Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-09-27 · Civilinė byla Nr. 2A-493-267/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-27
Bylos Nr.
2A-493-267/2013
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-04536-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
Atsakovas
UAB „Verepas“
Ieškovas
A. M.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Danutė BurbulienėCivilinė byla Nr. 2A-493-267/2013Teisėja Lina MuchtarovienėTeisminio proceso Nr. 2-07-3-04536-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 121.21. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Verepas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei UAB „Verepas“ dėl sutarties nutraukimo, sumokėtos kainos grąžinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Verepas“ dėl sutarties nutraukimo, sumokėtos kainos grąžinimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad ieškovė iš UAB „Verepas“ įsigijo 1800 litų vertės minkštą dalį – kampą „Stela 1“. Į šią kainą buvo įskaičiuotas ir dviejų pufų pertraukimas tokiu pat audiniu. Sutartis buvo sudaryta 2011-03-09, tą pačią dieną ieškovė sumokėjo 200 litų avansą, o likusią 1600 litų sumą sumokėjo 2011-03-31. Kadangi ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini) ji paprašė savo draugės R. D., kad ji į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), įleistų atsakovės darbuotojus, kurie turėjo pristatyti baldą. Grįžusi į Lietuvą, ieškovė pastebėjo, kad atsakovės pagamintas baldas yra su trūkumais, todėl su pretenzija kreipėsi į atsakovę. Kadangi atsakovė atsisakė trūkumus ištaisyti, ji kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Išnagrinėjusi jos prašymą, tarnyba 2012-04-30 priėmė nutarimą, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovės prašymas yra pagrįstas. Buvo nustatyta, kad baldo ilgesnės ir trumpesnės dalių sėdimų vietų medžiagos atspalviai – tamsumas – skiriasi dėl nevienodai atspindimos šviesos, kuris keičiasi žiūrint iš skirtingų vietų; trumpesnės dalies sėdimoje dalyje ties išlenkimu prie atlošo yra raukšlės; ilgesnės atlošo dalies užlenkimo link ranktūrio medžiagos susiuvimo raukšlės yra tiesios, horizontalios, o trumpesnės dalies atlošo užlenkimo medžiagos susiuvimo raukšlės yra įstrižos, tai yra atlošo posūkiuose esančios raukšlės yra nesimetriškos; abiejų dalių sujungimo vietoje atlošai yra ne vienoje tiesėje; ilgesnėje dalyje ištraukiamos miegamos dalies priekinio panelio ir ranktūrio sandūroje tarpelis yra nevienodas – viršuje siauresnis, apačioje platesnis; trumpesnės dalies pakeliama dalis priglunda prie pagrindo nesimetriškai – persikreipusi. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pasiūlė atsakovei įvykdyti ieškovės pateiktas pretenzijas. Tačiau nustatyti trūkumai liko nepašalinti.

Atsakovė UAB ,,Verepas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė, užsakinėdama minkštą dalį – kampą „Stela 1“ – parduotuvėje esančioje ekspozicijoje matė analogišką baldą su tokiu pat gobelenu. Tačiau ieškovė pageidavo, kad atsakovė dar pertrauktų tokiu pat gobelenu du pufus, todėl baldas buvo gaminamas, nes toks pat audinys skirtinguose rulonuose gali nežymiai skirtis. Ieškovė buvo perspėta, kad baldas yra kampas, atlošas gaminamas iš vienos krypties audinio, todėl trumpesnės sėdimosios dalies audinio plauko kryptis neišvengiamai skiriasi. Gavusi ieškovės pretenziją, atsakovė pasiūlė grąžinti jai baldą, o pinigus už jį sumokėti, kai baldas bus parduotas, tačiau ji su tokiomis sąlygomis nesutiko. Nurodė, kad jei ieškovė pageidauja, gali grąžinti baldą, o atsakovė grąžins jai pinigus per 2-3 mėnesius, tačiau atsakovė nesutiko su bylinėjimosi išlaidomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – nutraukė 2011-03-09 prekių pirkimo-pardavimo sutartį tarp ieškovės A. M. ir atsakovės UAB,,Verepas“, priteisė ieškovei A. M. iš atsakovės UAB „Verepas“ 1800 litų gaminio kainą ir 400 litų neturtinės žalos atlyginimą, 1246 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės UAB „Verepas“ 144 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, o kitą civilinės bylos dalį nutraukė.

Teismas konstatavo, kad nors šiuo atveju tarp šalių sudaryta sutartis įvardijama kaip pirkimo pardavimo sutartis, iš sutarties sąlygų matyti, jog šalys sudarė rangos sutartį. Teismas nustatė, kad ieškovė, užsisakydama gaminį, nežinojo, jog, priklausomai nuo audinio, baldo dalių, atspalviai gali skirtis. Kad šiuo atveju baldo dalių atspalviai skiriasi dėl nevienodai atspindimos šviesos, nustatyta 2012-04-30 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos komisijos nutarime Nr. 10-334. Minėtu nutarimu konstatuota, kad baldas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, tačiau dėl esamų prekinės išvaizdos trūkumų jis neturi savybių, kurių pirkėja protingai galėjo tikėtis. Nors atsakovė teigė, kad ieškovei buvo išaiškinta, jog baldo atspalviai gali skirtis, tačiau pripažino, kad negali pateikti teismui įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad suteikė ieškovei būtiną ir teisingą informaciją dėl galutinio gaminio rezultato. Nutraukęs tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą sutartį ir priteisęs ieškovei 1800 Lt, teismas priteisė ieškovei ir 400 Lt neturtinės žalos atlyginimą, konstatuodamas, kad ieškovė dėl baldo, neatitinkančio jos lūkesčių, įsigijimo patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių – atsakovė iš pradžių atsisakė taisyti daikto trūkumus, ieškovė buvo priversta kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, bylinėtis teisme, nusivylė dėl netinkamo daikto įsigijimo, nes jis neatitiko jos lūkesčių. Kad ieškovė išgyveno dėl įsigyto baldo, patvirtino ir liudytoja R. D..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Atsakovė UAB „Verepas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. M. ieškinį atmesti, priteisti visas UAB „Verepas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliantė nurodo, kad ieškovė A. M. (pirkėja) neįrodė, kad neturėjo reikiamos informacijos apie prekę, neįrodė patirtų neigiamų padarinių, nuostolių fakto, kaip ir priežastinio ryšio tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių, o atsakovė UAB „Verepas“ įrodė, jog pirkėjai buvo pateikta būtina ir teisinga informacija apie prekę – tai yra atsakovas sudarė galimybę pirkėjai iki sutarties sudarymo apžiūrėti analogišką, tokiu pat gobelenu aptrauktą minkštą dalį – kampą „Stela 1“ parduotuvėje esančioje ekspozicijoje. Ieškovė prieš įsigydama baldų komplektą buvo atvykusi į prekybos saloną kur apžiūrėjo baldų komplektus, išsirinko jai tinkantį, taip pat iš salone esančių pavyzdžių išsirinko užsakomo gaminio spalvą bei pasirinko gobeleną, kuriuo bus aptrauktas gaminys.Mano, kad įstatyme įtvirtintų vartotojo teisių garantijų taikymas neturi sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis. Ar pirkėjo pateikta informacija atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus, turi būti sprendžiama neapsiribojant subjektyviuoju kriterijumi, t. y. kaip konkretus vartotojas suvokė pateiktą informaciją, lemiama reikšmė tokiu atveju turi būti teikiama objektyviajam kriterijui – ar pardavėjo pateikta informacija buvo pakankama ir tinkama suvokti „vidutiniam vartotojui“, t. y. profesionalių žinių neturinčiam, bet vidutiniškai informuotam, protingai atidžiam ir apdairiam asmeniui.Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė proporcingumo principą, kad vartotojo teisių gynimo būdas turi būti proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukelti pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių, nes ieškovė A. M., nesant teisinio pagrindo, nori susigrąžinti pinigus už įsigytus baldus, kadangi nusprendus apsigyventi (duomenys neskelbtini), ieškovei tie baldai paprasčiausiai tapo nebereikalingi.Taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismui civilinėje byloje Nr. 2-156-569/2013 nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti esant civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui. Atsakovė, net esant tinkamam naudoti pagal paskirtį ir kokybiškam baldui, gavusi ieškovės pretenziją, pasiūlė ieškovei naudingą „problemos“ sprendimo būdą – pasiūlė ieškovei grąžinti baldą, o pinigus ieškovei sumokėti jį pardavus. Atsakovė nuo pat pradžių siūlė ieškovei taikiai spręsti situaciją, pati ieškovė nusprendė ne ieškoti kompromiso, o kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, teisininkus, advokatus, teismą. Taigi, pati ieškovė A. M. yra atsakinga už savo veiksmais susikurtus nepatogumus.2013-03-04 Šiaulių apylinkės teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnio nuostatos dėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo. Nors civilinėje byloje Nr. 2-156-569/2013 atsakovė buvo pareiškusi reikalavimą grąžinti jai baldus, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2013-03-04 sprendimą, ir nutrauktas prekių pirkimo sutartį tarp ieškovės A. M. ir atsakovės UAB „Verepas“ bei priteisdamas ieškovei visą gaminio kainą, visiškai nesprendė dėl atsakovės teisės susigrąžinti gaminį gynimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė A. M. su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad jis visiškai nepagrįstas. Kadangi ieškovė A. M. neturėjo procesinės pareigos įrodyti, jog buvo pateikta būtina ir teisinga informacija apie vartotojui parduodamą prekę, tai visi atsakovės su tuo susiję apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepagrįsti. Taip pat nurodo, kad sudarant ginčo sutartį, parduotuvėje nebuvo jokio kampo su analogiška medžiaga, todėl pirkėja neturėjo galimybės su perkama preke vizualiai susipažinti. Be to, dėl užsakyto naujo baldo, kuris visiškai nepateisino jos lūkesčių, bei atsakovo atsisakymo grąžinti ieškovę į iki pažeidimo buvusią padėtį, ieškovė neabejotinai patyrė neigiamas emocijas, sukrėtimus, susijusius su psichologinio pobūdžio išgyvenimais (pasipiktinimą, skriaudą, nusivylimą, nuoskaudą, liūdesį, nesėkmės patyrimą ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, mano, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl jų detaliau nekartoja, juo labiau, kad šiuo aspektu naujų apylinkės teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde, tačiau privalo pasisakyti dėl atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų esminių argumentų.

