Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-09-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-7983-1130/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-15
Bylos Nr.
e2YT-7983-1130/2020
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00819-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis
Pareiškėjas
A. S.
Suinteresuotas asmuo
J. S., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7983-1130/2020Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00819-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 15 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis

sekretoriaujant Olgai Zareckienei,dalyvaujant pareiškėjai A. S.,suinteresuotam asmeniui J. S. (J. S.),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius, J. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja A. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos L. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi mirusiosios turtą valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina L. S., gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties perėmė visą jos palikimą. Į notarą per įstatymų nustatytus terminus nesikreipė. B. V. S. (V. S.) mirė (duomenys neskelbtini), įpėdinių neturėjo. B. J. S. palikimo neketina priimti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo J. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Šalies argumentai

Pareiškėja pareiškime nurodė, teisme paaiškino, kad jos motina L. S. (ikisantuokinė pavardė R.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. S.. Santuokos metu gimė : (duomenys neskelbtini) sūnus V. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini), šeimos neturėjo, taip pat neturėjo vaikų, (duomenys neskelbtini) – sūnus J. S., (duomenys neskelbtini) – dukra A. S. (pareiškėja). (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas V. S.. (duomenys neskelbtini) mirė jos motina L. S., kuri iki savo mirties dienos testamento sudariusi nebuvo, todėl jos turtas yra paveldimas pagal įstatymą. Pareiškėja yra mirusiosios L. S. dukra, yra pirmos eilės įpėdinė, paveldinti palikėjos turtą pagal įstatymą. Jos motina L. S. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Pastaroji asmeninės nuosavybės teise valdė 1,0200 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Mirus mamai L. S. ji trijų mėnesių laikotarpyje pradėjo valdyti, naudoti ir disponuoti L. S. priklausančiu turtu, t. y. faktiškai priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, kadangi iš karto po palikėjos mirties pasiėmė jai priklausančius asmeninius daiktus: patalynę, baldus ir pan. Be to, įdirbinėjo nurodytą žemės sklypą sodindama jame daržoves, mokėjo komunalinius mokečius, t. y. faktiškai išreiškė savo valią po L. S. mirties esantį turtą (palikimą) turėti kaip savą. Niekas kitas L. S. turtu nesidomėjo, nepriėmė ir, kiek jai yra žinoma, neketina priimti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo sesuo A. S. po motinos mirties ((duomenys neskelbtini)) rūpinosi likusiu turtu, dirbo žemę, mokėjo komunalinius mokesčius. Suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad santykiai su seserimi yra geri, sutiko, kad A. S. pareiškimas būtų patenkintas, paaiškino, kad pats nepretenduoja į paveldimą turtą, likusį po jo motinos mirties.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad pareiškėja yra L. S., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Be pareiškėjos L. S. dar turėjo 2 vaikus – pareiškėjos brolius V. S. ir J. S.. Pareiškėjos brolis V. S. mirė (duomenys neskelbtini), įpėdinių neturėjo. Pareiškėjos brolis J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad palikimo priimti neketina. Nekilnojamojo turto registro duomenimis L. S. vardu registruotas žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos teigimu, ji po savo motinos L. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos turtą faktiškai pradėdama jį valdyti, t. y. po palikėjos L. S. mirties rūpinosi jos turtu, jį prižiūrėjo, ką patvirtina su pareiškimu pateikti įrodymai, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo motinos L. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Teismas, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. S. po savo motinos L. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos A. S. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. S., gim. (duomenys neskelbtini), po savo motinos L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos A. S. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis