- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-11-06
- Bylos Nr.
- A6.-628-1202/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00803-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Pažeidėjas
- T. K.
- Advokatai
- Justas Sakavičius
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. K., jo atstovui advokatui Justui Sakavičiui,
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotai atstovei I. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini) vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą T. K., kuris būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d., nustatyta, kad T. K. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, o ne Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Tokiu būdu T. K. pažeidė kreditoriaus VMI interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 3 d. nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą T. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teismui pateiktame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime su priedais nurodoma, kad Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. birželio 27 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 121 580,54 Eur. Įmonės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2023 m. kovo 20 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, operatyvus patikrinimas baigtas 2023 m. balandžio 20 d., surašant operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Tikrintas mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas per laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. Išnagrinėjus banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. VMI prie FM duomenimis Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu turėjo atidarytą vieną atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta, 2022 m. vasario 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos likutis buvo 1321,92 Eur, likutis 2023 m. vasario 28 d. buvo 33,01 Eur, per tikrinimo laikotarpį Bendrovė iš veiklos gavo pajamų – 3 801 011,56 Eur, išlaidos sudarė 3 802 300,47 Eur. Didžiausi (didesni nei 10 000,00 Eur), mokėjimai iš „(duomenys neskelbtini)“, AB banke atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą, yra: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 2 d. pervesta – 10 000,00 Eur, mokestinė nepriemoka sudarė – 67 357,65 Eur; 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 5 d. pervesta – 15 000 Eur mokestinė nepriemoka sudarė – 244,49 Eur; 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 5 d. pervesta – 10 000,00 Eur, mokestinė nepriemoka sudarė – 244,49 Eur; 4) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 17 d. pervesta – 10 000,00 Eur, mokestinė nepriemoka sudarė – 244,49 Eur; 5) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo 2 d. pervesta – 19 750,00 Eur, mokestinė nepriemoka sudarė – mokestinė nepriemoka sudarė – 36 162,10 Eur; 6) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo 9 d. pervesta – 10 000,00 Eur, mokestinė nepriemoka sudarė – 15 125,31 Eur; 7) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo 9 d. pervesta – 23 875,00 Eur, mokestinė nepriemoka sudarė – 15 125,31 Eur; 8) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo 9 d. pervesta –10 830,87 Eur, mokestinė nepriemoka sudarė –15 125,31 Eur; 9) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 4 d. pervesta – 11 202,15 Eur, mokestinė nepriemoka sudarė – 61 100,66 Eur; 10) (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 11 d. pervesta – 10 758,22 Eur, mokestinė nepriemoka sudarė – 62 171,72; 11) (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 23 d. pervesta – 19 443,59 Eur, mokestinė nepriemoka sudarė – 67 357,65 Eur; 12) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 21 d. pervesta – 13 480,79 Eur, mokestinė nepriemoka sudarė – 124 300,54 Eur; 13) „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 21 d. pervesta – 10 000,00 Eur, mokestinė nepriemoka sudarė – 124 300,54 Eur; 14) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 21 d. pervesta –12 650,00 Eur, mokestinė nepriemoka sudarė – 124 300,54 Eur (1 t., b. l. 2-3). Iš byloje pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad mažesnėmis sumomis su įvairiais kreditoriais minėtu laikotarpiu buvo atsiskaitoma nuolatos (t. 1, b. l. 17-52).
VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje, nurodoma, jog Operatyvus patikrinimas pradėtas 2023 m. kovo 20 d., baigtas 2023 m. balandžio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota mokesčių mokėtojų registre (duomenys neskelbtini), pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtoja įregistruota iki (duomenys neskelbtini). Bendrovė iki 2021 m. vasario 28 d. buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. Bendrovė 2021 m. vasario 24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. gegužės 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) su prašymu kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos sudarymo. VMI 2021 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais nuspręsta išdėstyti 298589,34 Eur ir 69304,60 Eur Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą. 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) abi mokestinės paskolos sutartys VMI buvo nutrauktos, kadangi nebuvo mokamos įmokos pagal mokestinės paskolos sutartį. Mokesčių išieškojimas iš banko sąskaitų VMI vykdomas nuo 2023 m. vasario 22 d., priimant nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 2 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 21 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 30 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 6 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos.
Pagal pateiktą Bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d. VĮ „Registrų centas“ balansą už 2021 m. Bendrovės turtas iš viso sudaro 1 773 246 Eur, iš jo: 159 119 Eur – ilgalaikis turtas, 1 601 293 Eur – trumpalaikis turtas. Nuosavas kapitalas – 198 056 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 575 190 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 303 379 Eur, po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 271 811 Eur. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą už 2021 m. pardavimo pajamos sudaro 4 130 082 Eur, Bendrovė deklaruoja 58 985 Eur pelną. Darytina išvada, kad 2021 metais Bendrovė buvo moki. Bendrovei 2023 m. kovo 22 d. išsiųstas 2023 m. kovo 13 d. priminimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie pareigą sumokėti mokesčius. Bendrovė pateikė balansą už 2022 m. Bendrovė turi turto iš viso už – 850 507 Eur, ilgalaikis turtas – 91 130 Eur, trumpalaikis turtas – 749 869 Eur, atsargos – 425 981 Eur, nuosavas kapitalas – 714 462, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 564 969 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 534 691 Eur, po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 30 278 Eur. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą už 2022 m. pardavimo pajamos sudaro 3 279 569 Eur, Bendrovė deklaruoja 912 518 Eur nuostolį. Per laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. Bendrovėje buvo 13 atskaitingų asmenų. Bendrovė vykdydama atsiskaitymus per banką, Bendrovės kasą, Bendrovės atskaitingus asmenis, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo taip pažeisdama VMI prie FM kaip kreditoriaus teises (1 t., b. l. 14-16).
