Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. nutarties, kuria Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimas dėl T. P. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo tenkintas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo T. P. skundas atmestinas.

6. Probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. BK 75 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau –ir Probacijos įstatymas). Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą Probacijos įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo ar arešto bausmės vykdymas. Pabrėžtina, kad teismas priima sprendimą panaikinti nuteistajam taikytą bausmės vykdymo atidėjimą tik tada, kai yra Probacijos įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuo atveju, kai įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatomos aplinkybės, patvirtinančios pagrindą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo ar arešto bausmę.

7. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui nereikia konstatuoti visų teismo skirtų įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo, užtenka nustatyti bent vienos taikytos priemonės nevykdymo atvejį arba naujo teisės pažeidimo padarymo faktą. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų.

8. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs skundo nagrinėjimui pateiktą bylos medžiagą bei įvertinęs nuteistojo T. P. skundo argumentus, daro išvadą, kad Skundžiama nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą tenkinti Probacijos tarnybos teikimą, minėtų nuostatų nepažeidė. Priimant skundžiamą procesinį sprendimą buvo tinkamai nurodyta, jog nuteistasis T. P. po jam net keturis kartus suteikto teismo pasitikėjimo, kuomet buvo atmesti Probacijos tarnybos teikimai dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, toliau nesilaikė BK 75 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir sąlygų asmenims, kuriems atidėtas bausmės vykdymas bei nevykdė apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų. Prieš pasisakydamas dėl esminių skundo argumentų, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas suklydo nurodydamas nuteistajam taikomą institutą, t. y. tiek Skundžiamos nutarties motyvuojamoje, tiek rezoliucinėje dalyse nurodytas taikomas lygtinio paleidimo institutas, kai nagrinėjamu atveju yra aktualus bausmės vykdymo atidėjimas panaikinimas. Paminėtas netikslumas negali būti laikomas esminiu, iš Skundžiamos nutarties turinio matyti, kad žemesnysis teismas įvertino nuteistojo elgesį, daromus paskirtų įpareigojimų pažeidimus, todėl procesinis sprendimas tikslintinas, nurodant, kad T. P. panaikinamas arešto bausmės vykdymo atidėjimas.

9. Skundą nagrinėjantis teismas pirmiausiai pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui nereikia konstatuoti visų teismo skirtų įpareigojimų (ar baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymo, užtenka nustatyti bent vienos taikytos priemonės nevykdymo atvejį arba naujo teisės pažeidimo padarymo faktą. Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Probacijos tarnyba T. P. elgesį kontroliuoja nuo 2023 m. kovo 29 d. Per laikotarpį nuo priežiūros pradžios iki Probacijos tarnybos teikimo padavimo, T. P. vengė vykdyti probacijos sąlygas, pažeidinėjo jam skirtus įpareigojimus ir darė administracinius nusižengimus. Šiame kontekste akcentuotina, kad vadovaujantis Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, net ir vieno įpareigojimo neįvykdymas ar administracinio nusižengimo padarymas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, o nagrinėjamu atveju, pagrindai buvo nustatyti net keli.

10. Svarbiausias probacijos tikslas yra padėti asmeniui savo tikslų gyvenime siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nagrinėjamu atveju įvairūs įpareigojimai bei probacijos tarnybos specialistų kontrolė nuteistajam buvo paskirti dėl to, kad jis nesugebėjo laikytis įstatymų imperatyvų ir vykdė turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Aukštesnės instancijos teismas, pritardamas Skundžiamos nutarties išvadoms, pažymi, jog nuteistasis nededa net ir minimalių pastangų paskirtai bausmei atlikti, t. y. nesilaiko intensyvios priežiūros sąlygų ir neatlygina priteistos turtinės žalos, o iš esmės T. P. tinkamai vykdo tik vienintelį apkaltinamuoju nuosprendžiu skirtą įpareigojimą – tęsti darbą arba mokytis arba būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje, t. y. tam tikrais bausmės atlikimo laikotarpiais dirbo arba buvo (teikimo nagrinėjimo metu apylinkės teisme) registruotas Užimtumo tarnyboje. Nors nuteistojo skunde išimtinai akcentuojamos aplinkybės, susijusios su įpareigojimu atlyginti turtinę žalą, nevykdymo, tačiau aukštesnysis teismas akcentuoja, jog skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga patvirtina, kad T. P. po paskutinio ir jau ketvirto jo atžvilgiu teikimo nagrinėjimo taip pat pažeidinėjo intensyvios priežiūros sąlygas, t. y. nekrovė elektroninio stebėjimo įrangos, ji buvo išsikrovusi, todėl asmens stebėjimas buvo negalimas, taip pat šaukiamas neatvyko į Probacijos tarnybą. Iš apylinkės teismui duotų paaiškinimų matyti, kad T. P. pripažino šiuos pažeidimus, tačiau atsakomybę dėl savo veiksmų perkelia jo priežiūrą vykdantiems darbuotojams, teigdamas, jog yra stebimas ir jei jo nemato, galėtų paskambinti ir pasakyti, o tik įvykus pažeidimui sulaukia skambučio ir turi eilinį kartą teisintis, teikti pasiaiškinimus (2024 m. vasario 2 d. teismo posėdžio protokolas, b. l. 8–11). Aukštesniojo teismo vertinimu vien jau toks nuteistojo požiūris į teismo jam paskirtą įpareigojimą yra lengvabūdiškas ir neatsakingas bei niekuo nepateisinamas.

11. Kaip minėta, ir kaip matyti tiek iš nuteistojo skundo argumentų, tiek iš apylinkės teisme išsakytos jo pozicijos, T. P. apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirto įpareigojimo – atlyginti turtinę žalą, nevykdymą sieja su jam taikoma elektronine stebėjimo priemone, t. y. nuteistasis teigia, kad jam susirasti (išlaikyti) darbą trukdo „apykojė“, kuri kelia baimę darbdaviams, ir jeigu neturėtų (nenešiotų) elektroninės stebėjimo priemonės galėtų sėkmingai darbuotis ir seniai būtų pradėjęs žalos atlyginimą. Vis tik tokie nuteistojo argumentai aukštesnės instancijos teismui kelia abejonių. Visų pirmiausiai pažymėtina, kad įpareigojimas atlyginti turtinę žalą per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuteistajam buvo paskirtas dar ankstesniu 2022 m. gruodžio 28 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3108-1011/2022, kuris vėliau buvo paliktas ir bendrinant šio teikimo nagrinėjimui aktualiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, t. y. T. P. per daugiau nei vienerių metų laikotarpį nėra atlyginęs ne tik kad visos turtinės žalos, bet net ir jokios jos dalies iš priteistos santykinai nedidelės (489, 95 eurai) (lyginant su terminu per kurį nuteistasis turėjo galimybę atlyginti padarytą žalą) sumos. Taigi nors T. P. tam tikrais laikotarpiais ir dirbdavo, ką patvirtino ir pats, bet ir toliau vengė vykdyti teismo jam paskirtus įpareigojimus, t. y. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo žemesniajam teismui nurodytos aplinkybės, jog gaunamų pajamų nepakanka būtiniausiems poreikiams patenkinti ar turimi kiti įsiskolinimai, nesudaro pagrindo nevykdyti teismo priteistos sumos turtinei žalai atlyginti bent nedidelėmis dalimis, ir neeliminuoja jo atsakomybės bei pareigos. Duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų nedarbingas arba dėl tam tikrų priežasčių negalėtų dirbti dėl sveikatos būklės, byloje nėra. Nuteistojo menką motyvaciją pradėti žalos atlyginimą parodo ir jo paties pozicija išsakyta apylinkės teismo posėdžio metu, kad teismas turi pasakyti sumokėti bent dalį ir tada nuo jo „atsiknis“ (2024 m. vasario 2 d. teismo posėdžio protokolas, b. l. 8–11).

12. Aptariant nuteistojo skundo teiginius, jog turėti darbą ir vykdyti įpareigojimą atlyginti turtinę žalą jam trukdo elektroninio stebėjimo priemonė, kadangi darbdaviai sužinoję apie tai, nenori toliau su juo turėti darbinių santykių, pastebėtina, kad tokius teiginius patvirtinančių duomenų bylos medžiagoje nėra. Priešingai, išanalizavus T. P. asmens bylą, yra pagrindas teigti, kad pats nuteistasis vienoje darbo vietoje ilgai neišdirba, savo noru išeidamas iš visų darboviečių, kas patvirtina faktą, jog tik jis pats visiškai nesistengė jose įsitvirtinti dėl išimtinai nuo jo paties priklausančių veiksnių. O būtent iš teisės pažeidėjo įvertinimo metodikos OASys nustatyta, kad apklausos metu T. P. aiškina, jog yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, su priklausomybė jau daug metų kovoja, tačiau ištinka nuolatiniai atkryčiai, kurių metu jis praranda turimą darbą, gyvenamąją vietą bei nusikalsta. Pasak nuteistojo, jis nežino kas bus ateityje ir kur jis gyvens, išsako norą nuomotis butą, tačiau pats pripažįsta, kad šiuo metu tai yra neįmanoma, nes tik pradėjo dirbti, nežino ar pavyks išlaikyti darbą bei turėti nuolatinių pajamų. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis ne kartą buvo įspėtas tiek Probacijos tarnybos individualių pokalbių metų, tiek apylinkės teismo, įsipareigodavo pradėti atlyginti turtinę žalą (trečiojo teikimo svarstymo metu netgi pažadėjo, kad, kai tik gaus darbo užmokestį pradės atlyginti žalą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartis – Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys)), tačiau įsipareigojimo nevykdė, po įspėjimų jis taip pat nesiėmė jokių veiksmų, kad atlygintų turtinę žalą ar bent jos dalį. Apibendrinant darytina išvada, jog po apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuteistasis ne kartą bandė teisintis įvairiomis ir niekuo nepateisinamomis aplinkybėmis, rodžiusiomis jo siekį išvengti žalos atlyginimo. Nuteistojo T. P. elgesys, priežasčių kaip pateisinti savo elgesį ieškojimas, rodo jo manipuliavimą aplinkybėmis, o ne nuoširdų norą atlyginti žalą ir įvykdyti paskirtą įpareigojimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių T. P. bausmės atidėjimo vykdymo laikotarpiu vykdyti probacijos sąlygas. Esant geranoriškam nusiteikimui vykdyti paskirtą bausmę, galima kreiptis į priežiūrą vykdančią instituciją dėl pagalbos spręsti iškylančius sunkumas, susijusius dėl darbo paieškos, o ne ignoruoti apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės, sistemiškai kartoti klaidas, aukščiau iškeliant savo interesus bei jam vienam priimtinus veikimo būdus.

