Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų, suinteresuoti asmenys L. K. ir antstolė S. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė S. Ž. 2018-11-14 patvarkymu Nr.S-1101 pareiškėjo 2018-11-12 skundą atsisakė tenkinti ir vadovaudamasi CPK 510, 512, 613 straipsniais, pareiškėjo skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0076/07/00868 ir Nr. 0076/07/00869 persiuntė nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams. Nurodė, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, skunde išdėstytos aplinkybės jau išnagrinėtos 2018-10-31 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-7501-802/2018, kuria pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepimo į skundą nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti pasirašytinai 2018-11-15 (b.l. 12) (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės S. Ž. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos : 1) Nr. 0076/07/00868 – užvesta pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-05-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-971-301/2007 dėl materialinio išlaikymo priteisimo iš pareiškėjo periodinėmis išmokomis po 130 Lt (37,65 Eur) kas mėnesį iki pareiškėjo nepilnamečio sūnaus K. K., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės (v. b. Nr. 0076/07/00868 l. 2) ir 2) Nr. 0076/07/00869 – užvesta pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006-03-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-127-374/2006 dėl materialinio išlaikymo priteisimo iš pareiškėjo periodinėmis išmokomis po 125 Lt (36,20 Eur) kas mėnesį iki pareiškėjo nepilnametės dukros G. K., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės (v. b. Nr. 0076/07/00869 l. 2).

Antstolė S. Ž. 2018-08-21 priėmė patvarkymus Nr. S-18-76-39415 vykdomojoje byloje Nr. 0076/07/00868 ir Nr. S-18-76-39411 vykdomojoje byloje Nr. 0076/07/00869 dėl išlaikymo įsiskolinimo ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo darbo užmokesčio, išskaičiuojant 70 proc. iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA) ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, bet ne mažiau kaip 52 Eur vykdomojoje byloje Nr. 0076/07/00868 ir 50 Eur vykdomojoje byloje Nr. 0076/07/00869 (v. b. Nr. 0076/07/00868 l. 152; v. b. Nr. 0076/07/00869 l. 57) ir išsiuntė šiuos patvarkymus vykdyti į Marijampolės pataisos namus, kur bausmę atlieka pareiškėjas. Todėl pagal skundžiamus patvarkymus darytina išvada, kad lėšos yra išskaitomos iš pareiškėjo darbo užmokesčio, o ne iš pareiškėjo artimųjų pervestų piniginių lėšų į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Netgi ir tuo atveju, jei vykdant išieškojimą iš pareiškėjo pagal skundžiamus antstolės patvarkymus yra išieškomos artimųjų pervestos piniginės lėšos pareiškėjui į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, antstolė tiesiogiai neapriboja pareiškėjo teisės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.

Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Pareiškėjas teigia, kad iš jo sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje, negali būti išieškoma, nurašoma lėšos, jei jos neviršija MMA, kuri šiuo metu yra 400 Eur. Juolab, kad tai pareiškėjo artimųjų, t. y. trečiųjų asmenų pervestos lėšos.

Bylose, kuriose buvo nagrinėjami išieškojimą iš skolininkų – fizinių asmenų – turto bei pajamų reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 20 punktą; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktą).

CPK 736 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (žr. šios nutarties 21 punkte nurodytų kasacinio teismo nutarčių atitinkamai 24 ir 23 punktus); CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 22 punktą)

Pajamų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, sąrašas įtvirtintas CPK 739 straipsnyje. Trečiųjų asmenų (artimųjų ir kitų) į skolininko sąskaitą laisvės atėmimo įstaigoje pervedamos lėšos į jį nepatenka. Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą trečiųjų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Teismas, atsižvelgdamas į tai kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų įrodančių, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios ir/ar patenkančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas, daro išvadą, kad antstolės S. Ž. 2018-08-21 patvarkymai Nr. S-18-76-39415 vykdomojoje byloje Nr. 0076/07/00868 ir Nr. S-18-76-39411 vykdomojoje byloje Nr. 0076/07/00869 yra teisėti, dėl ko nėra pagrindo jų naikinti skunde nurodytais motyvais.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai, šioje byloje susidariusios mažesnės nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 513 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

TTeisėja V. Š.