- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-21
- Bylos Nr.
- Ik-1548-171/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00719-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Audrius Bakaveckas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- G. A. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjo G. A. G. (G. A. G.) atstovei L. A., atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei A. U.,
viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. G. (G. A. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. A. G. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą (b. l. 1–5), kuriuo prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2010 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (15/3-11)8P-179 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo spręsti pareiškėjo teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo klausimą ir priimti sprendimą dėl G. A. G. teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pagal Pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį kaip asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, vaikaičiui gyvenančiam kitoje valstybėje, o būtent kaip S. (S.) G. anūkui G. A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini) d. Pietų Afrikos Respublikoje, Port Elisabeth.
Pareiškėjas nurodė, jog 2009 m. birželio 22 d. jis, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 17 straipsniu, kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimą, kadangi pareiškėjo senelis S. (Samuel) G. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę. Nurodo, kad Migracijos departamentas visiškai nepagrįstai pripažino pareiškėjo pateiktus dokumentus nepakankamais giminystės ryšiui įrodyti ir pareiškėjo prašymą atmetė.
Pareiškėjas pažymėjo, jog šioje byloje nėra ginčo dėl to, ar pareiškėjo senelis S. (S.) G. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, kadangi atsakovas šį faktą pripažino. Spręstinas klausimas, ar pagrįstai atsakovas atmetė pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, remdamasis argumentu, esą nepakanka duomenų pareiškėjo ir jo senelio S. (S.) G. giminystės ryšiui įrodyti (duotųjų pasų žinių lape nenurodyta S. (S.) G. gimimo data ir vieta). Iš pateikiamos Pietų Afrikos Respublikos išduotos pilnos gimimo metrikos bei jos vertimo matyti, kad pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) d., Port Elisabeth, H. G. ir S. J. S. (mergautinė pavardė) šeimoje. H. G. tėvas (pareiškėjo senelis) buvo Lietuvos Respublikos pilietis S. (S.) G., gimęs Lietuvoje. Tai patvirtina pateikiamas H. G. gimimo liudijimo vertimas bei (duomenys neskelbtini) informacija, iš kurios matyti, kad 1933 m. birželio 13 d. S. G. ir jo žmonos D. R. šeimoje, Port Elisabeth, Pietų Afrikos Respublikoje, gimė sūnus (pareiškėjo tėvas), kuriam buvo duotas Haroldo vardas. Pažymėjo, kad tiek pareiškėjo pilnoje gimimo metrikoje, tiek pareiškėjo tėvo gimimo akte nurodyta informacija sutampa, t. y. iš minėtų dokumentų matyti, kad 1963 m. gimus pareiškėjui, jo tėvas H. G. (gimęs 1933 m.) buvo 30 metų amžiaus.
Byloje taip pat pateikiamas apostilizuotas S. (S.) Gochino mirties liudijimas, iš kurio matyti, kad jis 1984 m. birželio 2 d. mirė dėl ligos Port Elizabeth. Minėtas dokumentas buvo išduotas pareiškėjui kaip S. (S.) G. vaikaičiui Pietų Afrikos Respublikoje. Nurodo, kad pareiškėjo senelis S. (S.) G. gimė Papilėje, Lietuvoje (tuometinėje Kauno gubernijoje). Jo gimimas turėjo būti įregistruotas Papilės žydų bendruomenės metrikų knygose, tačiau išrašo iš metrikų knygų apie jo gimimo vietą ir laiką nėra galimybės pateikti dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių – Papilės žydų bendruomenės metrikų knygos iš XX a. pr. pražuvo dar I-ojo pasaulinio karo metu. Minėtą faktą patvirtina pateikiamas Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2007 m. rugsėjo 4 d. raštas Nr. (Pl-9652)P2-8908, kuriame nurodoma, kad nėra Papilės žydų bendruomenės 1900-1905 metų metrikų knygų, todėl nėra galimybės išduoti archyvo pažymos apie S. (S.) G. gimimą. Per I-ąjį pasaulinį karą S. (S.) G. kartu su savo šeima, kaip ir daugelis Lietuvos žydų, caro karinės valdžios buvo ištremtas iš savo gimtųjų vietų į Rusijos imperijos gilumą. Yra žinoma, kad I-ojo pasaulinio karo pabaigoje šeima atsidūrė Charkove (Ukrainoje), iš kur 1922 m. pabaigoje grįžo ir vėl apsigyveno Papilėje.
Migracijos departamentui buvo pateikta išlikusi Šiaulių miesto ir apskrities viršininko byla Nr. 53b, kurioje pateikiami 1926 m. sausio, vasario ir kovo mėnesių vidaus pasų žinių lapai. Minėtoje byloje Šiaulių apskrities Papilės valsčiaus pasų žinių lape yra nurodoma, kad 1926 m. sausio 15 d. S. (S.) G., gimusiam Papilėje, buvo išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas (pasų knygų eilės Nr. 4306). S. (S.) G. Lietuvos Respublikos vidaus pasas nėra išlikęs, tikėtina, jog jis yra dingęs karo metu kartu su asmeninėmis bylomis bei kitais dokumentais. 1926 m. kovą S. (S.) G. išvyko į Pietų Afriką ir dėl susiklosčiusių aplinkybių niekada nebegalėjo grįžti į Lietuvą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vykstantis į užsienio valstybę Lietuvos Respublikos pilietis, vyresnis nei 17 m., privalėjo turėti pasą. Akivaizdu, kad S. (S.) G. tikrai turėjo vidaus pasą, išduotą 1926 m. sausio 15 d., kuriame taip pat turėjo būti nurodyta tiksli jo gimimo data ir vieta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, jog šiandieną dėl objektyvių priežasčių nepriklausančių nuo pareiškėjo ar jo protėvių valios tikrai nėra jokių galimybių pateikti pareiškėjo senelio paso, kuriame būtų pakartotinai pažymėta jo gimimo vieta ir data, tačiau minėti duomenys akivaizdžiai matyti iš kitų pateiktų dokumentų. Akivaizdu, kad atsakovo argumentas esą tik esant duotųjų pasų žinių lapams, kuriuose būtų nurodyta pareiškėjo senelio gimimo vieta ir data, giminystės ryšys tarp pareiškėjo ir jo senelio būtų įrodytas, vienareikšmiškai laikytinas ne tik nepagrįstu, bet netgi absurdišku.
Pareiškėjas siekia gauti teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo pažymėjimą, kuris patvirtintų ateities kartoms jų šeimos istoriją bei šaknis. Analizuojant gautus dokumentus iš archyvų, pavyko sužinoti, kad pareiškėjo senelis S. (S.) G. atliko karinę tarnybą Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje. 1924 m. pavasarį S. (S.) G. Šiaulių apskrities naujokų ėmimo komisijos buvo pašauktas atlikti privalomąją karinę tarnybą. Jis buvo pasiųstas į 5-tą Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio vardo pėstininkų pulką Kaune. Praktiškai iš karto dėl sveikatos būklės jis buvo nusiųstas į Jono Basanavičiaus vardo karo ligoninę Kaune. Ten S. (S.) G. praleido 1 mėnesį ir gydytojas, atsakingas už gydymą rekomendavo jį atleisti nuo karinės tarnybos perkeliant į rezervą. Minėtus faktus patvirtina dokumentai asmeninėje S. G. ligos istorijos byloje. Pareiškėjui taip pat pavyko rasti ir susigrąžinti keletą senelio nuotraukų, kuriose jis dėvi Lietuvos Respublikos karinę uniformą.
Pareiškėjas pažymėjo, kad kartu su skundu yra pateikiami ir pareiškėjo giminaičių laiškai Migracijos departamentui, kurie atskleidžia, kad pareiškėjo šeimos istorija yra puikiai žinoma ir kitiems artimiausiems giminaičiams. Minėti giminaičių patvirtinimai atskleidžia, jog visiems yra žinoma, jog S. (S.) G. gimęs Lietuvoje, Papilėje, vedė merginą D. R., kilusią iš Latvijos, ir susilaukė dviejų sūnų H. G. (pareiškėjo tėvo) ir A. G. (pareiškėjo dėdės). Taip pat pateikiamas ir pareiškėjo dėdės A. G. (A. G.) apostilizuotas gimimo liudijimas, iš kurio matyti, kad pareiškėjo senelis turėjo sūnų A. G..
Pareiškėjo manymu, Migracijos departamentas vienareikšmiškai nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą. Ginčijamas Migracijos departamento sprendimas grindžiamas tik tuo, kad esą nepakanka dokumentų Granto A. G. ir S. (S.) G. giminystės ryšiui įrodyti. Šis motyvas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi prieš tai analizuoti ir pateikti oficialūs gimimo ir mirties faktus patvirtinantys dokumentais, metrikai, atlikti genealoginiai pareiškėjo šeimos tyrimai įvairiuose Lietuvos archyvuose bei rasti dokumentai vienareikšmiškai patvirtina tai, kad S. G. yra G. A. G. senelis.
Migracijos departamentui kartu su prašymu buvo pateikti visi turimi dokumentai, įrodantys, kad pareiškėjo senelis yra S. G., todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Pilietybės įstatymas) 17 straipsniu, reglamentuojančiu teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimą, ginčijamas atsakovo sprendimas yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 62-64) nurodė, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, todėl yra pagrįstas. Skundžiamame Sprendime yra aiškiai nurodytas motyvas – G. A. G. neišsaugojo teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę, kadangi nepakanka dokumentų pareiškėjo ir S. (S.) G. giminystės ryšiui įrodyti.
Pabrėžė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ir prašo panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, remdamasis tik savo įsitikinimais, o ne teisės aktų nuostatomis. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnis nustato, kokiais atvejais skundžiamas aktas turi būti panaikintas. Skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, priimtas kompetentingo administravimo subjekto, jį priimant nebuvo pažeistos jokios procedūros, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo.
Atsakovas nurodė, kad Pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę neterminuotai išsaugoma asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams, gyvenantiems kitose valstybėse. Prašymų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais padavimo, Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo ir sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos 2006 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 312 (toliau – ir Taisyklės).
Taisyklių 14 punktas nustato, kad prie prašymo dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo būtina pridėti giminystės ryšį su asmeniu, turėjusiu Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., patvirtinančius dokumentus arba jų nuorašus, jeigu dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo kreipiasi asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.
