Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas), Rūtos Miliuvienės (pranešėja) ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Ievai Klimavičiūtei, atsakovo atstovei Ramūnei Žuklijaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. G. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

pareiškėjas G. A. G. prašo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2007 m. birželio 18 d sprendimą Nr. (15/3-11)8P-675 ir įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės klausimą.

Migracijos departamentui buvo pateikta išlikusi Šiaulių miesto ir apskrities viršininko byla Nr. 53b, kurioje yra 1926 m. sausio, vasario ir kovo mėn. vidaus pasų žinių lapai. Minėtoje byloje Šiaulių apskrities Papilės valsčiaus pasų žinių lape nurodoma, kad 1926 m. sausio 15 d. S. (S.) G., gimusiam Papilėje, buvo išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas (pasų knygų eilės Nr. 4306). Pažymi, kad S. (S.) G. Lietuvos Respublikos vidaus pasas neišliko. Tikėtina, jog jis yra dingęs karo metu kartu su asmeninėmis bylomis bei kitais dokumentais. 1926 m. kovo mėn. S. (S.) G. išvyko į Pietų Afriką ir dėl susiklosčiusių aplinkybių niekada negalėjo grįžti į Lietuvą. Atkreipia dėmesį į tai, kad vykstantis į užsienio valstybę Lietuvos Respublikos pilietis, vyresnis nei 17 m., privalėjo turėti pasą. Akivaizdu, kad S. (S.) G. tikrai turėjo vidaus pasą, patvirtinantį, kad iki 1940 m. birželio 15 d. jis turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

Teigia, kad S. (S.) G. atliko karinę tarnybą nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje. Dokumentai, įrodantys iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, yra ir dokumentai apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje. 1924 m. pavasarį S. (S.) G. Šiaulių apskrities naujokų ėmimo komisijos buvo pašauktas atlikti privalomąją karinę tarnybą. Jis buvo pasiųstas į 5 - tą Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio vardo pėstininkų pulką Kaune. Dėl sveikatos būklės jis buvo nusiųstas į Jono Basanavičiaus vardo karo ligoninę Kaune. Ten S. (S.) G. praleido 1 mėn. ir gydytojas, atsakingas už gydymą, rekomendavo jį atleisti nuo karinės tarnybos perkeliant į rezervą. Minėtus faktus patvirtina dokumentai asmeninėje S. G. ligos istorijos byloje.

Pasak pareiškėjo, yra išlikusios ir S. (S.) G. nuotraukos, kuriose jis dėvi Lietuvos Respublikos karinę uniformą. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto prodekanas Lietuvos karo istorijos draugijos pirmininkas doc. dr. J. V. paaiškino, kad pateiktose fotografijose užfiksuotas S. G. dėvi Lietuvos Respublikos kariuomenės uniformą. Fotografijose yra įžiūrimas antpetyje įsegtas skaičius „5“. Tokiais skaičiais buvo žymimi Lietuvos kariuomenės pėstininkų pulkai. Šiuo konkrečiu atveju skaičius „5“ liudija, kad karys tarnauja 5 pėstininkų Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulke, kuris buvo dislokuotas Kaune. Atsakant į klausimą, ar vilkintis uniformą karys buvo Lietuvos Respublikos pilietis, buvo nurodyta, kad galima atsakyti tik taip. Tai patvirtina Karinės prievolės įstatymas, publikuotas Vyriausybės žiniose (Kaunas, 1922 m. birželio 3 d., Nr. 91), kurio pirmasis punktas skelbia, kad kiekvienas Lietuvos pilietis vyras atlieka karinę prievolę. Asmuo, nesantis Lietuvos Respublikos piliečiu, negalėjo dėvėti nuotraukose aiškiai matomos Lietuvos Respublikos kariuomenės uniformos.

Anot atsakovo, skunde nurodyta, kad S. (S.) G. 1926 m. kovo mėn. išvyko į Pietų Afrikos Respubliką. Tuo tarpu pats G. A. G. savo paaiškinime departamentui teigia, kad jo senelis išvyko 1928 m. kovo mėn. Skundo teiginys, kad pateiktose nuotraukose užfiksuotas G. A. G. senelis S. (S.) G., yra nepagrįstas, nes, siekiant nustatyti, ar nuotraukoje pavaizduotas asmuo yra G. A. G.senelis S. (S.) G., turi būti atliekamas portretinis tyrimas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad G. A. G. yra Jungtinių Amerikos Valstijų ir Pietų Afrikos Respublikos pilietis. Tai patvirtina Jungtinių Amerikos Valstijų piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2004 m. vasario 10 d. Los Andželo pasų agentūros, ir Pietų Afrikos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 1997 m. vasario 11 d. Vidaus reikalų ministerijos. Mano, kad G. A. G., atsižvelgiant į jo turimas pilietybes, negali būti Lietuvos Respublikos pilietis pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 punktą.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais.

Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dė to, ar Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėją pripažinti Lietuvos Respublikos piliečiu.

Pilietybės teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai yra asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo). Dokumentai, įrodantys, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: išlikę Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; dokumentai apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta apie turėtą Lietuvos pilietybę; asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje. Jeigu šių dokumentų nėra, gali būti pateikiami: dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d.; priesaikinis pareiškimas, patvirtintas notarine tvarka arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno; užsienio valstybės paso patvirtintas nuorašas ir kiti dokumentai. Lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, įrodantys, kad asmens tėvai ar seneliai, vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriame jis pripažįsta save lietuviu. Jeigu nėra pakankamai dokumentų, įrodančių asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos pilietybę arba patvirtinančių lietuvių kilmę, šis klausimas gali būti svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytoje Komisijoje Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams nagrinėti arba šie duomenys nustatomi teismo tvarka (Pilietybės įstatymo 26 str. 4 d.). Sprendimus dėl asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietybės pagal šio įstatymo 1 straipsnio 1, 2 ar 3 punktus, taip pat sprendimus dėl išsaugojusių teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo pagal šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalį priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija arba migracijos tarnybos, o dėl asmenų, nuolat gyvenančių užsienyje, Lietuvos Respublikos pilietybės pagal šio įstatymo 1 straipsnio 1 ar 3 punktus, taip pat dėl išsaugojusių teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktus asmenų, nuolat gyvenančių užsienio valstybėse, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo pagal šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalį – vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija (Pilietybės įstatymo 28 str. 7 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pateikė prašymą įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę (b. l. 42-43) bei prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės (b. l. 44-45). Migracijos departamentas 2007 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą Nr. (15/3-11)8P-675 nepripažinti pareiškėjo Lietuvos Respublikos piliečiu, nes nepakanka dokumentų G. A. G. ir S. (S.) G. giminystės ryšiui įrodyti (duotųjų pasų žinių lape nėra nurodyta S. (S.) gimimo data ir vieta), be to, pareiškėjas yra kitų valstybių - Jungtinių Amerikos valstijų ir Pietų Afrikos Respublikos - pilietis (b. l. 67).

Pareiškėjas savo teisę būti pripažintu Lietuvos Respublikos piliečiu grindžia šiais įrodymais: išrašo iš gimimų registro kopija, kurioje įrašyta, kad G. A. G. gimė (duomenys neskelbtini) Port Elisabeth, jo tėvai - H. G., 30 m., gimęs Port Elisabeth, ir S. J. S., 23 m., gimusi Port Elisabeth (b. l. 48-49), dokumento dėl tėvo gimimo kopija (b. l. 50-51), kurioje įrašyta, kad C. H. G., kuris keitė vardus į H., gimė (duomenys neskelbtini) Middle Avenue, jo tėvai - S. G., 31 m., gimęs Lietuvoje, ir D. R., 30 m., gimusi Latvijoje; Šiaulių miesto ir apskrities viršininko pasų skyriaus bylos kopija, kurioje įrašyta, kad S. G. buvo išduotas pasas; medicininiais dokumentais (b. l. 18-21), kuriuose minimas S. G.; fotonuotraukomis (b. l. 22-26); Lietuvos karo istorijos draugijos pirmininko paaiškinimu apie tai, kad minėtose fotonuotraukose esantis asmuo dėvi Lietuvos Respublikos kariuomenės uniformą (b. l. 27).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Pareiškėjas 2005 m. rugsėjo 23 d. paaiškinime (b. l. 57) nurodė, kad jo senelis S. G. buvo gimęs (duomenys neskelbtini) Papilėje.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendžia, kad trūksta pareiškėjo ir S. (S.) G. giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų.

Visų pirma, atsižvelgtina, kad prie administracinės bylos nėra pridėta S. (S.) G. gimimo liudijimo, kuris neginčijamai patvirtintų giminystės ryšį su G. A. G.. Pažyma (b. l. 50-51), fiksuojanti S. (S.) G. gimimą Lietuvoje – dokumentas, atspindintys informaciją apie tam tikrus įvykius, gautą iš nežinomų šaltinių, todėl iš esmės negali būti pripažintas patikimu ir nekeliančiu juridinių dviprasmybių rašytiniu įrodymu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto 2 - ąjį apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. (S.) G., pareiškėjo G. A. G. senelis, buvo Lietuvos Respublikos pilietis (b. l. 73-76). Teismas 2008 m. vasario 25 d. nutartimi (b. l. 82-84) civilinę bylą nutraukė, konstatavęs, kad prašomas nustatyti faktas pareiškėjui, šiuo metu turinčiam Jungtinių Amerikos Valstijų bei Pietų Afrikos Respublikos pilietybę, juridinę reikšmę turinčių padarinių nesukurs - Lietuvos Respublikos pilietybė negali būti suteikiama kitų valstybių piliečiams. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

Byloje yra duomenų, kad S. G., gyvenančiam Papilėje, buvo išduotas pasas, tačiau dokumente (b. l. 15-17) nėra nurodyta šio asmens gimimo data ir vieta, todėl jis neįrodo, kad pasas buvo išduotas būtent pareiškėjo seneliui.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė pateikė M. M. Z., E. B. ir C. H. (H.) B. paaiškinimus apie tai, kad S. G. 1902 m. gimė Lietuvoje, Papilėje. Šiuos paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kadangi juose pateikta informacija nėra patvirtinta reikiamais įrodymais (pvz., gimimo liudijimu ar atitinkamu teismo sprendimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo).

Su pareiškėjo skundu pateiktos fotonuotraukos taip pat neleidžia daryti išvados apie pareiškėjo skundo pagrįstumą, nes iš pastarųjų nėra aišku, ar jose pavaizduotas asmuo S. (S.) G.. Šios nuotraukos tik patvirtina faktą, kad jose pavaizduotas asmuo, vilkintis karinę uniformą, galimai yra Lietuvos Respublikos pilietis, kas buvo patvirtinta ir Lietuvos karo istorijos draugijos pirmininko rašytiniame paaiškinime.

Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2007 m. rugsėjo 4 d. pažymoje Nr. (P1-9652)P2-8908 (b. l. 13) nurodyta, kad minėtas archyvas Papilės žydų bendruomenės 1900-1905 m. metrikų knygų saugoti negavo, todėl negali iš duoti pažymos apie S. G. gimimą. Taigi, minėta pažyma įrodymų vertinimo aspektu juridiškai nereikšminga.

Atitinkami medicininiai dokumentai nepatvirtina juose minimo asmens - S. G. - giminystės ryšio su G. A. G.. Kiti byloje esantys įrodymai (tame tarpe - jaunesniosios mokslo darbuotojos E. B. 2006 m. sausio 20 d. paaiškinimas, b. l. 62-63) taip pat neleidžia daryti kitos išvados nei tą, kurią skundžiame sprendime padarė Migracijos departamentas.

Kolegija, išsamiai išnagrinėjusi surinktų įrodymų visetą, vertina, kad administracinėje byloje surinkti faktiniai duomenys labiau leidžia daryti išvadą, kad Migracijos departamentas priėmė pagrįstą sprendimą ir neturėjo pagrindo teigti apie dokumentų, įrodančių S. (S.) G. ir pareiškėjo giminystės ryšį, pakankamumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).

Panašią praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2008 m. balandžio 10 d. nutartis adm. byloje Nr. A556 – 317/2008)

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. priėmė nutarimą „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo atitinkamas nuostatas prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą Konstitucijai prieštarauja ir Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 punktas ta apimtimi, kuria įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai yra ir tie šiame punkte nurodyti asmenys, kurie turi ir kitos valstybės pilietybę.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas turi Pietų Afrikos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybes, todėl po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo negali įgyti pilietybės Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jis negali būti taikomas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str.).

Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, kad skundžiamas Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jo naikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės klausimą. G. A. G. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nuspre n d ė:

pareiškėjo G. A. G. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.