Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2008-02-05 Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. 10 mėnesių laisvės apribojimu;

2) 2008-07-25 Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., 6 MGL (780 Lt) bauda, vadovaujantis BK 64 str., paskirta galutinė bausmė – 520 Lt bauda su laisvės apribojimu 10 mėn.; 2009-02-20 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;

3) 2008-09-03 Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str., paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 520 Lt bauda;

4) 2009-03-17 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., areštu 40 parų, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams ir 520 Lt bauda;

11) 2013-01-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. 65 str., paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams;

12) 2013-03-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., laisvės atėmimu 7 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui;

13) 2013-04-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. (3 veikos), 178 str. 4 d., 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

14) 2015-11-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

15) 2015-12-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams;

16) 2016-01-27 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

17) 2018-04-12 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., laisvės atėmimu 4 mėnesiams (bausmę atlikęs, teistumas išnykęs),

kaltinamas BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022-07-22 apie 18.03 val., parduotuvės „Nike“, esančios prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), prekybos salėje paėmė 179,95 Eur vertės vyrišką bliuzoną „(duomenys neskelbtini)“, kurį nusinešė į drabužių matavimosi kabiną, įsidėjo minėtą prekę į su savimi turėtą kuprinę, po ko iš parduotuvės išėjo nepateikęs minėtos prekės apmokėjimui, taip pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 179,95 Eur vertės turtą,

Tokiais veiksmais įvykdė BK 178 str. 4 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

2022-08-20 apie 18.05 val., parduotuvės „Cr?me de la Cr?me“, esančios prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), prekybos salėje paėmė 310 Eur vertės 70 ml talpos kvepalų mėginį „(duomenys neskelbtini)“ ir išėjo iš parduotuvės nepateikęs minėtos prekės apmokėjimui, taip pat aiškiai suvokdamas, kad jo vagystė buvo pastebėta bėgdamas pasišalino. Taip pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 310 Eur vertės turtą.

Tokiais veiksmais įvykdė BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

Dėl vagystės iš parduotuvės „Nike“

Dėl vagystės iš parduotuvės „Cr?me de la Cr?me“

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei vertinimo motyvai bei išvados

Teisminėje praktikoje, aiškinant BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo – atvirosios vagystės – subjektyviąją pusę, ne kartą pažymėta, kad siekiant kvalifikuoti asmens veiką kaip atvirą vagystę, yra labai svarbu nustatyti ar kaltininkas žinojo, kad jo veiksmus stebi asmenys, suprantantys jo veiksmų pobūdį. Slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-696/2015, Nr. 2K-91/2013 ir kt.). Vagystė laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas užvaldo turtą ir įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtą turtą neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-696/2015, Nr. 2K-297/2006).

Taigi, tuo atveju, kai asmuo siekdamas pavogti veikia slaptai, tačiau jo daroma veika iki jos užbaigimo (turto visiško užvaldymo) yra pastebima trečiųjų asmenų ir kaltininkas tai suvokdamas veikos nebaigia, o pasišalina, tokia veika kvalifikuotina pagal BK 178 str. 2 d., t. y. kaip atviroji vagystė.

Aptartos teisės aiškinimo taisyklės yra reikšmingos vertinant bei tinkamai kvalifikuojant T. P. įvykdytas veikas.

Įvertinus, tai, kad T. P. ir parduotuvės „Nike“ pagrobto bliuzono vertė viršijo 3 MGL (150 Eur), tačiau nesiekė 5 MGL (250 Eur) sumos, ši jo nusikalstama veika pagristai kvalifikuota kaip BK 178 str. 4 d. numatytas baudžiamasis nusižengimas.

Vertinant T. P. iš parduotuvės „Cr?me de la Cr?me“ įvykdytos vagystės aplinkybes, pirmiausiai pažymėtina, kad kaltinamasis šią vagystę siekė įvykdyti slaptai. Tokiu būdu, jis, būdamas parduotuvėje, paėmė kvepalų „(duomenys neskelbtini)“ mėginį ir niekam nematant jį įsikišo į galinę kelnių kišenę (vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini)). Parduotuvės darbuotojai J. N. atpažinus T. P. kaip asmenį, kuris dažnai vogdavo, jo buvo paprašyta parodyti kuprinę tuo metu, kai kaltinamasis išeidinėjo iš parduotuvės, šalia išėjimo esančių apsaugos vartelių; kuprinėje jokių parduotuvės prekių nerasta. T. P. išeinant iš parduotuvės per apsaugos vartelius, šie pradėjo cypsėti, o parduotuvės darbuotoja J. N., buvusi šalia, bandė kaltinamąjį pasivyti ir sulaikyti (vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini)). Kaip teismo posėdžio metu patvirtino J. N., ji besivydama iš paskos kaltinamąjį, būdama nedideliu, kelių metrų atstumu nuo jo, garsiais sušuko, tačiau šis nesustojo, o tik pradėjo bėgti. J. N. patvirtino, kad kaltinamąjį vijosi apie 20 metrų, iki „(duomenys neskelbtini)“ išėjimo durų, tačiau pavyti nepavyko. T. P. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad nagrinėjamu atveju pabėgo, nes suvokė, kad gali būti sulaikytas, tada paaiškėtų ne tik ši jo vagystė, tačiau ir vagystės, įvykdytos anksčiau.

Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamos vagystės vykdymo metu T. P. tikslas pavogti slapčia, nepastebėtam, tačiau jam to padaryti nepavyko. Nors T. P. aiškino, kad negirdėjo, kad pardavėja būtų jam šaukusi, teismo vertinimu, atsižvelgus į pačios vagystės įvykdymo aplinkybes (apsaugos vartelių suveikimą; kaltinamojo bėgimą suvokiant, kad parduotuvės darbuotojai pastebėjo, jog buvo išnešta prekė; paties kaltinamojo nurodytą pasišalinimo bėgant motyvą – siekį nebūti sulaikytam), ši aplinkybė, t. y. ar jis ką nors girdėjo šaukinat parduotuvės darbuotoją, nėra esminė.

Įvertinus aptartus įrodymus darytina išvada, kad T. P. aiškiai suvokė, kad jo vykdoma vagystė buvo pastebėta parduotuvėje buvusios pardavėjos. Tokiu būdu kaltinamojo suplanuota kaip slapta vagystė tapo atvirąją. Ši aplinkybė yra reikšminga veikos kvalifikavimui, t. y. pačią veiką kvalifikuojant ne kaip BK 178 str. 4 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą, o kaip BK 178 str. 2 d. numatytą apysunkį nusikaltimą. Atvirosios vagystės atveju veika pagal BK 178 str. 2 d. kvalifikuotina neatsižvelgiant į pagrobto turto vertę.

T. P. teisminio nagrinėjimo metu ginčijo, kad nagrinėjamu atveju pavogtas kvepalų „(duomenys neskelbtini)“ mėginys buvo netikras, o tik muliažas, nes, kaip nurodė kaltinamasis, skystis nekvepėjo; toks muliažas yra bevertis. Tačiau tokie aiškinimai paneigti liudytojų J. N. ir S. M. parodymais, todėl vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės, ar sušvelninti savo teisinę padėtį. S. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kvepalai „(duomenys neskelbtini)“ visai neturi muliažų, o minėtų kvepalų testerių vertė visiškai tokia pati, kaip ir pačios prekės; kvepalų mėginiai (testeriai) yra ta pati prekė, tik išpakuota ir pateikta klientams susipažinti. Jos tokius parodymus patvirtino ir liudytoja J. N. teismo posėdžio metu teikti parodymai.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad T. P. atvirai pagrobė svetimą turtą ir taip įvykdė BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

T. P. teismo posėdžio metu buvo įspėtas, kad jam pateikti kaltinimai dėl vagystės iš parduotuvės „Cr?me de la Cr?me“ gali būti tikslinami nurodant tą aplinkybę, kad jo įvykdyta vagystė buvo pastebėta ir kaltinamasis pasišalino tai suvokdamas; tokiu atveju padaryta veika gali būti kvalifikuojama kaip BK 178 str. 2 d. numatytas nusikaltimas – atviroji vagystė. Taigi jam buvo užtikrinta teisė pasiruošti gynybai, kaltinamojo procesinės teisės žinoti tikslias kaltinimų ribas nepažeistos.

Skirdamas kaltinamajam T. P. bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamo veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju T. P. įvykdė 2 nusikalstamas veikas – baudžiamąjį nusižengimą ir apysunkį nusikaltimą; veikos tyčinės, savanaudiškos, baigtos.

Byloje esančiais įrodymais kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

T. P. pripažino, kad nagrinėjamu atveju vogė iš parduotuvių, kita vertus, kaltinamasis, priešingai negu nustatyta byloje esančias įrodymais, neigė, kad iš parduotuvės „Cr?me de la Cr?me“ buvo pavogti kvepalai, tvirtino, jog buvo pavogtas nedidelės vertės, ar galimai bevertis, kvepalų buteliuko muliažas. Ši aplinkybė, t. y. tikslus pavogtos prekės vertės nustatymas, yra teisiškai reikšminga reiškiant kaltinimus, taip pat sprendžiant civilinių ieškinių pagrįstumą. Todėl toks, tik dalinis savo kaltės pripažinimas, taip pat neišreiškiant nuoširdaus gailėjimosi dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, nelaikytinas BK 59 str. 1 d. numatyta ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį T. P. – ne kartą teistas už analogiškas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, teistumas išnykęs (b. l. 133–141); baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkaus svetimo turto vagystes, baudų nemoka (b. l. 125–132), nedirbantis (b. l. 122), nuo 2022-05-24 registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 121).

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam T. P. tokias bausmes: už BK 178 str. 4 d. baudžiamojo nusižengimo įvykdymą, sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurio trukmė yra mažesnė už vidutinę, skiriamą už baudžiamuosius nusižengimus, t. y. 15 parų arešto bausmę; už BK 178 str. 2 d. įvykdytą nusikaltimą, sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurio trukmė yra artima vidutinei, skiriamai už nusikalstamas veikas, t. y. 55 parų arešto bausmę.

Vertinant kokiu, t. y. apėmimo ar sudėjimo, būdu bendrintinos kaltinamajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad BK 63 str. 5 d. nustatytas bausmių apėmimas taikytinas, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, ar kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 str. arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1-1073/2018). Kita vertus, teisminėje praktikoje taip pat išaiškinta, kad vertinant, ar nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, reikia vadovautis ne tik BK 63 str. 5 d. 2 p. nurodytu formaliuoju kriterijumi (nusikaltimų priskyrimo skirtingoms negretimoms kategorijoms pagal BK 11 str.). Sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina įvertinti ne tik kokiai nusikalstamų veikų rūšiai ar kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, ką nurodo BK straipsnio, nustatančio atsakomybę už tą veiką, sankcija, bet ir konkrečių padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai, priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 str., labai skiriasi pagal pavojingumą, arba atvirkščiai – nors priskiriami skirtingoms kategorijoms, tačiau pagal pavojingumą gali nesiskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019).

T. P. įvykdė apysunkį nusikaltimą (BK 178 str. 2 d.) ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 str. 4 d.). Tačiau, teismo vertinimu, kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos savo pavojingumu (pagrobtų prekių verte, veikų įvykdymo aplinkybėmis) nesiskiria tiek, kad už jas paskirtos bausmės galėtų būti bendrinamos apėmimo būdu. Todėl, jam paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 d., t. y. sudėjimo būdu, paskiriant subendrintą 70 parų arešto bausmę.

Pagal BK 75 str. 8 d., skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. P., nors anksčiau ir buvo ne kartą teisiamas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, šiuo metu teistumas yra išnykęs, todėl BK 75 str. 1 d. nuostatų taikymo prasme, laikytina, jog jam arešto bausmė skiriama pirmą kartą. Kaip nurodė pats kaltinamasis, po paskutinės bausmės 2018 metais atlikimo, jis stengėsi susitvarkyti gyvenimą, įsidarbino ir dirbo iki 2022 metų pavasario, tačiau netekęs darbo, taip pat buto, patyręs kojos traumą, pradėjo vagiliauti negalėdamas išgyventi; jau 4 metus gydosi priklausomybę nuo narkotikų. Tokias kaltinamojo nurodytas ir su jo darbine veikla susijusias aplinkybes iš esmės patvirtina ir Liteko duomenys. Čia pažymėtina, kad po 2018 m. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo, T. P. atžvilgiu nauji ikiteisminiai tyrimai (nevertinant šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų) nebuvo pradėti.

Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, ypač paties kaltinamojo patvirtinimą, kad jis siekia susirasti darbą, atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, toliau gydytis priklausomybę nuo narkotikų, vis tik turi pagrindo manyti, kad jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant arešto vykdymą 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą ir Baudžiamojo kodekso 75 str. 5 d. 5 ir 7 p. numatytus įpareigojimus – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.30 iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi arba vykimu į gydymo įstaigas; pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje; o vadovaujantis BK 75 str. 6 d., paskiriant įpareigojimą – per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštų civilinių ieškinių

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš kaltinamojo 234,80 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 30).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš kaltinamojo 310 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 67).

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

T. P. pripažintas kaltu įvykdęs vagystes, privalo atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, todėl civilinių ieškovių ieškiniai tenkintini, priteisiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 179,95 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 310 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kompaktiniai diskai, esantys vokuose, prisegtuose prie galinio bylos viršelio – paliktini saugoti byloje.

T. P. paskirta kartomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina galioti iki nuosprendžiu įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius:

1) Baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą ir skirti jam už tai 15 parų areštą;

2) Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 55 parų areštą.

T. P. paskirtas bausmes subendrinti taikant Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 3 d. nuostatas, t. y. sudėjimo būdu, ir skirti subendrintą 70 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 5 d. 5 ir 7 p., 6 d., T. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir tokius įpareigojimus:

1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.30 iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi arba vykimu į gydymo įstaigas;

2) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje;

3) per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą.

Priteisti civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai iš T. P. 179,95 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai iš T. P. 310 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

T. P. paskirtą kartomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kompaktinius diskus, esančius vokuose, prisegtuose prie galinio bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jis privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, laikytis nustatytų intensyvios priežiūros vykdymo sąlygų; draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą;

2) jam paskirtos arešto bausmės atidėjimo sąlygų vykdymą kontroliuoja nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje), į kurią jis turi atvykti per 3 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Probacijos įst. 14 str. 1 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.