Šalies argumentai
Pažymėjo, kad 2005 m. vasario 24 d. pareiškėjas G. A. G. buvo pateikęs prašymą Migracijos departamentui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir prašymą įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę. Kartu su prašymu pareiškėjas privalėjo pateikti dokumentus, įrodančius giminystės ryšį su asmeniu, turėjusiu Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyrius, išnagrinėjęs G. A. G. prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta pripažinti, kad G. A. G. nėra Lietuvos Respublikos pilietis, kadangi nepakanka dokumentų pareiškėjo ir S. (S.) G. giminystės ryšiui įrodyti (duotųjų pasų žinių lape nenurodyta S. (S.) G. gimimo data ir vieta). G. A. G. minėtą Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Migracijos departamentas paaiškino, kad pareiškėjas savo teisę būti pripažintu Lietuvos Respublikos piliečiu grindė šiais įrodymais: išrašo iš gimimų registro kopija, kurioje įrašyta, kad Grantas A. G. Gimė (duomenys neskelbtini). Port Elisabeth, jo tėvai – H. G., 30 m., gimęs Port Elisabeth, ir S. J. S., 23 m., gimusi P. E.; dokumento dėl tėvo gimimo kopija, kurioje įrašyta, kad Cho ne H. G. (H. G.), kuris keitė vardus į Haroldą, gimė 1933 m. birželio 13 d. Middle Avenue, jo tėvai – S. G., 31 m., gimęs Lietuvoje, ir D. R., 30 m., gimusi Latvijoje; Šiaulių miesto ir apskrities viršininko pasų skyriaus bylos kopija, kurioje įrašyta, kad S. G. buvo išduotas pasas; medicininiais dokumentais, kuriuose minimas S. G.; fotonuotraukomis; Lietuvos karo istorijos draugijos pirmininko paaiškinimu apie tai, kad minėtose fotonuotraukose esantis asmuo dėvi Lietuvos Respublikos kariuomenės uniformą.
Byloje yra duomenų, kad S. G., gyvenančiam Papilėje, buvo išduotas pasas, tačiau dokumente nėra nurodyta šio asmens gimimo data ir vieta, todėl jis neįrodo, kad pasas buvo išduotas būtent pareiškėjo seneliui. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2007 m. rugsėjo 4 d. pažymoje nurodyta, kad minėtas archyvas Papilės žydų bendruomenės 1900-1905 m. metrikų knygų saugoti negavo, todėl negali išduoti pažymos apie S. G. gimimą. Taigi, minėta pažyma įrodymų vertinimo aspektu teisiškai nereikšminga.
Atitinkami medicininiai dokumentai nepatvirtina juose minimo asmens S. G. giminystės ryšio su G. A. G.. Kiti byloje esantys įrodymai (tarp jų jaunesniosios mokslo darbuotojos E. B. 2006 m. sausio 20 d. paaiškinimas) taip pat neleidžia daryti kitos išvados nei tą, kurią skundžiame sprendime padarė Migracijos departamentas. Kolegija, išsamiai išnagrinėjusi surinktų įrodymų visetą, įvertino, kad administracinėje byloje surinkti faktiniai duomenys labiau leidžia daryti išvadą, kad Migracijos departamentas priėmė pagrįstą sprendimą ir neturėjo pagrindo teigti apie dokumentų, įrodančių S. (S.) G. ir pareiškėjo giminystės ryšį, pakankamumą. Atsakovas pažymėjo, kad ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis, nustato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimų vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Pabrėžė, kad G. A. G. prie 2009 m. birželio 22 d. prašymo dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo nepridėjo jokių naujų giminystės ryšį su asmeniu, turėjusiu Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., patvirtinančių dokumentų, todėl Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyrius priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta, kad G. A. G. neišsaugojo teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 198 ,,Dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo patvirtinančių dokumentų išdavimo“ (toliau – ir Nutarimo) 1.1 punkte numatyta, kad asmenims, kuriems išsaugoma teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, jų prašymu išduodamas teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimas. Nutarime numatyta, kad asmuo, turintis šį pažymėjimą pagal Pilietybės įstatymą neribotą laiką išsaugo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę.
Atsakovas neginčija, kad S. (S.) G. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, taigi šioje byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėjas įrodė, kad jis S. (S.) G. vaikaitis. Atsakovas teigia, kad ginčas tarp šalių jau buvo išspręstas 2008 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmus sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2369-426/2008. Teismas atmeta šį atsakovo argumentą, kadangi minėtoje byloje buvo sprendžiamas Migracijos departamento 2007 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. (15/3-11) 8P-675, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas nėra Lietuvos Respublikos pilietis, kadangi nepakanka dokumentų G. A. G. ir S. (S.) G. giminystės ryšiui įrodyti (duotųjų pasų žinių lape nenurodyta S. (S.) gimimo data ir vieta), teisėtumas ir pagrįstumas. Šioje byloje sprendžiamas klausimas ne dėl pilietybės G. A. G. suteikimo, o dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo ir pažymėjimo išdavimo, taigi šios bylos dalykas yra kitas, nei buvo administracinėje byloje Nr. I-2369-426/2008.
