Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, ūkininkas, nustatytas 50 procentų darbingumas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmuose 2022 m. birželio 10 d. pradėta administracinio nusižengimo byla pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau tekste VMI) pareiškimą A. Š., pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį už tai, jog jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį ir susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š. savo kaltę dėl nurodyto pažeidimo numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje padarymo pripažino ir paaiškino, kad jis 2022-03-15 pateikė paaiškinimų VMI (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame informavo, kad įmonės būklė yra blogėjanti, apyvarta mažėja, skolos auga. Įmonėje buvo turto už 980,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 84000,00 Eur. Už maitinimą pusė metų pajamų negavo, (duomenys neskelbtini) veikla dėl karantino buvo sustabdyta, mokyklų maitinimas nevykdomas, viešuosiuose pirkimuose dėl skolų dalyvauti negalėjo. Įmonės finansinė būklė tapo kritiška, atsirado papildomos skolos, dėl nevykdytų kitų finansinių įsipareigojimų įmonė atsidūrė ant bankroto slenksčio. Sumažėjus apyvartai, trūko apyvartinių lėšų, tiekėjai neapmokėtas sąskaitas blokavo ir negavo prekių. Darbuotojai pateikė prašymus ir išėjo iš darbo. Nekilnojamasis turtas buvo naudojamas pagal panaudos sutartį iš fizinių asmenų. Įmonės inventorius ir baldai buvo dalis skolinta iš savininko, dalis iš jų susidėvėjusi. Viešbučio baldai ir inventorius parduotas ir išmokėta išeitinė pašalpa (duomenys neskelbtini) ir atsiskaityta su darbuotojais. Turimas materialus turtas - kompiuterinė technika, telefonai. Apyvartinėms lėšoms papildyti ir ūkinei veiklai vykdyti per 2016 m. - 9000,00 Eur, per 2017 m, - 62990,00 Eur, 2018 m. - 89000.00 Eur, 2019 m, - 38200,00 Eur kaip akcininkas įnešė į Bendrovės kasą, buvo sudarytos neterminuotos paskolų sutartys. Pinigus Bendrovė grąžina dalimis, t. y. 2020 m. - 9100,00 Eur, 2021 m. - 16189,30 Eur, likusios paskolos dalis nebuvo grąžinama, bet užskaitoma nuostolio dengimas. Bendrovė 2022-03-14 pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. 2022-03-15 gauta Kauno apygardos teismo nutartis, kad Bendrovės pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Bendrovė yra VMI skolininkė. Sutinka, kad Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 65943, 43 Eur: gyventojų pajamų mokesčio 1247,48 Eur, nekilnojamojo turto mokesčio 1027,60 Eur, pelno mokesčio 2849,97 Eur, pridėtinės vertės mokesčio 60818,79 Eur. Sutinka, kad pažeidė atsiskaitymo eiliškumą, nes bendrovei turint mokestinę nepriemoką vykdė atsiskaitymus su pačiu savimi ir kitais kreditoriais.

Pareiškėjos VMI atstovas pareiškime (b. l. 1-5) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), įsteigta (duomenys neskelbtini), veiklos pobūdis – laidotuvių ir su jomis susijusi veikla; mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas. Bendrovės vadovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. birželio 7 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 65 943,43 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių ir atlikus bendrovės mokestinį patikrinimą. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2022 m. kovo 14 d. buvo pradėtas bendrovės operatyvus patikrinimas. Operatyvus patikrinimas baigtas 2022 m. kovo 23 d., surašant 2022 m. kovo 30 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222) FR1042-1242. Operatyvaus patikrinimo metu buvo patikrinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas per laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė vykdydama veiklą ir gaudama pajamas atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui. Tokiu būdu, bendrovė, vykdydama operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytus mokėjimus, pažeidė CK 6.930¹ str. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai per atskaitingus asmenis buvo atlikti bendrovei turint mokestinę nepriemoką. Bendrovės vadovas A. Š. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir pačiu savimi, o ne VMI prie FM. Dėl tokių A. Š. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi bendrovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas A. Š., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d., nustatyta, kad A. Š. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais ir pačiu savimi, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Prašyme nurodė, jog savo pareiškimą palaiko (b. l. 72 - 74). Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pareiškėjo atstovui nedalyvaujant (ANK 629, 630 straipsniai).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką.

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 12 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-528/2009).

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Be to, Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 7 d. duomenimis turėjo 65943,43 Eur mokestinę prievolę valstybės biudžetui ir turėdama prievolę valstybei jos nevykdė, o atliko operatyvaus patikrinimo pažymoje (b. l. 46 – 55) nurodytą visą eilę mokėjimų, iš kurių didesni nurodyti yra pareiškėjo pareiškime, t. y. ūkininkui A. Š. 10963,55 Eur, (duomenys neskelbtini) 10982,92 Eur, paskolos grąžinimas A. Š. 14834,20 Eur, 20334,28 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 21729,69 Eur, (duomenys neskelbtini) 27101,97 Eur ir daug kitų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas, kai skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad A. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, sąmoningai teikdamas pirmenybę atsiskaitymams su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais, neužtikrino imperatyvaus įstatymo reikalavimo – CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir tokiu būdu tyčia pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. A. Š. atvyko į teismo posėdį, paaiškino apie administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltę pripažino ir pripažino visas pareiškime ir operatyvaus patikrinimo medžiagoje nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad A. Š. veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jos asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi dėl jo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35, 36 straipsniai). Jis šiuo metu ūkininkauja, iš ūkio gauna apie 200 – 300 Eur pajamų per mėnesį ir gauna 160 Eur netekto darbingumo pensiją iš SODROS. A. Š. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 77-79), tačiau už kitokio pobūdžio nusižengimus, galiojančių nuobaudų nėra, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, bei siekdamas ANK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, t. y. nubausti ir atgrasyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, teismas sprendžia, jog A. Š. skirtina minimali ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta piniginė bauda. Tokia nuobauda, teismo nuomone, bus pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti. Toks paskirtos baudos dydis neprieštarauja teismų praktikai panašiose bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-96-365/2020, AN2-520-1121/2019, AN2-425-843/2019, AN2-179-574/2019).

ANK 675 straipsnio 3 dalis nustato, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus, (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

A. Š. teismo posėdžio metu pateikė prašymą išdėstyti skirtinos baudos mokėjimą, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Teismas atsižvelgia į A. Š. aukščiau nurodytą turtinę padėtį, bei į tai, kad jam yra nustatytas 50 procentų darbingumas, bei atsižvelgia į skirtinos baudos dydį ir daro išvadą, kad baudos mokėjimas išdėstytinas septynių mėnesių laikotarpiui, per mėnesį sumokant po 200 Eur.

Teismas, vadovaudamasis ANK 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais, 675 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

A. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą ir išdėstyti paskirtos baudos sumokėjimą septyniems mėnesiams, kas mėnesį mokant po 200 Eur.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

paskirta bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor Bank“, AB, banko kodas 40100, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440, LT32 7180 0000 0014 1038 AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, LT74 7400 0000 0872 3870 DanskeBank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-245-393/2022. Baudą turi pradėti mokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos (ANK 675 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad mokant baudą įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose ar jų tarpininkų padaliniuose, jog gauta įmoka būtų laiku įskaityta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, ją reikia sumokėti ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki mokėjimo termino pabaigos.

Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas. Jei baudą priverstinai išieškos antstolis, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teks sumokėti ne tik baudą, bet atlyginti ir vykdymo išlaidas.