Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutarimo, kuriuo K. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -ATPK) 123 str. 5 d. 80 Lt bauda; pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir K. S. paskirta galutinė nuobauda – 100 Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. nubaustas už tai, kad 2012 m. spalio 10 d. apie 11.40 val. T. N. - Stumbrų gatvių sankryžoje vairavo automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, važiuodamas nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu, nedavė kelio automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam pagrindiniu keliu, susidūrė su juo ir abu automobilius apgadino.

Administracinio teisės pažeidimo protokole K. S. buvo inkriminuotas ir ATPK 130 str.1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas, t.y. tai, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – Institucija) prašo pakeisti 2012-11-12 priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.6.- 4870-929/2012 ir paskirti K. S. administracinę nuobaudą pagal ATPK 130 str. 1 d.

Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai pagal ATPK 130 str. 1 d. pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Pažymi, kad protokole nurodyta, jog 2012-10-10 apie 11 val. 40 min. T. N.- Stumbrų g., Vilniuje K. S., vairuodamas automobilį Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžoje, šalutiniu keliu, nedavė kelio automobiliui Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam pagrindiniu keliu, susidūrė ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Vairavo įstatymo nustatyta tvarka neapdraustą transporto priemonę.

Institucijos teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad surinktoje administracinio teisės pažeidimo byloje nepakanka objektyvių įrodymų, remiantis kuriais galima būtų konstatuoti, kad K. S. 2012-10-10 pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia. Pažymi, kad Kelių eismo taisyklių 232 p., kurio reikalavimų nesilaikymu buvo kaltinamas K. S., nedviprasmiškai numato, kad sutarimas nekviesti policijos į eismo įvykio vietą įforminamas eismo įvykio deklaracija, arba eismo įvykio aplinkybės aprašomos ant švaraus popieriaus lapo. Jeigu dėl eismo įvykio nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Bylos duomenimis įrodyta, kad eismo įvykio deklaracijos K. S. ir E. O. nepildė, todėl negali būti laikoma, jog transporto priemonių vairuotojai sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių. Priešingu atveju, Opel Astra valdytoja E. O. nesikreiptų į policiją dėl 2012-10-10 iš eismo įvykio išvažiavusio automobilio Peugeot 306 suradimo. Nurodo, kad K. S. atlygino žalą E. O. po to, kai asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Automobilio Peugeot 306 vairuotojui nebuvo sudaroma jokių objektyvių kliūčių susisiekti su nukentėjusiąją telefonu ir atlyginti padarytą žalą iki policija gavo pranešimą apie eismo įvykį. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad K. S. veikė tyčia, t.y. nevykdė pareigos pranešti policijai apie eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu nustatyta aplinkybė, jog K. S. paliko eismo įvykio vietą, prieš tai išsiaiškinęs su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, nešalina jo atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d., nes jokių alternatyvų (pvz.: raštelių rašymo, automobilio palikimo netoli nuo įvykio vietos, kontaktinės informacijos kitam eismo dalyviui suteikimo) galiojantys teisės aktai nenumato.

Institucijos teigimu, bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu ištirtos eismo įvykio aplinkybės patvirtina tai, kad K. S. 2012-10-10 apie 11 val. 40 min., T. N.-Stumbrų g., Vilniuje, vairuodamas automobilį Peugeot 306, iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Prašo K. S. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir už padarytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., paskirti 1000 Lt piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių.

Nesutinka su VPK KPV daroma prielaida, jog K. S. ir E. O. nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, nes K. S. pripažino savo kaltę ir abu įvykio dalyviai geranoriškai apsikeitė kontaktiniais duomenimis ir nustatė 3 dienų terminą žalai atlyginti. Taip pat nukentėjusioji teisme pažymėjo, jog K. S. geranoriškai sutiko atlyginti žalą, tačiau su savimi pinigų neturėjo, todėl davė savo telefono numerį.

Teigia, kad E. O. į VPK kreipėsi dėl įvykusio nesusipratimo, kai jai pasirodė, jog K. S. nenori su ja bendrauti. Teismas pagrįstai nustatė, kad iniciatyvos užpildyti eismo įvykio deklaraciją nerodė nei K. S., nei E. O.. Pažymi, jog apeliantas neteisingai nurodo, kad atsakovas atlygino žalą tik tada, kai gavo administracinių teisės pažeidimų protokolą: 2012-10-12 atsakovas, vedinas akivaizdžių ketinimų atlyginti žalą, buvo nuvykęs pas nukentėjusiąją, tačiau sužinojęs, jog yra surašytas pareiškimas, pasimetė, paprašė jį atsiimti. Žalą atlygino vėliau, tiek, kiek prašė nukentėjusioji.

Anot pažeidėjo, teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl šio ginčo esmės, pagrįstai nustatydamas, kad nėra pažeidimo sudėties, nes visos byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad nebuvo tyčios.

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Dėl K. S. veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d.

Iš Institucijos apeliacinio skundo matyti, kad ji neskundžia ir sutinka su teisiniu K. S. veiksmų vertinimu pagal ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., tačiau ginčija ir pateikia teisinius argumentus, susijusius su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK 130 str. 1 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama, laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t.y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 130 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos. Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos, paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013).

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Iš teismo nustatytų konkrečių bylos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų matyti, kad K. S. apgadino E. O. automobilį (kaip nustatyta administracinio teisės pažeidimo protokolo papildymuose – nubrozdinti priekinis bamperis dešinėje pusėje, priekinis dešinys posūkių žibintas, priekinio dešinio sparno priekinė dalis, iš vietos išjudintas priekinis dešinys žibintas, sugadinti radiatoriaus apdailos grotelių tvirtinimai), tačiau iš įvykio vietos skubiai nepasišalino. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų, teismo posėdyje K. S. pilnai pripažino, kad kliudė nukentėjusiosios automobilį „Opel Astra“ ir jį apgadino. Iš bylos duomenų matyti, kad jis su nukentėjusiąja eismo įvykio vietoje bendravo, pateikė savo transporto priemonės dokumentus, davė savo telefono numerį ir susitarė dėl žalos atlyginimo. Nors vėliau tarp pažeidėjo ir nukentėjusiosios kilo nesutarimų dėl žalos atlyginimo savalaikiškumo, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog šios aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji E. O. jokių pretenzijų K. S. neturėjo, prašė jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti ir paaiškino, kad įvyko nesusipratimas, ji į policiją kreipėsi 2012-10-11, nes su pažeidėju nepavyko susiekti, o K. S. nurodė, kad įvykio vietoje žalai atlyginti jam buvo duotas trijų dienų terminas. Pažymėtina, jog K. S. 2012-10-18 nukentėjusiajai E. O. žalą pilnai atlygino (b.l. 24, 25). Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai, išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, reikšmingas ATPK 130 str. 1 d. aprašyto teisės pažeidimo tyčios turiniui nustatyti. Iš bylos medžiagos matyti, jog K. S. elgesyje nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ATPK 130 straipsnio 1 dalies prasme. Apeliantas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad, vadovaujantis KET 232 p., susitarimas nekviesti policijos į eismo įvykio vietą įforminamas eismo įvykio deklaracija arba eismo įvykio aplinkybės aprašomos ant švaraus popieriaus lapo, o nagrinėjamoje byloje teismas nepagrįstai nepripažino K. S. tyčios dėl nurodyto KET punkto reikalavimo pažeidimo. Šis apelianto argumentas nepagrįstas. Administracinio teisės pažeidimo protokole K. S. inkriminuotas Kelių eismo taisyklių 232 punkto pažeidimas, kuriame nustatyta pareiga užpildyti eismo įvykio deklaraciją tais atvejais, kai eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio deklaracija nebuvo užpildyta, iniciatyvos ją užpildyti nerodė nei K. S., nei nukentėjusioji, kuri taip pat turėjo pareigą tai padaryti. Šis faktas, nors ir neatitinka Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, esant aukščiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms, negali būti pagrindu išvadai, jog K. S. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo K. S. veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 130 str. 1 d., todėl bylą šioje dalyje nutraukė.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-12 nutarimą Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutarimą nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.