Teismas nurodė, jog išnagrinėtoje ir šioje byloje šalys yra tos pačios. Dokumentai, kurie buvo pateikti teismui nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-2369-426/2008, (tai: gimimo akto informacija (b. l. 11), kurioje įrašyta, kad C. H. G., kuris keitė vardus į H., gimė (duomenys neskelbtini) d. Middle Avenue, jo tėvai – S. G., 31 m., gimęs Lietuvoje, ir D. R., 30 m., gimusi Latvijoje; išrašas iš gimimų registro (b. l. 13), kuriame įrašyta, kad Grantas A. G. Gimė (duomenys neskelbtini). Port Elisabeth, jo tėvai – H. G., 30 m., gimęs P. E., ir S. J. S., 23 m., gimusi P. E.; Šiaulių miesto ir apskrities viršininko pasų skyriaus bylos kopija (b. l. 17–19), kurioje įrašyta, kad S. G. buvo išduotas pasas; karo ligoninės medicininiais dokumentai (b. l. 20–23), kuriuose minimas S. G.; pareiškėjo giminaičių laiškai Migracijos departamentui (b. l. 30; 43; 44), kuriuose nurodoma, kad S. (S.) G. gimęs Lietuvoje, Papilėje, vedė merginą D. R., kilusią iš Latvijos, ir susilaukė dviejų sūnų H. G. (pareiškėjo tėvo) ir A. G. (pareiškėjo dėdės); fotonuotraukomis (b. l. 81)) teismo jau buvo įvertinti ir padaryta išvada, kad jų nepakanka pareiškėjo ir jo senelio S. (S.) G. giminystės ryšiui įrodyti. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Kadangi abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys, minėtas teismo sprendimas šioje byloje turi prejudicinę reikšmę.
Pareiškėjas prie skundo naujai pateikė šiuos dokumentus: A. G. gimimo liudijimą bei jo vertimą, S. G. mirties liudijimą bei jo vertimą, H. G. gimimo liudijimo vertimą, E. (E.) B. ir M. M. Z. (M. M. Z.) raštų Migracijos departamentui vertimą, U. M. G. raštą Migracijos departamentui ( b. l. 27, 36, 37, 40, 42, 43, 44). Teismas, įvertinęs A. G. gimimo liudijimą (b. l. 27 (vertimas 40 b. l.)), daro išvadą, kad jis neįrodo giminystės ryšio tarp G. A. G. ir S. (S.) G. Gimimo liudijime nurodyta, kad A. G. tėvas buvo S. G., tačiau jis nepatvirtina fakto, kad S. G. buvo pareiškėjo senelis. S. G. mirties liudijime (b. l. 29 (vertimas 42 b. l. )) nurodyta, kad S. G., gimęs (duomenys neskelbtini) d. Lietuvoje, mirė (duomenys neskelbtini). Šis dokumentas taip pat nepatvirtina S. G. giminystės ryšio su G. A. G..
H. G. gimimo liudijimo vertimas jau buvo vertintas administracinėje byloje Nr. I-2369-426/2008. Iš minėto gimimo liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini). H. G. tėvui buvo 31 metai, tai reikštų, kad jis gimė 1902 metais. Kaip jau minėta, S. G. mirties liudijime nurodyta jo gimimo data – 1901 m., taigi šiuo atveju yra neatitikimas tarp datų, o tai neleidžia daryti išvados dėl S. G., H. G. ir G. A. G. giminystės. E. B. (b. l. 37 (vertimas b. l. 44)) ir M. M. Z. (b. l. 36 (vertimas b. l. 43)) raštai Migracijos departamentui, U. M. G. (vertimas b. l. 30) raštas Migracijos departamentui, paaiškinimai apie tai, kad S. G. 1902 m. gimė Lietuvoje, Papilėje, nevertintini, kadangi juose pateikta informacija nėra patvirtinta įrodymais.
Taisyklių 14 punktas nustato, kad prie prašymo dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo būtina pridėti giminystės ryšį su asmeniu, turėjusiu Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., patvirtinančius dokumentus arba jų nuorašus, jeigu dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo kreipiasi asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir LR CPK) 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendros kompetencijos teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Teismas nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus vertina įrodymų visumą. Įrodymais gali būti ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir liudytojų parodymai, daiktiniai įrodymai, nuotraukos, vaizdo įrašai ir kt. Šioje byloje, nagrinėjant pareiškėjo prašymą ir priimant sprendimą dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo ir pažymėjimo išdavimo, pagal taisykles būtina pateikti dokumentą, arba jo nuorašą, kuris patvirtintų giminystės ryšį. Tokio dokumento, kuris patvirtintų jo ir senelio giminystės ryšį, pareiškėjas nepateikė, t. y. administracinėje teisenoje jis neįrodė giminystės santykio taip, kaip reikalaujama viešojoje teisėje.
Teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, įvertinęs pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas pagrįstas, nes nepateikti dokumentai G. A. G. ir S. (S.) G. giminystės ryšiui įrodyti, t. y. pareiškėjas neįrodė, kad pagal Pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą jis yra asmens, kuris iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, provaikaitis.
III.
G. A. G. apeliaciniu skundu (b. l. 138-144) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti 2010 m. sausio 21 d. Migracijos departamento sprendimą dėl G. A. G. teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo Nr. (15/3-11) 8P-179 ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo spręsti pareiškėjo G. A. G. teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo klausimą ir priimti sprendimą dėl G. A. G. teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pagal Pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį kaip asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, vaikaičiui gyvenančiam kitoje valstybėje, o būtent kaip S. (S.) G. anūkui G. A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini). Pietų Afrikos Respublikoje, P. E.
