Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-03-17 · Civilinė byla Nr. e2S-770-934/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-17
Bylos Nr.
e2S-770-934/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01149-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus elektra“
Ieškovas
akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-770-934/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01149-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus elektra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-18 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus elektra“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – kreditorė ir/ar ieškovė) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus elektra“ (toliau – skolininkė ir/ar atsakovė) 27 023,14 Eur skolos, 97,20 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškimo reikalavimams užtikrinti kreditorė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 27 120,34 Eur vertės UAB „Vilniaus elektra“ nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o šio turto visai reikalaujamai sumai užtikrinti neužtenkant, areštuoti skolininkei priklausančias lėšas, esančias pas ją, trečiuosius asmenis ar kredito įstaigose, esančias skolininkės sąskaitose, taip pat skolininkui priklausančius kilnojamuosius daiktus ir turtines teises, esančias pas ją ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad skolininkė sustabdė nepriklausomo elektros energijos tiekėjo veiklą nuo 2021 m. gruodžio 8 d. (apie tai kreditorė buvo informuota, taip pat 2021 m. gruodžio 7 d. pranešimas apie sustabdymą yra patalpintas skolininkės internetinėje svetainėje). Skolininkė ir iki savo veiklos sustabdymo prievolių kreditorės atžvilgiu nevykdė – visą sutarties su galiojimo laikotarpį sistemingai ir sąmoningai pažeidinėjo sutarties sąlygas, susijusias ne tik su sąskaitų apmokėjimu, bet ir su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės papildymu. Skolininkė pagal kiekvieną mėnesį jai išrašomas sąskaitas faktūras už persiuntimo paslaugas visiškai nemoka jau nuo 2021 m. liepos mėnesio. Sąskaitos buvo padengiamos tik iš sukaupto užstato, kurio jau nebepakanka apmokėti sąskaitas už 2021 m. lapkričio mėn. Bendraujant tiesiogiai su skolininke, pastaroji pripažino, jog šiuo metu ir neplanuoja vykdyti prievolių kreditorei, teikdama prioritetą skoloms kitiems kreditoriams. Pažymėjo, kad teismuose skolininkei yra iškeltos dvi bylos dėl skolų priteisimo, jose taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismai, vertindami visą su skolininke susijusią situaciją, nuosekliai laikosi pozicijos, jog skolininkės finansinė padėtis ir elgesys patvirtina, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Taip pat pažymėjo, kad šiuo metu skolininkė iš vartotojų renka lėšas už 2021 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais teiktas elektros energijos tiekimo paslaugas, t. y. šiuo metu iš vartotojų gauna pajamas, tačiau šių pajamų atsiskaityti už kreditorės teikiamą paslaugą nenaudoja.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-01-18 nutartimi nutarė ieškovės prašymą tenkinti, areštuoti skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus elektra“, juridinio asmens kodas 305599329, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti skolininkės turtines teises, pinigines lėšas, esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su kreditore, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams. Bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi neviršyti 27 120,34 Eur sumos.

4. Teismas vertino, kad pagal ieškinyje dėstomas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus negalima daryti išvados, jog ieškinio reikalavimai atsakovui yra akivaizdžiai nepagrįsti, dėl ko darytina išvada, kad ieškinys yra preliminariai (lot. prima facie) pagrįstas.

5. Nurodė, kad kreditorės teigimu, skolininkė už paslaugas nemoka jau nuo 2021 m. liepos mėnesio. UAB „Vilniaus elektra“ interneto svetainėje nurodyta, kad įmonės veikla stabdoma. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismuose 2021 m. iškeltos dvi civilinės bylos dėl skolų priteisimo (92 060,35 Eur ir 39 880,49 Eur skolų), kuriose, be kita ko, patenkinti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės atžvilgiu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškimu prašoma priteisti suma skolininkei yra didelė, todėl gali padidinti priimto teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Nurodytos aplinkybės taip pat teikia pagrindą abejoti skolininkės sąžiningumu bei manyti, kad skolininkė gali imtis priemonių, siekdama išvengti vykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-18 nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodinėjo ir neįrodė realios grėsmės busimo teismo sprendimui neįvykdymui. Grėsmė būsimo teismo sprendimui įvykdymui siejama ne su finansine juridinio asmens veikla, kurio atžvilgiu prašomi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o su jo nesąžininga veikla, siekiant išvengti įsipareigojimų vykdymo. Ieškovė atsakovės nesąžiningumo neįrodė;

9.2. Aplinkybė, jog atsakovė negrąžina skolos, negali lemti išvados apie atsakovės nesąžiningą elgesį siekiant sumažinti turto vertę.

Atsiliepimas

7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą nei papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriais su atskiruoju skundu nesutiko, prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Vertinant sistemingą ir sąmoningą skolininko elgesį vengiant vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį nuo 2021 m. liepos mėnesio iki pat Sutarties nutraukimo (2021 m. gruodžio mėnesį), nėra jokio pagrindo laikyti, jog šiuo metu (ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu skolininko padėtis net blogesnė nei buvo sutarties galiojimo laikotarpiu, kadangi skolininkas iš viso yra sustabdęs veiklą) skolininko elgesys automatiškai pasikeis iš esmės, t. y. net ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių jis imsis vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį ir sumokės skolą pagal šioje byloje pareikštą pareiškimą. Aplinkybės, kad planuotų atsiskaityti su kreditoriumi pagal sutartį, neteigia ir pats skolininkas atskirajame skunde. Skolininkas atskirajame skunde neginčija faktinės aplinkybės, kad jau pusę metų nevykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį, taip pat nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, nulėmusių tokį nevykdymą. Taigi pats skolininkas nepateikė jokių paaiškinimų, paneigiančių, kad toks skolininko elgesys, vengiant vykdyti sutartinius įsipareigojimus kreditoriui, yra sąmoningas ir toliau besitęsiantis;

