- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-21
- Bylos Nr.
- N1-2507-1011/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33607-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- M. Š., BK
- Nukentėjusysis
- I. K.
- Advokatai
- Viktoras Muravskis
kaltinamajam M. Š. (M. Š.), jo gynėjui advokatui Viktorui Muravskiui, įstatyminei atstovei Ž. Š.,
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovėms Evelinai Sutkaitytei ir Ainei Strumskytei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) mokyklos 10 klasės mokinys, nedirbantis, teistas:
1) 2023-07-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 4 mėnesių laisvės apribojimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-05 nutartimi 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą,
kaltinamas BK 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. neteisėtai inicijavo finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone ir neteisėtai panaudojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, bei neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, o būtent:
2022-08-23, 13.19 val., bankomate, kurio terminalo Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo tris finansines operacijas svetima I. K. vardu išduota „Luminor banko“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), šiai mokėjimo kortelei įdėtai į bankomatą, jis prisistatydamas banko sistemai teisėtu sąskaitos savininku, neturėdamas leidimo ir sutikimo, suvedė šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, kuris jam buvo žinomas iš kito asmens, taip prisistatydamas banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku, tokiu būdu, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, taip sudarydamas galimybę kitam asmeniui atlikti finansines operacijas iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).
Tokiais veiksmais M. Š. įvykdė BK 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d. numatytus nusikaltimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. Š. parodė, kad buvo globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ten taip pat buvo mergina vardu K.. Jis sėdėjo savo kambaryje, kai pas jį atėjo K. ir paklausė, ar jis negali su ja nueiti iki parduotuvės. Kadangi jis neturėjo ką veikti, sutiko ir jie kartu nuėjo iki parduotuvės, prie bankomato. K. K. jam nerodė. K. įdėjo banko kortelę į bankomatą ir paprašė jo suvesti PIN kodą, kurį pati jam pasakė. Pats jis kortelės PIN kodo nežinojo. Tuo metu jis manė, kad tai buvo K. banko kortelė, kadangi jai jau buvo (duomenys neskelbtini) metų ir ji, kaip ir jis, turėjo banko korteles, kurias laikė prie savęs. K. kortelę paėmė iš auklėtojų kambario, tai buvo auklėtojų banko kortelė, auklėtojos ją prižiūri. Iš viso buvo nuimta virš 300 Eur, iš bankomato pinigus paėmė K., pats pinigų jis neėmė. Po to atsisėdo į autobusą ir išvažiavo. Kad tai buvo ne K. banko kortelė jis sužinojo tik po kurio laiko, kai auklėtojos pasakė, kad dingo kortelę. Kadangi jis žinojo, kas nuėmė pinigus, tai apie tai pasakė. Iš kur K. žinojo kortelės PIN kodą jam nėra žinoma, kodėl jam reikėjo rinkti kortelės PIN kodą jis taip pat nežino. Po to įvykio su K. nebendravo.
Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji I. K. parodė, kad įvykio dieną ji turėjo laisvadienį ir į jų bendrą „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjimą dienos metu parašė auklėtoja E. Ž. bei pranešė, kad neranda banko kortelės. Minėta banko kortelė yra bendra, skirta vaikų maisto pirkimui, ją jie turi kaip šeimyna. Kortelė buvo laikoma auklėtojų–socialinių darbuotojų kambaryje, spintoje, kurioje buvo sudėti dokumentai. Kambarys yra uždaromas, priėjimas nebuvo laisvais, tačiau vaikai užeina į tą kambariuką, kadangi ten yra laikomi rankšluosčiai ir patalynė. Kodėl kortelė yra išduota jos vardu paaiškinti negali, pavaduotoja jai pasakė, kad reikia išrašyti jos vardu kortelę, nes nebuvo atsakingos už kortelę asmens, o reikėjo daryti apsipirkimus. Minėtoje banko kortelėje esantys pinigai yra globos namų, savivaldybės pinigais, ji į minėtą kortelę pinigų neįnešą, todėl asmeniškai ji žalos nepatyrė. Kortelė yra susieta su „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita. Už kortelę globos namuose yra atsakinga auklėtoja, ji pati nieko nematė, kortelės PIN kodas buvo prie kortelės piniginėje, kur buvo laikomos ir visos kitos kortelės. Vaikai turi savo asmenines banko korteles, jas išrašo vaikams globos namai, tačiau vaikams iki (duomenys neskelbtini) metų banko kortelių jie neduoda, tik po 16 metų vaikams tos kortelės atiduodamos ir jie laiko jas prie savęs. Vaikai savo asmeninėse banko kortelėse turi kažkiek pinigų, ne daugiau kaip 20 Eur. Šiuo metu visos kortelės yra laikomos seife. Minėta kortele, kuria jie naudojosi kaip šeimyna, vaikai negalėjo laisvai naudotis, kai auklėtojos eidavo kartu su vaikais į parduotuvę, jie mokino vaikus kaip naudotis kortele ir apsipirkti, tik su jų leidimu vaikai galėjo paimti korteles ir jomis naudotis. Po nagrinėjamo įvykio ji į darbą atėjo po 3 dienų ir pamatė K. dėvinčią naujus drabužius. Ji paklausė K., tačiau pastaroji neprisipažino, kad paėmė kortelę. Tuomet jie kalbėjo su M. Š., tačiau jis nieko nepapasakojo, sakė, kad numano, jog kortelę paėmė K., tačiau nepasakojo, kad jis surinko kodą.
Teismo posėdžio metu apklausta civilinio ieškovo ir atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovė L. U. paaiškino, kad ieškovas ir atsakovas yra vaikų globos namai „(duomenys neskelbtini)“. Buhalterė jiems paaiškino, kad sutvarkyti visus buhalterinius reikalus, jiems reikia arba nurašyti minėtus pinigu, arba dar kažką padaryti. Kad nurašyti pavogtus pinigus reikia pervesti juos į kitą sąskaitą. Šiuo metu jų tikslas yra priteisti patirtą žalą ir tuomet jie galvos, kai sutvarkyti viską buhalteriškai tvarkingai. Nenori, kad civilinis ieškinys būtų priteistas iš paties kaltinamojo.
Teismo posėdžio metu apklausta kaltinamojo M. Š. įstatyminė atstovė Ž. Š. paaiškino, kad tuo metu, kai įvyko vagystės, nei M., nei jo brolis neturėjo banko kortelės. Banko korteles vaikams užsakinėja tik ji. Tuo metu, kai jie buvo apgyvendinti globos namuose, ji atostogavo, o grįžo jau po vagystės. Tuo metu nei M., nei kiti vaikai, išskyrus K., savo banko kortelių neturėjo. Vienintelė buvo K. banko kortelė. Visiems vaikams korteles jie gauna iš „(duomenys neskelbtini)“, kur atidaro jų sąskaitas, tačiau iki 14 metų vaikams banko kortelių jie neduoda, kadangi tik nuo 14 metų yra atsakomybė. K. galėjo pasiimti savo kortelę tik su auklėtojos leidimu. Nesuprasti, kad čia K. kortelė, ar čia šeimynos kortelė neįmanoma, nes kortelės skirtingos. K. galėjo žinoti, kur guli jos kortelė. Ji negalėjo nežinoti, kiek yra kortelėje pinigų. Vaikai gauna kišenpinigius, pernai buvo – 25 Eur, ir vaikai žinojo, kad vaikų sąskaitose yra po 25 Eur, todėl nuimti 600 Eur nuo K. kortelės nebūtų galima. Pagal „(duomenys neskelbtini)“ tvarką visos sąskaitos priklauso globos namams, prie sąskaitų yra kortelė, už kurią atsakinga socialinė darbuotoja, dirbanti toje šeimynoje. Tuo metu, kai buvo išrašyta minėta kortelė, socialinės darbuotojos nebuvo, todėl I. buvo užrašyta, nes ji dirbo labai seniai. I. K. vardu išduota kortelė buvo laikoma spintelėje, auklėtojų kambaryje, piniginėje, o K. kortelė buvo laikoma rakinamoje spintoje.
Be kita ko paaiškino, kad po įvykio ji kalbėjo su M., pastarasis jai pasakė, kad nuėjo kartu su K., jis pinigų neturėjo, K. su juo nesidalino pinigais. Po įvykio M. jau žinojo, kieno tai buvo kortelė. Taip pat jai teko bendrauti su K., kuri pripažino, kad ji paėmė minėtą kortelę ir pinigus pasidalino su M..
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. M. parodė, kad įvykio dieną ji buvo globos namuose, šeimynoje, (duomenys neskelbtini). Iš spintelėje, kuri yra auklėtojų kabinete, esančios piniginės ji paėmė banko kortelę, kuria naudojasi auklėtojos pirkdamos vaikams maistą, ir nuėjo pas M. (M. Š.) į kambarį bei pasiūlė nueiti nusiimti pinigus. M. sutiko. Kaip jai kilo mintis paimti globos namų banko kortelę ji nežino, M. tuo metu buvo kitame kambaryje, tačiau prieš pavagiant kortelę ji M. pasakė, kad eis paimti minėtos kortelės. Ji minėtos banko kortelės PIN kodo nežinojo, dar iki jai paimant kortelę iš piniginės M. pasakė, kad žino šios kortelės PIN kodą, ant pačios kortelės jokio lapelio su priklijuotu kortelės PIN kodu nebuvo. Iš kur M. žinojo globos namų banko kortelės PIN kodą jai nėra žinoma. Ji kartu su M. nuėjo iki bankomato, esančio netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir nuėmė pinigus. Pinigus jie nuėminėjo kartu, kokie buvo konkretūs M. veiksmai prie bankomato ji neprisimena, taip pat neprisimena, kas įdėjo kortelę į bankomatą, kas įvedė PIN kodą. Pirmą kartą jie kartu nuo kortelės nuėmė apie 400–500 Eur, buvo stambios kupiūros, pasidalino pinigus per pusę ir išsiskirstė. Kur nuvyko M. ji nežino, ji pati nuvyko asmeniniais reikalais. Kadangi M. jai pasakė kortelės PIN kodą, ji po šio karto dar savarankiškai nusiėmė pinigus kituose bankomatuose, greičiausiai (duomenys neskelbtini) aikštėje, (duomenys neskelbtini). Ar buvo atsiskaitoma minėta banko kortele neprisimena. Vėliau nusiimtus pinigus, apie 200 Eur, ji išleido savo reikmėms, pirko drabužius, maistą, lombarde už apytiksliai 100 Eur nusipirko telefoną „Iphone“, taip pat pirko plastmasinius papuošalus, tačiau kiek tiksliai sumokėjo už visus daiktus neprisimena. Tą pačią dieną ji grįžo atgal į vaikų namus ir vakare, kai auklėtojos nebuvo kabinete, padėjo kortelę atgal iš kur paėmė. Vėliau auklėtojoms prisipažino, kad ji buvo paėmusi kortelę, siūlė prisipažinti ir M., tačiau jis neprisipažino.
Nurodė, kad ji turi savo asmeninę banko kortelę, kiek tiksliai joje buvo pinigų jai nežinoma, galimai daugiau negu 100–200 Eur. Savo asmenine banko kortele galima naudotis be leidimo. Tai, kad nagrinėjamu atveju ji su M. nuėmė pinigus būtent nuo globos namų banko kortelės, M. žinojo, kadangi ji jam parodė minėtą kortelę, M. taip pat žinojo, kad negalima šios kortelės imti be leidimo. M. negalėjo susidaryti toks įspūdis, kad jie nuima pinigus nuo jos asmeninės banko kortelės, ji jam apie tai nesakė. Ką su pasidalintais pinigais darė M. jai nežinoma.
Taip pat teigė, kad globos namų banko kortelės vaikai negali imti be leidimo, kai jie eina į parduotuvę minėta banko kortele atsiskaito auklėtojos, ji tai matydavo. Ar M. eidavo kartu su auklėtojomis apsipirkti jai nėra žinoma.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. Ž. parodė, kad už minėtą banko kortelę yra atsakingi socialiniai darbuotojai. Kai ji dirbo, pastebėjo, kad globos namų banko kortelė buvo padėta ne ten, kuri jie ją laikydavo, todėl jai kilo įtarimas, kad greičiausiai kažkas iš vaikų ją buvo paėmęs. Ji nusprendė nueiti iki bankomato ir pamatė, kad nėra tos sumos, kuri turėjo būti kortelėje. Iš karto apie tai pranešė administracijai ir jie užblokavo kortelę. Jiems pasakė iš karto pakeisti kortelės PIN kodą, tačiau naujas kodas jiems neveikė. Pradėjo aiškinti, kas galėjo paimti globos namų banko kortelę. Pradžioje nusprendė pastebėti vaikus, ar neatsirado kokių nors naujų daiktų, kadangi dingo apie 800 Eur. Pastebėjo, kad pas vieną mergaitę – K. M., kuri buvo linkusi į vagystes, atsirado naujas telefonas ir dar kažkokie nauji daiktai. Mergaitė sakė, kad jai tuos daiktus padovanojo močiutė ir neprisipažino, kad ji nuėmė pinigus. Po kurio laiko jie pradėjo sakyti, kad iš globos namų banko kortelės dingo pinigai ir tuomet K. M. prisipažino, kad ji tai padarė kartu su M. Š.. K. M. pasakojo, kad M. Š. ją įkalbėjo padaryti vagystę, taip pat sakė, kad ji davė jam pinigų, bet kiek davė neprisimena. Pats M. Š. nieko nesakė ir neprisipažino.
Kartą per savaitę kartu su vaikais jie vyksta į parduotuvę apsipirkti, vaikai stovi arti prie kasos ir padeda sudėlioti prekes, todėl parduotuvėje jie galėjo pamatyti ir kortelės PIN kodą. M. taip pat vykdavo kartu su jais į parduotuvę. Taip pat nurodė, kad K. turėjo savo asmeninę banko kortelę, visi vaikai turi banko korteles ir jiems yra pervedami kišenpinigiai – tuo metu po 25 Eur per mėnesį. Vyresni vaikai savo asmenines banko korteles laiko prie savęs, o mažesnių vaikų kortelės yra pas socialinius darbuotojus, kad vaikai jų nepamestų. Kur buvo tuo metu K. banko kortelės ji neprisimena.
Taip pat paaiškino, kad K. buvo nusipirkusi naują „Iphone“ telefoną, kai ji pirko telefoną, jų vairuotojas matė, kaip mergaitė apsipirkinėja „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Pati asmeniškai telefono dėžutės ji nematė. Kada K. grįžo į namus ji neprisimena, ar ji buvo pradingusi iš namų neprisimena, būdavo, kad K. pabėgdavo.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. Š. parodė, kad jis yra M. Š. brolis ir jam M. papasakojo, kad kartu su K. išėjo iš namų ir ji paprašė M. įvesti „(duomenys neskelbtini)“ šeimynos banko kortelės PIN kodą. Apie įvykį jis žino tik iš M. pasakojimų, praėjus maždaug mėnesiui po įvykio, tuo metu jis gyveno „(duomenys neskelbtini)“ namuose. Kortelės PIN kodą M. pamatė, kai jie apsipirkinėjo su socialinėmis darbuotojomis, jis jį įsiminė, taip pat PIN kodą greičiausiai žinojo ir K., kadangi ji taip pat eidavo apsipirkti su socialinėmis darbuotojomis, o pastarosios neslėpė to kodo. Jis pats asmeniškai banko kortelės PIN kodo nežinojo, eidavo kartu apsipirkinėti, bet kodo nežinojo. M. jam pasakojo, kad K. paėmė „(duomenys neskelbtini)“ šeimynos banko kortelę iš socialinio kambario. Kam kilo mintis pasinaudoti svetima banko kortele jam nėra žinoma, taip pat jam nesakė, kiek pinigų nusiėmė, kur po to dėjo kortelę, nesakė ir tai, ar K. jam davė pinigų. Po to, kai buvo nuimti nuo banko kortelės pinigai, M. atvažiavo pas juos iki Baltojo tilto ir jie apie 22 val. grįžo namo, visą tą laiką jie kartu buvo prie (duomenys neskelbtini). Kada minėtą dieną K. grįžo namo jis neprisimena. Nurodė, jog jam žinoma, kad nuo kortelės buvo nuimta 600 Eur, K. M. po to, kai viskas įvyko, davė 20 Eur, tačiau M. nesakė, už ką gavo pinigus iš K.. Po įvykio K. namo grįžo su naujais daiktais, o M. grįžo be nieko.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. P. parodė, kad apie įvykį ji pati beveik nieko nežino. Dauguma pasakė, kad K. paėmė banko kortelę iš globos namų, nusiėmė nuo jos pinigus ir nusipirko telefoną, ausines, rūbus. Kai kuriems vaikams K. sakė, kad daiktus jai nupirko tėtis. Kas pasinaudojo minėta banko kortele jai nėra žinoma. Vasaros pabaigoje M. pasakojo, kad K. paėmė banko kortelę iš globos namų, tačiau M. nesakė, ar kažką veikė su K., kaip pasinaudojo kortele, kaip jis dalyvavo kortelės paėmime. K. vaikams nepatiko, nes ji išsidirbinėdavo, prie visų lįsdavo, M. taip pat buvo nusistatęs prieš K., kadangi ji jį nervavo. Teigė, kad ji pati matė K. pirktus daiktus – matė telefoną, tai buvo „Iphone 5“, naudotas, taip pat matė drabužius, ausines, kosmetiką. Su K. ji nebendravo, jos tik pasisveikindavo, taip pat nebendraudavo su ja, kai K. buvo su naujais daiktais. Apie grasinimus K. ji nėra nieko girdėjusi.
2022-11-08 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis M. Š. parodė, kad 2022-08-23 K. paėmė banko kortelę, kuri priklauso (duomenys neskelbtini) namams ,,(duomenys neskelbtini)“, tuo metu dirbo auklėtoja D. Z., ji buvo užsiėmusi, o K. paėmė iš spintelės kortelę. Apie tai, kad paims kortelę K. D. Z. nieko nesakė. Tos banko kortelės jie imti negali, ja naudojasi auklėtojos. Kai ji ėmė kortelę, jis buvo virtuvėje, o K. paėmė kortelę iš kambario. Apie tai, kad K. ims kortelę jis nieko nežinojo, tik po to kai išėjo iš to kambario ji jam pasakė, kad paėmė kortelę. Kur buvo užrašytas PIN kodas jis nežino, bet jį jam pasakė K.. Iš kur ji žino tą PIN kodą, jis nežino ir negali pasakyti. Išėjo į lauką, nuėjo iki parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje, priėjo prie bankomato, lygtais ,,Luminor“, K. įdėjo kortelę į bankomatą, jam pasakė PIN kodą, jis jį suvedė. Jis tik suvedė PIN kodą, o visą kitą atliko K., taip pat ji ir pasiliko banko kortelę. Pinigų sumas vedė ir pinigus pasiėmė ji. Jam jokios pinigų sumos ji nedavė. Kur juos išleido jis taip pat nežino. Nes kai nuėmė pinigus, jis autobusu nuvažiavo į miestą, o kur ji buvo jis nežino, nes jam išvažiavus ji liko stotelėje. Tą dieną K. negrįžo. Kai ji grįžo jis jos klausė kur ji išleido pinigus. K. sakė, kad nusipirko telefoną, rūbus, elektroninę cigaretę ir dar kažką. Apie tai, kad K. paėmė kortelę ir nuėmė pinigus jis pasakojo savo broliui R. Š. ir sesei D. Z.. Ar K. grąžino kortelę į vietą jis nežino, neklausė ir ji nesakė. Apie tai, kad K. dar naudojosi kortele be jo nežinojo, tik jam pasakė socialinė I., kad iš kortelės buvo nuimti 600 Eur. Kiek žino, K. I. sakė, kad tai jis ją šantažuoja ir vertė paimti tą kortelę. Nors apie jos paėmimą net nekalbėjo su K., o ir negavo net jokios iš to naudos. O po jos tokio poelgio su ja net nebendrauja. Daugiau dėl šio įvykio neturi ką papasakoti (t. 3, b. l. 12–15).
2023-02-06 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis M. Š. atsakė į jam patiektus klausimus:
Klausimas: kodėl iš karto nepranešėte darbuotojoms, kad K. paėmė mokėjimo kortelę?
Atsakymas: nesakė, nes žinojo, kad vis tiek nieko jai nebus.
Klausimas: ar aplamai pasakėte darbuotojoms, kad K. paėmė kortelę? Jei pasakėte, tai kuriai darbuotojai?
Atsakymas: nei vienai darbuotojai apie kortelę nesakė, o apie ją jam pasakė auklėtoja I. jeigu neklysta.
Klausimas: kodėl aplamai ėjote su K. prie (duomenys neskelbtini) esančio bankomato? Kas pasiūlė ten eiti? Kodėl jus sutikote, ar buvo kažkas už tai pažadėta?
Atsakymas: K. paprašė su ja nueiti iki bankomato, o jam už tai nieko nebuvo žadėta. Tuo metu nieko neveikė, planavo važiuoti iki (duomenys neskelbtini) ir pakeliui nuėjo.
Klausimas: kiek kartų buvo įdėta kortelė į tą bankomatą?
Atsakymas: prie jo jeigu gerai pamena du kartus į tą bankomatą buvo įdėta kortelė.
Klausimas: kas įdėjo banko kortelę į bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini) ir kas ją išėmė?
Atsakymas: kortelę į bankomatą įdėjo K., jis tik suvedė PIN kodą, o po visų veiksmų K. kortelę pasiėmė atgal sau, kortelės neturėjo net rankose.
Klausimas: kiek kartu suvedėt PIN kodą?
Atsakymas: du kartus.
Klausimas: kokia informacija buvo matoma bankomato ekrane suvedus PIN kodą?
Atsakymas: kas buvo rašoma nežino, nes tik suvedė PIN kodą ir pasitraukė nuo bankomato, nes matė, kad ten yra kamera.
Klausimas: kokie toliau veiksmai buvo atliekami, kas juos atliko?
Atsakymas: visus veiksmus atliko K., ką ji darė nematė.
Klausimas: kas pasakė PIN kodą? Kokie tai buvo skaičiai?
Atsakymas: PIN kodą jam pasakė K., iš kur ji jį žinojo nežino. Kokį PIN kodą vedė jau tikrai nepamena, žino, kad vedė (duomenys neskelbtini), o daugiau nepamena.
Klausimas: kokia pinigų suma buvo nuimta tame bankomate? Kokiomis kupiūromis?
Atsakymas: pirmą kartą 100 arba 150 ir antrą kartą taip pat. Kokiomis kupiūromis buvo pinigai nežino, nežiūrėjo ir buvo neįdomu.
Klausimas: kas paėmė pinigus iš bankomato?
Atsakymas: pinigus taip pat paėmė K..
Klausimas: ko jus tikėjotės iš ėjimo kartu su K.? Ar buvo pažadėta ar duota kažkokia pinigų suma?
Atsakymas: nieko nesitikėjo, tiesiog ji paprašė, o jam buvo pakeliui, nieko jam už tai nežadėjo.
Klausimas: kodėl nesudrausminote K.? Kodėl iš vis ten ėjote?
Atsakymas: todėl, kad ji yra tokio būdo, kad tiesiog nepaklausytų ji jo.
Klausimas: ar ėjote kartu su K. ir prie bankomatų esančių (duomenys neskelbtini)?
Atsakymas: ne, su K. išsiskyrė prie pirmojo bankomato. Jis sėdo į (duomenys neskelbtini) autobusą ir išvažiavo link (duomenys neskelbtini).
Klausimas: ar žinojote, kad pinigai buvo išimti ir iš bankomatų esančių (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini).?
Atsakymas: ne, apie tai nieko nežinojo. Tiksliai žinojo, kad buvo nuimta dar pinigų, tačiau kuriuose bankomatuose nežino, nes kartu nebuvo.
Klausimas: ar žinote apie apsilankymą parduotuvėje (duomenys neskelbtini)?
Atsakymas: nieko nežino.
Klausimas: ar žinote kur K. panaudojo pinigus?
Atsakymas: kiek ji jam sakė, tai už tuos pinigus ji nusipirko telefoną kažkokį, naujų rūbų, elektroninę cigaretę. Ji jam sakė, kad telefoną nusipirko už 120 Eur, kur pirko nesakė.
Klausimas: ką žinote apie tai, kad po šio įvyko K. buvo grasinta ir ji buvo sumušta?
Atsakymas: apie tai nieko nežino, jokių sumušimo žymių ant jos irgi nematė.
Klausimas: ar pažįstate D., M. bei K.?
Atsakymas: pažįstu visas.
Klausimas: ar galite nurodyti jų pavardes, amžių ir kontaktus?
Atsakymas: D. maždaug (duomenys neskelbtini) metų, pavardės nežino, M. maždaug (duomenys neskelbtini) metų, pavardės nežino, o K. (duomenys neskelbtini) metų, pavardė P.. Su K. bendrauja, o su M. ir D. nebendrauja. Su D. ir M. nebendrauja nuo vasaros, su K. kartais susirašo, tačiau susitikt tikrai nesusitinka. Jeigu neklysta K. irgi jas pažįsta, nes vasara irgi bendravo, ar bendrauja iki šiol nežino. Daugiau dėl šio įvykio neturi ką papasakoti (t. 3, b. l. 27–31).
2023-07-31 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis M. Š. parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Įtarimą perskaitė, jo turinį ir esmę suprato. Vertėjas nereikalingas, sutinka, kad jį gintų valstybės paskirtas advokatas. Dėl įvykio nieko naujo papasakoti negali, nes jau ne vieną kartą yra davęs parodymus. Jų pakeisti ar papildyti nenori. Tik pasikartos, kad PIN kodą suvedė du kartus, jį jam pasakė K., iš kur ji jį žinojo, jis nežino. Kai jis suvedė PIN kodą viską toliau darė K.. Už tai, kad jai padėjo jokio atlygio negavo. Kad padėjo K. ir suvedė tą PIN kodą tikrai kaltę pripažįsta ir labai gailisi (t. 3, b. l. 36–39).
2022-08-25 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. K. parodė, kad dirba socialinio darbuotojo padėjėja, globos namuose ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). 2022-08-24, apie 14–15 val. į bendrą el. paštą ,,Šeimyna“ gavo pranešimą iš buhalterės V., kuriame nurodyta, kad 2022-08-23 nuo jų viešosios įstaigos kortelės, kuri išrašyta jos vardu, nuimta 600 Eur. Pinigai buvo nuimti bankomatuose: 1) (duomenys neskelbtini) g. – 100 Eur, 2) (duomenys neskelbtini) – 100 Eur, 3) (duomenys neskelbtini) – 150 Eur, 4) (duomenys neskelbtini) – 100 Eur, 5) (duomenys neskelbtini) – 150 Eur. Banko kortelė buvo ,,Luminor“. Banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovybėje prieš porą metų buvo tokia situacija, kad nebeliko darbuotojo, nes atsakingas darbuotojas už banko kortelę išėjo iš darbo. Vaikams reikėjo pirkti maistą, todėl banko sąskaitą atidarė jos vardu ir banko kortelę priskyrė jai. Globos namuose šiuo metu dirba 4 padėjėjos ir 2 auklėtojos. Banko kortelė visada būna globos namuose, darbuotojų kambaryje. Kiek žino kortelė buvo slepiama spintoje, tiksliai vietos nežino, nes nesenai persikėlė šiuo adresu, kaip tik nesenai grįžo po atostogų. Jokio seifo priskirto saugoti daiktams pas juos nėra. Darbuotojų kambarys rakinamas raktu, kiek žino ne visada jis būna rakinamas, bet bent vienas auklėtojas visą laiką būna bute. Šiuo metu vaikų namuose pas juos yra 5 globotiniai: 3 berniukai ir 2 mergaitės. Grįžtant prie banko kortelės, gavusios pranešimą, kad kažkas atsiskaitė banko kortele, auklėtoja E. Ž. pamatė, kad kortelė, kuri buvo globos namuose, auklėtojų kambaryje, piniginėje, spintoje, ten ir gulėjo, tik auklėtoja suprato, kad ji buvo liesta, nes kortelės pozicija buvo kita, pačioje piniginėje. 2022-08-23 kuomet buvo nuimami pinigai nuo kortelė, globos namuose dirbo ta pati auklėtoja E. Ž. kartu su N. B.. Jų pamaina truko nuo 2022-08-23 9 val. iki 2022-08-23 17 val.. Tikslus laikas kada buvo banko kortelė pavogta ir kada buvo grąžinta į vietą neaiškus. Globos namuose turi vieną probleminę mergaitę, kuri vagiliauja, bėga iš globos namų, nuolatos fantazuoja, tai yra K. M.. Taip pat 2022-08-23 viena iš auklėtojų D. S. pastebėjo, kad globotinė K. atėjo su nauju telefonu ,,Iphone“ ir gyrėsi, kad jai telefoną padovanojo jos buvęs draugas. 2022-08-24, apie 22 val., ta pati K. į globos namus grįžo su pirkiniais. Tai yra su naujais drabužiais, turėjo du maišus drabužių. Seniau taip K. nesielgdavo, nepirkdavo jokių drabužių, nes neturėjo už ką. Pastebėjo, kad K. elgiasi labai įtartinai, nuolat klausinėja ar kažkas atsitiko ar viskas gerai. Iš jos elgesio galima daryti išvadą, kad ji galimai susijusi su nuimtais pinigais. Pagrindinis įtarimas kyla dėl K.. Šiuo metu daugiau nieko pridurti neturi (t. 1, b. l. 63–66).
2023-01-23 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja I. K. atsakė į jai pateiktus klausimus:
1. Kaip M. Š. ir K. M. galėjo sužinoti mokėjimo kortelės PIN kodą?
Atsakymas: įvykio metu kortelė gulėjo piniginėje, piniginė gulėjo spintelė, o šalia kortelės gulėjo lapukas su užrašytu PIN kodu. O taip pat auklėtoja vaikšto kartu su vaikais į parduotuvę, tai jie irgi gali pamatyti tą PIN kodą, kai jis yra vedamas atsiskaitant.
2. Koks tas PIN kodas buvo?
Atsakymas: to PIN kodo ji nežino ir nežinojo, kadangi jos vardu buvo tik kortelė, o ja nesinaudojo.
3. Ar yra (buvo) sudaryta kokia nors sutartis, kad į jūsų vardu išduotą mokėjimo kortelę globos namai „(duomenys neskelbtini)“ perveda pinigus?
Atsakymas: jokia sutartis nebuvo sudaryta, jai tiesiog pasakė, kad išeina viena darbuotoja, o globos namai ,,(duomenys neskelbtini)“ negali turėti banko kortelės, todėl ji turi užsakyti savo vardu kortelę, į kurią bus pervedami pinigai ir auklėtojos galės ją naudotis.
4. Ar aptarta tvarka, ar yra rašytinis susitarimas kas gali naudotis šia kortele?
Atsakymas: jokia naudojimosi tvarka nebuvo aptarta, tiesiog ji buvo padėta į spintą ir auklėtojos ja naudojosi. Koks dabar kortelės likimas ir kur ji yra negali pasakyti, nes kaip ir sakė ja nesinaudojo (t. 1, b. l. 67–70).
2022-09-29 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. Ž. parodė, kad dirba socialine darbuotoja globos namuose ,,(duomenys neskelbtini)“. Jai yra žinoma situacija apie banko kortelės vagystę ir nuimtus pinigus. Jai globotinė K. M. prisipažino, kad kartu su globotiniu M. Š. pavogė kortelę ir nuėmė pinigus. K. minėjo, kad ją pavogti kortelę įkalbėjo M., bet kaip buvo iš tiesų neaišku. Daugiau nieko pasakyti neturi (t. 1, b. l. 76–78).
