- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-02
- Bylos Nr.
- 2AT-55-788/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05179-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Gintaras Goda (pirm.), Vytautas Masiokas, Olegas Fedosiukas (pran.)
- Pažeidėjas
- J. R.
- Advokatai
- Edmundas Jonušas
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Masioko ir pranešėjo Olego Fedosiuko, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302(21) straipsnio 9 ir 13 dalimis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. R. (J. R. ) administracinio teisės pažeidimo bylą, atnaujintą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. R. įgalioto atstovo advokato Edmundo Jonušo prašymą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimu J. R. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2013 m. gruodžio 21 d., apie 20.28 val., UAB „E“ degalinėje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Master“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė degalinės koloną ir ją apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 132, 232 punktų reikalavimus. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį J. R. paskirta 180 Lt (52 Eur) bauda; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3600 Lt (1042 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams; ATPK 33 straipsnio 2 dalies nustatytu pagrindu šias nuobaudos subendrintos ir J. R. paskirta galutinė 3600 Lt (1042 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. R. apeliacinis skundas netenkintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. R. įgaliotas atstovas advokatas E. Jonušas kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. kovo 18 d. nutartimi J. R. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Pareiškėjas nesutinka su abiejų instancijų teismų sprendimais, teigia, kad jie priimti nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos administracinėse bylose. Pasak pareiškėjo, abiejų instancijų teismai netinkamai taikė ir aiškino pasitraukimo iš eismo įvykio vietos normą, neteisėtai ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą nutraukti bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Pareiškime pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas nutarime nurodė, jog atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį taikyti nėra būtina, kad asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siektų išvengti administracinės atsakomybės. Teismui pakako nustatyti, kad pareiškėjas suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį. Su tokiu ATPK 130 straipsnio 1 dalies normos aiškinimu pareiškėjas nesutinka, teigia, kad tai prieštarauja teismų suformuotai praktikai. Pasak įgalioto atstovo advokato, J. R. iš eismo įvykio vietos išvažiavo tik formaliai pažeisdamas KET, t. y. neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs policijai. Pareiškime nurodoma, kad pagal teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose būtina nustatyti pažeidėjo tyčią pasislėpti, išvengti atsakomybės už patį eismo įvykį ir žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinėse bylose Nr. 2AT-10/2012, 2AT-11/2012, 2AT-1/2013, 2AT-7-3-2013, Nr. AT-7-4-2013, Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-963-290/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N-63-935/2010). Tuo tarpu J. R. tokios tyčios neturėjo, po eismo įvykio sustojo, apžiūrėjo apgadintą koloną, tarėsi dėl žalos atlyginimo ir žalą atlygino. Taigi teismai šioje byloje netinkamai taikė materialiosios teisės normas, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, dėl to nepagrįstai ir neteisėtai J. R. paskyrė griežtą nuobaudą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresnysis specialistas Renatas Ivanauskas prašo pareiškėjo prašymą atmesti.
Atsiliepime nurodyta, kad teismai tinkamai taikė ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, byloje nustatytos ir ištirtos aplinkybės patvirtina, jog J. R. degalinės darbuotojos buvo įspėtas dėl eismo įvykio ir turto apgadinimo. Vadovaudamasis KET reikalavimais jis (J. R.) turėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba pranešti apie eismo įvykį policijai. Vairuotojas šių veiksmų neatliko ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Pažymėta, kad J. R. galėjo pasielgti teisėtai, tačiau pasirinko neteisėtą elgesį ir, nesant būtinojo reikalingumo požymių, iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Eismo įvykio deklaracijos neturėjimas, ar vėlesnis dokumento užpildymas nešalina vairuotojo atsakomybės. Pagal KET 232 punkto reikalavimus vairuotojas galėjo aprašyti eismo įvykio aplinkybes švariame popieriaus lape. Šį veiksmą asmuo privalėjo atlikti nedelsiant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisinis reguliavimas pabrėžta ne tik tai, kad deklaracija turi būti užpildoma (surašoma) eismo įvykio vietoje, bet ir tai, jog tai turi būti padaryta nedelsiant. Reikalavimas deklaraciją užpildyti tuojau pat po eismo įvykio ir įvykio vietoje tiesiogiai kyla iš Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio, nustatančio eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatų. Nenustatyta galimybių šios deklaracijos surašymą atidėti vėlesniam laikui, po su eismo įvykiu susijusių asmenų, tarp jų ir nukentėjusiųjų, paieškos, tarimosi su jais ir ne eismo įvykio vietoje ar pan. (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-7-47-2014). Atsiliepime pažymėta, kad J. R. bylą nagrinėję teismai nustatė, kad vairuotojas susidūrimą matė ir jautė. Nesiekdamas nuslėpti pažeidimo asmuo galėjo paskambinti Bendrajam pagalbos centrui, tačiau į policiją jis nesikreipė, savarankiškai eismo įvykio neįformino, tiesiog pasišalino iš įvykio vietos.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. R. įgalioto atstovo advokato E. Jonušo prašymas netenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant atnaujintas administracinių teisės pažeidimų bylas dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 straipsnio 1 dalis) atkreiptas dėmesys į būtinumą nustatyti ne tik objektyvias pasišalinimo aplinkybes, bet ir tiesioginę tyčią padaryti šį pažeidimą, t. y. kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse byloje Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.).
Pareiškėjas ginčija ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymą J. R. teigdamas, kad šis neturėjo tyčios pasislėpti, išvengti atsakomybės už patį eismo įvykį ir žalos atlyginimo; po eismo įvykio sustojo, apžiūrėjo apgadintą koloną, tarėsi dėl žalos atlyginimo ir žalą atlygino. Tačiau ne visi šie teiginiai atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Teismų nustatyta, kad į degalinę atvažiavęs J. R. nusipirko cigarečių, o išvažiuodamas kliudė degalinės koloną, sugrįžo atgal į degalinę, paklausė degalinės darbuotojos S. J. , ar čia jis tą padarė, paprašė nieko nekviesti ir pasišalino nepalikęs savo kontaktinių duomenų. Nors J. R. teigia, kad grįžęs į degalinę jis tarėsi dėl žalos atlyginimo, tačiau nei degalinės darbuotoja S. J. , nei direktorius K. M. šio fakto nepatvirtino. Taigi pasišalinimas iš įvykio vietos buvo vienašališkas, nesuderintas su žalą patyrusio juridinio asmens atstovu. Dėl to apie įvykį ir buvo pranešta policijai. Pritartina teismų išvadai, kad tokiomis aplinkybėmis žalos atlyginimo kitą dieną po įvykio faktas nerodo sąžiningos vairuotojo klaidos dėl savo veiksmų teisėtumo ir tyčios elgtis neteisėtai nebuvimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje teismai turėjo pagrindą kritiškai vertinti J. R. paaiškinimus dėl pasitraukimo iš įvykio vietos motyvų, nes byloje esantys duomenys apibūdina J. R. kaip labai nedrausmingą vairuotoją. Antai iš byloje esančios pažymos apie J. R. baustumą (T. 1, b. l. 20–28) matyti, kad praeityje jis ne kartą buvo baudžiamas už daugybę KET pažeidimų, tarp jų ir už vairavimą esant neblaiviam, atsisakymą tikrintis blaivumą, pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, vairavimą neturint teisės vairuoti.
Konstatuotina, kad esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo šioje byloje nepadaryta, todėl pagrindo naikinti ar keisti teismų procesinius sprendimus (ATPK 302(17) straipsnio 1 dalies 5 punktas) nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. R. įgalioto atstovo advokato Edmundo Jonušo prašymą atmesti.