Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės UAB „Naujininkų ūkis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Naujininkų ūkis“ ieškinį atsakovei T. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

7. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis), byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

9. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

10. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio/pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar ieškovas/kreditorius ieškinio/pareiškimo atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas/skolininkas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

11. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas). Tad šioje byloje turėjo būti vertinama, koks buvo šalių elgesys ir kiek jis turėjo įtakos bylinėjimosi išlaidų susidarymui.

12. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių elgesį, atsižvelgęs į tai, kad skolos suma buvo nežymi, tai, kad atsakovė pateikė duomenis, jog skolą pagal 2018-09-30 sąskaitą turėjo apmokėti iki 2018-10-31, o ieškovė į teismą kreipėsi nesulaukusi minėto termino, taip pat tai, jog dalį skolos atsakovė buvo sumokėjusi per minėtą sąskaitos apmokėjimo terminą, o likusią dalį nedelsiant po to, kai sužinojo apie pareikštą ieškinį, padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie šalių veiksmus tiek iki ieškinio pateikimo, tiek ir po ieškinio pateikimo, neturi pagrindo nepritarti tokiai išvadai.

13. Remiantis bylos medžiagos, bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, jog ieškovė 2018-10-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 117,18 EUR skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2017 m. kovo iki 2018 m. liepos 31 d. už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, siekdama pagrįsti ieškiniu prašomos priteisti skolos dydį, pateikė teismui UAB „Naujininkų ūkis“ išrašytas ir atsakovei pateiktas apmokėti sąskaitas už suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2018 m. liepos mėn. Tačiau iš byloje esančios UAB „Naujininkų ūkis“ išrašytos 2018-09-30 sąskaitos, pateiktos už atsakovei suteiktas paslaugas 2018 m. rugsėjo mėnesį, matyti, jog atsakovės skola apeliantei 2018 m. rugsėjo 30 dienai buvo 90,22 EUR, o ne 117,18 EUR, kaip buvo nurodžiusi ieškovė teismui pateiktame ieškinyje. Remiantis aukščiau minėta sąskaita, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2018-09-30 dienai (t. y. sąskaitos už suteiktas paslaugas 2018 m. rugsėjo mėn. išrašymo metu) atsakovė buvo sumokėjusi 30,00 EUR skolos, susidariusios už ieškovės teiktas paslaugas. Taigi ieškinio pateikimo metu (t. y. 2018-10-23 dienai), atsakovė jau buvo sumokėjusi dalį skolos ieškovei, todėl ieškovės reikalavimas dėl 117,18 EUR skolos priteisimo, kuris pasak apeliantės buvo susidaręs iki 2018-07-31, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

14. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, jog 2018-09-30 sąskaitoje yra nurodytas ir sąskaitos apmokėjimo terminas – iki 2018-10-31. Kitaip tariant, atsakovė 90,22 EUR dydžio skolą, 8,33 EUR už 2018 m. rugsėjo mėn. suteiktas paslaugas ir 5,29 EUR dydžio palūkanas už pradelstą mokėjimą, t. y. iš viso 103,84 EUR, pagal byloje esančią UAB „Naujininkų ūkis“ išrašytą 2018-09-30 sąskaitą, turėjo apmokėti iki 2018-10-31. Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo kreipėsi nesuėjus skolos mokėjimui terminui, t. y. ieškovė pateikė teismui ieškinį 2018-10-23, kai tuo tarpu UAB „Naujininkų ūkis“ išrašytą 2018-09-30 sąskaitą atsakovė turėjo apmokėti iki 2018-10-31. Toks ieškovės elgesys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens standarto. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju būtent paties ieškovės nepakankamai tinkamas procesinis elgesys sąlygojo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą CPK 94 straipsnio 1 dalies prasme, įvertinęs proceso šalių elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidas, atsisakyti tenkinti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

15. Taigi, šių aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentą, jog ieškovės reikalavimas dėl 117,18 EUR skolos priteisimo buvo susidaręs iki 2018-07-31, todėl ieškovė kreipėsi į teismą laiku, t. y. iki 2018-07-31 neapmokėtų sąskaitų už suteiktas paslaugas, atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

16. Apeliantė kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį taip pat nurodo, jog teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, visą bylinėjimosi išlaidų naštą išimtinai paskirdamas tik ieškovei. Apeliantės teigimu, ji ieškinio atsisakė ne dėl jo nepagrįstumo, o dėl to, kad atsakovė sumokėdama skolą pripažino savo prievolę, todėl tai vertintina kaip atsakovės sutikimas su ieškovės ieškiniu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad neegzistuoja pagrindas sutikti su šiais ir jį detalizuojančiais apeliantės argumentais.

17. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju dalį skolos, t. y. 53,25 EUR, atsakovė sumokėjo per UAB „Naujininkų ūkis“ išrašytos 2018-09-30 sąskaitos apmokėjimo terminą (2018-10-31. 2018 m. lapkričio 6 d. atsakovei buvo įteiktas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo. 2018-11-12 teisme buvo gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį. Kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė ir 2018-11-08 apmokėjimo kvitą, įrodantį, jog atsakovė sumokėjo ieškovei 53,25 EUR skolą, atsiradusią už suteiktas jai paslaugas. Taigi likusią dalį skolos (t. y. 53,25 EUR) atsakovė sumokėjo nedelsiant po to, kai sužinojo apie ieškovės pareikštą ieškinį. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog likusi skolos suma, kurią atsakovė sumokėjo nedelsiant po to, kai sužinojo apie ieškovės pareikštą ieškinį, yra nežymi. Taigi, šios aukščiau išdėstytos aplinkybės tik papildomai patvirtina apeliacinės instancijos teismo padarytą išvadą, jog būtent paties ieškovės nepakankamai tinkamas procesinis elgesys sąlygojo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pagrindo kitaip įvertinti apeliantės pateikto ieškinio ir jo atsisakymo priežastis negu jas įvertino pirmosios instancijos teismas, nesuteikia ir apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais.

18. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimo, o atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 64,62 EUR bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nėra jokio teisinio pagrindo.

19. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

20. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai vertino bei taikė CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieškinio atsisakymo priežastis, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, dėl ko teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę advokato pagalbą, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.