Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) dažytoju, nevedusio, skundą dėl 2021 m. balandžio 3 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimo Nr. 31-ANR_N-1506-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. G. skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškėjas M. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį ir 484 straipsnio 2 dalį.

ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia atsakomybę. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.8.1. papunktis numato, jog draudžiama daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai.

Pareiškėjas M. G. tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad jo draugai nesirgo COVID -19 liga, kaip ir jis pats, nes jis 2021 m. kovo 11 d. buvo atlikęs testą, kurio atsakymas buvo neigiamas, todėl negalėjo sukelti pavojaus išplisti šiai ligai. Teigia, kad ANK 45 straipsnio 4 dalis jam buvo netinkamai pritaikyta. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjo teiginiais ir vertina juos kritiškai.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodo jokių svarbių motyvų, objektyvių duomenų, patvirtinančių jo nekaltumą, apsiribodamas nurodymu, kad 2021 m. kovo 11 d. buvo atlikęs COVID-19 ligos testą. Tačiau, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nagrinėjamu atveju yra visi būtinieji ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, M. G. kaltė padarius minėtą administracinį nusižengimą yra neabejotinai įrodyta administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, todėl jis buvo nubaustas pagrįstai.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jam ir bute buvusiems asmenims nebuvo žinoma apie tai, jog negalima kontaktuoti su kitais asmenimis, nes jis nežiūri žinių, o informacija nuolat keitėsi. Teismas pažymi, kad tiek karantino režimo, tiek paskelbtos ekstremaliosios situacijos metu Lietuvos gyventojai buvo nuolat informuojami įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis apie COVID-19 ligos pavojų sveikatai bei dėl COVID-19 ligos priimamus visuomenės sveikatos srities teisės aktus ir jų pakeitimus. Šiuo atveju, pats pareiškėjas M. G. buvo neatidus, nesidomėjo dėl COVID-19 ligos priimamais visuomenės sveikatos srities teisės aktais ir jų pakeitimais, todėl pats prisiėmė riziką dėl galinčių atsirasti pasekmių. Pažymėtina ir tai, jog įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – M. G. pažeidė Vyriausybės nutarimu nustatytas karantino sąlygas, nes artimai kontaktavo su kitos šeimos ir (ar) namų ūkio asmenimis – A. J., M. K., M. M., tokiais veiksmais sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, todėl pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Išimčių, numatytų Vyriausybės nutarime, šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta.

M. G. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jam paskirta administracinė nuobauda – 500 eurų dydžio bauda yra labai didelė. Teismas pažymi, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017). Pažymėtina, kad vien pareiškėjo M. G. skunde nurodomos aplinkybės, kad jam paskirta labai didelė bauda, nenurodant jokių objektyvių priežasčių, kodėl paskirta bauda turėtų būti sumažinta, neleidžia daryti išvados, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir skiriama bauda mažesnė, negu numatyta minimali padaryto nusižengimo sankcijoje. Teismas pažymi, kad pareiškėjui 2021 m. balandžio 3 d. nutarimu buvo paskirta minimali administracinė nuobauda, t.y. 500 eurų dydžio bauda. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būdamas pakankamai brandi asmenybė, nepaisė teisės aktais nustatytų draudimų, žinodamas, kad dėl to jam gali kilti neigiamos pasekmės, todėl šioje situacijoje vien tik jo paties interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtą baudą mažinti ir skirti mažesnę, negu numatyta minimali padaryto nusižengimo sankcijoje. Šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats pareiškėjas M. G., o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu paskyrus administracinę nuobaudą, jis patirs tam tikrus nepatogumus, turtinės padėties pablogėjimą ir pan., tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir M. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė.

Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjas M. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis 2021 m. balandžio 3 d. viešoje vietoje buvo stipriai neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, svirduliavo, savarankiškai sunkiai sekėsi paeiti, tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 484 straipsnio 2 dalyje.

Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno minėtų požymių nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, o tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).

Sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą pagal ANK 484 straipsnį, būtina nustatyti šių aplinkybių visumą: pirma, atsakomybėn traukiamas asmuo buvo viešoje vietoje, antra, jis buvo neblaivus, trečia, jo elgesys, nulemtas girtumo, įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad girto asmens pasirodymas viešojoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę tais atvejais, kai asmuo griuvinėja, šlitinėja, triukšmauja, kabinėjasi prie žmonių, nesiorientuoja aplinkoje, jo išvaizda netvarkinga ir taip toliau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N756-661/2008, N62-2683/2010, N575-5919/2010, N62-1678/2011).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu M. G. duotų paaiškinimų matyti, kad byloje nėra ginčo, kad M. G. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku buvo neblaivus. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad alkoholio kiekio matuokliu M. G. buvo nustatytas 2,31 promilės girtumas (b.l. 8). Pats asmuo teismo posėdžio metu patvirtino ir neginčijo šios aplinkybės, tačiau nurodė, jog jis nebūtų ėjęs iš jam priklausančio buto, teigė, kad jis išėjo iš buto, nes jį išsivedė policijos pareigūnai. Jis nebuvo viešoje vietoje, o buvo savo bute, jeigu policijos pareigūnai jo nebūtų išsivedę, kitu atveju jis nebūtų išėjęs iš savo buto.

Iš bylos medžiagos ir vaizdo įrašų matyti, kad M. G. buvo neblaivus. Byloje esančiame tarnybiniame pranešime užfiksuota tai, jog policijos pareigūnams reaguojant į iškvietimą, jie atvyko pranešime nurodytu adresu, t.y. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį patekus, jame buvo M. G. su kitų šeimos ūkio asmenimis. Einant iki tarnybinio automobilio siekiant surašyti administracinio nusižengimo protokolus su M. G. ir A. J., šie viešoje vietoje buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas (b.l. 11). Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog bute buvo administracinio nusižengimo protokole nurodyti asmenys, t.y. M. G., A. J., M. K., M. M.. Vaizdo įrašuose taip pat užfiksuota, kaip policijos pareigūnai M. G. ir A. J. nuvesdina iki tarnybinių automobilių, siekdami jiems surašyti administracinio nusižengimo protokolus. Akivaizdu, jog M. G. iš buto išėjo ne laisva valia, o buvo išvesdintas policijos pareigūnų, kurie siekė surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Pareiškėjas M. G. tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio parodymais patvirtino, jog jis nebūtų išėjęs iš buto, jeigu jo nebūtų išsivedę policijos pareigūnai. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais jo parodymais, kadangi juos patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai bei tarnybinis pranešimas, iš kurių turinio matyti, kaip minėtas asmuo policijos pareigūnų nuvesdinimas prie tarnybinių automobilių administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Vėliau M. G. buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos miesto policijos komisariatą.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamo nutarimo dalyje, kurioje suformuotas kaltinimas pagal ANK 484 straipsnio 2 dalį, nurodoma, kad M. G. buvo viešoje vietoje, tačiau pati vieša vieta nėra identifikuota ir nurodoma. Kadangi viešosios vietos apibrėžimas ANK nėra pateikiamas, tad šiuo atveju atsižvelgtina į teismų praktikos suformuluotą minėtos sąvokos aiškinimą. Teismų praktikoje viešosios vietos aiškinamos kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji vieta bendrąja prasme yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodoma vieta – (duomenys neskelbtini), t.y. pareiškėjo M. G. butas, kuris nėra laikytinas vieša vieta, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, vaizdo įrašų turinį, išklausius pareiškėjo M. G. paaiškinimus, akivaizdu, jog M. G. iš savo buto išėjo ne laisva valia, o priešingai - iki tarnybinių automobilių buvo nuvesdintas policijos pareigūnų administracinio nusižengimo protokolo surašymui, todėl šiuo atveju M. G. veikoje nėra visų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 484 straipsnio 2 dalyje, požymių. Dėl aptartų aplinkybių, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 484 straipsnio 2 dalį M. G. nutrauktina (ANK 591 str. 1 p.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir aptartą teisinį reglamentavimą, 2021 m. balandžio 3 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimo Nr. 31-ANR_N-1506-2021 dalis, naikintina ir administracinio nusižengimo teisena M. G. atžvilgiu nutrauktina nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 484 straipsnio 2 dalyje, sudėties (ANK 642 str. 1 d. 2 p.). Taip pat naikintina nutarimo dalis, kuria M. G., vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta subendrinta 500 eurų dydžio bauda. Kita skundžiamo nutarimo dalis, kuria M. G. už nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta 500 eurų dydžio bauda, paliekama nepakeista, kadangi M. G. pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už minėtą nusižengimą (ANK 642 str. 1 d. 1 p.). Institucija skirdama administracinę nuobaudą už nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, laikėsi įstatymų nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė šį nusižengimą. Teismas daro išvadą, jog M. G. už šį nusižengimą paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai – skirta minimali sankcijoje numatyta bauda, nesant galimybės pastarajam surašyti administracinį nurodymą, kadangi šį nusižengimą pareiškėjas padarė būdamas neblaivus (ANK 610 str. 2 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

M. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2021 m. balandžio 3 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimo Nr. 31-ANR_N-1506-2021 dalį, kurioje M. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 484 straipsnio 2 dalį, ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną M. G. atžvilgiu nutraukti.

Panaikinti 2021 m. balandžio 3 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimo Nr. 31-ANR_N-1506-2021 dalį, kurioje M. G., vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta subendrinta administracinė nuobauda - 500 eurų dydžio bauda.

Kitą 2021 m. balandžio 3 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimo Nr. 31-ANR_N-1506-2021 dalį, kurioje M. G. nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį administracine nuobauda – 500 eurų dydžio bauda, palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.