Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. (A. G.) apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. G. (A. G.) pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta bausmė laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. G. sulaikymo bausmės atlikimui dienos.

Nuosprendžiu išspręsti ir kardomosios priemonės, civilinio ieškinio ir daiktinių įrodymų klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2.2. Prašo atsižvelgti į BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

3. Atsiliepimų į nuteistojo A. G. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo arba sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, arba skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

7. Kaip minėta, apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo skundžiamo nuosprendžio dalį dėl jam skirtos bausmės pakeisti ir paskirti arba minimalią straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, arba skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Prašo įvertinti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad dėl visko prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi bei atsižvelgti į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, nusikalstama veika baigta ir priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 178 straipsnio 1 dalis). A. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 12 kartų, neilgai trukus po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 14 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo A. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo skirta 60 parų arešto bausmė. Beveik visi praeityje buvę teistumai yra už nusikaltimus kitų asmenų nuosavybei, nuteistasis daugybę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 110-137). Nuteistasis niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Taip pat, kaip teisingai skirdamas bausmę įvertino pirmosios instancijos teismas, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu A. G. atžvilgiu buvo priimti ir neįsiteisėję dar du nuosprendžiai, kuriais A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už vagystes. Šie duomenys patvirtina, kad A. G. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

9. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam A. G. pagrįstai paskyręs laisvės atėmimo bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, jos dydį nustatė mažesnį nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (minimalus terminas 3 mėnesiai, vidurkis 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Atsižvelgiant į A. G. charakterizuojančius duomenis, laisvės atėmimo bausmės dydis nėra aiškiai per didelis. Juolab, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės ir trumpesnės laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos nuteistajam neturėjo.

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo įvertinti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad dėl visko prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi bei atsižvelgti į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Tačiau pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė ir tai įvertino skirdamas bausmę, t. .y paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo skirtos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (laisvės apribojimas, areštas), taip pat ne kartą buvo skirtos ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Pagal teismų praktiką, bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba paskyrus minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo A. G. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta ir BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų dėl bausmės švelninimo ar išimtinių aplinkybių, kurioms esant bausmę būtų galima sušvelninti vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, A. G. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę, nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.