Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2017-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-13-354/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-06-03Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2016-11-30Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-01-16Šiaulių apygardos teismas
  4. KasacijaNutartis · 2017-06-22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-01-16
Bylos Nr.
1-13-354/2017
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-03028-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzeviči, Nijolė Matuzevičienė
Kaltinamasis
M. Ž.
Advokatai
Henrikas Oseckis
Baudžiamoji byla Nr. 1-13-354/2017Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03028-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.1.10.1; 1.1.9.7; 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.11; 2.3.6.4.5
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 16 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė,sekretoriaujant Renatai Kovierei,dalyvaujant prokurorui Ričardui Bendikui,gynėjui advokatui Henrikui Oseckiui,kaltinamajam M. Ž.,specialistei Stanislavai Spietinienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,,Š.“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 str. 2 d., 223 str. 1 d.,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. Ž., būdamas UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku bei užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingu už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „S.“ turtą, 2012 m. sausio 1 d. kaip atskaitingas asmuo, turėdamas savo žinioje 10 391,65 Lt įmonės grynųjų pinigų likutį, kurių panaudojimas nebuvo pateisintas apskaitos dokumentais, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. kaip atskaitingas asmuo disponavo įmonės grynaisiais pinigais: 117 433 Lt paėmė iš AB ,,Ū.“ esančios įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 550 Lt paėmė iš AB ,,D.“ esančios įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), taip kaip atskaitingas asmuo iš viso iš įmonės banko sąskaitų gavo 117 983 Lt, 285 210,73 Lt gavo iš prekių ir paslaugų pirkėjų, 231,99 Lt gavo iš UAB „B.“, iš viso per 2012 m. grynaisiais pinigais kaip atskaitingas asmuo gavo 403 425, 72 Lt, kurių dalies – 48 422,07 Lt (14 024 Eur) panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė ir į UAB „S.“ kasą pinigų neįnešė, taip pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „S.“ priklausantį, turtą – įmonės pinigines lėšas, iš viso 48 422,07 Lt (14 024 Eur).

Be to, kaltinamasis M. Ž., būdamas UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingas už UAB „S.“ buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. neužtikrino tinkamo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir nepateikė UAB „S.“ įmonės apskaitą tvarkančioms įmonėms: laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. IĮ „A.“, laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. – UAB „M.“, įmonės atliktas ūkines operacijas patvirtinančių dokumentų, dėl to įmonės apskaitoje nebuvo užfiksuota dalis ūkinių operacijų, ir taip aplaidžiai buvo tvarkoma UAB „S.“ buhalterinė apskaita, o būtent:

- pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., nustatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, į apskaitą neįtrauktos ūkinės operacijos dėl 40 340 Lt pajamų grynaisiais pinigais gavimo pagal UAB „S.“ pinigų priėmimo kvitus: 2012-06-18, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – 17 000 Lt, 2012-07-05, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 000 Lt, 2012-07-07, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – 20 640 Lt, 2012-11-14, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – 700 Lt, dėl to iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. bendrovės turto ir jo struktūros;

- pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., nustatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d., nustatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, į UAB „S.“ apskaitą be apskaitos dokumentų įtrauktos ūkines operacijos dėl 12 636,74 Lt išlaidų grynaisiais pinigais: 2012-06-08 sumokėta UAB „So.“ 2038,03 Lt, 2012-08-30 sumokėta „L.“ 229,53 Lt už kurą, 2012-08-31 sumokėta UAB „B.“ 6523,09 Lt, 2012-10-31 sumokėta UAB „T.“ 232,22 Lt, 2012-10-31 sumokėta Š. už prekes 1000 Lt, 2012-11-09 avansinėje apyskaitoje nurodytos „grąžinamos lėšos“ 1342,81 Lt ir 1271,06 Lt, todėl pagal bendrovės apskaitą ir apskaitoje pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. UAB „S.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;

- pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., nustatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, į apskaitą neįtrauktos ūkinės operacijos dėl užsakovui A. Ž. atliktų darbų už 98 347,11 Lt (be PVM, su PVM – 119 000 Lt) pagal 2012-10-10 sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pagal bendrovės apskaitą ir apskaitoje pateiktus dokumentus negalima iš dalies nustatyti 2012 metų UAB „S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros;

- pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., nustatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d., nustatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, ūkinė operacija dėl 34 932,75 Lt vertės statybinių medžiagų ir inventoriaus nurašymo į sąnaudas (objekto pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“) pagal 2012-05-30 sunaudotų medžiagų nurašymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukta į veiklos sąnaudas, o ūkinė operacija dėl darbų atlikimo šiame statybos objekte nepagrįsta apskaitos dokumentais (darbų atlikimo aktais, PVM sąskaitomis faktūromis) ir neįtraukta į apskaitą, todėl negalima nustatyti bendrovės veiklos pajamų ir pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti 2012 metų UAB „S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Įrodymai

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. Ž. kaltu prisipažino iš dalies – tik dėl aplaidaus buhalterijos tvarkymo, ir parodė, kad 2012 metais, matydamas, jog įmonės (UAB „S.“) situacija ganėtinai bloga ir įmonė nebesugebės laiku atlikti savo įsipareigojimų, taip pat buvus didelei rizikai, kad gali nepavykti susitarti su kreditoriais dėl mokėjimo grafikų, nusprendė padalyti riziką. 2012 m. gruodžio mėnesį buvo įdėjęs skelbimą, kad įmonei reikalingi darbuotojai. Į pardavėjo pareigas kreipėsi ir M. A., jaunas ir perspektyvus jaunuolis. Matydamas, kad M. A. gerai sekasi, pastarajam jis pasiūlė bendradarbiauti ir statybos veikloje. M. A. sutiko. Jis (kaltinamasis) buvo girdėjęs apie tai, kad UAB ,,Š.“ tuometinis savininkas J. S. nori parduoti bendrovę, todėl pastarajam pareiškė, jog nori nupirkti jo įmonę. Apie tai jau buvo kalbėjęs ir su M. A.. J. S. pardavė įmonę M. A. už 1 Lt, esą todėl, kad įmonės dokumentai nebuvo tvarkingi. Jie pradėjo veiklą. Tęsiant UAB „S.“ sutartį, pirmasis darbas buvo A. Ž. namas, visi tie pinigai – 64 676 Lt – buvo avansinis mokėjimas už statybos darbus ir buvo jo (kaltinamojo) žinioje. Kad statybos darbus atliko kita įmonė, A. Ž. buvo žinoma. Taip UAB ,,Š.“ pradėjo veiklą. Įmonė turėjo užsakymą ir galimybę uždirbti. Kadangi M. A. buvo stropus ir kruopštus, pastarajam buvo patikėti dokumentai ir direktoriaus pareigos. Tačiau jie dirbo neilgai, nuo kovo pabaigos iki gegužės 25 dienos, nes tą dieną šokdamas parašiutu jis susilaužė koją, tapo nedarbingas. Jis A. Ž. pasakė, kad darbai kuriam laikui sustos. Jam sergant M. A. įmones veikla domėjosi mažai, pastarajam nerūpėjo ir nauji užsakymai. 2013 m. rudenį M. A. nebenorėjo bendrauti, neatsiliepdavo telefonu, laiku nepristatydavo ir nepasiimdavo dokumentų. A. Ž. namo statybiniai įsipareigojimai buvo baigti 2013 metų rudenį. Kadangi UAB „S.“, o vėliau ir UAB ,,Š.“ įsipareigojimai buvo laikomi ir jo asmeninais įsipareigojimais, jis stengėsi nenuvilti kliento, be to, jis turėjo avansu sumokėtus pinigus, todėl dirbo toliau tikėdamasis, kad kažkada pavyks sutvarkyti dokumentus su M. A.. Baigus atlikti darbus pas A. Ž., buvo skambinta ne vieną kartą M. A. dėl dokumentų sutvarkymo, buvo bendrauta ir su UAB „S.“ bankroto administratoriumi, kad darbai baigti ir laikas priimti darbus. Administratorius pareiškė: ,,Mes veiklos nevykdom“. Vėliau, 2014 m. gegužės pradžioje, M. A. jam pasiūlė pirkti UAB ,,Š.“. Susitikęs su M. A. jis išsiaiškino, kad įmonėje nebuvo teiktos PVM deklaracijos, nebuvo pateikiami duomenys „Sodrai“ apie įdarbintus žmones. Jis už 1 Lt nupirko UAB „Š.“. M. A. patikino, kad visi dokumentai yra pas buhalterį S. G.. Nuvykęs pas S. G. jis sužinojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dokumentai paimti. S. G. turėtas dokumentų kopijas jis pasiėmė iš tyrėjos V. M., taip pat 2014 gegužės 14 d. išleido direktoriaus įsakymą dėl dokumentų atkūrimo, tikėdamasis gauti dokumentus iš buvusių vadovų, taip pat 2014 m. gegužės 15 d. siuntė prašymą dėl dokumentų pateikimo. Tai patvirtina Lietuvos pašto PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini). Buvo viltis, jog galbūt tarp dokumentų atsiras ir avansinio mokėjimo kvitas. Būdamas dabartiniu vadovu neneigia, kad UAB ,,Š.“ gavo 64 676 Lt. Apie šiuos sumokėtus pinigus žinojo ir bankroto administratorius, bet neaišku, dėl kokių priežasčių nebuvo susisiekta su UAB ,,Š.“ administracija tuo metu, kai vykdė statybos darbus. Vienintelis dokumentas, kurį gavo tik 2016 m. vasario 10 d., buvo raginimas Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėti skolą – 64 676 Lt. Tai yra dokumentas, įrodantis, kad bankroto administratorius žinojo apie tuos sumokėtus pinigus, todėl neaišku, kodėl bankroto administratorius šių pranešimų nesiuntė anksčiau, nesidomėjo, kodėl ir už ką sumokėti pinigai, nors buvo ne kartą apie tai kalbėta žodžiu. Buvo pateiktas atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) į raginimą dėl skolos apmokėjimo, tačiau eilinį kartą jokios reakcijos nebuvo, todėl po kurio laiko jis pats pradėjo skambinti ir reikalauti susitikimų. Tada tik pradėta kalbėtis apie šiuos pinigus. Bankroto administratorius pasakė, kad jis (kaltinamasis) pats turėjo reikalauti, jog būtų leista įvykdyti susitarimus dėl statybos darbų, ir tik gavęs administratoriaus sutikimą dar 2013 m. jis galėjo tęsti darbus, o kadangi tuomet nebuvo jokio prašymo, kreditorių susirinkimas nepatvirtino jokio leidimo, dabar UAB ,,Š.“ privalo grąžinti šiuos pinigus, ir, esą, jau yra ruošiamas ieškinys. Būtų neteisinga pinigų gavimo faktą neigti, kai jis žino, kad buvo mokėta. Norėdami išvengti tolesnių galimų ginčų, žinodami aplinkybes ir neturėdami dokumentų, po daugelio susitikimų su bankroto administratoriumi jie nusprendė surašyti pranešimą ir išdėstyti galimybes, kaip UAB ,,Š.“ gali grąžinti šiuos pinigus. Pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio 14 d. gavo atsakymą, kad šis pranešimas bus svarstomas BUAB „S.“ kreditorių susirinkime 2016 m. birželio 22 dieną.

Taigi, nori pabrėžti, kad pareiškime surašytos aplinkybės dėl galbūt pasisavintų 64 646 Lt yra neteisingos, BK 183 str. 2 d. yra taikoma neteisingai iš esmės, nes kaltė grindžiama pinigų paėmimo faktu. Tokia argumentacija yra netiksli, nes vien turto paėmimo faktu negali būti grindžiamas visos veikos kvalifikavimas. Daro išvadą, kad prokuroro pateikti įrodymai nepatvirtina nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d., sudėties požymių. Be to, nepagrįstai taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes tarp įmonių buvo civiliniai santykiai, todėl sumokėtų pinigų klausimas turėtų būti sprendžiamas civiline tvarka. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad pinigai buvo naudojami įmonės veikloje, t. y. statomas A. Ž. namas. Tą patvirtino ir A. Ž.. Disponuodamas kasos pinigais, jis nesiekė juos paversti savais, neturėjo jokių tikslų naudoti įmones pinigus saviems tikslams. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, kai ūkinė operacija jau atlikta arba ūkinis įvykis baigėsi, bet nėra gautas tai patvirtinantis apskaitos dokumentas, surašomas laisvos formos apskaitos dokumentas, nustatantis ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Šį dokumentą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus. UAB „S.“ bendrovės atveju šis faktas buvo pažymėtas balanse ir ne kartą nagrinėtas tyrimo metu. Teisme S. G. pažymėjo, kad nesuveda duomenų į buhalterinę apskaitą, jeigu neturi įrodančio dokumento.

2010 m. rugsėjo 14 d. iškart po direktoriaus skyrimo buvo nuspręsta ir dėl vadovo atlyginimo. Tai reglamentuoja ir akcinių bendrovių 37 str. 3 d. Akcininkų sprendime aiškiai nurodyta, kaip vadovui bus mokamas atlyginimas. Kadangi įmonė buvo visiškai nauja, normalu, kad už 2010 metus nebuvo ko mokėti, už 2011 metus taip pat buvo priimtas sprendimas nemokėti vadovui atlyginimo, nes daug lėšų buvo atsargose, be to, iš bendrovės jis visada galėjo gauti avansą. Pasibaigus metams turėjo sutvarkyti ir dokumentus. Toks sprendimas jam atrodė normalus ir sąžiningas, turėjo galimybę gauti avansą tada, kada jam reikia, taip pat turėjo galimybę neapsikrauti papildoma dokumentacija. Apie būtinybę surašyti akcininko sprendimą ir skirti sau atlyginimą dar 2010 metais jam pasakė A. R., tuometinė buhalterė. Kad reikia sudaryti darbo sutartį su pačiu savimi, jam taip pat buvo žinoma, bet kad reikia sudaryti paslaugų teikimo sutartį, tai jis priėmė kaip bereikalingą formalumą, manė, kad užtenka akcininkų sprendimo. Kadangi jis turi individualios veiklos pažymą, yra verslo subjektas nuo 2007 metų, be to, Akcinių bendrovių įstatymas nurodo, kad juridinio asmens organo narys gali sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra. Mano, kad pasiimdamas avansą iš avansinių apyskaitų, jis nepadarė nusikaltimo. Jam sumokėti pinigai kaip paslaugų teikėjui buvo mokami tam, kad įmonė turėtų užsakymų, t. y. pinigai buvo naudojami išimtinai bendrovės interesams, apie šių paslaugų įvykdymą matosi iš bendrovės apyvartų bei bendrovės gautų pajamų. Realiai 2011–2012 m. jo kaip direktoriaus pareigų nebuvo daug. Didžiąją laiko dalį jis dirbo ieškodamas klientų, naudojo savo darbo priemones, telefoną ir automobilį. Šias aplinkybes išsiaiškinti ir papildyti duomenis prašė 2015 m lapkričio 9 d., kai pastebėjo, kad jos nėra ištirtos iki galo. Jam buvo įtarimų, kad dalis dokumentų neįtraukta į apskaitą, bet jis buvo įsitikinęs, kad viską atidavė S. G., ir pastarasis dėl avansinių pinigų jį patikino, kad pas jį (kaltinamąjį) yra būtent 65576 Lt, iš jų 64 676 Lt – pinigai už A. Ž. namą. Likutis – 900 Lt, jam pasirodė nerealus, todėl paprašė dar sykį peržiūrėti, perspėjo S. G., kad, kai sutikrins bankroto administratorius dokumentus, kad nebūtų problemų, bet S. G. patikino, kad viską suvedė tvarkingai. S. G. šias problemas sprendė vangiai, nes pastarajam nebuvo sumokėta už buhalterines paslaugas. 2013 m. sąskaita faktūra nebuvo išrašyta todėl, kad realiai jis vis dar nežinojo, kokiai sumai reikia išrašyti sąskaitą faktūrą, nenorėjo būti įmonės kreditoriumi, todėl sąskaitą išsirašė tai sumai, kurią jis gavo. Pagal akcininkų sprendimą nesunku paskaičiuoti, kad už beveik 3 metų darbą jam priklauso apie 120 000 Lt, bet kol kas, realiai matyti iš specialisto išvados, kad jis yra gavęs 115 136 Lt, iš kurių reikia atimti UAB ,,Š.“ sumokėtą sumą – 64 676 Lt, belieka 50 369 Lt, iš kurių dar reikia atimti patikslintą UAB „B.“ sumą – 2500 Lt. Taip pat nori pažymėti, kad bankroto administratorius nepareiškė pretenzijų dėl šių pinigų. Šiuo metu yra deklaravęs pajamas dėl 115 136 Lt gavimo. Specialisto išvada yra vienintelis dokumentas, kuriuo remdamasis jis galėjo patikslinti deklaraciją. Pasibaigus teismui ir nustačius visas aplinkybes jis vėl patikslins deklaraciją. Tai yra avansu jam sumokėti pinigai, nuo kurių jis dar sumokės ir mokesčius valstybei. Pripažįsta ir gailisi, kad tinkamu laiku netikrino buhalterio darbo, todėl neįmanoma iš dalies nustatyti UAB „S.“ ūkinės veiklos. Atidavė dokumentus bankroto administratoriui nevisiškai juos peržiūrėjęs, taip pat nesutikrino gautų pajamų ir balanso tikrumo. Jis neturi kompetencijos tikrinti buhalterio darbo. Negali paaiškinti, kodėl neįtraukti į apskaitą dokumentai pagal grynųjų pinigų kvitus dėl 40 340 Lt. Mato, kad kvitai yra jo pasirašyti, buvo įsitikinęs, kad jie yra pas buhalterį. Jeigu būtų sudarinėję 2013 m. skolų suderinimo aktą, būtų tai pastebėta ir ištaisyta. Dokumentai buvo išrašyti, o tai reiškia, kad dėl aplaidaus buhalterijos tvarkymo nebuvo tyčios. Šie dokumentai yra neįtraukti į apskaitą jam pačiam nesuvokiant, kaip tai galėjo atsitikti. Nepamena, ar buvo kam nors kitam patikėjęs šiuos dokumentus. Už duomenų tikslinimą buvo atsakingas buhalteris. Gailisi, kad netvarkė dokumentų su subrangovais iš karto, kai tik jie pradėdavo dirbti. Įmonę užklupus finansinėms bėdoms, subrangovai „išsilakstė“ ne tik nebaigę darbų, bet ir neišrašę dokumentų. Dokumentų tvarkymas buvo patikėtas tuometiniam direktoriaus pavaduotojui D. I.. Taip pat nori pažymėti, kad UAB „Š.“ buvo pirktas dėl veiklos, dėl verslo. Neteisinga manyti, kad jis buvo pirktas specialiai nusirašyti UAB „S.“ pinigus. Galima įvertinti šios dienos įmonės rezultatus. Įmonė auga sparčiai, jis tikisi palaikyti augimą ir ateityje. Pateikia teismui pranešimą-pasiūlymą, atsakymą iš bankroto administratoriaus, raginimą, atsakymą į raginimą.

Jis yra įsitikinęs, kad BUAB „S.“ turi dokumentus dėl 64 676 Lt. Tuos dokumentus pasirašė J. S., o kodėl pastarasis tai neigia, negali pasakyti. Pateikia dokumentus, kurie įrodo, kad J. S. jis siuntė reikalavimą pateikti dokumentus, tačiau atsakymo negavo.

Jis buvo įsitikinęs, kad visus dokumentus perdavė S. G.. Dėl A. Ž. – pastarojo jis buvo paprašęs dokumentų kopijas persiųsti jam (kaltinamajam), o jis persiuntė S. G.. Kodėl yra skirtingi skaičiai, negali pasakyti. Pinigų perdavimo-priėmimo kvitus buhalteriui jis perdavė, o kodėl jie nebuvo įtraukti į buhalterinius dokumentus, negali pasakyti. Taip pat buvo ir su K. A., ten buvo statomas motelis už gautus ES pinigus. Jis įsitikinęs, kad dokumentus perdavė buhalteriui. Neginčija, kad pagal visus byloje esančius priėmimo kvitus gavo pinigus iš A. Ž.. Jei pinigai būtų įtraukti, jie būtų jo finansinėse apyskaitose, būtų perduoti 64 676 Lt, tai buvo A. Ž. pinigai, o visi kiti pinigai būtų jo finansinėje apyskaitoje. Tada būtų išrašyta sąskaita faktūra dėl tų pinigų. Su S. G. buvo kalbėta, kodėl tiek mažai pinigų, tačiau pastarasis atsakė, kad viską suvedė. Jam pačiam reikėjo patikrinti, bet neturėjo laiko, nes dokumentus reikėjo atiduoti bankroto administratoriui. Pripažįsta, kad į finansinę apyskaitą buvo neįtraukti K. A. 2000 Lt ir A. Ž. 38 340 Lt. Dokumentai dėl 229,53 Lt nebuvo pateikti, nes degalinių kvitukai maži, juos galėjo pamesti. Finansines apyskaitas sudarydavo buhalteris, o jis pasirašydavo. Dėl įtraukimo į finansinę apyskaitą UAB „B.“ 6 523,09 Lt, tiksliai prisimena, už ką buvo sumokėti pinigai, ir buvo sąskaita faktūra, tik nežino, kodėl tie dokumentai neatsirado apskaitoje. Galėjo būti paprasta situacija, kai buvo reikalingas sertifikatas ir prie jo reikėjo pridėti minėtą sąskaitą faktūrą, todėl arba jis, arba D. I. galėjo paimti ir galėjo negrąžinti. Tą sumą UAB „B.“ jis sumokėjo. UAB „B.“ kiekvienais metais siųsdavo suderinimo aktus. Čia galėjo būti jo kaltė. Dėl „T.“ 232,32 Lt – visos sąskaitos buvo atsiųstos elektroniniu paštu, ir jis tas sąskaitas persiųsdavo S. G., pastarasis pavedimus darydavo prisijungęs prie jų sąskaitų. Negali pasakyti, kodėl ,,T.“ suma buvo įtraukta į finansinę apyskaitą, o ,,T.“ atsakė, kad nebuvo sumokėta. Dėl 1000 Lt Š. – iš pastarojo buvo pirkta mediena, buvo sutartis, pinigų priėmimo kvitas, kam tie dokumentai buvo atiduoti, negali pasakyti, turėjo būti atiduoti S. G.. Negali pasakyti, kodėl nėra dokumentų. G. J. yra jo dabartinė žmona, ji sumokėjo pinigus iš savo avansu gautų pinigų. Dėl 1342,81 Lt ir 1271,06 Lt sumų jis nurodė, kad dokumentai buvo parengti, bet buvo pamiršti pasirašyti. Negali tiksliai pasakyti, kodėl dokumentai nebuvo pasirašyti. Dėl 62 099,36 Lt sumos paaiškina, kad jo žinioje buvo daug pinigų, ir tai greičiausiai buvo dokumentų apyvarta. Šitie pinigai nebuvo įnešti į kasą. Gal tik dokumentai buvo suruošti, ir ką galvojo S. G., jis nežino, nes šių pinigų į kasą jis neįnešė. Ta suma nepagrįstai buvo įtraukta į finansinę apyskaitą. 2012 m. balanso priede prie gautų sumų jis S. G. nurodė, kad tai neatitinka realybės, ir tą reikia sutvarkyti, nes tie pinigai realiai buvo UAB „Š.“. 2013 m. kovo 9 d. pateiktame balanse jo kaip atskaitingo asmens skola buvo 900 Lt. 115 136,10 Lt suma yra neteisinga, nes nėra įvertintas mokėjimas UAB „Š.“, tą sumą – 64 676 Lt – reikėtų atimti. Iš tų 115 136,10 Lt reikia atimti ir 2000 Lt UAB „So.“, o likę pinigai jam buvo sumokėti per metus už jo suteiktas paslaugas – tarpininkavimą. Pinigai išmokėti remiantis akcininkų sprendimu, pagal kurį kaip komisinį atlyginimą jis ir ėmė. Vienintelis pinigų išmokėjimo įrodymas yra akcininkų sprendimas, o kitų įrodymų nėra, nes realiai yra sudarytas neteisingas balansas. Tuos pinigus jis ėmė kaip avansą, o dokumentus nusprendė išsirašyti vieną kartą metuose, prieš pateikiant balansą. Neturi dokumentų, kuriais remiantis jam buvo išmokėtas avansinis atlyginimas. Tuos pinigus ėmė kaip avansą mažomis sumomis. Tarpininkavimo paslaugas vykdė kaip individualią veiklą vykdantis asmuo. Individualią apskaitą vykdantis asmuo turi saugoti sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus. Pajamos, gautos iš individualios veiklos, buvo deklaruotos, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pateikta specialisto išvada. Buvo deklaruoti kelerių metų pinigai, deklaracija buvo pildoma pagal gautus pinigus, o ne pagal išrašytas sąskaitas. Individualios veiklos deklaracijoje už 2012 m. jis nurodė, kad gavo 115 136,10 Lt. Deklaracijos buvo pateiktos, kai jis išanalizavo specialisto išvadą.

Apyskaitas tvirtindavo jis. Apyskaitų pagal pateiktus dokumentus netikrino, nes jam trūko kompetencijos, jis tiesiog pasitikėjo buhalteriu. Pavyzdžiui, klientas duodavo pinigų, tada jis (kaltinamasis) kvitą pateikdavo S. G., o šis daug vėliau jį suvesdavo į programą, o kartais ir pabaigus objektą, todėl jam būdavo sunku prisiminti, kas buvo. Realiai tie pinigai, t. y. 64 676 Lt, buvo, tai nurodyta finansinėje apyskaitoje, tačiau jie buvo perleisti pagal UAB „Š.“ pinigų priėmimo kvitą. Jis išrašė šį kvitą, tik neprisimena, kada J. S. pasirašė dokumentus. UAB „Š.“ pirkimo metu jis su M. A. buvo kaip partneriai. Oficialiai tuo metu jis įmonėje buvo niekas, bet jis užpildė kvitą. Vėliau jis buvo įdarbintas UAB „Š.“. UAB „Š.“ akcijas pirko M. A., ir jis negali pasakyti, ar pinigų priėmimo kvitas dėl 64 676 Lt buvo pasirašytas tuo metu, ar kvitas buvo pasirašytas anksčiau. Negali pasakyti, ar kvitas buvo pasirašytas 2013 m. vasario 27 d., ar buvo dar viena sutartis. J. S. 64 676 Lt jis neperdavė, juos pasiliko pas save. Tada, kai buvo pasirašyta sutartis dėl įmonės pirkimo, jie su sutartimi, pinigų priėmimo kvitu nuėjo pas S. G. ir paprašė, kad šis viską sutvarkytų. Tuo metu buvo pasirašyta ir sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Negali atsakyti, ar kvitas dėl 64 676 Lt buvo įtrauktas į UAB „Š.“ apskaitą. Jis buvo prašęs, kad S. G. tai sutvarkytų. 64 676 Lt iš UAB „S.“ į UAB „Š.“ buvo perduoti siekiant pabaigti objektą – A. Ž. namą ir vykdyti toliau veiklą. Tame objekte buvo pastatytas ūkinis pastatas, atliktos mūrijimo paslaugos, montuojamos sąrangos, tame objekte buvo įvykusi nelaimė, uraganas išvartė sienas, kadangi neturėjo draudimo, jas reikėjo atstatyti už savo lėšas. Tuos darbus atliko UAB „Š.“, kuris vykdė UAB „S.“ įsipareigojimus A. Ž.. Statybų žurnalas yra pas A. Ž.. Dalį darbų jis pats atliko fiziškai, jis sugebėjo statybinius darbus daryti ir dar padėjo R. S., kuris praeitais metais pasikorė. Laikotarpis, kada jis dirbo šiame objekte, buvo 2013 m. pavasarį, kovo pabaigoje. Medžiagas pirko UAB „Š.“. Visi pirkimo dokumentai buvo atiduoti M. A.. Realiai savo įsipareigojimus A. Ž. įvykdė, darbus baigė 2013 m. rudenį. Kodėl A. Ž. nurodė, kad darbai buvo baigti pavasarį – mano, kad pastarasis neprisimena. Negali pasakyti, kada jis buvo įdarbintas UAB „Š.“. UAB „Š.“ jis nepirko, nes po UAB ‚S.“ bankroto jo emocinė būklė buvo bloga, jis savimi nepasitikėjo. Su M. A. jie susitarė, kad jis (kaltinamasis) darys, ką geriausiai moka, t. y. ieškos klientų. 64 676 Lt buvo įtraukti į 2013 m. balansą ir S. G. matė šitą kvitą. UAB „Š.“ dokumentai buvo pas M. A.. Į UAB „Š.“ finansines ataskaitas 64 676 Lt nebuvo įtraukti.

Šiuo metu jis dirba UAB „Š.“ direktoriumi. Turi šeimą, tris nepilnamečius vaikus – (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m. Jis tikrai nepakankamai kontroliavo įforminant pinigų judėjimus. Jo išsilavinimas yra vidurinis, neturi finansinio išsilavinimo.

Dėl 40 340 Lt neįtraukimo į apskaitą – jis pripažįsta, jog dėl to nebuvo galima nustatyti bendrovės struktūros ir turto. Pripažįsta, kad nesant dokumentų įtraukė į apskaitą 12 636,74 Lt, bet tai darė buhalteris. Dėl A. Ž. epizodo pripažįsta, kad nebuvo sąskaita įtraukta į apskaitą. Dėl A. R. pripažįsta, kad nebuvo įtrauktos ūkinės operacijos, pripažįsta, kad tos kontrolės jis neatliko. Dėl aplaidaus buhalterinių dokumentų tvarkymo pagal BK 223 str. 1 d. savo kaltę pripažįsta visiškai, o pagal BK 183 str. 2 d. savo kaltės nepripažįsta. Iš tų 115 136,10 Lt jis perdavė UAB „Š.“ 64 676 Lt, o likusius pasiėmė kaip komisinius už savo darbą, bet patvirtinančių dokumentų neturi. Kokius dokumentus turėjo, visus juos pateikė. Dėl savo veiksmų, kad nesukontroliavo apskaitos tvarkymo, labai gailisi. Šiuo metu yra padaręs išvadas ir apskaita tvarkoma kitaip.

Papildomos apklausos metu kaltinamasis M. Ž. parodė, kad 2014 m. gegužės mėnesį jis tapo UAB „Š.“ vadovu. Šitą bendrovę nusipirko iš M. A. už 1 Lt. Įmonėje yra vienas akcininkas, tai jis. M. A. perdavė antspaudą ir bankinius prisijungimus. Jokie pirminiai dokumentai jam nebuvo perduoti. Buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „T.“. Šiuo metu ji netvarko buhalterijos, atsisakė jų paslaugų prieš 8 mėn. Jis niekada neneigė UAB „Š.“ skolos. Buvo surašytas raštas, kad būtų pateikti dokumentai dėl šitos skolos. Bankroto administratorius nepateikė UAB „Š.“ skolą patvirtinančių dokumentų. 2016 m. birželio 10 d. parašė raštą, kad pripažįsta skolą, jau UAB „T.“ apskaitos nebetvarkė. Minėtas raštas buvo surašytas, kada keitėsi buhalterijos tvarkytojai, todėl atsakyti negali, kas tuo metu tvarkė buhalterinę apskaitą. UAB „Š.“ sumokėjo BUAB „S.“ 6 242,88 Eur. Žino, kad ta skola yra parduota. UAB „Š.“ skolos klausimas bus išspręstas pasinaudojant buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str., kai nėra išlikusių dokumentų.

64 676 Lt buvo panaudoti A. Ž. namo statybai, tačiau nėra tai patvirtinančių dokumentų. BUAB „S.“ balanse yra jo parašas ir dėl to jis neginčija minėtos skolos. Turi A. Ž. liudijimą, kad jis su M. A. statė tą namą. Be A. Ž. parodymų daugiau nieko neturi, nes M. A. jam nepateikė dokumentų. A. Ž. namą baigė statyti UAB „Š.“, tačiau įsipareigojimai buvo BUAB „S.“. Jis buvo UAB „Š.“ direktoriaus pavaduotojas. A. Ž. pareiškė, kad sutartį jis sudarė UAB „S.“ ir jam kitų sutarčių pasirašyti nereikia. Avansinį mokėjimą gavo UAB „S.“. Su A. Ž. ir UAB „Š.“ nebuvo sudaryta jokių susitarimų. Buvo perkelti pinigai į UAB „Š.“ iš BUAB „S.“. Pinigų perkėlimas buvo pagal pinigų priėmimo kvitą, jis pats kvitą pasirašė, pasirašė ir J. S.. UAB „M.“ tuos pinigus įtraukė į apskaitą. 2013 m. vasarą atliko baigiamuosius A. Ž. namo darbus, ten dirbo jis ir R. V. pagal individualią veiklą. 2013 m. šokdamas parašiutu susilaužė koją ir 3 mėn. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl tie darbai nusikėlė į vasaros galą.

UAB „S.“ jo pareigos buvo direktorius, jis ieškojo klientų, derino darbų atlikimą. Kaip individualią veiklą teikiantis asmuo jis ieškojo naujų klientų, o kaip įmonės direktorius dirbo administracinius darbus. Tarp jo kaip asmens, vykdančio individualią veiklą, ir UAB „S.“ sudarytos sutarties nebuvo. Individualią veiklą vykdė nuo 2007 m. ir vis dar vykdo. Pagal akcininkų sprendimą buvo nuspręsta jam mokėti pinigus vieną kartą per metus. 2014 m. pateikė 2013 m. deklaracijas, tačiau tiksliai nepamena. 2012 m. pinigus gavo kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą. Šiuo metu yra pateikęs deklaracijas pagal specialisto išvadą dėl 115 000 Lt, kad juos gavo iš BUAB „S.“. 2015 m. spalio 15 d. pateikė deklaraciją VMI dėl savo gautų pajamų iš individualios veiklos. Anksčiau nedeklaravo, nes buvo įtarimų, kad specialisto išvadoje yra klaidų. Tik gavęs specialisto išvadą deklaravo pajamas. Jis tiek gavo ir tiek deklaravo, tačiau deklaraciją reikės tikslinti. Jis realiai turi deklaruoti, kiek gauna pajamų iš individualios veiklos. Kodėl nedeklaravo pajamų anksčiau, negali atsakyti. Dirbdamas UAB „S.“ jis surado šiuos klientus: K. A., A. Ž., R., UAB „R.“, daugiau nepamena. R. sutartis buvo sudaryta iki pradedant dirbti R. K.. R. K. surastas klientas buvo A. V..

Jis tikrai labai gailisi dėl to, kad nebuvo išrašyti buhalteriniai dokumentai dėl individualios veiklos. Pripažįsta, kad buvo pažeista buhalterijos įstatymo 21 str. 1, 2 d., tačiau dokumentai nebuvo slepiami sąmoningai. Dokumentai buvo atiduoti buhalteriją tvarkančiai kompanijai ir mano, kad ten buvo padaryta klaidų. Jo veikloje nebuvo tyčios. Dėl A. Ž. namo darbų pabaigimo, t. y. dėl 64 676 Lt, dokumentai buvo surašyti dviem egzemplioriais. Vienas egzempliorius buvo pas J. S., pasirašytas pastarojo, o antras pinigų priėmimo kvitas buvo UAB „S.“, t. y. pas jį. Negali pasakyti, kur tas dokumentas dingo.

2013 m. sausio pabaigoje UAB „S.“ jis buvo pardavęs, tačiau vėliau visus dokumentus susigrąžino. Dokumentai buvo perduoti įmonei UAB „O.“, tačiau tiksliai pasakyti negali. Dokumentai nebuvo registruoti Registrų centre, nes jis neturėjo patirties. Jis tų tarpininkų UAB „O.“ oficialiai niekur nerodė, tačiau vėliau jis iš tos įmonės visus dokumentus pasiėmė. Mano, kad šitas kvitas dėl 64 676 Lt galėjo pasimesti. Jam atrodo, kad įmonės pardavimas buvo pinklės, nes tokia praktika tuo metu egzistavo, kai būdavo paimami įmonės dokumentai, o vėliau šantažuojama. Pardavimas nebuvo įformintas, nes pamatė, kad tą sandorį įvykdyti nėra realu. Dokumentų apyvarta buvo didelė ir kvitas galėjo pasimesti.

Tuo metu jo, kaip vadovo praktika buvo vieneri metai, ir jis pripažįsta, kad nemokėjo dirbti ir neturėjo pakankamai kompetencijos. Nebuvo nustatyta tvarka, kaip jam išmokėti pinigus pagal individualią veiklą, nebuvo nustatyta ir kitų tvarkų. Dėl savo aplaidumo labai gailisi ir tą dalyką padarė netyčia. Dokumentai nebuvo slepiami sąmoningai.

M. A. iš J. S. UAB „Š.“ nupirko 2013 m. vasario 27 d. Pinigai buvo perduoti 2012 m. gruodžio mėn., su J. S. buvo sutarta, kad bus perkamas UAB „Š.“. Pinigų kvitas dėl 64 676 buvo pasirašytas 2012 m. Pinigų priėmimo kvitą 2013 m. vasario mėn. jis atidavė S. G., kad šis tą kvitą įtrauktų į balansą ir apskaitą. Šie pinigai į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukti 2013 m.

Liudytojas V. M. parodė, kad 2013 m. vasario 22 d. jis buvo paskirtas bankrutuojančios UAB „S.“ administratoriaus įgaliotu asmeniu. Šiuo metu tvarko visas su šia įmone susijusias bankroto procedūras. Šitoje įmonėje dokumentai buvo perimti labai sudėtingai, nes į skambučius direktorius M. Ž. neatsakinėdavo, pastarąjį jis rado labai atsitiktinai, įvedęs pavardę internete. M. Ž. dirbo buhalterinių paslaugų įmonėje konsultantu. Jie susitiko, M. Ž. pasirašė įsakymus dėl veiklos nevykdymo ir kitus reikiamus dokumentus, prisižadėjo padaryti balansą. Buvo padarytas 2012 metų balansas, po to padarė balansą iki bankroto dienos. Dokumentai buvo perduoti per vieną kartą. Pirmą kartą buvo perduotas tik balansas, o vėliau dokumentai. Dokumentų perdavimo-priėmimo aktas buvo pasirašytas 2013 m. kovo 9 d. Visi dokumentai buvo suregistruoti, todėl negalėjo dingti joks dokumentas. 2012 m. balansas buvo pasirašytas M. Ž.. 2012 m. balansą išnagrinėjo specialistai ir surašė, kas kiek buvo skolingi. M. Ž. buvo skolingas įmonei. 2012 m. gruodžio 31 d. M. Ž. buvo skolingas įmonei 65 567 Lt. O po to, kai pateikė kitą balansą, bankroto dieną, M. Ž. skola buvo 900 Lt, atsirado UAB „Š.“ su 64 676 Lt, kaip atliktas išankstinis apmokėjimas. Jei jie būtų turėję pirminius dokumentus, jie UAB „Š.“ būtų pareiškę civilinį ieškinį dėl skolos. Jokių dokumentų neturėjo, nei sutarties, nei kitų dokumentų, kurie pagrįstų sumokėjimą. Todėl kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tik gavus balansą sužinojo, kad UAB „Š.“ buvo atliktas išankstinis apmokėjimas. Balansas buvo pasirašytas M. Ž.. Pirminiuose dokumentuose nebuvo išankstinio apmokėjimo UAB „Š.“. Šiuo atveju buvo visi dokumentai peržiūrėti, suregistruoti ir M. Ž. pasirašyti, nes pastarasis pats laukė, kol dokumentai bus suregistruoti. Perduodant dokumentus buvo sudarytas apyrašas ir pasirašyta. Jis dokumentus paėmė tik iš direktoriaus M. Ž.. Įmonėje buvo samdomas darbuotojas tvarkyti buhalterinei apskaitai. Buhalteris tvarkė viską tvarkingai. M. Ž. sakė, kad neturi dokumentų su UAB „Š.“. Nebuvo nei dokumentų, nei pinigų.

Kovo 15 d. M. Ž. pasirašė, kad gavo pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir kitus dokumentus. Tokio žiniaraščio, kaip sutartys, nebuvo. Jis nematė sutarčių, kad įmonei UAB „S.“ būtų teikiamos konsultacinės M. Ž. kaip fizinio asmens paslaugos, todėl negali pasakyti, ar buvo sudaryta sutartis tarp M. Ž. ir UAB „S.“ dėl paslaugų teikimo. Buvo pateiktos visos 2010 m., 2011 m. sutartys ir ten M. Ž. figūruoja panaudos sutartyse. Jokių kitų sutarčių tarp M. Ž. ir UAB „S.“ nebuvo.

Civilinio ieškinio nepareiškė, nes nežino, kokia apimtimi pareikšti kaltinimai.

Po bankroto procedūros nebuvo baigiami jokie UAB „S.“ statybos darbai. Jo žiniomis, po bankroto bylos iškėlimo UAB „S.“ jokių statybos darbų A. Ž. neatlikinėjo. Jeigu būtų pateikti tokie dokumentai, būtų juos priėmę. Pateikia prie bylos pridėti UAB „S.“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktų kopijas.

Papildomos apklausos metu liudytojas V. M. parodė, kad kreipėsi į UAB „Š.“ ne vieną kartą su raginimu, kad ši bendrovė sumokėtų įsiskolinimą. UAB „Š.“ pripažino 64 676 Lt skolą tik 2016 m. birželio 10 d. ir sutiko, kad yra tokia skola, ir išdėstė grafiką, tačiau nepateikė dokumentų, susijusių su šia skola. UAB „Š.“ buvo BUAB „S.“ debitorių sąraše. Šiuo metu yra kreiptasi dėl įmonės (UAB „S.“) pabaigos.

Turėjo pasirašytą balansą, kur UAB „Š.“ yra skolininkas dėl 64 676 Lt. Jie turi skolą ir mokėjimus, jiems nereikia tą skolą pagrindžiančių dokumentų, rėmėsi pateiktu 2013 m. kovo 9 d. balansu, kad bendrovei (BUAB „S.“) skolinga UAB „Š.“. Negali pasakyti, kada M. Ž. tapo UAB „Š.“ vadovu. Jie iš karto siuntė raginimus, kad UAB „Š.“ sumokėtų skolą. Po to kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, ir pagal jų pareiškimą 2016 m. rugsėjo 26 d. buvo priimtas teismo įsakymas. Iki 2016 m. rugsėjo 26 d. buvo padaryti du mokėjimai po 3100 Eur, visa suma dar nebuvo sumokėta. UAB „Š.“ sumokėjo 6 242 Eur, nepatenkintų kreditorinių reikalavimų liko 22 418 Eur. Vėliau pagal kreditorių sprendimą likusi skolos dalis už 1000 Eur buvo parduota iš varžytynių. Negali pasakyti, kas nupirko skolą.

Šalies argumentai

M. Ž. kaip vadovas BUAB „S.“ bankroto dieną buvo skolingas 900 Lt. Pretenzijų UAB „Š.“ jis neturi, M. Ž. kaip įmonės vadovui pretenzijų taip pat neturi. Šiuo metu jie kreipėsi į teismą dėl įmonės pabaigos. Jam nėra žinomos aplinkybės, kad UAB „S.“ buvo bandoma parduoti, nes viskas vyko iki bankroto. Dokumentų apie tai nebuvo išlikę. Jis kaip bankroto administratorius sako iš praktikos, kad likus mėnesiui iki bankroto bandoma parduoti įmones. Net patyrę direktoriai susivilioja ir patiki, kad įmonė bus nupirkta ir ji bus sutvarkyta ir išregistruota, o dabar pats populiariausias variantas, kad keičia direktorius ir tai būna Rusijos pilietis.

Didžiausi BUAB „S.“ kreditoriai yra UAB „I.“, UAB „So.“, Sodra, AB „T.“.

Liudytojas S. G. parodė, kad jis dirbo buhalterines paslaugas teikiančioje UAB „M.“. Nuo 2012 m. birželio 1 d. tvarkė UAB „S.“, kurios direktorius buvo M. Ž., buhalterinę apskaitą. Iš pradžių dokumentus tvarkė jis, po to administratorė suvesdavo pirminius apskaitos dokumentus į buhalterinę apskaitą, o jis pasiimdavo pirminius apskaitos dokumentus iš R. K.. Po to pastaroji nebespėjo, tai jis perėmė dokumentų tvarkymą. Jis pats nuvažiuodavo pasiimti dokumentų arba dokumentus jam atveždavo M. Ž.. Jeigu būdavo pirkimo dokumentai, tai buvo kalbėta, kad juos susipajamuoja. Būdavo ant kiekvienos sąskaitos užrašyta, į kokį sandėlį ją įtraukti. Jie dirbo iki vėlyvo rudens, t. y. spalio mėnesio. Lapkričio mėnesį visi darbuotojai buvo atleisti. Priežasties, dėl ko buvo atleisti darbuotojai, jis nežino. Jis grynųjų pinigų netvarkė, kasininku nebuvo. Pagal buhalterinę apskaitą matėsi, kad buvo gaunami grynieji pinigai. Buvo rašomi pinigų priėmimo kvitai. Pagal tuos gautus kvitus apskaitydavo. Finansinėje apskaitoje matydavosi tik išlaiduoti pinigai. Kasininko įmonėje nebuvo. Buvo paimtos didelės sumos, o sąskaitos nebuvo išrašytos. Apie tai su M. Ž. kalbėjo, M. Ž. sakė, kad sąskaitos bus išrašytos. Medžiagų nurašymo aktų nebuvo. Jis viską, kas jam buvo pateikta, įtraukė į buhalterinę apskaitą, savavališkai nieko nedarė. Jeigu ko nebuvo buhalterinėje apskaitoje, vadinasi, dokumentai nebuvo pateikti. Dėl A. R. namo – jei buvo paliepta nurašyti medžiagas, tai tą jis ir padarė. Darbų atlikimo aktų nebuvo. Visi balansai buvo jo pateikti. M. Ž. skola įmonei UAB „S.“ buvo daugiau nei 60 000 Lt. Vėliau tas balansas buvo pataisytas, nes buvo atneštas pinigų išmokėjimo kvitas UAB „Š.“ už statybos darbus, nepamena, kas pasirašė šitą kvitą. Kvitą jis gavo tą dieną, kai padarė balansą. UAB „Š.“ buvo sumokėta daugiau nei 60 000 Lt. Tada sumažėjo eilutė atskaitingo asmens ir padaugėjo pinigų, išmokėtų avansu. Taip M. Ž. skola įmonei sumažėjo. Nepamena, kur padėjo tą kvitą, jo pas save nepasiliko. M. Ž. dalyvavo kartu įtraukiant minėtą kvitą. Konkrečiai nekalbėjo, už kokį objektą ar paslaugas tas kvitas buvo. Jis pats realiai bankroto administratoriui neperdavinėjo jokių dokumentų, jis buvo padaręs buhalterinių dokumentų apyrašą, o kas darė numeraciją, negali pasakyti. Atlyginimus darbuotojams apskaičiuodavo jis. Nepamena, ar buvo sutartys paties direktoriaus su įmone. Jis (S. G.) yra rašęs tik darbo sutartis. Nebuvo mokami pinigai direktoriui už pastarojo suteiktas paslaugas įmonei. Buhalterinės apskaitos sutartį su UAB „S.“ nutraukė, kai įmonę perėmė bankroto administratorius, 2013 m. kovo mėnesį. Tuo metu UAB „Š.“ jis nedirbo. Po kelių mėnesių jam M. Ž. pasiūlė tvarkyti UAB „Š.“ buhalterinę apskaitą, šios įmonės direktoriumi buvo M. A., o M. Ž. buvo vadybininkas. Kas prieš tai buvo UAB „Š.“ savininkas, negali pasakyti. Kas įsigijo UAB „Š.“, nepasakys. Jis paruošė darbo sutartis su direktoriumi M. A., pastarasis buvo pristatytas kaip UAB „Š.“ direktorius. Iš pirmo žvilgsnio matėsi, kad M. A. buvo nesidomintis statybomis, buvo lėtas žmogus. Kas ten vadovavo, negali pasakyti. Su UAB „Š.“ dirbo nuo gegužės ar birželio mėnesio iki metų pabaigos. Jis žino, kad M. A. buvo trauma. M. Ž. sakė, kad įmonėje darbai yra vykdomi, buvo atnešti keli dokumentai dėl medžiagų pirkimo. Iš ankstesnių savininkų buhalterinių dokumentų jis neperėmė. UAB „Š.“ nebuvo tokio dokumento dėl daugiau nei 60 000 Lt gavimo iš UAB „S.“. UAB „Š.“ buhalterinėje apskaitoje buvo statybinės medžiagos, kurios buvo pirktos kovo mėnesį, o M. A. jis įdarbino nuo gegužės mėnesio, todėl jis tų sąskaitų netraukė į buhalterinę apskaitą. Iš dokumentų buvo aišku, kad bus atliekami statybos darbai.

Kasos knyga UAB „S.“ nebuvo vedama. Gal buvo elektroninė kasos knyga, nežino. Kas galėjo išgryninti pinigus, nesidomėjo. Jei dokumentai nebuvo atnešti jam, tai jis ir neįtraukė į apskaitą. Jis buvo išrašęs kasos pajamų orderį dėl 40 340 Lt, tačiau nebuvo pristatyti dokumentai, dėl to šis orderis nebuvo įvestas į apskaitą. Kasos pajamų orderį dėl 62 000 Lt jis buvo išrašęs, tačiau jį pasirašė, kad pinigai bus paimti, bet tas veiksmas neįvyko, dėl to tas kasos pajamų orderis nebuvo įtrauktas į buhalterinę apskaitą. UAB „S.“ buhalterinę apskaitą jis tvarkė pusę metų. Iš prieš tai buvusios buhalterės dokumentai buvo perimti tvarkingi. Buvo UAB „S.“ žmonių, kurie dirbo pagal individualią veiklą. Lapkričio mėnesį UAB „S.“ buvo prasidėję nesklandumai, dėl to nebuvo galimybės sumokėti atlyginimus. Buvo įmonių, kurios buvo padavę į teismą dėl skolų išieškojimo. Nepamena, kad būtų kalbėję dėl M. Ž. pinigų išmokėjimo pagal individualią veiklą. Atsiskaitymų už buhalterinę apskaitą negavo nuo 2012 m. spalio mėnesio. Bendradarbiavimas buvo nutrauktas tada, kada dokumentai buvo atiduoti bankroto administratoriui. Direktoriaus paliepimu buvo nurašytas generatorius. Nurašant medžiagas saviveiklos jis nevykdė. Galėjo būti nesusikalbėjimas dėl penkerių metų generatoriaus nurašymo, nes tiek įmonė neveikė. Ant sąskaitos buvo pažymėta, kur pirktos medžiagos ir kokiam objektui. Tada jis ir surašydavo į tą sandėlį, jei, pvz., įmonė „Me.“, tai ten ir surašydavo. Fiziškai jis negalėdavo nuvažiuoti patikrinti, ar tos medžiagos buvo sunaudotos. UAB „S.“ dirbo 3–4 asmenys. M. Ž. sakė, kad žmonės dirba pagal individualią veiklą. Nebuvo mokėjimų žmonėms, kurie dirbo pagal individualią veiklą. Ar realiai pastariesiems buvo sumokėti pinigai, negali pasakyti.

Turėjo būti sutartis, pagal kurią yra nustatoma, koks yra atlyginimas už suteiktas paslaugas. Tik rašytinės sutarties pagrindu galima išmokėti pinigus. Darbo sutartyje turėtų būti numatyta, už ką turėtų būti mokami priedai. Šiuo konkrečiu atveju, jei M. Ž. būtų teikęs paslaugas UAB „S.“, būtų mokamas atlyginimas pagal sutartį, tai turėtų būti mokami ir mokesčiai. Jei paslaugos teikiamos pagal individualią veiklą, asmuo mokesčius susimoka pats. Su tokiais asmenimis, kurie užsiima individualia veikla, turi būti sudarytos sutartys arba koks kitas rašytinis dokumentas. Iki vasario 1 d. turi būti pateikiamos deklaracijos ir jas tikslinti galima.

Liudytojas J. S. parodė, kad 2011 m. iš įmonės UAB „T.“, kuri užsiėmė buhalterine apskaita, įsigijo įmonės UAB „Š.“ akcijas. Prieš perkant įmonės akcijas buvo tartasi su „D.“ dėl bendradarbiavimo su jais, tačiau vėliau „D.“ atsisakė parduoti franšizę ir todėl nupirkta įmonė realiai jokios veiklos nevykdė. Ta įmonė buvo įregistruota, jis buvo vadovas ir vienintelis akcininkas. UAB „T.“ buvo atsiuntę sąskaitą už dokumentų tvarkymą UAB „Š.“, nes perkant buvo sutarta, kad UAB „T.“ tvarkys UAB „Š.“ buhalterinę apskaitą. Pas juos ir buvo visi įmonės dokumentai. Buvo atidaryta banko sąskaita, kad „D.“ būtų galimybė mokėti už franšizę. Pradinė įmoka buvo 5000 Lt, ji buvo skirta sumokėti „D.“ už franšizę ir tai buvo vienintelė finansinė operacija. Tos įmonės jis neišregistravo, nes tada būtų reikėję skelbti bankrotą. Jam buvo paskambinta ir pasiūlyta, kad jis parduotų UAB „Š.“ įmonę. Jo telefonas buvo viešai skelbiamas. Nepasakys, kada ir kas paskambino ir pasiūlė jam parduoti įmonę. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tiesą, galėjo būti, kad 2013 m. pavasarį jam paskambino M. Ž. ir pasiūlė parduoti UAB „Š.“ akcijas. Vienintelė įmonės skola buvo UAB „T.“, pagal atsiųstas sąskaitas bei „Sodrai“. Jis iš karto sutiko parduoti įmonę. Telefonu sutarė, kad susitiks pas juos biure, (duomenys neskelbtini). Biure buvo jis, M. Ž. ir dar vienas asmuo, kuris pirko įmonę, pavardės jis nepamena. Jis informavo, kad įmonė turi skolų, atsinešė įmonės dokumentus ir buvo pasirašyta akcijų prikimo-pardavimo sutartis. Trečiasis asmuo pasirašė kaip pirkėjas. M. Ž. trečiąjį asmenį pristatė kaip pirkėją M. A.. Įtarimų jam šis asmuo nekėlė. Mano, kad perdavė įmonės turėtus dokumentus ir antspaudą. Įmonę pardavė už vieną litą. Sutartyje buvo įrašyta, kad jis kaip įmonės direktorius turėjo būti atleistas. Po kiek laiko pasitikrino Registrų centre ir pamatė, kad kitas asmuo jau buvo paskirtas įmonės direktoriumi. UAB „Š.“ jokių sutarčių neturėjo su UAB „S.“, vienintelės sutartys buvo su UAB „T.“ ir „D.“. Nepamena, ar jis pasirašė įmonės dokumentų, antspaudo perdavimo aktus. Apie įmonę UAB „S.“ jam tapo žinoma tik tada, kai ėjo pasirašyti sutarties, nes matė užrašą ant lentelės. Jis nepasirašinėjo kvito dėl 64 000 Lt, ir tokių pinigų jis iš UAB „S.“ negavo.

Jam iš M. Ž. buvo tik pasiūlymas parduoti įmonę kitam asmeniui. Gali būti, kad jis (J. S.) ruošė įmonės pirkimo-pardavimo sutartį. Įmonėje UAB „Š.“ jis buvo vienas darbuotojas. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta tą dieną, kokia yra nurodyta sutartyje. Mano, kad turėjo perduoti UAB „Š.“ UAB „T.“ mokėjimo kvitus ir kt. dokumentus. Šiuo metu neturi šių dokumentų perdavimo akto. Įstatinio kapitalo pinigus pasiėmė įmonė, kuri pardavė jam UAB „Š.“. UAB „T.“ jam perdavė dokumentus. Buhalterija turėjo teikti deklaracijas, nes jie buvo atsakingi už deklaracijų teikimą. Pačioje įmonės pirkimo-pardavimo sutartyje jis neįvardijo įmonės turimų skolų. Jam atrodo, kad buvo pažymėta, jog pirkėjui yra žinoma apie įsiskolinimus. Jam nežinoma, kad jo vadovavimo laikotarpiu buvo įsiskolinimai „T.“, „B.“. Po kurio laiko su direktoriumi M. A. jis buvo susitikęs „Sa.“ ir perdavė dar likusius dokumentus, o pastarasis ranka surašė, kokius dokumentus gavo. Tą dokumentą atidavė tyrėjai arba šis yra pas jį. Dokumentas realiai turi būti, nes jis jo neišmetė. Nepasakys, kokius dokumentus jis atidavė direktoriui. Galėjo būti UAB „T.“ mokėjimai arba sutartys. Jam vadovaujant UAB „Š.“ jokios veiklos nevykdė.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad liudytojas J. S. atpažino M. Ž., kaip asmenį, kuris 2013 metų pavasarį jam pasiūlė parduoti UAB ,,Š.“, tačiau pats įmonės nepirko, nors ir dalyvavo parduodant, o M. A., kaip asmenį, kuris iš jo 2013 metų pavasarį už 1 litą nupirko UAB ,,Š.“ akcijas ir pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį (4 t., 136–139 b. l.).

Akistatos su liudytoju J. S. metu M. Ž. teigė, kad buvo pasirašytas pinigų priėmimo kvitas dėl daugiau nei 60000 Lt perdavimo iš UAB ,,S.“ į UAB ,,Š.“, tačiau realiai pinigai nebuvo perduoti, o liudytojas J. S. pasiliko prie savo parodymų, kad jis jokio pinigų kvito nepasirašė ir kalbos apie pinigus nebuvo (4 t., 142–145 b. l.).

Liudytoja R. K. parodė, kad kaltinamasis buvo jos darbdavys. Jie susipažino per Facebook, ji yra baigusi informacines technologijas, kaltinamasis jai pasiūlė dirbti savo įmonėje UAB „S.“ projektų vadybininke. Ji pradėjo dirbti nuo 2012 m. gegužės mėnesio. Pirmiausia ji padarė įmonės tinklalapį, internete ieškodavo namų projektų, juos dėdavo į įmonės tinklalapį, skelbė, jog stato namus, ir ieškodavo klientų. Kai atsirasdavo klientų, tada juos kviesdavo pokalbio, o toliau su jais bendraudavo M. Ž.. Sąlygas su klientais aptarinėdavo M. Ž.. Kas pradžioje tvarkė buhalterinę apskaitą, ji nepamena, o vėliau apskaitą tvarkė S. G.. Jai reikėjo 1–2 mėn. suvedinėti visas sąskaitas į buhalterinę sistemą, bet ji tą darbą darydavo ilgai, todėl po kurio laiko jo nebedirbo. Sąskaitas atveždavo arba S. G., arba M. Ž.. Įmonėje ji dirbo apie metus. Su atlyginimo mokėjimais buvo įvairiai, ne visada laiku buvo mokamas atlyginimas. Išėjo iš darbo, nes buvo nuojauta, kad kažkas šioje įmonėje negerai. Mano, kad jai išeinant iš darbo, buvo nepabaigtų statybos darbų.

UAB „S.“ veikla buvo susijusi su namų statyba. Jai pats M. Ž. rodė du pastatytus gyvenamuosius namus. Nepamena, kokiems užsakovams buvo pastatyti namai, nes ji dar nedirbo. Kai ji dirbo, nė vienas namas nebuvo iki galo pastatytas. Užsakovas A. Ž. buvo. Mano, kad A. Ž. jos darbo laikotarpiu namas nebuvo baigtas statyti. Už įvykdytus darbus buvo apmokama dalimis, ji nedalyvavo apmokant už darbus. Nepamena, kur sąskaitos po suvedimo nukeliaudavo, gal buhalteris pasiimdavo. Įmonės kontora buvo (duomenys neskelbtini). Kontoroje buvo mažai apskaitos dokumentų, dokumentai buvo pas S. G.. Ji nepamena, ar buvo nustatyta dokumentų saugojimo tvarka, kontoroje dokumentų buvo labai mažai. Nebuvo įtarimų, kad būtų tyčia neperduotos sąskaitos. Iš pradžių atrodė, kad, nors ir jauna įmonė, tačiau gali dirbti. Nepamena, ar S. G. atsiveždavo priėmimo-perdavimo aktus. Darbų vadovas D. I. atveždavo sąskaitas, susijusias su statybinių medžiagų pirkimais. D. I. pateikdavo dokumentus už tai, ką jis pirkdavo, pvz., vinis ir kitas medžiagas. Apie vieną mėnesį laiko ji suvedinėjo dokumentus į buhalterinę apskaitą, 2012 m. antroje pusėje. Tuos dokumentus, kuriuos suvesdavo į buhalterinę apskaitą, pasiimdavo S. G., o gal ir M. Ž., tiksliai nepamena. Nebuvo nurodymų, kad tam tikros sąskaitos nebūtų fiksuojamos ar netraukiamos į apskaitą.

Ar kaltinamasis savindavosi įmonės pinigus, nežino. M. Ž. buvo UAB „S.“ savininkas ir direktorius, o ar jis atlikdavo dar kokias nors funkcijas šiai įmonei, ji nežino. Negali pasakyti, kiek dirbo įmonėje darbuotojų, jie labai keisdavosi, gal iki penkių žmonių įmonėje dirbo. Statybos darbus darydavo individualia veikla užsiimantys žmonės. Nežino, kiek tokių žmonių buvo. Ji nežinojo, koks buvo įmonės savininko atlyginimas. Įmonės savininkas mažai ieškodavo klientų, naujų projektų. A. Ž. ne jos surastas klientas, taip pat ir K. A.. Jos surasti klientai buvo R..

Liudytojas A. Ž. parodė, kad pažįsta M. Ž., kaip UAB „S.“ vadovą. UAB „S.“ jam statė namą, 2012 m. balandžio 24 d. buvo pasirašyta sutartis dėl namo statybos, sudaryta sąmata. Pagal sutartį buvo atliekami darbai (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini). Įmonė pastatė namą, tačiau iki galo to nepadarė, nes įmonė bankrutavo. Už sumokėtus pinigus įmonė padarė darbus. Avansu buvo atsiskaitoma, medžiagas pirko UAB „S.“. Jis atsiskaitydavo grynais pinigais, gaudavo kasos priėmimo kvitą. Pinigus mokėdavo M. Ž., kitiems nemokėdavo. Paskutinė suma – 14 400 Lt – buvo sumokėta avansu. Visus kvitus jis pateikė, daugiau nebuvo mokėta. Realiai darbus baigė žiemą, mano, kad baigėsi darbai jau 2013 m. Visi pinigai buvo sumokėti iki Naujųjų metų, pinigai buvo mokami pagal kvituose nurodytas datas. Kaip statybinės medžiagos buvo naudojamos, nežino, nes sąskaitų faktūrų jis nereikalavo. Jam žinoma, kad įmonė bankrutavo. 2013 m. buvo mūrijimo darbų. Kai M. Ž. jam pasakė, kad įmonė bankrutavo, darbai dar buvo atliekami iki 2013 m. pavasario, kas juos atlikinėjo, negali pasakyti. Stogą dėjo jau jis pats. Sąskaitose nurodyti pinigai buvo ir už medžiagas. Sąmata buvo pateikta už medžiagas, tai buvo padaryta darbų pradžioje. Pagal sąmatą buvo atlikti darbai už tuos pinigus, kuriuos jis sumokėjo M. Ž.. Sąskaita faktūra prieš baigiant darbus buvo pateikta pasirašyti, tačiau jis nepasirašė, nes darbai nebuvo baigti. Statybinių medžiagų pirkimo kvitų jam nerodydavo, bet yra juos matęs. Mano, kad bus reikalingos sąskaitos už medžiagas priduodant namą.

Iš Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. Ž. savo iniciatyva pateikė dokumentus (kopijas): 2012-04-24 statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitus (4 t., 60–71 b. l.).

Liudytojas K. A. parodė, kad 2011 m. susipažino su UAB „S.“ direktoriumi M. Ž. dėl statybos darbų. UAB „S.“ atliko jo namo mūro darbus (duomenys neskelbtini). Jie sudarė sutartį, kad būtų vykdomi statybos darbai 2012 m. Buvo darbų atlikimo aktai, sąskaitos faktūros. Statybas pradėjo žiemą planuoti ir daryti sutartis, o po to prasidėjo darbai. Statybos pabaiga buvo pagal statybos darbų pridavimo aktą. Dokumente, t. y. kvite (3 t., 72 b. l.), jo parašas. Nepamena, ar darbai buvo atliekami ir 2013 m. Jis UAB „S.“ mokėjo už statybines medžiagas. Pinigų priėmimo kvitai visada buvo išrašyti. Mokėdavo arba pavedimu, arba grynais, kai buvo išrašomi dokumentai. Mokėdavo tik M. Ž., daugiau niekam. Buvo tarpiniai darbų atlikimo aktai, kelios sąskaitos faktūros buvo už atliktus darbus. UAB „S.“ sunkiai atliko statybos darbus, su rūpesčiais, bet atliko. Pagal sutartis buvo viskas padaryta. Jis nesidomėjo, kas atliko darbus – ar UAB „S.“, ar kiti darbuotojai.

Liudytoja G. R. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip vadovą UAB „S.“, kuri statė jiems namą 2011 m. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini). Darbus prižiūrėjo ir su įmone atsiskaitinėjo jos vyras, o ji su M. Ž. praktiškai nebendravo. Nepamena, kokiu būdu jie mokėdavo pinigus. Gaudavo dokumentus, kad sumokėdavo. Negali pasakyti, kada pinigai buvo sumokėti, kuomet kvitai yra be datų. Kada nutraukė sutartį su įmone, negali pasakyti. UAB „S.“ atliko statybos darbus nuo namo pamatų iki stogo uždengimo, vidaus darbų nedarė. Sutartį jie nutraukė, nes jai nepatiko darbai. Su įmonės darbininkais nekalbėjo. Tyrimui pateikė visus kvitus, be kvitų pinigų nemokėjo. Avansu į priekį nemokėjo pinigų. Kada M. Ž. gaudavo pinigus, tada ir išrašydavo, t. y. tos dienos, kvitus. Ji niekada pinigų nemokėjo kaltinamajam, tai darydavo jos vyras. Buvo atvejų, kai vyras sumokėdavo, o ji pasirašydavo kvitus. Nebuvo įtarimų, kad būtų blogai tvarkoma įmonės buhalterija, nes visada pateikdavo pinigų priėmimo kvitus. Negali pasakyti, ar buvo medžiagų sertifikatai.

Iš Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja G. R. savo iniciatyva pateikė dokumentus (kopijas) – pinigų priėmimo kvitus (4 t., 51–56 b. l.).

Liudytojas A. R. parodė, kad kaltinamąjį M. Ž. pažįsta pagal namo statybos darbus. M. Ž. buvo UAB „S.“ vadovas, jie buvo sudarę ketinimų protokolą dėl namo statybos (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini). Buvo sutarta atsiskaityti už padarytus darbus. Buvo taip, kad ir jis pirko statybines medžiagas, ir įmonė pirkdavo medžiagas. Kai pirkdavo UAB „S.“ statybines medžiagas, jis duodavo pinigus arba įmonė nupirkdavo ir jis atiduodavo pinigus. Kiek iš viso sumokėjo, nepamena, pinigus mokėdavo M. Ž., šis duodavo pinigų priėmimo kvitą. Kada buvo paskutinis mokėjimas, nepamena. Buvo taip, kad UAB „S.“ nebaigė statybos darbų, jis tada samdė kitus žmones. Jam netiko darbų kokybė, kaina. Pas jį UAB „S.“ nedirbo gal jau pavasarį. Nepamena, kada buvo gauti pinigų priėmimo kvitai be datų, mano, kad gal ne pačioje darbų pabaigoje. Konkrečiai atsiskaitė už darbus tik tada, kada darbai buvo padaryti. Vėliau vyko darbų pataisymai. UAB „S.“ darbus vykdė pusmetį. 2012 m. vasarą dirbo jau kiti žmonės. Visi pinigų mokėjimų kvitai galėjo būti iki 2012 m. pavasario. Darbų atlikimo aktų jie nerašė, turi tik ketinimų protokolą ir kvitus, daugiau jokių dokumentų jie nepasirašinėjo. Įmonė statybos darbus pradėjo nuo pamatų ir uždengė stogą, apdailos darbų nedarė. Galutinės sąskaitos už atliktus darbus jis neprašė ir negavo. Kiek suprato, namą statė M. Ž. darbuotojai. Buvo atvejų, kai mokėjo ir žmona, nes jis būdavo komandiruotėse. 2012 m. vasarą jis nutraukė darbus su UAB „S.“, gandų girdėjo, kad įmonė turėjo finansinių problemų. Nepamena bendros sumos, kiek sumokėjo M. Ž.. Gali būti, kad sumokėjo 41 800 Lt. Tai yra suma ir už darbus, ir už medžiagas. Kokia suma galėtų būti statybos medžiagoms, nepasakys.

Liudytoja A. J. parodė, kad kaltinamąjį M. Ž. pažįsta, kažkada buvo kolegos. Ji su M. Ž. turėjo įvairiausių finansinių reikalų, jie ir pirko, ir pardavė nekilnojamąjį turtą, dirbo kartu, kartu darė sandorius. Su UAB „S.“ ji turėjo sandorių asmeniškai kaip fizinis asmuo. Buvo toks atvejis dėl skolos perleidimo. Tikslių datų neprisimena, tikslias sumas įvardyti taip pat sunku. UAB „S.“ iš jos pirko skolas. Buvo 2011–2012 metai, tai buvo vekseliai. A. A. vekselis buvo apie 19 000 Lt, o pardavė M. Ž. maždaug už 15 000 Lt. Asmens, vardu R., vekselis, atrodo, buvo 15 000 Lt, o už kiek pardavė M. Ž., nepamena. Kiek žino, iš R. M. Ž. išsiieškojo skolą, o kaip baigėsi su A. A., nežino. Greičiausiai jai buvo apmokėta grynaisiais. Buvo surašytos sutartys, M. Ž. visada tvarkingai ir pedantiškai surašydavo dokumentus. Buvo sutartis, kasos išlaidų orderis, pakvitavimas.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „S.“ apskaita tvarkyta nesilaikant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymų, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, kadangi laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-12-31 į apskaitą neįtrauktos, tai yra neįregistruotos M. Ž. avanso apyskaitose (buhalterinės sąskaitos Nr. 24351 „Atskaitingi asmenys“ Debete), ūkinės operacijos dėl 40 340,00 Lt pajamų grynaisiais pinigais pagal UAB „S.“ Pinigų priėmimo kvitus: 2012-06-18 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – 17 000 Lt, 2012-07-05, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 000 Lt, 2012-07-07, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – 20 640 Lt, 2012-11-14, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – 700 Lt. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d. nurodo, kad „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“ ir 11 str. str. 3 d. nurodo, kad, „apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba centralizuotai tvarkančios apskaitą biudžetinės įstaigos atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudarytoje su užsakovu“.

UAB „S.“ apskaita tvarkyta nesilaikant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymo, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 str. 1 d. nurodymo , kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, kadangi 2012 metais į apskaitą įtraukė (įregistravo M. Ž. avanso apyskaitose) apskaitos dokumentais ((duomenys neskelbtini) kvitais, Grynųjų pinigų priėmimo kvitais ar kitais) nepagrįstas ūkines operacijas dėl 12 636,74 Lt sumos išlaidų grynaisiais pinigais: 2 038,03 Lt (2012-06-08 – sumokėta UAB „So.“, avansinėje apyskaitoje dokumentas ir jo Nr. neįrašytas); 229,53 Lt (2012-08-30 – sumokėta „L.“ už kurą, avansinėje apyskaitoje dokumentas ir jo Nr. neįrašytas); 6 523,09 Lt (2012-08-31 – sumokėta UAB „B.“, avansinėje apyskaitoje dokumentas ir jo Nr. neįrašytas); 232,22 Lt (2012-10-31 – sumokėta UAB „T.", avansinėje apyskaitoje dokumentas ir jo Nr. neįrašytas); 1 000 Lt (2012-10-31 – sumokėta Š. už prekes, avansinėje apyskaitoje dokumentas ir jo Nr. neįrašytas); 2 613,87 Lt (2012-11-09 – „grąžinamos lėšos“ 1342,81 Lt ir 1271,06 Lt, avansinėje apyskaitoje duomenys (dokumentas ir jo Nr. bei pinigus gavęs asmuo) neįrašyti). Jeigu UAB „S.“ apskaitos dokumentai ((duomenys neskelbtini) kvitai, Grynųjų pinigų priėmimo kvitai ar kiti) dėl 12 636,74 Lt sumos išlaidų grynaisiais pinigais dingo, bendrovė nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. nurodymų, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ (nuo 2008-09-01 pagal 2008-07-03 LR įstat. Nr. X-1679) ir 19 str. 2 d. nurodymų, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“. Šio įstatymo 20 str. 1 d. nurodo, kad „jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka“. Jeigu UAB „S.“ apskaitos dokumentai ((duomenys neskelbtini) kvitai, Grynųjų pinigų priėmimo kvitai ar kiti) dingo ar buvo sugadinti, tyrimui nepateikti duomenys, kad buvo priimti sprendimai dėl dingusių ar sugadintų dokumentų atkūrimo. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str. 2 d. nurodo, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.

2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 13 str. 1 d. 6 punktas nurodo, kad privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: „asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“. UAB „S.“ apskaita tvarkyta nesilaikant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 13 str. 3 d. nurodymo, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“ (galioja nuo 2003 07 23 pagal 2003 07 01 LR įstat. Nr. IX-1668), kadangi apskaitos registre (M. Ž. avansinėje apyskaitoje „už laikotarpį: 2012.12.01 – 2012.12.31“) įrašas dėl 62 099,36 Lt perdavimo į kasą padarytas pagal dokumentą (2012-12-31 Kasos pajamų orderį, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nėra privalomų rekvizitų, tai yra asmenų, atsakingų už pinigų perdavimą ir priėmimą, parašų. 2012-12-31 Kasos pajamų orderyje, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (19 priedas) įrašyta, kad atskaitingas asmuo M. Ž. perduoda 62 099,36 Lt „kasos pildymui“ ir prie įrašo „Vyr. buhalteris“ spaudu atspausta „UAB „M.“ vyr. buhalteris S. G.“ bei yra asmens parašas, pinigus perdavusio ir gavusio asmens parašų nėra. Šis apskaitos dokumentas įregistruotas M. Ž. avansinėje apyskaitoje „už laikotarpį: 2012.12.01 – 2012.12.31“. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d. nurodo, kad „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą” ir 11 str. str. 3 d. nurodo, kad, „apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba centralizuotai tvarkančios apskaitą biudžetinės įstaigos atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudarytoje su užsakovu“. Šio įstatymo 14 str. 2 d. nurodo, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys” (galiojo nuo 2002 01 01 pagal 2001 11 06 LR įstat. Nr. IX-574 iki 2012 12 31).

UAB „S.“ apskaita laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-04-01 tvarkyta nesilaikant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymo, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, kadangi į apskaitą ir į 2012 metų Pelno (nuostolių) ataskaitą neįtraukti duomenys dėl užsakovui A. Ž. atliktų darbų pagal kratos pas M. Ž. metu rastą 2012-10-10 Sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (23 priedas), kurioje įrašyta, kad UAB „S.“ atliko statybos darbų už 98 347,11 Lt be PVM (su PVM 119 000,00 Lt, PVM 20 652,89 Lt).

UAB „S.” nesilaikė 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 str. 1 d. nurodymų, kad „prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas“, kadangi neapskaičiavo ir į apskaitą neįtraukė 20 652,89 Lt į biudžetą mokėtino PVM.

UAB „S.“ apskaita tvarkyta nesilaikant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymo, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 str. 1 d. nurodymo, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, kadangi UAB ,,S.” ūkinių operacijų dėl atliktų darbų objekte „(duomenys neskelbtini)” nepagrindė apskaitos dokumentais (darbų atlikimo aktais, PVM sąskaitomis faktūromis) ir neįtraukė į apskaitą.

UAB „S.“ apskaita tvarkyta nesilaikant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nurodymo, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, kadangi apskaitos dokumentais (ilgalaikio turto nurašymo aktais, pardavimo PVM sąskaitomis faktūromis ar kitais) nepagrįstos ūkinės operacijos dėl ilgalaikio turto (Benzininio generatoriaus, kurio likutinė vertė 2013-05-31 905,30 Lt) nurašymo ar pardavimo.

UAB „S.” apskaita tvarkyta nesilaikant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nurodymo, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, kadangi laikotarpio nuo 2012-05-31 iki 2012-12-31 apskaitos dokumentais (sunaudotų medžiagų nurašymo aktai) nepagrįstos ūkinės operacijos dėl įsigytų statybinių ar kitų medžiagų ir inventoriaus nurašymo į sąnaudas.

2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1X-574 21 str. 1 d. nurodo, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 d. nurodo, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (galiojo nuo 2002-01-01 iki 2012-12-31 pagal 2001-11-06 LR įstat. Nr. IX-574), „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas (galioja nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 LR įstat. Nr. XM988). Tirtu laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-04-01 UAB „S.“ vadovas – direktorius M. Ž..

2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d. nurodo, kad „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, 11 str. 3 dalis nurodo, kad „apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba centralizuotai tvarkančios apskaitą biudžetinės įstaigos atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudarytoje su užsakovu”, 14 str. 2 d. nurodo, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, uz juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir Pasirašę asmenys“ (galiojo nuo 2002-01-01 iki 2012-12-31 pagal 2001-11-06 LR įstat. Nr. IX-574), „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“ (galioja nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 LR įstat. Nr. XI-1988). Laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-05-31 UAB „S.“ apskaitą pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkė buhalterines paslaugas teikiančios įmonės IĮ „A.” (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) buhalterė A. R.. Nuo 2012-06-01 UAB „S.” apskaitą tvarkė buhalterines paslaugas teikiančios įmonės UAB „M.” (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) vyr. buhalteris S. G. (sutartis tyrimui nepateikta).

UAB „S.“ apskaita tvarkyta nesilaikant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d. nurodymų, kadangi į apskaitą (į M. Ž. avansines apyskaitas) neįtrauktos ūkinės operacijos dėl 40 340,00 Lt pajamų grynaisiais pinigais gavimo, todėl pagal bendrovės apskaitą (duomenys M. Ž. avansinėse apyskaitose) iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2012-06-01 iki 2013-04-01 bendrovės turto ir jo struktūros.

UAB „S.“ apskaita tvarkyta nesilaikant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. nurodymų, kadangi į UAB „S.“ apskaitą be apskaitos dokumentų įtrauktos ūkinės operacijos dėl 12 636,74 Lt išlaidų grynaisiais pinigais gavimo, todėl pagal bendrovės apskaitą ir apskaitoje pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2012-06-01 iki 2013-04-01 UAB „S.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

UAB „S.“ apskaita tvarkyta nesilaikant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. 6 punkto nurodymų, kadangi į apskaitą (į M. Ž. avansinę apyskaitą) įtrauktas 2012-12-31 Kasos pajamų orderyje, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (19 priedas) dėl 62 099,00 Lt perdavimo į kasą, kuriame nėra privalomų rekvizitų, tai yra asmenų, atsakingų už pinigų perdavimą ir priėmimą, parašų, todėl negalima nustatyti, ar ši ūkinė operacija įvyko, ar ne ir todėl pagal bendrovės apskaitą ir apskaitoje pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2012­-12-31 iki 2013-04-01 UAB „S.“ turto struktūros.

UAB „S.“ apskaita tvarkyta nesilaikant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymo, kadangi į kadangi į apskaitą neįtrauktos ūkinės operacijos dėl užsakovui A. Ž. atliktų darbų už 98 347,11 Lt (be PVM, su PVM 119 000,00 Lt) pagal 2012-10-10 sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (23 priedas), todėl pagal bendrovės apskaitą ir apskaitoje pateiktus dokumentus negalima iš dalies nustatyti 2012 metų UAB „S.” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

UAB „S.“ apskaita tvarkyta nesilaikant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. nurodymų, kadangi ūkinės operacijos dėl statybinių medžiagų ir inventoriaus 34 932,75 Lt sumos nurašymo į sąnaudas (objekto pavadinimas „(duomenys neskelbtini)”) pagal 2012-05-30 Sunaudotų medžiagų nurašymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (24 priedas) įtrauktos į veiklos sąnaudas, o ūkinės operacijos dėl darbų atlikimo šiame statybos objekte nepagrįstos apskaitos dokumentais (darbų atlikimo aktais, PVM sąskaitom faktūrom) ir neįtrauktos į apskaitą, todėl negalima nustatyti bendrovės veiklos pajamų ir todėl pagal pateiktus dokumentus negalima iš dalies negalima nustatyti 2012 metų UAB „S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

UAB „S.“ apskaita tvarkyta nesilaikant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nurodymų, kadangi nepateikti apskaitos dokumentai dėl ilgalaikio turto (Benzininio generatoriaus) nurašymo ar pardavimo, todėl pagal bendrovės apskaitos dokumentus iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2012-06-01 iki 2013-04-01 bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

UAB „S.“ apskaita tvarkyta nesilaikant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nurodymų, kadangi nepateikti apskaitos dokumentai dėl trumpalaikio turto nurašymo į sąnaudas, todėl pagal bendrovės apskaitos dokumentus negalima nustatyti pardavimų savikainos, tai yra negalima nustatyti, kiek bendrovė patyrė sąnaudų, ar statybinės ir kitos medžiagos bei inventorius panaudoti bendrovės veiklos pajamoms uždirbti ir dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2012-06-01 iki 2013-04-01 UAB „S.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 5 d. nurodo, kad „grynųjų pinigų priėmimo, išmokėjimo, jų apskaitos ir laikymo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija”. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 5 punktu, 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 179 patvirtino „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles”, kurių 1 p. nurodo, kad „šios taisyklės reglamentuoja juridinių asmenų (išskyrus Lietuvos banką, kredito ir pašto įstaigas), užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių (toliau vadinama – ūkio subjektai) kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir forminimo tvarką. Šios taisyklės netaikomos tradicinėms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, išskyrus atvejus, kai jie, vykdydami ūkinę komercinę veiklą, grynuosius pinigus iš tokios veiklos priima į kasą arba išmoka iš jos” (galioja nuo 2008 11 05 pagal 2008 10 22 LRV nut. Nr. 1071). UAB „S.” grynieji pinigai nebuvo priimami į kasą ir išmokami iš kasos bei nebuvo laikomi kasoje, pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus UAB „S.“ visi iš bankų ir iš pirkėjų gauti grynieji pinigai buvo priimami, laikomi ir išmokami M. Ž. bei ūkinės operacijos grynaisiais pinigais buvo apskaitomos avansinėse apyskaitose, o ne kasos knygoje.

2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 p. nurodo, kad „atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, - nurodo joje šią dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį“ (galioja nuo 2009 07 26 pagal 2009 07 22 LRV nut. Nr. 766). Tyrimui nepateikti dokumentai, kad UAB „S.“ tiriamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2012-01-01 iki 2013-04­01, buvo nustatyta tvarka dėl atskaitingų asmenų atsiskaitymo už gautų pinigų panaudojimą. Tyrimui pateiktos laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 UAB „S.“ atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos, tarp jų ir M. Ž., kurios sudarytos ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir kuriose užregistruoti tiriamo laikotarpio pinigų gavimo ir pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentų duomenys (numeriai, datos, gautos ir sumokėtos pinigų sumos).

Pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus tirtu laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 M. Ž., kaip atskaitingas asmuo, grynaisiais pinigais gavo 403 425,72 Lt:

115 433,00 Lt iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini);2 000,00 Lt iš banko sąskaitos Nr.LT36 7010 1000.0646 7071;550,00 iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini);285 210,73 Lt sumokėjo prekių ir paslaugų pirkėjai; 231,99 Lt sumokėjo UAB „B.” (tyrimo metu nenustatyta, už ką sumokėta).

Laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 M. Ž., kaip atskaitingas asmuo, pateikė ne visoms jam UAB „S.” išmokėtų pinigų sumoms pinigų panaudojimo įrodymo dokumentus, tai yra M. Ž., kaip atskaitingas asmuo, nepanaudojo 115 136,10 Lt, kurie buvo gauti iš bankų sąskaitų ir iš prekių ir paslaugų pirkėjų.

Pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus tirtu laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 M. Ž., kaip atskaitingas asmuo, panaudojo 298 681,27 Lt:

29 200,00 Lt įnešta į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);600,00 Lt įnešta į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);3 353,39 Lt perduota R. K. (ūkio reikmėms);265 527,88 Lt sumokėta paslaugų teikėjams ir prekių tiekėjams.

Detalūs duomenys dėl M. Ž. atsiskaitymams gautų pinigų ir jų panaudojimo pateikti specialisto išvados 18 priede.

Pagal tyrimui pateiktus laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 apskaitos dokumentus ir avansines apyskaitas M. Ž., kaip atskaitingo asmens, skola bendrovei 2012-12-31 buvo 115 136,10 Lt (10 391,65 Lt likutis 2012-01-01 + 403 425,72 Lt gautos pajamos – 298 681,27 Lt išlaidos =115136,10 Lt). Tyrimui nepateiktos laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2013-04-01 avansinės apyskaitos ir apskaitos dokumentai, kuriuose būtų įrašyti duomenys, kad šiuo laikotarpiu M. Ž. UAB „S.” vardu vykdė mokėjimus grynaisiais pinigais (3 t., 11– 130 b. l.).

Specialistė Stanislava Spietinienė, apklausta teisiamajame posėdyje, pavirtino savo duotą specialisto išvadą ir paaiškino, kad UAB „S.“ kasos knyga nebuvo pateikta tyrimui, visi grynieji pinigai buvo pas įmonės vadovą M. Ž., kaip atskaitingą asmenį. Į avansinę apyskaitą buvo įtrauki 62 099,36 Lt, kurie įėjo į M. Ž. skolą įmonei. Parodytas kasos pajamų orderis (3 t., 83 b. l., 62 099,31 Lt perdavimas į kasą pagal kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini)) parodo, kad tas turtas perėjo į kasą, tačiau dokumentas buvo be rekvizitų ir yra laikoma M. Ž., kaip atskaitingo asmens, skola įmonei.

M. Ž. skola galėtų mažėti, jeigu dokumentai buvo neišsaugoti, tada suma keistųsi. M. Ž. disponavo grynaisiais pinigais. Laikotarpio nuo 2013 m. sausio 1 d. iki balandžio 1 d. UAB „S.“ dokumentai tyrimui nebuvo pateikti.

Verslo apskaitos standartai numato, kad statybos darbams yra atskiri reikalavimai, kad pajamos ir išlaidos yra apskaitomos pagal atskiras statybos sutartis, kad privalo būti rangos sutartis, tada sutartyje nurodoma, kiek paimama avanso, kaip vykdomi darbai, kaip vykdomi atsiskaitymai. Šiuo atveju buvo tik pinigų sumokėjimai. Tyrimui nebuvo pateikta, kokiu pagrindu buvo nurašytos medžiagos ir medžiagų įsigijimo dokumentai. Matosi, kad įsigytas medžiagas nurašydavo į sąnaudas, tačiau į kokį objektą, nėra nurašymo aktų. Kai kuriose objektuose buvo nurašymo aktai, tačiau nebuvo fiksuotos pajamos. Iš pateiktų apskaitos dokumentų matyti, jog tik vienam objektui buvo daryti nurašymai.

Galutinėje specialisto išvadoje dėl į avansines apyskaitas neįregistruotų 60 Lt grynaisiais pinigais gautų pajamų (2012-05-22 iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gautos 60 Lt pajamos grynaisiais pinigais) nekalbama, tai gali būti vertinama kaip klaida. Pinigai buvo gauti, tačiau nebuvo įregistruoti į avansines apyskaitas. Galima teigti, kad M. Ž. tuos pinigus gavo.

Į 2013 m. kovo 9 d. UAB „S.“ balansą buvo įtraukta, kad UAB „Š.“ nesumokėjo gauto avanso – 64 667 Lt. Dokumentų, kurie pagrįstų tą skolą, nebuvo, tik buvo įrašas balanse. Jai nebuvo duota susipažinti UAB „Š.“ ūkinės finansinės veiklos specialisto išvada.

Vadovo papildomų paslaugų teikimas savo vadovaujamai įmonei turėtų būti įformintas apskaitos dokumentu arba PVM sąskaita faktūra, kad buvo atliktos paslaugos, nurodyta, už ką išmokama. Tokių dokumentų, kad M. Ž. teikė paslaugas UAB „S.“, nebuvo. Nepakanka nurodyti, kad buvo išmokamas avansas, turi būti nurodyta konkrečiai PVM sąskaitoje faktūroje ir turi būti pinigų išmokėjimo kvitas. Avansu gautus pinigus be dokumentų sau pasiimti negalima. Įstatuose turi matytis vadovo atlyginimas, valdybos įgaliojimai ir kt. Liudytojų parodymai jai nebuvo pateikti susipažinti, buvo pateikti tik finansiniai dokumentai.

Yra būtini medžiagų nurašymo aktai, visos ūkines operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą ūkinės operacijos fiksuojamos, kada jos įvyko. Jei tą mėnesį buvo nurašytos medžiagos, tai jos turi matytis apskaitoje būtent tą mėnesį. Sutartyje su A. Ž. buvo numatyta, kad mokamas avansas 3000 Lt, o vėliau – pagal atliktus darbus. Jei darbai buvo atliekami periodais, tai apskaitoje turėjo matytis, bent jau turėjo būti darbų atlikimo aktai, jog atlikti darbai tame objekte, ir finansinėje atskaitomybėje metų pabaigoje turėjo matytis šitos sumos, to reikalauja verslo apskaitos standartai. Finansinėje atskaitomybėje metų pabaigoje turi būti parodytas visas turtas, įsipareigojimai, nebaigta statyba ir tai statybai patirtos sąnaudos, turi būti ir darbų atlikimo aktai, o to šiuo atveju nebuvo. Negali atsakyti, iš kokių lėšų buvo pirktos medžiagos – ar iš užsakovo, ar iš įmonės. Tai turėjo būti aptarta sutartyje. Faktinių aplinkybių paaiškinti ji negali. Sandėlio knygos jai nebuvo pateiktos, kad būtų galima nustatyti, kur buvo sandėliuojamos nupirktos statybinės medžiagos. Iki 2013 m. kovo 9 d. turėjo būti pateikti nurašymo aktai, sąskaitos faktūros, ir tai turėjo būti pateikta bankroto administratoriui.

2038,03 Lt buvo sumokėta UAB „So.“, tokiu atveju turėtų sumažėti skola įmonei. Dėl 60 Lt, apie juos ji nurodė tik specialisto išvados aprašomojoje dalyje, tačiau tai nesutrukdė nustatinėti įmonės veiklos rezultatų ir struktūros.

Po bankroto procedūros pradėjimo įmonės vadovas neturi teisių į įmonės veiklą, tada gal sąskaitas faktūras turėtų surašyti bankroto administratorius. Viską turėtų spręsti bankroto administratorius.

Iš UAB „B.“ pateiktos kreditinės PVM sąskaitos faktūros ir kasos išlaidų orderio matyti, kad 2012 m. kovo 15 d. UAB „B.“ išmokėjo UAB „S.“ direktoriui M. Ž. 231,99 Lt dėl prekių grąžinimo (3 t., 172–174 b. l.).

Iš UAB „B.“ pateiktos informacijos ir dokumentų matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 31 d. UAB „S.“ 6523,09 Lt bendrovei „B.“ nemokėjo (3 t., 176–182 b. l.).

Iš UAB „So.“ pateiktos informacijos ir dokumentų matyti, kad 2012 m. birželio 8 d. buvo sumokėta UAB „So.“ 2038,03 Lt už UAB „S.“ pirktą betoną ir paslaugas (3 t., 184–189 b. l.).

Iš UAB „T.“ informacijos matyti, kad M. Ž. 232,22 Lt mokėjimas pagal mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartį UAB „T.“ apskaitos sistemoje nėra fiksuotas (3 t., 193 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „Š.“ tyrimui nepateikė apskaitos dokumentų ir nėra įrašų apskaitos registro Didžioji knyga buhalterinėse sąskaitose, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013-02-27 iki 2014-01-01 bendrovė turėjo komercinių sandorių su UAB „S.“ ir kad iš UAB „S.“ vadovo M. Ž. gavo 64676 Lt grynaisiais pinigais (3 t., 134–169 b. l.).

Iš kratos protokolo matyti, kad M. Ž. gyvenamojoje vietoje rasta dalis įmonės veiklos dokumentų, kurie nebuvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje (4 t.,39–40 b. l.), dokumentai apžiūrėti ir aprašyti apžiūros protokole (5 t., 1–3 b. l.).

UAB ,,S.“ dokumentų apžiūros metu duomenų apie individualią veiklą vykdžiusio asmens M. Ž. ir UAB „S.“ susitarimus (sutartis) dėl konsultavimo ar kitų paslaugų teikimo nerasta. Taip pat nerasta jokių duomenų apie individualią veiklą vykdančio asmens M. Ž. 2010–2013 metais gautų pajamų deklaravimą (5 t., 4–6 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartimi UAB „S.“ iškelta bankroto byla ir bankrutuojančios UAB „S.“ administratoriumi paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (1 t., 21–23 b. l.).

Iš 2013 m. gegužės 6 d. Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad M. Ž. nuo 2013 m. gegužės 7 d. dirbo UAB „Š.“ direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2014 m. gegužės 6 d. – direktoriumi (6 t., 2–4 b. l.).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo matyti, kad M. Ž. už 2010-01-01–2010-12-31 mokestinį laikotarpį priskaičiuota 17,96 Eur gyventojų pajamų mokesčio, už 2012-01-01–2012-12-31 mokestinį laikotarpį priskaičiuota 1091,87 Eur gyventojų pajamų mokesčio (6 t., 10 b. l.).

Iš 2015 m. lapkričio 18 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus rašto matyti, kad M. Ž., kaip nuo 2007-08-03 įregistravusio individualią veiklą asmens, skola VSDF biudžetui 2015 m. lapkričio 17 d. buvo 4678,09 Eur (6 t., 15–16 b. l.).

Iš pašto kvito, PVM sąskaitos faktūros ir UAB „Š.“ direktoriaus M. Ž. 2014 m. gegužės 15 d. reikalavimo matyti, kad 2014 m. gegužės 15 d. buvo išsiųstas reikalavimas J. S. pateikti UAB „Š.“ dokumentus (6 t., 88–89 b. l.).

Iš 2007 m. rugpjūčio 6 d. Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos matyti, kad M. Ž. vykdo individualią veiklą: finansinis tarpininkavimas, nekilnojamas turtas, nuoma, kita verslo, konsultacinė veikla, automobilių, asmeninių, namų ūkio reikmenų, buitinių daiktų taisymas (5 t., 99 b. l.).

Iš UAB „S.“ įstatų matyti, kad šios bendrovės veiklos objektas – paslaugos, prekyba, gamyba, kad bendrovė gali užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams (1 t., 53–54 b. l.).

Dėl svetimo turto pasisavinimo

Pagal BK 183 str. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Šios nusikalstamos veikos subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 str. atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Patikėtas turtas (turtinė teisė) – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu tiesiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas (turtinė teisė), į kurį kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus arba dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas patikėtas, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo, nors ir nėra materialiai atsakingi už turtą (turtinę teisę).

Remiantis teismų praktika, sprendžiant atsakomybės pagal BK 183 str. (kaip turto pasisavinimo) klausimą, turi būti įvertintas ne tik pinigų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas, bet ir tai, ar juos paimant bei panaudojant įmonei buvo padaryta žala (kasacinė nutartis Nr. 2K-13-693/2013). Esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo įmonės vadovas, paimdamas pinigus ir jais disponuodamas: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Taigi, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-368/2008, 2K-P-78/2012). Lėšų panaudojimo įmonės reikmėms faktas turi būti nustatytas įrodymais.

Šios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis M. Ž. laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „S.“ vieninteliu akcininku ir vadovu (1 t., 43–59 b. l.). Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartimi UAB „S.“ iškelta bankroto byla (1 t., 21–23 b. l.).

Specialisto išvadoje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. M. Ž., kaip atskaitingas asmuo, pateikė ne visoms jam UAB „S.“ išmokėtų pinigų sumoms pinigų panaudojimą įrodančius dokumentus, tai yra M. Ž., kaip atskaitingas asmuo, nepanaudojo 115 136,10 Lt, kurie buvo gauti iš bankų sąskaitų ir iš prekių bei paslaugų pirkėjų (3 t., 11–130 b. l.).

Pats kaltinamasis M. Ž. neneigia objektyviojo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymio – kaltinime nurodytų pinigų paėmimo fakto, tačiau tvirtina, kad disponuodamas bendrovės kasos pinigais jis nesiekė juos paversti savais, neturėjo jokių tikslų naudoti bendrovės pinigus saviems tikslams.

Kaltinamojo teigimu, 2013 m. vasario 27 d. M. A. nupirko iš J. S. UAB „Š.“, o pinigų priėmimo kvitą dėl 64 676 Lt (avansinio mokėjimo) perdavimo UAB „Š.“ pasirašė jis ir J. S., tačiau realiai pinigų J. S. jis neperdavė, vėliau tuos pinigus jis panaudojo dirbdamas UAB „Š.“, kai ši bendrovė, vykdydama UAB „S.“ įsipareigojimus A. Ž., pirko medžiagas ir atliko statybos darbus iki 2013 m. rudens. Kaltinamasis M. Ž. taip pat nurodo, kad minėtą pinigų priėmimo kvitą 2013 m. vasario mėn. jis atidavė S. G., tvarkiusiam UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, kad šis tą kvitą įtrauktų į balansą ir apskaitą. Liudytojas S. G. patvirtino, kad jam buvo atneštas pinigų, daugiau nei 60 000 Lt, išmokėjimo kvitas UAB „Š.“ už statybos darbus, todėl jis tuos duomenis įtraukė į balansą, taip sumažėjo skola atskaitingo asmens (M. Ž.) ir padidėjo pinigų suma, išmokėta avansu. Liudytojas V. M., bankrutuojančios UAB „S.“ administratoriaus įgaliotas asmuo, parodė, kad pagal UAB „S.“ 2012 m. balansą M. Ž. buvo skolingas įmonei 65 567 Lt, o pagal bankroto dieną pateiktą balansą M. Ž. skola bendrovei buvo 900 Lt, nes atsirado 64 676 Lt išankstinis apmokėjimas UAB „Š.“. V. M. teigimu, po bankroto bylos iškėlimo UAB „S.“ jokių statybos darbų A. Ž. neatlikinėjo. Liudytojas A. Ž. patvirtino, jog kai M. Ž. jam pasakė, kad įmonė (UAB „S.“) bankrutavo, jo (A. Ž.) namo statybos darbai dar buvo atliekami, o kas juos atlikinėjo, negali pasakyti. Iš UAB „S.“ 2013 m. kovo 9 d. balanso ir jo priedo „Apmokėti avansai“ (2 t., 37–39 b. l.) matyti, kad UAB „Š.“ skolinga UAB „S.“ 64 676 Lt dėl avansu sumokėtų pinigų.

Įvertinus šiuos bylos duomenis, sprendžiama, jog nepaneigtas kaltinamojo M. Ž. tvirtinimas, kad UAB „S.“ lėšų – 64 676 Lt – jis nepasisavino, ir įrodymų, kad šiuos pinigus M. Ž. panaudojo savo reikmėms, byloje nėra. Taip pat konstatuojama, jog UAB „S.“ žala dėl kaltinamajam inkriminuotų 64 676 Lt pasisavinimo nepadaryta, o tai yra būtina atsakomybės pagal BK 183 str. sąlyga. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. teismo įsakymu nutarta išieškoti iš skolininko UAB „Š.“ 18731,46 Eur skolą kreditoriui BUAB „S.“ (6 t., 107 b. l.) ir UAB „Š.“ jau sumokėjo BUAB „S.“ 6 242,82 Eur (6 t., 108 b. l.), o tai patvirtina buvus išankstinį apmokėjimą UAB „Š.“, t. y. finansinė operacija tarp UAB „Š.“ ir UAB „S.“ buvo pripažinta teismo sprendimu.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2012 metais į UAB „S.“ apskaitą buvo įtraukta apskaitos dokumentais nepagrįsta ūkinė operacija dėl 2 038,03 Lt išlaidų grynaisiais pinigais, 2012 m. birželio 8 d. sumokėtų UAB „So.“. Kaltinime M. Ž. ši pinigų suma įtraukta į bendrą pasisavintų pinigų sumą. Tačiau iš byloje esančių dokumentų (3 t., 184–189 b. l.) matyti, jog UAB „So.“ buvo sumokėta 2 038,03 Lt. Specialistė S. Spietinienė teisiamajame posėdyje paaiškino, kad, jei 2038,03 Lt buvo sumokėti UAB „So.“, tokiu atveju M. Ž. skola bendrovei turėtų sumažėti. Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad nepasitvirtino kaltinimas M. Ž. ir dėl 2038,03 Lt pasisavinimo.

Kaltinamasis M. Ž. aiškina, kad jam iš kaltinime dėl pasisavinimo nurodytos pinigų sumos, 115 136,10 Lt, atėmus avansinį mokėjimą UAB „Š.“ ir UAB „So.“, likę pinigai jam buvo sumokėti metų per metus už jo suteiktas UAB „S.“ paslaugas – tarpininkavimą vykdant individualią veiklą – naujų klientų paiešką. Kaltinamojo teigimu, tie pinigai kaip avansas jam išmokėti remiantis akcininko sprendimu, o dokumentus dėl pinigų išmokėjimo jis nusprendė išsirašyti vieną kartą per metus, prieš pateikiant balansą. Tokią savo poziciją kaltinamasis M. Ž. grindžia ir tuo, kad jo pajamos, gautos iš individualios veiklos, buvo deklaruotos. Apibūdindamas savo veiklą, kaltinamasis M. Ž. nurodė, kad kaip bendrovės direktorius jis atliko administracinius darbus, o kaip individualią veiklą teikiantis asmuo jis ieškojo naujų klientų – surado K. A., A. Ž., R., UAB „R.“.

Specialistė S. Spietinienė teisiamajame posėdyje paaiškino, kad įmonės vadovo papildomų paslaugų teikimas savo vadovaujamai įmonei turėtų būti įformintas apskaitos dokumentu arba PVM sąskaita faktūra, kad buvo atliktos paslaugos, nurodyta, už ką išmokama, o tokių dokumentų, kad M. Ž. teikė paslaugas UAB „S.“, nebuvo. Liudytojas S. G., tvarkęs UAB „S.“ buhalterinę apskaitą nuo 2012 m. birželio 1 d. iki bankroto paskelbimo, parodė, kad nebuvo mokami pinigai direktoriui M. Ž. už pastarojo suteiktas paslaugas įmonei, ir jis nepamena, kad būtų buvusi kalba dėl pinigų išmokėjimo M. Ž. pagal individualią veiklą. S. G. teigimu, tik rašytinės sutarties pagrindu galima išmokėti pinigus. Kaip matyti iš UAB ,,S.“ dokumentų apžiūros protokolo (5 t., 4–6 b. l.), dokumentų, susijusių su akcininko sprendimu dėl komisinių išmokų M. Ž. už įmonei suteiktas konsultacijas nerasta, nerasta ir dokumentų (sutarčių), patvirtinančių, kad toks susitarimas tarp įmonės ir individualią veiklą vykdančio M. Ž. iš viso buvo. Tai patvirtina ir liudytojo V. M., bankrutuojančios UAB „S.“ administratoriaus įgalioto asmens, parodymai, kad UAB ,,S.“ dokumentų perdavimo-priėmimo aktas buvo pasirašytas 2013 m. kovo 9 d., visi M. Ž. pateikti dokumentai buvo suregistruoti, todėl negalėjo dingti joks dokumentas, buvo pateiktos visos 2010–2011 metų sutartys ir ten M. Ž. figūruoja panaudos sutartyse, tačiau nebuvo jokių sutarčių, kad įmonei UAB „S.“ būtų teikiamos konsultacinės M. Ž., kaip fizinio asmens, paslaugos. Tiesa, baudžiamojoje byloje yra vienintelio UAB „S.“ akcininko M. Ž. 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo bendrovės direktoriui-paslaugų teikėjui M. Ž. mokėti minimalų atlyginimą už 2 val. darbo dieną, mokėti atlyginimą 25 proc. nuo įmonės metinės apyvartos, komisinį atlyginimą mokėti vieną kartą per metus kopija (5 t., 102 b. l.) ir 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo bendrovės direktoriui-paslaugų teikėjui M. Ž. nemokėti komisinio atlyginimo už 2010 m. pagal 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą kopija (5 t., 104 b. l.) bei 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo bendrovės direktoriui M. Ž. nemokėti komisinio atlyginimo už 2011 metus pagal 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir komisinį atlyginimą nuo 2012 m. sausio 1 d. mokėti 30 proc. nuo visos 2012 m. apyvartos kopija (5 t., 103 b. l.). Minėtų vienintelio UAB „S.“ akcininko M. Ž. sprendimų kopijos į bylą pateiktos tik 2015 m. spalio 16 d. apklausiant M. Ž. kaip įtariamąjį (5 t., 95–96 b. l.), t. y. po to, kai jau buvo paskelbtas UAB „S.“ bankrotas ir visi bendrovės dokumentai perduoti bankroto administratoriui, todėl akcininko sprendimų (pateiktų kopijų) tikrumas dėl jų surašymo laiko, atsižvelgus į tai, kad UAB „S.“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi buvo pats kaltinamasis M. Ž., kelia abejonių, todėl teismas nelaiko jų patikimais įrodymais. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog ir versiją apie gautą atlyginimą iš UAB „S.“ už individualią veiklą kaltinamasis M. Ž. pateikė tik baigiant ikiteisminį tyrimą, o deklaracijas apie 2012 metais gautas pajamas iš individualios veiklos pateikė VMI tik 2015 m. spalio 15 d. (5 t., 111–125 b. l., 6 t., 120–145 b. l.), teismui paaiškindamas, jog anksčiau nedeklaravo, nes jam buvo įtarimų, kad specialisto išvadoje yra klaidų, o prašyme atidėti įmokų mokėjimą (6 t., 11 b. l.) kaltinamasis M. Ž. nurodo, kad tik 2014 m. lapkričio 21 d. baigus atlikti UAB „S.“ ūkinės ir finansinės veiklos tyrimą bei atlikus auditą buvo nustatyta, kad jis gavo 115 136,10 Lt komisinį atlyginimą, anksčiau jam realiai išmokėta suma nebuvo žinoma, todėl tik susipažinęs su dokumentais deklaracijas pateikė 2015 metais.

Šių bylos duomenų analizė duoda pakankamą pagrindą teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo M. Ž. pateikta versija apie gautas pajamas iš individualios veiklos yra kaltinamojo siekis pateisinti UAB „S.“ pinigų pasisavinimo faktą ir taip išvengti atsakomybės. O individualios veiklos deklaracijų pateikimo anksčiau aptartomis aplinkybėmis faktas savaime nelaikytinas pakankamu pagrindu paneigti tai, kad kaltinamasis pasisavino jo žinioje buvusį UAB „S.“ turtą – 48 422,07 Lt (14 024 Eur). Tai, kad kaltinamojo teiginiai apie teisėtai gautą atlyginimą už jo, kaip individualią veiklą vykdančio asmens, darbą neatitinka tikrovės, patvirtina ir tas faktas, kad kaltinamasis VMI pateiktoje deklaracijoje (5 t., 121 b. l.) nurodė gavęs 115 136,10 Lt (33 345,72 Eur), t. y. visą pinigų sumą, kuri buvo nurodyta specialisto išvadoje kaip nepagrįsta pinigų panaudojimą įrodančiais dokumentais, nors realiai jo (kaltinamojo) avansu gauta pinigų suma, kurios panaudojimas apskaitos dokumentais nepagrįstas, yra tik 48 422,07 Lt (14 024 Eur). Taigi, akivaizdu, kad kaltinamojo pateiktų deklaracijų duomenys buvo derinami prie byloje esančios specialisto išvados ir nerodo buvusios realios situacijos bendrovėje nagrinėjamu laikotarpiu (2012 metais), todėl teismas nesiremia individualios veiklos deklaracijų pateikimo faktu kaip kaltinamojo M. Ž. kaltę dėl svetimo turto – UAB „S.“ 48 422,07 Lt (14 024 Eur) – pasisavinimo paneigiančiu įrodymu.

Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į paties kaltinamojo prašymu pateiktą Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių informacijos departamento Švietimo ir konsultavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos išaiškinimą, kad galimybę gyventojui vykdyti individualią veiklą reglamentuoja GPMĮ, pagal kurio nuostatas nėra draudžiama bet kuriam gyventojui (tarp jų ir bendrovės vadovui bei akcininkui) užsiimti savarankiška komercine, gamybine ar profesine veikla, įregistravus individualią veiklą pagal pažymą ir teikti paslaugas gyventojams ir įmonėms (tarp jų ir bendrovei, kurioje jis dirba ir yra akcininkas), tačiau paslaugas bendrovei, kurioje dirba ir yra akcininkas, gyventojas, įregistravęs individualią veiklą pagal pažymą, galėtų teikti tik tuo atveju, jei teikiamos paslaugos atitiktų individualios veiklos kriterijus ir nebūtų darbo funkcijų dalis, t. y. darbai būtų atliekami gyventojo pasirinktu laiku (ne darbo šioje įmonėje metu), naudojant savo darbo priemones bei pačiam dengiant vykdomos veiklos išlaidas (5 t., 97–98 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nuomone, kaltinamojo M. Ž. nurodytos jo, kaip individualią veiklą vykdančio asmens paslaugos bendrovei – naujų klientų paieška, buvo jo, kaip bendrovės direktoriaus darbo funkcijų dalis, taigi jis negalėjo teikti tokių paslaugų savo vadovaujamai bendrovei ir kaip individualią veiklą vykdantis asmuo. Taip spręsdamas teismas atkreipia dėmesį ir į paties kaltinamojo aiškinimą, jog realiai 2011–2012 m. jo kaip direktoriaus pareigų nebuvo daug. Be to, ir liudytoja R. K., dirbusi UAB „S.“ 2012 metais, nurodė, kad jos funkcijos buvo ieškoti naujų klientų, o kai atsirasdavo klientų, toliau su jais bendraudavo M. Ž.. Liudytojos R. K. teigimu, įmonės savininkas M. Ž. mažai ieškodavo klientų, o liudytojas S. G. patvirtino, kad nebuvo mokami pinigai direktoriui (M. Ž.) už pastarojo suteiktas paslaugas įmonei.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs aptartas faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. Ž., būdamas UAB „S.“ direktoriumi ir kasininku bei dėl užimamų pareigų būdamas materialiai atsakingu už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „S.“ turtą, kaip atskaitingas asmuo turėdamas savo žinioje bendrovės grynuosius pinigus, pasisavino UAB „S.“ priklausiusius pinigus – 48 422,07 Lt (14 024 Eur), o ne panaudojo juos savo vadovaujamos bendrovės reikmėms, todėl neabejotina, kad tuo UAB „S.“ buvo padaryta žala. Pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolesni kaltininko veiksmai su tuo turtu (nagrinėjamu atveju pajamų, kaip gautų iš individualios veiklos, deklaravimas praėjus daugiau kaip dvejiems metams) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi BK 183 str. numatyta nusikalstama veika yra laikoma baigta nuo turto užvaldymo momento.

Kaltinamasis M. Ž., su jo žinioje buvusiomis bendrovės lėšomis elgdamasis kaip su nuosavu turtu, veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo apie savo pareigą atsiskaityti – apskaitos dokumentais pagrįsti – už bendrovei priklausančių grynųjų pinigų panaudojimą, tačiau sąmoningai nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių nepateikė atitinkamų dokumentų dėl pinigų panaudojimo ir į UAB „S.“ kasą pinigų neįnešė.

Apibendrindamas tai, kas aptarta, teismas konstatuoja, kad byloje nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai aptariamoje kaltinamojo M. Ž. veikoje, ir daro išvadą, kad kaltinamasis M. Ž. pasisavino jam pagal pareigas patikėtą didelės vertės (BK 190 str.) UAB „S.“ turtą – 48 422,07 Lt (14 024 Eur), todėl ši kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 183 str. 2 d.

Dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo

BK 223 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos netvarkymą arba aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.).

BK 223 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Remiantis teismų praktika, atkreipiamas dėmesys į tai, kad BK 223 str. numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė.

BK 223 str. numatyti nusikaltimai gali būti padaromi ir tyčia, ir neatsargiai, tačiau BK 223 str. 1 d. numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma.

Nagrinėjamoje byloje atlikus UAB ,,S.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą buvo nustatyta, kad UAB ,,S.“, kurios vadovu buvo kaltinamasis M. Ž. ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. buvo atsakingas už šios bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, kaltinime nurodytu laikotarpiu buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, t. y. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. nuostatų, nes į UAB „S.“ apskaitą buvo neįtrauktos ar be apskaitos dokumentų įtrauktos kaltinime nurodytos ūkines operacijos. Dėl padarytų pažeidimų, išskyrus dėl į avansines apyskaitas neįregistruotų iš banko sąskaitos gautų 60 Lt pajamų grynaisiais pinigais, iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. Tai patvirtina esant BK 223 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius.

Kaltinamasis M. Ž. teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, paaiškino, jog neužtikrino norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, tinkamo vykdymo savo vadovaujamoje bendrovėje, nes neturėjo pakankamai kompetencijos.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma (specialisto išvada, specialistės paaiškinimai teisme, liudytojo S. G. bei paties kaltinamojo parodymai), tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismui nekelia abejonių dėl kaltinamojo M. Ž. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d., todėl kaltinamajam M. Ž. visiškai pripažinus savo kaltę plačiau šią nusikalstamą veiką patvirtinantys įrodymai neanalizuojami.

Kaip jau minėta, BK 223 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Specialistė S. Spietinienė, apklausta teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad apie į avansines apyskaitas neįregistruotas iš banko sąskaitos gautas pajamas, 60 Lt, ji nurodė specialisto išvados aprašomojoje dalyje, tačiau tai nesutrukdė nustatinėti įmonės veiklos rezultatų ir struktūros, t. y. šis Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. pažeidimas nesukėlė BK 223 str. 1 d. numatytų pasekmių. Esant tokiam specialistės paaiškinimui iš kaltinimo M. Ž. teismas pašalina aplinkybę, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., nustatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, į avansines apyskaitas neįregistruotos 2012-05-22 iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gautos 60 Lt pajamos grynaisiais pinigais, dėl to iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2012-01-01- iki 2012-05-31 bendrovės turto ir jo struktūros.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamasis M. Ž. visiškai pripažino savo kaltę dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 223 str. 1 d.), todėl šią aplinkybę teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam M. Ž. teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Vertindamas kaltinamojo M. Ž. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną tyčinį sunkų ir vieną neatsargų (BK 11 str.) nusikaltimus. Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis M. Ž. anksčiau neteistas (5 t., 126 b. l.), tik baustas administracine tvarka (5 t., 128 b. l.), vedęs, turi tris nepilnamečius vaikus (6 t., 8, 20–23 b. l.), dirba, UAB „Š.“ darbuotojų bei gyvenamojoje vietoje D. pirmininko charakterizuojamas teigiamai (6 t., 9, 19 b. l.), yra sudaręs sutartį su (duomenys neskelbtini) centru dėl savanoriškų darbų atlikimo (6 t., 17 b. l.), yra kraujo donoras (6 t., 18 b. l.).

Atsižvelgęs į šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurios leidžia teismui daryti išvadą, kad iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo kaltinamojo M. Ž. antivisuomeninės nuostatos nebuvo susiformavusios, kad jis nusikalto atsitiktinai, į tai, kad byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad BK 183 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo M. Ž. atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas paskyrus jam pagal BK 183 str. 2 d. terminuoto laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę už šio straipsnio sankcijoje nustatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis – 5 m. 1 mėn. 15 d.), o pagal BK 223 str. 1 d. – baudą. Kaltinamojo M. Ž. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str.), todėl už atskiras nusikalstamas veikas jam paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p.).

Pagal BK 75 str. nuostatas (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554, įsigaliojęs nuo 2015-03-24), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas, kaip bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas.

Anksčiau nurodytos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, ypač atkreipiant dėmesį į kaltinamojo šeiminę padėtį, teismo įsitikinimu, leidžia daryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamojo M. Ž. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismo nuomone, kaltinamajam atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jis bus pakankamai nubaustas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl kaltinamajam M. Ž. taikomos BK 75 str. nuostatos ir jam skiriamas įpareigojimas, numatytas BK 75 str. 2 d. 8 p., – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 str. 2 d. 6 p., – 5 MGL (188,30 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.), įpareigojant ją sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 75 str. 4 d.).

BK 72 str. 2 d. numatyta, kad konfiskuojamas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d., dalykas – svetimas turtas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. Ž. pasisavino svetimą, UAB „S.“ priklausantį, turtą – pinigines lėšas, iš viso 48 422,07 Lt (14 024 Eur). Taigi kaltinamasis iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d., gavo turtinės naudos – 14 024 Eur. Civilinis ieškinys dėl šios sumos išieškojimo byloje nepareikštas, todėl tokio dydžio pinigų suma, vadovaujantis BK 72 str. 2 d., turėtų būti konfiskuojama iš kaltinamojo valstybės nuosavybėn (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.). Bankrutuojančios UAB „S.“ administratoriaus įgaliotas asmuo V. M. teisme paaiškino, jog iki šiol civilinio ieškinio nepareiškė, nes iki bylos išnagrinėjimo nežino, kokia apimtimi pasitvirtins kaltinimai. Pažymėtina, kad civilinio ieškinio nepareiškimas baudžiamojoje byloje neužkerta kelio pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad iš kaltinamojo M. Ž. konfiskavus pasisavintas bendrovės lėšas, būtų apsunkinta galimybė BUAB „S.“ lėšas išsiieškoti civilinio proceso tvarka, todėl turto konfiskavimas netaikytinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – BUAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir kratos metu pas M. Ž. paimti BUAB „S.“ dokumentai, perduoti teismui kartu su byla, – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini BUAB „S.“ bankroto administratoriui – UAB „Į.“.

CD laikmena su AB „Š. b.“ pateiktais duomenimis paliktina prie bylos.

Kaip matyti iš bylos duomenų (6 t., 78 b. l.), už kelionės išlaidas į teisiamąjį posėdį specialistei S. Spietinienei, išmokėta 25,40 Eur valstybės lėšų. Kaltinamasis M. Ž. pripažįstamas kaltu, todėl šios proceso išlaidos (BPK 103 str. 1 p.) priteisiamos iš jo valstybei (BPK 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d., 223 str. 1 d. ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. laisvės atėmimą 2 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. 30 MGL (1129,80 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. 8 p., 4 d., 67 str. 2 d. 6 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant M. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (188,30 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. Ž. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš M. Ž. 25,40 Eur proceso išlaidų valstybei.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – BUAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir kratos metu pas M. Ž. paimtus BUAB „S.“ dokumentus, perduotus teismui kartu su byla, – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti BUAB „S.“ bankroto administratoriui – UAB „Į.“.

CD laikmeną su AB „Š. b.“ pateiktais duomenimis palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė