Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-01-17 · Byla Nr. TS-17-598/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-08-12Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2021-10-14Panevėžio apygardos teismas
  3. TS-123-753/2022Nutartis · 2022-08-29Kauno apylinkės teismas
  4. TS-17-598/2023Nutartis · 2023-01-17Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2023-02-27Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-17
Bylos Nr.
TS-17-598/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47863-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Nuteistasis
D. Š.
Kategorijos
Byla Nr. TS-17-598/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47863-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 17 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja B. B.,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (buvęs pavadinimas – Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrasis sektorius) 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Nuteistasis D. Š. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Skunde nuteistasis nurodė, jog su sprendimu nesutinka, jis atvykęs į pataisos namus raštu kreipėsi į administraciją dėl darbo, bei 3 kartus kreipėsi į VĮ „Mūsų amatai“, bet gavo atsakymą, jog pasiūlyti darbo neturi. Nuo 2022 m. balandžio mėnesio prisidėjo prie „ Žaliosios oazės“ gerbūvio, būrio patalpų tvarkos palaikymo t. y. užsiėmė darbine veikla. Šiuo metu mokosi 10 klasėje, Komisijai yra pateikęs pažymą dėl priėmimo į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, po galimo paleidimo jis vyktų adresu (duomenys neskelbtini). Būdamas įkalinimo įstaigoje jis palaiko glaudžius ryšius su šeima – tėčiu, mama, žmona, kuri neseniai pagimdė sūnų. Dėl turimų įsiskolinimų jis buvo pateikęs užklausą administracijai, gavo atsakymą, jog jo atžvilgiu įsiskolinimų išieškojimų nėra gavę. Nesutinka su Komisijos išvadomis, jog jo vartojimas negatyviai veikė jo šeimą, nes jo šeima apie vartojimą nežinojo. Atvykęs į įkalinimo įstaigą jis suprato savo priklausomybės žalą, todėl pareiškė norą lankyti individualias konsultacijas psichologus. Baigė AA/AN užsiėmimų ciklą. Šeima jam yra brangiausia ir sūnaus gimimas jam pilnai atvėrė akis, motyvuotai sprendžia savo priklausomybę reabilitacijos centre. Nors komisija teigia, jog jis turi narkotikų vartojimo problemų, šiuo metu nejaučia jokios priklausomybės tiek narkotinėms medžiagoms tiek alkoholiui. Ne kartą yra testuotas dėl narkotinių medžiagų ir visada atsakymai buvo neigiami. Išėjęs į laisvė laikysis visų skirtų įpareigojimų ir stengsis daugiau neatsidurti už tvoros.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Komisijos 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam D. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK), kurio redakcija galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d., 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, kad dabartinio vertinimo metu atlikto 2022 m. gruodžio 1 d., nuteistojo D. Š. nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, bausmės atlikimo metu stebimos pastangos valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius t. y. asmuo pagal galimybes dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bei vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau nuteistasis nevykdo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatytų rekomendacijų. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nustatomi kriminogeniniais veiksniai: neturi arba turi mažą/ nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; būdingas rizikingas/ pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/ bendruomenės atžvilgiu. Kriminogeniniais veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Pažymėtina, kad nuteistasis, ankščiau jau buvo teistas, tačiau iš to nepasimoko. Todėl Komisija atsižvelgus į visas aplinkybes daro išvadą, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 253 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 286 straipsnį, 63 straipsnio 1, 4, dalis – 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendis: pakeista dalis dėl bausmių subendrinimo ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrintos bausmės iš naujo, paskirta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2021 m. spalio 27 d., pabaiga – 2023 m. spalio 14 d.

Anksčiau teistas.

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kurio redakcija galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d., numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 metai 15 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 8 d.).

BVK 157 straipsnio 1 dalyje, kurio redakcija galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d., nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo (iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje, kurio redakcija galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d., numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjimo pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimu netaikyti nuteistajam D. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Komisijos 2022 m. gruodžio 8 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2022 m. gruodžio 12 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. Š. yra pagrįstas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis drausmės ir režimo reikalavimų nepažeidė, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, vieną kartą skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti ir du kartus kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau nebuvo įdarbintas dėl darbo vietų stokos, nuteistasis išreiškia pozityvų norą užsiimti darbine veikla. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bet nevykdo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatytų rekomendacijų. Teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, D. Š. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pagal „OASys“ metodiką D. Š. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis ne tik gali ją mažinti vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, bet ir privalo. Esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai tik nustačius, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau šiuo atveju, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (viso teistas 4 kartus); pirmas teistumas jauname amžiuje; smurtinio elgesio istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istorija; turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek D. Š. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad D. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teismo teistas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo gyvenamoji vieta ar jos sąlygos nebuvo įtakojusios jo nusikalstamą elgesį. Nuteistasis patvirtinęs darbo vietą lygtinio paleidimo atveju, tačiau nepaisant nuteistojo savęs įtvirtinimo darbinėje veikloje, užimamų pareigų, jis ir toliau vykdė nusikalstamas veikas. Taigi, darbas nuteistajam, netapdavo prevencine, nusikalstamo elgesio riziką padedančia valdyti priemone. Turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos dengia iš turimų santaupų ir artimųjų pagalba. Šiuo metu nedirba, tačiau prisideda prie gerbūvio gerinimo darbų. Nuteistasis nėra atsiribojęs nuo šeimos narių bei su jais palaiko artimus ryšius. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo turėti santykiai su artimaisiais, netapdavo nusikalstamo elgesio užkardymo prielaida. Nuteistasis laisvėje stokojo socialinio atsakingumo, struktūros, vidinių resursų save realizuoti socialiai priimtinais būdais. Nuteistojo nusikalstamas elgesys pasireiškė jam būnant pakankamai jauno amžiaus (14 m.), tačiau po pirmųjų susidūrimų su teisėsauga bei jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių, nuteistasis neišreiškė motyvacijos siekti socialiai priimtinų savęs realizavimo būdų bei pakartotinai vykdė nusikalstamas veikas. Nuteistasis yra linkęs minimalizuoti savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų, jo manymu, supanti aplinka skatino jį kartais pasielgti neapgalvotai, jis buvo per daug pasitikintis aplinkiniais. Nuteistasis suvokė galimas savo elgesio pasekmes, tačiau jas ignoruodavo manydamas, kad atliekama veika nebus identifikuota, liks nenubaustas. Nuteistasis pripažįsta, kad turima narkotikų vartojimo problema negatyviai veikė jos šeimyninį bei socialinį gyvenimą, skatino nusikalstamo elgesio raišką. Atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas įsitraukti resocializacijos priemones, nukreiptas į psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų sprendimą. Asmuo motyvuotas spręsti problemas susijusias su piktnaudžiavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis. Remiantis įvertinimo metu surinktais duomenimis, galima teigti, kad teisės pažeidėjui yra būdingos psichiką veikiančių medžiagų (tiek alkoholio, tiek ir narkotikų) vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo gyvenimo būdo bei nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai. Yra stebimas itin pozityvus nuteistojo savo ateities perspektyvų vertinimas, pasitikėjimas sėkmės galimybėmis, galimų sunkumų netoleravimas. Asmuo nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina paviršutiniškai, taip pat neįžvelgia poreikio kažką savyje keisti, nes mano, kad tai jau daro. Įvertinimo metu nestebima, kad nuteistasis kasdieniniame funkcionavime (struktūruotoje aplinkoje) pasižymėtų impulsyviomis reakcijomis, būtų lengvai išprovokuojamas. Tačiau jo nusikalstamas elgesys yra siejamas su polinkiu veikti spontaniškai, dažniausiai neplanuotai bei orientuojantis į asmeninių poreikių (pastaruoju metu narkotinių medžiagų vartojimo, alkoholio vartojimą) patenkinimą, ko pasėkoje, pasireiškia jo negebėjimas valdyti savo impulsų bei potraukių ir objektyviai įvertinti galimas rizikas bei tolesnes savo tokio elgesio pasekmes. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis nuosekliai kartojo savo ankstesnius elgesio modelius bei nepaisant jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių, pasitikėjimo juo kuriamų sąlygų, jo elgesio teigiama dinamika nebuvo stebima. Analizuojant nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus pastebima, kad nuteistasis, atsižvelgiant į jo įvykdytų nusikaltimų pobūdį bei mąstą, labiau koncentruojasi į savo asmeninių poreikių patenkinimą, tikslų siekimą, neatsižvelgdamas į kitų asmenų poziciją. Nuteistasis išskirtinai kategoriškumu nepasižymi, gali koreguoti savo nuomonę, įsitikinimus, atsižvelgdamas į galimą asmeninę naudą. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo kriminalinė patirtis formavosi nuosekliai bei sąlyginai ilgą laiko tarpą bei nepaisant sukeltų padarinių jam pačiam (pvz. laisvės atėmimo bausmės paskyrimo), jis negebėjo savo elgesio keisti teigiama linkme. Toks nuteistojo elgesys suponuoja prielaidas apie nepakankamą jo gebėjimą ne tik laikytis įstatymų normų, bet ir gerbti kitų visuomenės narių teises. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Nuteistasis skunde nurodo, kad visą laisvės atėmimo laikotarpį elgėsi nepriekaištingai, lankė visokias programas, jo žmona nesenai pagimdė sūnų. Teismo nuomone, vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Įvertinus aplinkybes, kad nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindas teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Be to nuteistojo akcentuojama aplinkybė dėl situacijos šeimoje ir gimusio sūnaus neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, D. Š. neatliktos bausmės dalis (1 metai 15 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. Š. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo D. Š. skundas dėl Komisijos 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 86 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo D. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Banga Bartkienė