Pareiškėjas nurodo, jog ši byla bei joje įrodinėjami faktai turi būti vertinami nepriklausomai nuo 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2369-426/2008, kilusioje dėl Migracijos departamento 2007 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. (15/3-11)8 P-675, kuriuo buvo nuspręsta, jog pareiškėjas nėra Lietuvos Respublikos pilietis. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-2369-426/2008 padarė pagristą išvadą, kad pareiškėjas turi Pietų Afrikos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybes, todėl po Konstitucinio teismo nutarimo negali įgyti pilietybės Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas ar jo dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jis negali būti taikomas, tai, kad pagal minėtos administracinės bylos nagrinėjimo metu (ir ginčyto Migracijos departamento sprendimo priėmimo metu) galiojusį reglamentavimą, buvo draudžiama dvigubos pilietybės galimybė. Išnagrinėtoje tarp tų pačių šalių administracinėje byloje Nr. I-2369-426/2008 buvo priimtas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą, kadangi esant ginčui dėl jo galimybės esant kitos valstybės piliečiu tapti ir Lietuvos Respublikos piliečiu, nebuvo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad šioje byloje yra sprendžiamas kitas ginčas, t.y. sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimą, tačiau netinkamai įvertino, jog esą ginčas dėl giminystės ryšio buvimo fakto jau buvo išnagrinėtas ir šioje byloje naujais papildomai pateiktais dokumentais nepaneigtos anksčiau nustatytos aplinkybės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipdamasis į Migracijos departamentą su prašymu išduoti teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimą pateikė ir kitus papildomus dokumentus (kurie nebuvo teikti anksčiau kreipiantis dėl įgyvendinimo teisės į pilietybę), kurie įrodo, jog pareiškėjo senelis buvo S. (S.) G. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl teismo išvada, esą giminystės ryšys nebuvo įrodytas, negali būti laikoma pagrįsta. Pažymėtina, kad Pietų Afrikos Respublikos išduota pilnos gimimo metrika, patvirtina, kad pareiškėjo tėvas yra H. G. (metrikoje nurodoma, kad pareiškėjas gimė 1963 m. lapkričio 2 d., (duomenys neskelbtini), H. G. ir S. J. S. (mergautinė pavardė) šeimoje). H. G. gimimo liudijimas bei 1923 m. gimimo akto Nr. 17 informacija, patvirtina, kad H. G. tėvas buvo Lietuvos Respublikos pilietis S. (S.) G., gimęs Lietuvoje (dokumentuose nurodoma, kad 1933 m. birželio 13 d. S. G.), ir jo žmonos D. R. Šeimoje (duomenys neskelbtini), Pietų Afrikos Respublikoje gimė sūnus (pareiškėjo tėvas), kuriam buvo duotas H. vardas. Esant šiems ir kitiems prieš tai nurodytiems byloje esantiems dokumentams niekaip nesuprantama, kaip gali būti daroma išvada, esą nėra dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo ir jo senelio S. (S.) G. giminystės ryšį.
Pareiškėjas nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai nepagrįstai sprendime nurodė, kad pareiškėjui kreipiantis į atsakovą, su prašymu turėjo būti, tačiau nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis giminystės ryšį tarp pareiškėjo ir jo senelio. Migracijos departamentas ginčijamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas privalėjo pateikti duotųjų pasų žinių lapą, kuriame būtų nurodyta S. (S.) G. gimimo data ir vieta, o posėdžio metu nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nurodė, jog vienintelis dokumentas, galintis patvirtinti giminystės ryšį tarp pareiškėjo ir jo senelio būtų senelio yra S. (S.) G. yra gimimo liudijimas. Vertinant Pilietybės įstatymo nuostatas, pažymėtina, kad įstatymas nepateikia nebaigtinio dokumentų sąrašo, kuriems esant būtų galima konstatuoti vienus ar kitus faktus, todėl visais atvejais turėtų būti vertinami pateikti dokumentai, kuriuose yra tiesiogiai nurodyta, kad S. (S.) G. yra pareiškėjo senelis. Būtent tokia teismo praktika yra formuojama ir kitose administracinėse bylose pvz. administracinėje byloje Nr. I-398-602/2009.
Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2007 m. rugsėjo 4 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad Papilės žydų bendruomenės 1900-1905 m. metrikų knygos saugoti gautos nebuvo, paaiškina priežastį, kodėl šioje byloje nėra galimybės pateikti S. (S.) G. gimimo liudijimo, kuris, anot atsakovo, vienintelis galėtų patvirtinti pareiškėjo ir jo senelio giminystės ryšį. Atsakomybės dėl prarastų dokumentų prasme, faktas, jog Papilės žydų bendruomenės metrikų knygos iš XX a. pr. pražuvo dar I Pasaulinio karo metu, turėtų būti vertinamas nenugalimos jėgos (force majeure) kontekste. Tačiau iš kitos pusės vis tiktai pasekmės dėl Lietuvos valstybės viešojo administravimo subjektų galimai netinkamų veiksmų neišsaugant esminę reikšmę turinčių dokumentų, turėtų būti vertinamos atsakingai. Pareiškėjui negali būti eliminuojamos bet kokios galimybės realizuoti savo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą tik dėl to, kad I Pasaulinio karo metu buvo prarastos Papilės žydų bendruomenės 1900-1905 m. metrikų knygos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašo atkreipti teismo dėmesį į tai, kad pareiškėjas atliko didelį darbą ir surinko visus išlikusius dokumentus, jei būtų abejonių dėl to, ar pareiškėjas yra S. (S.) G. anūkas, jis tikrai nebūtų turėjęs galimybių gauti tokių svarbių dokumentų iš Pietų Afrikos Respublikos, kaip kad S. (S.) G. mirties liudijimas. Pateikiami dokumentai ir giminaičių paaiškinamieji raštai turi būti vertinami ir tuo aspektu, jog jie parodo nepertraukiamą šeimos bendravimą, istorijos ir savo šaknų vertinimą. Analizuojant gautus dokumentus iš archyvų pavyko sužinoti, kad pareiškėjo senelis S. (S.) G. atliko karinę tarnybą Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje. 1924 m. pavasarį S. (S.) G. Šiaulių apskrities naujokų ėmimo komisijos buvo pašauktas atlikti privalomąją karinę tarnybą. Jis buvo pasiųstas į 5-tą Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio vardo pėstininkų pulką Kaune. Praktiškai iš karto dėl sveikatos būklės jis buvo nusiųstas į Jono Basanavičiaus vardo karo ligoninę Kaune. Ten S. (S.) G. praleido 1 mėnesį ir gydytojas atsakingas už gydymą, rekomendavo jį atleisti nuo karinės tarnybos perkeliant į rezervą. Minėtus faktus patvirtina dokumentai asmeninėje S. G. ligos istorijos byloje. Pareiškėjui taip pat pavyko rasti ir susigrąžinti keletą senelio nuotraukų, kuriose jis dėvi Lietuvos Respublikos karinę uniformą.
Pareiškėjas paaiškina, jog Migracijos departamentas neturi teisės atsisakyti atlikti jo kompetencijai priskirtų veiksmų, nevertinti pareiškėjo pateiktų dokumentų, be jokio teisinio pagrindo nurodydamas, jog vienintelis išsprendžiantis ginčą byloje dokumentas yra duotųjų pasų žinių lapas, kuriame būtų nurodyta S. (S.) G. gimimo data ir vieta ar pareiškėjo senelio gimimo liudijimas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo (b. l. 151-160) apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovas nurodo, jog Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyrius Sprendime nenurodė, kad pareiškėjas privalėjo pateikti duotųjų pasų žinių lapą, kuriame būtų nurodyta S. (S.) G. gimimo data ir vieta, o konstatavo, kad nepakanka dokumentų pareiškėjo ir S. (S.) G. giminystės ryšiui įrodyti ir skliausteliuose paaiškino, kad duotųjų pasų žinių lape nenurodyta S. (S.) G. gimimo data ir vieta. Tai jokiu būdu nereiškia, kad Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyrius sprendime nurodė, kad pareiškėjas privalėjo pateikti duotųjų pasų žinių lapą, kuriame nurodyta S. (S.) G. gimimo data ir vieta, nes tai yra vienintelis dokumentas, galintis įrodyti pareiškėjo ir jo senelio giminystės ryšį. Akcentuotina, kad, siekdamas įrodyti savo ir savo senelio giminystės ryšį, minėtą dokumentą pateikė pats pareiškėjas kartu su prašymu spręsti jam Lietuvos Respublikos pilietybės klausimą.
Pažymimi, kad Migracijos departamentas pareiškėjo pateiktą dokumentą – duotųjų pasų žinių lapą – įvertino kaip dokumentą, galintį įrodyti pareiškėjo ir S. (S.) G. giminystės ryšį ir nustatė, kad duotųjų pasų žinių lape nenurodyta S. (S.) G. gimimo data ir vieta, todėl nepakanka duomenų pareiškėjo ir S. (S.) G. giminystės ryšiui įrodyti. Nurodo, kad nagrinėjant bylą teismo posėdyje, pareiškėjo atstovei paklausus, kokie dokumentai galėtų patvirtinti pareiškėjo ir S. (S.) G. giminystės ryšį, Migracijos departamento atstovė atsakė, kad S. (S.) G. gimimo liudijimas taip pat galėtų patvirtinti giminystės ryšį, jeigu jame būtų nurodyta S. (S.) G. gimimo data ir vieta. Tai jokiu būdu nereiškia, kad Migracijos departamento atstovė tokiu būdu nurodė, kad S. (S.) G. gimimo liudijimas yra vienintelis dokumentas, galintis patvirtinti giminystės ryšį tarp pareiškėjo ir jo senelio. Jeigu duotųjų pasų žinių lape būtų nurodyta S. (S.) G. gimimo data ir vieta, minėtas dokumentas galėtų įrodyti, pareiškėjo ir S. (S.) G. giminystės ryšį. Tačiau minėtame dokumente šie duomenys nenurodyti.
Atsiliepimas
Atsakovas pažymi, kad Gimimo akto informacijoje (1923 metų akto Nr. 17) nurodyta, kad H. gimė 1933 m. birželio 13 d., jo tėvas S. G., S. G. buvo 31 metų amžiaus. Vadinasi, šiame dokumente minimas S. G. gimė 1902 metais. Pabrėžtina, kad toliau skunde pareiškėjas nurodo, kad G. A. G. senelis S. (S.) G. gimė 1991 m. vasario 15 d. Paminėtina, kad duomenys, jog S. G. gimė 1901 metais yra nurodyti ir Pietų Afrikos Respublikoje išduotame S. (S.) G. mirties liudijime. Akivaizdu, kad skirtinguose dokumentuose esantys duomenys apie S. (S.) G. gimimo datą yra prieštaringi. Svarbu pabrėžti, kad aplinkybės, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas negavo saugoti Papilės žydų bendruomenės 1900-1905 metų metrikų knygų arba, kad jos yra neišlikusios, jokiu būdu nepatvirtina, kad minėtose metrikų knygose yra arba kada nors buvo informacija, galinti patvirtinti pareiškėjo ir S. (S.) G. giminystės ryšį.
Migracijos departamentas nurodė, jog pareiškėjas klaidina teismą skunde nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, melagingai teigdamas, kad S. G., gimusiam Papilėje, buvo išduotas vidaus pasas. Migracijos departamentas teigia, kad minėtame Papilės valsčiaus pasų žinių lape nurodyta informacija patvirtina, S. G. gyvenimo Papilėje faktą, o ne gimimo Papilėje faktą. Minėtos aplinkybės ar prielaidos, kad tam tikri dokumentai neišliko arba dingo, nėra pagrindas laikyti jas įrodymais sprendžiant Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai, priimdami sprendimus turi vadovautis įstatymo viršenybės principu ir remtis teisės aktų nuostatomis, o ne prielaidomis.
Tiek šioje byloje, tiek administracinėje byloje Nr. I-2369-426/2008 šalys yra tos pačios. Tiek sprendžiant klausimą dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės įgyvendinimo, tiek sprendžiant klausimą teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo, pagal Pilietybės įstatymo 17 straipsnio nuostatas pareiškėjas privalo pateikti giminystės ryšį su asmeniu, turėjusiu Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., patvirtinančius dokumentus arba jų nuorašus. Dokumentus, kurie buvo pateikti teismui nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-2369-426/2008, teismas objektyviai išnagrinėjo ir padarė pagrįstą išvadą kad nepakanka dokumentų pareiškėjo ir S. (S.) G. giminystės ryšiui įrodyti. Taigi, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2369-426/2008 turi prejudicinę reikšmę. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas greičiausiai norėjo pasakyti, kad Pilietybės įstatymas nepateikia baigtinio dokumentų sąrašo, kuriems esant būtų galima konstatuoti vienus ar kitus faktus.
Migracijos departamentas sutinka su pareiškėjo dėstomu teiginiu, kad turėtų būti vertinami pateikti dokumentai, kuriuose yra tiesiogiai nurodyta, kad S. (S.) G. yra pareiškėjo senelis. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kuriuose būtų tiesiogiai nurodyta, kad S. (S.) G. yra pareiškėjo senelis.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, jog pareiškėjas neturi jokio pagrindo teigti, kad Papilės žydų bendruomenės 1900-1905 m. metrikų knygos pražuvo I Pasaulinio karo metu. Lietuvos Valstybės istorijos archyvo 2007 m. rugsėjo 4 d. pažyma patvirtina, kad Lietuvos Valstybės istorijos archyvas negavo saugoti Papilės žydų bendruomenės 1900-1905 m. metrikų knygų. Tai reiškia, kad Papilės žydų bendruomenės 1900-1905 m. metrikų knygos gali būti saugomos kituose Lietuvos archyvuose, muziejuose ar kitur.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo giminaičių raštai parodo šeimos bendravimą, istorijos ir savo šaknų vertinimą. Teismas byloje nustatė, kad minėtos aplinkybės neįrodo pareiškėjo ir S. (S.) G. giminystės ryšio (administracinė byla Nr. I-2369-426/2008). Šioje byloje teismas pareiškėjo giminaičių paaiškinimus vertino kritiškai, kadangi juose pateikta informacija nėra patvirtinta reikiamais įrodymais (pvz., gimimo liudijimu ar atitinkamu teismo sprendimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo).
Teismas taip pat nustatė, kad iš pareiškėjo pateiktų fotonuotraukų nėra aišku, ar jose pavaizduotas asmuo S. (S.) G. Šios nuotraukos tik patvirtina faktą, kad jose pavaizduotas asmuo, vilkintis karinę uniformą, galimai yra Lietuvos Respublikos pilietis, kas buvo patvirtinta ir Lietuvos karo istorijos draugijos pirmininko rašytiniame paaiškinime.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas G. A. G. pateikė teismui skundą (b. l. 1–5), kuriuo prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento 2010 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (15/3-11)8P-179 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjo teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo klausimą ir priimti sprendimą dėl G. A. G. teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pagal Pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį kaip asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, vaikaičiui gyvenančiam kitoje valstybėje, o būtent kaip S. (S.) G. anūkui G. A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini) d. Pietų Afrikos Respublikoje, (duomenys neskelbtini).
Pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę neterminuotai išsaugoma asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams, gyvenantiems kitose valstybėse. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 198 ,,Dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo patvirtinančių dokumentų išdavimo“ (toliau – ir Nutarimo) 1.1 punkte numatyta, kad asmenims, kuriems išsaugoma teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, jų prašymu išduodamas teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimas. Nutarime numatyta, kad asmuo, turintis šį pažymėjimą pagal Pilietybės įstatymą neribotą laiką išsaugo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę.
Teisėjų kolegija pažymi, jog administracinėje byloje Nr. I-2369-426/2008, kurioje šalys buvo tos pačios kaip šioje byloje, tik kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pareiškėjui, dokumentai, kurie buvo pateikti teismui nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-2369-426/2008, (tai: gimimo akto informacija (b. l. 11), kurioje įrašyta, kad C. H. G., kuris keitė vardus į H., gimė (duomenys neskelbtini)d. Middle Avenue, jo tėvai – S. G., 31 m., gimęs Lietuvoje, ir D. R., 30 m., gimusi Latvijoje; išrašas iš gimimų registro (b. l. 13), kuriame įrašyta, kad Grantas A. G. gimė (duomenys neskelbtini)d. (duomenys neskelbtini), jo tėvai – H. G., 30 m., gimęs (duomenys neskelbtini), ir S. J. S., 23 m., gimusi (duomenys neskelbtini); Šiaulių miesto ir apskrities viršininko pasų skyriaus bylos kopija (b. l. 17-19), kurioje įrašyta, kad S. G. buvo išduotas pasas; karo ligoninės medicininiai dokumentai (b. l. 20-23), kuriuose minimas S. G.; pareiškėjo giminaičių laiškai Migracijos departamentui (b. l. 30, 43, 44), kuriuose nurodoma, kad S. (S.) G. gimęs Lietuvoje, Papilėje, vedė merginą D. R., kilusią iš Latvijos, ir susilaukė dviejų sūnų H. G. (pareiškėjo tėvo) ir A. G. (pareiškėjo dėdės); fotonuotraukomis (b. l. 81)) teismo jau buvo įvertinti ir padaryta išvada, kad jų nepakanka pareiškėjo ir jo senelio S. (S.) G. giminystės ryšiui įrodyti. Pabrėžtina, kad teismas tokią išvadą padarė atsižvelgdamas į byloje turimus duomenis. Tuo tarpu šioje byloje pareiškėjas papildomai pateikė šiuos dokumentus: A. G. gimimo liudijimą bei jo vertimą, S. G. mirties liudijimą bei jo vertimą, H. G. gimimo liudijimo vertimą, U. M. G. raštą Migracijos departamentui (b. l. 27, 29, 30, 33, 40, 42).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas prašo panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, nurodo, kad Sprendimas nėra motyvuotas, Sprendime vadovautasi 2007 m. birželio 18 d. Migracijos departamento sprendimu „Dėl G.A. G. Lietuvos Respublikos pilietybės“ Nr. (15/3-11) 8P-675 ir nurodyta, jog pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių, S. (S.) G. ir pareiškėjo giminystės ryšį nepateikė. Be to, Sprendime neanalizavo naujai pateiktų pareiškėjo dokumentų, t.y. A. G. gimimo liudijimo bei jo vertimo, S. G. mirties liudijimo bei jo vertimo, H. G. gimimo liudijimo vertimo, U. M. G. rašto Migracijos departamentui (b. l. 27, 29, 30, 40, 42) ir nenurodė, dėl kokių priežasčių pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo giminystės ryšio tarp jo ir S. (S.) G. Todėl yra teigtina, kad Migracijos departamento sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų ir yra naikintinas.
Pagal ABTĮ 57 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remiantis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis kaip proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais, tačiau jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (6 d.). Teisėjų kolegija nurodo, jog byloje esantys įrodymai leidžia teigti, kad S. (S.) G. gimė vasario 15 d., o neaiškumas byloje kyla tik dėl jo gimimo datos, t. y. dėl to ar jis yra gimęs 1901 m., ar 1902 m. (b. l. 4, 9, 11). Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į A. G., pareiškėjo brolio, gimimo liudijimą (b. l. 27 (vertimas 40 b. l.)), kuriame yra nurodyta, jog A. G. gimimo metu, t.y. (duomenys neskelbtini) d., jo tėvas turėjo 29 metus ir į S. (S.) G. mirties liudijime ir pareiškėjo patvirtinimuose nurodytą S. (S.) G. gimimo mėnesį ir dieną, t.y. vasario 15 d., nurodo, kad įrodymų dauguma suponuoja išvadą, jog S. (S.) G.
yra gimęs 1902 m. vasario 15 d. Ta pati išvada daroma, atsižvelgus ir į pareiškėjo tėvo gimimo liudijimą (b. l. 9). Be to, pareiškėjas taip pat tvirtina, jog jo senelis S. (S.) G. gimė 1902 m. vasario 15 d. (b. l. 4, 57). Byloje esančiame pareiškėjo gimimo liudijime yra nurodyta, jog jo tėvas yra H. G. (b. l. 13), o H. G. gimimo liudijime yra nurodyta, kad jo tėvas yra S. G. (b. l. 9), t.y. atsižvelgus į ankščiau aptartą neatitikimą tarp datų, teisėjų kolegija nurodo, jog tikėtina išvada yra tai, kad pareiškėjas yra S. (S.) G. vaikaitis.
Teisėjų kolegija taip pat nurodo, jog pareiškėjas papildomai pagrįsti S. (S.) G. tikslius gimimo metus Migracijos departamentui turi teisę pateikti ir kitus papildomus dokumentus, pvz. dokumentus iš gyventojų registro ir kt.
Pabrėžtina, jog Pilietybės įstatymas nepateikia baigtinio dokumentų sąrašo, kuriems esant būtų galima konstatuoti vienus ar kitus faktus. Todėl jokiu būdu negalima teigti, kad S. (S.) G. gimimo liudijimas yra vienintelis dokumentas, galintis patvirtinti giminystės ryšį tarp pareiškėjo ir S. (S.) G. Migracijos departamentas turėtų įvertinti visus byloje esančius dokumentus ir jų pagrindu priimti sprendimą.
Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines ginčo aplinkybes ir surinktus įrodymus, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo G. A. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo G. A. G. skundą patenkinti ir panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (15/3-11)8P-179 bei įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti G. A. G. prašymą dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo.
Sprendimas neskundžiamas.