- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-04
- Bylos Nr.
- ATP-1076-209/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01564-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Pažeidėjas
- J. V.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal patraukto administracinėn atsakomybėn J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir jam skirta 20 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams;
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir jam skirta 880 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. nuostatomis, J. V. skirta subendrinta galutinė nuobauda – 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria patikslinta nutarimo rezoliucinė dalis - joje nurodyta, kad J. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą skirta 868,00 € bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. nubaustas už tai, kad jis 2015-01-23, apie 17.00 val., Vilniuje, M. Mykolaičio – Putino g. 6, vairuodamas automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas stovintį automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį ir apgadinęs abu automobilius iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais J. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 220 p. reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. V. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti arba pakeisti skundžiamą nutarimą bei susijusią 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir paskirti jam įmanomai švelniausią nuobaudą, t.y. mažiausią baudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones ir nurodo, kad iš nutarimo turinio ir bylos medžiagos duomenų matyti, kad nutarimas priimtas šiurkščiai pažeidžiant ATPK 256 str. įtvirtintą įrodymų sąvoką, 257 str. reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles, nes nutarimas grindžiamas tik prielaidomis, kurios aiškiai prieštarauja objektyviems bylos duomenims. Nutarimu nepateiktas joks įrodymų vertinimas, o apsiribota tik formaliu bylos medžiagos lapų įvardijimu. Toks Nutarimas negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu. Skunde vardijamas ATPK 130 str. 1 d., ATPK 9 str. 1 d. turinys, teigiama, kad teismas tinkamai ir išsamiai neištyrė ir neįvertino byloje surinktų duomenų ir padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą jog jis padarė ATPK 127 str. 2 d. bei ATPK 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų šių administracinių teisės pažeidimų sudėtį. Teismas neįvertino, kad iš byloje esančio jo paaiškinimo matyti, kad jis negali patvirtinti, kad jo vairuotas automobilis TOYOTA AVENSIS lietė kitą byloje minimą automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos vyresniojo patrulio D. S. 2015 m. sausio 24 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilio BMW 320P sugadinimų aukštis yra 0,66 cm (b.l. 3). Iš Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos 2015 m. sausio 28 d. Transporto priemonės apžiūros akto matyti, kad automobilio TOYOTA AVENSIS sugadinimu aukštis yra 0,55 - 0,65 cm. Visa tai objektyviai patvirtina, kad šioje byloje minimų transporto priemonių sugadinimų aukščiai yra skirtingi, o tai sudaro pagrindą teigti, kad aptariami automobiliai tarpusavyje nebuvo susilietę apskritai, t.y. eismo įvykis tarp jų neįvyko. Šios aplinkybės yra aptartos ir Ekspertizės akte. Teismo ekspertas aiškiai konstatavo, kad automobilio BMW 320D tiriami apgadinimai yra 66 cm aukštyje nuo kelio paviršiaus, tuo tarpu automobilio TOYOTA AVENSIS tiriamų apgadinimų apatinė riba yra apie 56 cm aukštyje nuo kelio paviršiaus. Esant akivaizdiems automobilių kėbulų pažeidimų aukščių skirtumams nėra jokio pagrindo daryti išvadai, kad šie apgadinimai buvo padaryti būtent šioje byloje tirto tariamo eismo įvykio metu. Priešingai, šie surinkti duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad jokio kontakto tarp automobilio TOYOTA AVENSIS ir automobilio BMW 320D nebuvo ir negalėjo būti, atitinkamai apeliantas negalėjo padaryti ir jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų.
Pastebima, kad Ekspertizės akte nurodoma tikėtina išvada, jog automobilių išoriniai apgadinimai padaryti automobilio TOYOTA AVENSIS priekinio dešiniojo sparno priekine dalimi kontaktavus su automobilio BMW 320D galinio kairiojo sparno viršutine dalimi, kai nutarime nurodyta, kad eismo įvykis kilo automobiliui TOYOTA AVENSIS priekiniu bamperiu kontaktuojant su automobiliu BMW 320D.
Šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu automobilio BMW 320D savininkas D. T. pripažino, kad automobilio BMW 320D galinio kairiojo sporto apgadinimai, esantys tokiame pačiame aukštyje kaip automobilio TOYOTA AVENSIS sparnas, nėra susiję su šioje byloje nagrinėjamu tariamu eismo įvykiu, t.y., jis nėra ir negali būti laikomas kaltu dėl šių pažeidimų padarymo.
Skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-57-139/2015). Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse byloje Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8- 2013, 2AT-55-788/2015 ir kt.). Medžiagos neišsamumas galėjo būti pašalintas teismo (teisėjo) pareiga pačiam rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.), kas pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta. Byloje egzistuoja akivaizdūs prieštaravimai - esmingai skiriasi tirtų automobilių TOYOTA AVENSIS ir BMW 320D apgadinimų aukščiai. Bylos nagrinėjimo metu, taip pat atliekant trasologinę teismo ekspertizę, automobiliai TOYOTA AVENSIS ir BMW 320D faktiškai nebuvo tirti - buvo analizuojamos tik jų fotonuotraukos. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas duomenis apie skirtingus automobilių apgadinimų aukščius nevertino arba tyrė ir vertino nepakankamai atidžiai ir objektyviai. Nukentėjusysis bylos nagrinėjimo metu aiškiai nurodė, kad tiriamo eismo įvykio metu galėjo būti padarytas tik horizontalus BMW 320D automobilio galinio kairio sparno apgadinimas, esantis virš rašo, kuris, kaip matyti iš bylos duomenų, yra aukščiau nei automobilio TOYOTA smulkūs sugadinimai, atsiradę nuo šio automobilio kontakto su tujomis, augančiomis apelianto namo kieme. Objektyviai matyti, jog aptariamas BMW 320 D automobilio sparno apgadinimas (horizontalus sparno įlenkimas) net negalėjo būti padarytas plokščiu ir minkštesniu - plastmasiniu automobilio TOYOTA priekiniu bamperiu, kurio sugadinimai yra žemiau, ir kurių pobūdis aiškiai skiriasi. Atsižvelgiant į tai, kad šie akivaizdūs prieštaravimai nebuvo pašalinti nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių J. V. kaltę dėl jam inkriminuojamų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų, t.y., tinkamai ir neginčijamai neįrodžius, kad J. V. 2015 m. sausio 23 d. mėnesį, apie 17.00 val., Vilniuje, M. Mykolaičio - Putino g. 6, vairuodamas automobilį TOYOTA AVENSIS, valst Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas pro stovintį automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį ir apgadinęs abu automobilius iš eismo įvykio vietos pasišalino, skundžiamas nutarimas ir nutartis yra naikintini, o apelianto atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Dėl paskirtos administracinės nuobaudos skunde nurodoma, kad jis pateikė įrodymus apie jo vykdomą aktyvią darbinę bei visuomeninę veiklą, apie tai, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas norint tęsti šias vykdomas veiklas, o tokios teisės atėmimas, juo labiau itin ilgam laikotarpiui - 3 metams, būtų neproporcingas ir neteisingas, vertinant tiek jo asmenybę, tiek šioje byloje aptariamą įvykį. Būtina įvertinti ir tai, kad jam inkriminuojami administraciniai teisės pažeidimai yra menkaverčiai, jų metu padaryta tik minimali žala, kuri, pripažinus, jog padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, bus atlyginta draudimo bendrovės. Pastebėtina ir tai, kad iš eismo įvykio vietos nepasišalino tyčia, savo tapatybės neslėpė, o netgi priešingai - automobilio BMW 320D vairuotojui padavė savo vizitinę kortelę su visais savo kontaktiniais duomenimis, t.y., sudarė visas galimybes esant reikalui su juo susisiekti, nustatyti visas įvykio aplinkybes. Taip pat ir bylos nagrinėjimo metu visapusiškai bendradarbiavo tiek su protokolą surašiusiais pareigūnais, tiek ir su bylą nagrinėjusiu teismu. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad jam skirta nuobauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Panašaus pobūdžio administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-3-2014, 2AT-6-2014, 2AT-57-139/2015). Prašo taikyti ATPK 30(1) str.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Šiuo atveju, kaip matyti iš paties apeliacinio skundo, jo pareiškėjas neigia buvus kontaktui tarp automobilių, siekia pašalinti neva esančius neaiškumus dėl autoįvykio buvimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertina Lietuvos Teismo ekspertizes centro 2015-07-15 išvadą Nr. 11-809(15), kad atliekant minėtą išvadą buvo užduotas klausimas ar techniškai galima paaiškinti skirtingą automobilių sugadinimų aukštį ir sugadinimo mastą: sugadintas automobilio „Toyota Avensis" priekinis bamperis, kuris yra plastmasinis ir jame padaryti daugybiniai sugadinimai ir sugadintas automobilio „BMW 320D" galinis dešinys sparnas, kuris yra metalinis, kaip matyti iš nuotraukų, galimai sugadinimas yra įspaustinis, ir vertinant ir šią aplinkybę buvo daryta išvada, kad sprendžiant pagal automobilių išorinių sugadinimų pobūdį ir lokalizaciją, tikėtina, kad automobilio „BMW 320D", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio kairiojo sparno rato arkos galinė dalis buvo apibrozdinta automobiliui „Toyota Avensis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) slystamai kontaktuojant priekinio dešiniojo sparno rato arkos priekine dalimi, ant kurios nuo kontakto pasiliko daugybinės smulkios horizontalios braukimosi trasos.
Minėtoje ekspertizėje nurodoma, kad automobilių išorinių sugadinimų pobūdis ir lokalizacija duoda pagrindą teigti, kad tikėtina, automobilis „Toyota Avensis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio dešiniojo sparno rato arkos priekine dalimi slystamai kontaktavo su automobilio „BMW 320D“. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio kairiojo sparno rato arkos galine dalimi: automobilio „Toyota Avensis“ priekinio dešinio sparno kraštas ties sandūra su bamperio plastikinės apdailos viršutiniu kraštu ant automobilio „BMW 320D" galinio kairiojo sparno viršutinės dalies, apie 66 cm aukštyje nuo kelio padarė horizontalų apie 7 cm ilgio dažų dangos nubraukimą. Šio tikėtino kontakto požymiai 2-4 pav. pažymėti 1 pozicija. Automobilio „Toyota Avensis" priekinio dešiniojo sparno rato arkos priekinei daliniai slystamai kontaktuojant su automobilio „BMW 320D" galinio kairiojo sparno rato arkos galine dalimi buvo apibrozdintas jos paviršius, padarant smulkias horizontalias braukimo trasas. Šio tikėtino kontakto požymiai 2-4 pav. pažymėti 2 ir 4 pozicijomis, o automobilio „BMW 320D" galinio kairiojo sparno rato arkos galinė dalis ties sparno ir galinio bamperio plastikinės apdailos šoninės dalies sandūra, kuri yra apie 61 cm aukštyje nuo kelio paviršiaus, kuri 2 pav. pažymėta 3 pozicija, ant automobilio „Toyota Avensis" priekinio dešiniojo sparno rato arkos priekinės dalies nepaliko braukimo pėdsakų. Neapibrozdinta automobilio „Toyota Avensis" arkos zona 4 pav. pažymėta 3 pozicija.
Atsižvelgus į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad minėtoje teismo ekspertizėje jau spręsti apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl konkrečių automobilių kontakto, sprendžiant šį klausimą buvo žinoma ir vertinta ir apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė dėl automobilių sužalojimų aukščių skirtumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad minėtoje ekspertizėje išsamiai aptartas abiejų automobilių sužalojimų požymių sutapimas ir pavaizduotas grafiškai, atitinka net trys automobilių reljefų nulemti automobilių specifiniai apgadinimai, 2 ir 4 pav. fotolentelėse pažymėti numeriais 1, 2 ir 4 ir apie 1 cm. pločio ruožas, kuriame dėl automobilio „BMW 320D“ struktūros apgadinimas automobilyje „Toyota Avensis“ nebuvo padarytas, pažymėtas numeriu 3, atitinka ir sužalojimų, pažymėtų numeriais 1, 2, 4 pločiai. Be to, kaip matyti iš minėtų fotolentelių, nesužalotas ruožas pažymėtas skaitmeniu 3 abiejuose automobiliuose yra iš esmės vienodame aukštyje – ties žymens „06“ pirmu tašku, objektų, pažymėtų „1“ numeriu aukštis taip pat iš esmės atitinka. Atsižvelgus į išdėstytą, teismas minėtos ekspertizės išvada abejoti neturi pagrindo.
Teismas pažymi, kad akivaizdu, kad realus automobilio tam tikros vietos aukštis tam tikru laiko momentu nuo kelio yra kintantis parametras, kuris gali kisti priklausomai nuo padangų pripūtimo, jų ir amortizavimo sistemos apkrovos, kuri taip pat priklauso ir nuo konkrečios vietovės reljefo, į kurį remiasi automobilis, automobilio judėjimo pobūdžio, nuo kurio gali tam tikra automobilio dalis pakilti ar nusileisti.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas D. S. parodė, kad (b.l. 97) pranešėjas sakė, kad prieš dieną apgadino jo automobilį, palikino vizitinę, paskambino žmogui, žmogus sakė, kad taip buvo, kad užsiėmęs.
Iš D. S. tarnybinio pranešimo (b.l. 8) matyti, kad J. V. telefonu neginčijo, kad vakar įvyko eismo įvykis, bet esantis labai užimtas žmogus ir neturintis laiko tokiems reikalams, kad perdavus telefoną D. T. J. V. pasakė, kad čia menkniekis ir apšaukė jį „grybu“, dėl deklaracijos užpildymo nesutarė.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas D. T. paaiškino, kad pastatė automobilį, nespėjo išlipti, per veidrodėlį matė, kad automobiliai neprasilenkia, parodė, kad įvažiavo į jo automobilį, tas vairuotojas nesileido į kalbas, pašvietė telefonu į automobilį, rodė apgadinimus, siūlė pildyti deklaraciją, vairuotojas sakė, kad jis skuba, davė vizitinę kortelę, dar kelis kartus bandė skambinti kitą dieną, bet nekėlė. Automobilį kliudė priekiniu bamperiu, jo automobilis nesutaisytas.
Teismas, įvertinęs išdėstytus liudytojų D. T. ir D. S. parodymus, vertina kaip patvirtinančius, kad kontaktas tarp Toyota ir BMW automobilių buvo ir tai suvokė pats J. V.. Minėtą aplinkybę patvirtina ir tai, kad D. T. pateikė J. V. vizitinę kortelę, o nesant autoįvykio būtų nelogiška J. V. duoti D. T. savo vizitinę kortelę. Kad tarp automobilių įvyko kontaktas, apgadinęs automobilius, patvirtina ir minėta teismo ekspertizė.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje J. V. paaiškino, kad kontakto su kitu automobiliu nebuvo, pas jį kieme yra Tujos, prie „Akropolio“ užkabina mašiną, apgadinimų ant „BMW“ nebuvo, nukentėjęs neprašė užpildyti deklaraciją. Teismas išdėstytus J. V. parodymus atmeta, kadangi jie nenuoseklūs (D. S. parodė, kad J. V. pokalbio su juo metu eismo įvykio neneigė), prieštarauja liudytojo D. T. parodymams, yra nelogiški (kadangi logiškai nepaaiškina kodėl buvo duota vizitinė kortelė, jei nebuvo kontakto) ir mano, kad
J. V. duoda tokius parodymus siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir griežtos bausmės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-433-487/2013), kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
Šiuo atveju, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, kad nors nubaustasis paliko D. T. savo vizitinę kortelę, tačiau jam skambinant nekėlė ragelio, o prisiskambinus teigė, kad neturi laiko tokiems reikalams, kad tai menkniekis, nesitarė dėl kaltės nustatymo, žalos atlyginimo ar deklaracijos užpildymo, kaip matyti iš L. O. tarnybinio pranešimo (b.l. 31), tyrimo metu teigė, kad jokio automobilio nekliudė, pirmosios instancijos teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde neigė kontaktą tarp automobilių. Įvertinus išdėstytą, teismas daro išvadą, kad iš nubaustojo veiksmų matyti, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalindamas iš esmės vengė pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, o, tuo labiau, administracinės atsakomybės, kadangi jis vėliau neigė buvus kontaktui tarp automobilių.
Atsižvelgus į išdėstytą darytina išvada, kad be abejonių įrodyta J. V. kaltė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Teismas pažymi, kad, sutinkamai su ATPK 127 str. 2 d., galima paskirti tik baudą arba tik teisės vairuoti atėmimą, o iš skundžiamo nutarimo teksto matyti, kad J. V. buvo skirtos baudos, todėl manytina, kad skundžiamame nutarime yra techninė klaida skiriant bausmę pagal ATPK 127 str. 2 d., todėl iš skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies šalintinas sakinys „su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams“. J. V. paskirta bauda pagal ATPK 127 str. 2 d. nėra aiškiai per griežta, ji nėra didesnė nei minimali nuobauda.
Apeliantui pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. paskirta minimali nuobauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai yra nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. ir J. V. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 d. padarymą, skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta minėto straipsnio sankcijoje.
Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatyta, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdis, tai, kad J. V. dirba, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas administracine tvarka, kartu vertinant ir įmonių pateiktas teigiamas apelianto charakteristikas, nėra pakankamas pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir J. V. skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta minėto straipsnio sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimą nepakeistą ir J. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimo (administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2356-654/2015) rezoliucinę dalį, pašalinant sakinį „su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams“.
Nutartis neskundžiama.