Prie pareiškimo pateikti dokumentai: išrašas iš duomenų bazės apie aktualius mokesčių mokėtojo duomenis (b. l. 4), mokesčių apskaitos informacinės sistemos balansų duomenų išrašai (b. l. 5-13) AB sąskaitos (duomenys neskelbtini), AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (1 t., b. l. 17-52).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad nenori sutikti ir negali sutikti su institucijos pareikštais argumentais. Situaciją vertina taip, kad nepadarė nusižengimo. Vadovaujama įmonė susijusi su (duomenys neskelbtini). 2021 metai, patys pirko sunkvežimį, ekskavatorių tam, kad patys atlikinėtų, kai kuriuos darbus, nes pamatė kiek pinigų išleidžia subrangovams. Samdo kitas įmones, bet ir patys atlieka (duomenys neskelbtini) darbus. Išlaikydamas įmonėje darbuotojus ir vykdydamas veiklą siekė išsaugoti įmonę. Buvo atsiskaitoma su tiekėjais, kad uždirbti pajamų ir išlaikyti įmonės veiklą. Kai VMI atliko tyrimą už tuos visus metus, nepadarė jokių nusižengimų prieštaraujančių įstatymui ir VMI. Kiek vadovauja įmonei yra buvę atlikti 3 tyrimai. Tris mėnesius intensyviai buvo tikrinami, kiek buvo atlikta tyrimų, nesąžiningų, neteisėtų veiksmų nenustatyta. Nuo rugpjūčio mėnesio prasidėjo nepriemokos VMI. Visais, laikotarpiais, kad ir buvo nepriemokos buvo vis tiek mokama VMI. Buvo sprendžiamas klausimas, kaip uždirbti papildomai pajamų samdantis subrangovus. Tos sutartys, kurios buvo pateiktos, tai sutartys su subrangovais, kokiuose objektuose ir kokiomis sąlygomis jie dirbs ir kodėl buvo mokami tie pinigai. Buvo mokami avansiniai pinigai, kad jie galėtų susipirkti medžiagas. Neturi tiek darbuotojų, tuo metu ir neturėjo tiek, tai samdė įmones. Žino strategiją, kokias įmones samdytis, supranta, jeigu nori gauti geresnę kainą reikės kažką avansuoti, nusipirkti medžiagas, kad kažkam nereikėtų savo pinigų išleisti ir skolintis. Dėl to su šia strategija, uždirba didesnes pajamas, galima išlaikyti darbuotojus ir sumokėti mokesčius. Lapkričio mėnesio pabaigoje, buvo keliama bankroto byla, tai vasarą dirbo su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės vadovui ištiko (duomenys neskelbtini) problemos, jis (duomenys neskelbtini) paleido (duomenys neskelbtini) ir objekte nevyko darbai. Pasisamdė kitą įmonę ir pasibaigė darbus, tai buvo (duomenys neskelbtini) esantis objektas „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo įsiskolinęs kitiems kreditoriams ir tariamą skolą, kuriuos nebuvo buhalteriškai ir kitais dalykais priimta, perdavė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagudraudama pamėgino iškelti bankroto bylą. Taip bandydama jam, kaip vadovui padaryti spaudimą tam, kad padengti skolą, kurios nėra. Dviejuose konkursuose jo įmonę paskelbė laimėtojais. (duomenys neskelbtini) 1,5 mln. (duomenys neskelbtini) 500 00 Eur. Kai sužinojo, kad laimės, planavo uždirbti dar didesnes pajamas, bet kai draudimas pamatė, kad yra pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo neišdavė draudimo polisų, kurie reikalingi laimėjus sutartį. Jie reikalingi apdrausti sutarties įvykdymui. Per šitą nesąžiningą veiksmą prarado pajamas ir projektus, plius kiti kreditoriai, subrangovai pradėjo daugiau į juos kreipti dėmesį, nes, kaip jie su jais dirba, jeigu mato pareiškimą teisme. Teko įrodinėti, kad to nėra. Stengėsi uždirbti kuo daugiau pajamų. Pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį, sumokėjo avansus. Įmonė įsipareigojo gruodžio pradžioje atvežti langus į (duomenys neskelbtini), o gruodžio 16 d. atvežti į (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) objekte 50 procentų sudaro sienų langai. Labai laukė langų, lapkričio mėnesį objekto viduje pradėjo atlikti apdailos darbus, kol dar nebuvo drėgmės, susimokėjo ir laukė, kada artėjo terminai, pradėjo klausti kada atvyks langai, kaip viskas vyks, kaip juos montuos. Pirmiausia, kai gruodžio mėnesį bandė skambintis konkursus vykdantys ir sutartimis besirūpinantys inžinieriai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, jis neatsakydavo į skambučius, po savaitės pradėjo indikuoti, kad tiesiog nėra pasiekiama įmonė. Sumokėjo krūvą pinigų ir neturės gaminių. Objektai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jų bendra vertė 3,5 mln. Eur, o žiemą sustos visi darbai. Patyrė didžiulį smūgį, nes gruodžio viduryje vadovas pasakė, kad jis jų avansą sumokėjo medžiagų tiekėjams, jie šiuos pinigus jam užskaitė, kaip seną skolą ir jam skirtų gaminių neatiduoda. Įmonė, smarkiai krito su pajamų gavimu gruodžio-sausio mėnesį, nes projektuose buvo sustabdyti, kai kurie darbai. Bandė spręsti problemą. Gruodį, valstybinės įstaigos darbuotojams išėjus atostogų, pavyko objektą užaktuoti ir iš „(duomenys neskelbtini)“ gavo 65 000 Eur, VMI jiems atskaičiavo 55 000 Eur. Reikėjo sugalvoti, kaip užsidirbti pinigų, kad išsimokėti darbuotojams atlyginimus, atsiskaityti su kreditoriais, bet jis tada VMI neskambino ir nerašė. Suprato, jog VMI buvo skoloje, nusirašė, nesusimokėjo. Visi mokėjimai yra pagrįsti. Jie atliko darbus ir jis dar papildomai uždirbo apie 40 000 Eur. Pinigai yra mokami tam, kad iš jų uždirbti papildomas pajamas. Išgyveno ir Covid-19 periodą ir karo pradžią Ukrainoje. Sutartys buvo pasirašytos prieš karą, bet kai kurios prekės brango 3 kartus. Nauji projektai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), plėtra. Tai 2 projektai, verti 2 mln. vertės. Tuo laikotarpiu, apie kurį kalbama įmonėje dirbo apie 50 žmonių. Apie 50 procentų iš 50 darbuotojų buvo darbininkai, kurie atlikinėjo (duomenys neskelbtini) darbus. Pagrindinis įsiskolinimas valstybei susidarė iš pabrangusių medžiagų kainų, nes privalėjo jas nusipirkti ir užbaigti darbus. Kas liečia sklypus, jų kaina su PVM 70 000 Eur. Su notaru sudarė sutartį, tai ir buvo pagal tą patį raštą ir apskritai buvo mintis mokesčiams pervesti pinigus ir sumažinti įsipareigojimą. Buvo 2 mokestinės paskolų sutartys su VMI. Per Covid-19 laikotarpį, pradėjo trūkti lėšų. Prieš nutraukiant tas sutartis su VMI, todėl galvojo tuos sklypus parduoti, kad sumažinti sutartį. Tai sklypų pardavimas būtų beveik viską ir padengęs. VMI nutraukė sutartį, kai nuskaičiavo pinigus, tai sudengė naujausias skolas, o delspinigius išrašė už ilgą laikotarpį, kas buvo atgal. Buvo dengiamas įsiskolinimas VMI, per pusmetį sumokėta 140 000 Eur. Tos pajamos skiriamos dengti einamuosius mokėjimus, įsiskolinimus. VMI nesumokėdavo, nes tie pinigai buvo skirti avansiniams mokėjimams, kad atsivežtų medžiagas ir pradėtų darbus objekte, gautų pajamas. Tai nėra atsiskaitymai subrangovams. Žinojo apie įmonės įsiskolinimą VMI. Žinojo apie sumas. Tai, kad nusprendė atsiskaitinėti su kitais kreditoriai vietoje mokėdami VMI, nes buvo gyvybiškai svarbu tęsti veiklą. Negali pasakyti, kada jam tiksliai tapo aišku, kad įmonė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti ir su kreditoriais ir su VMI. Negali ginčyti buhalterinių duomenų, skola VMI buvo. Žinojo, jog įmonė sudėtingoje situacijoje, konkrečios įmonės skolos nežinojo. Buvo kreiptasi dėl įmonės restruktūrizavimo, klausimas nebaigtas spręsti, tikisi, jog bus priimtas palankus sprendimas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. K. atstovas advokatas J. Sakavičius teismo posėdžio metu nurodė, kad teismui pateikti raštu išdėstyti paaiškinimai ir paaiškinimų priedai (viso 17). T. K. su inkriminuojamu jam administraciniu pažeidimu nesutinka, nemano, kad pažeidė įstatymą, pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Teismų praktika šiuo metu formuojama ta linkme, jog reikia aiškintis visas aplinkybes. Neužtenka į šią situaciją pažvelgti formaliai ir sakyti, kad pažeista atsiskaitymų eilė numatyta civiliniame kodekse, t. y. su kitais kreditoriais atsiskaityta pirmiau nei su VMI. Reikia atkreipti dėmesį į visas aplinkybes, įmonės tuometinę situaciją.
Priedas Nr. 1 teikia teismui Vilniaus apygardos teismo nutartį 2022 m. gruodžio 8 d. Civilinė byla, kurioje vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių mėgino iškelti bankroto bylą. Ta bankroto byla nebuvo iškelta, nes teismas pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ moki. Teismų praktika susijusi su ANK 120 straipsnio taikymu formuluoja tokią taisyklę: tam, kad būtų konstatuotas šis nusižengimas, turi būti konstatuoti 2 pagrindai. Negalėjimas įmonės atsiskaityti su visais kreditoriais ir mokėjimas trečiajam asmeniui, paskesnės eilės kreditoriui apeinant aukštesnės eilės kreditorių, šiuo atveju VMI. Nutartis įrodo, jog pirmojo pagrindo nebuvo. Kadangi bankroto byla neiškelta. Pasakyta, jog įmonė moki gali atsiskaityti su kreditoriais. Įmonė tuo metu buvo gyvybinga, būtent tas pats laikotarpis 2022 metų antroji pusė, kada ir VMI nurodomi neva neteisėti mokėjimai ir buvo nuo rugpjūčio mėnesio, o teismas lapkričio mėnesį konstatuota, jog įmonė gali atsiskaitinėti su kreditoriais. Šios kategorijos bylose, teismai, atsižvelgdami į visas aplinkybes, turi neformaliai taikyti, kaip stengtasi ir kokia apimtimi mokėta, ar iš vis mokėta. Kitaip tariant piktybiškumas, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra piktybiškumo elementas. Priede Nr. 2 pridėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2022 metų rugpjūčio iki 2023 metų vasario, kur matosi kiek mokėjimų buvo atlikta VMI. Ten yra pavedimai, juose matosi, jog buvo sumokėta 143 tūkstančių Eur, pareiškime VMI nurodyta, jog per tiriamą laikotarpį, ten imamas 2022 vasaris – 2023 vasaris, įmonė gavo 3,8 mln. pajamų ir išleido panašiai, tai matoma iš tos dalies apie 140 tūkstančių padaryta VMI, tai imamas pusės metų laikotarpis. Nepateikė banko sąskaitos išrašų visų metų, o tik pusės metų, nes nežino už kurį laikotarpį asmuo yra kaltinamas. Supranta, jog patikrinimo laikotarpis nuo 2022 vasario iki 2023 vasario, bet VMI teismui teiktame pareiškime laikotarpis imamas tik nuo rugpjūčio mėnesio. Jokie kiti mokėjimai nėra įvardijami. Nesupranta, ar kaltinama už visą laikotarpį – metų laikotarpį, kada darė pažeidimus, ar tik už pusę metų – rugpjūčio – vasario mėnesius. Priedas Nr. 3 įrodymas – 2 mokestinės paskolos sutartys ir vienai iš jų buvo išduota hipoteka. Įmonė nutarė parduoti tuos 2 sklypus, kurie buvo įkeisti pagal tą hipotekos sutartį. Sekantys priedai Nr. 4 ir Nr. 5. yra taip pat susiję su sklypų hipoteka. Priedai Nr. 6 – Nr. 15, susiję su subrangovais. Mokėjimai nebuvo daromi šiaip sau, kažkokiems tai kreditoriams, kurie būtų nebūtini įmonės veiklai. Įmonė jeigu nemokėtų subrangovams, jos veikla negalėtų vykti. Priedas Nr. 16 „Išrašas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas sumas iš užsakovų“. Paprašė buhalterės už tą pusmečio laikotarpį pateikti, kiek yra sumokėję užsakovai. VMI kaltina, kad buvo daromi mokėjimai subrangovams, bet pažiūrėjus iš kitos pusės, kiek gavo įmonė per tą laiką pinigų. Jeigu būtų nedariusi subrangovams mokėjimų, būtų gavusi mažiau iš užsakovų arba visai negavusi. Priedas NR. 17. Pusmečio laikotarpis įrodinėja, kad įmonė mokėjo darbo užmokestį darbuotojams. Buhalterė ištraukė iš apskaitos programos, atrodo be mokesčių, bet galima matyti, kad irgi keli šimtai tūkstančių. Įmonė tęsė veikla, situacija nėra piktybinė. Visais minimais dokumentais nori įrodyti, jog įmonė stengiasi palaikyti savo veiklą. Taip formaliai žiūrint, sumokėjo kažkam prieš mokesčių inspekciją gal mokesčių inspekcijai liko nepriemoka, veikla buvo orientuota, kad įmonę išgelbėti.
Šalies argumentai
T. K. nesutinka su jam inkriminuojamu pažeidimu, mano kad jis jo nepadarė, kadangi jo veiksmuose nebuvo tyčios, taip veika neturi nusižengimo sudėties. Tyčios nebuvimas konstatuojamas per tai, jog jeigu asmuo atlieka mokėjimus jie yra būtini įmonės veiklos tęstinumui asmens tyčios negalima ir konstatuoti prašo remtis minima teismų praktika. Teismų praktika ypač sudėtingose situacijose, ekonominėse situacijose ji yra gelbėjanti įmones ir užtikrinanti verslų tęstinumą, darbuotojų algų mokėjimą, nes jeigu būtų remiamasi vien formaliai VMI nuomone, tai kas antras vadovas būtų traukiamas atsakomybėn.
Baigiamosiose kalbose galima įžvelgti, jog Institucijos atstovė jas nori išplėsti, buvo užsiminta, jog į pareiškimą nebuvo įtraukti kiti mokėjimai kurie buvo mažesni, kaip 10 000 Eur vertės, bet ir jų buvo ir advokato paslaugos, automobilio nuomos. Nori atkreipti dėmesį, jog tokie dalykai nėra iškeliami baigiamosiose kalbose teismo žiniai, nes visas kaltinimas atsakomybės traukiamam asmeniui turi būti aiškus iki bylą pradedant nagrinėti teismo pasėdžiose, nes asmuo turi žinoti nuo ko jam gintis ir į ką akcentuoti įrodymus. Atsižvelgė gindamiesi į laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. ir 2023 m. vasario 21 d., nes per šį laikotarpį VMI įvardijo 14 mokėjimų kurie buvo neva atlikti pažeidžiant mokėjimo eiliškumą ir taip padarytas nusižengimas. Ginantis nuo šio kaltinimo siekiant įrodyti, jog nebuvo tyčios, teismui pateikė eilę įrodymų parodančių, jog visi šie mokėjimai atlikti esant būtinybei ir neišvengiamumui, siekiant išsaugoti veiklą, tęsti projektus kurie buvo pradėti, pajamas iš kurių VMI galėtų būti mokamas skolas dengimo įmokos, būtent taip ir atsitiko, nes visi subjektai kuriems buvo atlikti mokėjimai per minimus 14 mokėjimų, atliko darbus užsakovams, kurie vėliau apmokėjo įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Negalima traukti asmenį už visus 500 minimus mokėjimus, todėl, kad dabar įvardinus, kad yra atlikti pažeidimai teismas neturi jokių duomenų nustatyti, jog pavyzdžiui vieno iš 500 mokėjimų metų buvo skola VMI, skirtingai nei yra nurodyta pareiškime 14 mokėjimų atvejų.
Yra pateiktas išrašas įmokų kurios buvo sumokėtos VMI. 2023 m. vasario 21 d. VMI sumokėta 7400 Eur, akivaizdu, jog VMI buvo mokama iš tų pinigų, kurie buvo gauti iš subjekto, kuriam buvo atliktas užstato mokėjimas ir VMI gavo naudą iš užstato sumokėjimo. Ne tik VMI gavo naudą, tačiau buvo gauta suma didesnė už kurią buvo padengti darbuotojų atlyginimai, sumokėti mokesčiai Sodrai. Išdėstyta VMI skola solidi, ji mažėdavo ir beveik buvo sumažėjus iki nereikšmingos sumos iki 244 Eur sumos, vėliau ji vėl mažėjo nuo 36 000 iki 15 000 Eur, nuo rugpjūčio vėl gan ženkliai sumažėjo ir VMI nepagrindė, jog būtent šiais laikotarpiais buvo galima atsiskaityti su visais kreditoriais. Jau vėliau ši aplinkybė atsirado po to kai 2022 m. lapkričio mėnesį ir 2023 m. sausio mėnesį buvo nutrauktos mokestinės paskolos sutartys, tuomet atsiranda pareiga gražinti visas išdėstytas jam sumas ir dideles sumas akivaizdu nėra iš ko padengti.
Jei teismas pripažintu, jog T. K. padarė pažeidimą, prašytų skirti švelnesnę negu sankcijoje numatytą nuobaudą arba skirti minimalią baudą.
VMI atstovė teismo posėdyje nurodė, kad palaiko pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, nurodytas aplinkybes. Pareiškime išdėstytos visos aplinkybės, pareiškimas yra pagrįstas ir T. K. turi būti pripažintas padaręs šį pažeidimą ir jam turi būti skirta sankcijoje numatyta bauda 2200 Eur. Mokesčių administratorius sudarė visas galimybes Bendrovei vykdyti veiklą buvo suteiktos dvi mokestinės paskolos sutartis, viena buvo beveik 300 000 Eur, kita 70 000 Eur. Šios sutartys po 1 metų 8 mėnesių buvo nutrauktos dėl to, kad jos nebuvo tinkamai vykdomos. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė vykdė veiklą, buvo dirbančių asmenų buvo nuspręsta išsiakinti priežastis dėl ko Bendrovė neatsiskaito su kreditoriumi VMI ir buvo atliktas operatyvus patikrinimas pagal banko sąskaitas. Banko sąskaitos duomenys buvo įvertinti surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma 2023 kovo 14 d. Tuo metu mokestinė nepriemoka buvo 101 942,18 Eur. Šiai dienai mokestinė nepriemoka yra 180 990,84 Eur. Mokestinė nepriemoka išaugo beveik 80 000 Eur per pusės metų laikotarpį, praktiškai padidėjo dvigubai, nei kad buvo metų pradžioje. Mokesčiai ir toliau yra nemokami. Pagal turimus duomenis įplaukos paskutinės buvo rugsėjo 19 d. ir rugsėjo 12 d. Įplaukos rugsėjo 19 d. 599 Eur, rugsėjo 12 d. 55 Eur. Buvo dvi įmokos rugpjūčio mėnesį. Rugpjūčio 10 d. 73 Eur, rugpjūčio 22 d. 5350 Eur. Sprendžiant klausimą dėl minimo pažeidimo buvo pareiškime surašyti didesni nei 10 000 Eur mokėjimai iš „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos. Pagal teismui pateiktus bankinius išrašus sąskaitos pervedimų buvo ženkliai daugiau negu žiūrėti nuo rugpjūčio 2 dienos jeigu žiūrėti nuo 1 ct iki 10000 Eur jų buvo ne vienas šimtas, pareiškime yra nurodyti tik patys didžiausi, buvo ir avansiniai mokėjimai, sąskaitos apmokėjimai, transporto nuoma, mokėjimai už telefono paslaugas, darbo atlyginimai, kurių neskaičiuojama, tačiau atėmus mokėjimus pavyzdžiui Registrų centrui, (duomenys neskelbtini) jų tiesiog yra labai daug, ir pažeidimas yra akivaizdus, jog būtent T. K. pasirinko mokėti kitiems kreditoriams, tačiau nemokėti VMI. Pagal „(duomenys neskelbtini)“ banko išrašą 2022 m. rugpjūčio mėnesį nurodyta, daugiau, kaip 60 pavedimų kitiems kreditoriams, rugsėjo mėnesį virš 70 pavedimų, spalio mėnesį daugiau, kaip 124 pavedimai, lapkričio mėnesį daugiau, kaip 72 mokėjimai, gruodžio mėnesį virš 80 pavedimų, 2023 metų sausio mėnesį daugiau, kaip 50 pavedimų, vasario mėnesį daugiau, kaip 40 pavedimų, tai yra maždaug 500 pavedimų ir visus įtraukti į pareiškimą būtų banko sąskaitos perrašymas. Kaltinime buvo nurodyta, jog atliktas operatyvus patikrinimas nuo 2022 m. vasario 1d. iki 2023 m. vasario 28 d. Visi mokėjimai yra atskyrus pervedimus VMI, Registrų centrui Sodrai, darbo užmokestį, banko įkainius. Minimi mokėjimai laikytini pažeidimais, kadangi jie yra prie bylos, pačio pareiškimo, jie yra taip pat minimi operatyviame patikrinime. Dėl avansinių mokėjimų, užstatų, tai yra mokėjimai į sutartys kurios yra sudaromos yra įtraukiamas ir privalomas draudimas ir darbo užmokestis, pridėtinės vertės mokestis. Įmonės nemokumas patvirtintas sudarytos mokestinės paskolos sutartys kurios buvo nutrauktos, tai yra negalėjimas atsiskaityti su kreditoriumi VMI už senas prievoles. Tyčia yra įrodyta, nes Bendrovės vadovas T. K. žinodamas apie finansinę padėtį, tai, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusia mokestinę nepriemoką privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Teismo posėdžio metu pats T. K. teigė, jog yra sudaromos sutartys, vykdoma veikla, atliekamas darbas, gaunamos pajamos ir Bendrovė iš to gyveno ir mokėjo tam tikras skolas. Visos sudarytos rangos sutartys yra sudarytos su PVM apskaičiavimų 21 procentu t. y. kai Bendrovė atlieka darbus ji gauna visą apmokėjimą tame tarpe ir PVM sumą, kurią turi sumokėti mokesčių administratoriui, tačiau tos sumos nemoka arba moka nedidele dalimi ir tą sumą paskirsto kitur dėl to galimai yra atsiradusi šitokia skola, kai Bendrovės vadovas nusprendžia iš gautų pajamų pagal sutarys sumokėti ir atsisakyti su kitais kreditoriais, sutartyse tai nenumatyta, o tai galima daryti tik iš kitų lėšų. Pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį 2022 m. gruodžio 8 d. civilinėje byloje nutartyje dvidešimtame punkte, kur buvo sprendžiamas bankroto klausimas atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė 2022 m. lapkričio 23 d. balansą, pateikė pelno nuostolių ataskaitą ir nurodė, kad per 2022 m. gavo 90 952 Eur grynojo pelno ir įmonė yra moki įmonė kuri galėtų atsiskaityti su visais kreditoriais. Tačiau paaiškinime VMI nurodo, jog per praėjusius 2022 metus buvo priskaičiuota tiekėjams daugiau, kaip 61 000 Eur delspinigių 37 486 Eur išleista teisinėms išlaidoms dalyvaujant teisminiuose ginčuose visos šios nenumatytos išlaidos lėmė blogus praėjusių metų rezultatus. Minimi prieštaravimai leidžia abejoti įmonės vadovo parodymais ir teisingumu. Teismo posėdyje taip pat buvo minima, jog VMI nesutiko parduoti vieną sklypą kuris buvo įkeistas pagal 2021 m. birželio 11 d. mokestinės paskolos sutartį. Buvo įkeisti du žemės sklypai, taikyta hipoteka sutartinė ir susipažinus su visais dokumentais iškilo abejonė T. K. žodžiais, todėl kad Bendrovė norėjusi įsigyti žemės sklypus pagal pateiktą preliminariąją sutartį norėjo įsigyti abu žemės sklypus, preliminarioje sutartyje surašyti du žemės sklypai ir jie abu įvertinti po 30 000 Eur, ten nebuvo prašoma išdėstyti juos atskirai pirkimui, Bendrovė įsipareigoja šiems žemės sklypams gauti leidimus (duomenys neskelbtini) per pusantro mėnesio. Ši sutartis yra sudaryta 2022 m. sausio mėnesį ir jos minima sąlyga turėjo būti įgyvendinta 2022 m. vasario 28 d. Prie preliminarios sutarties nėra pateikti dokumentai, jog Bendrovė buvo įgyvendinusi sąlygą, o į VMI buvo kreiptasi tik 2022 m. lapkričio pabaigoje t. y. po 9 mėnesių po preliminarios sutarties termino pabaigos nors ir buvo preliminarioje sutartyje numatytas termino pratęsimas, tačiau sutarties pratesimo nebuvo. Visos pateiktos sutartys yra pateiktos su pasibaigusiais įgyvendinimo terminais, todėl turėjo būti pervesti mokėjimai ir sumokėti mokesčiai ir mokestinė nepriemoka turėjo būti mažėjanti. T. K. teiginys, jog buvo mokama ir VMI tai to nėra, kadangi pareiškime nurodoma, jog visiškai nebuvo atsiskaitoma su kreditoriumi VMI, tačiau, kad buvo vykdomi mokėjimai su kitais kreditoriais kol nėra padegtos senos skolos už ankstesnius laikus buvo atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). To paties straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už analogiškus veiksmus, padarytus pakartotinai. Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. ANK 120 straipsnis yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuriame išdėstyti atitinkamos taisyklės esminiai turinio elementai
CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 18 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.
Byloje nustatyta, kad aktualiu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo T. K. ir nėra ginčo, kad jam kilo pareiga tinkamai, vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, organizuoti Bendrovės atsiskaitymus su kreditoriais. Nors T. K. teigė nepripažįstantis kaltės dėl padaryto nusižengimo, tačiau teikdamas paaiškinimus teisme patvirtino, kad žinojo atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, t. y. apie atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, žinojo, kad pagal atsiskaitymo eilę prioritetas turi būti teikiamas VMI, būdamas vadovu žinojo bendrą įmonės finansinę situaciją, apie įsiskolinimą VMI suprato, bet tikslios skolos sumos nežinojo. Teigė nusprendęs atsiskaitinėti su kitais kreditoriai vietoje to, kad būtų atlikti mokėjimai VMI, nes buvo gyvybiškai svarbu tęsti įmonės veiklą. Žinojo, jog įmonė sudėtingoje situacijoje. Mokėjimai nebuvo daromi šiaip sau, kažkokiems tai kreditoriams, kurie būtų nebūtini įmonės veiklai. Šie T. K. parodymai atskleidžia, kad jis iš esmės pripažino savo veiksmais pažeidęs kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad T. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. CK 6.930¹ straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolininkų mokėjimo eiliškumo srityje. Šios normos tikslas užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau - viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.
T. K. atstovas teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo iškelta bankroto byla, nes teismas nustatė, kad ši įmonė yra moki. Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartyje sprendžiant dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo įvertinta, kad įmonės turimi įsipareigojimai (1 547 562 Eur) neviršija jos turimo turto (1 654 667 Eur). Atsakovė nuosavybes teise turi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto. Nors šio turto vertė, palyginti su turimais įsipareigojimais nėra didelė, tačiau didžiausią atsakovės turtimo turto dalį sudaro 1 288 519 Eur atsargos, kurios nėra įkeistos. Nėra JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyto juridinio asmens nemokumo požymio. Pažymėta, kad bendra visų vykdomų išieškojimų, teismo priteistų sumų bei teismuose dar nagrinėjamose bylose atsakovei pareikštų reikalavimų suma iš viso yra 365,894 Eur. Ši skolos suma nepripažintina didele, atsižvelgiant į atsakovės viso turimo turto vertę. Nutartyje nurodyta, kad skola VMI sudaro 196 930,73 Eur. Taigi nors įmonė minėtoje teismo nutartyje nurodyta kaip moki, tačiau vėlesniu laikotarpiu įmonės mokestinei nepriemokai didėjant, įmonė nebeturėjo tokio piniginių lėšų kiekio, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Todėl įmokos VMI nebebuvo mokamos, o atliekami mokėjimai kitiems kreditoriams. Tai pavirtina ir T. K. atstovo lentelėje pateikti duomenys, kad nuo 2022 m. rugsėjo įmokos VMI nebebuvo atliekamos ir mokestinė nepriemoka tik didėjo (t. 1 b. l. 101). Tokios aplinkybės nustatytos ir Institucijos pateiktuose balansuose (t. 1, b. l. 5-13). T. K. paaiškino, kad 2022 metų gale įmonė patyrė finansinių sunkumų, tačiau vis tiek stengėsi vykdyti veiklą, buvo priversta atsiskaityti su kitais kreditoriais siekiant išsaugoti įmonę. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog T. K., žinodamas, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių/paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis). Tai, kad bendrovės vadovas žinojo apie įmonės finansinius įsipareigojimus ir tai, kad ji nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus patvirtina paties T. K. parodymai, taip pat įmonės sunkią finansinę padėtį patvirtina dviejų mokestinių paskolų sutarčių su VMI, kuriomis nuspręsta išdėstyti 298 589,34 Eur ir 69 304,60 Eur mokestinę nepriemoką nutraukimas (2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu ir 2023 m. sausio 10 d.), kadangi nebuvo mokamos įmokos. Nuo 2023 m. vasario 22 d. vykdomas mokesčių išieškojimas iš įmonės banko sąskaitų. Taip pat bendrovės balansų išrašai – iš kurių matyti, kad nuo 2022 metų vidurio mokestinė nepriemoka VMI tik didėjo. Tiek T. K. (tiek ir jo atstovas) akcentavo, kad visi mokėjimai atlikti esant būtinybei ir neišvengiamumui, siekiant išsaugoti įmonę ir jos veiklą, užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, todėl lygiagrečiai buvo atsiskaitoma ne tik su tiekėjais, bet ir su mokesčių administratoriumi, kuriam vien per pusę metų laikotarpį buvo sumokėta ženkli 142 000 Eur viršijanti suma. Šis argumentas, teismo vertinimu, nepaneigia T. K. kaltės dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo. Pažymėtina, kad būtent toks selektyvus atsiskaitymas su kreditoriais, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir užtraukia atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kadangi, kaip jau minėta, nei CK 6.930¹ straipsnyje, nei kituose CK straipsniuose nėra numatytos išimtys, tokios kaip galimas įmonės bankrotas, kurios atleistų bendrovės vadovą nuo pareigos, vykdant atsiskaitymus, laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog T. K., žinodamas, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymėta, kad būtinų mokėjimų vykdymas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti bendrovės vadovo tyčią, t. y. suvokimą, kad dėl mokėjimų žemesnės eilės kreditoriams įmonė negalės atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Sutiktina, kad savaime tokie mokėjimai vadovo tyčios nelemia, vis dėlto, nagrinėjamu atveju T. K. suvokimas, kad Bendrovė nepajėgs atsiskaityti su VMI, buvo, o tai patvirtina jau minėti įrodymai, kas rodo, jog vadovui buvo žinoma apie blogėjančią Bendrovės finansinę būklę. Tai reiškia, kad T. K. suvokė, jog atsiskaitydamas su žemesnės eilės kreditoriais jis mažina galimybę atsiskaityti ir su VMI. Taigi T. K. kaltė padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta.
Atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teigia, kad baigiamųjų kalbų metu Institucijos atstovė išplėtė kaltinimą nurodžiusi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitinėjo su įvairiais kreditoriais, kurie nebuvo nurodyti pareiškime. Motyvavo, kad situacija analizuojama tik dėl 14 mokėjimų, kurie nurodyti pareiškime esančioje lentelėje. Pažymėtina, kad kaltinimas T. K. nebuvo išplėstas. Tokio pobūdžio bylose tiriama bendra įmonės situacija dėl atsiskaitymo su kitais kreditoriais ir analizuojama ar atsiskaitant su jais, esant mokestinei nepriemokai VMI, buvo nesilaikoma įstatyme imperatyviai reglamentuotos kreditorių eilės. Asmuo atsakomybėn traukiamas už atsiskaitymo su kreditoriais nesilaikant įstatyme numatytos eilės faktą, o ne už atskirus konkrečius atsiskaitymus, taip pat ne tik už didesnius nei 10 000 Eur atsiskaitymus, nes įstatymas tokio atskyrimo nenumato. Institucijos atstovė pagrįstai nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos tyrimo laikotarpiu atsiskaitymų skaičius buvo labai didelis (viso buvo apie 500 atsiskaitymų), todėl išskiriant kiekvieną atsiskaitymą, kai buvo nesilaikoma įstatyme reglamentuotos kreditorių eilės, neproporcingai apsunkintų bylą, nors pačio fakto nepakeistų, todėl Institucija pasirinko pareiškime nurodyti tik didžiausias po mokestinės nepriemokos susidarymo išleistas sumas, nesilaikant mokėjimų eiliškumo (10 000 Eur viršijančius). Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartyje, kuria buvo iškelta administracinio nusižengimo byla T. K., buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. vasario 2 d. iki 2023 m. vasario 21 d. (patikrinimo laikotarpis nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d.) atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.). Teismas nurodė, kad buvo atsiskaitinėjama ir su kitais kreditoriais, tačiau tiek pačiame pareiškime, tiek ir teismo nutartyje nurodyti tik kreditoriai, su kuriais buvo daromi didžiausi atsiskaitymai. Tai, kad nebuvo išanalizuotas kiekvienas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas atsiskaitymas su kreditoriais laikotarpiu 2022 m. vasario 1 d. – 2023 m. vasario 28 d. administracinio nusižengimo kvalifikavimui įtakos neturi, nes kaip minėta nustatinėjamas pats kreditorių eilės nesilaikymo faktas, įmonės negalėjimo atsiskaityti su visais kreditoriais aplinkybės, o ne konkrečių įmonės mokėjimų kreditoriams paskirtis.
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur (vidurkis 2 200 Eur).
ANK 34 straipsnyje numatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį. Padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įstaigos įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir realiai pažeidžia kreditorių teises bei interesus, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.
T. K. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su vadovaujamos Bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, šiai dienai įsiskolinimas valstybės biudžetui nėra padengtas ir didėja. Bendrovė mokėjimų mokestinei nepriemokai padengti neįvykdė, 2023 m. spalio 16 d. Institucijos atstovė teismo posėdyje teigė, kad šiai dienai mokestinė nepriemoka yra 180 990,84 Eur. Kita vertus, atsižvelgiant į verslui sudėtingą foną (karo Ukrainoje ir Europos sąjungos taikomų sankcijų įtaka tarptautinei prekybai, praėjusios Covid-19 pandemijos pasekmės) turėjusį įtakos UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniams sunkumams bei įmonės tolesnį aktyvų veikimą siekiant atsiskaityti su mokesčių administratoriumi ir tuo pačiu vykdyti veiklą, nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo piktybiškai siekė pažeisti VMI interesus, turėdamas savanaudiškų tikslų. Pažymėtina, kad T. K. buvo aktyvus, kreipėsi į mokesčių administratorių dėl mokestinės nepriemokos įmokų išdėstymo sudarant mokestinės paskolos sutartį, mokėjimus atlikdavo reguliariai, tačiau dėl nesėkmingai susiklosčiusių verslo aplinkybių, susidarius sudėtingai situacijai, VMI įsiskolinimus dengti nustojo. T. K. nurodė, kad buvo suinteresuotas užtikrinti visų kreditorių (tame tarpe ir VMI) interesų pusiausvyrą. Byloje pateikti bankų sąskaitos išrašai patvirtina, kad su VMI buvo atsiskaitoma, tirtu laikotarpiu padengtos ženklios mokestinės nepriemokos sumos. Šios aplinkybės teismo vertinamos teigiamai, nors ir nesudaro pagrindo pripažinti tai T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. T. K. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, įvertinama ir T. K. asmenybė. Jis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), administracine tvarka buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Administracinių nusižengimų, susijusių su juridinio asmens vadovo pareigų tinkamu neatlikimu praeityje nebuvo padaręs, taigi spręstina, jog asmuo nėra linkęs pažeisti įstatymų, šis nusižengimas nėra sistemingo neteisėto elgesio išraiška.
Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, apibūdinančias T. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą (dalis mokestinės nepriemokos sumų buvo mokamos VMI), jo asmenybę, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, sprendžia, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų teisingas ir proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei.
Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Taikyti T. K. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas minimalus dydis, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
T. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 (tūkstančio keturių šimtų) Eur baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).