Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021-06-28 · Administracinė byla Nr. I-5604-609/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-28
Bylos Nr.
I-5604-609/2021
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00514-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė (pirm.)
Atsakovas
J. A.
Pareiškėjas
UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Kategorijos
  • 12.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5604-609/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00514-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 28 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei J. A. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės J. A. (toliau – ir atsakovė) jai priteisti 110,78 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Prašyme (b. l. 1) nurodo, kad koncesijos sutarties pagrindu jai suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) teritorijoje. Nurodo, kad atsakovė nėra sumokėjusi 110,78 Eur vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), apskaičiuotos ginčo laikotarpiu.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė. Prašyme (b. l. 17-19) nurodo, kad yra deklaravusi išvykimą, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. nekilnojamojo turto objekte – bute, adresu (duomenys neskelbtini), niekas negyvena. Teigia, jog gyvena (duomenys neskelbtini), vandenį ir elektrą naudoja tik buvimo (duomenys neskelbtini) metu. Pažymi, jog ne kartą kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentą ir pareiškėją, tačiau nepavyksta rasti bendro sutarimo.

Pareiškėjai ir atsakovei apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 7 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (2011 birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai; su vėlesniais pakeitimais), kurių 35 punktas nustato, kad pareiškėja atlieka vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą. Pagal Nuostatų 4, 18 punktus, vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys - komunalinių atliekų turėtojai, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių. Vietinės rinkliavos dydžius sudaro vietinės rinkliavos dedamosios: pastovioji, kurią moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, ir kintamoji, kurią moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga (Nuostatų 10, 23, 24 punktai). Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija <...> ir kurie pateikia administratoriui šias aplinkybes įrodančius dokumentus (Nuostatų 23 punktas). Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu. Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, vietinės rinkliavos mokėtojas administratoriaus apskaičiuotą vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti (Nuostatų 24 punktas).

Tiek, kiek tai susiję su kintamąja vietinės rinkliavos dalimi, pažymėtina, kad pati Savivaldybė, savo nuostatus patvirtinusi atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytas taisykles, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad nekilnojamojo turto objektu nebus naudojamasi, ir taip iš esmės sudarė galimybę nuo šios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, ir kurie savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka pateikė prašymus ir dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu (Nuostatų 24 p.).

Kitos metinės vietinės rinkliavos taikymo sąlygas nustato Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas; Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. AD1-206 redakcija; su vėlesniais pakeitimais), kurio 4 punktas nustato kitokio dydžio metinės vietinės rinkliavos, nei ji yra taikoma Nuostatuose nustatyta tvarka, taikymo būdus ir atvejus: 1) tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas faktiškai naudojamas ne pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma kita metinė vietinė rinkliava, nei nurodyta Nuostatų 1 priede, išskyrus šio priedo 13 ir 14 eilutes (toliau – Kitos paskirties metinė Vietinė rinkliava); 2) tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava (toliau – Nulinė metinė vietinė rinkliava); 3) tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas einamaisiais kalendoriniais metais nuo vietinės rinkliavos prievolės einamaisiais metais atsiradimo momento iki vietinės rinkliavos prievolės einamaisiais metais pabaigos, vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma Nulinė metinė vietinė rinkliava. Aprašo 5 punkte nurodyta, kad kitos paskirties metinė vietinė rinkliava arba Nulinė metinė vietinė rinkliava taikoma nekilnojamajam turtui, turinčiam atskirus elektros energijos ir vandens apskaitos prietaisus. Pagal Aprašo 9 punktą, pagrindiniai nenaudojimo faktą įrodantys dokumentai yra AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos apie sunaudotą elektros energijos ir vandens kiekį, o jei nekilnojamojo turto objektas praėjusiais kalendoriniais metais buvo statomas ar remontuojamas, vietinės rinkliavos mokėtojas turi pateikti statybos ir griovimo atliekų perdavimo atliekas apdorojančiai įmonei faktą įrodantį dokumentą (jei atliekos buvo perduotos per atliekų vežėją – apmokėjimo už atliekų surinkimą ir išvežimą faktą įrodančius dokumentus). Sprendimas taikyti Nulinę metinę Vietinę rinkliavą šio Tvarkos aprašo 4.2 papunktyje nustatyta tvarka priimamas, jei AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos patvirtina, kad Vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausiančiame nekilnojamajame turte buvo sunaudota ne daugiau nei 120 KWh elektros energijos ir 1 m³ vandens per praėjusius kalendorinius metus. Sprendimas taikyti Nulinę metinę Vietinę rinkliavą gali būti priimamas ir tais atvejais, jei pateikti kiti nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą pagrindžiantys dokumentai paaiškina AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymose nurodytus duomenis ir taip patvirtina, kad Vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausantis nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus (Aprašo 18 punktas). Sprendimą, tenkinantį vietinės rinkliavos mokėtojo prašymą dėl kitos metinės Vietinės rinkliavos taikymo, priima Savivaldybės administracijos direktorius. Tais atvejais, kai Vietinės rinkliavos mokėtojo prašymas yra netenkinamas, Miesto ūkio departamento direktorius motyvuotu raštu informuoja vietinės rinkliavos mokėtoją ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą (Aprašo 15, 16 punktai).

