- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-18
- Bylos Nr.
- 1-18-517/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21205-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- J. B.
- Nukentėjusysis
- S. G.
- Advokatai
- Sandra Marcikėnaitė
nukentėjusiosios S. G. atstovei pagal susitarimą-advokatei Sandrai Marcikėnaitei-Venskienei,
viešame mišriame(žodiniu būdu ir nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą) vykusiame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, dirbantis pas pil. J. L., užsiimantį individualia veikla, kurio buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), darbų vadovo pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2005m. kovo 17d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d., tačiau jis, kaip nepilnametis asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 93 str. 1d. 1 ir 3p.p. pagrindu, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant, tačiau paskyrus auklėjamojo poveikio priemones(LR BK 82 str.), neturintis teistumo; 2) 2006m. vasario 14d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 187 str. 1d.-1m. ir 8 mėn. l/a, LR BK 92 str. pagrindu jam, kaip nepilnamečiam asmeniui, paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 3) 2008m. gegužės 22d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 1d., pritaikius LR BK 64 str. 3d.,-3m. ir 6 mėn. l/a; 4) 2008m. lapkričio 12d. Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 253 str. d., pritaikius LR BK 63 str. 6 ir 9d.d.,-5m l/a; 5) 2017m. gegužės 18d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 187 str. 2d., 294 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-areštu 30(trisdešimčiai) parų; 6) 2017m. gruodžio 15d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 300 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-30 MGL 1.119,90 Eur.(vieno tūkstančio vieno šimto devyniolikos eurų ir 90 eur/ct.) dydžio bauda, 2020m. kovo 09d. bauda išieškota; 7) 2022m. birželio 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 281¹ str. 1d.(teismo baudžiamasisi įsakymas), pritaikius LR BK 64 str. 1-2d.d., 64¹ str.,-areštu 60(šešiasdešimčiai) parų ir 30 MGL 1.119,90 Eur.(vieno tūkstančio vieno šimto devyniolikos eurų ir 90 eur/ct.) dydžio bauda, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos subendrintos arešto bausmės vykdymą atidedant šešių mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra, bauda pagal 2018m. spalio 04d. išduotą Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų vykdomąjį raštą Nr. 1-106-880/2017 išieškota dar 2020m. kovo 09d., trys paskutiniai teistumai neišnykę,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 187 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. B. visuotinai pavojingu būdu, t. y padegant, sunaikino svetimą turtą, ir vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam, kaip vairuojančiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:
2022m. birželio 11d., apie 21³⁰ val., vakare, kaltinamasis J. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,61 promilės neblaivumas), privačioje namų valdoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), su metaliniu strypu išdaužęs sodų bendrijoje „ (duomenys neskelbtini) “ esančio sodo namelio, priklausančio pil. S. G., lango stiklą, pro langą įlipo į sodo namelio vidų, kur tyčia, naudodamas degų skystį, t.y. benziną, su benzinu suliejo sodo namelio vidų ir tyčia jį padegė, tokiu visuotinai pavojingu būdu sunaikindamas nukentėjusiajai S. G. priklausantį negyvenamą sodo namą, kurio vertė yra 8.761,54 Eur., ir jame buvusį turtą, t.y. namų apyvokos daiktus, sodo reikmenis bei įrankius, buitinę techniką, gyvūnų ragus, drabužius bei avalynę, sendaikčius, kurių bendra vertė yra 1.911,- Eur., bei sodo kieme augusius augalus ir lauko šviestuvus bei sužalodamas sodo kieme augusius medžius, kurie apdegė ir nudžiuvo, kurių bendra vertė yra 245,- Eur.(viso sunaikino(sužalojo) svetimo turto bendrai 2.156,- Eur. sumai)), tokiais tyčiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai S. G. bendrą 2.156,- Eur. turtinę žalą.
Be to, 2022m. birželio 11d., apie 22¹⁰ val., vakare, kaltinamasis J. B. po to, kai tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą-pil. S. G. priklausantį turtą, Saulės gatvėje, Jonuškų kaime, Deltuvos seniūnijoje, Ukmergės rajone, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą juridinio asmens-UAB „ Lie-tuviškas ąžuolas “ vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kaltinamojo J. B. vairuojamą automobilį patikrinimui sustabdę Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus pareigūnai, pastarajam alkotesteriu „ Drager Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0435, atlikus blaivumo testą, nustatė, kad 22¹⁰ val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 1,61 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 22³⁵ val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija.
1. Svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, t.y. padegant, epizodas
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis J. B., iš esmės patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą veiką, pilnai prisipažino ir parodė, kad 2021m. lapkričio mėn. yra dalyvavęs „ Minesotos “ programoje dėl žalingo alkoholio vartojimo. 2022m. birželio 11d., vakare, apie 19⁰⁰ val., jis sugalvojo nusižudyti. Su savimi turėjo raminamųjų vaistų
„ Xanex “, kuriuos buvo pasiėmęs iš sugyventinės S. G. namų. Buvo penki lapeliai vaistų, kurių kiekviename buvo po 10 tablečių, kurias visas išgėrė, išskyrus keturias, kurias ištirpino vandenyje ir susileido į veną. Tai padarė būdamas blaivus. Jam sunku paaiškinti šio poelgio priežastis, tačiau jis labai blogai jautėsi po skyrybų su buvusia sugyventine S. G., nenorėjo niekam kenkti, todėl norėjo viską užbaigti. Atsimena, kad, prieš susileidžiant ištirpintas keturias tabletes, turėjo pasiruošęs du vamzdžius, kuriais išmetamosios dujos eitų į automobilio saloną, kuriuos buvo jau uždėjęs ant savo automobilio dviejų duslintuvų, o iki raminamųjų vaistų vartojimo į savo automobilį „ Audi A6 “, valstyb. (duomenys neskelbtini) buvo užsipylęs dyzelinio kuro. Kas vyko toliau, kai suvartojo raminamuosius vaistus, atsimena tik nuotrupomis, atskirais epizodais. Žino, kad žmogus už pagamintus baldus jam buvo atnešęs gal 1 l talpos viskio butelį, kurį galimai jis išgėrė visą ar dalį jo, tačiau dabar to pasakyti negali. Jis bandė nusižudyti lentpjūvės teritorijoje, esančioje Palėpės kaime, Deltuvos seniūnijoje, Ukmergės rajone, kur tuo metu jokių žmonių jau nebuvo. Tada dar atsimena, jog buvo prie sodo namelio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kur galimai važiavo pasiimti savo daiktų. Bandė atrakinti sodo namelio duris, tačiau, tai padaryti nepavykus, su metaliniu strypu išdaužė prie durų, iš kairės pusės esantį sodo namelio langą. Iš kur gavo metalinį strypą ir kaip įlipo į namelio vidų, neatsimena. Atsimena, kad į pagrindinį kambarį iš kitų patalpų pradėjo nešti jam priklausančius daiktus, t.y. rūbus, trimerį, benzininį pjūklą ir kt. Atsimena, kad kambaryje buvo daiktų krūva prie sofos, arti išdaužto lango. Tada atsimena, kad ties jo daiktais staiga pasirodė liepsna, tačiau kaip ši liepsna atsirado, jis pasakyti negali, nes nežino. Netyčia taip negalėjo atsitikti. Atsimena, kad, namelyje nešdamas savo daiktus, rūkė. Automobilyje benzino jis neturėjo, kuris galėjo išbėgti ant grindų iš trimerio ar benzininio pjūklo, nešant šiuos benzininius įrankius, nes, jei pjūklas būdavo apverstas, tai praleisdavo benziną, kadangi tarp bako ir kamštelio buvo nesandari guma. Dar atsimena, kad, tik pamatęs ugnį, jis paėmė kambaryje buvusį dar iš anksčiau jo pirktą ir į kambarį atneštą 5 l talpos bakelį su vandeniu, kurį pylė ant liepnos. Kadangi liepsna buvo jau didelė, atsimena, kad iššoko pro išdaužtą langą į lauką.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis J. B. iš esmės prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 2d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais nukentėjusiosios S. G. ir liudytojų N. K., A. K., L. J. ir A. G. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 3-6, 10-14, 77-79, 82-85, 88-91, 94-98, t. 2), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašu(b.l. 21-24, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 25-27, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 28-31, t. 1), 2022m. birželio 12d. aktu dėl kilusio gaisro(b.l. 69-71, t. 1), priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyr. specialisto 2022m. birželio 13d. tarnybiniu pranešimu dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo(b.l. 64-68, t. 1), asmens kratos protokolu(b.l. 14-20, t. 3). reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 72-75, t. 1), 2022m. birželio 13d. daiktų apžiūros protokolu(b.l. 76-78, t. 1), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022m. birželio 23d. specialisto išvada(b.l. 83-84, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2022m. rugpjūčio 10d. tarnybiniu pranešimu dėl elektroniniu paštu gautų duomenų, pridėtinų prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-21205-22(b.l. 88-90, t. 1) ir priedais prie minėto protokolo, t.y. ekranvaizdžio nuotraukomis ir CD-R kompaktiniu disku(laikmena) su garso-filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais(b.l. 91-106, t. 1), 2022m. rugpjūčio 10d. apžiūros protokolu(b.l. 107-113, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. CD-R kompaktiniu disku(laikmena) su garso-filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais(b.l. 114, t. 1), 2022m. rugpjūčio 17d.-rugsėjo 12d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 115-121, t. 1) ir priedais prie minėto protokolo, t.y. fotolentelėmis ir DVD-R kompaktiniu disku(laikmena) su garso medžiagos įrašų failais(b.l. 122-182, t. 1) bei visa kita byloje esančia medžiaga.