13. Kartu aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog po paskutiniojo ketvirto karto, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi, patikėdamas nuteistuoju ir suteikdamas galimybę bausmės tikslų siekti nebūnant laisvės atėmimo įstaigoje, T. P. dar kartą buvo išaiškinta bausmės paskirtis, teismo įpareigojimų vykdymo tvarka bei svarba, teisinės pasekmės dėl jų nevykdymo. Vis tik, net po keturis kartus nuteistajam T. P. suteiktos galimybės pasitaisyti tinkama linkme, jis teigiamų išvadų nepadarė ir toliau pažeidinėjo probacijos sąlygas bei nevykdė teismo įpareigojimų, kas neabejotinai neatitinka bausmės vykdymo atidėjimo instituto paskirties ir tikslų. Visuma paminėtų aplinkybių rodo, kad nuteistasis elgėsi neatsakingai ir, būdamas laisvėje, neįrodė, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti įgyvendinti netaikant realaus arešto bausmės atlikimo. Valstybė negali kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo nustatytų įpareigojimų nesilaikymą, nes tokia pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuostatas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei.

14. Aptartas nuteistojo T. P. elgesys rodo, kad jis nesuvokia bausmės vykdymo atidėjimo paskirties, vengia tinkamai vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir į jo atžvilgiu taikomą kontrolę nereaguoja, o visuomenei priimtas gerovės normas – ignoruoja. Iš skundo medžiagos akivaizdu, kad nuteistasis kartoja tas pačias klaidas ir iš jų nesimoko, švelni kontrolė jam nėra efektyvi. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo tikslas nėra nuolatinė nuteistojo paieška ir jo padarytų nusižengimų fiksavimas, probacijos tikslai gali būti pasiekti tik esant paties asmens teigiamam nusistatymui, t. y. sąžiningai vykdant įpareigojimus, kurių tinkamu vykdymu turi pasirūpinti ne kas kitas, o pas nuteistasis. Apygardos teismas sprendžia, kad švelnus baudžiamumas nuteistajam reikiamo poveikio nedaro, todėl jo atžvilgiu tikslinga taikyti griežčiausią laisvės suvaržymo režimą, t. y. sprendimas panaikinti arešto bausmės vykdymo atidėjimą yra pagrįstas.

15. Skunde taip pat prašoma suteikti galimybę nuteistajam pasiaiškinti teismo posėdžio metu, t. y. prašoma skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. BPK 364 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis. Taigi nagrinėjamu atveju skundą aukštesniajam teismui pateikus nuteistajam, skundžiant žemesniojo teismo nutartį, kuria nuteistajam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, įstatymas imperatyviai neįpareigoja šį klausimą spręsti surengiant teismo posėdį. Nuteistasis T. P., išreikšdamas tokį prašymą, nenurodė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad jo skundas objektyviai ir išsamiai negali būti išnagrinėtas nerengiant teismo posėdžio. Apygardos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų sprendžiamam klausimui tinkamai išnagrinėti, skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui neturi, todėl skundo nagrinėjimui rengti teismo posėdį netikslinga.

16. Kartu aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad šio procesinio sprendimo paskelbimo dieną, t. y. 2024 m. kovo 27 d., gautini nuteistojo T. P. papildomi paaiškinimai (įvardijami pareiškimu) nekeičia nei apylinkės teismo padarytų išvadų, nei apygardos teismo šioje nutartyje konstatuotų aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti T. P. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. nutarties motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis nurodant, kad T. P. panaikinamas arešto bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiunčiamas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirtos 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmės.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.