Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei, Ievai Rimdeikienei, Audronei Peleckienei, Vilmai Armalytei, Renatai Kovierei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2000-04-19 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 201 str., 207 str., 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. ir 1000 Lt bauda, pritaikius LR 1998-12-22 įstatymo „Dėl dalinės amnestijos akto“ 3 str. 3 d., 7 str. laisvės atėmimo bausmė sumažinta ¼, t. y. 4 mėn. 15 d., ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 1 mėn. 15 d. ir 1000 Lt bauda; 2) 2000-12-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 277 str. 1 d., 274 str. 3 d., 42 str. laisvės atėmimu 5 m. su turto konfiskavimu, remiantis 1961 m. BK 42 str. 4 d. subendrinus bausmes su Kelmės rajono apylinkės teismo 2000-04-19 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 m. su turto konfiskavimu, 2001-11-22 Kaišiadorių apylinkės teismo nutartimi, pritaikius BK 54-2 str., lygtinai paleistas 2 m. 4 mėn. 24 d. (paleistas iš pataisos namų 2001-11-23), 2003-09-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi nusikalstamos veikos perkvalifikuotos į 2000 m. BK 186 str. 2 d., 182 str. 2 d. ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 m. 6 mėn. konfiskuojant turto už 814451 Lt; 3) 2010-03-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 222 str. 1 d. 12 MGL (1560 Lt) bauda, bauda sumokėta 2010-06-02, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 222 str. 1 d., 183 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. R., būdamas sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ (nuo (duomenys neskelbtini) pervardintas į asociaciją „(duomenys neskelbtini)“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įregistruotos adresu: (duomenys neskelbtini), valdybos ir klubo pirmininku, nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. liepos 3 d. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: tyrimo metu nenustatytu tiksliu laikotarpiu ir nenustatytoje vietoje, skirtingose bankomatuose iš klubo kortelės sąskaitų grynais pinigais išimtas 193587,87 Lt (56066,92 Eur) – sporto klubui priklausančias pinigines paramos lėšas.

G. R. kaltinamas tuo, kad, būdamas sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ (nuo (duomenys neskelbtini) pervardinta į asociaciją „(duomenys neskelbtini)“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įregistruotos adresu: (duomenys neskelbtini), valdybos ir klubo pirmininku ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. atsakingu už apskaitos organizavimą, nuo 2009-12-01 iki 2012-07-03 tyčia apgaulingai tvarkė sporto klubo-asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, tai yra buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė bankomatuose iš klubo kortelės sąskaitų grynais pinigais paimtų 196607,87 Lt paramos lėšų panaudojimo tiesioginei sporto klubo veiklai,

be to, nuo 2011-10-19 iki 2012-07-03 tyčia organizavo savo vadovaujamo sporto klubo-asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingą buhalterinę apskaitą, nes nuo 2011-10-19 minėtame sporto klube nebuvo tvarkomi pirkimo operacijų žurnalas ir kasos knyga, dėl to negalima įvertinti paramos gavimo ir panaudojimo pateiktų metinių ataskaitų už 2011 ir 2012 metus duomenų teisingumą ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti sporto klubo-asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ (nuo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“) įsipareigojimų dydžio už 2011-2012 metus.

Kaltinamasis G. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad sporto klubui jis vadovavo nuo 2006 m. iki kaltinime nurodytos datos, t. y. iki 2012 m. liepos 3 d. Vėliau buvo paskirtas naujas vadovas – O. K.. Jo (kaltinamojo) vadovavimo laikotarpiu buhalterio nebuvo, kartais jis kreipdavosi pagalbos į buhalterius pagal skelbimą. Klube jis atliko ir kasininko pareigas. Visas pinigines operacijas atlikinėjo jis pats, stengėsi tvarkyti finansinių operacijų žurnalą. Visi dokumentai, kuriuos jis tvarkė savo vadovavimo laikotarpiu, po jo vadovavimo buvo perduoti O. K. Dokumentai buvo adresu: (duomenys neskelbtini), ten buvo registruotas klubas, tačiau kažkokiomis aplinkybėmis dokumentai atsirado O. K. bute, kurį pastarasis nuomojo. Buhalterija buvo tvarkoma. Dokumentai buvo specialiai pradanginti. Jo nuomone, finansinių operacijų knygos buvo pradėtos naujos. Dokumentų perdavimo akto šiuo metu jis neturi ir negali pateikti. Jis stengėsi visomis galimybėmis surasti O. K., bet jam nepavyko, gal O. K. turėtų dokumentų perdavimo akto kopiją. Buvo pradėtos naujai vesti tiek kasos knyga, tiek finansinės apyskaitos knyga. Nebuvo rasti visi dokumentai ten, kur gyveno O. K.. Jis prokurorui nurodė, kad O. K. iš jo perėmė klubo dokumentus, techniką, tačiau prokuroras pasakė, kad O. K. jiems neįdomus. Niekam nebuvo įdomu, kas pavogė įmonės dokumentus. Teigia, kad dokumentai buvo, tačiau jie dingo. Visi dokumentai buvo perduoti naujam klubo vadovui O. K., jie buvo pasirašę perdavimo aktą dviem egzemplioriais. Jo egzempliorius buvo (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip ir dauguma dokumentų, perdavimo aktas dingo. Perdavimo aktas buvo surašytas dviem kalbomis – lietuvių ir rusų. Nepamena, ar kas nors daugiau, be jo ir O. K., dalyvavo surašant perdavimo aktą.

Jis pripažįsta, kad pinigus iš bankomato paėmė. Neprisipažįsta nei dėl apgaulingos buhalterijos tvarkymo, nei dėl pinigų – 196607,87 Lt – pasisavinimo. Jokios apgaulės ir pasisavinimo nebuvo. 2013 m. iš tų pačių pinigų klubas dalyvavo devyniuose etapuose ir tapo (duomenys neskelbtini) čempionais, o vienas etapas kainuoja nuo 15000 Lt iki 20000 Lt. Viena padanga kainuoja 1000 Lt. Dalį pateisinančių dokumentų turi. Dokumentai buvo specialiai pavogti, kad jam būtų pakenkta. Dėl vagystės fakto jis kreipėsi į policiją, tačiau vėliau. Dokumentų, susijusių su vagyste, čia neturi, tačiau kitame teismo posėdyje pateiks atsakymą iš policijos komisariato, tai buvo 2013 m. vidurys, o gal 2014 m. balandis. Iš tos sumos, kuri nurodyta kaltinime, jis pinigų nepasisavino, atvirkščiai, savo šeimos pinigų įdėjo. 2012 m. jis klubą perleido, nes atvažiavo O. K. verslo reikalais, jie truputį bendravo, O. K. pradėjo domėtis klubo veikla, žadėjo (duomenys neskelbtini) surasti investuotojus, nes jų klubas rodė gerus rezultatus, pareiškė norą tapti vadovu. Tada jis ir nusprendė perleisti vadovavimą.

Iš banko sąskaitos buvo nuimti pinigai dėl to, kad reikėjo atsiskaityti su tiekėjais, kad pinigai būtų po ranka, kai jų prireiks. Padangos pirkimas už šimtą litų buvo reikalingas treniruotėms. Sportinės pavarų dėžės kaina svyruoja nuo 5000 iki 10000 eurų. Už padangas apmokėdavo ir grynais, ir pavedimu. Buhalteriniai dokumentai buvo kabinete, kuris buvo rakinamas. Nuo šio kabineto raktus turėjo O. K.. Dokumentų saugojimo tvarkos įsakymas buvo pasirašytas, kas jame buvo parašyta, jis nepamena. V. R. jį supažindino su O. K., nepamena, kada supažindino. Pas juos įmonėje problemų nebuvo, ir apie tai su V. R. jis nekalbėjo.

O. K. jis perdavė visus dokumentus ir pinigus, tačiau tuos pinigus jie naudojo klubo veikloje. Realiai jis perdavė pinigus O. K., apie 200000 Lt. Pinigai buvo laikomi ir pas jį, ir pas O. K., tuos pinigus naudojo klubo veiklai. O. K. jam atidavė pinigus, kad galėtų vykdyti klubo veiklą. 2013 m. ekipažas tapo (duomenys neskelbtini) čempionu. Jis turi pateisinančius dokumentus O. K. vadovavimo laikotarpiu, bet šiuo metu negali pateikti.

Klubo buveinė buvo adresu: (duomenys neskelbtini). Kabinete sėdėdavo jis ir vadybininkas ar administratorė. Tuo pačiu kabinetu naudojosi dvi įmonės. Tame kabinete buvo visi buhalteriniai dokumentai. Raktą nuo kabineto turėjo ir O. K., ir V. R.. Buvo įvykis, kai jo sūnus valdė 50 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Tuo metu jis pats buvo komandiruotėje, ir jam parašė sūnus, kad V. R. liepė pasirašyti kažkokius dokumentus. Tada grįžęs jis bandė išsiaiškinti, kokius dokumentus sūnus pasirašė. V. R. jo sūnų apgavo ir sūnus pasirašė akcininkų protokolą, dėl to jis (kaltinamasis) kreipėsi į policiją. Tada jį atleido iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jis daugiau nebepateko į kabinetą. Krata buvo atlikta pas G. Š., pastaroji buvo apklausta. G. Š. buvo V. R. sugyventinė, ji ir butą O. K. nuomojo, pas juos buvo rasta didžioji dalis dokumentų. Jis kreipėsi į policiją, ir civilinė byla buvo. Jis turi ankstesnio laikotarpio sporto klubo dokumentų, kadangi tose patalpose buvo išlikusi jo knygų lentyna, ten dar rado nedidelę dalį dokumentų. Pas jį buvo atlikta krata ir dalis dokumentų buvo paimta. Jis nepateikė tyrėjui dokumentų, nes jam pasakė, kad nereikia tų dokumentų.

Jis prašydavo V. R., kad surastų O. K., tačiau V. R. pastarojo nesurado, ir nuo šių metų sausio 1 d. akcininkų susirinkimo metu jis (kaltinamasis) vėl tapo klubo vadovu. Šiuo metu jis tvarko buhalterinius dokumentus. Į apskaitą buvo įtrauktos ir senesnio laikotarpio sąskaitos. Teismui jis galėtų pateikti dokumentus. Gal V. R. norėjo pakenkti jam, skambinėdavo girtas, sakydavo, kad susidoros su juo. Klubas tęsia veiklą iš kaltinime nurodytų pinigų. Kiek yra panaudota, nepasakysiąs. Su VMI civiliniu ieškiniu nesutinka.

Pagal buhalterinius dokumentus pinigai buvo atiduoti O. K., o vėliau tie pinigai buvo perduoti jam (G. R.), kaip atskaitingam asmeniui. Kasos išlaidų orderis buvo išrašytas, jį išrašė O. K., pastarojo reikia klausti, kur orderis. Šiuo metu yra tvarkoma apskaita ir tuo norima įrodyti, kad pinigai nebuvo pasisavinti. Pinigai buvo perduoti, tačiau jie pasiliko tose patalpose, kur jie vykdė veiklą. Pinigai buvo laikomi stalčiuje. Visos sąskaitos buvo rašomos ir jos buvo laikomos kabinete. Finansinės apyskaitos buvo rašomos, nors to tiksliai nepamena.

Pinigų jis išleido tiek, kiek buvo klubo pirmininku, o daugiau išleido O. K.. Jis neturi atsakyti už O. K. veiklą. Klubo nariai sunaudodavo čekiuose nurodytus kuro kiekius.

Daugiau kreipimųsi dėl dokumentų vagystės į policiją nebuvo, tik tai, ką pateikė teismui.

Jis pinigų nepasisavino ir apgaulingai apskaitos netvarkė. Pinigai buvo naudojami klubo reikmėms. 2013 m. jų klubo atstovai dalyvavo ralio čempionatuose. Tai buvo rimtos varžybos, tuo laikotarpiu buvo daugiausia išleista pinigų. Didžioji pinigų dalis buvo likusi ir jie tuos pinigus naudojo.

Civilinio ieškovo atstovas R. B. paaiškino, kad Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 29491 Lt išieškojimo iš kaltinamojo G. R.. Civilinis ieškinys pareikštas pagal FNTT gautą raštą apie tai, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, ir dėl tų veikų į valstybės biudžetą buvo nesumokėta 29491 Lt. Civilinis ieškinys yra pareikštas todėl, kad G. R., būdamas sporto klubo-asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, paėmė 196607 Lt, o pagal specialisto išvadą ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą tie pinigai yra priskiriami prie jo asmeninių pinigų, todėl jie buvo apmokestinti 15 procentų pajamų mokesčiu, ir atsirado šita suma. Mano, kad teisėtai paskaičiuota šita suma ir prašo ją priteisti iš kalto asmens. Prašyme yra įsivėlusi techninė klaida ar rašymo apsirikimas ir įrašyta 2862,75 Lt suma, kurią prašoma išieškoti į valstybės biudžetą.

G. R. paimtus 196607 Lt laiko kaip gautas pajamas, kurios nebuvo apmokestintos, o pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą jos apmokestinamos 15 procentų pajamų mokesčiu. Minėta suma G. R. nebuvo deklaruota kaip fizinio asmens gautos pajamos.

Liudytoja G. Š. parodė, kad kaltinamąjį G. R. pažįsta, su juo nėra nei draugai, nei priešai, nepiktuoju. Apie O. K. žino tik tiek, kad pastarasis pas ją kažkiek laiko gyveno. 2012 m. V. R. paprašė, kad ji priimtų O. K. gyventi savo name (duomenys neskelbtini). Ji sutiko. Kiek jai žinoma, O. K. norėjo atvykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) verslo reikalais, įkurti čia įmonę. Ji leido O. K. laikinai registruotis jos name, taip pastarasis gavo laikiną leidimą gyventi (duomenys neskelbtini) ir įkurti įmonę. Už būsto nuomą O. K. jai nemokėjo, ji priėmė pastarąjį iš draugiškumo, be to, jai atrodo, kad O. K. neturėjo pajamų. O. K. nemokėjo lietuvių kalbos, jie susikalbėdavo rusiškai, be to, jie nedaug bendravo, nes ji išeidavo į darbą. O. K. pas ją gyveno neilgai, kelis mėnesius, išvažiavo 2012 m. pabaigoje. Prisimena, kad Kalėdas O. K. planavo švęsti tėviškėje. Jai atrodo, kad jis sakė, jog važiuoja į (duomenys neskelbtini), bet planavo grįžti.

Kiek ji žino, O. K. (duomenys neskelbtini) buvo įkūręs įmonę, kurios veikla buvo susijusi su informacinėmis technologijomis ar kažkokia kūryba internetinėje erdvėje. Pas O. K. lankydavosi V. R., kelis kartus yra buvęs G. R.. Jai nežinoma, kokiu tikslu pastarieji susitikinėdavo, mano, kad dalykiniais reikalais. Ji kartu su jais nebendravo. Ji nematė, kad V. R. ar G. R. atvežtų O. K. kokius nors daiktus. Jos namuose O. K. gyveno atskirame kambaryje, ji į tą kambarį neidavo, nėra mačiusi pas jį daiktų, kurie būtų ir ne jo, ir ne jos. O. K. jai neatrodė panašus į sporto entuziastą ar ralio mėgėją. Tuo metu jai nebuvo žinoma, kad O. K. būtų tapęs sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ar vadovu.

Kai 2012 metų pabaigoje O. K. išvažiavo, tvarkydama pastarojo kambarį ji rado likusių asmeninių daiktų, rūbų maiše ir maišelį bei kartoninę dėžutę dokumentų. Dokumentai buvo sudėti įvairiai: ir šiaip sudėti, matėsi ir įmaučių plastmasiniai krašteliai, segtuvų kraštai. Tiksliai negali nurodyti, nes tų dokumentų ji nekilnojo, nežiūrėjo. Matė, kad tai ne žurnalai, ne laikraščiai, o dokumentai. Vėliau per kratą dokumentus paėmė pareigūnai. Ji nežino, iš kur pareigūnai sužinojo apie tuos dokumentus, apie juos ji niekam nieko nesakė, tos dėžės jai netrukdė, be to, buvo tokia mintis, kad O. K. grįš. Buitinio pokalbio metu V. R. ar G. R. ji galėjo pasakyti, kad pas ją yra likę O. K. daiktai, o ne dokumentai. Kada tie dokumentai į jos namus buvo atvežti, kas juos atvežė, to ji nematė ir nežino.

O. K. lietuviškai nekalbėjo, lietuviškai nei skaitė, nei, tuo labiau, rašė, o kokia kalba rasti dokumentai buvo parašyti, ji nežiūrėjo ir nematė. Vėliau V. R. ji paklausdavo, ar O. K. ruošiasi grįžti, nes ji norėjo pastarąjį išregistruoti. V. R. atsakydavo, kad nieko nežino. Ji matė, kad O. K. turėjo mobiliojo ryšio telefoną, skambindavo juo savo šeimai, mamai, bet ji O. K. telefono numerio nežinojo, per tą laiką pastarasis jai nėra paskambinęs, nežino, ar apskritai jis turėjo jos telefono numerį. Kažkuriuo momentu O. K. įsigijo kompiuterį, bet jį išsivežė.

Ji nežino, kodėl O. K. planavo įkurti informacinių technologijų įmonę, o tapo visai kitos įmonės direktoriumi. Prie jos O. K. nėra tvarkęs jokių buhalterinių dokumentų. Kratos metu iš jos namų buvo paimti visi dokumentai, po kratos pas ją jokių dokumentų neliko. Kratos protokole yra jos parašas. Ten teisingai nurodyta, kad visi paimti dokumentai buvo suskaičiuoti ir surašyti.

Ji padėjo O. K. susitvarkyti dokumentus dėl gyvenamosios vietos deklaravimo. Nežino, kas pastarajam padėdavo užpildyti dokumentus lietuviškai. Ji kartu su O. K. ėjo tik tada, kai reikėjo pasirašyti sutikimą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, bet ten pastarajam nieko nereikėjo pildyti, ten reikėjo tik jos. O. K. gyveno atskirame kambaryje, jos namų rakto neturėjo. Kai jis grįždavo, ji jau būdavo namie. Ar O. K. grįždavo namo vienas, ar su draugais, nežino, nesekė. Pas ją likusius O. K. asmeninius daiktus – striukę, rūbus, raktą – išmetė. O. K. daugiau nebepasirodė, ji pastarąjį išregistravo ir nieko apie jį nežino.

Apie tai, kad O. K. atvyko į (duomenys neskelbtini) ir norėjo įkurti įmonę, sužinojo iš jo paties, o to, ar jis tai įmonei vadovaus, ar veiklą vykdys, ji nežinojo. Įmonę O. K. įkūrė, o apie sporto klubą O. K. nieko nekalbėjo. O. K. įkurtos įmonės pavadinimo ji nepamena. Ji nežino, ar ta O. K. įmonė turėjo patalpas, bet mano, kad ji turėjo būti kažkur registruota. Jos O. K. neprašė įregistruoti įmonės.

Niekas iš pašalinių žmonių negalėjo ateiti į jos namus ir atnešti tų dokumentų, nes raktus turėjo tik ji ir jos sūnus, buvo tik du raktai. Nei V. R., nei O. K. neturėjo jos namų rakto – pastarieji išeidavo į darbą anksčiau už ją, visą dieną nebūdavo ir grįždavo vėliau už ją. Sūnui tuo metu buvo 8–9 metai, jis iš mokyklos grįždavo apie 16 val.

V. R. ji pažįsta nuo 2011 metų. Tuo metu, kai O. K. gyveno pas ją, V. R. gyveno kartu su ja. Žino tiek, kad V. R. su O. K. susipažino (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gali būti, kad įkalinimo įstaigoje, tiksliai nežino.

Liudytojas V. R. parodė, kad kaltinamąjį G. R. pažįsta 20–25 metus, kažkada jie buvo ir draugai, ir bendradarbiai, o dabar jų santykiai blogi.

Bendradarbiais su G. R. buvo nuo 2011 m. balandžio mėnesio iki 2012 m., dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam nežinoma, kad G. R. nuo 2009 m. buvo sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ klubo vadovu, jam žinoma, kad nuo 2011 m. balandžio mėnesio G. R. buvo vadovas, nes iki 2011 m. jis nebuvo (duomenys neskelbtini). Žino tik tiek, kad klube buvo registruoti keli nariai, jis pats irgi buvo klubo narys. Apie finansinę to klubo padėtį, apie buhalterinę apskaitą nieko nežinojo, nes jis buvo pasyvus narys, tik kartais nuvažiuodavo kartu į varžybas. Nepamena, kodėl buvo pakeistas klubo pavadinimas – ar dėl vadovo G. R. įtakos, ar jie susitarė su O. K., ir todėl buvo keičiamas pavadinimas. Perregistruota buvo adresu (duomenys neskelbtini), ten jis dirbo kartu su G. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“.

O. K. yra jo pažįstamas, pastarasis atvažiavo į (duomenys neskelbtini), internetinėje erdvėje bandė kurti puslapius. Jis padėjo O. K. surasti gyvenamąją vietą – paprašė G. Š., kad ši priimtų O. K. gyventi savo name, adresu: (duomenys neskelbtini). G. Š. neprieštaravo, O. K. buvo priregistruotas, gavo laikiną leidimą gyventi (duomenys neskelbtini), atsidarė įmonę, buvo jos direktorius, savininkas, buvo priėmęs programuotoją ir užsiėmė programavimo darbais. Prieš tai O. K. su niekuo nebendravo, atvažiavo į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), kaip jo (V. R.) pažįstamas.

