Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-2490-971/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-10-13
Bylos Nr.: e2-2490-971/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Sušinskaitė
Ieškovas: A. S.
Atsakovas: V. K.
Advokatai: Artūras Venckaus

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2490-971/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00189-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė,sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,dalyvaujant ieškovei A. S., jos atstovui advokato padėjėjui Artūrui Venckui,atsakovui V. K., jo atstovui advokatui Aivarui Velučiui,išvadą teikiančios institucijos atstovei Karolinai Vilutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui V. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1) nustatyti nepilnamečio sūnaus K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje;

2) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus K. K. išlaikymui po 380 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę;

3) nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią:

- atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val., pasiimant sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos (arba ugdymo įstaigos po vaiko užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos) ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą;

- atsakovas turi teisę nepertraukiamai bendrauti su vaiku iki dviejų savaičių vaiko vasaros atostogų metu, apie tokį bendravimą iš anksto įspėjęs ieškovę ne mažiau kaip prieš 3 mėnesius. Kol vaikas baigs ikimokyklinio ugdymo įstaigą (darželį), tėvo ir vaiko bendravimas šiame punkte numatyta tvarka galimas tik vaiko darželio atostogų metu;

Žemesnės instancijos teismas

- atsakovas su sūnumi lyginiais metais bendrauja per Naujuosius metus, pasiimdamas sūnų gruodžio 31 d. 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžiną sūnų į jo gyvenamąją vietą kitą dieną iki 19 val.;

- atsakovas bendrauja su sūnumi savo gimimo dieną (birželio 6 d.) pasiimdamas sūnų 11 val. iš jo gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų pabaigos (jei tą dieną vaikui reikia eiti į darželį/mokyklą) ir grąžina sūnų tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 19 val.;

- atsakovas nelyginiais metais bendrauja su savo sūnumi per sūnaus gimimo dieną (gruodžio 28 d.), pasiimdamas sūnų 11 val. iš jo gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų pabaigos (jei tą dieną vaikui reikia eiti į darželį/mokyklą) ir grąžina sūnų tą pačią dieną į jo gyvenamąja vietą iki 19 val.;

- atsakovas gali neribotai bendrauti su sūnumi telefonu, interneto pagalba ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis, jeigu tai nekenkia vaiko interesams ir kai vaikas įgis sugebėjimus tokiam bendravimui;

- atsakovas su sūnumi gali bendrauti ir kitokia nei nustatyta bendravimo tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo iš anksto sutariama su ieškove;

Žemesnės instancijos teismas

4) priteisti ieškovei iš atsakovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji ir atsakovas susituokę nebuvo, tačiau kurį laiką bendrai gyveno, vedė bendrą ūkį. Bendro gyvenimo metu šalys susilaukė sūnaus K. K., kuris gimė (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš vienerius metus šalių santykiai nutrūko, šalys pradėjo vesti atskirus savarankiškus gyvenimus. Nuo to laiko tarp ieškovės ir atsakovo vis kyla tam tikri ginčai dėl bendravimo su vaiku tvarkos, išlaikymo klausimų. Ieškovė visada rūpinosi šalių nepilnamečiu sūnumi. Sūnus nuo pat gimimo gyvena su ieškove, yra prie jos prisirišęs, todėl ieškovė prašo nustatyti sūnaus gyvenamąja vietą su ja. Ieškovės skaičiavimais sūnaus išlaikymui per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė kaip 800 Eur suma. Remiantis Vyriausybės nutarimu patvirtintu minimalios mėnesinės algos dydžiu nuo 2025-01-01 nustatyta, kad atskaičius mokesčius minimali mėnesinė alga yra 777 Eur. Pusę šios sumos sudaro apytiksliai 380 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 380 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas su savo nepilnamečiu sūnumi bendrauja gana vangiai. Atsakovas sūnų mato (bendrauja) kartą per du/tris mėnesius. Ieškovė iš esmės neprieštarauja vaiko ir tėvo bendravimui, tačiau mano, kad bendravimas turi būti stabilus, bendravimo laikas turi būti priimtinas abiem šalims, bendravimo laikas turi būti suplanuotas ir iš anksto žinomas. Ieškovė siekia išvengti situacijų, kai atsakovas reikalauja leisti bendrauti su vaiku „dabar ir čia“, visiškai neatsižvelgiant į jau iš anksto suplanuotą vaiko dienotvarkę, ieškovės planus. Dėl šios priežasties turi būti nustatytas tėvo ir vaiko bendravimo grafikas, kad tiek atsakovas žinotų, kada jis gali bendrauti su vaiku, tiek ir vaikas žinotų bendravimo su tėvu laiką ir galėtų tam pasiruošti. Todėl ieškovė prašo nustatyti nurodomą atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo nepilnamečio šalių sūnaus K. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus K. K. išlaikymui 330 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybes nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą iki mėnesio paskutinės dienos pervedant į ieškovės sąskaitą banke, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; nustatyti skyriumi gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. K. tvarką, pagal kurią:

1) tėvas su sūnumi nepertraukiamai bendrauja 5 (penkias) kalendorines dienas 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų laikotarpyje arba 7 (septynias) kalendorines dienas 40 (keturiasdešimties) kalendorinių dienų laikotarpyje, sūnui pasiliekant nakvoti tėvo buvimo vietoje. Šalių sutarimu toks nepertraukiamas bendravimas abiem atvejais gali būti pratęsiamas papildomoms 2 (dviem) kalendorinėms dienoms. Abiem atvejais apie planuojamas bendravimo su sūnumi pradžios bei pabaigos dienas ir laiką bei vaiko paėmimo ir gražinimo tvarką, tėvas informuoja vaiko mamą ne vėliau kaip prieš 4 (keturias) kalendorines dienas iki bendravimo pradžios, suderinant vaiko pasiėmimo iš jo nuolatinės gyvenamosios ar kitos vietos ir jo gražinimo į nuolatinę gyvenamąją ar kitą vietą tvarką bei laikus;

2) tėvas su sūnumi bendrauja 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų sūnaus vasaros atostogų metu. Šis laikotarpis gali būti dalinamas, tačiau vieno iš laikotarpių trukmė negali būti trumpesnė kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų. Apie planuojamą bendravimą vaiko atostogų metu laiką tėvas informuoja vaiko mamą prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki bendravimo pradžios, suderinant vaiko pasiėmimo iš jo nuolatinės gyvenamosios ar kitos vietos ir jo gražinimo į nuolatinę gyvenamąją ar kitą vietą tvarką bei laikus. Tėvo ir vaiko bendravimas šiame punkte numatyta tvarka taikomas ir vaiko darželio, kol šis jį lanko, atostogų metu;

3) tėvas su sūnumi bendrauja per Kūčias ir Kalėdas lyginiais metais, per Naujuosius metus – nelyginiais metais. Apie planuojamą bendravimo su sūnumi nurodytų švenčių dienomis pradžios ir pabaigos laiką tėvas informuoja vaiko mamą ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) kalendorines dienas iki bendravimo pradžios, suderinant vaiko pasiėmimo iš jo nuolatinės gyvenamosios ar kitos vietos ir jo gražinimo į nuolatinę gyvenamąją ar kitą vietą tvarką;

4) ne darbo metu tėvas bendrauja su sūnumi savo gimimo dieną (birželio 6 d.) ir Tėvo dieną. Apie planuojamą bendravimo su sūnumi nurodytų švenčių dienomis pradžios ir pabaigos laiką tėvas informuoja vaiko mamą ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas iki bendravimo pradžios, suderinant vaiko pasiėmimo iš jo nuolatinės gyvenamosios ar kitos vietos ir jo gražinimo į nuolatinę gyvenamąją ar kitą vietą tvarką;

5) tėvas su sūnumi per jo gimimo dieną (gruodžio 28 d.) bendrauja nelyginiais metais. Tėvas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 4 kalendorines dienas iki bendravimo pradžios, suderinant vaiko pasiėmimo iš jo nuolatinės gyvenamosios ar kitos vietos ir jo gražinimo į nuolatinę gyvenamąją ar kitą vietą tvarką;

6) tėvas netrukdomai ir privačiai bendrauja su vaiku elektroninių ryšių bei informacinių technologijų priemonėmis (telefonu, SMS trumposiomis žinutėmis, kompiuterio programomis ar mobilaus ryšio įrenginių aplikacijomis (WhatsApp, Viber etc.), atsižvelgiant į vaiko pageidavimą, sveikatos būklę, poilsio, mokymosi ir / ar ugdymo procesų režimą. Apie pasikeitusius vaiko elektroninių ryšių kontaktinius duomenis tėvą informuoja mama;

7) vaikui esant su tėvu susirgus, jis turi informuoti vaiko mamą apie tai ir sudaryti galimybes pasiimti vaiką ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar mamai;

8) mama informuoja tėvą apie vaiko ligą ir jos eigą atveju, jei dėl ligos veikas nevyksta į ugdymo ar mokymo įstaigą ilgiau nei 2 (dvi) dienas. Mama telefonu informuoja tėvą apie vaiko sveikatos būklės pablogėjimą, nelaimingą atsitikimą, vaiką guldant į ligoninę ir kitomis vaiko sveikatai svarbiomis situacijomis;

9) sergantį vaiką tėvas turi teisę aplankyti jo gyvenamojoje vietoje, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaiko mama, jei tai nepakenks vaiko sveikatai ir / arba gydymo eigai;

10) jeigu aukščiau bendravimo tvarkoje nurodytomis dienomis ir / ar laikotarpiais, kuriais nustatyta tėvo teisė bendrauti su vaiku, tėvas neturi galimybių vaiko pasiimti, tokios dienos kompensuojamos bendravimu kitomis dienomis, tvarka ir laiku nustatomais tėvų susitarimu. Ši taisyklė taikoma ir kitoms sąlygoms: vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laikui derinti, nustatytų tėvo bendravimo su sūnumi laikotarpių atostogų ar švenčių metu pakeitimui ir t. t.;

11) tėvas turi teisę gauti visą informaciją apie vaiką iš ugdymo, mokymosi, sveikatos priežiūros bei kitų įstaigų, lankyti vaiką mokykloje ar kitoje ugdymo įstaigoje. Vaiką pasiimti iš šių įstaigų tėvas gali tik gavęs vaiko mamos sutikimą;

12) tėvas su sūnumi gali bendrauti ir kitokia, nei nustatyta bendravimo tvarka, jei dėl bendravimo laiko ir būdo iš anksto sutariama su vaiko mama žodžiu ar raštu, elektroninių ryšių priemonėmis;

13) šalys įsipareigoja visus klausimus dėl vaiko auklėjimo ir lavinimo, tėvo bendravimo ir susitikimų su vaiku spręsti abiejų tėvų bendru sutarimu, vadovaujantis geranoriškumo ir pagarbos vienas kitam principais, siekiant geriausio vaiko intereso užtikrinimo;

Atsakovas taip pat prašo bylinėjimosi išlaidas byloje šalims paskirstyti proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Neginčija įstatyminės pareigos teikti būtiną išlaikymą savo nepilnamečiui (mažamečiui) sūnui, sutinka tokį išlaikymą teikti ir, kad išlaikymas būtų nustatytas teismo sprendimu, tačiau šioje reikalavimų dalyje laikosi pozicijos, kad ieškovės prašoma priteisti šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui suma – 380 Eur per mėnesį, yra per didelė ir todėl neproporcinga nei ieškovės deklaruojamiems vaiko poreikiams, nei atsakovo turtinei padėčiai bei turimoms galimybėms reikalaujamo dydžio išlaikymą mokėti. Ieškovės kaip „vangus“ deklaruojamas atsakovo bendravimas su sūnumi yra sąlygotas pačios ieškovės sudaromomis dirbtinėmis kliūtimis atsakovui bendrauti su sūnumi tiesiogiai, ignoruojant jo skambučius ir žinutes, kuriais prašoma sudaryti galimybes susitikti ir bendrauti su sūnumi nedalyvaujant ieškovei, arba deklaruojant tariamas priežastis, dėl kurių sūnus susitikti su tėvu šio prašomu metu, negali, taip pat jo darbo grafiko, dėl kurio atsakovas periodiškai būna ne Lietuvoje. Sutinka su ieškovės prašymu nustatyti formalizuotą ir teismo patvirtintą jo bendravimo su skyriumi gyvenančiu nepilnamečiu sūnumi tvarką, tačiau siekdamas tinkamai realizuoti įstatymo deklaruojamą abiejų vaikų tėvų teisių ir pareigų lygybę, bylą nagrinėjančio teismo prašo modifikuoti ieškovės teikiamą bendravimo tvarką atsakovo nurodytu būdu, kadangi ieškovės siūloma tvarka, atsakovui dirbant komandiruočių režimu pagal grafikus „2 savaitės namuose – 2 savaitės darbe“ arba „2 savaitės namuose – 4 savaitės darbe“, t. y. nuolat nebūnant Lietuvoje, neatitinka jo turimų objektyvių galimybių ieškovės siūlomą tvarką realizuoti. Atsakovas laikosi pozicijos, kad patvirtinus bendravimo tvarką atsižvelgiant į jo siūlomus pakeitimus ir papildymus, bus pasiektas geriausias rezultatas ir tinkamai užtikrintos įstatymų bei teisminės praktikos prioritetinėmis pripažįstamos vaiko teisės, tarp jų ir teisė turėti abu tėvus, aktyviai ir lygiaverčiai dalyvaujančius jo auklėjime ir ugdyme.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, paaiškino, kad pagrindinis ginčas kilo dėl bendravimo tvarkos, nes atsakovas nori su vaiku bendrauti ir jį pasiimti be perspėjimo, be to, bendrauja su vaiku nereguliariai, todėl reikėtų bendravimo grafiko. Atsakovas slepia savo pajamas, visą vasarą dirbo Švedijoje, todėl neaišku, kodėl nesutinka teikti prašomo išlaikymo. Ji vaikui suteikia stabilumą, todėl gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja. Vaikui gruodžio mėnesį bus 4 metai. Atsakovas visą laiką mokėjo ir šiuo metu moka vaikui išlaikymą po 350 Eur per mėnesį, kuris yra nepakankamas. 380 Eur suma būtų protinga ir pakankama vaiko poreikiams. Žino, kad atsakovas gali teikti tokio dydžio išlaikymą. Pagrindinės išlaidos, susijusios su vaiko išlaikymu: 40 Eur už būrelį, 80-90 Eur už darželį, taip pat reikalingi rūbai, maistas, be to, vaikas dažnai serga. Vaiką reikia vežioti į darželį. Vėliau vaikas pradės lankyti daugiau būrelių. Vaikas auga ir išlaidos jo poreikiams taip pat sparčiai auga. Dar turi 9 metų dukrą. Šiuo metu nedirba, visos gaunamos pajamos – 1199 Eur nedarbo išmoka iš Sodros, 317 Eur alimentai dukrai, 350 Eur išlaikymas sūnui ir vaiko pinigai. Anksčiau dirbo, atlyginimas buvo apie 1800 Eur. Šiuo metu ieško darbo. Turi vidurinį išsilavinimą. Nuosavo nekilnojamojo turto neturi. Gyvena mamos bute, moka komunalinius mokesčius, skiria mamai apie 200 Eur už leidimą gyventi bute. Turi automobilį, pirktą už paskolą. Kitų įsipareigojimų kreditoriams neturi. Paskutinį kartą atsakovas buvo pasiėmęs vaiką liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje. Su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2023 m. spalio pradžios. Iš pradžių atsakovas dažnai pasiimdavo vaiką. Po to bendravimas retėjo. Nuo praeitos vasaros atsakovas paimdavo vaiką kas du mėnesius kelioms dienoms. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka nėra tinkama, nes atsakovas daug dirba, be to, kartais dingsta. Sūnus myli atsakovą, laukia susitikimų. Atsakovas geba pasirūpinti sūnumi ir užtikrinti jo poreikius. Įspėjimo terminas turėtų būti ilgas, mažiausiai 1 mėnuo, kad ji galėtų planuoti savo laiką. Kalėdų nei ji, nei atsakovas nešvenčia, todėl ir nenurodė. Kol kas vaikas neturi savo telefono, todėl bendravimas ryšio priemonėmis nevyksta. Bendravimo tvarka turi būti kuo konkretesnė, nes geranoriškai susitarti nepavyktų. Nesutinka, kad atsakovas lankytų vaiką jos gyvenamojoje vietoje. Neprieštarautų, kad atsakovas pabendrautų su vaiku telefonu be kameros.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį, paaiškino, kad ieškovė aiškiai išdėstė argumentus, dėl ko prašo būtent tokio išlaikymo dydžio, bendravimo tvarkos. Ginčo dėl gyvenamosios vietos nėra. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra pagrįsta, mažesnė, negu pusė minimalios mėnesinės algos. Vaiko pinigų išskaičiuoti nereikėtų, nes vaiko pinigais neturėtų būti kompensuojamos tėvų pareigos vaikams. Atsakovo finansinė būklė yra gera. Šalių finansinė padėtis yra nelygi. Ieškovė turi du išlaikytinius, o atsakovas turi tik vieną išlaikytinį. Be to, ieškovė šiuo metu nedirba, o atsakovas turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti. Ieškovei tenka didesnė vaiko priežiūros našta, mažesnės galimybės dirbti. Vaikas yra augantis, poreikiai didėjantys. Atsakovas neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties, kuri tikėtina yra geresnė. Atsakovas pripažino, kad dalį pinigų nuolat skiria savęs tobulinimui, investuoja į savo ateitį. Be to, atsakovas įsigijo automobilį už 15000 Eur. Taigi, atsakovas yra pajėgus mokėti ieškovės prašomą išlaikymą. Ieškovė kreipėsi dėl bendravimo tvarkos, esant šalių konfliktiškiems santykiams. Atsakovo prašoma bendravimo tvarka negali būti nustatyta, nes atsakovo darbo grafikas neaiškus, todėl atsakovas negalėtų šios tvarkos įgyvendinti. Turėtų būti nustatytas pereinamasis bendravimo laikotarpis. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra racionalesnė. Atsakovas prašo bendravimo tvarkos, kuri realiai nevyksta. Ieškovė neprieštarauja, kad į bendravimo tvarką būtų įtrauktos atsakovo nurodomos šventės.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštarauja. Sutinka mokėti 350 Eur išlaikymą per mėnesį. Dėl tokios sumos buvo susitarę. Nesutinka mokėti po 380 Eur, nes mano, jog ši suma per didelė. Ieškovė nesitarė su juo dėl vaiko lankomų būrelių. Jeigu pajamos padidės, galės svarstyti didesnį išlaikymo dydį. Turi įgijęs kelias profesijas: motoristas, elektrikas, inžinerinių įrenginių eksploatavimas, plataus profilio instruktorius (ruošia žmones darbui vėjui jėgainėse). Siekia kelti kvalifikaciją, nuolat investuoja į save (apie 400-500 Eur per mėnesį). Šiuo metu dirba kvalifikuotu instruktoriumi. Veda mokymus Lietuvoje ir užsienyje. Pajamas sudaro apie 2000 Eur per mėnesį. Moka būsto paskolą (590 Eur/mėn.) ir lizingą (250 Eur/mėn.), taip pat komunalinius mokesčius. Kitų išlaikomų asmenų neturi. Sveikatos problemų neturi. Darbo grafiko iš anksto suplanuoti negali. Būna, kad 4 savaites dirba, o 2 savaites turi laisvas, arba 6 savaites dirba – 2 savaites laisvas. Mėnesio laikotarpyje turėtų galimybę su vaiku praleisti 5 dienas. Nėra praleidęs su vaiku 30 dienų iš eilės. Norėtų bendrauti su vaiku kuo daugiau. Katalikų švenčių nešvenčia. Vaizdo skambučiais bendrauja su vaiku tik kai vaikas yra pas jo tėvus. Tarpusavio ryšys su sūnumi yra stiprus. Mano, kad vaiko buvimas kelias dienas po ilgo nesimatymo vaikui streso nesukeltų. Nekyla sunkumų pasirūpinti nepertraukiamai sūnaus rutina, poreikiais. Dalį vasaros dirbo (apie mėnesį), už tą laikotarpį pajamų negavo, nes buvo sumokėta už mokymus. Neseniai įsigijo automobilį (sudaužytą), žadą jį restauruoti ir po to parduoti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas sutinka su 350 Eur dydžio išlaikymu. Paaiškino, kad atsakovo gaunamos pajamos yra mažesnės negu ieškovės. Atsakovas turi įsipareigojimų pagal kredito sutartis. Priteistas išlaikymas bus indeksuojamas, todėl ieškovės prašymas priteisti didesnį išlaikymą, kad nereikėtų dažnai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra nepagrįstas. Savivaldybė kompensuoja vieno būrelio išlaidas. Užsiėmimų lankymas turi būti nuspręstas abiejų tėvų bendru sutarimu. Atsakovas investuoja į save, todėl reikalauti iš jo didesnio išlaikymo nėra pagrindo. Atsakovas automobilio įsigijimui skolinosi pinigus iš brolio, automobilį pirko kaip investiciją. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka leistų atsakovui bendrauti su vaiku atsakovo buvimo Lietuvoje laikotarpiu. Atsakovas sutinka, kad gali būti nustatyti ilgesni įspėjimo laikotarpiai. Nustačius bendravimo tvarką, atsakovas privalės jos laikytis. Išvadą teikianti institucija nurodė, jog atsakovo siūloma bendravimo tvarka labiau atitinka vaiko interesams. Atsakovas geba pasirūpinti vaiku.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove ir ieškovės prašomas priteisti išlaikymo vaikui dydis po 380 Eur per mėnesį atitiktų geriausius vaiko interesus. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra palankesnė vaiko interesams. Galėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kada nepertraukiamas bendravimas būtų trumpesnis (dvi, trys dienos). Trisdešimties dienų bendravimo laikotarpis galėtų būti skaidomas. Bendravimas nuotoliniu būdu turėtų vykti, nors trumpam.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys nebuvo sudarę santuokos, tačiau kurį laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Bendro gyvenimo metu šalys susilaukė sūnaus K. K., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, nuo 2023 m. spalio mėn. šalys kartu negyvena. Ieškovė pareiškė reikalavimus dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ja ir išlaikymo sūnui priteisimo iš tėvo, taip pat tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja; atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutinka. Kadangi ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra bei, atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos atstovės išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus, šalių sūnaus K. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.168, 3.169 straipsniai).

Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui ir atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnui K. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 380 Eur nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki sūnaus pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutinka iš dalies, sutinka mokėti 350 Eur išlaikymą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba (darbo sutartis nutraukta darbdavio iniciatyva nuo 2025-06-05 dėl ekonominių priežasčių), yra registruota Užimtumo tarnyboje, gauna 1192,98 Eur dydžio nedarbo išmoką iš Sodros. Ieškovė nurodė taip pat gaunanti 244 Eur dydžio išmokas vaikams (vaiko pinigai) bei 350 Eur atsakovo teikiamą išlaikymą sūnui ir 317 Eur dukros tėvo teikiamą išlaikymą dukrai. Ieškovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi. Ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios įsigijimui ieškovė su AB „Swedbank“ yra sudariusi paskolos sutartį (mėnesio įmoka 423,15 Eur). Ieškovė su šalių sūnumi ir nepilnamete dukra (9 m.) gyvena jos motinai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovas yra MB „KLAIPĖDOS ELEKTRIKAI” narys (savininkas) bei vykdo individualią veiklą, taip pat patvirtino, jog dirba užsienyje. Nurodė, jog jo pajamos yra apie 2000 Eur per mėnesį. Jam nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat transporto priemonės BMW 730D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) YAMAHA YZF-R6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas su AB SEB banku yra sudaręs būsto paskolos (kredito) sutartį (mėnesio įmoka 587,02 Eur), o su UAB Artea lizingas (buv. UAB „SB lizingas“) yra sudaręs vartojimo kredito sutartį (mėnesio įmoka 248,57 Eur). Kitų išlaikytinių atsakovas neturi.

Šalių sūnui K. K. yra 3 metai (gruodį sukaks 4 metai). Vaikas lanko darželį, taip pat lanko futbolo būrelį. Ieškovė sūnui perka maistą, rūbus, apavą, medikamentus, higienos ir kitus buities reikmenis. Be to, vaikas lanko darželį, taip pat futbolo užsiėmimus, todėl yra būtinos mokymo bei ugdymo priemonės. Duomenų, kad vaikas turėtų kokių nors rimtesnių sveikatos problemų ar kokių kitų ypatingų poreikių byloje nėra. Teismas, įvertinęs ieškovė nurodytas vaiko poreikių sumas, neturi pagrindo manyti, kad jos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas, plėtodamas kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl vaiko išlaikymo, konstatavo, kad nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui kiek mažesnį nei pusės minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymą.

Dėl valstybės mokamų išmokų vaikui pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, jog minėta aplinkybė nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Kai šalių turtinė padėtis (kaip šiuo atveju) leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-03-02 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023 50 punktą).

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Įvertinus bylos duomenų visumą, teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Ieškovė šiuo metu nedirba, gauna nedarbo draudimo išmoką, turi du išlaikomus nepilnamečius vaikus, nuosavo būsto neturi. Tuo tarpu atsakovas dirba užsienyje, gauna reguliarias pajamas, kaip pats paaiškino, nuolat (kas mėnesį) investuoja į savo kvalifikacijos kėlimą (apie 400-500 Eur), turi nekilnojamojo turto, išlaiko tik vieną nepilnametį vaiką. Nors atsakovas nurodė, kad jo pajamos yra apie 2000 Eur per mėnesį, tačiau įvertinus paties atsakovo paaiškinimus apie jo turimą kvalifikaciją, darbo pobūdį, nurodytą aplinkybę, kad gauna pajamų ir grynaisiais pinigais, taip pat įvertinus atsakovo banko sąskaitos išrašus, darytina pagrįstai tikėtina išvada, kad atsakovo pajamos yra didesnės. Teismas kritiškai vertina ir netiki atsakovo paaiškinimais apie K. K. ir N. K. daromus reguliarius piniginių lėšų pervedimus į atsakovo sąskaitą (kad neva brolis skolino pinigus, o draugas atsiskaitė už paslaugas). Tokiems paaiškinimams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių kitų patikimų įrodymų.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko poreikius, kurie vaikui augant tik didės, abiejų šalių turtinę padėtį, minimalios mėnesinės algos dydį, atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus gyvena su ieškove, kuri teikia kasdieninį išlaikymą bei priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, taip pat atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos atstovės pateiktą išvadą, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui K. K. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 380 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Be to, skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Nagrinėjamu atveju abi šalys pateikė savo siūlomus (prašomus nustatyti) tėvo (atsakovo) bendravimo su sūnumi variantus. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad atsakovo siūloma tvarka labiau atitinka mažamečio vaiko interesus šioje situacijoje, taip vaikas galės daugiau bendrauti ir palaikyti ryšius su tėvu. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinius mėnesius tėvo ir sūnaus bendravimas nebuvo intensyvus, siūlo nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad iš pradžių nepertraukiami vaiko pasilikimai su tėvu (su nakvyne) būtų 2-3 dienų, nepradėti nuo 5-6 dienų nepertraukiamo bendravimo.

Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atsižvelgtina tiek į atsakovo darbo pobūdį, tiek į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir šalys negeba (ar ne visada geba) geranoriškai susitarti dėl bendravimo tvarkos. Kaip paaiškino atsakovas, jis dirba tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, dažnai būna išvykęs, darbo grafikas nėra pastovus, sunku ką planuoti; paprastai apie 4 ar 6 savaites dirba, tada 2 savaitės būna laisvos. Ieškovė nurodė, kad nuo praėjusios vasaros atsakovas kartą per 2-3 mėnesius paima vaiką kelioms dienoms, mano, kad bendravimas turėtų būti reguliarus.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovo tėvystės įgūdžiai yra geri, jis geba pasirūpinti šalių nepilnamečiu sūnumi. Ieškovė nurodė ir tai, kad sūnus labai myli tėvą, laukia susitikimų su juo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai, kad tėvo ir vaiko ryšys nėra nutrūkęs, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nustatyti pereinamąją bendravimo tvarką, kaip siūlė išvadą teikiančios institucijos atstovė.

Įvertinus atsakovo darbo pobūdį, jo nurodytą preliminarų darbo grafiką, kuris iš esmės nėra pastovus, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas nustatyti atsakovo bendravimas su vaiku kas antrą savaitgalį šiuo metu yra praktiškai neįgyvendinamas. Kita vertus atsakovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka, kad tėvas su sūnumi nepertraukiamai bendrauja 5 kalendorines dienas 30 kalendorinių dienų laikotarpyje arba 7 kalendorines dienas 40 kalendorinių dienų laikotarpyje, šalims suderinant vaiko pasiėmimo ir jo gražinimo tvarką bei laikus, įvertinus šalių konfliktiškus santykius, yra pernelyg abstrakti, stokojanti konkretumo, dėl ko tarp šalių gali kilti naujų ginčų.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, siekiant protingos šalių ir jų nepilnamečio vaiko interesų pusiausvyros, teismas sprendžia, kad, atsakovui būnat Lietuvoje, atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitę nuo ketvirtadienio 17.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., atsakovui ketvirtadienį paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos (arba ugdymo įstaigos po vaiko užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos) ir sekmadienį grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą.

Dėl atsakovo bendravimo su sūnumi vasaros atostogų metu, siekiant labiau suvienodinti laiką, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų atostogų metu, nustatytina, kad atsakovas su sūnumi bendrauja 20 kalendorinių dienų sūnaus vasaros atostogų metu; šis laikotarpis gali būti dalinamas, tačiau vieno iš laikotarpių trukmė negali būti trumpesnė kaip 10 kalendorinių dienų; apie planuojamą bendravimą vaiko atostogų metu laiką tėvas informuoja vaiko mamą prieš 30 kalendorinių dienų iki bendravimo pradžios, suderinant vaiko pasiėmimo iš jo nuolatinės gyvenamosios ar kitos vietos ir jo gražinimo į nuolatinę gyvenamąją ar kitą vietą tvarką bei laikus; tėvo ir vaiko bendravimas šiame punkte numatyta tvarka taikomas ir vaiko darželio, kol šis jį lanko, atostogų metu.

Ieškovė prašė nustatyti atsakovo ir sūnaus bendravimą tik per Naujųjų metų šventę, atsakovo ir sūnaus gimimo dieną, o atsakovas – ir per Kūčias, Kalėdas, Tėvo dieną. Ieškovė neprieštaravo, kad atsakovo nurodytos šventinės dienos būtų įtrauktos į bendravimo tvarką, todėl nustatytinas atsakovo bendravimas su vaiku nurodytų švenčių metu, taip pat Tėvo dieną, atsakovo ir vaiko gimimo dieną, nurodant ir konkretų vaiko pasiėmimo bei grąžinimo laiką.

Abi šalys siūlo numatyti atsakovo ir vaiko bendravimą telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, todėl tokia sąlyga į bendravimo tvarką įtrauktina.

Teismo vertinimu, atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos 7, 8, 9 punktus netikslinga įtraukti į bendravimo tvarką, jie vertintini kaip pertekliniai, o su 9 punktu kategoriškai nesutiko ieškovė. Detaliai viską sureglamentuoti teismo sprendimu (pvz., kokia informacija apie vaiką keičiasi tėvai, kaip elgiasi vaikui susirgus ir pan.) nėra nei objektyviai įmanoma, nei būtina. Atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos 13 punktas vertintinas kaip deklaratyvus, todėl į bendravimo tvarką taip pat neįtrauktinas.

Įvertinus šalių konfliktiškus santykius, paties atsakovo darbo grafiko neapibrėžtumą, atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos 10 punktas taip pat neįtrauktinas į bendravimo tvarką, kaip sudarantis sąlygas naujų ginčų tarp šalių kilimui.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovės ir atsakovo reikalavimai dėl bendravimo tvarkos tenkintini iš dalies, siekiant vaiko interesų užtikrinimo, protingos šalių interesų pusiausvyros, nustatytina sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarka. Pažymėtina, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka neužkerta kelio bylos šalims geranoriškai susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, ką nurodė ir pačios šalys.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė už susijusius neturtinius ieškinio reikalavimus dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo), yra 103 Eur (380 Eur × 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė taip pat turėjo 1000 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Taigi ieškovė iš viso patyrė 1110 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas turėjo 1200 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Įvertinus ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, laikytina, kad ieškovės ieškinys patenkintas apytiksliai 90 proc. (visiškai patenkinti reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, apie 70 proc. patenkintas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo).

Proporcingai patenkintai ieškinio daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 999 Eur (1110 Eur × 90 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 120 Eur (1200 Eur × 10 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Iš atsakovo valstybei priteistinas 103 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesiekia minimalios valstybei priteistinos sumos, todėl iš šalių nepriteistinos.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 282, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina – ieškove A. S..

Priteisti iš atsakovo V. K. išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 380 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2025-01-09 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. S..

Į priteistą išlaikymą įskaityti atsakovo V. K. sumokėtą (teiktą) išlaikymą vaikui per laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-01-17) iki teismo sprendimo priėmimo (2025-10-13).

Nustatyti atsakovo V. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

1) V. K. būnant Lietuvoje, V. K. bendrauja su sūnumi K. K. kas antrą savaitę nuo ketvirtadienio 17.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., tėvui ketvirtadienį paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos (arba ugdymo įstaigos po vaiko užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos) ir sekmadienį grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą.

2) V. K. būnant Lietuvoje, V. K. bendrauja su sūnumi K. K. 20 kalendorinių dienų sūnaus vasaros atostogų metu; šis laikotarpis gali būti dalinamas, tačiau vieno iš laikotarpių trukmė negali būti trumpesnė kaip 10 kalendorinių dienų. Apie planuojamą bendravimą vaiko atostogų metu laiką tėvas informuoja vaiko motiną prieš 30 kalendorinių dienų iki bendravimo pradžios, suderinant vaiko pasiėmimo iš jo nuolatinės gyvenamosios ar kitos vietos ir jo gražinimo į nuolatinę gyvenamąją ar kitą vietą tvarką bei laikus. Tėvo ir vaiko bendravimas šiame punkte numatyta tvarka taikomas ir vaiko darželio, kol šis jį lanko, atostogų metu.

3) V. K. būnant Lietuvoje, V. K. bendrauja su sūnumi K. K. kiekvienais lyginiais metais Šv. Kūčių dieną ir Šv. Kalėdų pirmąją bei antrąją dieną, nuo gruodžio 24 d. 11.00 val. iki gruodžio 26 d. 19.00 val., tėvui paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą.

4) V. K. būnant Lietuvoje, V. K. bendrauja su sūnumi K. K. kiekvienais nelyginiais metais per Naujuosius metus, tėvui paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 11.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą kitą dieną (sausio 1 d.) iki 19 val.

5) V. K. būnant Lietuvoje, V. K. bendrauja su sūnumi K. K. savo gimimo dieną (birželio 6 d.), tėvui paimant vaiką 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų pabaigos (jei tą dieną vaikui reikia eiti į darželį/mokyklą) ir grąžinant vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

6) V. K. būnant Lietuvoje, V. K. bendrauja su sūnumi K. K. Tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį), tėvui paimant vaiką 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

7) V. K. būnant Lietuvoje, V. K. bendrauja su sūnumi K. K. kiekvienais nelyginiais metais per sūnaus gimimo dieną (gruodžio 28 d.), tėvui paimant vaiką 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų pabaigos (jei tą dieną vaikui reikia eiti į darželį/mokyklą) ir grąžinant vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąja vietą iki 19.00 val.

8) V. K. gali neribotai bendrauti su sūnumi K. K. telefonu, elektroninių ryšių bei informacinių technologijų priemonėmis (kompiuterio programomis ar mobilaus ryšio įrenginių aplikacijomis - WhatsApp, Viber ir pan.), atsižvelgiant į vaiko pageidavimą, gebėjimus tokiam bendravimui, sveikatos būklę, poilsio, mokymosi ir/ar ugdymo procesų režimą. Apie pasikeitusius vaiko elektroninių ryšių kontaktinius duomenis tėvą informuoja mama.

9) V. K. turi teisę gauti visą informaciją apie vaiką K. K. iš ugdymo, mokymosi, sveikatos priežiūros bei kitų įstaigų, lankyti vaiką mokykloje ar kitoje ugdymo įstaigoje, atsižvelgiant į įstaigos nustatytą tvarką. Vaiką pasiimti iš šių įstaigų tėvas V. K. gali tik gavęs vaiko motinos A. S. sutikimą.

10) V. K. gali bendrauti su sūnumi K. K. ir kitokia nei nustatyta bendravimo tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo iš anksto sutariama su vaiko motina A. S. žodžiu ar raštu, elektroninių ryšių priemonėmis.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei A. S. iš atsakovo V. K. 999 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui V. K. iš ieškovės A. S. 120 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. K. 103 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, žyminio mokesčio įmokos kodas 5661.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Kristina Sušinskaitė