Nagrinėjamoje byloje ginčo, kad atsakovės ieškovei pagaminto baldo išvaizda turi trūkumų, nėra. Kaip matyti iš atsakovės apeliacinio skundo, apeliantė siekia įrodyti, kad ieškovė buvo susipažinusi su analogišku gaminiu, t. y. tokio paties modelio ir aptraukto tokiu pačių audiniu, buvusiu ekspozicijoje, susipažino su baldo atspalviais. Taigi esminis ginčas kyla dėl faktinių aplinkybių vertinimo – ar atsakovė tinkamai įvykdė pareigą informuoti ieškovę apie būsimą gaminio rezultatą.

Pirmosios instancijos teismas ginčo teisinius santykius teisingai kvalifikavo kaip vartojimo rangą, šalys to neginčija, todėl teisėjų kolegija nekartoja teisinės kvalifikacijos klausimu išdėstytų teismo sprendimo motyvų.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012), teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

Visų pirma, apeliantė teisingai nurodo įstatymų nuostatas, perkeltas iš teismų praktikos, kurios reglamentuoja vartojimo teisinius santykius, t. y. pagrįstai nurodo, kad pareiga įrodyti, jog ieškovei buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, tenka pardavėjui. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jokių papildomų įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad ieškovė negalėjo tikėtis tokio gaminio rezultato, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie būsimą gaminio išvaizdą, atsakovė nepateikė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovei užsisakant baldus, ji turėjo galimybę susipažinti tokio paties modelio bei audinio baldais ir įvertinti būsimo gaminio išvaizdą. Byloje esančiame 2012-04-30 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos komisijos nutarime Nr. 10-334 konstatuota, kad nuvykus į parduotuvę, ekspozicijoje nebuvo baldo identišku audiniu ir, nors baldas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, dėl esamų prekinės išvaizdos trūkumų jis neturi savybių, kurių pirkėja protingai galėjo tikėtis. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybė apeliacinės instancijos teismui leidžia labiau tikėti, kad ieškovė A. M. užsisakydama iš atsakovės UAB „Verepas“ gaminį (baldus) – kampą Stela-1, aptrauktą audiniu Ambiente FR 4506, nebuvo supažindinta su audinio išdėstymo brėžiniais, jai nebuvo paaiškinta apie audinio atspalvių skirtumus dėl pačio gaminio komplektacijos, todėl ieškovė nebuvo informuota apie skirtingus audinio atspalvius ir pagrįstai negalėjo tikėtis, kad gaminys bus tokios išvaizdos, kokios jį pagamino atsakovė. Be to, ieškovė neturėdama specialių žinių atsakovės verslo srityje pati negalėjo kaip „protingas vidutinis vartotojas“ suprasti baldų gamybos specifikos ir įvertinti, kad baldas bus toks, kokį jį pagamino atsakovė. Teismo nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai bei vartojimo rangą ir vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios įstatymų nuostatos.

Nesutiktina ir su atsakovės teiginiais, kad ieškovė nagrinėjamu atveju nepatyrė neigiamų padarinių, neįrodė priežastinio ryšio, todėl jai negalėjo būti priteista neturtinė žala. Vartotojo teisė į neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (2007 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. X-1014 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte, pagal kurį vartotojas turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą. Pažymėtina, kad tai, jog buvo pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai gauti tokios prekinės išvaizdos gaminį, kokios buvo tikėtasi, atsakovės atsisakymas tenkinti ieškovės pretenziją, atsisakymas grąžinti ieškovei pinigus už gaminį, ieškovės priverstinis kreipimasis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos ir teismą, sudaro pagrindą konstatuoti ieškovės, kaip silpnesnės sutarties šalies, patirtus neigiamus išgyvenimus dėl atsakovės pagaminto nekokybiško gaminio. Atsakovė nurodo, kad ieškovė yra pati kalta, jog nesutiko su atsakovės pasiūlytomis sąlygomis dėl pinigų grąžinimo atsakovei pardavus baldus kitiems pirkėjams. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka ir pažymi, kad esant vartojimo rangos sutartiniams santykiams užsakovas, kaip silpnesnioji šalis, gali remtis ir vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams nustatytais gynybos būdais (CK 6.350–6.370 straipsniai). Užsakovas (vartotojas) rangos sutartyje disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4–8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas tinkamai sprendė dėl ieškovės teisės į neturtinės žalos atlyginimą, taikė bendrąsias CK normas, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, ir teismų praktikoje suformuluotas esmines neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatas, o nustatydamas 400 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį nepažeidė proporcingumo principo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su anksčiau paminėtais atsakovės apeliacinio skundo argumentais.

Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad pagal CK nuostatas pirkėjui (vartojimo rangos santykiuose užsakovui) vienašališkai nutraukus pirkimo–pardavimo (rangos) sutartį netinkamos kokybės daiktą pardavėjo (rangovo) reikalavimu pirkėjas (užsakovas) turi grąžinti pardavėjo (rangovo) sąskaita (CK 6.363 straipsnio 8 dalis, 6.672 straipsnio 2 dalis). Todėl atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neatitikimo CK 1.5 straipsnio nuostatoms, neišsprendžiant klausimo dėl daikto grąžinimo atsakovei.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais pagristai tenkino ieškovės ieškinį. Kadangi skundžiamo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra įstatyminio pagrindo (CPK 327, 329 str.), apeliantės UAB „Verepas“ apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiDanutė BurbulienėVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė