Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. Š. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimo netaikyti nuteistajam D. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. Š. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 253 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 286 straipsnį subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2021 m. spalio 27 d., pabaiga – 2023 m. gruodžio 23 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo D. Š. skundas atmetamas.

5. Iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančius D. Š. charakterizuojančius duomenis, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitus lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingus duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Byloje esantys duomenys patvirtina, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo D. Š. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama vidutinei. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta vidutinė nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti, privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

7. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis D. Š., kaip teisingai nurodoma skunde, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas už gerą elgesį visuomeninėje būrio veikloje, itin aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis, atvykęs į pataisos įstaigą, sutiko dirbti ir ne kartą kreipėsi dėl galimybės įsidarbinti VĮ ,,M. A.“, tačiau nebuvo įdarbintas dėl laisvų darbo vietų trūkumo. Nuo 2022 m. balandžio mėnesio jis prisideda prie ,, (duomenys neskelbtini)“ gerbūvio gerinimo darbų ir prie būrio patalpų tvarkos palaikymo/švarinimo, stebimas pozityvus noras užsiimti darbine veikla. Šiuo metu nuteistasis nedirba, tačiau mokosi dešimtoje klasėje. Nuteistasis pataisos namuose palaiko socialinius ryšius su tėvais, seserimi, žmona, yra lankomas, bendrauja skambučiais. Šios aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nėra pakankamos, kad teisėjų kolegijai nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju. Be to, šios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Nors nuteistasis pataisos įstaigai yra pateikęs UAB „T.“ pažymą, kad, atlikus bausmę, jis būtų įdarbintas, tačiau ši pažyma yra deklaratyvi ir neužtikrina nuteistojo realios galimybės dirbti.

8. Nors nagrinėjamu atveju galima įžvelgti teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tačiau byloje gausu ir neigiamai nuteistąjį D. Š. charakterizuojančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju vis dar išlieka net dvidešimt kriminogeninių veiksnių: kriminalinė istorija, pirmas teistumas jauname amžiuje, smurtinio elgesio istorija, nusikalstamo seksualinio elgesio istorija, neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, turi mažą darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumai, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas kontroliuojantis/agresyvus elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, kriminalinių nuostatų palaikymas, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju nustatyti keturi statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurių nuteistasis negali eliminuoti, tačiau akcentuotina, kad didžioji kriminogeninių veiksnių (šešiolika) – dinaminiai, kurie gali mažėti, priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. Š. praeityje du kartus teistas, nusikalstamos veikos sunkėja, paskutinis nusikaltimas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, apibūdina jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi, besikartojantį nusikalstamą elgesį, o tai liudija, kad ankstesni teistumai ir atlikta ilgalaikė bausmė įkalinimo įstaigoje nepasiekė bausmės tikslų, nepakeitė nuteistojo mąstymo. Akivaizdu, kad nuteistasis nepadarė jokių išvadų dėl savo elgesio, pakartotinai nusikalsdamas ir po laisvės atėmimo bausmės atlikimo iki dabartinių nusikaltimų sugebėdamas dorai gyventi vos du metus. Praeities teistumai liudija ir tai, kad D. Š. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl savo paties susiformavusių nusikalstamų antivisuomeninių nuostatų. Visos šios aplinkybės teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nekartotų savo priešingo teisei elgesio, gebėtų laikytis probacijos sąlygų ir pakartotinai nenusikalsti.

9. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis laisvėje stokoja socialinio atsakingumo, struktūros, vidinių resursų save realizuoti socialiai priimtinais būdais, nusikalstamas elgesys pasireiškė jauname amžiuje (pirmas susidūrimas su teisėsauga – keturiolikos metų). Nuteistasis linkęs minimalizuoti savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų, kadangi nusikalsti neva skatino supanti aplinka. D. Š. suvokė savo elgesio pasekmes, tačiau jas ignoruodavo, manydamas, kad veika nebus identifikuota ir jis liks nenubaustas. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų, nesistengia laikytis įstatymų ir nenusikalsti, o paties nusikalstamumo nevertina neigiamai, lengvabūdiškai tikintis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Neigiamai nuteistąjį apibūdina ir aplinkybės, kad jis turi alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo sunkumų, kurie tiesiogiai siejami su nusikalstamo elgesio raiška. Nors D. Š. deda pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai (baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, bausmę atlieka Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centre), pataisos įstaigoje yra tikrinamas dėl uždraustų medžiagų vartojimo, tačiau, būdamas laisvėje, nuteistasis gali grįžti prie turimų priklausomybių, priklausomai nuo gyvenimo būdo, supančios aplinkos ir tai gali paskatinti nusikalsti. Be to, D. Š. nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina paviršutiniškai, neįžvelgia poreikio kažką savyje keisti, nes mano, kad tai jau daro. Socialinio tyrimo išvados rengėjai konstatavo, kad nuteistojo požiūris į save ir savo elgesį stokoja objektyvumo, analizės, tokiu būdu apsunkindamas nuteistojo motyvaciją psichokorekcijai, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos. Analizuojant nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus, pastebima, kad D. Š., atsižvelgiant į jo įvykdytų nusikaltimų pobūdį ir mąstą, labiau koncentruojasi į savo asmeninių poreikių patenkinimą, tikslų siekimą, neatsižvelgiant į kitų asmenų poziciją. Šios aplinkybės rodo padidintą nuteistojo pavojingumą ir suponuoją pareigą atsižvelgti ir į visuomenės interesą, siekiant užkardyti pakartotinį nusikalstamumą, įvykdyti teisingumo principą.

10. Nuteistasis skunde teigia, kad Komisija, priimdama nutarimą, galimai pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatas, nenurodydama, kokių nustatytų rekomendacijų dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jis nevykdo. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2022 m. birželio 13 d. Komisija nuteistajam nustatė rekomendacijas: siekti įsidarbinti pataisos įstaigoje, savanoriškai, kas mėnesį dengti finansinius įsipareigojimus, nedaryti teisės aktų pažeidimų, vykdyti plane numatytas priemones, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Komisijos nutarime konstatuota, kad nuteistasis kreipėsi dėl galimybės įsidarbinti, vykdo Socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, įstaigoje nustatytos tvarkos nebuvo pažeidęs, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau finansiniai įsipareigojimai savanoriškai nebuvo dengti. Taigi, Nutarime aiškiai nurodoma, kad nuteistasis nevykdo Komisijos rekomendacijos savanoriškai dengti finansinius įsipareigojimus, jis turi įsiskolinimų iš ankstesnio teistumo, kurie siekia apie 3 tūkstančius eurų.

11. Nagrinėjamu atveju įvertinus visas lygtinio paleidimo taikymui svarbias ir aukščiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, negalima daryti išvados, kad nuteistasis D. Š. toliau jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdi pažanga, teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje, mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, kas nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo klausimą, vienbalsiai balsavo netaikyti nuteistajam D. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą (nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals), padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam D. Š. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Nagrinėjamu atveju nustatytas didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažas pastangas, siekdamas sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, todėl jo pataisos procesas dar nėra baigtas. Taigi, nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti dinaminius kriminogeninius veiksnius, vykdyti Komisijos rekomendacijas bei tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad Komisijai sprendžiant nuteistojo D. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtų padaryti kokie nors procesiniai pažeidimai, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo įpareigoti Komisiją iš naujo svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su teigiamai jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, siekiu pasitaisyti, dirbti, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, juo labiau, kad asmeniniai nuteisto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, bausmės paskirties. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo D. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. sausio 17 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.