Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-13030-429/2021 pagal pareiškėjo B. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Kauno miesto savivaldybei, Kauno sodininkų bendrijai „Dainava“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl sandėlio pripažinimo gyvenamojo namo priklausiniu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas pareiškėjo B. M. pareiškimas, kuriuo prašoma pripažinti, kad medinis sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 176 numeriu, yra gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Į teismo posėdį, kuris įvyko 2021 m. rugsėjo 28 d. neatvyko pareiškėjas, kuris apie posėdį buvo informuotas pasirašytinai. 2021 m. rugsėjo 22 d. teisme buvo gautas advokato G. G. pranešimas dėl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo, taip pat pareiškėjo prašymas atšaukti (nukelti) 2021 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdį iki jo sekančio prašymo, kadangi jam reikia susirasti kitą advokatą. Atvykusių suinteresuotų asmenų atstovai išreiškė prašymą pareiškimą palikti nenagrinėtą, kadangi pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko be rimtos priežasties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. spalio 20 d. gautas pareiškėjo B. M. atskirojo skundo papildymas. Kaip matyti iš pateikto atskirojo skundo papildymo turinio, apeliantas šiuo procesiniu dokumentu iš esmės siekia išplėsti atskirojo skundo argumentus ir juos papildyti naujais motyvais, formuluoja papildomus prašymus. Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad apeliantas šį procesinį dokumentą pateikė pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. spalio 20 d. gautą apelianto atskirojo skundo papildymą atsisakoma priimti.

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto B. M. pateiktu rašytiniu įrodymu, atsisako jį priimti, kadangi šis įrodymas nei patvirtina, nei paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančios įrodymų visumos, kurios pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi klausimas buvo išspręstas teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ieškinio (pareiškimo) palikimo nenagrinėtu instituto teisės normas esant šioje byloje susiklosčiusioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Taigi, CPK 246 straipsnis neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės).

14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, kad teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės. Tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo pageidauja, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, jis privalo ne tik nurodyti neatvykimo į teismo posėdį priežastį, bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus procese dalyvaujantis asmuo, į teismo posėdį jis neturėtų galimybės atvykti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).

15. Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad apeliantas B. M. 2021 m. balandžio 27 d. sudarė atstovavimo sutartį dėl advokato G. G. atstovavimo apelianto interesus šioje civilinėje byloje. 2021 m. liepos 13 d. 13.15 val. byloje buvo paskirtas teismo posėdis. 2021 m. liepos 12 d. teisme buvo gautas apelianto atstovo prašymas nagrinėti apelianto pareiškimą apelianto atstovui advokatui nedalyvaujant dėl užimtumo kitose bylose. Teismo posėdyje, vykusiame 2021 m. liepos 13 d., dalyvavo pats apeliantas, kuris, be kita ko, teikė prašymą prijungti papildomus įrodymus. Kadangi apeliantas neturėjo šių įrodymų kopijų tiek, kad po vieną tektų visiems proceso dalyviams, apeliantas nurodė pateiksiantis šiuos įrodymus į bylą elektroniniu paštu. Teismas bylos nagrinėjimą atidėjo 2021 m. rugsėjo 28 d. 10.30 val., kadangi nutarė į bylos nagrinėjamą suinteresuotu asmenius įtraukti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kuri turėtų pateikti atsiliepimą į pareikštą pareiškimą. Teismas taip pat informavo apeliantą apie jo teisę pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Apeliantas patvirtino, kad pasirūpins advokato dalyvavimu kituose teismo posėdžiuose. Apie teismo posėdį apeliantas buvo informuotas pasirašytinai, o jo atstovas advokatas G. G. – 2021 m. liepos 13 d. išsiųstu teismo pranešimu per Lietuvos teismų EPP sistemą, kuris laikomas įteiktu 2021 m. liepos 14 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). 2021 m. rugsėjo 22 d. teisme buvo gautas apelianto advokato G. G. pranešimas dėl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo, taip pat apelianto prašymas atšaukti teismo posėdį iki jo sekančio prašymo, kadangi jam reikia susirasti kitą advokatą. 2021 m. rugsėjo 27 d. apeliantas elektroniniu paštu pateikė teimui papildomus įrodymus. Į 2021 m. rugsėjo 28 d. paskirtą teismo posėdį apeliantas neatvyko, o atvykusių suinteresuotų asmenų atstovai prašė pareiškimą palikti nenagrinėtą. Suinteresuoto asmens Kauno sodininkų bendrijos „Dainava“ atstovas taip pat prašė priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą paliko nenagrinėtą ir priteisė bylinėjimosi išlaidas iš apelianto.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėto institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, nuolat neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybę vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir (ar) jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas procesą inicijavusiai šaliai galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesu ar kitoks nesąžiningas procesinis elgesys (pirmoji sąlyga) ir kai taikant ieškinio palikimo nenagrinėto institutą nepaneigiama civilinio proceso paskirtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (antroji sąlyga). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinio proceso, pradėto apelianto pareiškimo pagrindu, eigą, daro išvadą, jog apeliantas šioje byloje iki to momento, kai neatvyko į 2021 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdį, sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai įgyvendino savo procesines teises ir pareigas. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvus, pašalino teismo nutartimi nurodytus pareiškimo trūkumus, dalyvavo pirmame teismo posėdyje, vykusiame 2021 m. liepos 13 d., teikė prašymą dėl antrojo 2021 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio atidėjimo, nurodė priežastis ir aplinkybes, kurios, jo nuomone, turėtų būti pripažintos svarbiomis dėl teismo posėdžio atidėjimo. Prašymą dėl 2021 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio atidėjimo pareiškėjas pateikė tą pačią dieną (2021 m. rugsėjo 22 d.), kai jo atstovas advokatas G. G. informavo teismą apie teisinių paslaugų sutarties nutraukimą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad apeliantas, pirmojo teismo posėdžio metu (2021 m. liepos 13 d.) informuotas apie jo teisę pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tačiau iki antrojo (2021 m. rugsėjo 28 d.) teismo posėdžio (per 4 darbo dienas) nesusiradęs kito advokato ir prašydamas dėl tos priežasties atidėti teismo posėdį, piktnaudžiavo jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. Svarbu ir tai, kad įrodymus, kurių apeliantas negalėjo teismui pateikti 2021 m. liepos 13 d. teismo posėdyje, jis pateikė 2021 m. rugsėjo 27 d. elektroniniu paštu. O susipažinus su teismo parengtais procesiniais dokumentais bei išklausius teismo posėdžio, vykusio 2021 m. liepos 13 d., garso įrašą, nėra pagrindo teigti, jog apeliantas buvo įpareigotas pateikti į bylą dokumentų originalus. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos bylos faktinės aplinkybės nesuponuoja išvados, jog apeliantas, neatvykdamas į 2021 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdį, sąmoningai veikė prieš operatyvų bylos išnagrinėjimą ir (ar) piktnaudžiavo jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, taip pat jog nebepalaiko savo pareiškimo reikalavimų ir nebėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl nurodyto apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas apelianto netinkamą ankstesnį procesinį elgesį, kaip vieną iš kriterijų, sudarančių pagrindą vertinant neatvykimo į teismo posėdį priežastis nepripažinti jų svarbiomis, nagrinėjamoje byloje nustatė nepagrįstai (CPK 246 straipsnio 1 dalis).

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje apelianto pareiškimas pareikštas 2021 m. balandžio 28 d. ir teisėjo rezoliucija priimtas 2021 m. gegužės 18 d., apeliantui pašalinus teismo nutartimi nustatytus pareiškimo trūkumus. Procesiniai dokumentai yra įteikti bylos dalyviams ir byloje yra gauti suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonės Turto banko, Kauno miesto savivaldybės, Kauno sodininkų bendrijos „Dainava“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsiliepimai į pareiškimą, taip pat suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Dainava“ atstovo prašymas dėl 605 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Be to, valstybė yra patyrusi 3,58 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje proceso stadijoje pareiškimo palikimas nenagrinėtu negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu dėl netinkamo civilinio proceso nuostatų aiškinimo ir taikymo, CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnio 4 dalyje nustytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimo. Nors pareiškimo palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio apeliantui dar kartą kreiptis į teismą, būtų netikslinga ir neproporcinga, jau šioje byloje pažengus procesui, visą procesą pradėti iš naujo ir sudaryti sąlygas pradėti kitą analogišką bylą, kad joje būtų nagrinėjamas tas pats ginčas, kuris pradėtas nagrinėti šioje byloje. Tokiu būdu tik dar labiau užsitęstų ginčo nagrinėjimas, kadangi proceso dalyviai pakartotinai turėtų atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos, laiko sąnaudos.

20. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai taikė CPK 246 straipsnio 1 dalį ir dėl jos taikymo nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, taip pat pažeidė CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šie pažeidimai lėmė neteisėtą procesinio sprendimo priėmimą. Tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.