Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Elenos Vainienės ir Lino Žukausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo G. R. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dviem) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

G. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš G. R. konfiskuota 56 066,92 Eur, gautų iš nusikalstamos veikos.

Iš nuteistojo G. R. priteista 35,07 Eur proceso išlaidų valstybei.

Civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 29 491 Lt (8 541,18 Eur) pajamų mokesčio išieškojimo iš G. R. į valstybės biudžetą atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. nuteistas už tai, kad būdamas sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2012 m. liepos 10 d. pervardintas į asociaciją „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2004 m. gegužės 27 d. įregistruotos adresu: (duomenys neskelbtini), valdybos ir klubo pirmininku, nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. liepos 3 d. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: tyrimo metu nenustatytu tiksliu laikotarpiu ir nenustatytoje vietoje, skirtinguose bankomatuose iš klubo kortelės sąskaitų grynais pinigais išimtas 193 587,87 Lt (56 066,92 Eur) – sporto klubui priklausančias piniginės paramos lėšas.

G. R. buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas sporto klubo-asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2012 m. liepos 5 d. pervardintas į asociaciją „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2004 m. gegužės 27 d. įregistruotos adresu: (duomenys neskelbtini), valdybos ir klubo pirmininku, ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 21 straipsnį, atsakingu už apskaitos organizavimą, nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. liepos 3 d. tyčia apgaulingai tvarkė sporto klubo-asociacijos būdamas sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, tai yra buhalterinės apskaitos dokumentuose nepagrindė bankomatuose iš klubo kortelės sąskaitų grynais pinigais išimtų 196 607,87 Lt paramos lėšų panaudojimą tiesioginei sporto klubo veiklai.

Be to, jis buvo kaltinamas ir tuo, kad nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2012 m. liepos 3 d. tyčia organizavo savo vadovaujamo sporto klubo-asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingą buhalterinę apskaitą, nes nuo 2011 m. spalio 19 d. minėtame sporto klube nebuvo tvarkomi pirkimo operacijų žurnalas ir kasos knyga, dėl ko negalima įvertinti paramos gavimo ir panaudojimo pateiktų metinių ataskaitų už 2011-2012 metus duomenų teisingumo, ir dėl šių priežasčių negalima iš dalies nustatyti sporto klubo-asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2012 m. liepos 5 d. pervardintas į asociaciją „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“) įsipareigojimų dydžio už 2011-2012 metus.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo G. R. apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas nepilnai ištyrė nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, todėl, atlikus apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimą, konstatuotina, jog nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl G. R. kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Šioje dalyje nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Taip pat, naikinama ir kita nuosprendžio dalis, kuria G. R. išteisintas dėl kaltinimų padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, nes išteisinimo motyvai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nustatytas ne tas išteisinimo pagrindas – BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas. G. R. išteisinamas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Šios nusikalstamos veikos subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, t. y. esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams. Patikėtas turtas (turtinė teisė) – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu tiesiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas (turtinė teisė), į kurį kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus arba dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas patikėtas, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo, nors ir nėra materialiai atsakingi už turtą (turtinę teisę).

Pagal suformuotą teismų praktiką pagal BPK 183 straipsnį kaip turto pasisavinimą, turi būti įvertintas ne pinigų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas, bet ir tai, ar juos paimant bei panaudojant įmonei buvo padaryta žala. Esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo įmonės vadovas, paimdamas pinigus ir jais disponuodamas: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti ar įmonės reikmėms. Todėl turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje pripažįstama, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (LAT nutartys Nr. 2K-208/2008, Nr. 2K-368/2008, Nr. 2K-163/2009, Nr. 2K-P-78-2012). Toks lėšų panaudojimo įmonės reikmėms faktas turi būti nustatytas įrodymais.

Iš byloje esančių juridinio asmens registro dokumentų matyti, kad sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2012 m. liepos 10 d. pervardintas į asociaciją „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“) laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 27 d. iki 2012 m. liepos 3 d. klubo pirmininku buvo G. R.. Pagal 2012 m. balandžio 6 d. Visuotinio narių susirinkimo protokolą Nr. 12/04/06 visuotiniame narių susirinkime nutarta nuo 2012 m. birželio 25 d. klubo pirmininku išrinkti O. K., pakeisti sporto klubo pavadinimą iš „(duomenys neskelbtini)“ į asociaciją „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, pakeisti buveinės adresą iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), įgalioti išrinktą pirmininką O. K. pasirašyti asociacijos įstatus, sutvarkyti visus reikiamus dokumentus VšĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre (t. 1, b. l. 14-57). VšĮ „Registrų centras“ Šiaulių filiale 2012 m. birželio 28 d. buvo gautos formos susijusios su juridiniu asmeniu „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2012 m. liepos 10 d. pervardintas į asociaciją „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“), kurios pasirašytos O. K. (t. 1, b. l. 58-68). Šie dokumentai patvirtina apie sporto klubo vadovybės pasikeitimą ir juridinį faktą apie teisinių pareigų ir teisių perėmimą. Iš liudytojų G. Š. ir V. R. parodymų matyti, kad jie išsakė savo nuomonę apie O. K. kaip fiktyvų „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2012 m. liepos 10 d. pervardintas į asociaciją „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“) pirmininką, argumentuodami tuo, jog jis visiškai nemokėjo lietuvių kalbos. Teisėjų kolegija kritiškai vertina šių liudytojų parodymus, atsižvelgia ir į tai, kad jau pirmosios instancijos teisme liudytojas V. R. pripažino, jog jo santykiai su G. R. yra blogi bei tai, jog jis ir liudytoja G. Š. buvo sugyventiniai (t. 1, b. l. 161-164, t. 2, b. l. 127-134). Tokius jų parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Visų pirma, O. K. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (t. 3, b. l. 118). Antra, iš VšĮ „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, jog jis Lietuvoje buvo akcininkas ir direktorius ir kitos įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 154-160). Trečia, iš apeliacinės instancijos teisme duotų liudytojo V. R. parodymų seka, kad šis liudytojas dalyvavo 2012 m. balandžio 6 d. vykusiame sporto klubo visuotiniame susirinkime ir pasirašė dėl naujo prezidento perrinkimo, po to, kai O. K. buvo išrinktas klubo prezidentu, galėjo jam padėti užpildyti su tuo susijusius dokumentus. Patvirtino, kad O. K. turėjo ir kitą įmonę Lietuvoje (t. 4, b. l. 8-10). Tai, rodo, kad O. K. lietuvių kalbos nemokėjimas ar nepakankamas jos mokėjimas netrukdė jam dirbti Lietuvoje, užsiimti verslu. Visa tai duoda pagrindą daryti išvadą, kad pastarasis galėjo perimti dokumentus susijusius su sporto klubu „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2012 m. liepos 10 d. pervardintas į asociaciją „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“) ir jam vadovauti. Tuo labiau, kad šias aplinkybes patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateiktos 2012 m. liepos 3 d. dokumentų priėmimo-perdavimo akto bei Piniginių lėšų inventorizacijos ir perdavimo akto Nr. 3 kopijos su G. R. ir O. K. parašais. Atkreiptinas dėmesys, kad 2012 m. liepos 3 d. dokumentų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, jog jis sudarytas lietuvių ir rusų kalbomis po kiekvieną šaliai. Tokiu būdu liko nepaneigta, kad O. K. iš tiesų perėmė vadovavimą sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2012 m. liepos 10 d. pervardintas į asociaciją „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“). Apeliacinės instancijos teisme buvo siekiama apklausti liudytoju O. K., tačiau buvo nustatyta, jog jis išvykęs iš Lietuvos, nepavyko jo rasti ir buvusiu jo gyvenamosios vietos adresu Ukrainoje. Atkreiptinas dėmesys, jog atliekant ikiteisminį tyrimą buvo pasitenkinta tik liudytojų V. R. ir G. Š. apklausa ir nebandyta plačiau aiškintis pirmiau aptartų aplinkybių.

Taip pat, liko nepaneigti G. R. argumentai, jog grynųjų pinigų, už kurių pasisavinimą jis nuteistas, buvo naudojami klubo reikmėms, o pagrindinė dalis buvo perduota O. K.. Priešingai nė nurodė pirmosios instancijos teismas iš liudytojo A. T. parodymų matyti, kad jis yra klubo narys ir dalyvaudavo varžybose, todėl kartais disponuodavo klubo pinigais, nes tekdavo Vokietijoje pirkti automobiliams detales. Grynus pinigus jam duodavo G. R., o kartais ir O. K.. Už gautus pinigus visada pasirašydavo, jeigu likdavo likutis juos grąžindavo G. R. kartu su įsigytų detalių dokumentais. Teigia, kad grynieji pinigai buvo leidžiami automobilių detalėms, padangoms, kurių vienoms varžyboms reikdavo 6-10 po 1 000 Lt, sportiniam kurui 5 Lt/l, kurio reikdavo apie 2 000 Lt, starto mokesčiui apie 1 500 Lt Lietuvoje, o užsienyje apie 2 000 Eur (t. 2, b. l. 164-166). Liudytojas T. V. parodė, kad yra šio klubo mechanikas, todėl jam tekdavo pirki automobiliams detales, o brangesnes pirkdavo G. R.. Po kiekvienų varžybų reikėdavo tvarkyti automobilius, todėl jei būdavo sudaužytas automobilis reikdavo apie 30-40 tūkstančių Lt (t. 2, b. l. 166-167). Liudytoja S. V. irgi patvirtino esanti klubo narė, todėl kartais pirkdavo įvairius daiktus, o pinigus gaudavo iš G. R. grynais (t. 2, b. l. 191-192). Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad gryni pinigai buvo naudojami klubo veiklai, bet už panaudotus pinigus jie pateikdavo ir buhalterinius dokumentus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ne visi buhalteriniai dokumentai buvo surinkti ir ištirti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliekamas įrodymų tyrimas, kurio metu apklaustas G. R. parodė, kad ir šiuo metu yra buvusio sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ (dabar į asociacija „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“) pirmininkas. Sudaryta sutartis su įmone dėl sporto klubo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Nurodė, kad sporto klubas yra perėmęs iš buvusio direktoriaus O. K. dalį pinigų, materialinių vertybių ir dokumentų. Jis patvirtino, kad sporto klubo nariai ir toliau vykdo veiklą iš perimtų pinigų (t. 3, b. l. 108, 187).

Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti buhalteriniai ir kiti dokumentai – varžybų tvarkaraščiai, apdovanojimų raštai, iš kurių matyti, kad sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“ – nuo 2012 m. liepos 10 d. pervardintas į asociaciją „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, iki šiol vykdo veiklą ir jos nariai dalyvavo 2007-2013 m. organizuojamuose ralio varžybose. Tarp jų yra 2012 m. liepos 3 d. dokumentų priėmimo-perdavimo akto kopija su G. R. ir O. K. parašais, 2012 m. liepos 3 d. piniginių lėšų inventorizacijos ir perdavimo akto Nr. 3 kopija, kurioje nurodoma, kad inventorizacijos metu faktiškai rasta 118 703 Lt (t. 3, b. l. 125-128,175-184, 192-192A). Taip pat, buvo pateikti buhalteriniai dokumentai už 2012-2016 m., iš kurių matyti, kad „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ šiuo laikotarpiu disponavo pinigais, už kuriuos buvo perkamas kuras, automobilių detalės ir kt. (prie bylos pridėti 5 aplankai, 281 lapas). Apklausti liudytojai S. V., G. V., T. V. ir A. J. patvirtino, kad iki šiol sporto klubas vykdo veiklą, nors ir nebuvo gauta parama. Liudytojai teigė, kad ryškiausi buvo 2013 m. kuomet tapo Lietuvos čempionais (t. 3, b. l. 164-168).

Specialistė D. B. peržiūrėjusi jai pateiktus dokumentus apeliacinės instancijos teisme sutiko, kad sporto klubas ir toliau vykdė veiklą, nors ir nėra gavęs daugiau paramos. Nurodė, kad jai buvo pateikti dokumentai iki 2011 m. spalio 19 d. Jai nebuvo pateikta kasos knyga už 2012 m. birželio 30 d. laikotarpį, priėmimo-perdavimo aktas, inventorizacijos aktas. Realaus pinigų likučio nustatyti nėra galimybės. Be to, jei būtų atsižvelgta į tai, kad O. K. buvo perduota 118 703 Lt, tai minėtą sumą reiktų atimti iš nustatytos, kaip G. R. nepateisintos buhalteriniais dokumentais, t. y. iš 196 607,87 Lt. Specialistė paaiškino, kad priėmimo-perdavimo akte nurodyta pinigus perduoti „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ direktoriui O. K. atitinka Visuotiniame akcininkų susirinkime priimtam sprendimui dėl įmonės naujo pavadinimo, todėl jame galėjo būti įrašytas būtent toks sporto klubo pavadinimas. Įmonės įregistravimą atlieka naujas vadovas, kuris įregistravimą ir dokumentų pateikimą gali atlikti vėliau. Dokumentų priėmimo-perdavimo akto 8 punkte yra įrašyti dokumentai, kurie jos manymu nebuvo perduoti, nes dokumentai už tiriamąjį laikotarpį buvo palaidi, t. y. nesudėlioti, nesurūšiuoti ir nesusegti (t. 3, b. l. 187-188). Teisėjų kolegijos nuomone, dokumentų nesugrupavimas nereiškia, kad jie iš viso pilna apimti nebuvo perduoti naujam vadovui O. K., todėl negalima padaryti ir neabejotinos išvados, jog nebuvo perduoti sporto klubo buhalteriniai dokumentai ir pinigai.

Taigi, pirmiau aptarti įrodymai nepatvirtina, jog G. R. iš banko sąskaitos išimtus pinigus pavertė savo turtu, o atvirkščiai, iš jų matyti, jog dalis pinigų buvo naudojama sporto klubo veiklai net iki 2016 m. dalyvauti varžybose, pirkti kurą, automobilių detales ir t.t., o pagrindinė dalis pinigų 118 703 Lt buvo perduota O. K.. Dėl minėtų aplinkybių neįmanoma nustatyti ir tai, ar sporto klubui buvo iš viso padaryta žala.

Įvertinusi byloje buvusius ir naujai ištirtus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. R. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, požymių, todėl jis išteisinamas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Prokuroras apeliaciniame skunde prašo G. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už šią veiką atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti, t. y. iš tų dokumentų turi matytis juridinio asmens veikla, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydis ar struktūra. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas. Apgaulinga įmonės buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neaktyviais. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia, o subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 16 metų fizinis asmuo, apgaulingai tvarkantis įmonės buhalterinę apskaitą, taip pat ir juridinis asmuo.

G. R. buvo kaltinamas tuo, jog būdamas sporto klubo-asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos ir klubo pirmininku, ir atsakingu už apskaitos organizavimą, nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. liepos 3 d. tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais bankomatuose iš klubo kortelės sąskaitų grynais pinigais išimtų 196 607,87 Lt paramos lėšų panaudojimo tiesioginei sporto klubo veiklai.

Pirmosios instancijos teismas išteisindamas G. R. dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo 196 607,87 Lt (byloje nustatyta – 193 587,87 Lt) sumai argumentavo tuo, jog minėtą pinigų sumą G. R. pasisavino, todėl jis negali būti teisiamas dar ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes tai buvo pasisavinimo būdas. Prokuroras apeliaciniame skunde, teigdamas, kad toks pirmosios instancijos teismo argumentavimas nepagrįstas, yra teisus, nes, jei apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą padaromos ir kitos nusikalstamos veikos, tame tarpe ir turto pasisavinimas, visos jos kvalifikuojamos kaip sutaptis pagal BK 222 straipsnį ir atitinkamus kitus BK straipsnius.

Teisėjų kolegija, ištyrusi visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnyje, tačiau įrodymų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą, kad šią nusikalstamą veiką padarė G. R., nepakanka. Tuo labiau, jog apygardos teismas, spręsdamas dėl G. R. kaltės netvarkius pirkimo operacijų žurnalo ir kasos knygos, pagrįstai konstatavo, jog kaltinime įvardinti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai pagal BAĮ specialisto išvadoje nenurodyti, kaip pažeidimai, sukėlę baudžiamajai atsakomybei būtinus padarinius (bent vieną iš jų): negalėjimą visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Iš byloje esančios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau FNTT prie VRM) Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013 m. gruodžio 4 d. specialisto išvados Nr. 5-4/117 matyti, kad specialistei buvo pateikti dokumentai paimti kratų metu ir remdamasi jais ji konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. liepos 3 d. sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2012 m. liepos 10 d. pervardintas į asociaciją „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“) pirmininku buvo įregistruotas G. R., kuris pagal BAĮ 10, 11, 21 straipsnius atsako už buhalterijos tvarkymą ir organizavimą. Apskaičiavo, kad iki 2012 m. liepos 3 d. (pirmininko G. R. darbo laikotarpio pabaigoje) apskaitos dokumentais nepagrįstas 196 607,87 Lt paramos panaudojimas, todėl buvo pažeistos BAĮ 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, kas lėmė, jog iš dalies negalima nustatyti sporto klubo-asociacijos „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų dydžio už 2011 m. ir 2012 m. (t. 1, b. l. 172-184). Specialistė D. B. apeliacinės instancijos teisme taip pat patvirtino, kad jai tyrimui buvo pateikti dokumentai tik iki 2011 m. spalio 19 d. (t. 3, b. l. 187-188). Tačiau iš byloje esančių G. R. parodymų matyti, kad jis tvirtino perdavęs visus buhalterinius dokumentus susijusius su sporto klubu „(duomenys neskelbtini)“, kuris visuotinio susirinkimo metu buvo pervardintas į asociaciją „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, naujajam vadovui O. K. (t. 2, b. l. 207-209). Tokius jo parodymus iš dalies patvirtina liudytojos G. Š. parodymai, kad jos namo kambaryje, kuriame gyveno O. K., atlikus kratą buvo rasti dokumentai susiję su sporto klubu (t. 2, b. l. 127-129). Kratos protokoluose užfiksuota, kad juridinio asmens buhalteriniai dokumentai buvo rasti ir paimti iš G. Š. priklausančio namo, kuriame gyveno O. K., esančio (duomenys neskelbtini), ir iš S. V. priklausančio buto, kuriame gyveno G. R., esančio (duomenys neskelbtini). Kratos metu dalyvavę asmenys dėl kratos protokolų surašymo ir išimtų daiktų pastabų nepateikė ir po jais pasirašė (t. 1, b. l. 126-127, 132-133). Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad dalį sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2012 m. liepos 10 d. pervardintas į asociaciją „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“), dokumentų rado pats G. R. sporto klubo nurodytos buveinės seife, kuris buvo (duomenys neskelbtini), ir pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui (t. 3, b. l. 192A). Dokumentų radimą buvusiame sporto klubo buveinėje patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas V. R. (t. 4, b. l. 8-10). Tarp minėtų dokumentų buvo rasta 2012 m. liepos 3 d. dokumentų priėmimo-perdavimo akto kopija su G. R. ir O. K. parašais, 2012 m. liepos 3 d. piniginių lėšų inventorizacijos ir perdavimo akto Nr. 3 kopija, kurioje nurodoma, kad inventorizacijos metu faktiškai rasta 118 703 Lt ir perduota O. K..

Byloje yra ir G. R. 2013 m. rugpjūčio 5 d. pareiškimas Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl O. K. ir asociacijos „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ dokumentų, pinigų dingimo (t. 3, b. l. 1). 2013 m. rugpjūčio 14 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog O. K. iki šiol yra klubo pirmininkas, jokios informacijos apie tai, jog jis neatlieka savo funkcijų ir yra atleistas iš pirmininko pareigų nėra, todėl O. K. veiksmuose nėra nusikaltimų požymių, numatytų BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir todėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 3, b. l. 2). Iš to matyti, kad jau 2013 m. rugpjūčio 5 d. buvo keliamas klausimas ne tik dėl dokumentų ir pinigų, bet ir dėl paties O. K. dingimo. Tokiu būdu, lieka nepaneigti nuteistojo G. R. parodymai, kad po O. K. dingimo jam nebuvo perduoti asociacijos „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje situacijoje neįmanoma nustatyti, kurioje grandyje dingo dalis buhalterinių apskaitos dokumentų: ar G. R. juos nepilnai perdavė O. K., ar jie buvo pilnai perduoti, kaip ir nurodyta 2012 m. liepos 3 d. dokumentų priėmimo-perdavimo akte, tačiau jų neišsaugojo O. K.. Lieka neįrodyta, jog G. R. neperdavė visų sporto klubo (duomenys neskelbtini)“ (nuo 2012 m. liepos 10 d. pervardintas į asociaciją „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“) buhalterinių dokumentų ir pinigų naujajam pirmininkui O. K.. Esant tokiai situacijai G. R. išteisinamas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo 193 587,87 Lt sumai, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

G. R. išteisinus iš visų jam pateiktų kaltinimų naikinami Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžiu jam paskirti: kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ir turto konfiskavimas 56 066,92 Eur sumai (BK 72 straipsnis). Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 29 491 Lt (8 541,18 Eur) pajamų mokesčio išieškojimo iš G. R. į valstybės biudžetą paliekamas nenagrinėtu. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 5 dalimi iš G. R. neišieškomos proceso išlaidos valstybei (35,07 Eur).

Apeliacinės instancijos teismui pateikti 5 aplankai su buhalterinės apskaitos dokumentų kopijomis už 2012-2016 m. bei Šiaulių apygardos teismui pateikti daiktiniai įrodymai – sporto klubo (duomenys neskelbtini)“ (nuo 2012 m. liepos 10 d. pervardintas į asociaciją „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“) buhalterinės apskaitos dokumentai paliekami saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį:

G. R. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

G. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį dėl 2 9491 Lt (8 541,18 Eur) pajamų mokesčio išieškojimo iš G. R. į valstybės biudžetą palikti nenagrinėtą.

Nepriteisti iš G. R. 35,07 Eur proceso išlaidų valstybei.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 2814 lapų ir 5 aplankai, 281 lapas – paliekami prie baudžiamosios bylos.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.