Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nubaustas už tai, kad 2013 m. birželio 21 d. apie 21.20 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje, vairuodamas automobilį ,,Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, užsipylęs dujų ir nuo automobilio neatjungęs dujų užpylimo įrenginio, pradėjo važiuoti ir jį nutraukė. Apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino. Įvykio metu buvo apgadintas dujų užpylimo įrenginys. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 234 punktų reikalavimus

Apeliantas pabrėžia, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, o jo manymu, administracinės teisės pažeidimo protokolas jam surašytas neatsižvelgiant į administracinės teisės pažeidimo aplinkybes, bei netinkamai kvalifikuojant pažeidimą. Apeliantas nurodo, kad vertinant formuojamą teismų praktiką, bei šios bylos aplinkybes matyti, jog administracinės teisės pažeidimas buvo padarytas netyčia, kadangi nebuvo siekiama tyčia pažeisti administracinės teisės normomis saugomas vertybes, be to, dėl šio įvykio nukentėjo pats ir nesukėlė jokių padarinių, pvz. trečiųjų asmenų sveikatai. Teigia, kad jis neužsipylė dujų, kaip kad rašoma protokole, nes neveikė dujų užpildymo įrenginys, tačiau apie tai nebuvo jokio įspėjimo. Taip pat degalinėje dujų užpylimo žarna nebuvo pritvirtinta apsauginiais troseliais, kaip būna kitose degalinėse, todėl darytina išvada, jog degalinės darbuotojai nesiėmė reikalingų priemonių, kad apsaugotų degalinės turtą ir išvengtų nereikalingos žalos atsiradimo. Teismas, priimdamas nutarimą, visų šių aplinkybių nesiaiškino ir neanalizavo, dėl ko priėmė neteisėtą nutarimą.

Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, kad jis buvo blaivus, turėjo vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonė drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl akivaizdžių priežasčių pasišalinti iš eismo įvykio vietos nenustatyta. Teigia, tuo metu nesuvokęs, kad buvo padaręs žalos degalinei, tai ir neturėjo pareigos pranešti policijai ar kitaip fiksuoti įvykį. Be to, incidentas įvyko degalinės teritorijoje (nukentėjusysis - degalinė), kurioje buvo darbuotojų, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad jis pažeidė KET 234 p. Apeliantas teigia, kad jis sąžiningai klydo, neteisingai įvertino situaciją, nesuvokė, kad buvo padaryta žala ir kad tai gali būti traktuojama kaip eismo įvykis, todėl jo veiksmuose nebuvo tyčios, nebuvo tikslo pasišalinti siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Taip pat apeliantas mano, kad net ir tuo atveju, jei teismas turėtų pagrindo pripažinti jį padarius administracinės teisės pažeidimą pagal ATPK 130 str. 1 d., privalėjo atsižvelgti į byloje pateiktus įrodymus bei jo paaiškinimus ir pagal ATPK 30¹ str. taikyti švelnesnę nei numatytą sankcijoje nuobaudą, kuri nesusijusi su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu. Teismas nepagrįstai nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais, neįvertino tokių aplinkybių: kad apeliantas negalvojo, jog daro administracinį pažeidimą, nesimatė turto sugadinimo požymių, jis neskubėdamas sutvarkė ir pakabino dujų užpylimo žarną, todėl darbuotojai turėjo pakankamai laiko išeiti ir pareikšti pretenzijas; be to, kai paskambino iš policijos, iškart nuvyko ir atlygino UAB „Lukoil“ patirtą žalą. Juo labiau, kad jis puikiai suvokė, kad degalinės teritorija filmuojama, stebima vaizdo kameromis, todėl visi įvykiai yra fiksuojami ir išvengti atsakomybės, jei iš tiesų įvyktų eismo įvykis, neįmanoma. Mano, kad teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines nuobaudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai galima būtų skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas), o šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į apelianto atsakomybę švelninančias aplinkybes.

Apelianto nuomone, teismas turėtų atsižvelgti į visas skunde išdėstytas aplinkybes ir tenkinti jo skundą.

Motyvuojamoji dalis

D. S. apeliacinis skundas iš dalies yra pagrįstas, todėl tenkintinas dalinai.

Apeliantas neneigia, kad jis padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas dujų užpylimo įrenginys, tačiau neigia, kad jo veiksmai dėl nuvažiavimo iš įvykio vietos kvalifikuotini pagal ATPK 130 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pir­mosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog D. S. savo veiksmais padarė administracinius teisės pažei­di­mus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Dėl ATPK 130 str. 1 d. kvalifikacijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio mėn. 21 d. nutartis byloje Nr. N575-2184/2011).

Nors pažeidėjas savo kaltės dėl ATPK 130 str. 1 d. nepripažįsta, tačiau ją patvirtina objektyvūs rašytiniai įrodymai byloje - administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), fotolentelės (b. l. 3), tarnybinis pranešimas (b. l. 4), paaiškinimas (b. l. 5), kita bylos medžiaga, taip pat paties D. S. parodymai teismo posėdyje, kuriais jis prisipažino padaręs ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą ir apie tai nepranešė degalinės darbuotojams. Byloje nustatyta, kad D. S., pradėdama važiuoti, neišėmė iš automobilio kuro užpylimo įtaiso ir važiuodamas jį nutraukė. Apeliantas neginčija, kad pajuto, jog sugadino įrenginį, išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo padarytus sugadinimus, tačiau niekam apie tai nepranešę ir iš įvykio vietos pasišalino. Apeliantas teigia, kad nesuprato, jog padarė žalos, tačiau pats pripažįsta matęs, jog nutraukė dujų užpylimo žarnos sriegį – t. y. suprato, kad padarė mechaninį sugadinimą, dėl kurio įrenginys negali veikti. KET 232 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. KET 234 punktas nurodo, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, D. S., turėdamas vairuotojo pažymėjimą ir būdamas eismo dalyviu, privalėjo suprasti, jog jo sukeltas įvykis pripažįstamas eismo įvykiu (judant transporto priemonei buvo apgadintas degalinei priklausantis turtas). Taigi apeliantas privalėjo suvokti, kad jis savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, todėl turėjo pareigas nustatytas KET 232 arba 234 punktuose. Iš esmės tai, kad apeliantas neginčija savo kaltės dėl jo nubaudimo pagal ATPK 127 str. 2 d., įrodo, jog jis suprato sukėlęs eismo įvykį, o iš to darytina išvada, kad suprato, jog turi ir imperatyviai nustatytas pareigas, kurių nesilaikymas bus traktuojamas kaip įstatymų pažeidimas, šiuo atveju - siekis išvengti atsakomybės.

Pažeidėjas teigia, kad jo veikoje nebuvo tyčios ir jo nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos turi būti traktuojamas kaip sąžiningas suklydimas, nes jis žinojo, kad tuoj atvyks meistras taisyti sugedusios kolonėlės. Apeliantas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012, tačiau pastebėtina, kad pateiktoje byloje aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamam atvejui, nes pateiktame pavyzdyje padariusi įvykį pažeidėja apie tai pranešė degalinės darbuotojai ir buvo jos suklaidinta, nes operatorė pažadėjo apie įvykį pranešti, todėl pažeidėja nuvažiavo tikėdamasi, kad jai nereikia atlikti jokių kitų formalumų, t. y. sąžiningai suklydo. Nagrinėjamu atveju, D. S. apie sugadintą dujų užpylimo įrangą niekam iš degalinės darbuotojų nepranešė. Tai, kad jis anksčiau, kaip pats teigia, buvo informuotas apie meistro atvykimą remontuoti sugedusios kolonėlės, neatleido nuo pareigos apie savo veiksmais sugadintą turtą pranešti jo savininkams ar degalinės darbuotojams ir užtikrinti, kad būtų atlikti teisės aktų nustatyti formalumai. Juo labiau, kad meistras atvyko ne dėl jo padaryto sugadinimo.

Tai, kad D. S. atlygino žalą, taip pat nepanaikina jo atsakomybės, nes žalą jis atlygino tik tada, kai gavo pranešimą iš policijos. Pats apeliantas nedėjo jokių pastangų išsiaiškinti ar savo veiksmais padarė žalos ir nesistengė jos pašalinti be pašalinių veiksnių.

Skunde nurodyti motyvai, kad nebuvo jokių perspėjimų, jog dujų užpylimo įrenginys neveikia, bei kiti apelianto manymu, buvę įrangos trūkumai, nepanaikina apelianto pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai su svetimu turtu bei laikytis nustatytų taisyklių.

D. S. apeliaciniu skundu prašo už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. ir neskirti papildomos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliantas savo skunde pateikia beveik analogiškus argumentus, kaip ir apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika ir atsižvelgdamas į pažeidėjo prašymą taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str., išanalizavo ir įvertino visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pažeidėjui ir jo šeimai dėl jam paskirtos nuobaudos kylančias pasekmes, į jo asmenybę, amžių bei visus jo padaryto pažeidimo ypatumus ir padarė išvadą, kad D. S. pateikti dokumentai bei nurodytos aplinkybės yra išskirtinės ir ypatingos svarbos, kas suteikia pakankamą pagrindą taikyti administracinės nuobaudos švelninimą.

Dėl šios priežasties manoma, kad apylinkės teismas priėmė nepagrįstą nutarimą už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., skirti papildomą nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Apeliacinis teismas nesutinka ir nepritaria išvadai, kad tik pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instan­­ci­jos teismas konstatuoja, kad D. S. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinius tei­sės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas by­los aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnu­ti­niu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine są­mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė procesinį sprendimą, kuris, apeliacinės instancijos teismo nuomone, keistinas. D. S. taikytinas ATPK 30¹ str. ir už jo padarytą, ATPK 130 str. 1 d. numatytą, pažeidimą neskirtina papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, todėl apylinkės teismo nutarimas keistinas, o ape­lia­ci­nis skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p. teisėjas

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nutarimą pakeisti, D. S. už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str., skirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis ATPK 33 str. ir atsižvelgiant į Kauno apylinkės teismo 2013-07-17 nutarimu paskirtą nuobaudą už jo padarytą, ATPK 127 str.2 d. numatytą pažeidimą, skirti D. S. galutinę nuobaudą - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.