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, jog vietinės rinkliavos mokėtojas praėjusiais kalendoriniais metais nesinaudojęs jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir siekdamas, kad jis būtu atleistas nuo prievolės mokėti kintamąją vietinės rinkliavos dedamąją dalį, privalo pateikti pažymas patvirtinančias, jog per kalendorinius metus nekilnojamojo turto objekte sunaudota ne daugiau nei 120 kWh elektros energijos ir 1 m³ vandens arba kitus nenaudojimo faktą patvirtinančius dokumentus.

LVAT praktikoje išaiškinta, kad nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo vietinės rinkliavos mokėtojas gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020 kt.). Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (2 str. 17 d.) (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018). Tai yra vietinės rinkliavos objekto nėra, kiek tai susiję su komunalinių atliekų surinkimu ir, atitinkamai, šių surinktų atliekų tvarkymu. Įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovui (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020). Tik atsakovui įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį.

Taigi vietinę rinkliavą privalo mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (LVAT 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2670-442/2017), o nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, tuo tarpu nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas negali būti atleidžiamas, išskyrus negyvenamų statinių savininkai, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija.

Naujausioje LVAT praktikoje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi (LVAT išplėstinė teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (b. l. 3) patvirtina, jog atsakovė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl pagal Nuostatus ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą.

Iš į bylą pateiktų AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Ignitis“ pažymų (b. l. 21, 22) matyti, kad 2019 metais ginčo nekilnojamojo turto objekte buvo suvartota 1 m³ šalto vandens ir 0 m³ šalto vandens pašildymui bei sunaudota 107,00 kWh elektros energijos.

Šie duomenys patvirtina, jog atsakovė atitiko sąlygas, nustatytas Aprašo 18 punkte, buvo teisinis pagrindas atsakovei neskaičiuoti kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies už 2019 metus.

Byloje esantys duomenys (b. l. 20, 23) patirtina, kad 2020 metais ginčo nekilnojamojo turto objekte buvo suvartota 8 m³ šalto vandens ir 2 m³ šalto vandens pašildymui bei sunaudota 66,00 kWh elektros energijos, todėl matyti, jog šiuo atveju atsakovė neatitiko sąlygų, nustatytų Aprašo 18 punkte ir atsakovės prievolė mokėti kintamąją vietinės rinkliavos dedamąją dalį 2020 metais yra nepaneigta.

Iš pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos ir mokėjimo pranešimo (b. l. 2, 4) matyti, jog už 2019 metus mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas, taikant Nuostatuose nustatytą pastoviąją vietinės rinkliavos dedamąją dalį (0,66 Eur/1 kv. m), o už 2020 metus - taikant Nuostatuose nustatytas pastoviąją ir kintamąją vietinės rinkliavos dedamąsias dalis (0,86 Eur/1 kv. m) ir sudaro 110,78 Eur. Įvertinus tai, jog apskaičiuojant mokėtiną vietinę rinkliavą už 2019 metus, buvo neskaita kintamoji vietinės rinkliavos dedamoji dalis, darytina išvada, jog vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma atsakovei paskaičiuota tinkamai.

Pažymėtina, kad LVAT savo praktikoje analogiško pobūdžio bylose yra išaiškinęs, jog UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro sprendimas atsisakyti priimti atliekų turėtojo komunalinių atliekų deklaraciją ar dokumentus, laikytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka skundžiamu atskiru administraciniu sprendimu (žr., pvz. LVAT 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-319-143/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1084-502/2018). Byloje nėra pateikta duomenų, kad ar dokumentus už 2019-2020 metus, o atsakovė šį sprendimą būtų apskundusi teismui.

Kadangi byloje nėra duomenų apie atsisakymą iš atsakovės priimti komunalinių atliekų deklaracijas bei apie sprendimo dėl atsakovės atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už 2019-2020 metus priėmimą, atsakovės argumentai dėl jos nesinaudojimo ginčo nekilnojamojo turto objektu nevertintini.

Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.).

Kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovė reikalaujamą vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumą yra sumokėjusi, t.y. jog prievolė mokėti vietinę rinkliavą yra įvykdyta tinkamai, 110,78 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma pareiškėjai priteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. A. 110,78 Eur (vieną šimtą dešimt eurų ir 78 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė