Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui UAB,,Verepas‘‘ dėl sutarties nutraukimo, sumokėtos kainos grąžinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Iš prekių pirkimo-pardavimo sutarties originalo matyti (b.l. 122), kad ieškovė susitarė su atsakovu, jog atsakovas pagamins baldą ,,Stela-1‘‘ ir pertrauks audinį dviems pufams, sutartyje nurodyta paslaugų kaina – 1800 Lt, 200 Lt avansas įmokėtas 2011-03-09. Iš byloje esančio kvito matyti (b.l. 11), kad likusią sumą 1600 Lt ieškovė sumokėjo 2011-03-31. Iš sutarties sąlygų matyti, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis. Civilinio kodekso 1.39 straipsnio 1 dalyje vartojimo sutartis apibrėžiama kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Atitinkamai Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartis- prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Prekių ar paslaugų pardavėju (teikėju) vartojimo sutartyje yra verslininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris, vykdydamas savo verslą, siūlo ir parduoda prekes ar teikia atlygintines paslaugas vartotojams (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 5, 8 dalys). Vartojimo sutartys yra sutarčių grupė, apimanti atskiras sutarčių rūšis, kurios dėl savo prigimties gali būti vartojimo sutartimis bei kurios turi požymių, būtinų kvalifikuojant konkrečią sutartį vartojimo sutartimi. Remiantis vartojimo sutarčių dalyko įvairove išskiriamos vartojimo pirkimo-pardavimo 16.350-6.370 straipsniai), vartojimo nuomos (CK 6.504-6.511 straipsniai), vartojimo rangos (CK 6.672-6.680 straipsniai), paslaugų teikimo vartotojams sutartys (CK 6.716 straipsnio 4 dalis) ir kt. Teismas turi kvalifikuoti ginčo sutartį pagal visus išvardytus pagrindus, nes nuo to priklauso, kokie materialiniai įstatymai taikytini nagrinėjant bylą. Nors šiuo atveju tarp šalių sudaryta sutartis įvardijama kaip pirkimo pardavimo sutartis, iš sutarties sąlygų matyti, jog šalys sudarė rangos sutartį. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo iš savo medžiagų pagaminti ieškovei baldą ir pertraukti pufus, o atsakovė - sumokėti už gaminį.

Iš ieškovės prašymo atsakovui matyti (b.l. 12), kad, atsakovui pagaminus baldą, ieškovė 2011-07-26 kreipėsi į atsakovą dėl gaminio trūkumų, prašė juos ištaisyti arba grąžinti 1800 Lt už įsigytą baldą. Šiame prašyme ieškovė išdėstė, kokius trūkumus ji pastebėjo. Iš 2012-04-30 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos komisijos nutarimo Nr. 10-334 matyti (b.l. 18-22), kad atsakovas nesutiko su ieškovės pretenzijomis dėl daikto kokybės, tačiau pasiūlė ieškovei grąžinti baldą, o pinigus ieškovei sumokėti jį pardavus. Ieškovei nesutinkant su tokiomis sąlygomis, jos skundas Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus buvo perduotas nagrinėti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. 2012-04-30 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos komisijos nutarimu Nr. 10-334 buvo konstatuoti gaminio trūkumai: baldo ilgesnės ir trumpesnės dalių sėdimų vietų medžiagos atspalviai – tamsumas – skiriasi dėl nevienodai atspindimos šviesos, kuris keičiasi žiūrint iš skirtingų vietų; trumpesnės dalies sėdimoje dalyje ties išlenkimu prie atlošo yra raukšlės; ilgesnės atlošo dalies užlenkimo link ranktūrio medžiagos susiuvimo raukšlės yra tiesios, horizontalios, o trumpesnės dalies atlošo užlenkimo medžiagos susiuvimo raukšlės yra įstrižos, tai yra atlošo posūkiuose esančios raukšlės yra nesimetriškos; abiejų dalių sujungimo vietoje atlošai yra ne vienoje tiesėje; ilgesnėje dalyje ištraukiamos miegamos dalies priekinio panelio ir ranktūrio sandūroje tarpelis yra nevienodas – viršuje siauresnis, apačioje platesnis; trumpesnės dalies pakeliama dalis priglunda prie pagrindo nesimetriškai – persikreipusi. Minėtame nutarime nurodyta, kad atsakovas, nors iš pradžių nesutiko ištaisyti daikto trūkumų, tačiau vėliau pasiėmė baldą iš ieškovės ir taisė daikto trūkumus. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė teigė, jog ieškinyje nurodyti baldo trūkumai liko neištaisyti, tačiau šias aplinkybes paneigia byloje esantis komisijos nutarimas. Šis nutarimas yra oficialus rašytinis įrodymas ir komisijos aktu teismui netikėti nėra pagrindo, kadangi jis nenuginčytas kitais įrodymais. Oficialūs rašytiniai įrodymai – dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų reikalavimų, turintys didesnę įrodomąją galią (LR CPK 197str.). Nutarime nurodyta, kad ieškovė Vartotojų teisių tarnybai nurodė, jog atsakovas neištaisė tik vieno trūkumo – nesuderino medžiagos audinio krypties. Minėtame nutarime taip pat konstatuota, kad gaminio trūkumai ištaisyti, tačiau abiejų baldo dalių atspalviai skiriasi dėl nevienodai atspindimos šviesos. Pažymėtina, jog akte nėra nustatyta, kad šis trūkumas atsirado dėl gamintojo kaltės. Iš atsakovo atstovo paaiškinimų akivaizdu, jog gaminant baldą – sofą kampą, vienos baldo dalies audinio atspalvis gali skirtis, atsakovas savo paaiškinimus įrodo pateiktais teismui gaminio brėžiniais (b.l. 50-52). Ieškovės minimas, kaip nurodė atsakovo atstovas, nėra matomas, jis buvo nuo baldo pagaminimo pradžios, po sėdima dalimi, viduje, apie 10 centimetro ilgio, virš jo yra dar 10 centimetrų sėdynė, jis yra būtinas gaminant baldą. Pažymėtina, kad komisijos nutarime šis baldo trūkumas nėra įvardintas. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas buvusius gaminio trūkumus iš esmės ištaisė.

Tačiau ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė, užsisakydama gaminį, nežinojo, kad, priklausomai nuo audinio, baldo dalių atspalviai gali skirtis. Kad šiuo atveju baldo dalių atspalviai skiriasi dėl nevienodai atspindimos šviesos, nustatyta 2012-04-30 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos komisijos nutarime Nr. 10-334. Minėtu nutarimu konstatuota, kad baldas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, tačiau dėl esamų prekinės išvaizdos trūkumų jis neturi savybių, kurių pirkėja protingai galėjo tikėtis. Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovei buvo išaiškinta, jog baldo atspalviai gali skirtis, tačiau pripažino, kad negali pateikti teismui įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes. Iš komisijos nutarimo matyti, kad, nuvykus į parduotuvę, ekspozicijoje nebuvo baldo identišku audiniu. Kilus ginčui dėl pardavėjo suteiktos informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti patirtus neigiamus padarinius, nuostolių faktą, priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka pirkėjui, o pareiga įrodyti , kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija – pardavėjui. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos komisijos nutarimą, juo įrodydama savo argumentus dėl patirtų neigiamų padarinių, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad suteikė ieškovei būtiną ir teisingą informaciją dėl galutinio gaminio rezultato. Vartojimo rangos santykių reglamentavime akcentuojama rangovo pareiga suteikti užsakovui informaciją, reikalingą sutarčiai, geriausiai atitinkančiai ne tik paties rangovo, bet ir užsakovo interesus sudaryti. Tokią informaciją rangovas privalo suteikti iki sutarties sudarymo, kad užsakovas galėtų pasirinkti jo poreikius atitinkantį rezultatą (LR CK 6.674str.1d.). Nors atsakovas nurodo, kad ieškovei atsakovo pateikta informacija buvo pakankama priimti sprendimą bei suvokti, kad pasirinktame baldų komplekte suderinti audinio atspalvio yra neįmanoma, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad tokią informaciją ieškovei suteikė. LR CK 6.672str. 2d. numato, kad vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikos civilinio kodekso 6.188str., 6.350str. – 6.370str. nustatytos taisyklės. LR CK 6.363str. 8d. numato, kad pirkėjas vietoj kitų šiame straipsnyje numatytų jo teisių gynimo būdų gali vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Šiuo atveju netinkamos kokybės daiktą pardavėjo reikalavimu pirkėjas turi grąžinti pardavėjo sąskaita. Pardavėjas, grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių, todėl ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, jog ji nesinaudojo baldu nuo jo įsigijimo, neturi teisinės reikšmės. LR CK 6.363str. 9d. numato, jog išreikalauti sumokėtą kainą pirkėjas šio straipsnio numatytais atvejais gali per dviejų metų laikotarpį. Todėl ieškovės reikalavimu tarp šalių sudaryta sutartis dėl minkštos dalies – kampo „Stela 1“ – pagaminimo nutrauktina. Ieškovei iš atsakovo priteistina 1800 litų, kuriuos ji sumokėjo už pagamintą daiktą, neatitinkantį jos lūkesčių. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas už tą pačią kainą savo lėšomis pervilko ir du ieškovės pufus, dėl kurių kokybės ieškovė pretenzijų neturi. Tačiau ieškovės atstovė nurodė, kad pufus ieškovė pageidavo pervilkti todėl, kad užsakytas kampas ir jos turimi pufai derėtų tarpusavyje. Kadangi ieškovės netenkino pagaminto daikto kokybė, nėra pagrindo minusuoti ir pufų pervilkimo išlaidas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo pateiktoje pažymoje pufų pervilkimas nurodytas bendroje sumoje 100 Lt (b.l. 116), o rangos sutartyje atlyginimas už šį darbą iš viso nepatartas. Ieškovė įsipareigojo grąžinti atsakovui jo pagamintą daiktą.

Ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bylos nagrinėjimo metu atsisakė nuo dalies reikalavimo ir prašo priteisti 400 Lt neturinės žalos atlyginimo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl įsigyto baldo, kuris neatitiko jos lūkesčių, ji patyrė daug nepatogumų – buvo priversta kreiptis į Vartotojų teisų apsaugos tarnybą, konsultuotis su advokatais, kreiptis į teismą su ieškiniu, tikėjosi, kad užsakytas baldas bus gražus ir kokybiškas. Įstatymu garantuota vartotojo teisė tiek į turtinės, tiek į neturtinės žalos, kuri įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnyje, atlyginimą. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo taikytinos bendrosios Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydi bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. CK 6.299 straipsnyje įtvirtintas žalos, padarytos dėl netinkamos kokybės paslaugos suteikimo, atlyginimo principas. Pagal šią teisės normą neturtinė žala turi būti atlyginama ne tik kaip sveikatos sužalojimu asmens patirtų skausmo, išgyvenimų padarinys, bet ir tuo atveju, kada netinkamos kokybės paslaugos suteikimu tiesioginė žala asmens sveikatai nėra padaroma, bet apskritai pažeidžiamos asmens neturtinės vertybės (CK 6.250 straipsnis); reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas teisių gynimo būdas, kuris egzistuoja, nesvarbu turtinė žala ar žala sveikatai atsirado ar neatsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje J. A. J. v. UAB „Omnitel“, bylos Nr. 3K-3- 297/2005). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė dėl baldo, neatitinkančio jos lūkesčių, įsigijimo patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių – atsakovas iš pradžių atsisakė taisyti daikto trūkumus, ieškovė buvo priversta kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, bylinėtis teisme, nusivylė dėl netinkamo daikto įsigijimo, nes jis neatitinka jos lūkesčių. Kad ieškovė pergyveno dėl įsigyto baldo, patvirtino ir liudytoja R. D.. Todėl teismas laiko, kad jos reikalavimas priteisti 400 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Kadangi ieškovė atsisakė reikalavimo dalyje dėl 600 Lt neturtinės žalos atlyginimo, jos atsisakymas nuo ieškinio šioje dalyje neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl atsisakymas priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (LR CPK 42str., 140str.).

Nors ieškinys patenkintas dalinai, teismo sprendimas iš esmės yra priimtas ieškovės naudai. Vadovaujantis LR CPK 93str., atsakovas privalo atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos. Iš atsakovo ieškovei priteistina 71 Lt žyminio mokesčio išlaidų (b.l. 9), kurias ji sumokėjo ieškinio dalyje dėl gaminio kainos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, nors pagal įstatymą buvo atleista nuo jo sumokėjimo. Ieškovei priteistina 100 Lt už reikalavimo, sprendžiant ginčą ikiteismine tvarka, parengimą, ir 400 Lt už pradinio ieškinio parengimą (b.l. 26-30), šios išlaidos priskirtinos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų (LR CPK 88str. 1d. 9p.). Ieškovės atstovė pateikė įrodymus apie atstovavimo išlaidas, kurias ieškovė patyrė dėl advokato pagalbos. Tačiau, teismo nuomone, priteisti visos prašomos sumos nėra pagrindo. Ieškovė turi teisę keisti atstovą civilinėje byloje, tačiau dėl to neturi išaugti bylinėjimosi išlaidų dydis, priteistinas atsakovui. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atstovei I.Gutkovienei ieškovė sumokėjo du kartus po 650 Lt (b.l. 128,129). Tačiau, vadovaujantis 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, ieškovei iš atsakovo priteistina 300 Lt už patikslinto ieškinio parengimą (b.l. 125), ir už atstovavimo teisme vieną valandą 120 Lt (2012-11-23 posėdis). Minėtose rekomendacijose numatoma, kad už vieną atstovavimo valandą teisme rekomenduojama priteisti 0,15 minimalios vidutinės algos. Bylos nagrinėjimo metu 2012-11-23, kai ieškovės atstovė dalyvavo posėdyje, minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt, todėl suapvalinus atstovavimo laiką iki 1valandos, susidaro 120 Lt suma. Kituose posėdžiuose atstovavimo trukmė neviršijo 0,5 valandos, todėl išlaidos už atstovavimą nepriteistinos. Taip pat ieškovei iš atsakovo priteisinos 255 Lt bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą, kurias sudaro atstovės I.Bekerės atstovavimo teisme išlaidos 2013-02-13 už dvi valandas, suapvalinus dalyvavimo teisme trukmę, skaičiuojant 0,15 minimalios mėnesinės algos, kuri bylos nagrinėjimo metu buvo 850 Lt. 2012-12-11 posėdyje atstovavimo trukmė taip pat neviršijo 0,5 valandos, todėl išlaidos už atstovavimą neskaičiuojamos. Viso ieškovei iš atsakovo priteistina 1246 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis LR CPK 96str., iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 144 Lt žyminio mokesčio išlaidos už neturtinį reikalavimą nutraukti sutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259str., 260str., 263-267str., 268-270str., teismas

n u sprendė:

Ieškinį patenkinti dalinai.

Nutraukti 2011-03-09 prekių pirkimo-pardavimo sutartį tarp ieškovės A. M. ir atsakovo UAB,,Verepas‘‘.

Priteisti ieškovei A. M. iš atsakovo UAB,,Verepas‘‘ 1800 litų gaminio kainos ir 400 litų neturtinės žalos atlyginimo, 1246 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Verepas‘‘ 144 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Kitoje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.