Pas G. Š. O. K. gyveno apie pusmetį – nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. pabaigos. Tuo metu, kai O. K. gyveno pas G. Š., jis bendravo su G. Š., lankydavosi pas ją, kurį laiką jie gyveno kartu. Jis turėjo G. Š. namų raktą, galėjo įeiti į namus, O. K. rakto neturėjo. Jie dirbo toje pačioje vietoje, nes O. K. įmonė buvo registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės adresu, todėl jie kartu į darbą išeidavo, kartu grįždavo, be to, jam buvo įdomu, ką O. K. ten kuria. O. K. lietuviškai nekalbėjo, neskaitė, nerašė, lietuvių kalba surašytų dokumentų perskaityti ar suprasti negalėjo. O. K. buvo pažįstamas su kaltinamuoju G. R., pastaruosius supažindino jis. O. K. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kurti įmonės, vystyti savo verslo, jo kabinetas buvo šalia kabineto, kur jis su G. R. dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kadangi G. R. bendravo su O. K., kažkokiu būdu pastarieji susitarė, ir O. K. tapo buvusios „(duomenys neskelbtini)“, pervadintos į „(duomenys neskelbtini)“, vadovu. O. K. domino visuomeninė veikla, bet jis sporto veikloje nedalyvavo, turėjo visai kitokių planų. 2012 m. liepos mėnesį jis žinojo, kad O. K. tapo „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Sporto klubo faktiškai O. K. neperėmė, nes jį domino visai kiti dalykai, jo nuomone, O. K. buvo fiktyvus vadovas. O. K. kita veikla neužsiiminėjo, išskyrus savo įkurtą įmonę, kuriai vadovavo, ten dirbo rusakalbiai programuotojai.

Su G. R. jis nekalbėjo, kodėl pastarasis perleido O. K. savo klubą. Kokiu būdu G. R. padarė O. K. klubo vadovu, jis neįsivaizduoja. G. R. apie savo klubo veiklą, finansinę jo būklę yra kalbėjęs, iš paties G. R. jis žinojo, kad pastarasis turėjo problemų su Mokesčių inspekcija, kad buvo jai skolingas. Nuo 2011 m., nepamena, kad G. R. būtų ką nors sakęs, jog iš kažkur gavo paramą. Kaip klubo narys jis žinojo nemažai, kadangi su G. R. kartu dirbo, o kiek žinojo kiti klubo nariai, jis nežino, nes jokių susirinkimų nebuvo. G. R. su sūnumi buvo aršūs sporto mėgėjai, praktiškai pastarieji dviese važiuodavo į ralius. Apie paramos panaudojimą jam nieko nebuvo žinoma. Gal G. R. ir buvo kada nors užsiminęs, kad nori parduoti klubą, nes klubo apskaita ne visai buvo tvarkinga. Jis neprisimenu, kada tai galėjo būti.

Jam žinoma, kad (duomenys neskelbtini), G. Š. namuose, buvo rasti sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai. Žinant, kad O. K. ten gyveno, o paskui tapo sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, dabar sudėtinga spręsti, ar O. K. pats, ar kartu su G. R. atsivežė tuos dokumentus, ar G. R. atvežė. Jis nemano, kad O. K. tuos dokumentus būtų pats atsinešęs, nes pastarasis lietuviškai nesuprato. Kai 2012 m. pabaigoje O. K. išvyko iš (duomenys neskelbtini), jis (V. R.) dar gyveno (duomenys neskelbtini). Išvykdamas O. K. sakė, kad išvyksta trumpam į (duomenys neskelbtini) dėl asmeninių reikalų, ruošėsi ten pabūti savaitę laiko. Po išvykimo O. K. dar vieną kartą jam paskambino, o paskui dingo: turimu telefono numeriu O. K. jis nebeprisiskambino, „Skype“ programa irgi negalėjo prisijungti. O. K. turėjo kompiuterį, kurį išsivežė išvažiuodamas. Paliktus O. K. kambaryje dokumentus jis pamatė tik pastarajam išvažiavus. Apie tai, kad tapo sporto klubo vadovu, jam O. K. sakė. Buvo tokia kalba, kad O. K. ruošėsi reorganizuoti tą klubą ir užsiimti visai kitokia visuomenine veikla. Perėmęs tą sporto klubą, O. K., kaip vadovas, nieko nepakeitė – kaip buvo sporto klubas, taip jis ir liko sporto klubu. Apie tai, kaip klubas, kai jį perėmė O. K., disponavo paramos pinigais, jam nieko nežinoma. O. K. jam nesakė, kad gautų kokių nors pinigų iš klubo. G. R. labai glaustai kažką pasakojo apie tą sporto klubo perėmimą, o paskui jie labai greitai po to susipyko, ir O. K. išvažiavo, todėl jam detaliai nežinoma, nei kodėl, nei už kiek G. R. perleido klubą O. K., nei kas disponavo pinigais, nieko jis negirdėjo ir apie dokumentų perdavimą.

Tuo metu, kai klubui vadovavo G. R., pastarasis tvarkė ir visus klubo finansus, turėjo visus dokumentus. Kur tie dokumentai buvo laikomi, saugomi, jam nežinoma. Neprisimena, ar buvo klubo narių balsavimas, aptarimas dėl klubo pavadinimo keitimo. Oficialaus balsavimo nebuvo. Aptarimas, nepasitenkinimai dėl direktoriaus ir jo pakeitimo – tokių svarstymų irgi nebuvo. Apie paramos klubui gavimą, jos paskirstymą jis nieko nežinojo. Abejoja, ar tuo metu klubas iš viso gaudavo kokią nors paramą.

Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių buvo įkurta jų su G. R., o paskui akcijas perpirko O. K.. O. K. pasirašinėjo dokumentus, dėl to akcijų perleidimo dokumentus tvarkė ir juridines paslaugas teikė kažkokia įmonė. O. K. kūrė tinklalapius rusų, anglų kalba.

Su G. R. jis kartu dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Šioje įmonėje jis buvo direktorius, o G. R. transporto vadybininkas. 50 procentų įmonės akcijų priklausė (duomenys neskelbtini), o G. R. sūnus ir jis turėjo po 25 procentus akcijų. Vėliau G. R. sūnus akcijų neteko – buvo teismai, viskas yra įrodyta, kaip ir kodėl tai įvyko. Nuo tada, 2012 metų pabaigos–2013 metų pradžios, prasidėjo pykčiai su G. R. – ir dėl „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, ir dėl to, kad G. R. jų susitarimu įmonės lėšomis paruoštą parduoti sportinį automobilį pradėjo naudoti visuomeniniais ir asmeniniais tikslais, važinėdamas į ralį. Apie tai jis pranešė policijai, yra surinkta visa medžiaga. Kai atvyko O. K., su G. R. jis dar buvo geruoju. Dabar nebepamena, kada buvo nupirktas sportinis automobilis „Honda Civic“. Automobilis buvo nupirktas, buvo nuspręsta jį pagerinti ir padaryti sportiniu automobiliu, kadangi G. R. turėjo viziją, kad automobilį bus galima už gerą kainą parduoti užsieniečiams. Automobilis buvo ruošiamas kaip sportinis automobilis, bet ne varžyboms, o patiems juo važiuoti. Galima sakyti, kad pykčiai su G. R. ir prasidėjo nuo to sportinio automobilio: įmonė išleido pinigus tam automobiliui paruošti, dėl to įmonė turėjo įsiskolinimų, o vienas iš akcininkų ir vadovų nusprendžia tą automobilį naudoti savo ir visuomeniniais tikslais, taip jie susipyko. G. R. jis atleido iš darbo, dėl to automobilio pranešė policijai, sporto asociacijai. Tai galėjo būti 2012 m. pabaigoje–2013 metų pradžioje. Išėjęs iš darbo, G. R. sportinio automobilio įmonei „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol negrąžino.

Sporto klubas užsiėmė raliu – G. R. važiuodavo į ralį. Jis (V. R.) buvo nuvažiavęs pasižiūrėti du kartus: vieną kartą ralis vyko kažkur (duomenys neskelbtini), kitą kartą – (duomenys neskelbtini).

Tuo metu, kai sporto klubui pradėjo vadovauti O. K., klubas jokioje sportinėje veikloje nebedalyvavo.

Norint pasiruošti varžyboms kaip dalyviui, yra patiriamos išlaidos. Mano, kad, jeigu varžybose dalyvaudavo pats G. R., tai pastarasis ir mokėdavo, nes buvo ir sporto klubo vadovas, ir varžybų dalyvis, sportininkas. Kad pats G. R. kažkur mokėtų, to jis nematė, taip tik mano.

O. K. jis pažinojo apie 5 metus, jie susipažino (duomenys neskelbtini). Jis ne visada su O. K. būdavo kartu – O. K. užsiiminėjo savo projektu, savo reikalais, o jis – savo. Jis pasakė, kad O. K. faktiškai neperėmė sporto klubo, nes, jo supratimu, jei žmogus realiai perimtų sporto klubą, tada perimtų ir kažkokį turtą, pradėtų užsiiminėti ar daugiau domėtis tuo sportu, važiuotų į ralius – būtų kažkoks fizinis judesys. Jis O. K. nesekiojo, bet po to sporto klubo perėmimo O. K. gyveno ir dirbo toje pačioje vietoje, jis nematė ir negirdėjo, kad O. K. užsiimtų sportu, pastarasis net vairuotojo teisių neturėjo. Jis nežino, ar O. K. tvarkė kokius nors sporto klubo dokumentus. Jis už O. K. niekur niekada dėl sporto klubo reikalų nėra pasirašęs, o dėl „(duomenys neskelbtini)“, būdavo, kad jis lydėdavo O. K., reikėdavo pastarajam kokius nors dokumentus išversti į lietuvių kalbą. Su O. K. apie tai, ar pastarasis perims sporto klubą, ar neperims, kalbos nebuvo. Apie tai, kad jį (O. K.) verčia ar siūlo perimti klubą, kalbos nebuvo. Jam nežinoma, ar O. K. pats asmeniškai nusprendė perimti klubą, ar kieno nors prašomas. Su G. R. O. K. irgi bendravo panašiai, kaip ir su juo, G. R. rusiškai irgi puikiai kalba, per laiką jie susipažino ir bendraudavo. Tvarkyti sporto klubo dokumentus O. K. jis nepadėjo. adresą galėjo užrašyti, nes tiek O. K. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, tiek įmonės „(duomenys neskelbtini)“, tiek sporto klubo adresas buvo tas pats. O. K. VĮ Registrų centras jokių dokumentų, susijusių su sporto klubu, jis nepadėjo tvarkyti.

Jeigu tyrimo metu apklausiamas jis sakė, kad O. K. sporto klubą perėmė tik prašomas G. R., gal ir buvo tokia kalba, praėjo daug laiko, jis jau daug ką pamiršo. Perėmus klubą O. K., jam atrodo, kad iš G. R. girdėjo, jog sporto klubas gavo paramą. O. K. irgi sakė, kad sporto klubui buvo gauta kažkokia nedidelė parama. O. K. po klubo perėmimo jam nesiskundė, kad jį kažkas dėl kažko apgavo, jis ne tokio būdo žmogus, kad skustųsi. Tas toks keistas O. K. išvažiavimas ir prapuolimas gal ir buvo dėl to, kad žmogus suprato, jog kažkas yra ne taip. Gali visko būti, kad O. K. tyčia pabėgo, nes dingo labai keistomis aplinkybėmis. Kadangi jis pažįsta G. R. ir apie pastarąjį nemažai žino, todėl ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad mano, jog dokumentai buvo atvežti tam, kad jų niekas nerastų, o vėliau jie būtų sunaikinti.

Jis neprisimena, kad, kai jis buvo sporto klubo narys, būtų šaukiami kokie nors susirinkimai, kad būtų sprendžiami kokie nors klubo klausimai. Nepamena tokių. Iš G. R. norimų pateikti dokumentų jis supranta, jog G. R. taip norėtų, kad atrodytų, jog jis (liudytojas) perleido sporto klubą O. K.. Dėl sporto klubo jis jokių veiksmų neatliko. Nebuvo tokių dalykų, kad sporto klubo gautos lėšos, parama būtų panaudotos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, jis buvo tos įmonės vadovas, jam apie tai būtų žinoma. Automobilio „Honda Civic“ pagerinimai buvo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis.

G. R. anksčiau turėjo problemų su mokesčių inspekcija dėl mokesčių „(duomenys neskelbtini)“, jam žinoma dėl 10 tūkst. Lt. Tos problemos vadovo pasikeitimas nebūtų išsprendęs. Automobilis „Honda Civic“ buvo nupirktas ir parvežtas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas. Automobilį išrinko G. R. sūnus. Greičių dėžė ir amortizatoriai automobiliui „Honda Civic“ buvo nupirktos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis. Iš kitur nebuvo imta lėšų šitam automobiliui pagerinti, yra sąskaitos.

Sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus gal ir yra vežęs. Su G. R. kartu dirbo, būdavo, kad jis nuveždavo, parveždavo kažkokius dokumentus, tačiau O. K. dokumentų jis nevežė.

Liudytojas A. T. parodė, kad nuo 2009 m. jis buvo „(duomenys neskelbtini)“, po to „(duomenys neskelbtini)“ klubo narys. Klubo veikloje dalyvavo kaip komandos narys, buvo ir mechanikas, ir šturmanas. Tai buvo jo hobis, visą laisvo laiko dalį skirdavo šiam klubui, su klubo nariais ruošdavosi varžyboms. Daugiausia varžybų buvo 2012–2013 m., 2010–2011 m. irgi buvo, bet tuo metu jis nebuvo pats aktyviausias narys. Dažniausiai jis praleisdavo laiką garaže prie automobilio, o jei kartais reikėdavo ką nors nupirkti automobiliui, t. y. detalių, ar pirštinių, disponavo klubo pinigais. Kai jis važinėdavo į (duomenys neskelbtini), būdavo, kad susitaria ką nors iš (duomenys neskelbtini) pirkti, nes ten pigiau, tai jam duodavo pinigų, ir jis nupirkdavo. Jam išrašydavo lapelį, kiek jis paėmė pinigų. Kiek pinigų per metus išleisdavo klubas, negali pasakyti. Kiek automobilių turėjo klubas, nežino. Iš pradžių buvo du automobiliai, o vėliau, t. y. 2011 m., nupirko trečią automobilį. 2013 m. sezone dalyvavo 9 varžybose. 2009 m. dar taip aktyviai jis nebuvo įsiliejęs į klubo veiklą, bet mano, kad tų varžybų būdavo 5, 7, 9 per metus. Būdavo tokia tvarka, kad susitaręs dėl pirkinio, pasiimi išlaidų lapelį, nuperki, ko reikia, ir atiduodi sąskaitą su pinigų likučiu, jei jų likdavo. Už visus pinigus, kiek gaudavo, jis pasirašydavo. Jis atsiskaitydavo finansiškai visiškai, visus pirkimo čekius yra atidavęs. Pinigus klubo reikmėms jam duodavo kaltinamasis, kartais pastarasis būdavo vienas, kartais būdavo ir O. K.. Jis nežino, nuo kada atsirado O. K. klubo veikloje. Pinigų duodavo ir kaltinamasis, ir O. K.. Už pinigus visada pasirašydavo, kad juos gavo, o po to atsiskaitydavo. Būdavo, kad reikėdavo keleto litų, bet būdavo, kad reikėdavo tūkstančių litų. Jis yra pirkęs ir padangas, kurios viena kainuodavo 1000 Lt, o reikėdavo 5–6 padangų. Taip pat jis yra pirkęs kombinezonus, rankinį stabdį. 2011 m. kartu su M. R. (duomenys neskelbtini) nupirko automobilį ,,Honda Civic“. M. R. tvarkė automobilio pirkimo dokumentus ir pinigus. Pačių dokumentų dėl automobilio pirkimo jis nepasirašinėjo. Jis nežino, kiek už automobilį M. R. mokėjo. Klubui pirko automobilį ir tas automobilis ,,Honda Civic“ buvo laikomas klubo garaže. Į automobilį ,,Honda Civic“ buvo investuota daug, amortizatorių kaina buvo daugiau nei 6000 eurų, greičių dėžė – daugiau nei 5000 eurų, dar kainavo salono įranga. Jis pats šiam automobiliui nepirko įrangos.

Vienoms varžyboms sunaudojama 6–10 padangų, vieneto kaina – 1000 Lt. Vienas litras sportinio kuro kainuoja 5 Lt, o kuro reikėjo daug. Varžybose 2000 Lt kainuodavo benzinas, dar yra startinis mokestis. Startiniai mokesčiai (duomenys neskelbtini) yra apie 1500 Lt, o tarptautinėse varžybose – apie 2000 eurų.

Jis remontavo automobilius ir ruošdavo varžyboms neatlygintinai, tai buvo jo hobis.

Kelionės išlaidos buvo padengiamos, duodavo komandiruotpinigių. Jie pasirašydavo, kad gavo komandiruotpinigius, gautą pinigų sumą pateisindavo dokumentais – pagrįsdavo savo išlaidas dokumentais. Nežino, iš kur klubas gaudavo pinigų, gal rėmėjų ieškodavo. Jis nežino, kas dabar klubui vadovauja. Šiuo metu klube jis būna mažiau. (duomenys neskelbtini) būna 1 savaitę per mėnesį. Nežino, kokiomis pinigų sumomis klubas disponuodavo. Klubo susirinkimai būdavo, kalbėdavo ir apie pinigų panaudojimą, bet apie tikslius skaičius jis nežino, nes nesidomėjo.

Klubo ofisas buvo (duomenys neskelbtini), ten būdavo G. R. ir O. K., kažkuriuo metu pastarasis buvo klubo vadovas. Ten buvo tik kabinetas. Jam nežinoma, kur buvo laikomi buhalteriniai dokumentai. Kartais iš kabineto pasiimdavo pinigus, kartais mieste susitikdavo ir jam duodavo pinigų. Tokį V. R. žino, tačiau ar pastarasis buvo klubo narys, jis nežino. Žino, kad kaltinamasis bendravo su V. R..

2013 m. su M. R. du kartus tapo (duomenys neskelbtini) čempionais.

Liudytojas T. V. parodė, kad jis yra klubo „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau tai buvo „(duomenys neskelbtini)“, narys. jis yra mechanikas. Nuo 2009 m. klubui vadovavo G. R.. Prieš porą metų klubo vadovas pasikeitė, juo tapo O. K., pastarojo asmeniškai jis nepažinojo. Buvo tik pranešta, kad klubo vadovas bus O. K..

Automobilių sportas yra brangus sportas. Po varžybų reikėdavo daug detalių pakeisti. Iš pradžių už detales mokėdavo G. R.. G. R. jie pasakydavo, kokių automobiliui detalių reikia, atvažiuodavo į ofisą, pasirašydavo dokumentą, kiek pasiima pinigų, nupirkdavo, o likutį, jei likdavo, atiduodavo kartu su čekiu. Pateikdavo pateisinančius dokumentus, kur išleido pinigus, t. y. sąskaitas faktūras. Į užsienį jie važinėdavo, maistpinigius gaudavo, už viską pasirašydavo. Atlyginimo negaudavo. Jam grynais paduodavo pinigus, išrašydavo lapelį, ir jis nupirkdavo, pirkinio čekį atiduodavo. Be dokumentų jis nieko nepirkdavo. Visiems pirkiniams buvo pateisinami dokumentai. Sąskaitas faktūras atiduodavo G. R.. Nepasakysiąs, kokią didžiausią sumą yra išleidęs.

Klube jis praleisdavo laiko tiek, kiek reikėdavo remontuoti automobilį. Šiuo metu klubas veikia, dalyvaujama varžybose. Kaltinamasis brangesnius daiktus automobiliui pirkdavo pats. Jie pirkdavo padangas, kurių vieneto kaina siekdavo 1000 Lt, tepalus ir kt. Jeigu per varžybas automobilis likdavo nesudaužytas, tai reikėdavo mažesnių sumų jam suremontuoti, jei sudaužydavo, reikėdavo ir 30000–40000 Lt. Sunku jam pasakyti, kiek pinigų per metus būdavo išleidžiama automobilių remontui. Jis nežino, kas finansuodavo klubo veiklą. Įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini), jis ten yra buvęs. Ofise būdavo buhalterė, G. R., yra matęs ir O. K.. Ar V. R. dalyvaudavo klubo veikloje, jis nežino. Pastarąjį jis yra matęs ofise, bet V. R. garaže nėra buvęs.

Kiek automobilių turi klubas, jis nežino. Šiuo metu varžyboms ruošia vieną automobilį. Daugiausiai klubas turėjo tris automobilius. 2009–2010 m. klubas turėjo iki trijų automobilių. Kiek automobilio eksploatacija metams kainuodavo, negali tiksliai pasakyti, tikrai dešimtim tūkstančių kainuodavo. Varžybose dalyvaudavo du automobiliai, būdavo, kad ir vienas automobilis dalyvaudavo. Dažniausiai vienas automobilis dalyvaudavo varžybose. Varžybų per metus būdavo daugiau kaip dešimt.

Susirinkimų dėl finansinių ataskaitų nebūdavo, jie nebuvo supažindinti, kur išleidžiami pinigai. Būdavo 3–4 mechanikai ir jie dirbdavo prie automobilio. Į komandą įeidavo vairuotojas, šturmanas ir kiti prijaučiantys asmenys prisidėdavo. Prieš varžybas būdavo daugiau žmonių, kurie padėdavo ruoštis varžyboms.

Liudytoja S. V. parodė, kad su G. R. pažįstama nuo 2007 metų, o nuo 2010 metų pradžios gyvena kartu. Jų santykiai geri, turi bendrą vaiką.

G. R. ėjo sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“, kuris (duomenys neskelbtini) metais pervadintas į „(duomenys neskelbtini)“, pirmininko pareigas. Pirmininko pareigas G. R. ėjo iki (duomenys neskelbtini) metų vasaros.

Paskutinius dvejus metus klubui atstovavo vienas automobilis. Varžybose dalyvaudavo A. T. ir M. R.. Sporto klubas veikė. Anksčiau klubui atstovavo keli automobiliai. Dabar vienas automobilis tapo (duomenys neskelbtini) čempionu. Visos klubo išlaidos buvo pagrindžiamos dokumentais, tai: sąskaitos faktūros, kuro, rūbų pirkimo čekiai. Ji yra to klubo narė, jai teko pildyti kai kuriuos dokumentus. Perkant klubui kokias nors priemones, ji išsirašydavo sąskaitas faktūras. Praeityje G. R. buvo teistas dėl buhalterijos, tai po to viską vedė tvarkingai.

Apie klubo veiklą 2009 metais negali nieko tiksliai pasakyti. Klubas pakeitė adresą į (duomenys neskelbtini). Ten ir buvo laikomi dokumentai, ji matė, kaip tvarkė dokumentus. Klubo veikla buvo vykdoma. Jie ne iš klubo, o į klubą nešė pinigus. Vienoms varžyboms su startiniais mokesčiais automobilio paruošimas kainavo apie 10000 litų, jei net ne daugiau. Tas sportas yra brangus. 2012 m. liepos 3 d. klubo pirmininku tapo O. K.. Iniciatoriumi, kad pastarasis atvyktų į (duomenys neskelbtini), buvo V. R.. Jie bendravo su G. Š. ir V. R.. O. K. bendravo rusų kalba. V. R. pasakė, kad O. K. turi stiprių ryšių (duomenys neskelbtini), bet sutiktų bendradarbiauti, jei taptų klubo pirmininku. Juo ir tapo, žadėjo daug.

G. R. sūnus geras vairuotojas, todėl G. R. V. R. pasiūlymu susidomėjo.

2012 metų liepos mėnesį santykiai tarp G. R., V. R. ir O. K. buvo geri. O. K. – ramus žmogus, apsiskaitęs, protingas, turintis savo nuomonę, ne koks „bomžas“.

G. R. buvo klubo narys, klubo nare buvo ir ji. Atlikus kratą rado kuro čekius, nes jie dalyvavo klubo veikloje. Ir dabar O. K. dar klubo pirmininkas. Pastarasis daug žadėjo, tačiau dingo, pasakė, kad išvažiuoja į (duomenys neskelbtini). G. R. O. K. ieškojo ir per V. R.. Dokumentus perduodant O. K. ji nedalyvavo. O. K. gyveno (duomenys neskelbtini), G. Š. priklausančiame name. Tuo metu G. Š. su V. R. buvo sugyventiniai. Tarp V. R. ir G. R. santykių nebėra, liko priešais, nes G. R. buvo „išdurtas“, iš G. R. sūnaus – M. R. buvo pavogtos akcijos. Gal tarp V. R. ir O. K. buvo suokalbis. G. R. net su sūnumi susipykęs ir nebendrauja dėl ralio automobilio, nes bankas jį paėmė, kai įmonė subankrutavo. Sūnus supyko, kad tėvas neišgelbėjo automobilio, tėvui net telefonu neatsiliepia, vadina tėvą „klounu“. M. R. dalyvavo toje pačioje veikloje.

2012 metų gruodžio viduryje O. K. nebebuvo, pastarasis lapkričio mėnesį išvyko ir dingo. G. R. ir kiti klubo nariai stengiasi vykdyti klubo veiklą, gal tik mažesnėmis apimtimis, vyksta treniruotės, išlaidos pagrindžiamos, yra kuro čekiai ir renkamos sąskaitos faktūros. Komandiruotpinigių ji asmeniškai nėra gavusi. Ką pirkdavo, mokėdavo grynaisiais, pinigus jai duodavo G. R., o ji pateikdavo išlaidas pateisinančius dokumentus. Negali pasakyti, ar klube buvo įdarbintas buhalteris, bet G. R. konsultuodavosi. Jos išsilavinimas – ne buhalterinis. Po teistumo dėl buhalterijos G. R. stengėsi viską tvarkyti teisingai. G. R. sporto veiklai išleido 200000 litų. G. R. surinks dokumentus ir pateiks, jie pinigų nepasisavino. Duomenų apie klubo pinigus G. R. jai nepateikdavo, tik iš G. R. girdėdavo, kas ir kiek kainuoja. Kiek klubas gaudavo pajamų nežino, bet paramas gaudavo, kiek turėjo išlaidų – nežino.

200000 litų čempionatui yra mažai, o O. K. pasakė, kad galės rasti rėmėjų, bet už tai turi tapti klubo pirmininku. Tų pokalbių buvo ne vienas. Į dokumentų surašymą ji nesikišdavo. G. R. tiko tai, kad O. K.padės jo sūnui kopti į sporto viršūnes.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima transporto, miškininkystės veikla, ne sporto. Jos vadovas buvo V. R., G. R. – vadybininkas, M. R. – akcininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos vieta – (duomenys neskelbtini). Įmonę „(duomenys neskelbtini)“ O. K., atrodo, registravo adresu: (duomenys neskelbtini). V. R. su G. R. susipyko 2013 metų pradžioje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. G. R. buvo komandiruotėje, V. R. pasikvietė M. R., pasakė: „Padėk parašą“. M. R. pasitikėjo V. R. ir padėjo parašą. O tai buvo akcijų perdavimo V. R. aktas. Jie liko „ant ledo“. G. R. kreipėsi į policiją dėl pavogtų akcijų ir M. R. parašo, o V. R. – dėl sportinio automobilio. Per kratą FNTT pareigūnams jie atidavė visus dokumentus, kas liko po O. K., po 2012 metų, ne to laiko, kai G. R. buvo klubo pirmininku.

G. R. ranka pildė žurnalus. Kompiuterinės buhalterinės apskaitos nebuvo. G. R. visus žurnalus perdavė naujam pirmininkui – O. K.. Namuose žurnalų ji nebematė.

Iš duomenų apie juridinį asmenį matyti, kad sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2009-12-11 valdybos pirmininku, o laikotarpiu nuo 2009-12-11 iki 2012-07-03 klubo pirmininku buvo G. R.. Nuo 2012-07-03 klubo, kuris (duomenys neskelbtini) pervadintas į asociaciją „(duomenys neskelbtini)“, pirmininku buvo O. K. (1 t., 5–7, 14–78 b. l.).

Iš asmens duomenų matyti, kad O. K. leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) buvo išduotas nuo 2012-08-13 iki 2013-08-13, nuo 2012-10-10 iki 2013-05-14 O. K. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) (1 t., 10 b. l.).

Kratos metu 2013 m. birželio 7 d. O. K. gyvenamosiose patalpose, nuosavybės teise priklausančiose G. Š., adresu: (duomenys neskelbtini), paimti sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai 14-oje segtuvų (1 t., 126–127 b. l. ).

Kratos metu 2013 m. birželio 25 d. G. R. gyvenamosiose patalpose, nuosavybės teise priklausančiose S. V., adresu: (duomenys neskelbtini), paimti „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai 21-oje įmautėje (1 t., 132–133 b. l. ).

Iš dokumentų perdavimo akto matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 30 d. FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos NVTS vyr. tyrėjas R. M. užduoties atlikimui FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiajai specialistei D. B. perdavė asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi „(duomenys neskelbtini)“) dokumentus 14-oje segtuvų, 21-oje įmautėje (1 t., 166 b. l.).

Iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad 2012 m. balandžio 30 d. „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 20 Lt sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio draudimo įmoka (3 t., 3–5 b. l.).

Iš sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio kopijų matyti, kad G. R. 2012 m. rugsėjo mėnesį sumokėjo 3000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ už patalpų nuomą 2012 metais sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., 6–7 b. l.).

Iš kaltinamojo G. R. pateikto pareiškimo kopijos matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 5 d. G. R. kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK dėl sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“, pervadinto į asociaciją „(duomenys neskelbtini)“, pirmininko O. K. buvimo vietos nustatymo, nurodydamas, kad O. K. buvo patikėti visi klubo dokumentai ir pinigai (3 t., 1 b. l.). 2013 m. rugpjūčio 14 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK VPS Centro policijos nuovados tyrėjo nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal G. R. pareiškimą (3 t., 2 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 21 str. už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 27 str. (2008-06-26 LR įstatymo Nr. X-1633 redakcija) už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas.

Sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2009-12-11 valdybos pirmininko, laikotarpiu nuo 2009-12-11 iki 2012-07-03 klubo pirmininko pareigas atliko G. R., asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pareigas nuo 2012-07-03 atlieka O. K..

Tyrimo metu nevertinamas duomenų teisingumo įrašymas į 2011 m. ir 2012 m. Paramos gavimo ir panaudojimo metines ataskaitas, kadangi nuo 2011 m. spalio 19 d. sporto klubas-asociacija „(duomenys neskelbtini)“ netvarkė buhalterinės apskaitos, t. y. netvarkė pirkimo operacijų žurnalo ir kasos knygos.

2012 m. Paramos gavimo ir panaudojimo metinėje ataskaitoje nurodytas nepanaudotos paramos likutis: 2012-12-31 – 225131 Lt.

Tyrimo metu pagal sporto klubo-asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus apskaičiuota, kad 2012-07-03 (pirmininko G. R. darbo laikotarpio pabaigoje) 196607,87 Lt paramos panaudojimas nepagrįstas apskaitos dokumentais.

Sporto klubas-asociacija „(duomenys neskelbtini)“, pažeisdama Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 11 06 Nr. IX- 574) 16 str. 1 d. nuostatas, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, laikotarpiu nuo 2011-10-19 iki 2013-05-30 pirkimo ūkinių operacijų neregistravo pirkimo operacijų žurnaluose, netvarkė banko suvestinio registro ir kasos knygos.

Dėl laikotarpiu nuo 2011-10-19 iki 2013-05-30 pirkimo ūkinių operacijų neregistravimo pirkimo operacijų žurnaluose tyrimo metu negalima duomenų teisingumo įrašymo į Paramos gavimo ir panaudojimo metines ataskaitas už 2011 m. ir 2012 m.

Tyrimo metu įvertinus pinigų likutį tiriamojo laikotarpio pradžioje, t. y. 2009-12-01 bei pinigų likutį pirmininko G. R. darbo laikotarpio pabaigoje, t. y. 2012-07-03, pagal tyrimui pateiktus sporto klubo-asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus įvertinus gautas pajamas ir padarytas apskaitos dokumentais pagrįstas išlaidas, tyrimo metu apskaičiuojama, kad pirmininko G. R. darbo laikotarpiu bankomatuose iš kortelės sąskaitų grynais pinigais išimtų 196607,87 Lt panaudojimas nepagrįstas apskaitos dokumentais.

Sporto klubas-asociacija „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko G. R. darbo laikotarpiu bankomatuose iš kortelės sąskaitų grynais pinigais išimtų 196607,87 Lt panaudojimo nepagrįsdamas apskaitos dokumentais pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 12 str. 1 d. nuostatas nurodančias, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus ir 6 str. 2 d. nuostatų, nurodančių, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.

Dėl 2011-2012 metais iš sporto klubo-asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų ir kortelės sąskaitų grynais pinigais išimtų 196607,87 Lt panaudojimo nepagrindimo apskaitos dokumentais tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti sporto klubo-asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų dydžio už 2011 ir 2012 metus.

Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 21 str. už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako įmonės vadovas, vadovas, neorganizavęs savarankiškos buhalterinės apskaitos tarnybos, pats atsako už buhalterinės apskaitos įrašų teisingumą.

Sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2009-12-11 valdybos pirmininko, laikotarpiu nuo 2009-12-11 iki 2012-07-03 klubo pirmininko pareigas atliko G. R., asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pareigas nuo 2012-07-03 atlieka O. K..

Tyrimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 5 str., 6 str. ,8 str., 22 str., 23 str. ir 24 str. nuostatomis, iš sporto klubo-asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ kortelės sąskaitų bankomatuose grynais pinigais pirmininko G. R. darbo laikotarpiu išimti 196607,87 Lt, kurių panaudojimas sporto klubo-asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nepagrįstas apskaitos dokumentais, pripažįstami G. R. pajamomis, nesusijusiomis su darbo santykiais, ir apmokestinami 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.

Tyrimo metu sporto klubui-asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ papildomai apskaičiuojama sumokėti į valstybės biudžetą 29491 Lt pajamų mokesčio, apskaičiuoto nuo tyrimo metu G. R. A klasės pajamų, nesusijusių su darbo santykiais, – 196607,87 Lt.

Tyrimo metu įvertinus pinigų likutį atsiskaitomosiose sąskaitose ir dokumentinį pinigų likutį kasoje tiriamojo laikotarpio pradžioje, įvertinus gautas pajamas ir padarytas apskaitos dokumentais pagrįstas išlaidas pagal tyrimui pateiktus sporto klubo-asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, tyrimo metu apskaičiuojama, kad iš kortelės sąskaitos bankomatuose išimtų 196607,87 Lt panaudojimas nepagrįstas apskaitos dokumentais (1 t. 172–200 b. l., 2 t., 1–8 b. l.).

Specialistė D. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad sporto kubas „(duomenys neskelbtini)“ G. R. vadovavimo laikotarpiu gavo paramos už 360 000 Lt, iš jų 337 450 Lt paimti grynais pinigais, o 196 607,87 Lt yra nepateisinta. Pagal pateiktus dokumentus tiriamuoju laikotarpiu kasininko ir buhalterio klube nebuvo. Ilgą laiką įmonėje dirbo vienas žmogus – G. R., ir jis buvo atsakingas už buhalterinę apskaitą. Pagal pateiktus dokumentus pinigai buvo naudojami „Sodros“ įmokoms apmokėti – 495 Lt, apmokėta tiekėjams beveik 24000 Lt, apmokėta už degalus – 3000 Lt, banko operacijoms apmokėti, ir yra pristatytos finansinės apyskaitos, finansinėse apyskaitose pridėti pateisinami dokumentai, tai – tiekėjų sąskaitos išrašytos, pridėti čekiai, kad apmokėta. Pagal finansines apyskaitas G. R. yra kompensuotos išlaidos, patirtos įmonės veiklai, beveik 114000 Lt. Jos (specialistės) išvados 6 lentelėje matosi, kam buvo panaudoti pinigai, t. y. mašinos detalėms, statybinėms medžiagoms, įrankiams, automobilių remontui, padangoms, tai buvo nedidelės sumos, per mėnesį susidarydavo po 34000 Lt. Pagal vieną sąskaitą mato, kad padangoms buvo išleista 180 Lt, pagrindinė suma yra degalai, buvo mokėti dienpinigiai – 2600 Lt. Pirkimų operacijų žurnalas buvo, bet jis nebuvo tvarkomas nuo 2011 m. spalio 19 d. Pati kasos knyga taip pat buvo, ir joje įrašus galima buvo tęsti. Visi pirminiai dokumentai, iš kurių matėsi, kad pinigai buvo panaudoti klubo veiklai, ir kurių nebuvo suvestinėse, buvo įvertinti.

Kasos knyga nebuvo vedama nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2013 m. gegužės 30 d. – specialisto išvados antras lapas. Nebuvo pateikti suvestiniai apskaitos registrai. Buvo pateikti atskiri dokumentai, kurie buvo įvertinti specialisto. Specialisto išvadoje yra nurodyta, kad dėl 34000 Lt buvo pateikta dokumentų, kurie buvo įvertinti, kurie nebuvo niekur suregistruoti. Tai buvo išlaidų dokumentai, juos įskaitė kaip išlaidas. To laikotarpio, kuriuo nėra registro, jei būtų pateikti dokumentai, kurie buvo išrašyti tai įmonei, juos vertintų. Pinigai yra kasoje, tačiau jie nėra išrašyti kaip avansas G. R. ar kitam asmeniui. Pagal dokumentus pinigai yra, netikrino, ar tie pinigai tikrai yra kasoje, čia tyrėjų darbas. Dokumentinis likutis 2011 m. spalio 19 d. yra 185446,01 Lt. Yra apskaičiuotas likutis aritmetiškai, kadangi kalba eina apie G. R. darbo laikotarpį, yra išvesta suma – 196607,87 Lt. 2011 m. pasibaigė kasa ir ta kasa pasibaigė su 185464,01 Lt likučiu, tie pinigai niekur nepanaudoti. Pagal įtarimą 196607,87 Lt kaltinamasis nepasiėmė vien per 2011 m., tie pinigai buvo paimti ir 2009–2012 metais, ir per tą laiką susidarė 196607,87 Lt.

Ant (duomenys neskelbtini) aparato čekio turėjo būti atspausdinti įmonės rekvizitai. Specialisto tyrimo metu buvo įtrauktos visos sąskaitos, kurios buvo tos įmonės. Jei tarp jų buvo greito papildymo telefono sąskaitos, tai jos buvo įtrauktos, ant čekio turėjo būti nurodyti įmonės rekvizitai. Visos išlaidos nuo klubo gyvavimo pradžios buvo įtrauktos, jie kaip specialistai nieko nekeitė. Viskas, kas yra su rekvizitais, viskas, kas yra apskaitoje, yra įrašyta, o pateikti nesuregistruoti dokumentai, kurie buvo su kaltinamojo įmonės rekvizitais, buvo įtraukti. Čekių nebuvo rasta daug, jie buvo nedidelėmis sumomis, gal šimtas, du šimtai litų.

Visus veiksmus jie derina su tyrėju, patys dokumentų neprašo. Jie buvo informuoti, kad daugiau dokumentų nebus.

O. K. vadovavimo laikotarpiu 2012 m. per banką buvo gauti pinigai, mokėta iš atsiskaitomosios sąskaitos. Gautos paramos dalis buvo išgryninta, bet nebuvo įnešta į kasą.

Galima pasakyti, koks dokumentinis pinigų likutis buvo kasoje. Dokumentinis likutis kasoje 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 338000 Lt, 2010 m. gruodžio 31 d. – 501000 Lt, 2011 m. spalio 31 d. – 185000 Lt. 2012 m. liepos 3 d. – tokia suma, dėl kurios yra pareikštas įtarimas. Atsiskaitomojoje sąskaitoje likutis 2012 m. liepos 3 d. buvo 5,16 Lt. Perdavimas iš vieno vadovo kitam reglamentuojamas buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str., perdavimo aktas surašomas dviem egzemplioriais. Perdavimo aktas reiškia, kad žmogus prisiima ne vien tik registrus, bet ir skaičius, kurie yra registruose. Perdavimo dokumentai saugomi dešimt metų. 2011 m. gruodžio 31 d. banko sąskaitos likutis 51401,15 Lt.

Iš VMI nebuvo pateikti dokumentai apie patikrinimus. Pačios įmonės deklaracijos buvo pateiktos iš duomenų bazės. 2010 m. gruodžio 31 d. nepanaudotos paramos likutis – 529446 Lt, tai yra išvados pirmame lape. Deklaracijos galėjo būti tikslintos.

2013 m. buvo gauta parama – 30000 Lt, ir iš tų pinigų, kurie buvo banko atsiskaitomojoje sąskaitoje, buvo atsiskaitoma. Bet to, kad grynieji pinigai būtų įnešti į banko sąskaitą ir iš to mokėta, nebuvo. Dokumentai buvo neįrašyti į buhalterinę apskaitą, ir nustatyta, kad klubas sporto veikloje patyrė 23000 Lt išlaidų, ir tos išlaidos yra įskaitytos, iš jų: 2012 m. – 13500 Lt, 2013 m. – 9900 Lt. Buvo išlaidos, bet tos išlaidos sudarė 23000 Lt, kai paramos buvo gauta 30000 Lt. Tie 23000 Lt buvo panaudoti, ir toliau jos išvadoje yra sudaryta lentelė, kad O. K. darbo laikotarpiu buvo gauta 30000 Lt paramos, ir pinigų likutis, kadangi nėra perdavimo akto, susidarė 5450 Lt. O. K. vadovavimo pabaigoje jo skola klubui buvo. Buvo pateikti O. K. vadovavimo laikotarpio dokumentai, kurie nebuvo įrašyti į buhalterinę apskaitą, bet kuriuos ji pripažino kaip klubo veiklai skirtas sąskaitas, t. y. komandiruotė į (duomenys neskelbtini), varžybų dienpinigiai, dokumentų registravimas registre, automobilių dalys, notarų paslaugos, automobilių detalės, degalai – 26354 Lt, ir neviršija tos sumos, kuri buvo gauta kaip parama.

Kasos išlaidų orderiu yra įforminamas pinigų išmokėjimas iš kasos. Kaltinamasis nurodė, kad dabar yra tvarkomi ir registrai, ir apskaita, tai tokiu atveju turi būti išrašytas kasos išlaidų orderis ir kasos knygoje turėjo būti įrašyti tie pinigai, bet norint įrašyti į kasos išlaidas, reikia turėti ir pajamų. Tada tie pinigai turėjo atsirasti ir pajamose. Iš pasakymų nėra galimybės pasakyti, kaip yra tvarkoma kasos knyga. Dabar įtraukti į buhalterinę apskaitą senų dokumentų kaip ir nėra galimybės. Nežino, kaip jie sutvarkė tą apskaitą, nes nėra galimybės pamatyti. Tik pamačiusi galėtų pakomentuoti.

Susipažinusi su kaltinamojo G. R. teisminio nagrinėjimo metu pateiktais finansiniais dokumentais, specialistė D. B. paaiškino, kad yra pateikti sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. finansiniai dokumentai. Šalia dokumentų yra ir suvestinis registras, t. y. pirkimo dokumentai, kuriuose suregistruotos visos ūkinės operacijos pagal įsigijimo dokumentus. Atliekant sporto klubo finansinių operacijų tyrimą buvo nurodytas tiriamasis laikotarpis iki 2013 m. gegužės 30 d. Peržiūrėjus G. R. pateiktus dokumentus, nustatyta, kad to laikotarpio yra tik 2013 m. balandžio 30 d. vienas dokumentas – apmokėjimas draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini), išlaidos sudaro 20 Lt. Tai yra dokumentas iki G. R. darbo laikotarpio pabaigos. Jis vadovavo sporto klubui iki 2012 m. liepos 3 d. Dalis pateiktų dokumentų yra 2013 m. sausio–gegužės mėnesių, būtent jau to laikotarpio, kai įmonės vadovu buvo O. K.. O. K. darbo laikotarpiu išlaidų suma buvo 5166,39 Lt, 2013 m. sausio–gegužės mėnesių išlaidos sudaro 1765,19 Lt, iš viso O. K. darbo laikotarpiu pateiktų dokumentų yra 6731,58 Lt sumai. G. R. darbo laikotarpiu išlaidos sudaro 20 Lt, tai juos ir įskaito. Specialisto išvadoje nurodyta suma, kuri nepagrįsta dokumentais, mažėja 20 Lt ir mažėja 3 Lt mokestis valstybei, kadangi yra 15 procentų gyventojų pajamų mokestis. Kiti dokumentai pateikti ne tiriamojo laikotarpio, todėl jų nevertina.

Pateikti O. K. darbo laikotarpio dokumentai nesidubliuoja. Buvo pateikti kelių mokesčių kvitai. Tačiau įmonė nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jie vykdė veiklą užsienyje. Jos išvada keistųsi tik 20 Lt ir 3 Lt mokėtina suma į biudžetą. Ji visus dokumentus peržiūrėjo, byloje nebuvo pateikta priėmimo-perdavimo akto iš vieno vadovo kitam vadovui. Jeigu byloje būtų dokumentas, kad G. R. perdavė pinigus O. K., tai tada pinigų disponavimas ir įmonės sąskaita pereitų O. K..

Taip pat galima būtų įskaityti išlaidas pagal sąskaitą faktūrą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tik vien dėl to, kad buvo sumokėta G. R.. Galima būtų mažinti dar 3000 Lt ir 450 Lt sumažėja valstybei mokesčių. Jeigu būtų vertinami visi dokumentai, pateikti iki 2014 m. gruodžio 31 d., tai bendra suma būtų 45490,73 Lt. Jeigu įskaitytų šiuos 45490,73 Lt, tai vis tiek likutis būtų 151117,14 Lt, įvertinus, kad įmonė neturėjo kitų pajamų. Tačiau neturi galimybės įsitikinti, kad visos šitos išlaidos buvo patirtos sporto klubo veikloje. Iš pateiktų čekių negalima nustatyti, kas sumokėjo pinigus.

Dėl svetimo turto pasisavinimo

BK 183 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimą. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/214, 2K-7-84/2012). Teismų praktikoje laikoma, kad tais atvejais, kai įmonės vadovas ar kitas administracijos atstovas iš įmonės kasos ar atsiskaitomosios sąskaitos paima ir panaudoja pinigus neaiškiems tikslams ir, nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių, nepateikia išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tokie pastarųjų veiksmai vertinami kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto iššvaistymas arba pasisavinimas.

Kaip matyti iš specialisto išvados, tyrimo metu įvertinus pinigų likutį sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio pradžioje, t. y. 2009 m. gruodžio 1 d., bei pinigų likutį klubo vadovo G. R. darbo laikotarpio pabaigoje, t. y. 2012 m. liepos 3 d., pagal tyrimui pateiktus sporto klubo apskaitos dokumentus įvertinus gautas pajamas ir padarytas apskaitos dokumentais pagrįstas išlaidas, apskaičiuota, kad sporto klubo vadovo kaltinamojo G. R. darbo laikotarpiu bankomatuose iš kortelės sąskaitų grynais pinigais išimtų 196607,87 Lt (56941,57 Eur) panaudojimas nepagrįstas apskaitos dokumentais. Pats kaltinamasis G. R. neneigia objektyviojo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymio – kaltinime nurodytų pinigų paėmimo fakto, tačiau įrodinėja juos panaudojęs to paties sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“, kuris (duomenys neskelbtini) pervadintas į asociaciją „(duomenys neskelbtini)“, reikmėms. Kaltinamasis tokią savo poziciją grindžia tuo, kad 2013 m. iš tų pačių pinigų klubas dalyvavo devyniuose etapuose ir tapo (duomenys neskelbtini) čempionais, o vienas etapas kainuoja nuo 15000 Lt iki 20000 Lt. Liudytojai A. T., T. V. ir S. V. patvirtino, kad klubo nariai dalyvaudavo varžybose, kad tam buvo naudojamos piniginės lėšos, tačiau jie nurodė, kad kaltinamajam pateikdavo visus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Specialistė teisme paaiškino, jog atliekant tyrimą visi pirminiai dokumentai, iš kurių matėsi, kad pinigai buvo panaudoti klubo veiklai, ir kurių nebuvo suvestinėse, buvo įvertinti. Taigi kaltinamojo versijos, kad paimtus pinigus, nepagrįstus apskaitos dokumentais, jis panaudojo klubo reikmėms, kaltinamojo prašymu teisme apklausti liudytojai nepatvirtino.

Kito kaltinamojo teiginio, kad pinigų panaudojimą pateisinantys dokumentai buvo specialiai pavogti siekiant jam pakenkti, kad dėl vagystės fakto jis kreipėsi į policiją, bylos duomenys taip pat nepatvirtina. Iš kaltinamojo G. R. pateikto pareiškimo kopijos matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 5 d. G. R. kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK dėl sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“, pervadinto į asociaciją „(duomenys neskelbtini)“, pirmininko O. K. buvimo vietos nustatymo, nurodydamas, kad O. K. buvo patikėti visi klubo dokumentai ir pinigai. Taigi, kaltinamasis į policiją kreipėsi ne dėl dokumentų vagystės, o dėl O. K. paieškos. Be to, iš liudytojos G. Š. parodymų matyti, kad O. K., kuris gyveno jos namuose, lietuviškai nekalbėjo, lietuviškai nei skaitė, nei, tuo labiau, rašė, 2012 m. pabaigoje išvažiavo, ir tvarkydama pastarojo kambarį ji rado maišelį bei kartoninę dėžutę dokumentų, juos visus kratos metu paėmė pareigūnai. Kaip matyti iš kratos, atliktos 2013 m. birželio 7 d. G. Š. namuose, ir dokumentų perdavimo akto, visi kratos metu paimti sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai užduočiai atlikti buvo perduoti FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiajai specialistei. Iš kaltinamojo G. R. asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai paimti kratos metu 2013 m. birželio 25 d. Šie bylos duomenys rodo, kad dar iki kaltinamojo G. R. kreipimosi į policiją 2013 m rugpjūčio 5 d., kaip jis teigia – dėl dokumentų vagystės, kratų metu tiek O. K. gyvenamojoje patalpoje, tiek pas patį kaltinamąjį sporto klubo dokumentai jau buvo paimti, ir kratos metu kaltinamasis G. R. turėjo galimybę pateikti visus turimus dokumentus.

Neigdamas savo kaltę dėl sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pasisavinimo, kaltinamasis G. R. vienu metu teigia, kad visi sporto klubo dokumentai ir pinigai, apie 200000 Lt, buvo perduoti naujam klubo vadovui O. K., kad jie buvo pasirašę perdavimo aktą dviem egzemplioriais, jo (kaltinamojo) perdavimo akto egzempliorius dingo, kad pinigai buvo laikomi ir pas jį, ir pas O. K., kad O. K. jam atidavė pinigus klubo veiklos vykdymui, išrašė kasos išlaidų orderį, kurio jis (kaltinamasis) neturi. Kartu kaltinamasis G. R. aiškina, kad klubo pinigų jis išleido tiek, kiek buvo klubo pirmininku, o daugiau išleido O. K., ir jis neturi atsakyti už O. K. veiklą, ir tai, kaip jau minėta, kaltinamasis G. R. nurodo pareiškime policijai dėl O. K. paieškos.

Tokia dviprasmiška kaltinamojo pozicija, pateikiant teismui skirtingas jo paimtų iš sporto klubo atsiskaitomųjų sąskaitų pinigų panaudojimo / perdavimo versijas, teismui duoda pagrindą atmesti jo parodymus, laikant tokius parodymus jo pasirinkta gynybos taktika.

Teismas, spręsdamas G. R. kaltės klausimą, vertindamas naujo sporto klubo vadovo O. K., kuriam, kaltinamojo G. R. teigimu, buvo perduoti ir visi jo iš atsiskaitomosios banko sąskaitos paimti pinigai, galimybes vadovauti sporto klubui, atsižvelgia į jau minėtus liudytojos G. Š. parodymus, kad O. K. visiškai nemokėjo lietuvių kalbos, į šiuos parodymus patvirtinančius liudytojo V. R. paaiškinimus ir pastarojo parodymus, kad sporto klubo O. K. faktiškai neperėmė, nes pastarąjį domino visai kiti dalykai, O. K. neužsiiminėjo kita veikla, išskyrus savo įkurtą įmonę, kuriai vadovavo, o ten dirbo rusakalbiai programuotojai. Liudytojo V. R. teigimu, po sporto klubo perėmimo O. K. gyveno ir dirbo toje pačioje vietoje, jis (V. R.) nematė ir negirdėjo, kad O. K. užsiimtų sportu, važiuotų į varžybas, pastarasis net vairuotojo teisių neturėjo.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis G. R. pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad 2012 m. balandžio 30 d., t. y. kaltinamojo vadovavimo sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu, „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 20 Lt sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio draudimo įmoka, ir sąskaitos faktūros bei kasos pajamų orderio kopijas, iš kurių matyti, kad kaltinamasis G. R. 2012 m. rugsėjo mėnesį sumokėjo 3000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ už patalpų nuomą 2012 metais sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus šiuos bylos duomenis, daroma išvada, kad nepagrįsta apskaitos dokumentais kaltinamojo vadovavimo sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu bankomatuose iš kortelės sąskaitų grynaisiais paimta pinigų suma yra mažesnė, nei nurodyta kaltinime, t. y. 193587,87 Lt (56066,92 Eur).

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis G. R. nepateikė jo bankomatuose iš kortelės sąskaitų grynais pinigais paimtų sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių 193587,87 Lt (56066,92 Eur) panaudojimą patvirtinančių dokumentų, o jo abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti byloje nustatytomis ir ištirtomis aplinkybėmis teiginiai, kad pinigai buvo išleisti sporto klubo reikmėms, nepateikiant konkrečių išlaidas pateisinančių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 str. prasme. Taigi kaltinamojo parodymai dėl jo paimtų pinigų panaudojimo sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pervadinto į asociaciją „(duomenys neskelbtini)“, naudai dalyvaujant varžybose savaime nelaikytini pakankamu pagrindu paneigti tai, kad jis pasisavino jo žinioje buvusį sporto klubo turtą – 193587,87 Lt (56066,92 Eur).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78-2012) pripažįstama, kad kaltininko tvirtinimai, jog įmonės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos įmonės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas. Tai, kad kaltinamasis, teigdamas, jog įmonei priklausančius pinigus panaudojo įmonės interesams, turi pagrįsti duomenimis, kuriuos galima patikrinti BPK nustatyta tvarka, savaime nereiškia ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal BPK 20 str. 4 d. įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, todėl kaltininko, nagrinėjamu atveju – G. R. tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78-2012).

Šiame kontekste pažymima, kad kaltinamasis G. R., būdamas sporto klubo vadovu, žinojo, kad sporto klubo sąskaitoje esančios lėšos yra jam patikėtos ir jis yra atsakingas už šių lėšų panaudojimą sporto klubo reikmėms. Todėl jis žinojo ir apie pareigą atsiskaityti už panaudotas lėšas. Pareiga kaltinamajam pateikti įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti lėšų panaudojimo sporto klubo reikmėms faktą, išlieka ir baudžiamajame procese dėl kaltinimo lėšų pasisavinimu, nes specialisto išvadoje nustatyta ir teisiamajame posėdyje patikslinta pinigų, dėl kurių panaudojimo nebuvo pateikti pateisinantys dokumentai, suma. To pakanka kelti atsakomybės klausimą dėl lėšų panaudojimo, o kaltinamajam, pateikusiam versiją, kad iš sąskaitos paimtos lėšos buvo panaudotos sporto klubo reikmėms, atsiranda pareiga pateikti duomenis, pateisinančius lėšų panaudojimą, kurie patvirtintų, jog lėšos buvo panaudotos sporto klubo reikmėms.

Apibendrindamas tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. R., veikdamas tiesiogine tyčia, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą – sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines paramos lėšas – 193587,87 Lt (56066,92 Eur). Remiantis BK 190 str. turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Taigi akivaizdu, kad kaltinamojo pasisavintas turtas buvo didelės vertės. Todėl kaltinamojo G. R. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 183 str. 2 d.

Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo

BK 222 str. numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Šioje byloje yra aktuali viena iš šių alternatyvių nusikalstamų veikų – apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas. Baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą kyla tik tuo atveju, kai dėl minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai (bent vienas iš jų): negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 222 str. dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka yra nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. Šio įstatymo 21 str. nurodyta, kad atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą yra ūkio subjekto vadovas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad už teisės aktų reikalaujamą sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo atsakingas kaltinamasis G. R., kuris pagal BK 222 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. liepos 3 d. tyčia apgaulingai tvarkė sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė bankomatuose iš klubo kortelės sąskaitų grynais pinigais išimtų 196607,87 Lt paramos lėšų panaudojimą tiesioginei sporto klubo veiklai, ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ (nuo (duomenys neskelbtini) – asociacija „(duomenys neskelbtini)“) 2011–2012 metų įsipareigojimų dydžio.

Iš tiesų, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Specialisto išvadoje teigiama, kad G. R. darbo laikotarpiu bankomatuose iš kortelės sąskaitų grynais pinigais išimtų 196607,87 Lt panaudojimas nepagrįstas apskaitos dokumentais, ir dėl to, t. y. dėl iš sporto klubo atsiskaitomųjų ir kortelės sąskaitų grynais pinigais išimtų 196607,87 Lt panaudojimo nepagrindimo apskaitos dokumentais, tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti sporto klubo 2011 ir 2012 metų įsipareigojimų dydžio.

Kaip jau aptarta anksčiau, byloje konstatuota, kad kaltinamasis sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines paramos lėšas – 193587,87 Lt (56066,92 Eur), paimtas bankomatuose iš kortelės sąskaitų grynais pinigais, pasisavino, nes nepateikė šių pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų. Taigi kaltinamasis G. R. negali būti pripažįstamas kaltu ir dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo remiantis tuo, kad iš sporto klubo atsiskaitomųjų ir kortelės sąskaitų grynais pinigais išimtų 196607,87 Lt (byloje nustatyta – 193587,87 Lt) panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad laikyti kaltinamajam G. R. inkriminuojamas nusikalstamas veikas pagal BK 183 str. 2 d. (dėl 193587,87 Lt pasisavinimo, nepateikiant šių pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų) ir 222 str. 1 d. (dėl 193587,87 Lt panaudojimo nepagrindimo apskaitos dokumentais) nusikalstamų veikų sutaptimi nėra pagrindo, kadangi nagrinėjamu atveju nėra tokios teisinės situacijos, kai kaltininkas, turėdamas pagrindinį tikslą pasisavinti svetimą turtą (BK 183 str.), tai gali padaryti tik apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą (BK 222 str.). Nusikaltimai, numatyti BK 183 str. ir 222 str., tokioje situacijoje iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) visos kaltininko veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebus pasiekiamas pagrindinis tikslas, tačiau šioje byloje kaltinamojo G. R. veiką nepateikiant sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių 193587,87 Lt panaudojimą patvirtinančių dokumentų kvalifikuoti ir kaip svetimo turto pasisavinimą, ir tą pačią veiką laikyti apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu nėra pagrindo.

G. R. pagal BK 222 str. 1 d. kaltinamas ir tuo, kad nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2012 m. liepos 3 d. tyčia organizavo apgaulingą vadovaujamo sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes nuo 2011 m. spalio 19 d. minėtame sporto klube nebuvo tvarkomi pirkimo operacijų žurnalas ir kasos knyga, dėl to negalima įvertinti paramos gavimo ir panaudojimo pateiktų 2011 ir 2012 metų metinių ataskaitų duomenų teisingumą ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2011–2012 metų įsipareigojimų dydžio.

Spręsdamas kaltinamojo G. R. kaltės klausimą, visų pirma teismas atsižvelgia į tai, kad, kaip jau minėta, BK 222 str. dispozicija yra blanketinė, tačiau G. R. pateiktame kaltinime dėl pirkimo operacijų žurnalo ir kasos knygos netvarkymo nenurodyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą.

Antra, kaltinime įvardytų apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padarinių – negalėjimo iš dalies nustatyti sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ (nuo (duomenys neskelbtini) – asociacija „(duomenys neskelbtini)“) 2011–2012 metų įsipareigojimų dydžio nepatvirtina bylos duomenys. Atkreipiamas dėmesys, kad minėti padariniai turi būti nustatyti kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Šioje byloje pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad nuo 2011 m. spalio 19 d. kaltinamojo G. R. vadovaujamas sporto klubas netvarkė pirkimo operacijų žurnalo ir kasos knygos, dėl to negalima nustatyti duomenų teisingumo įrašymo į Paramos gavimo ir panaudojimo 2011 m. ir 2012 m. metines ataskaitas, tačiau specialisto išvadoje nėra konstatuota, kad šie buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai būtų sukėlę baudžiamajai atsakomybei už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą kilti būtinus padarinius (bent vieną iš jų): negalėjimą visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tokie padariniai specialisto išvadoje nurodyti tik dėl 2011–2012 metais iš sporto klubo-asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų ir kortelės sąskaitų grynais pinigais išimtų 196607,87 Lt panaudojimo nepagrindimo apskaitos dokumentais (apie tai jau pasisakyta anksčiau).

Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 str. taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus, ir tik tuomet, jei to padaryti tokiu būdu negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014). Kaip matyti iš specialisto išvados ir specialistės paaiškinimų teisiamajame posėdyje, pagal tyrimui pateiktus sporto klubo dokumentus buvo įvertintos sporto klubo gautos pajamos bei apskaitos dokumentais pagrįstos išlaidos ir nekilo kliūčių nustatant kaltinamojo G. R. paimtų pinigų, kurių panaudojimas nepagrįstas apskaitos dokumentais, sumą. Be to, specialistės aiškinimu, nors ir nebuvo pateikti suvestiniai apskaitos registrai, buvo įvertinti pateikti atskiri niekur nesuregistruoti dokumentai, ir to laikotarpio, kuriuo nėra registro, jei būtų pateikti dokumentai, kurie buvo išrašyti tai įmonei, juos taip pat vertintų.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad kaltinamojo G. R. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 str. 1 d., sudėties, todėl jis išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamojo G. R. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikaltimą kaltinamajam G. R. teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais. Kaltinamasis G. R., veikdamas tiesiogine tyčia padarė baigtą sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), nusikalto neišnykus teistumui už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (BK 222 str. 1 d.), dėl to jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgia ir į tai, kad, remiantis LITEKO duomenimis, 2015 m. gegužės 8 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu (nuosprendis neįsiteisėjęs) G. R. nuteistas už analogišką veiką (BK 183 str. 1 d.), padarytą tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir šioje byloje nagrinėjama veika, be to, jis anksčiau taip pat jau buvo teistas, nors teistumas ir išnykęs, už tyčinius nusikaltimus nuosavybei – BK 182 str. 2 d., 186 str. 2 d. (2 t., 26–32 b. l.), daug kartų baustas administracine tvarka (2 t., 33–40 b. l.). Visos šios aplinkybės neigiamai apibūdina kaltinamojo G. R. asmenį, byloja apie jo pavojingumą visuomenei, liudija apie tai, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl jau susiformavusių jo antivisuomeninių nuostatų, ir leidžia teismui daryti išvadą, kad anksčiau taikytos bausmės jam pozityvaus poveikio nepadarė, tai jam nebuvo pakankamas įspėjimas ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Parinkdamas bausmės dydį kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Įvertinęs visas šias reikšmingas nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d., pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kartu atsižvelgęs ir į BK 183 str. 2 d. sankcijos griežtumą (laisvės atėmimas iki 10 metų), taip pat į tai, kad kaltinamasis dirba, turi mažametį vaiką (2 t., 200, 203 b. l.), teismas sprendžia, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo G. R. atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas paskyrus jam už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę už BK 183 str. 2 d. sankcijoje nustatytą tokios bausmės vidurkį.

Pagal šiuo metu naujai įsigaliojusias BK 75 str. nuostatas (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554, įsigaliojęs nuo 2015-03-24), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimas, kaip bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas.

Anksčiau nurodytos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, teismo įsitikinimu, neleidžia daryti išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamojo G. R. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismo nuomone, kaltinamajam atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jis bus nepakankamai nubaustas, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, be to, teismui kyla pagrįstų abejonių, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Todėl kaltinamajam G. R. netaikomos BK 75 str. nuostatos.

Remdamasis tais pačiais padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančiais bylos duomenimis laisvės atėmimo bausmę teismas kaltinamajam skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.).

BK 72 str. 2 d. numatyta, kad konfiskuojamas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d., dalykas – svetimas turtas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. R. pasisavino svetimą turtą – 193587,87 Lt (56066,92 Eur) sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“ (nuo (duomenys neskelbtini) – asociacija „(duomenys neskelbtini)“) priklausančių piniginės paramos lėšų, taigi kaltinamasis iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d., gavo turtinės naudos – 56066,92 Eur. Civilinis ieškinys dėl šios sumos išieškojimo byloje nepareikštas, todėl tokio dydžio pinigų suma, vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 d., konfiskuojama iš kaltinamojo valstybės nuosavybėn.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį dėl 29491 Lt pajamų mokesčio išieškojimo iš G. R. į valstybės biudžetą, remiantis 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 5 str., 6 str., 22–24 str. nuostatomis, kadangi iš sporto klubo-asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ kortelės sąskaitų bankomatuose grynais pinigais paimti 196607,87 Lt, kurių panaudojimas įmonės veikloje nepagrįstas apskaitos dokumentais, pripažįstant šiuos pinigus G. R. pajamomis, nesusijusiomis su darbo santykiais, todėl apmokestinamomis 15 proc. pajamų mokesčio tarifu (2 t., 57–58 b. l.). Kaip jau minėta, kaltinamojo G. R. pasisavintas turtas – 56066,92 Eur, yra nusikalstamos veikos rezultatas, t. y. gautas nusikalstamu būdu, taigi negali būti laikomas pajamomis, nesusijusiomis su darbo santykiais, ir apmokestinamomis 15 proc. pajamų mokesčio tarifu remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu. Todėl civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 29491 Lt (8541,18 Eur) pajamų mokesčio išieškojimo iš G. R. į valstybės biudžetą atmetamas kaip nepagrįstas (BPK 115 str. 1 d.).

Kaip matyti iš bylos duomenų (2 t., 136 b. l.), už kelionės išlaidas į teisiamąjį posėdį liudytojai G. Š. išmokėta 121,10 Lt (35,07 Eur) valstybės lėšų. Kaltinamasis G. R. pripažįstamas kaltu, todėl šios proceso išlaidos (BPK 103 str. 1 p.) priteisiamos iš jo valstybei (BPK 105 str. 1 d.).

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 2814 lapų dokumentų – paliktini prie baudžiamosios bylos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. ir jam paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. R. sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. R. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str., iš G. R. konfiskuoti 56066,92 Eur, gautų iš nusikalstamos veikos.

G. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį dėl 29491 Lt (8541,18 Eur) pajamų mokesčio išieškojimo iš G. R. į valstybės biudžetą atmesti.

Priteisti iš G. R. 35,07 Eur proceso išlaidų valstybei.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 2814 lapų dokumentų – palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.