2022-11-17 ikiteisminio tyrimo metu apklausta nepilnametė liudytoja K. M. atsakė į jai pateiktus klausimus:
Klausimas: ką galite papasakoti apie iš Vilniaus vaikų socialinės globos namų ,,(duomenys neskelbtini)“ dingusią banko kortelę?
Atsakymas: ji su M. susitarė pasiimti banko kortelę ir ji tiesiog nuvarė į auklėtojų kabinetą, pasakė, kad paims pleistrą, bet paėmė banko kortelę. Išėjusi pasakė M., kad paėmė ir pasidalins pinigais. M. iš pradžių pasakė, gal nori pavogti banko kortelę, ji sakė, kad gali. Pirma sakė, ne, ne, bet jis ją įkalbinėjo ir padarė tai.
Klausimas: ar pamenat kada paėmėte banko kortelė?
Atsakymas: tikslios datos nurodyti negali, vasaros momentu.
Klausimas: kur gulėjo banko kortelė?
Atsakymas: spintelėje, už dėžučių, auklėtojų kabinete.
Klausimas: iš kur sužinojote PIN kodą?
Atsakymas: jai PIN kodą pasakė M.. Jis jai pasakė, kad žino PIN kodą, jį pamatė ir įsiminė.
Klausimas: iš kur žinojote, kad ten guli banko kortelė?
Atsakymas: šiaip auklėtojos dėdavo į piniginę. Yra mačiusi, kad auklėtojos dedą kortelę į piniginę.
Klausimas: ar tuo metu tame kambaryje buvo kas nors iš žmonių buvo?
Atsakymas: buvo auklėtoja, kuri neprisimena.
Klausimas: ar pamenate kokiose bankomatuose nuėmėte pinigus?
Atsakymas: ,,Luminor“ bankomatuose. Kokioje gatvėj nežino, bet buvo (duomenys neskelbtini).
Klausimas: kokias sumas nuėmėte?
Atsakymas: sumų neprisimena, bet visus pinigus dalinosi per pusę.
Klausimas: ar pinigus dalinotės po kiekvieno nuėmimo, ar po visų?
Atsakymas: pinigus per pusę dalinomės kai buvo nuimti visi pinigai. Visa suma buvo apie 600 Eur su kažkiek.
Klausimas: ar nuimant pinigus su jumis dar kažkas buvo? Jeigu taip, kas?
Atsakymas: niekas, tiktai M.. Visus nuėmimus.
Klausimas: ar kam nors pasakojote, kad nuėmėte pinigus ir juos išleidote?
Atsakymas: ne.
Klausimas: kas gražino banko kortelę į vietą?
Atsakymas: ji.
Klausimas: jeigu taip, kada, ar kas matė?
Atsakymas: nematė, tą pačią dieną.
Klausimas: ar turite dar ką papasakoti apie šį įvykį?
Atsakymas: po vogimo kitą dieną ji nusprendė, kad reikia prisipažinti, nes kažkas suprato, kad buvo pavogta. M. pasakė, kad reikia prisipažinti, jis pasakė, kad jau prisipažino, nors to net nebuvo. O vėliau ji liko viena vienintelė kalta ir tada dar kitą dieną ji nuvarė susitikti su draugais ir tų draugų kompanija jai pradėjo sakyti, kad ją sumuš jeigu ji pasakys, kad M. buvo kartu, bet vėliau jie ją ir sumušė. Ją sumušė K. P., D., bet pavardės nežino, facebooke „D.“ ji K. draugė ir M. irgi draugė, facebook „(duomenys neskelbtini)“. Joms maždaug po (duomenys neskelbtini) metų. Apie tai, kad buvo sumušta niekam nesakė. Matė tik ta kompanija, aplinkiniai žmonės, jai atrodo, kad norėjo policiją kviesti, bet policija nebuvo atvykusi. Jai buvo suduota į kairės pusės žandą 3 kartus ir į kojas. Visi ją tiesiog spardė ir davė antausį. Daugiau nieko papasakoti negali (t. 1, b. l. 88–92).
2023-04-13 ikiteisminio tyrimo metu apklausta nepilnametė liudytoja K. P. atsakė į jai pateiktus klausimus:
Klausimas: ar pažįstate M. Š.?
Atsakymas: taip.
Klausimas: kur, kaip susipažinote su M.?
Atsakymas: susipažino praeitą vasarą, prie baltojo tilto, kavinėje sėdėjo su draugais ir taip susipažino.
Klausimas: ar bendraujate, ar susitinkate, jeigu taip ar dažnai?
Atsakymas: dažnai, dabar kai paskutinį kartą matėsi prieš 2–3 dienas, bendrauja dažnai.
Klausimas: ar pažįstate K. M.?
Atsakymas: taip.
Klausimas: kur, kaip susipažinote su K.?
Atsakymas: susipažino taip pat baltajame tilte, jos nelabai mylėdavo, nes būdavo bjauri, keldavo ant kitų balsą, nepritapo prie jos.
Klausimas: ar bendraujate, ar susitinkate, jeigu taip ar dažnai?
Atsakymas: ne, ją paskutinį kartą matė spalį.
Klausimas: ar ką nors žinote ir galite papasakoti, kad M. ir K. turėjo, paėmė svetimą banko kortelę?
Atsakymas: taip.
Klausimas: kas jums apie tai pasakojo?
Atsakymas: tą dieną, kaip ji žino K. paėmė banko kortelę iš ten kur jie gyveną. Vasarą buvo, (duomenys neskelbtini) gatvėj, ten gyvena, jai M. parašė, kad K. paėmė pinigus ir M. jį kaltina. Jai M. parašė, kad jie buvo kartu ir jis negalėjo paimti pinigų. O K. atvažiavo visa pasipuošus, su nauju telefonu. Kiek žino jis pasakė tik jai, bet apie tai žinojo visa kompanija balto tilto, nes kažkas išgirdo šitą, ar K. pasakė, bet visi iš karto suprato, kad tai padarė K., nes visi pamatė, kad atėjo su naujais rūbais, kurių ji neturėjo, naujas ,,iphone“ telefonas, ausinės naujos, papuošalai. Visi suprato, kad tai ji padarė.
Klausimas: ar teko po šio pasakojimo susitikti su K.?
Atsakymas: jo. 2-3 kartus ji buvo parašiusi, kad iš jos paėmė elektronkę, paprašė jai padėti, pasakė, kad yra su M. ir puske ir nenori problemų. Tada matė, kad K. ėjo su savo draugu, kuriam apie 22 metus. Taip pat yra mačiusi video, kai jinai plote šoko girta, nuoga, jinai nesusitinka su savo amžiaus draugais, o su vyresniais.
Klausimas: ar buvo įvykęs koks nors konfliktas tarp jūsų?
Atsakymas: ne.
Klausimas: ar pažįstate kokią nors M.?
Atsakymas: jo.
Klausimas: ar galite pasakyti jos pavardę ar telefono numerį?
Atsakymas: (duomenys neskelbtini), facebook, telefono numerio nežino. Ji dažnai po pamokų, apie 15-16 būna (duomenys neskelbtini), pavardės nežino. Nelabai su ja bendrauja, pasiūlo susitikti. Jeigu susitinka lauke, tai pasisveikina, pakalba ir tiek. Buvo susitikusios prieš dvi savaites.
Klausimas: ar pažįstate D.?
Atsakymas: taip.
Klausimas: ar žinote jos pavardę, telefono numerį?
Atsakymas: telefono neturi, facebook pasakys vėliau.
Klausimas: ar bendraujate ir susitinkate su D.?
Atsakymas: susipažino baltajame tilte, buvo vasaros pradžia, ne pavasario pabaiga. Matė praeitą mėnesį.
Klausimas: ar turite dar ką papasakoti?
Atsakymas: K. labai buvo jautri ant kokio žodžio ant jos, labai maivydavosi. Pradėjo rėkti ant mažos mergaitės, ji ją užstojo, K. pradėjo jai sakyti ko ji čia lenda, pradėjo ant jos keiksmažodžiais, ji nesuprato, pradėjo dar labiau rėkti, ji ir parodė savo balsą, buvo emoniociali. Šiaip nebuvo labai malonu su ja bendrauti, jeigu kalbi apie vieną tema, ji pradeda apie vaikų namus kalbėti. Ten ar krizių centras, ar vaiknamis, nežino. Ji pradėjo kalbėti apie plotus, kad važiuos į plotą, kad ten bus daug žmonių. Jai atsiuntė video, kur ji šoko nuoga, girta. Jai buvo nemalonu su ja bendrauti. Tas konfliktas buvo po 3 dienų maždaug. F. D. užsivadinusi D. L. (t. 1, b. l. 105–110).
2023-04-14 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis liudytojas R. Š. atsakė į pateiktus klausimus:
Klausimas: ar pažįstate K. M.?
Atsakymas: taip.
Klausimas: ar bendraujate su K. M.?
Atsakymas: nebendrauja, nes nenori.
Klausimas: ar gerai sutariate su broliu M.?
Atsakymas: gerai.
Klausimas: ar jus ką nors žinote apie banko kortelės pagrobimą?
Atsakymas: jo.
Klausimas: ką apie pagrobimą žinote?
Atsakymas: K. dar vasarą buvo, ji pavogė kortelę, o M. su ja išėjo. M. net nežinojo korteles PIN kodo. Ji nuėmė pinigus iš ten, prisipirko kažką, naujų rūbų, telefoną, dar kažką, o sakė, kad tai jai tėtis nupirko.
Klausimas: ar M. jums pasakojo ką nors apie banko kortelę?
Atsakymas: taip.
Klausimas: ar dar kažkas apie tai jums pasakojo?
Atsakymas: ne.
Klausimas: ar po paimtos kortelės ką nors girdėjote apie K. sumušimą?
Atsakymas: ne, negirdėjo, jokių sužalojimų nematė.
Klausimas: ką girdėjote ir galite papasakoti?
Atsakymas: ne, nieko neturi papasakoti. M. sakė, kad vedė PIN kodą, sakė, kad jam PIN kodą pasakė K.. M. sakė, kad gavo iš K. 20 Eur, bet nesakė už ką. Pas jį neatsirado jokių naujų daiktų, tik pas K. buvo. Kai susitikdavo su K. tekdavo su K. apsižodžiuoti, susipykti. Visą konfliktą dažniausiai pradėdavo ji. Su K. nebendrauja, nes jam ji nepatinka kaip žmogus. Su M. dažnai leidžia laiką mieste, pažįsta jo draugus. Pažįsta M., K. ir D.. Jokių kontaktų neturi pavardę žino tik K. – P.. Žino tik socialinio tinklo facebook pavadinimus. D. L. – čia bus D., M. J. – čia bus M., o K. užsivadinusi vardu ir pavarde. Su šita kompanija būdavo ir K., jos nemėgdavo, nesutardavo. Tarp jų dažnai vykdavo konfliktai, tačiau dėl muštynių nieko nežino (t. 1, b. l. 125–129).
2023-05-09 ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nepilnametė liudytoja D. Z. parodė, kad sutinka kalbėti apie brolį, pažada sakyti tiesą. Kalbės apie pavogtą pinigų sumą. Kiek žino K. M. išleido visus pinigus, o brolis M. Š. buvo šalia. Jai apie tai papasakojo brolis. Brolis pasakojo, kad pavogė pinigus. Kažkas iš socialinio kabineto pasiėmė banko kortelę. Jie išėjo kartu, nuėmė visus galimus pinigus, kurie buvo kortelėje. Jie išėjo iš globos namų. Pinigus jie nusiėmė iš bankomato ,,Luminor“, nežino kur buvo tas bankomatas. Nežino iš kelių bankomatų nuėmė pinigus. Pinigus nuėmė K.. Kažkas pasakojo, kad ji nuėmė pinigus. Nuėmė apie 600 Eur. Kai K. nuiminėjo pinigus, brolis buvo šalia jos, jis stovėjo, jis nieko nesakė. Brolis ėjo kartu su K., galbūt jis norėjo paprašyti pinigų. Brolis neprašė K. pinigų. 2022 metų vasarą įvyko šis įvykis, tikslaus mėnesio nežino, vasara buvo prie pabaigos. Rūbams, telefonui, elektroninei cigaretei K. išleido tuos pinigus. Ji visus daiktus parnešė namo ir sakė, kad jai močiutė davė pinigus. K. apie pinigų nuėmimą iš bankomato iš pradžių nieko nesakė, vėliau pasakė, kad čia 100 procentų padarė M. Š.. K. taip pasakė, kad bijojo, kad jai kažkas bus. Ji netikėjo, kai K. pasakė, kad tai padarė M. Š.. Likusius pinigus K. su draugais pragėrė. Tą pačią dieną ji negrįžo ir siuntė visokias nuotraukas su alkoholiu. K. per snapchat siuntė jai tas nuotraukas. Nuotraukų neliko. S. K. buvo pasivadinusi „(duomenys neskelbtini)“. Pas ją snapchat buvo vardas ir pavardė. Kai pas juos atvažiavo policija aiškintis, brolis jai pasakė apie vagystę. Brolis jai tai pasakė, kai išvažiavo policija. Beveik po 3 mėnesių po įvyko atvažiavo policija aiškintis ir brolis jai pasakė apie vagystę. K. sugalvojo paimti tą kortelę, nes brolis nežinojo, kad ta kortelė yra namuose. Ta kortelė buvo socialiniame kambaryje, stalčiuje. K. žinojo, kad ta kortelė buvo kambaryje, stalčiuje. Ji tai žino, nes K. apie tai papasakojo broliui, o brolis jai. K. jau labai seniai yra vaikų namuose, ji visą laiką su socialine darbuotoja būdavo parduotuvėse ir matė banko kortelės PIN kodą. K. broliui pinigų nedavė. Matėsi, kad K. pavogė labai daug pinigų, o pas brolį pinigų nebuvo, todėl žino, kad broliui pinigų nedavė. Ji labai gerai žino K. ir brolį. Brolis prisiima daug visokių sunkių dalykų, bet tokių blogų dalykų nepadarytų. Niekas negirdėjo, kai brolis jai pasakojo apie vagystę. Jie buvo namuose, kai brolis jai apie tai pasakojo (t. 1, b. l. 143–146).
2022-09-02 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtos Vilniaus vaikų socialinės globos namų „(duomenys neskelbtini)“ patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Globos namai yra įsikūrę daugiabutyje, turi atskirą įėjimą iš lauko. Įėjimo durys pažymėtos numeriu 2. Įėjus pro pagrindines duris patenkama į butą su penkiais kambariais. Įėjus į koridorių ir einant tiesiai po kaire puse yra socialinių darbuotojų kambarys, kuriame yra lova ir spinta. Atsidarius spintos duris matomos lentynos. Vienoje iš lentynų šalia vaistų, buvo palikta juodos spalvos piniginė, kurioje buvo banko kortelė su PIN kodu. Grįžus atgal į koridorių ir einant tiesiai patenkama į bendrą virtuvę. Iš bendros virtuvės galima patekti į visas kitas patalpas. Grįžtant atgal į koridorių, priešais socialinių darbuotojų kambarį yra kitas koridorius, kurio dešinėje pusėje yra vienas kambarys, kuriame gyvena viena mergaitė K.. Einat toliau koridoriumi iki galo ir pasukus į dešine pusę yra trys izoliuoti kambariai, kuriuose taip pat gyvena vaikai. Iš dviejų kambarių galima išeiti į vieną bendrą balkoną. Apžiūrėjus visą butą daugiau reikšmingos informacijos tyrimui nepastebėta. Butas vaizdo kameromis nefilmuojamas. Fotolentelė (t. 1, b. l. 50–52, 53–60).
Vilniaus vaikų socialinės globos namų ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje užfiksuota, kad 2022-08-23 buvo įvykdytos iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), trys grynųjų pinigų nuėmimo operacijos, viso per tris kartus nuimta – 400 Eur (t. 2, b. l. 32–33).
2022-09-09 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ rašte pateikti duomenys su užfiksuotomis nuotraukomis iš bankomatų, kuriuose buvo išgrynini pinigai su I. K. vardu išduota „Luminor banko“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Nuotraukose užfiksuota ,,(duomenys neskelbtini)“ globos namų globotinė K. M. užfiksuota prie bankomatų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Prie bankomato, Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas ir M. Š. kartu su K. M. (t. 2, b. l. 47–80).
2023-06-09 ,,Luminor Bank AS“ rašte nurodyta, kad banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), yra atidaryta Vilniaus vaikų socialinės globos namų ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu (t. 2, b. l. 83).
2023-06-23 ,,Luminor Bank AS“ rašte nurodyta, kad banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), susieta su kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 87).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir vertinimo motyvai bei išvados
BK 198¹ str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Inkriminuojant BK 198¹ str. nurodytą veiką būtina nustatyti, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, ne kartą atkreiptas dėmesys, jog vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių. O teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-555-788/2015, 2K-314-895/2019).
Žemesnės instancijos teismas
BK 215 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų.
Pagal BK 215 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 str. įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014, 2K-289-697/2020).
Be to, teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 198¹ str., 215 str. dispozicijose įtvirtintos nusikaltimų sudėtys yra formalios ir baudžiamoji atsakomybė kyla nuo bet kurio iš šių straipsnio dispozicijose išvardintų veiksmų atlikimo momento, nepriklausomai nuo to, ar dėl nusikalstamų veiksmų kilo kokių nors padarinių. Tais atvejais, kai BK 215 str. nurodyti nusikalstami veiksmai sukelia pasekmes (kitas asmuo neteisėtai praranda turtą), veika kvalifikuojama ir kaip BK 182 str. atitinkamoje dalyje numatytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.
Aptartos teisės aiškinimo taisyklės reikšmingos vertinant bei tinkamai kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus.
Byloje esantys įrodymai – kaltinamojo ir liudytojų I. K., Ž. Š., K. M., E. Ž., K. P. teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; 2022-09-02 įvykio vietos apžiūros protokolas, Vilniaus vaikų socialinės globos namų ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė, 2022-09-09 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ rašte pateikti duomenys su užfiksuotomis nuotraukomis; 2023-06-23 ,,Luminor Bank AS“ rašte nurodyta, – yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus ir patvirtina, kad M. Š. 2022-08-23, 13.19 val., bankomate, kurio terminalo Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansines operacijas pasinaudodamas svetima I. K. vardu išduota „Luminor banko“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. mokėjimo kortelei įdėtai į bankomatą, jis prisistatydamas banko sistemai teisėtu sąskaitos savininku, neturėdamas leidimo ir sutikimo, suvedė šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą. Tokiu būdu buvo neteisėtai prisijungta prie informacinės sistemos pažeidžiant jos apsaugos priemones, taip sudaryta galimybė kitam asmeniui – K. M. – atlikti finansines operacijas su banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).
Nors M. Š. teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad nagrinėjamu atveju jis nežinojo, jog suvedant PIN kodą ir taip inicijuojant finansines operacijas buvo naudojamasi ne K. M., o svetima mokėjimo kortele, manė, kad ši kortelė buvo K. M. asmeninė, teismo vertinimu tokie jo aiškinimai yra nelogiški, neįtikinantys, prieštarauja kitiems byloje esantiems ir objektyviais laikytiniems įrodymams, todėl laikytini kaltinamojo pasirinkta gynybine pozicija siekiant išvengti atsakomybės.
K. M. nuosekliai, tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad nagrinėjamu atveju banko kortelę pavogė susitarusi su M. Š., netgi jo įkalbinta. Prieš pavogiant banko kortelę ji tai pasakė kaltinamajam. M. Š. iki to jai pasakė, kad žino šios kortelės PIN kodą. Tokius K. M. paaiškinimus patvirtino ir teismo posėdžiu metu apklausta E. Ž. parodydama, kad jai K. M. pasakojo, kad vagystę ją įkalbėjo įvykdyti M. Š..
Žemesnės instancijos teismas
Be to, liudytojos Ž. Š., I. K. ir E. Ž. parodė, kad globotiniai savo sąskaitose kurios yra susietos su asmeninėmis mokėjimo kortelėmis turi po 20–25 Eur, kurie jiems pervedami kaip kišenpinigiai. R. Š. patvirtino, kad M. Š. bankinės kortelės PIN kodą pamatė ir įsiminė, kai jie apsipirkinėjo su socialinėmis darbuotojomis; šį PIN kodą greičiausiai žinojo ir K., kadangi ji taip pat eidavo apsipirkti su socialinėmis darbuotojomis, o pastarosios to kodo nuo vaikų ir neslėpė. O ir pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu detaliai paaiškino bankinės kortelės pagrobimo aplinkybes, nurodė, jog žinojo, kad Vilniaus vaikų socialinės globos namams ,,(duomenys neskelbtini)“ savavališkai paimti negalima, ar buvo kur užrašytas PIN kodas jis nežino, bet jį jam pasakė K.. Iš bankomato pinigai išgryninti per 3 kartus, jų suma daug kartų viršijo globotiniams skiriamus kišenpinigius, todėl, teismo vertinimu, akivaizdu, kad ši aplinkybė taipogi patvirtina, jog M. Š. žinojo, kad yra naudojamasi ne K. M. priklausančia banko kortele.
Įvertinęs aptartus įrodymus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju M. Š. aiškiai suvokė, kad buvo naudojamasi ne K. M., o neteisėtai pavogta svetima bankinio mokėjimo kortele. Tokiu būdu kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus nėra esminė ta aplinkybė, ar kaltinamasis pats žinojo šios bankinės kortelės prisijungimo kodą, ar šį kodą prieš suvedimą jam pasakė K. M..
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad M. Š. nagrinėjamu atveju idealiąja sutaptimi įvykdė BK 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d. numatytus nusikaltimus.
Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju prie bankinės sąskaitos iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), iš esmės vienu ir tuo pačiu metu buvo prisijungta 3 kartus. R. Š. ir K. M. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad jie nuo šio bankomato išėjo kartu. Todėl R. Š. pareikšti kaltinimai tikslintini, nurodant, jog nagrinėjamu atveju jis neteisėtai inicijavo ne 2, o 3 finansines operacijas. Tačiau toks kaltinimų tikslinimas neturi reikšmės jo įvykdytų nusikaltimų kvalifikavimui.
Be to, vertinant kaltinamojo M. Š. veiksmus, pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju, jam dalyvaujant ir suvedant mokėjimo kortelės PIN kodą, buvo atlikti 3 prisijungimai ir inicijuotos finansinės operacijos – išgryninti ir pasisavinti 400 Eur. Taigi, kaltinamojo veiksmuose yra ir BK 182 str. 3 d. (nuo 2023-06-01 įsigaliojusios redakcijos) numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą turi būti aktyvus ir laikydamasis BPK 255 ir 256 str. nustatytos tvarkos gali tikslinti esmines kaltinimuose nurodytas aplinkybes, taip pat tikslinti pačios veikos kvalifikavimą. Tai pat pažymėta, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 str. 2 d. ir 256 str. nustatytų sąlygų ir tvarkos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-526/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-42-942/2016, 2K-7-162-303/2019 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis BPK 255, 256 str. prasme yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę.
Nagrinėjamu atveju, teismas nenurodydamas pareikštuose kaltinimuose visiškai naujų esminių faktinių aplinkybių (iš bankomato išgrynintų pinigų, jų sumos pasisavinimo), taip pat nekeisdamas M. Š. kaltinimuose nurodytų veikų kvalifikavo, pareikštų kaltinimų patikslinti negali. Priešingu atveju, teismas, nurodydamas visiškai naujas veikos aplinkybes bei jų kvalifikavimą, formuluotų iš esmės naujus kaltinimus, o tai gali padaryti tik prokuroras.
Skirdamas kaltinamajam M. Š. bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
M. Š. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, todėl be bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių jam taikomos BK XI skyriuje nustatytos normos. BK 91 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 str. 2 d. išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Nagrinėjamu atveju M. Š. įvykdė vieną nesunkų ir vieną apysunkį, tyčinius, baigtus nusikaltimus.
Byloje esančiais įrodymais M. Š. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį M. Š.: teisiamas 2 kartą, nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas (t. 2, b. l. 104–106); per pastaruosius 5 metus daugiau kaip 10 kartų baustas administracine tvarka, ne visos paskirtos nuobaudos sumokėtos (b. l. 108–116).
Nepilnamečio individualaus vertinimo 2022-11-21 pažymoje, be kita ko, nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-03 nutartimi išduotas leidimas M. Š. paimti iš tėvų; augant biologinėje šeimoje buvo nustatytas apsaugos poreikis; nuo 2022-07-21 nustatyta laikinoji rūpyba Vilniaus vaikų socialinės globos namuose. Esančiais duomenimis kaltinamasis su tėvu santykių nepalaiko, su motina matosi retai.
Taigi, M. Š. gyvenimo ir auklėjimo sąlygos objektyviai buvo sudėtingos, nepalankios jo asmenybės vystymuisi ir socializacijai, nebuvo socialiai priimtinos, ir akivaizdu, kad turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio formavimuisi. Į šias aplinkybes, kurios iš esmės nepriklausė nuo kaltinamojo, negalima neatsižvelgti skiriant jam bausmę.
Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d., 90 str. 4 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam M. Š. BK 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmės rūšį areštą, kurio trukmės yra mažesnės už vidutinę, skirtiną nepilnamečiui už nusikaltimus, t. y. po 15 parų arešto.
M. Š. veikos įvykdytos esant idealiai sutapčiai, todėl jam paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatomis, t. y. apėmimo būdu, paskiriant subendrintą 15 parų arešto bausmę.
Nustatyta, kad M. Š. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-07-04 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. (nusikalstama veika įvykdyta 2023-03-15), jam paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-05 nutartimi 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą (Liteko duomenų bazė).
Nagrinėjamoje baudžiamoje byloje ir minėtame nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos įvykdytos iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-07-04 nuosprendžio priėmimo, todėl jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-05 nutartimi ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos taikant BK 63 str. nuostatas.
Teismo vertinimu, M. Š. šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos pagal savo pavojingumo pobūdį nesiskiria nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-07-04 baudžiamuoju įsakymu įvertintos nusikalstamos veikos. Todėl bausmės bendrintinos taikant BK 63 str. 1, 4 d. nuostatas, t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 45 parų arešto bausmės pridedant 20 parų arešto bausmės dalį – 10 parų arešto, ir paskiriant galutinę subendrintą 55 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į paskirtos 55 parų arešto bausmės laiką įskaitytina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-07-04 nuosprendžiu paskirtos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-05 nutartimi į areštą pakeistos atliktos bausmės dalis.
Dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo
BK 92 str. 1 d. nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 mėnesio iki 9 mėnesių ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nepilnamečio buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nepilnamečio buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nepilnamečiui vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 str. numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą, ir nustatyti laiką, per kurį nepilnametis turi jas įvykdyti. Minėto straipsnio 4 d. nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 d. gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius, ar konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, ar pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, jo amžių, socialinę brandą, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 str. 2 d. įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.).
Nors M. Š. teisiamas antrą kartą, visas nusikalstamas veikas jis įvykdė būdamas nepilnametis, kaip minėta, jo auklėjimo sąlygos nebuvo itin palankios asmenybės vystymuisi ir socializacijai. Todėl teismo vertinimu, kaltinamojo kriminalinio elgesio nuostatas nėra tiek susiformavę, kad jų negalima būtu pakeisti neatidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymo; kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės, dar labiau neigiamai paveiktų jo asmenybės formavimąsi, socialinius įgūdžius.
Remdamasis tuo, kad išdėstyta, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant M. Š. paskirtos bausmės vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra, paskiriant BK 82 str. 1 d. 5 p. numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, ir tokius BK 87 str. 2 d. 1, 5 p. numatytus įpareigojimus: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.30 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Dėl Vilniaus vaikų socialinės globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio
Vilniaus vaikų socialinės globos namai „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad nusikalstamais veiksmais globos namams padaryta 607,49 turtinė žala (t. 2, b. l. 4).
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).
Iš BPK 44 str. 10 d. nuostatų matyti, kad baudžiamajame procese nukentėjusiajam atlygintina tik ta žala, kuri buvo padaryta nusikalstama veika. Taigi, tarp nusikalstamos veikos ir ja padarytos žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys.
Kaip minėta, BK 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sudėtis yra formali, t. y. žalos padarymas nėra šių nusikalstamų veikų objektyviosios pusės požymiu. M. Š. kaltinimai dėl svetimo turto įgijimo apgaule (sukčiavimo) nėra pareikšti. Pagal pareikštus kaltinimus, ar kaltinamasis įgijo svetimą turtą, taip pat kiti civilinės atsakomybės klausimai, nėra šios baudžiamosios bylos įrodinėjimo ir nagrinėjimo dalykas. Todėl pripažintina, kad tarp M. Š. įvykdytų nusikaltimų ir Vilniaus vaikų socialinės globos namai „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos nėra tiesioginio priežastinio ryšio.
Čia pastebėtina ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu civiliniu atsakovu įtraukti Vilniaus vaikų socialinės globos namai „(duomenys neskelbtini)“. Teisminio nagrinėjimo metu civilinio ieškovo atstovė nurodė, kad nenori, jog civilinis ieškinys būtų priteistas iš kaltinamojo M. Š., tačiau teismo procesinis sprendimas dėl žalos priteisimo iš paties civilinio ieškovo, t. y. Vilniaus vaikų socialinės globos namai „(duomenys neskelbtini)“, leistų jiems sklandžiau sutvarkyti buhalterinę apskaitą.
Kaip žinia, baudžiamasis proceso paskirtis – išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.), o ne palengvinti buhalterinėje apskaitoje kylančių klausimų išsprendimą. Be to, tuo atveju, jeigu Vilniaus vaikų socialinės globos namai „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys būtų tenkinamas priteisiant ieškinyje nurodytą žalą iš paties civilinio ieškovo, prievolės šalys sutaptų ir tokiu atveju tektų pripažinti, kad prievolė pasibaigė (CK 6.126 str. 1 d.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta Vilniaus vaikų socialinės globos namai „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).
M. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (t. 3, b. l. 16–18) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas
nusprendžia:
M. Š. (M. Š.) a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu įvykdžius:
1) Baudžiamojo kodekso 198¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 20 parų areštą;
2) Baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 20 parų areštą.
M. Š. paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p., t. y. apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą 20 parų arešto bausmę.
M. Š. šiuo nuosprendžiu paskirtą 20 parų arešto bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-07-04 nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-05 nutartimi pakeista į 45 parų areštą bausme vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. nuostatomis, t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 45 parų arešto bausmės pridedant 20 parų arešto bausmės dalį –10 parų arešto, ir paskirti galutinę subendrintą 55 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d. atidėti M. Š. paskirtos 55 parų arešto bausmės vykdymą atidėto 6 mėnesių terminui su intensyvia priežiūra, paskiriant tokius Baudžiamojo kodekso 87 str. 2 d. 1, 5 p. numatytus įpareigojimus:
1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.30 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi;
2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Realiu bausmės vykdymo atveju į M. Š. paskirtos bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-07-04 nuosprendžiu paskirtos ir jo atliktos bausmės dalį.
M. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vilniaus vaikų socialinės globos namų „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atmesti.
Išaiškinti M. Š., kad jam paskirtos arešto bausmės atidėjimo sąlygų vykdymą kontroliuoja nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje), į kurią jis turi atvykti per 3 darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Probacijos įst. 14 str. 1 p.).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.