Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Dainiaus Ratkelio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą L. K. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas 2014 m. liepos 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. K. dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK 214¹ straipsnio 4 dalyje, už tai, kad L. K. , būdamas atsakingas už išorinės reklamos skleidimą ir leidimų išėmimą reklamai naudoti, būdamas baustas už pažeidimą, numatytą ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje, 2014 m. birželio 16 d. Kaune, (duomenys neskelbtini), galbūt skleidė išorinę reklamą su užrašais „P“, neturėdamas leidimo įrengti ir skleisti išorinę reklamą, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

Prašyme, analizuojant ATPK 9 straipsnio, 14 straipsnio 1 dalies, 214¹ straipsnio 4 dalies, Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 2, 11 punktų, Reklamos įstatymo 2 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, nurodoma, jog teismai nepagrįstai ir nemotyvuotai iškabos užrašo „Pergalės koncernas“ ant pastato, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), nepripažino išorine reklama, nes pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnį ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 2 punktą tai atitinka išorinės reklamos sąvoką.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus D. Ratkelio prašymas netenkintinas.

Dėl ATPK 214¹ straipsnio 4 dalies taikymo

ATPK 214¹ straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymą. Antai pagal šį straipsnį (2013 m. gegužės 16 d. įstatymo redakcija, galiojusi administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu) administracinėn atsakomybėn yra traukiamas asmuo už Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytų kitų reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymą (išskyrus įstatymų uždraustos ar neteisėtos veiklos reklamos, taip pat prekių ar paslaugų, kurių gamyba ir (ar) pardavimas (teikimas) yra įstatymų uždrausti, reklamos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse), taip pat išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nesilaikymą (3 dalis); taip pat administracinėn atsakomybėn yra traukiamas asmuo, baustas už šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus pažeidimus ir vėl padaręs tokią pat veiką (4 dalis). ATPK 214¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintos normos yra blanketinės ir aiškinantis jose įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų sudėčių požymius reikia remtis Reklamos įstatymo bei kitų teisės aktų, reguliuojančių reklamos naudojimą, nuostatomis.

Nagrinėjamoje byloje L. K. 2014 m. liepos 9 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 214¹ straipsnio 4 dalį už tai, kad jis būdamas baustas už pažeidimą, numatytą ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje, 2014 m. birželio 16 d. Kaune, (duomenys neskelbtini), galbūt skleidė išorinę reklamą su užrašais „P“, neturėdamas leidimo įrengti ir skleisti išorinę reklamą, taip pažeisdamas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

Pažymėtina, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn turi būti nustatyta atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, kuriai esant pažeidėjo veika laikytina administraciniu nusižengimu. Vienas iš būtinų kiekvieno administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviųjų požymių yra kaltė.

Šiuo aspektu vertinant L. K. veiką, reikėtų pažymėti, kad teisinis reguliavimas, susijęs su išorinės reklamos samprata, stokoja teisinio aiškumo, yra prieštaringas. Būtent nagrinėjamoje byloje ir kilo klausimas dėl to, ar bendrovės iškaba su užrašu „P“ atitinka išorinės reklamos požymius. Antai, viena vertus, pagal Reklamos įstatymą (2013 m. gegužės 16 d. įstatymo redakcija, galiojusi administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu) išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose (2 straipsnio 2 dalis); reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą (2 straipsnio 8 dalis). Taigi minėtą išorinės reklamos sąvoką aiškinant kartu su reklamos sąvoka galima būtų teigti, kad išorinei reklamai, kaip ir bet kuriai kitai reklamai apskritai, esą turi būti būdingas ir skatinimas įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. Taip aiškinant išorinės reklamos požymius, vargu ar iškaba su užrašu „P“, iš esmės nusakančiu tik bendrovės pavadinimą, būtų laikytina išorine reklama. Kita vertus, pagal 2013 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-670 patvirtintas išorinės reklamos įrengimo taisykles (toliau – Taisyklės) galima būtų manyti, kad bendrovės iškaba su jos pavadinimo užrašu jau savaime laikytina išorine reklama. Antai pagal šių Taisyklių 2 straipsnį iškaba – ant (prie) reklaminės veiklos subjekto buveinės pastato arba reklaminės veiklos subjekto prekybos ar paslaugų teikimo vietos įrengiamas reklaminis įrenginys, ant kurio pateikiama informacija: reklaminės veiklos subjekto pavadinimas ir (arba) reklaminės veiklos subjekto prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.); iškaba taip pat laikomas ant reklaminės veiklos subjekto buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo vietos pastato sienos, langų ar durų pateiktas reklaminės veiklos subjekto pavadinimas, jo prekybos ar paslaugų teikimo vietos arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas; iškaboje taip pat gali būti nurodytas prekių ženklas, emblema, darbo laikas, reklaminės veiklos subjekto (fizinio asmens) vardas, pavardė. Būtent nagrinėjamoje byloje teismai, nepripažindami bendrovės iškabos su užrašu „P“ išorine reklama, rėmėsi minėtomis Reklamos įstatymo nuostatomis, o institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovai, darydami priešingą išvadą, labiau akcentavo Taisyklių 2 straipsnį. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad esant tokiam neapibrėžtam, stokojančiam aiškumo net ir prieštaringam išorinės reklamos teisiniam reguliavimui, dėl kurio nesutariama ir teisinėje praktikoje, rimtų abejonių kelia ir L. K. pripažinimas kaltu nesilaikius išorinės reklamos įrengimo reikalavimų (ATPK 214¹ straipsnio 4 dalis).

Sprendžiant dėl to, ar L. K. gali būti pripažintas kaltu dėl ATPK 214¹ straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo nutarties, kitos bylos medžiagos (1997 m. gegužės 22 d. UAB „P“ administracinio pastato Kaune, (duomenys neskelbtini), fasadų dažymo spalvinio sprendinio) iškaba „P“ galbūt įrengta žymiai anksčiau nei priimtas Reklamos įstatymas, t. y. dar iki 2000 m. liepos mėnesio. Jokių duomenų, kad ši iškaba buvo įrengta jau galiojant Reklamos įstatymui ir Taisyklėms, nėra. Šiuo atveju pažymėtina, kad ATPK buvo papildytas 214¹ straipsniu, įtvirtinančiu administracinę atsakomybę už reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymą 2001 m. kovo 1 d. ATPK pakeitimo įstatymu. Be to, šiame straipsnyje administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių nesilaikymą buvo numatyta tik 2004 m. spalio 28 d. priimtais pakeitimais. Taip pat, kaip minėta, 2013 m. gegužės 16 d. įstatymu dar kartą buvo pakeistas ATPK 214¹ straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, susijęs su atsakomybe už išorinės reklamos įrengimo reikalavimų pažeidimą. Kartu beveik tuo pačiu metu buvo priimtos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės. Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, tam tikrą laiką už išorinės reklamos įrengimo taisyklių nesilaikymą ATPK nebuvo numatyta administracinė atsakomybė ir ji faktiškai atsirado nuo 2004 m. spalio 28 d. Be to, keitėsi ir tokios atsakomybės sąlygos. Taigi galimos ir tokios situacijos, kai veiksmai, kurie pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą pripažįstami išorinės reklamos skleidimu, užtraukiančiu administracinę atsakomybę, jų atlikimo pradžioje tokiais buvo nelaikomi. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo praktikoje yra konstatuota, jog baudžiamųjų įstatymų leidyboje, ypač kai yra kriminalizuojamos trunkamosios veikos, paprastai suformuluojamos šių normų įgyvendinimo tvarkos teisinės taisyklės. Taip daroma siekiant išspręsti probleminius klausimus, kurių gali atsirasti įgyvendinant naujas teisės normas. Įstatymų leidėjo neišspręsti teisės normų taikymo klausimai yra teismų praktikos objektas. Tai reiškia, kad juos gali spręsti bendrosios kompetencijos teismas, konkrečioje byloje priimdamas atitinkamą teismo aktą. Tokiais atvejais vadovaujamasi bendraisiais teisės principais, taip pat ir principu, kad baudžiamasis įstatymas be specialaus nurodymo negali turėti atgalinio veikimo galios (Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d. nutarimas). Šios nuostatos iš esmės taikytinos ir administracinės atsakomybės už trunkamuosius administracinės teisės pažeidimus nustatymo atveju.

Nagrinėjamoje byloje net ir pripažinus, kad iškabos „P“ įrengimas kartu reiškia ir išorinės reklamos skleidimą, kuris esą laikytinas trunkamuoju administraciniu teisės pažeidimu, sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą turi būti paisoma bendrųjų teisės principų ir administracinės atsakomybės taikymo nuostatų, taip pat ir įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu taisyklių. Antai ATPK 8 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje; aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos; aktai, nustatantys arba sugriežtinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, neturi atgalinio veikimo galios. Taigi situacija, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn vien dėl to, kad naujas administracinis įstatymas administraciniu teisės pažeidimu pripažino tam tikrą „esamą būklę“, nenustačius laiko ir tvarkos pakeisti šią būklę, faktiškai neatitiktų ATPK įtvirtintų pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų, taip pat ir nuostatos, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas kaltas veikimas arba neveikimas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad viena iš prielaidų administracinei atsakomybei pagal ATPK 214¹ straipsnio 4 taikyti būtų tai, kad pažeidėjas tam tikrų institucijų turėtų būti įspėtas apie galbūt padarytus Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimus ir įpareigotas per protingą laiką šiuos pažeidimus pašalinti. Būtent pagal Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punktą, priežiūros institucijos, atlikdamos šio įstatymo reikalavimų priežiūrą, turi teisę informuoti reklaminės veiklos subjektus, kad jų atliekami veiksmai gali turėti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo požymių, ir siūlyti jiems nutraukti tokios reklamos naudojimą arba ją pakeisti.

Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. lapkričio 25 d. L. K. pagal ATPK 214¹ straipsnio 3 dalį už išorinės reklamos skleidimą Kaune, (duomenys neskelbtini), neturint leidimo, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Šiuo atveju jo pažeidimas pasireiškė tuo, kad jis reklamavo patalpų nuomą. Tuo metu bendrovės iškaba su užrašu „P“ nebuvo pripažinta išorine reklama, kuri naudojama neturint leidimo. Ir tik praėjus daugiau nei pusei metų buvo nutarta, kad ši iškaba su užrašu yra išorinė reklama ir naudojama pažeidžiant nustatytą tvarką.

Taigi, remiantis išdėstytais argumentais, nagrinėjamoje byloje, net ir pripažinus, kad iškaba su užrašu „P“ laikytina išorine reklama, tai dar savaime nepatvirtina L. K. kaltės, padarius ATPK 214¹ straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir nesudaro pagrindo jį pagal šį ATPK straipsnį traukti administracinėn atsakomybėn. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė, jog šiuo metu galiojančiame ATPK nėra 214¹ straipsnio 4 dalies ir todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nesant teisinio pagrindo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė esminių procesinių teisės pažeidimų, ištyrė ir įvertino esminius įrodymus, tinkamai pagrindė savo išvadas dėl faktinių aplinkybių ir L. K. veiksmų kvalifikavimo – teisingai pritaikė materialiosios teisės normas. Todėl keisti ar naikinti šiuos sprendimus nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Dainiaus Ratkelio prašymą.