Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Losrita“ bankroto byloje išnagrinėjusi nemokumo administratoriaus pareiškimą dėl BUBA „Losrita“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys T. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nutarta iškelti UAB „Losrita“ (juridinio asmens kodas 303255361, registruotos buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Šilkuva“.

9. Nurodo, kad atsižvelgiant nemokumo administratoriaus prašyme nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, taip pat į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiškėjos nuomone, nemokumo administratorės prašymas pripažinti UAB „Losrita“ bankrotą tyčiniu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų būti tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

18. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

21. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad bendrovės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018).

23. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti aplinkybes, susijusias su bent vienu iš JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas ir kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, taikyti kartu su tyčinio bankroto apibrėžimu bei nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą dėl BUAB „Losrita“ bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. turėdamas 121 580,54 Eur įsiskolinimą VMI, T. K., būdamas Įmonės vadovu, pažeidė kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę. Nutarimu T. K. paskirta 1 400 Eur bauda. Įmonės veikla buvo vykdoma nuosekliai ir kryptingai siekiant įmonės nemokumo. Iš BUAB „Losrita“ banko sąskaitos išrašo matyti, jog vien laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Losrita“ direktorius T. K. į savo asmeninę sąskaitą pervedė 117 327,92 Eur. Atitinkamai nepaisant to, jog nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. UAB Losrita turėjo 121 580,54 Eur įsiskolinimą VMI, T. K. ne tik toliau mokėjo sau 7 826,09 Eur dydžio darbo užmokestį pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį, tačiau ir kas mėnesį gaudavo automobilio nuomos pajamas (nors tuo metu BUAB „Losrita“ turėjo net keletą automobilių), taip pat lėšas išsimokėdavo ir pagal avansinę ataskaitą. Nurodo, kad įsiteisėjusiame nutarime konstatuota, jog 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. laikotarpiu turėdamas 121 580,54 Eur įsiskolinimą VMI T. K., būdamas Įmonės vadovu, pažeidė kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę atlikdamas mokėjimus visai eilei kitų BUAB „Losrita“ kreditorių.

26. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.

27. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką, tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą arba nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y., kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024).

28. Pagal nuo 2020-01-01 įsigaliojusio JANĮ 2 straipsnio 7 punktą juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

29. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Losrita“ vykdė veiklą statybos sektoriuje nuo 2014 m. Suinteresuoto asmens T. K. teigimu, įmonės veiklai tiesiogiai darė įtaką COVID-19 pandemija ir su tuo susiję veiklos apribojimai bei prasidėjęs karas Ukrainoje. Dėl šių priežasčių buvo sustojęs medžiagų tiekimas, o dėl jų staigaus trūkumo rinkoje medžiagų kainos iškilo iki nematytų aukštumų. Įmonė vykdė darbus objektuose pagal iš anksto pasirašytas sutartis ir sąmatas, todėl iš esmės neturėjo galimybių kompensuoti tokių kainų skirtumų, ir turėjo prisiimti šį medžiagų kainų išaugimą kaip savo nuostolį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) nustatyta, kad įsiteisėjusia 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3318-803/2022 buvo konstatuotas UAB „Losrita“ mokumas šios nutarties priėmimo dienai.

30. Nemokumo administratorius nurodo, kad neturi duomenų apie T. K. ir UAB „Losrita“ sudarytą automobilio nuomos sutartį, tačiau suinteresuotas asmuo pateikė duomenis, jog nemokumo administratorius buvo informuotas apie T. K. ir UAB „Losrita“ sudarytą 2022 m. gegužės 3 d. automobilio nuomos sutartį. Ši sutartis kartu su kitais įmonės dokumentais buvo perduota nemokumo administratoriui. Nemokumo administratorius argumentuoja, kad nebuvo poreikio automobilio nuomai, tačiau teismas neturi pagrindo pritarti tokiems argumentams. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, pritariant suinteresuotam asmeniui, matyti, kad įmonės automobiliai buvo reikalingi vykdyti tiesiogines pareigas ir užtikrinti įmonės veiklą: su jais darbuotojai (tame tarpe ir įmonės vadovas) vykdavo į objektus, pas klientus, dalyvavo užsakovų organizuojamuose susitikimuose, gamybiniuose pasitarimuose, vykdavo į naujų statybos projektų apžiūrą, su automobiliais gabendavo smulkias medžiagas, vykdydavo nuomojamų įrankių pristatymas, vyko pas projektuotojus. Įmonės statybos darbų vadovai, projektų statybos vadovai, tiekimo vadovas, tiekimo vadybininkas, komercijos direktorius, statybos direktorius visada turėjo ne po vieną statybos objektą skirtingose vietovėse, miestuose. Įmonė turėjo statybos objektus visoje Lietuvoje, taigi nuolatinės kelionės po Lietuvą buvo šios įmonės darbuotojų kasdienybė. Teismo vertinimu, byloje nustatytas pagrindas suinteresuotam asmeniui gauti nuomos mokestį už transporto priemonės nuomą.

31. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad avansinės apyskaitos buvo nustatyta tvarka ir terminais perduotos nemokumo administratoriui 2023 m. lapkričio 3 d. Analizuojant į bylą pateiktas avansinės apyskaitos už nemokumo administratoriaus nurodytą laikotarpį (už 2022 m.) matyti, jog nėra pagrindo sutikti su nemokumo administratoriaus argumentais apie neteisėtai atsakovo sau išmokėtas lėšas. Teismo vertinimu, priešingai, nei nurodo nemokumo administratorius, avansinės apyskaitos pagrindžia tinkamą išmokėtų lėšų panaudojimą. Visos pagal avansines apyskaitas gautos lėšos buvo naudojamos įmonės būtiniausių poreikių, susijusių su vykdoma veikla, tenkinimui.

32. Suinteresuotas asmuo T. K. dirbo pagal darbo sutartį įmonės vadovu. Aplinkybė, kad jis dirbęs pagal darbo sutartį ir už tai gavęs nustatyto dydžio darbo užmokestį, nepatvirtina nemokumo administratoriaus nurodomų argumentų, jog tokiu būdu suinteresuotas asmuo siekė tyčia privesti įmonę prie bankroto. Bylos duomenys patvirtina, kad suinteresuoto asmens darbo užmokestis pagal darbo sutartį nuo 2022 m. vasario mėn. buvo 3 500 Eur (atskaičius mokesčius), 2022 m. spalio 10 d. darbo užmokestis buvo 4 500 Eur (atskaičius mokesčius). Įvertinus tai, kad 2022 m. kovo 1 d. įmonėje dirbo virš 30 darbuotojų, o nuo 2022 m. lapkričio 1 d. dirbo 24 darbuotojai, nėra pagrindo vertinti, jog suinteresuoto asmens, kaip įmonės vadovo, darbo užmokestis būtų neprotingai didelis.

33. Nustatyta, kad Administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-628-1202/2023 buvo konstatuotas Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau –ANK) 120 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Teismas įvertinęs visu byloje esančius duomenis, iš esmės sutinka su suinteresuoto asmens argumentais, kad T. K. veiksmais buvo siekiama tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus, buvo atsiskaitoma su kreditoriais, nuo kurių tiesiogiai priklausė tolimesnė įmonės veikla. T. K. siekė, kad įmonės veikla nenutrūktų ir įmonė gautų pajamas iš savo kontrahentų, iš kurių, vėliau, galėtų atsiskaityti ir su Valstybine mokesčių inspekcija. Viena vertus, ANK byloje konstatuota, kad UAB „Losrita“ vadovas T. K. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikant mokėjimų eiliškumo, kita vertus, per šį laikotarpį, UAB „Losrita“ atsiskaitinėjo su savo subrangovais ir nestabdė savo veiklos, uždirbo pajamas, kurias naudojo įmonės veikloje. UAB „Losrita“ iš savo užsakovų per nurodytą laikotarpį kol tęsė savo veiklą (nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d.) gavo 1 308 108,58 Eur pajamų. UAB „Losrita“ banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. iki 2023 m. vasario 28 d., UAB „Losrita“ sumokėjo VMI 142 011,15 Eur sumą. UAB „Losrita“ vykdė mokėjimus VMI ir vėlesniu laikotarpiu, t. y. jau po aptariamo pažeidimo padarymo laikotarpio, nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. ir į VMI sąskaitą sumokėjo papildomai 99 024,23 Eur.

34. UAB „Losrita“ ne tik gavo pajamas, tačiau kaip minėta aukščiau, jas ir skirstė VMI bei kitiems kreditoriams, įskaitant ir savo darbuotojus, be kurių įmonė tiesiog negalėtų tęsti savo veiklos.

35. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto požymio nustatymas automatiškai nereiškia ir tyčinio bankroto konstatavimą: nors teisėjų kolegija pripažįsta iš esmės teisiškai pagrįsta teismų išvadą, kad atsiskaitymas tik su vienu iš bendrovės kreditorių (bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku) bendrovei esant nemokiai atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą požymį, atkreiptinas dėmesys, kad teismai nustatyto pažeidimo išsamiau nevertino pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, t. y. ar nurodytas požymis šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra pakankamas spręsti dėl sąmoningo esminio nemokios bendrovės turtinės padėties pabloginimo, reiškiančio tyčinį bankrotą, ar vis dėlto turėtų būti įvertintas naudojant kitas teisines priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024).

36. Pagal CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).

37. Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti, kad atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimu buvo sąmoningai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo ar jos būklės pablogėjimo.

38. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.

39. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką, tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą arba nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y., kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

40. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti buvusio bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų. Tokiu būdu nėra pagrindo nustatyti ryšio tarp suinteresuoto asmens veiksmų ir bendrovės nemokumo ar jos būklės pabloginimo ir konstatuoti bendrovės bankrotą tyčiniu.

41. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėja neįrodė pareiškime dėl BUAB „Losrita“ bankroto pripažinimo tyčiniu deklaruojamų aplinkybių. Pažymėtina, kad pareiškimas iš esmės grindžiamas tik deklaratyviomis nurodomomis aplinkybėmis, kurios nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais.

42. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad suinteresuoto asmens T. K. (ne)veikimas sukėlė bendrovės tyčinį bankrotą, todėl prašymas atmetamas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

43. Netenkinus pareiškėjos prašymo dėl BUAB „Losrita“ bankroto pripažinimo tyčiniu, ieškovės, kurią atstovauja nemokumo administratorius, patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

44. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu netenkintas, suinteresuotas asmuo turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Suinteresuotas asmuo T. K. prašo priteisti jo naudai 4 219,87 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl suinteresuotam asmeniui iš BUAB „Losrita“ administravimui skirtų lėšų priteistina 4 219,87 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70–72 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo prašymo pripažinti BUAB „Losrita“ bankrotą tyčiniu.

Priteisti suinteresuotam asmeniui T. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 219,87 Eur (keturi tūkstančiai du šimtai devyniolika eurų ir 87 ct) bylinėjimosi išlaidas iš BUAB „Losrita“ (juridinio asmens kodas 303255361) administravimui skirtų lėšų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.