, atleisti A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagal laiduotojos D. T. laidavimą. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje, numatyti bausmės skyrimo tikslai.
Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, A. T. asmenybę, laiduotojos D. T. asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas maksimaliam vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė A. T. (BK 40 straipsnio 4 dalis).
BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse, be kita ko, nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. A. T. gynėja advokatė J. Manako - Galminė prašyme prašė taikyti laidavimą be užstato. Teismas, įvertinęs dabartinę šalyje susiklosčiusią ekonominę situaciją, aukštą infliacijos lygį ir kitas aplinkybes bei vertindamas tai, kad laidavimas be užstato neskatintų laiduotojos kontroliuoti kaltinamojo elgesio bei daryti jam įtakos, stabdančios ne tik nuo naujų nusikalstamų veikų, bet ir nuo kitų teisės pažeidimų padarymo, šiuo atveju sprendžia, kad laidavimas skiriamas su 500,00 Eur užstatu.
Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), baudžiamoji byla A. T. nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Atskirai pažymėtina, kad šiuo atveju nei prokuroras, nei teismas neįžvelgia BK 37 straipsnio taikymo kaltinamojo atžvilgiu galimybės. Nors nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam P. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau bet koks sveikatos sutrikdymas yra reikšmingas, be to, įvertinus nukentėjusiajam padaryto sužalojimo lokalizaciją ir pobūdį (durta metalinėmis žirklėmis į galvą, šalia akių), darytina išvada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie mažareikšmiai, jog kaltininkui galėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).
Nukentėjusysis P. J. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, t. y. prašo priteisti iš kaltinamojo 300,00 Eur turtinei žalai ir 5000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašo priteisti 2100,00 Eur sumą advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (1 t., b. l. 146-149). Nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas ir baimę, kurią tebesigydo iki dabar. Taip pat nurodė, kad yra sulaukęs pensijinio amžiaus, tačiau kasdienėje veikloje išlieka aktyvus ir darbštus, todėl po sveikatos sutrikdymo jam reikėjo papildomai skirti lėšų organizmo stiprinimui, o sveikatos atstatymui jis vartojo ir tebevartoja daug vitaminų ir papildų, kurių pirkimo kvitų neišsaugojo.
Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam asmeniui nei turtinės, nei neturtinės žalos neatlygino, teisinės pagalbos išlaidų nesumokėjo.
Kadangi byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad dėl neteisėtų A. T. veiksmų P. J. patyrė 300,00 Eur dydžio turtinę žalą, jokie rašytiniai įrodymai nepateikti ir turtinė žala neįrodyta, konstatuojama, jog teismas neturi pagrindo tenkinti nukentėjusiojo asmens civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir turtinės žalos atlyginimo P. J. iš A. T. nepriteisia. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam įvykio metu buvo padarytas „odos įdrėskimas“, po įvykio nukentėjusysis buvo apžiūrėtas gydytojų ir išleistas namo, jokie vaistai ar specialus gydymas jam paskirti nebuvo. Reikšminga šioje byloje ir tai, kad nukentėjusysis jokių čekių ar kvitų, kurie patvirtintų patirtas gydymo išlaidas, nepateikė. Taip pat nukentėjęs asmuo nepateikė jokių įrodymų, ar po patirto sužalojimo buvo nedarbingas, negalėjo tęsti savo įprastos kasdienės veiklos, ar toliau gydėsi.
Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostata, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Pažymėtina, kad žala šiuo atveju padaroma vertybėms, kurios neturi materialinės išraiškos, tačiau įstatymas šias vertybes gina turtiniais būdais, ir neturtinė žala įvertinama bei atlyginama būtent pinigine išraiška (CK 6.250 straipsnio l dalis). Sprendžiant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kurio pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Taigi teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2007 ir kt.).
Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiajam P. J. buvo sukeltas fizinis skausmas. Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas vertina visas aplinkybes, susijusias su visais asmens išgyvenimais ir nepatogumais, tiesiogiai susijusiais su padarytu nusikaltimu.
Byloje nustatyta, kad A. T. sodo žirklėmis dūrė P. J. į kairį smilkinį arčiau kairės ausies. Nukentėjusiajam konstatuotas odos įdrėskimas, sužalojimas padarytas vieno trauminio smūginio dinaminio poveikio pasekoje, bukabriaunio ar aštriabriaunio daikto fragmentu. Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Nukentėjęs asmuo dėl patirto sužalojimo ligoninėje nesigydė, nurodė, kad gėrė vaistus nuo skausmo, medikai jam rekomendavo poilsį ir ramybę, dėl patirto sužalojimo daugiau nei 10 dienų negalėjo atlikti savo įprastų ūkio darbų, jautė didžiulį nerimą ir nemigą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė pažymėjo, kad nukentėjusysis iki šiol jaučia baimę, nes agresija visada būdavo iš A. T. pusės, nori išsikraustyti ir pradėti ramų gyvenimą, todėl jo sugyventinė J. R. nusprendė parduoti savo namą. Iš nurodytų aplinkybių, nukentėjusiojo patirtų sužalojimų masto ir pobūdžio akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, tačiau liekamųjų reiškinių, kuriuos teks šalinti operacijų ir kitų intervencijų į kūną pagalba, nenustatyta. Be to, sutiktina, kad nukentėjusysis patyrė skaudžius dvasinius ir neigiamus emocinius išgyvenimus, nes, kviečiamas A. T. pokalbiui, savigynai iš automobilio durelių pasiėmė ten buvusi dujų balionėlį, t. y. A. T. bijojo, anksčiau yra turėjęs su juo konfliktinių situacijų.
Nagrinėjamu atveju teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su tuo, kad dėl kaltinamojo A. T. nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė išgąstį, fizinį skausmą, stresą, pažeminimą, nepatogumus dėl nusikalstamos veikos pasekmių ir tyrimo, todėl nuteistasis turi atlyginti nukentėjusiajam patirtą neturtinę žalą. Neturtinė žala fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į teismų praktiką, kad priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 150,00 Eur iki 1000,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).
Siekdamas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas ir į kaltinamojo finansinę padėtį, kad verčiasi individualia veikla, yra sveikas ir darbingo amžiaus asmuo, jo galimybę atlyginti nusikaltimu padarytos ir nustatytos neturtinės žalos dydį, šios kategorijos bylose teismų formuojamą praktiką, teismo vertinimu, nukentėjusiajam P. J. iš kaltinamojo A. T. prašomos priteistos atlyginti 5000,00 Eur neturtinės žalos dydis mažintinas iki 500,00 Eur. Toks neturtinės žalos dydis visiškai neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.
Dėl proceso išlaidų
Teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir nukentėjusiojo P. J. atstovės advokatės pateiktais dokumentais, nustatė, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-73-588/2023 nukentėjusiojo teisinės pagalbos išlaidos sudaro 2100,00 Eur.
Pažymėtina, kad pagal BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas proceso dalyvis (šiuo atveju – nukentėjusysis ir civilinis ieškovas), kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnyje, reglamentuojančiame advokato darbo apmokėjimą, taip pat nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).
Nukentėjusysis P. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 2022 m. lapkričio 8 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu jis buvo pripažintas civiliniu ieškovu. Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusysis civilinio ieškinio netikslino. Nukentėjusysis pateikė duomenis apie tai, kad iš viso patyrė 2100,00 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pateiktos detalizacijos nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad advokatė Jelena Pališaitienė nukentėjusįjį konsultavo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, 2022 m. rugpjūčio 4 d., laikotarpiu nuo 15.43 val. iki 16.26 val. dalyvavo nukentėjusiojo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 32-34), 2022 m. rugpjūčio 10 d., laikotarpiu nuo 9.04 val. iki 10.00 val. dalyvavo nukentėjusiojo ir įtariamojo akistatoje (1 t., b. l. 88-91), taip pat 2022 m. spalio 21 d. vyko į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (1 t., b. l. 125, 127).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusiojo atstovė advokatė dalyvavo teismo posėdyje, kuris truko tik šiek tiek daugiau nei valandą, o į bylos nagrinėjimą Palangoje vyko iš to paties miesto.
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartą atstovės advokatės veiksmų, atstovaujant nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme apimtį, taip pat į tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teisės taikymo požiūriu nesudėtinga, nedidelės apimties ir aiški, ypatingų specialių žinių ar pasiruošimo joje nereikėjo, daro išvadą, kad advokatės laiko ir darbo sąnaudos nebuvo didelės, o nukentėjusiojo prašoma priteisti suma 2100,00 Eur proceso išlaidoms atlyginti yra aiškiai per didelė ir šiuo nagrinėjamu atveju neatitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijų. Teismas protinga ir pagrįsta iš kaltinamojo priteistina atstovavimų išlaidų suma pripažįsta 700,00 Eur, kuri priteistina nukentėjusiajam asmeniui iš kaltinamojo.
Dėl kitų klausimų
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaltinamajam panaikintina, nuosprendžiui įsitesėjus.
A. T. nebuvo laikinai sulaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 303 – 305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
A. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei 1 (vienerių) metų laikotarpiui su 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) užstatu, kuris iki 2023 m. vasario 6 d. turi būti įmokėtas į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, esančią AB „Luminor Bank“ banke, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. LT13 4010 0430 0004 0204, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir asmens, už kurį laiduojama, vardą, pavardę. Tuo atveju, jeigu laiduotoja nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad ji atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.
Baudžiamąją bylą A. T. atžvilgiu nutraukti.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) proceso išlaidoms atlyginti P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Panaikinti A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Išaiškinti A. T., jog tuo atveju, jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti D. T., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat išaiškinti, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.