10.2. Skolininko pateiktame išraše iš banko sąskaitos matomos lėšos įmokų rinkimo sąskaitoje yra mažesnės nei objektyviai turėjo būti gautos iš visų klientų už teikiamą elektros energiją. Atsižvelgiant į tai, kad atsiskaitymams su kreditoriumi šios lėšos jau nebuvo naudojamos ilgą laiką (nuo 2021 m. liepos mėnesio), nors būtent atsiskaitymams su kreditoriumi pagal sutartį šios lėšos (jų dalis) ir turėjo būti panaudotos, akivaizdu, jog skolininko pateiktame išraše iš banko sąskaitos matyti ne visos skolininko realiai gautos įmokos. Jokių paaiškinimų, kur buvo panaudotos (iki sąskaitų arešto) šios lėšos, skolininkas nepateikė nei atskirajame skunde, nei kituose procesiniuose dokumentuose, todėl galima daryti tik prielaidas, tačiau akivaizdu, kad sąskaitos išraše matyti ne visos įmokos, kurias skolininkas objektyviai turėjo gauti už jo teiktas paslaugas tiek už 2021 m. lapkričio – gruodžio mėnesius, tiek ir už ankstesnius mėnesius. Tai parodo skolininko nesąžiningą elgesį, neatskleidžiant visų gautų pajamų;

10.3. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas įmokas, gaunamas būtent dėl kreditoriaus teiktų persiuntimo paslaugų, gavo iš klientų (tai patvirtina tiek skolininko interneto svetainėje patalpintas pranešimas apie renkamas įmokas už 2021 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, tiek tai, kad skolininkas turi įmokų rinkimo sąskaitą ir joje yra dalis lėšų, o jokių paaiškinimų apie tai, kad klientai sistemingai vengtų atsiskaityti su UAB „Vilniaus elektra“ už tiekiamą elektros energiją, skolininkas nepateikė), tačiau šių lėšų neskyrė atsiskaitymui su kreditoriumi (neatsiskaitoma nuo 2021 m. liepos mėnesio), akivaizdu, kad šiuo metu skolininko įmokų rinkimo sąskaitoje yra neproporcingai per maža suma, taigi, skolininko įmokų rinkimo sąskaitoje atsispindi ne visos jo gautos įmokos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog skolininkas sąmoningai ir nesąžiningai įmokų rinkimo sąskaitoje parodo ne visas realiai gautas (per visą laikotarpį, kai neatsiskaito su kreditoriumi – nuo 2021 m. liepos iki 2021 m. gruodžio) lėšas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

8. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-18 nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

Dėl tikėtino ieškinio reikalavimo pagrįstumo

10. Teismas, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tuo atveju, jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad kreditoriui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-276/2012).

11. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

12. Ginčo nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kreditorė tikėtinai pagrindė reikalavimus. Aplinkybę, jog kreditoriaus yra pasirinkęs tinkamą teisių gynimo būdą pagrindžia tai, kad buvo išduotas teismo įsakymas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vieną iš sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ieškovas pagrindė, o ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadai, jog ieškovas pasirinko aiškiai neleistiną ar neįmanomą teisių gynimo būdą ir/ar kreditorius pateikė aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus šalių pateiktų įrodymų visumą. Be to, akcentuotina ir tai, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės (lot. res iudicata) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių

13. Kaip minėta (žr., 10 punktą), pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas, bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas turėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-03-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-169-881/2021; 2021-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-95-943/2021).

14. Nagrinėjamu atveju apeliantė teisingai pacitavo aktualią teismų praktiką, kurioje akcentuojama būtinybė sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertinti skolininko elgesį sąžiningumo aspektu. Tačiau cituodama teismų praktikos išaiškinimus atsietai nuo nagrinėjamos faktinės situacijos, padarė nepagrįstas išvadas, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl skolininkės nesąžiningumo bei teismo sprendimo įvykdymo išvengimo tikimybės.

15. Priešingai, remiantis kreditoriaus nurodytomis aplinkybėmis, galima spręsti, jog skolininkės įmokų rinkimo sąskaitoje atsispindi ne visos gautos įmokos, be to, skolininkė įmokas, gaunamas dėl kreditoriaus teiktų persiuntimo paslaugų, gavo iš klientų, tačiau šių lėšų neskyrė atsiskaitymui su kreditoriumi (neatsiskaitoma nuo 2021 m. liepos mėnesio). Objektyvių duomenų, kurie paneigtų kreditorės nurodytas aplinkybes, apeliantės nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įmokų rinkimo sąskaitoje parodymas ne visų realiai gautų lėšų, sudaro pagrįstas prielaidas spręsti dėl skolininkės nesąžiningo vengimo atsiskaityti su kreditoriumi.

16. Kita vertus, nemažiau reikšminga ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog esant iš esmės panašioms aplinkybėms Lietuvos apeliacinis teismas 2022-02-24 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, taip pat pasisakė dėl skolininkės elgesio nesąžiningumo aspektu.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimo.

18. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-18 nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza