Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

apeliacine tvarka nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo Ž. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam Ž. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. P. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 1 dalį subendrinta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 , 9 dalimis, šią bausmę subendrinus su bausme pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, kuria subendrintos bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d., 2017 m. kovo 14 d., 2017 m. vasario 13 d. nuosprendžius, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. spalio 29 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. spalio 25 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų reikalavimų.

8. Nekyla abejonių dėl to, kad Ž. P. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų Ž. P. neatitinka – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9. Nuteistajam Ž. P. 2021 m. lapkričio 25 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta ir pagal 2020 m. spalio 10 d., 2021 m. balandžio 23 d. OASys (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), 3 t., 2 d., b. l. 5, 28). Pažymėtina, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta. Nors pagal skaitinę išraiška vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėjo, vien šios aplinkybės nepakanka akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konstatavimui. Kaip minėta, sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, yra vertinama su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių aplinkybių visuma, o ne atskiri duomenys.

10. Skundžiamoje nutartyje, vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę nuteistajam Ž. P., pagrįstai atkreiptas dėmesys į Socialinio tyrimo išvadoje jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, elgesį pataisos įstaigoje. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, Ž. P. išskirti šeši kriminogeniniai veiksniai, iš kurių didžioji dalis (penki) yra kintantys, t. y. galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių: 1) mąstymas ir elgesys; 2) lėšų tvarkymas; 3) piktnaudžiavimas alkoholio vartojimu; 4) smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; 5) emocinė gerovė.

11. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Bylos duomenimis bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos renginiuose, tačiau su nuteistojo mąstymu, elgesiu, galimais lėšų tvarkymo sunkumais, piktnaudžiavimo alkoholiu ir galima smurtinio elgesio rizika susijusių, nusikalsti pakartotinai didinančių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad dalyvavimas užsiėmimuose reikšmingos įtakos pozityviems pokyčiams, taip pat ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, neturėjo. Šią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad analogiški kriminogeniniai veiksniai nuteistajam buvo nustatyti ir ankstesnių, 2020 m. spalio 10 d., 2021 m. balandžio 23 d., pagal OASys atliktų vertinimų metu. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat įvertinus duomenis apie nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, spręsti, kad pataisos procesas nuteistajam jau turėjo pakankamą poveikį ir toliau gali būtų tęsiamas laisvėje, dar nėra pagrindo.

12. Pažymos apie nuteistojo Ž. P. paskatinimus ir nuobaudas duomenimis, nuteistasis už gerą elgesį, stropų darbą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, buvo paskatintas 7 kartus ir ši aplinkybė, vertinant nuteistojo elgesį, neabejotinai yra palanki nuteistajam. Tačiau bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat buvo ir baustas. Už įvairius pažeidimus nuteistajam Ž. P. buvo skirtos 4 drausminės nuobaudos. Taigi spręstina, kad nuosekliu ir išimtinai tik teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu Ž. P. nepasižymėjo. Nors paskirtos nuobaudos negalioja, tai pažeidimų fakto nešalina ir tuo pačiu parodo, kad nuteistasis susiduria su sunkumais, laikydamasis visiems bausmę atliekantiems asmenims privalomų, laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų sąlygotų reikalavimų. Esant aptartoms aplinkybės nuteistojo elgesį vertinti kaip nuosekliai koreguojamą išimtinai tik teigiama linkme ir tuo pačiu pripažinti, kad pataisos procesas nuteistajam buvo pakankamai efektyvus ir turėjo reikšmingą įtaką teigiamų pokyčių stabilumui, dar nėra pagrindo.

13. Apylinkės teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimą, kitų su nuteistojo elgesiu, jam nustatyta rizika susijusių aplinkybių kontekste pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad Ž. P. nusikalto ne pirmą kartą (praeityje teistas 16 kartų), taip pat ne pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu bausmę atlieka už trijų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, tarp jų ir už vagystę, už šią veiką praeityje būdamas jau ne kartą teistas, nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, pažeidėjui būdingas nusikaltimų modelis. Tai neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog Ž. P. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę, kuri pozityvių asmens mąstymo, požiūrio, elgesio pokyčių stabilumui turėtų pakankamą poveikį. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Pagal pateiktoje medžiagoje esančius duomenis dar nėra pagrindo daryti išvadą, kad atliktos bausmės dalis jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

14. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba ir gyvena be sargybos, jokių pažeidimų nepadarė, mokosi, siekdamas įgyti teisę vairuoti transporto priemones. Šios aplinkybės yra palankios nuteistajam, patvirtina, kad jis stengiasi laisvės atėmimo bausmę atlikti tinkamai, tačiau nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jų nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Dėl skundo argumento, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog nuteistasis turi priklausomybę alkoholiui, pažymėtina, kad tokia išvada nutartyje nėra konstatuota. Be to, piktnaudžiavimas alkoholio vartojimu, su alkoholio vartojimu susijęs smurtinis elgesys Socialinio tyrimo išvadoje yra išskirti kaip kriminogeniniais veiksniai, didinantys tikimybę nusikalsti pakartotinai. Šie kriminogeniniai veiksniai išskirti įvertinus ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, jais abejoti nėra pagrindo.

15. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje išvada dėl nuteistojo neatitikimo lygtinio paleidimo sąlygoms (kriterijams) padarytą įvertinus su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių visumą, o ne remianti selektyviai atrinktais ir išimtinai tik teigiamai ar neigiamai charakterizuojančiais faktais. Nutartyje pateiktas duomenų, reikšmingų lygtinio paleidimo taikymui, vertinimas apima tiek teigiamus, tiek neigiamus nuteistojo pataisos aspektus, ir šio vertinimo pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad teigiamai nuteistąjį įcharakterizuojančių aplinkybių (skatintas, dirba, iš gaunamo darbo užmokesčio atlygina civilinius ieškinius, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius), nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistojo skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, nutylint jam nepalankius duomenis, skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus visą Ž. P. charakterizuojančią medžiagą, kurios visuma skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo Ž. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.