Iš teisme paskelbtų nukentėjusiosios S. G. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad nukentėjusioji, 2022m. birželio 12d. duodama pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog ji su pil. J. B. dvejus su puse metų buvo sugyventinai. Gyveno jos bute adresu: (duomenys neskelbtini). Dažnai pykdavosi, nes buvęs sugyventinis piktnaudžiavo alkoholiu, narkotikais, o paskutiniu metu vartojo stiprius ir raminančius vaistus „ Xanex “. Dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo buvęs sugyventinis J. lankė „ Minesotos “, tačiau jos nebaigė. Ji su J. B. galutinai išsiskyrė prieš dvi savaites, kurį ji visą laiką išlaikė, nes šis jai pinigų neduodavo, buvo nenuspėjamas ir neprognozuojamas. Jai skiriantis su J. B., kada ji pasakė, jog šis susirinktų daiktus iš jos sodo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir jai grąžintų sodo namo raktą, buvęs sugyventinis, išeidamas iš namų, jai atsakęs: „ rakto tau neprireiks “. Ir bendravimo metu, jiems susipykus, buvęs sugyventinis J. B. jai ne vieną kartą yra grasinęs, sakydamas: „ sodas degs vėliau, bet jis pats nepadegs, o pasiųs kitą “. 2022m. birželio 11d., apie 22⁰⁰ val., jai būnant kavinėje „ Kurėnų užeiga “, į jos mobilaus ryšio telefoną paskambino sodo kaimynė-pil. K., kuri pasakė, kad dega jos sodo namas ir kad ji iškvietė priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Ji iš karto suprato, kad sodą padegė jos buvęs sugyventinis J. ir tada pati paskambino 112. Jai atvykus į įvykio vietą, jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos brigada. Sodas degė atvira liepsna, jau buvo nudegęs pastato stogas. Jai bendraujant su įvykio vietoje buvusia sodo kaimyne-pil. K., pastaroji pasakė, kad sodo namą padegė jos buvęs sugyventinis J., kuris buvo atvažiavęs su automobiliu „ Audi “, kurį kaimynė matė išlipantį iš sodo namo pro išdaužtą langą. Sodo namas draustas, tačiau namo viduje esantis turtas draustas nebuvo. Sodo namo teritorija vaizdo kameromis nėra stebima, o pas kaimynus vaizdo stebėjimo kamerų taip pat įrengta nėra. Sodo namą įsigijo praėjusių metų rugsėjo mėn., už kurį mokėjo 11.000 eurų. Namą renovavo, įdėjo nemažai pinigų, kurio pirmas aukštas buvo įrengtas pilnai(b.l. 3-6, t. 2).
Papildomos liudytojo apklausos 2022m. birželio 29d. metu nukentėjusioji S. G., patikslindama savo pirminius parodymus, nurodė, kad sodo namelį, esantį sodų bendrijoje „ (duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 2021m. rugsėjo 22d. Sodo namelį įsigijo už savo asmeninius pinigus, prie kurio pirkimo buvęs jos sugyventinis J. neprisidėjo. Ji buvo pardavusi sodybą, esančią Zarasų rajone. Tuo metu ji su buvusiu sugyventiniu J. B. buvo išskyrusi, nes jie abu nuo 2021m. rugsėjo 13d. iki 2022m. sausio mėn. kartu negyveno. Su buvusiu sugyventiniu J. B. buvo susipykę dėl to, jog šis mitingo, vykusio Vilniuje, metu, jos žiniomis, vartojo narkotines medžiagas ir į namus negrįžo visą naktį. Su buvusiu sugyventiniu J. B. vėl pradėjo bendrauti 2022m. sausio mėn. pabaigoje-vasario mėn., kada J. B. vėl pradėjo pasilikinėti pas ją bute. Kai ji kartu negyveno su buvusiu sugyventiniu, pastarasis nuomojosi butą (duomenys neskelbtini). J. B. ji pažįsta apie devynis metus, su kuriuo draugavo apie keturis mėnesius, po to buvo išsiskyrę ir nebendravo, o kaip sugyventiniai kartu buvo apie dvejus su puse metų. Per visą šį bendravimo laikotarpį buvusį sugyventinį J. gali apibūdinti kaip nestabilios psichikos žmogų, kuris būdavao, jog jai pagrasina, o po kelių minučių jau sakydavo, kad daugiau taip nesielgs. Buvęs sugyventinis jai grasindavo tuomet, kai ji norėdavo jį palikti. Tuomet J. B. jai sakydavo, kad suniokos jos turtą, kad geriau jai „ bėgti iš Ukmergės “, jog sužalos bet kokį būsimą jos partnerį, kuris norės su ja būti. Grasino, kad papjaus šunis, kad atims iš jos viską, kas jai yra brangu. Tai dabar ji jau gali pasakyti, kad jai priklausantį sodo namelį, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia sudegino būtent jos buvęs sugyventinis J. B.. Paskutiniu metu, kai ji tik norėdavo su J. B. išsiskirti, pastarasis jai jau būdavo paskaičiavęs konkrečią pinigų sumą, kiek neva ji jam yra skolinga už jo nudirbtus darbus, kai jie gyveno kartu. Paskutiniu metu buvęs sugyventinis J. elektroniniu laišku jai buvo nurodęs, jog ji jam yra skolinga 3.460 eurų ir dar prašė 1.000 eurų už jo paties sugaištą laiką važinėjant. J. B. atsiųstus elektroninius laiškus ji norės pridėti prie ikiteisminio tyrimo bylos, kuriuos persiųs elektroniniu paštu. Su buvusiu sugyventiniu J. B. ji norėjo išsiskirti ir dėl to, jog pastarasis prie jų buities išlaidų visiškai neprisidėdavo, nes gyveno kaip norėjo, dažnai vartojo alkoholį, ir narkotines medžiagas, negrįždavo į namus. Jos žiniomis, buvęs sugyventinis turi daug skolų. J. B. turėjo savo įmonę „ Lietuviškas ąžuolas “, kuri, kiek ji supranta, bankrutavo, bet tiksliai šito nurodyti negali. Per visą bendravimo su J. B. laikotarpį ji iš pastarojo pusės patyrė psichologinį smurtą, kuris jai nuolatos grasino, žudėsi dėl to, jog ji jį palieka. Didelį psichologinį smurtą iš buvusio sugyventinio J. pusės ji patyrė 2021m, rugsėjo mėn., kada sugyventinį ji buvo palikusi, nes šis tiesiog terorizuodavo ją žinutėmis, grasino dėl jos nusižudyti, dėl ko ji policijoje buvo rašiusi ir pareiškimą. Iš buvusio sugyventinio J. pusės vieną kartą buvo patyrusi ir fizinį smurtą, t.y. 2020m. lapkričio 01d., kada ji vakare norėjo išvažiuoti į namus, buvęs sugyventinis jos neišleido ir galimai su kumščiu vieną kartą jai sudavė į kairįjį smilkinį. Tą dieną įvykusio konflikto metu ją gelbėti buvo atėję žmonės, o ji pabėgo. Visa tai vyko namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kieme. Žino, kad ryte jos buvęs sugyventinis J. sugrįžo pas jos draugę L. su kruvinomis rankomis, kuriai pasakė, kad jis tuos žmones, kaip, ji supranta, ją gynusius, papjovė. Jos draugei buvo liepta, jog ši jai(nukentėjusiajai S. G.) pasakytų, kad, jeigu ji(nukentėjusioji S. G.) jo neatsiprašys, tai tą patį jis ir jai padarys. Draugė buvo labai išsigandusi. Ji taip pat labai bijojo, todėl, buvusį sugyventinį J. suradusi pas draugus, tik dėl baimės sau pastarojo atsiprašė ir su J. B. susitaikė. Jos žiniomis, 2020m. lapkričio 01d. buvęs sugyventinis J. buvo vartojęs narkotinių medžiagų, todėl tinkamai negalėjo valdyti savo veiksmų. Ji pati narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, tačiau kartais išgeria raminamųjų vaistų „ Xanex “, kuriuos jai buvo išrašęs gydytojas-psichiatras D. Miezenas. Bnedravimo su buvusiu sugyventiniu J. B. metu ji kartu su juo ne vieną kartą leido laiką jai priklausančiame sodo namelyje, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Buvęs sugyventinis J. kažkiek yra investavęs į sodo namelio remontą, galimai iki 400 eurų. Namelyje buvo jos sugyventiniui J. priklausantis minkštų baldų komplektas, pagamintas ąžuolinis stalas, du ar trys šildytuvai patalpoms šildyti, trimeris, taip pat visi buvusio sugyventinio rūbai, batai ir kiti daiktai, kurie buvo suvežti iš J. B. nuomojamo buto, kai šis 2022m. balandžio 26d. nutraukė gyvenamojo būsto nuomos sutartį. Jų santykimas galutinai nutrūkus, ji buvusiam sugyventiniui J. buvo liepusi jam priklausančius baldus ir kitus daiktus iš namelio pasiimti ir atiduoti jai raktą, bet šis to nepadarė, o dabar viską ir sudegino. Buvusiam sugyventiniui J. B. priklausančių daiktų vertės į ruošiamą pareikšti civilinį ieškinį netrauks. Kai buvusiam sugyventiniui J. liepė grąžinti sodo namelio raktą, šis jai atsakęs, kad „ tau jo neprireiks “. Tai buvo kaip ir netiesioginis grasinimas, bet tuo metu ji supratusi kaip grasinimą, jog buvęs sugyventinis J. B. jos sodo nameliui kažką padarys, todėl ji tiek sodo namelį, tiek ir butą, kuriame gyvena, apdraudė. 2022m. birželio 11d. ji kartu su savo dukra dviese buvo sodo namelyje, kur darbavosi, o apie 19⁰⁰ val. išvažiavo. Tą dieną su buvusiu sugyventiniu J. nebuvo jokio bendravimo. Ji tik iš savo sodo kaimynės sužinojo, jog būtent J. B. padegė jai priklausantį sodo namelį. J. B. jai nuolat grasindavo, sakydamas, kad „ kas nors negerai atsitiks ne dabar, o vėliau, kai tu to visiškai nesitikėsi, kad jis pats nieko nedarys, o tam padaryti bus atsiųsti žmonės “. Gaisro metu ir po jo ji su buvusiu sugyventiniu J. nebendravo. Yra įsitikinusi, kad jos sodo namelį padegė J. B.. Draustas buvo tik sodo namelio pastatas, o jame buvę daiktai drausti nebuvo (b. l. 10-14, t. 2).
Iš teisme paskelbto liudytojos N. K. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2022m. birželio 11d., apie 21³⁰ val., būdama savo sodo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, girdėjo, kaip prie kaimynystėje esančio sodo namo adresu: (duomenys neskelbtini), atvažiavo automobilis. Už kelių minučių išgirdo stiklo dūžį. Užlipusi į savo sodo namo antrą aukštą, pamatė, kaip pro išdaužytą sodo namo adresu: (duomenys neskelbtini) langą(pastaba: buvo išdaužytas tolimesnis nuo (duomenys neskelbtini), nuo upelio pusės esantis trijų stiklų langas) išlipa jai iš matymo pažįstamas-pil. J. B., kuris ten dažnai lankydavosi su kaimyne S., kuriai ir priklauso sodas. Matė, kaip J. B., išlipęs pro langą, nuėjo prie sidabrinės ar pilkos spalvos automobilio „ Audi “, kurio valstybinio numerio nematė, ir, atsidaręs priekines keleivio dureles, kažką ten darė. Ji, nieko blogo neįtardama, nusileido į pirmo aukšto terasą ir iš smalsumo dar kartą pažiūrėjo, ką J. B. ten daro, po ko pamatė, kad šis sėda į savo automobilį ir padidintu greičiu išvažiuoja. J. B. tik išvažiavus, apie 21⁴⁰ val. iš sodo namo vidaus, antro aukšto, pradėjo veržtis juodi dūmai. Suprato, kad namą padegė J. B.. Tada ji paskambino 112(b.l. 77-79, t. 2).
Iš teisme paskelbto liudytojo A. K. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad su sutuoktine „ (duomenys neskelbtini) “ soduose, Ukmergės mieste turi sodo namelį. Gal prieš metus laiko šalia jų sodo namelio jauni žmonės taip pat nupirko sodo namelį. Žino, kad tai buvo S. ir J., tačiau kiek yra girdėjęs, kas tas namelis buvo pirktas S. vardu, bet tai tik žmonių kalbos, nes jis pats tiksliai šito nežino. Su sodo namelį įsigijusiais jaunais žmonėmis jis asmeniškai kažkokio glaudaus ryšio nepalaikė. Jų sodo namelis yra gal 50 m atstumu toliau nuo S. ir J. sodo namelio, nors, kaip ir sakė, jis pats tiksliai net nežino, kam šis sodo namelis iš jų priklauso. Pradžioje sodo namelyje būdavo abu, t.y. S. ir J., tačiau paskui kurį tai laiką į tą sodo namelį atvažiuodavo tik viena S., o paskui lyg vėl pasirodydavo ir tas vaikinas pasirodė, t.y. buvo visaip. 2022m. birželio mėn., apie vidurį, lygtai buvo penktadienis, jam yra žinoma, jog kaimynystėje esantis sodo namelis buvo padegtas. Kaimynai lyg kalbėjo, kad nuo ryto sodo namelyje S. buvo viena, nes kažkas kalbėjo, kad jie, t.y. S. ir J. yra susipykę. Tą vakarą, jau buvo gal apie 22⁰⁰ val., kai jis su sutuoktine N. buvo savo sodo namelyje. Žmona laistė gėles, o jis terasoje žiūrėjo televizorių. Vienu metu į terasą atėjusi jo sutuoktinė N. paklausė, ar jis negirdėjo, kad dužo langas, tačiau jis pats jokio dūžio negirdėjo. Tada sutuoktinė dar pasakė, kad jų sodo kaimynai yra susipykę, todėl galimai J. neturi rakto, kuris atvažiavo daiktų pasiimti. Sutuoktinė dar minėjo, jog vyras įlipo į sodo namelį, išdaužęs langą. Tada jis per kampą dirstelėjo į kaimyninio sodo namelio kiemą, kuris iš tos vietos jam matosi. Pamatė, kad prie namelio stovi sidabrinės spalvos automobilis „ universalas “, o pamatęs šį automobilį, pagalvojo, kad yra atvažiavęs J., nes pastarasis į kaimynystėje esantį sodo namelį su tokiu automobiliu buvo ne vieną kartą atvažiavęs. S. važinėja „ BMW “ modelio automobiliu. Tada jis pamatė, kad prie automobilio stovi, kaip jis mano, J., bet buvo prieblanda, todėl šimtu procentų negali sakyti, jog tai buvo J.. Vyras stovėjo prie savo automobilio, lygtai vairuotojo pusės, kuris buvo atsidaręs dureles ir kažką ten automobilyje krapštėsi, gal kalbėjo telefonu, tačiau tiksliai visko pasakyti negali. Toliau matė, kaip vyras vėl įlipo į sodo namelį, nes savo sutuoktinei dar pasakęs, kad vėl lipa į namelį, į ką sutuoktinė atsakiusi, kad jau antrą kartą. Tik įlipęs į namelį, vyras iš jo greitai išlipo pro tą išdaužtą langą ir pasilenkė į išdaužto lango pusę, o tada vėl atsilenkė. Tuo metu pro tą langą, kur vyras lipo, pasirodė atvira liepsna. Ar tas vyras, įlipdamas ar išlipdamas iš namelio, ką nors turėjo rankose, jis dabar pasakyti negali, nes į tai neatkreipė dėmesio. Tik gali pasakyti, jog vyrui išlipus pro langą pirmame aukšte, kuris buvo išdaužtas, pasirodė liepsna, po ko tas vyras sėdo į automobilį ir greitai pasišalino iš sodo namelio kiemo link pagrindinio kelio, kuriuo atvažiuojama į sodo namelį. Tada jis savo sutuoktinei pasakęs, jog ši greitai kviestų gaisrinę, nes yra padegtas sodo namelis. Tiksliai pasakyti tai, jog į sodą su sidabrinės spalvos automobiliu „ universalu “ atvažiavo, į sodo namelį lipo ir jį padegė J., jis negali. Gali daryti tik prielaidą, kad atitiko automobilio modelis ir kad vyro stotas atitiko J., tačiau nori pabrėžti, kad jų sodo namelių vieta yra rami, kur pašaliniai asmenys tikrai neužsuka. Vyras sodo namelio padegimo metu prie namelio buvo vienas. Nematė, kad automobilyje būtų buvę dar kiti asmenys. Gali pasakyti tai, kad jo sutuoktinė N. labai dažnai būna jų sodo namelyje ir daugiau S. su J. žino, nes sutuoktinė jam iš karto sakiusi, kad ji J. pažino ir kad tą vakarą prie sodo namelio buvo ir jį padegė būtent J., kurio pavardės jis nežino(b.l. 82-85, t. 2).
Iš teisme paskelbto liudytojos L. J. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji yra pil. S. G. draugė, su kuria bendrauja daugiau negu trisdešimt metų. S. gali apibūdinti kaip nekonfliktuojantį, neprovokuojantį konfliktų žmogų. Maždaug prieš dvejus metus S., grįžusi į Lietuvą iš Airijos, pradėjo bendrauti su pil. J. B.. Apie jų santykius ji žino tik tiek, kad jie tai susipykdavo, tai vėl susitaikydavo. Ne vieną kartą yra girdėjusi, kaip J. B. grasino jos draugei S.. Buvo berods 2020 metai, per heloviną, kad su drauge S. ir dar keliais draugais buvo jos namuose, kur šventė. Besėdint, atvažiavo ir J., kuriam pasiūlė išgerti, o šis neatsisakė. Kai visi draugai išėjo, pas ją liko tik S. su J. ir dar vienas asmuo, kurie visi po kurio laiko irgi išėjo. Kol buvo namuose, jokių konfliktų nebuvo. Kada ji nusiprausė ir atsigulė miegoti, lauke išgirdo triukšmą, t.y. konfliktinę situaciją, stiklo dužius, spiegimą ir riksmą „ gelbėkite “. Iš pradžių nesuvokė, kad tai yra jos draugė S.. Tai įvyko ne iš karto, maždaug po 15-20 min. Po šių rėkimų į jos buto duris skambino S., kuri rėkė, jog ji(liudytoja L. J.) greičiau atidarytų duris. Atidariusi duris, pamatė išsigandusią savo draugę S.. Matėsi, jog draugės veidas yra sumuštas, nes buvo paraudimas ir patinimas ties akimi, daugiau ties smilkiniu, tačiau kurioje veido pusėje, ji pasakyti negali. Įsileidusi savo draugę S., užrakino duris. Po kurio tai laiko atbėgo ir J., kuris bandė traukti už rankenos duris ir jas atidaryti, rėkdamas, kad ši jį įsileistų į vidų, tačiau, jai neatidarius durų, J. išėjo. Jos draugė S. vėliau su taksi išvažiavo į namus. Ryte, maždaug apie 07⁰⁰ val., į duris išgirdo skambutį. Priėjusi prie durų, per akutę pamatė, kad už jų stovi J., kuriam atidarė duris. J. iš karto jos paklausė: „ ar yra S. “, o gavęs neigiamą atsakymą, pastarasis pasakė, kad
„ ji pasigailės ką padarė, geriau tegu atsiprašo “. J. drabužiai ir rankos buvo aptaškyti krauju, kurio būsena buvo neadekvati, akys baltos, stiklinės. Po J. pasakytų žodžių, ji paklaususi, kodėl jos draugė S. G. turėtų jo atsiprašyti, juk šis ją sumušė. J. B. jai daugiau nieko nepasakė. Tai buvo vienas iš tokių įvykių, kai ji matė J. agresyvų. Buvo ir dar kitas atvejis, kai S. su J. buvo susipykę, kada jos draugė ant J. buvo parašiusi pareiškimą policijai. Tada J. B. jai skambino iš nežinomo numerio ir klausė, ar ji nežinanti, kur yra S.. Ji pasakiusi, kad nežino ir kad savo santykius jie aiškintųsi patys. J. B. dar paklausus, ar ji nežino, jog S. yra parašiusi pareiškimą policijai, į ką ji, nors tai ir žinodama, atsakiusi, kad ji apie tai nieko nežino. Tuomet J. jai pasakęs, kad ji S. perduotų, jog ši labai blogai padarė, kad parašė pareiškimą, todėl geriau tegul atsiima pareiškimą, jeigu nenori, kad būtų blogiau. Dar buvo užsiminta apie pinigus, kuriuos jos draugė S. turėtų jam grąžinti. Pati draugė S. jai yra pasakojusi, kad namuose J. ją(draugę) yra apstumdęs, metęs taurę į sieną, kuris nuolatos jai grasina, jog su ja susidoros, terorizuoja, kad pats nusižudys. Draugė S. jai yra rodžiusi SMS žinutes telefone, ką rašo J.. Žinučių teksto dabar atpasakoti negali, tačiau jose buvo kalbama, kad jos draugei S. bus blogai, jeigu ši susiras kitą. Na, nuolatinis teroras ir noras manipuliuoti S.. Ji savo draugės S. ne vieną kartą yra klausiusi, kodėl ši su juo gyvena, į ką draugė atsakydavo, jog bijo dėl savo vaiko, savo motinos ir savęs pačios, kad J. jai, jos artimiems žmonėms ir jos turtui nepadarytų kažką tai blogo(b.l. 88-91, t. 2).
Iš teisme paskelbto liudytojos A. G. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kad pil. S. G. yra jos dukra, o pil. J. B. yra jai pažįstamas asmuo ir jos dukros S. buvęs sugyventinis, su kuriuo dukra kartu su tarpais pragyveno gal apie dvejus su puse metų. J. B. pažįsta apie vienuolika metų, jai žinoma pastarojo gyvenimo istorija, kuris visada buvo jos akiratyje. J. B. kažkaip save rodydavo tobulu, geru žmogumi, tačiau dar ji galvojanti, kad tai buvo tik jo manipuliacija ja(liudytoja A. G.) tam, kad galimai jis įsisprausti į jos su dukra gyvenimą. Dukrai grįžus iš užsienio, J. pradėjo rodyti dėmesį S., kuris labai intensyviai pradėjo bendrauti ir su ja (liudytoja A. G.), bandydamas save parodyti tik iš gerosios pusės netgi ir jos anūkei, kuriai telefonu skaitydavo pasakas. Nors ji žinojo, kad J. yra teistas asmuo ir kad turi įvairių problemų, bet ji pati neskubėjo žmogaus teisti. Jos įsitikinimu, jei žmogus gyvenime pridarė klaidų, tu jo teisti negali ir turi leisti jam pasitaisyti, atsitiesti. J., „ įsipaišęs “ į jos su dukra gyvenimus, su dukra S. apsigyveno jos bute. Iki S. su J. pradedant rimtesnius santykius, ji įvertino J. sugebėjimą manipuliuoti žmonėmis. Apie J. susidarė nuomonę, kad pastarojo asmenybė yra psichopatinė, susimaišiusi su sociapatu, kuris norėdavo, kad viskas būtų taip, kaip jis nori. J. B. nesveika reakcija būdavo į tai, kad kažkas vyksta ne taip, kaip jis nori, o į tokius dalykus šis reaguodavo agresyviai. Ji stengėsi į dukros S. ir J. santykius nesikišti, nes šie yra suaugę žmonės. Kažkaip galbūt labiau ji pradėjo globoti savo anūkę, tačiau nuolatos stebėjo ir dukros S. santykius su J.. Nori pasakyti, kad 2021m. rugpjūčio 15d., ryte, apie 05³⁰ val., į jos butą buvo paskambinęs J.. Jai įsileidus į butą, pamatė, kad J. yra girtas, kurio rankos buvo kruvinos, o jis pats buvo agresyviai nusiteikęs. Buvo prižadinta tuo metu pas ją miegojusi anūkė, kurią J. labai išgąsdino, dėl ko ši pradėjo verkti. Tada J. B. garsiai reikalavo, kad ši jam duotų dukros S. buto raktus. Ji tuo metu J. neklausinėjusi, dėl kokių priežasčių šis yra kruvinas, tačiau jai kažkokiu būdu pavyko J. iš savo buto išstumti ir užsirakinti duris. Tada J. agresyviai pradėjo spardyti buto duris, ant kojų sukėlė visą namą. Jos manymu, tą kartą J. ir parodo savo tikrąjį veidą, savo agresiją. Dėl minėto įvykio ji policijos pareigūnų nekvietė, o šią istoriją ji norėjusi papasakoti tik dėl to, kad būtų susidarytas tikras, bendras vaizdas apie J.. Per visą tą laiką, kai jos dukra S. gyveno su J., dukra dažnai nesiskųsdavo, nors ji pati ir matė, kad dukra yra išsigandusi, sutrikusi, nes savo dukrą pažįsta, žinodama, kada dukrai gerai, o kada ne. S. yra labai stipraus charakterio, bet, jos manymu, kad dukra pervertino savo stiprybę, nes J. ją įveikė. Mano, kad dukra S. galvojo, jog savo gerumu, stiprumu padės J. pasikeisti. Jai yra žinoma, kad J. jos dukrą S. tiesiog terorizavo, o ši, kai pasiguosdavo, jai yra sakiusi, kad J. kėsinosi į sunkiai jos(dukros) uždirbtą turtą, lyg bandydamas pasakyti, kad tai yra jų bendras turtas. S. kažkaip mėgino save ir savo turtą apsaugoti. Jau apie metus laiko ji kontakto su J. vengė. Matė, kad dukra S. labai kenčia, kuri kaip ir bijojo su J. skirtis, nes šis jau buvo pradėjęs elgtis, kaip dukra norėjo, tačiau apie kažkokią pagarbą jai(liudytojai A. G.) ar jos dukrai jau viskas buvo pamiršta, nes J. B. jau karaliavo dukros S. gyvenime. Jai buvo žinoma, kad J. vartoja ne tik alkoholinius gėrimus, galimai ir narkotines medžiagas, bet ir raminamuosius vaistus, kuris, terorizuodamas jos dukrą S., sakydavo, kad, jeigu ši jį paliks, tai jis nusižudys. Žino, kad 2021m. rugsėjo mėn. pabaigoje J. visiems kaip ir siuntinėjo atsisveikinimo laiškus, tačiau ar jis ten bandė ką nors sau padaryti, ji nežino. Žino, kad nuo grasinimo nusižudyti J. labai dažnai pereidavo ir prie kitos terorizavimo formos dėl turto, jos dukrai S. grasindamas, kad viską iš jos atims ir ši nieko neturės. Sodo namelį, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), dukra įsigijo tik už savo pinigus. Ji su dukra S. yra paveldėjusios motinos sodybą, esančią Zarasų rajone, kurią pardavus 2021m. birželio 01d., ji savo dukrai S. davė 12.000 eurų, o už šiuos pinigus dukra savo vardu ir įgijo sodo namelį. S. su anūke labai mėgo šį sodo namelį, kuriame leisdavo laiką, kurį kažkiek remontavo ir ten laikė savo asmeninius daiktus, buities įrankius ir pan. Žino, kad sodo namelyje buvo ir kažkokių J. daiktų. Dukra S. jai buvo minėjusi, kad J. yra kažkiek padėjęs sodo namelio remonto darbuose. Ji pati sodo namelyje buvo labai mažai. Jos žiniomis, J. turėjo sidabrinės spalvos automobilį „ Audi A6 “, kurio valstybinių numerių skaičiai yra (duomenys neskelbtini), tačiau raidžių nežino. Tai buvo pagrindinis J. B. automobilis. Jos žiniomis, jos dukra S. J. automobiliu nesinaudojo, nes turi savo automobilį. Sodo namelio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ji kaimynų nepažįsta ir apie tuos žmones negali nieko pasakyti. Jos žiniomis, S. su J. išsiskyrė 2022m. birželio mėn. pradžioje. Jai yra žinoma, kad dukra S. buvo pakeitusi sodo namelio durų spynos raktus, po ko J. dukrai intensyviai visokiais būdais grasino. 2022m. birželio 11d., apie 22³⁰ val., kai ji su anūke buvo savo bute ir ramiai leido vakarą, jai paskambino dukra S. ir pasakė, kad J. padegė sodo namelį. Telefoninio pokalbio metu ji jautė, jod dukra buvo apimta didžiulio išgąsčio, panikos, kuri paprašė, ji(liudytoija A. G.) saugotų save, jos dukrą ir namus. Dėl visko buvo labai išsigandusi ir S. mažametė dukra E., kuriai yra (duomenys neskelbtini) metų. Atsimena, kad tada ji su anūke E. užrakino savo butą ir nuėjo į S. butą, kur uždarinėjo visus langus, balkoną, užsirakino buto duris, nes buvo labai išsigandusi ir nežinojo kas jos gali laukti. Vėliau paskambinusi dukra S., ją informavo, kad J. yra sulaikytas, todėl ji(liudytoja A. G.) su anūke E. galinčios nurimti ir kol kas nebijoti. Nei jai pačiai, nei dukrai S. net nekyla jokių abejonių, kad dukros sodo namelį padegė būtent J. B., nes tai yra pastarojo grasinimų ir nestabilios psichikos pasekmė(b.l. 94-98, t. 2).
Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2022m. birželio 11d., 21⁵⁸ val., buvo užregistruotas pil. K. telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, jog adresu: (duomenys neskelbtini), dega šioje gatvėje esantis paskutinis medinis geltonos spalvos negyvenamas namas, mato juodus dūmus. Pasak pranešėjos, ji žino ir matė, kas padegė namą, nes namą padegęs asmuo iššoko pro langą ir išvažiavo. Pokalbio metu namas pradėjo degti atvira liepsna, dėl ko buvo informuotos visos spec. tarnybos(priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, greitoji medicinos pagalba ir policija)(b.l. 21-24, t. 1).
Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra šalia (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje matomas degantis medinis dviejų aukštų sodo namas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį gesina ugniagesiai. Matoma, jog stogas ir antras aukštas yra beveik sudegę, o visi sodo namo langai yra išdaužyti, iš kurio veržiasi dūmai ir ugnis. Aplink degantį namą jokių talpų nuo degiųjų skysčių nerasta. Sodo namo teritorija yra neaptverta, kurioje vaizdo kamerų įrengtų nėra. Įvykio vietoje nieko nepaimta(b.l. 25-31, t. 1).
Iš teisme paskelbto byloje esančio 2022m. birželio 12d. akto dėl kilusio gaisro matyti, kad aktas yra surašytas apie 2022m. birželio 11d. sodo name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kilusį gaisrą. Akte yra nurodomi sekantys duomenys: a) pranešimo apie gaisrą priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai laikas-2022m. birželio 11d., 21⁵⁷ val.; pirmosios priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos atvyko-2022m. birželio 11d., 22⁰¹ val.; gaisras lokalizuotas-2022m. birželio 11d., 22¹¹ val., o užgesintas-2022m. birželio 11d., 22²⁶ val. Gaisro padariniai: sudegė stogas, išdegė mansarda, įgriuvo išdegę perdengimai, išdegė vidaus patalpos, sudegė visas turtas, kuris buvo viduje. Gaisro kilimo priežastis-pašalinis ugnies šaltinis, spėjamas tyčinis padegimas. Nukentėjusio asmens pastabos dėl gaisro priežasties: „ su gaisro priežastimi sutinku, aš įsitikinusi, kad man priklausantį sodo namą (duomenys neskelbtini) tyčia padegė mano buvęs sugyventinis-pil. J. B., kuris man daugybę kartų grasino, kad sudegins namą. Prieš dvi savaites aš su juo išsiskyriau “(b.l. 69-71, t. 1).
Iš teisme paskelbto byloje esančio priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyr. specialisto 2022m. birželio 13d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo matyti, kad 2022m. birželio 12d. buvo atliktas neatidėliotinas informacijos apie gaisrą patikrinimas dėl 2022m. birželio 11d. pil. S. G. priklausančiame sodo name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro Namas yra skirtas poilsiui ir jame nuolatos niekas negyvena. Patikrinimo metu nustatyta: sodo namas ~8x8 m, pamatai akmens betono, sienos karkasinės, viduje apšiltinti mineraline vata, o išorėje apkaltos medinės dailylentės, viduje apkaltos OSB plokštėmis, grindys-laminatas, perdengimai lentų, mansardoje patalpų apdaila nepadaryta, stogas dviejų šlaitų, šiferio. Įėjimo durys ir langų rėmai mediniai. Durys rakinamos įleidžiama spyna. Elektros maitinimas yra, el. skaitliukas namo išorinėje vakarų sienoje, mansardoje elektros instaliacijos nebuvo. Name buvo visi būtini poilsiui baldai. Per namo vidurį yra pastatytas plytų dūmtraukis, bet pagal paskirtį nenaudojamas, nes nėra jokių kieto kuro šildymo įrenginių. Į mansardą prie rytų sienos yra įrengti mediniai laiptai. Iš šiaurės pusės, prie namo yra pristatytas sandėliukas. Pietų pusėje yra (duomenys neskelbtini), rytų pusėje kaimyninė sodyba, o vakarų ir šiaurės pusėje, per krūmus teka upė Storė. Namo savininkė S. G. papasakojo, kad namą ji įsigijo 2021m. rugsėjo mėn. ir po truputį jame tvarkėsi Prieš gaisrą savininkė taip pat buvo sodo name, kur tvarkė aplinką, nes ruošėsi įrengti terasą. Su elektra nieko nedarė, o išvažiavo 19⁰⁰ val. Apie gaisrą ji sužinojo apie 22⁰⁰ val., nes jai paskambino sodo kaimynė-pil. N. K., kuri pasakė, kad „ dega sodas ir gaisrinė iškviesta “. Savininkė S. nuvyko į sodą, kur gaisras jau buvo gesinamas. Pil. N. K. taip pat pranešė, kad ji su vyru darbavosi savo sode, kai išgirdo stiklo dūžį ir pamatė, kad iš kaimynės S. namo, pro langą išlipa vyras, kuris eina prie automobilio keleivio pusės ir kažką daro. Vyras jai(pil. N. K.) sako, kad „ va, žiūrėk, padegė namą, matau liepsnas namo viduje “, o kol ji(pil. N. K.) skambino į BPC, tas vyras vėl išlipo pro langą, sėdo į sidabrinės spalvos automobilį „ Audi “ karavanas ir išvažiavo. Namas greitai buvo apimtas liepsnų iš vidaus. Pil. N. K. taip pat pranešė, kad tą vyrą ji pažinojo, nes tai yra sodo kaimynės S. vyras, kurį ji ne vieną kartą matė sode kartu su sodo kaimyne S.. Gaisro metu sudegė namo stogas, išdegė mansarda, įgriuvo sudegę perdengimai, sudegė laiptai, išdegė vidaus patalpos, sudegė visas turtas, kuris buvo viduje. Namo pirmas aukštas pagal visą perimetrą išdegė tolygiai, daugiausiai išdegė namo šiaurės-vakarų pusėje, nes šioje vietoje visiškai sudegė stogo medinės konstrukcijos, neišliko net perdengimų lentos, o grindys I-ame aukšte išdegė dėmėmis. Pagal konstrukcijų sugadinimus ir ugnies plitimo kelius gaisro židinio zona buvo šiaurės vakarų pusės mansardoje, neatmetama, kad ir I-ame aukšte, tame pačiame kampe. Visas degimas vyko namo viduje. Ukmergės PGT budinčios pamainos vadas-pil. Mantas Dūda pranešė, kad, kai ugniagesiai atvyko į gaisravietę, tai visas namas jau buvo apimtas ugnimi, degimas vyko viduje ir liepsnos buvo virš stogo. Durys buvo užrakintos, kurias teko laužti, o langų stiklų jau nebuvo. Elektros laidus nuo namo ugniagesiai nukirpo, elektros skaitliuko jungiklis skydelyje ant sienos buvo išjungtas. Kaip paaiškino sodo savininkė, ji su sugyventiniu-pil. J. B. išsiskyrė prieš dvi savaites, po to šis jai grasino tyčiniu padegimu, t. y. žadėjo sudeginti sodo namelį. Pasak sodo savininkės, paskutinį kartą prieš gaisrą savo sugyventinį ji matė trečiadienį, t. y. 2022m. birželio 08d., kada pastarajam atidavė banko kortelę, o po to sugyventinio nematė. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apžiūrėjęs gaisravietę, nustatyta, kad labiau tikėtina, jog gaisras kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio, būtent dėl tyčinės žmogaus veikos, t. y. buvo įvykdytas tyčinis padegimas, kuriam iš anksto buvo ruošiamasi, todėl tikėtina, kad degimo inicijavimui buvo panaudotas kažkoks degus skystis. Kitos gaisro kilimo versijos nepasitvirtinusios. Gaisravietėje ir aplink ją jokių daiktų ar medžiagų, dėl kurių savaime galėjo kilti gaisras, nėra, o techninių gaisro kilimo priežasčių nenustatyta(b.l. 64-68, t. 1).
Iš teisme paskelbto byloje esančio asmens kratos protokolo matyti, kad, 2022m. birželio 11d., 22¹⁰ val., sulaikius kaltinamąjį J. B., kaip nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose atliktos jo asmens apžiūros/kratos metu šalia kitų daiktų buvo paimti ir dujinis žiebtuvėlis, kuris buvo supakuotas į voką Nr. 1, ir plastikinis galimai nuo 5 l tūrio plastikinio butelio taros kamštelis, turintis specifinį benzino kvapą, kuris buvo supakuotas į voką Nr. 2(b.l. 14-20, t. 3).
Iš teisme paskelbto byloje esančio reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2022m. birželio 12d. kaltinamasis J. B., kaip buvęs sulaikytas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, pareikalavus, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atidavė įvykio dieną vilkėtus drabužius, t.y. bordinės spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis su smulkiomis juostelėmis ir mėlynos spalvos medžiaginius šortus(b.l. 72-75, t. 1). Minėti drabužiai buvo apžiūrėti ir, kaip daiktiniai įrodymai, prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 76-78, t. 1).
Iš teisme paskelbtos byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022m. birželio 23d. specialisto išvados matyti, kad, 2022m. birželio 20-23d.d. ekspertinėje įstaigoje atlikus iš kaltinamojo J. B. asmens apžiūros/kratos metu paimtų ir paties kaltinamojo perduotų kamšelio ir mėlynos spalvos medžiaginių šortų, kaip objektų, tyrimą, buvo nustatyta, jog tiek ant tyrimui pateikto kamščio, tiek ir ant tirti pateiktų šortų yra ypač degaus skysčio-benzino pėdsakų(b.l. 83-84, t. 1).
Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2022m. rugpjūčio 10d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl elektroniniu paštu gautų duomenų, pridėtinų prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-21205-22 matyti, kad 2022m. liepos 01d. nukentėjusioji S. G. į tarnybinį elektroninį paštą lina.sereiviene@policija.lt atsiuntė „ Messenger “ žinučių ekranvaizdžius, kuriuose matyti, kai jai(nukentėjusiajai S. G.) galimai rašo įtariamasis-pil. J. B. grasinančio pobūdžio žinutes, o ši pastarajam atsako į rašytas žinutes. Be to, buvo atsiųstas ir vaizdo įrašas, kuriame yra matomas degantis pastatas, šį vaizdo įrašą perkėlus į DVD kompaktinį diską. Atsiųstas nukentėjusiosios S. G. susirašinėjimas su įtariamuoju-pil. J. B. ir vaizdo įrašas, kaip tyrimui reikšminga medžiaga, buvo prijungta prie ikiteisminio tyrimo bylos(b.l. 88-106, t. 1).
Iš teisme paskelbto byloje esančio 2022m. rugpjūčio 10d. apžiūros protokolo matyti, kad 2022m. rugpjūčio 10d., tarpe 16¹¹-17²⁴ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybinėse patalpose, naudojant tarnybinį kompiuterį „ Lenovo “, kurio IP adresas Nr. 10.123.1.166, buvo apžiūrėti nukentėjusiosios S. G. ikiteisminį tyrimą byloje atlikusiai pareigūnei siųsti „ Messenger “ žinučių ekranvaizdžiai, kuriuose matyti, kad jai(nukentėjusiajai S. G.) galimai rašo kaltinamasis-pil. J. B. grasinančio pobūdžio žinutes, o ši pastarajam atsako į rašytas žinutes. Be to, buvo peržiūrėtas ir siųstas vaizdo įrašas pavadinimu „ IMG_52133274(gaisras) “, 1,36 MB dydžio, kurio trukmė 00:00:14 val. Vaizdo įrašo fiksuotame vaizde yra matomas šviesios spalvos nedidelis sodo namas. Vaizdo įraše yra girdimas moters balsas: „ Labas vakaras, čia su S. kalbu? S., tavo namas sudegė. Tavo draugas padegė, dega kaip turi būt. Aš iškviečiau gaisrinę “(b.l. 107-114, t. 1).
Iš teisme paskelbto byloje esančio 2022m. rugpjūčio 17d.-2022m. rugsėjo 12d. apžiūros protokolo matyti, kad nuo 2022m. rugpjūčio 17d., 18⁰⁶ val., iki 2022m. rugsėjo 12d., 15⁵⁴ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., naudojant tarnybinį kompiuterį „ Lenovo “, kurio IP adresas Nr. 10.123.1.166, buvo apžiūrėtas tiek iš kaltinamojo J. B. asmens apžiūros/kratos metu paimtame mobilaus ryšio telefone „ Samsung “ SMS žinučių pagrindu vykęs susirašinėjimas tarp kaltinamojo J. B. ir nukentėjusiosios S. G., iš kurio turinio matyti, jog kaltinamasis savo buvusiai sugyventinei siuntė ir grasinančio turinio žinutes, tiek ir kaltinamojo J. B. balso įrašai, kuriuose, kaip galima suprasti, kaltinamasis J. B., norėdamas pasitraukti iš gyvenimo, siunčia nukentėjusiajai S. G. atsisveikinimo laiškus (b.l. 115-182, t. 1).
Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas su statiniais(sodo pastatu ir malkine), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), VĮ „ Registrų centro “ duomenimis, kaip asmeninė nuosavybė, yra įregistruota nukentėjusiosios S. G. vardu, šį nekilnojamąjį turtą pastarajai įsigijus 2021m. rugsėjo 22d. notarine tvarka sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 16-17, 33-35, t. 2, b.l. 51-64, t. 4). Nors kaltinamasis J. B., kaip buvęs nukentėjusiosios S. G. sugyventinis, pastarojo aiškinimu, tikslu įgyvendinti buvusį jų tarpusavio susitarimą siekti bendro gyvenimo tikslo, t.y. bendro ūkio vedimui ir būsimų vaikų auginimui sukurti(įsigyti) tam tikrą turtą, nuo 2019m. rugsėjo mėn. iki 2022m. gegužės mėn. pabaigos gyvenant su nukentėjusiąja faktinėje šeimoje, neįregistravus santuokos, 2021 metais nusprendė kartu pirkti sodo sklypą su statiniais, kurio įsigijimui yra investavęs ir savo asmenines lėšas, gautas už parduotus kitus sodo sklypus, teismo vertinimu, šiuo metu tarp buvusių sugyventinių iškilęs ginčas dėl bendro gyvenimo metu įgyto nekilnojamojo turto priklausomybės yra civilinių teisinių santykių nagrinėjimo objektas(pastaba: kaltinamojo J. B., kaip ieškovo, paduoto ieškinio pagrindu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose yra užvesta civilinė byla Nr. e2-64-1104/2024(buvęs civilinės bylos Nr. e2-691-1104/2024), kurioje šalia kito nekilnojamojo turto teisę į bendrąją dalinę nuosavybę prašoma pripažinti ir į sudegusį sodo pastatą, kaip objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau ši civilinė byla yra sustabdyta(b.l. 57-67, t. 5)) ir neturi jokios įtakos kaltinamojo J. B. padarytų nusikalstamų veiksmų teismui perduotoje baudžiamojoje byloje vertinimui. Kadangi šiuo metu sudegusio sodo pastato, kaip nekilnojamojo turto objekto, asmeninės nuosavybės teise įregistruoto nukentėjusiosios S. G. vardu, priklausomybė nėra nuginčyta teismine tvarka, o ir tuo atveju, jeigu būtų patenkinti keliami ieškininiai reikalavimai civilinėje byloje, t.y. bendrosios dalinės nuosavybės teisės kaltinamajam J. B. pripažinimas į sudegusį sodo pastatą, minėto nekilnojamojo turto objekto dalis vis tiek liktų ir kito asmens-nukentėjusiosios S. G. nuosavybėje, kas baudžiamojo įstatymo prasme nekeistų kaltinamajam inkriminuojamos veikos dėl svetimo turto sunaikinimo kvalifikavimo, todėl, įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo J. B. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 2d., požymius, t.y. svetimo turto sunaikinimas, padarytas visuotinai pavojingu būdu(padegant), kaltinime patikslinant kai kurias sukelto gaisro padarinių aplinkybes.
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios S. G. civilinis ieškinys, kurį nukentėjusioji ne vieną kartą tikslino teisminio bylos proceso metu, galutinai patikslintu ieškiniu prašydama atlyginti jai nusikaltimu padarytą žalą bendroje 9.668,47 Eur.(devynių tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir 47 eur/ct.) sumoje, tame tarpe 3.668,47 Eur.(trijų tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir 47 eur/ct.) sumą turtinei žalai ir 6.000,- Eur.(šešių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą neturtinei žalai atlyginti(b.l. 27-31, t. 2, b.l. 40-45, 17-151, t. 4).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).
Nukentėjusiosios S. G. 2023m. balandžio 14d. teismui pateiktame galutinai patikslintame civiliniame ieškinyje keliamus turtinius reikalavimus sudaro prašoma atlyginti sudegintame sodo pastate buvusių daiktų(dalies baldų, buitinės technikos, kitų įvairių namų apyvokos daiktų ir drabužių) ir kieme augusių medžių(augalų), kurie sudegė(daiktai) ir iš dalies(medžiai) ar visiškai(augalai) buvo sunaikinti gaisro metu, vertė ir turėtos gaisravietės sutvarkymo išlaidos.
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų, nukentėjusioji S. G. jos, kaip savininkės vardu, registruotą nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir sodo namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2022m. birželio 01d. iki 2023m. gegužės 31d. buvo apdraudusi draudimo bendrovėje-AAS „ BTA Baltic Insurance Company “ Lietuvos filiale(gyventojų turto draudimo liudijimas/polisas Nr. LT22-GT-00007002-4)(b.l. 16-17-, 33-39, t. 2). Draudimo bendrovė, iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK gavusi pranešimą apie draudiminį įvykį, t.y. apie sudegusį draudimo objektą-sodo namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), pagal draudžiamojo įvykio tyrimo aktą Nr. IGT/22/000219/1 patirtiems nuostoliams atlyginti nukentėjusiajai S. G. išmokėjo draudimo išmoką 8.671,54 Eur.(aštuonių tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt vieno euro ir 54 eur/ct.) sumoje(b.l. 51-52, 57-59, t. 1, b.l. 40-41, t. 2).
Kadangi sudegintame sodo pastate buvęs turtas, kuris sudegė gaisro metu, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 25-31, 64-71, t. 1), draustas nebuvo, todėl baudžiamojoje byloje yra spręstinas padarytos žalos tiek dėl minėto turto sunaikinimo, tiek ir dėl kieme augusių medžių(augalų), kurie iš dalies buvo sužaloti ar visiškai sunaikinti gaisro metu, atlyginimo klausimas.
Dar prie ikiteisminio tyrimo metu buvusio pareikšto pradinio ieškinio nukentėjusioji S. G. šalia kitų dokumentų pateikė ir sudegintame sodo name buvusių daiktų sąrašą(b.l. 47-48, t. 2). Pasak nukentėjusiosios S. G., sąraše yra išvardinti tik jai priklausantys daiktai, dalis kurių, t.y. paveikslai, vaikiška lova, kavos virimo aparatas, kilimai, drabužai ir avalynė, buvo atsivežti iš Airijos, kur ji gyveno, pardavus sodybą, sendaikčius atsivežė iš močiutės sodybos Zarasų rajone, kita dalis daiktų yra iš jos buto Ukmergėje, o likusius daiktus bendravimo su kaltinamuoju J. B. laikotarpiu ji įsigijo už savo asmenines lėšas. Be to, nukentėjusiosios S. G. žodžiais, jos asmeninėmis lėšomis buvo pirkti ir kiemo šviestuvai, kurie sudegė gaisro metu, bei įrengtas gėlynas, kuris gaisro metu buvo suniokotas, o kita dalis augalų(medžiagų), t.y. tujos, eglė, ąžuolas, kadagys ir vyšnia, jau augo sode, kai ji pirko sodo sklypą, tačiau gaisro metu nukentėjo ir šie augalai(medžiai), kurie apdegė ir nudžiuvo. Nukentėjusiosios S. G. teigimu, prie dalies sąraše išvardinų daiktų, kuriuos ji įsigijo bendravimo su kaltinamuoju J. B. laikotarpiu, pirkimo kaltinamasis J. B. neprisidėjo, kuriam priklausančius sodo name buvusius daiktus, kurie nebuvo įtraukti į prie ieškinio pateiktą daiktų sąrašą, nutrūkus jų tarpusavio santykiams, ji buvo sukrovusi svetainėje į krūvą, kad kaltinamasis J. B. šiuos daiktus galėtų išsivežti, ką(šią aplinkybę) beje, duodamas parodymus byloje ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino ir pats kaltinamasis J. B.(b.l. 121-125, t. 3). Nukentėjusiosios S. G. aiškinamas aplinkybes dėl dalies jai priklausančių daiktų buvimo sodo name iki jo sudeginimo ir kieme augusių augalų(medžių) iš dalies ir visišką suniokojimą kilusio gaisro metu, kurios nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, patvirtina ir prie pradinio ieškinio pateiktos fotonuotraukos, patalpintos USB laikmenoje(b.l. 32, 52-61, t. 2).
Savo ruožtu pats kaltinamasis J. B., aiškindamas aplinkybes apie sudegusiame sodo name buvusio turto, t.y. daiktų, priklausomybę, byloje davė labai nenuoseklius ir prieštaringus parodymus, kuris ikiteisminio tyrimo metu pripažindamas, jog dalis sodo name buvusių daiktų priklausė nukentėjusiajai S. G., jau teisminio bylos proceso būdamas apklaustas 2023m. spalio 04d. įvykusiame teismo posėdyje, nurodė, kad nukentėjusiosios prie ieškinio pateiktame daiktų sąraše visi išvardinti daiktai yra jų bendro gyvenimo su nukentėjusiąja S. G. metu kartu įsigyti daiktai, tačiau, pasak kaltinamojo, pusės sąraše išvardintų daiktų jis iš viso neatsimena(b.l. 132-135, t. 3, b.l. 53-54, t. 5). Kitame teismo posėdyje, įvykusiame 2023m. lapkričio 06d., aiškinantis aplinkybes dėl sudegintame sodo namelyje buvusio turto, kuris buvo sunaikintas kilusio gaisro metu, kaltinamasis J. B. jau nurodė, jog galima pripažinti, kad daiktų sąraše iš esmės visi išvardinti daiktai yra nukentėjusiosios S. G. daiktai, tik dalis kurių buvo pirkti kartu(b.l. 71-73, t. 5). Nežiūrint į tai, kaltinamasis J. B. negalėjo teismui konkrečiai įvardinti visų prie pradinio ieškinio pateiktame daiktų sąraše išvardintų daiktų, kurie, kaltinamojo aiškinimu, neva buvo įsigyti iš bendrų lėšų, šiems teiginiams pagrįsti nepateikdamas teismui ir jokių rašytinių įrodymų.
Pagal susiformavusią teismų praktiką turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo(atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir kt. Paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus(pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2017 ir kt.), o daikto savininko nuomonė apie to daikto vertę yra pripažįstama reikšmingu įrodymu nustatant turto vertę(pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2013, Nr. 2K-147-511/2016, Nr. 2K-126-495/2021 ir kt.).
Nors nukentėjusioji S. G. ir negalėjo teismui pateikti jokių sudegintame sodo namelyje buvusio jai priklausančio turto, kuris buvo sunaikintas kilusio gaisro metu, įsigijimo dokumentų, nes, pasak nukentėjusiosios, jos įsigyti daiktai nebuvo tokie vertingi, kad būtų reikėję išsaugoti pirkimo čekius, juolab, kad dalis sudegusių daiktų buvo po močiutės mirties iš parduotos sodybos likę sendaikčiai, kuriuos įvertino pati nukentėjusioji, sodo kieme augusių augalų(medžių) sunaikinimo(sužalojimo) faktą pagrįsdama kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t.y. fotonuotraukomis, o nukentėjusiosios žodžiais, prie pradinio ieškinio pateiktame daiktų sąraše išvardintų kitų daiktų kainos yra ženkliai sumažintos, nei jų įsigijimo kaina, nes buvo atsižvelgta į daiktų nusidėvėjimą, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismo vertinimu, prie pradinio ieškinio pateiktame daiktų sąraše išvardintų daiktų kainos yra visiškai minimalios, kurio atitinka protingumo kriterijus, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl padarytos žalos, padengiant patirtus nuostolius dėl sudegintame sodo name buvusio sunaikinto turto ir kieme augusių augalų(medžių) sunaikinimo(sužalojimo), atlyginimo yra pilnai pagrįstas ir tenkintinas pilnai, nes ši žala buvo padaryta neteisėtais nusikalstamais kaltinamojo J. B. veiksmais, kurią šis visa apimtimi privalo atlyginti bendrais pagrindais LR CK 6.263 str. 2d. pagrindu.
Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji S. G. po gaisro likusiems padariniams pašalinti, t.y. gaisravietei sutvarkyti, buvo pasamdžiusi UAB „ Technauda “, su kuria 2022m. liepos 14d. buvo sudaryta demontavmo rangos sutartis Nr. 1(b.l. 49-50, t. 2). Už atliktus gaisravietės sutvarkymo darbus nukentėjusioji S. G. minėtai bendrovei sumokėjo 1.815 Eur.(vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų), už sudeginto sodo pastato betoninės perdangos demontavimo darbus kitai bendrovei-UAB „ Transervisas “ dar sumokėdama 155,- Eur.(vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus ir 00 eur/ct.), ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 48-49, t. 4). Draudimo bendrovė, remdamasi draudimo taisyklėmis, pagal nukentėjusiosios S. G. pateiktus dokumentus už gaisravietės sutvarkymo darbus, kaip priemoką, t.y. 5% nuo sudegusio sodo pastato draudimo sumos, papildomai pagal draužiamojo įvykio tyrimo aktą Nr. IGT/22/000219/2 sumokėjo tik dalį patirtų išlaidų 457,53 Eur. sumoje, todėl likusi nesumokėta patirtų išlaidų dalis yra 1.512,47 Eur.(vienas tūkstantis penki šimtai dvylika eurų ir 47 eur/ct.)(b.l. 57-58, 60, t. 1, b.l. 46-47, t. 4).
Kadangi dalis nukentėjusiosios S. G. prašomų priteisti jos turėtų ir neatlygintų gaisravietės sutvarkymo darbų išlaidų yra priskirtinos patirtai turtinei žalai, kuri atsirado vėliau kaip kaltinamojo J. B. padarytų nusikalstamų veiksmų, t.y. sudeginto sodo pastato, padarinys, kaltinamasis J. B. privalo atlyginti dokumentais pagrįstas gaisravietės sutvarkymo išlaidas visa apimtimi, todėl civilinis ieškinys ir šioje dalyje yra tenkintinas pilnai LR CK 6.249 str. 1d. 6.263 str. 2d. pagrindu.
Nukentėjusioji S. G., byloje reikšdama civilinį ieškinį, teisminio bylos proceso metu 2023m. balandžio 14d. galutinai patikslintu ieškiniu tikslindama savo keliamus turtinius reikalavimus, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią ji patyrė, atlyginimo, pastarajai prašant priteisti 6.000,- Eur.(šešių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą(b.l. 147-151, t. 4).
Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.).
Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2d. apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumno ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse-profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui. Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią įtaką jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.
Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jos pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo(operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-429/2013 ir kt.). Svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinis teismas, be kita ko, yra pasisakęs, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas(ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose(kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).
Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusioji S. G., grįsdama savo reikalavimus dėl jai nusikaltimu padarytos neturinės žalos atlyginimo, savo galutinai patikslintame civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl neteisėtų kaltinamojo J. B. veiksmų ji patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, išgąstį ir stresą dėl to, jog netikėtai prarado sodo namą ir jame bei šalia jo, sodo sklype buvusį turtą, tarp kurio buvo ir sentimentus keliantys sendaikčiai, kuriuos ji atsivežė iš parduotos savo mirusios močiutės sodybos Zarasų rajone. Iki sodo pastato padegimo ji su dukra dažnai lankydavosi sode, kuriame buvo ir įvykio dieną, kur leisdavo laiką, todėl šiuo metu išgyvena didelį nerimą, kad jos abi su dukra galėjo sudegti. Kadangi ji gyvena daugiabučo gyvenamojo namo Ukmergėje pirmame aukšte, bijo, jog kaltinamasis J. B. gali padegti tiek jos, tiek ir jos motinos, kuri gyvename gretimame name, irgi pirmame aukšte, butus, juolab, kad po įvykio kaltinamasis J. B. yra jai grasinęs fiziniu susidorojimu, kartu grasindamasis ir pats nusižudyti, ką pastarasis jau mėgino daryti, t.y. pasikarti, sudegintame sodo name jų santykių nutrūkimo momentu, o tai ją veikia psichologiškai. Be to, pasak nukentėjusiosios S. G., praradus sodo namą su jame buvusiais daiktais, ji nebegali gyventi pilnaverčio gyvenimo, gyvena nuolatinėje baimėje, dažnai sapnuoja košmarus, kad dega ir jos butas, todėl, patirdama stiprius dvasinius išgyvenimus, pastoviai būna prislėgtos nuotaikos dėl nesaugumo jausmo ir nerimo(b.l. 147-151, t. 4).
Pažymėtina tai, kad nukentėjusioji S. G., nurodydama aukščiau minėtas aplinkybes, tas pačias aplinkybes savo reikalavimams dėl jai nusikaltimu padarytos neturinės žalos atlyginimo pagrįsti buvo nurodžiusi tiek savo pradiniame dar ikiteisminio tyrimo metu pateiktame civiliniame ieškinyje, tiek 2022m. gruodžio 08d. patikslintame civiliniame ieškinyje, jau pradėjus baudžiamąją bylą nagrinėti teisme, jai padarytą neturtinę žalą įvertindama 2.000,- Eur.(dviejų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio suma(b.l. 27-31, t. 2, b.l. 41-45, t. 4). Jau galutinai patikslintame 2023m. balandžio 14d. civiliniame ieškinyje nukentėjusiosios S. G. prašoma priteisti neturtinės žalos suma sudaro 6.000,- Eur.(šešis tūkstančius eurų ir 00 eur/ct.), o žalos padidėjimas, pasak nukentėjusiosios duotų parodymų teisme 2023m. lapkričio 06d. vykusio teismo posėdžio metu, yra siejamas su po įvykio, t.y. sodo namo sudeginimo, jos nepilnametei dukrai-pil. E. G., gim. (duomenys neskelbtini), atsiradusiomis psichinės sveikatos būklės problemomis, dėl kurių prireikė medikų bei psichologo pagalbos, todėl, nukentėjusiosios S. G. žodžiais, iš prašomos priteisti 6.000,- Eur. dydžio sumos jos dukros patirtos moralinės žalos dalis, vertinant pinigais, yra didesnė, kuri sudaro 4.000,- Eur.(keturis tūkstančius eurų ir 00 eur/ct.), o jos pačios prašoma neturtinės žalos dalis sudaro 2.000,- Eur.(dviejų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą(b.l. 71-73, t. 5).
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių(Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės. Baudžiamosiose bylose neturtinė žala paprastai atlyginama nuo nusikalstamos veikos tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui. Tačiau nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jeigu įrodoma, kad jie tokią žalą patyrė. Atsižvelgiant į 1975m. kovo 15d. Europos Tarybos Komiteto priimtos rezoliucijos Nr. (75)7 nuostatas, joje nustatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrę nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu(minėtos rezoliucijos 13 punktas), o nukentėjusiojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai(minėtos rezoliucijos 19 punktas).
Pagal kasacinio teismo praktiką išimtys taikomos, kai nukentėjusiaisiais baudžiamosiose bylose pripažįstami žuvusio ar sunkiai sužaloto dėl nusikalstamos veikos asmens artimieji giminaičiai ir jie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tai asmenys, emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju,-tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju(pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016).
Konkretus sužalojimo masto ir jo padarinių sveikatai nustatymas byloje yra laikomas fakto klausimu, tačiau ar dėl vaiko sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina, tik įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su vaiko atžvilgiu padaryta nusikalstama veika. Šiuo konkrečiu atveju jokie nusikalstami veiksmai nukentėjusiosios S. G. nepilnametės dukros-pil. pil. E. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu kaltinamajam J. B. baudžiamojoje byloje nėra inkriminuoti ir byloje nėra konstatuota, kad nukentėjusiosios nepilnametė dukra būtų tiesiogiai nukentėjusi nuo kaltinamajam inkriminuojamos vienos iš veikų, numatytų BK 187 str. 2d., juolab, kad vaikas, gaisro metu nebuvęs įvykio vietoje ir viską sužinojęs tik iš motinos psasakojimo, šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra pripažintas ir nukentėjusiu asmeniu. Kartu pažymėtina ir tai, jog byloje jokių objektyvių duomenų apie nukentėjusiosios S. G. nepilnametei dukrai dėl kaltinamojo J. B., kaip buvusio nukentėjusiosios sugyventinio, padarytų nusikalstamų veiksmų atsiradusius liekamuosius reiškinius, dėl kurių mergaitė būtų galėjusi patirti sunkių emocinių sukrėtimų, nėra. Tokiu būdu nukentėjusiosios S. G. prašymas įvertinti ir jos nepilnametei dukrai padarytos neturtinės žalos dydį galutinai patikslintame civiliniame ieškinyje nurodytais motyvais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neatitinka nei įstatymo nuostatų, nei esamos teismų praktikos, todėl, sprendžiant nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, patikslintame civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės apie nukentėjusiosios nepilnametės dukros patirtą neturtinę žalą yra nevertintinos.
Be to, pažymėtina ir tai, kad teismų praktika gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai bylose kuriami, kai tai yra neišvengiama, objektyviai būtina, tačiau šiuo konkrečiu atveju nepatvirtinama, kad dėl byloje nustatytų aplinkybių teisės taikymo išaiškinimai šios kategorijos bylose turėtų būti esmingai keičiami. Priešingai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos dėl nukentėjusio vaiko tėvų teisės į neturtinės žalos atlyginimą iš esmės atitinka Konvencijos nuostatas ir praktiką, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi rezervuotos pozicijos ir nėra linkęs primesti kompensavimo įpareigojimo netgi tose bylose, kuriose neteisėti veiksmai lėmė sunkiausius padarinius, t.y. pareiškėjo artimojo mirtį(pvz., 2009m. sprendimas Z. prieš Latviją, No 58447/00, 7 July 2009).
Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į vieno iš kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BK 187 str. 2d., padarymo aplinkybes, į paties žalą padariusios kaltinamojo J. B. kaltės formą-tyčią ir dėl pastarojo padarytų nusikalstamų veiksmų sukeltas pasekmes(jokių objektyvių duomenų apie nukentėjusiosios S. G. sveikatai atsiradusius liekamuosius reiškinius sukelto įvykio, t.y. sudeginto sodo pastato, pasekoje byloje nėra), į nukentėjusiosios individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusioji S. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnametis asmuo, ir jos užimtumą, t.y. nukentėjusioji yra dirbantis asmuo, pagal individualios veiklos pažymėjimą teikianti kirpėjos paslaugas), bet ir į kaltinamojo J. B. turtinę padėtį(kaltinamasis irgi yra dirbantis asmuo) ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį) bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal BK 187 straipsnį, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), todėl, vertindamas visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, laiko, jog nukentėjusiosios S. G. baudžiamojoje byloje pareikštas patikslintas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo turi būti mažintinas ir yra tenkintinas dalinai, priteisiant fiksuotą 2.000,- Eur.(dviejų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio sumą nuo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio sumos. Kadangi žala nukentėjusiajai S. G. buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo J. B. veiksmais, priteistiną neturtinę žalą kaltinamasis privalo atlyginti bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d.).
Nukentėjusioji S. G. baudžiamojoje byloje savo galutinai patikslintame civiliniame ieškinyje prašo priteisti ir LR CK 6.210 str. 1d. numatytas 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo(LR CK 6.37 str. 2d.).
Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir(ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas(pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019m. birželio 06d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija aptariamoje nutartyje pasisakė, kad nors procesinės palūkanos ir nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.
LR CK 6.2 str. apibrėžia prievolių atsiradimo pagrindus, pagal kurį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, o palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai(LR CK 6.37 str. 1d.). Kadangi civilinė atsakomybė, kaip turtinė prievolė, yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė, o šiuo atveju dėl kaltinamojo J. B. nusikalstamų veiksmų, t.y. dėl turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu(padegant), buvo padaryta žala pačios nukentėjusiosios asmeniui ir jos turtui, dėl ko atsiranda prievoliniai santykiai dėl žalos atlyginimo, t.y. civilinė deliktinė atsakomybė-turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, kaltinamasis J. B., kaip žalą padaręs asmuo, yra įpareigotinas mokėti ir įstatymo numatytas nustatyto dydžio palūkanas nuo nukentėjusiajai priteistinos jai nusikaltimu padarytos žalos(turtinės ir neturtinės) sumos, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas LR CK 6.37 str. 2d. pagrindu.
Be to, kaip matyti iš prie nukentėjusiosios S. G. byloje pateikto civilinio ieškinio, kuris buvo tikslinamas teisminio bylos proceso metu, pridėtų dokumentų, pastaroji turėjo išlaidų advokatės, dalyvavusios jos atstove byloje pagal susitarimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos proceso metu, paslaugoms apmokėti, kurios sudaro 200,- Eur.(dviejų šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą, kurias nukentėjusiojo atstovė pagal susitarimą-advokatė prašo pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti(b.l. 50, t. 4).
LR BPK 106 str. 2d. yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2022m. birželio 11d. pradėjus du atskirus ikiteisminius tyrimą dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 str. 2d. ir 281¹ str. 1d., kurie tyrimo eigoje buvo sujungti į vieną tyrimą, advokatė S. Marcinkėnaitė-Venskienė, pateikdama advokato orderį, pagal susitarimą pradėjo atstovauti nukentėjusiosios S. G. interesus byloje nuo 2022m. birželio 18d.(b.l. 7-9, t. 2), kurią toliau atstovavo tiek viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Kadangi ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje tęsėsi iki 2022m. spalio 18d. imtinai, o baudžiamąją bylą perdavus į teismą, teisminio proceso metu buvo paskirta 9(devyni) teismo posėdžiai(pastaba: iš paskirtų teismo posėdžių faktiškai įvyko tik 4(keturi) teismo posėdžiai)), teisminio bylos proceso metu nukentėjusiosios atstovei pagal susitarimą-advokatei savo kliento interesais paruošus ir pateikus byloje patikslintus civilinius ieškinius, todėl, atsižvelgiant tiek į vieno iš kaltinamajam J. B. inkriminuojamų nusikaltimų pagal BK 187 str. 2d. padarymo pobūdį, aplinkybes ir nusikaltimu padarytos žalos dydį, tiek ir į paties kaltinamojo J. B., kaip ne vieną kartą buvusio teisto asmens, kuris oficialiai dirba ir turi pastovias pajamas, turtinę padėtį, laikytina, kad nukentėjusiosios S. G. byloje patirtos išlaidos advokatės, dalyvavusios jos atstove byloje, paslaugoms apmokėti yra visiškai minimali, atitinka protingumo kriterijus ir neviršija rekomenduojamų dydžių(pastaba: teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti proceso išlaidų, t.y. apmokėjimo už advokatės paslaugas, atstovaujant nukentėjusiosios S. G. interesus byloje, išeities pagrindu laikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001m. sausio 22d. nutarimu Nr. 69(2016m. balandžio 13d. nutarimo Nr. 364 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nustatytas advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatas dėl užmokesčio dydžio advokatams, atstovaujantiems nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų interesams baudžiamojoje byloje)), kurios nepažeidžia ir paties kaltinamojo J. B. teisių ir teisėtų interesų, todėl šios išlaidos, jas pripažinus proceso išlaidomis, visa apimtimi yra priteistinos iš kaltinamojo J. B., nukentėjusiosios S. G. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį šioje dalyje tenkinant pilnai LR BPK 106 str. 2d. pagrindu.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus(Ukmergė) prokuroro 2022m. rugpjūčio 10d. nutarimu baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios S. G. pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam-pil. J. B. priklausančius pinigus bendroje 553,54 Eur.(penkių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 54 eur/ct.) sumoje, kurie buvo paimti kaltinamojo, kaip buvusio suimto asmens, 2022m. birželio 11d. atliktos asmens kratos metu, visiškai apribojant nuosavybės teisę į minėtą turtą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo nustatytas nuo 2022m. rugpjūčio 10d. iki 2022m. lapkričio 10d. imtinai, asmens kratos metu paimtus pinigus 2022m. rugpjūčio 31d. mokėjimo nurodymu Nr. 2231 pervedus į Vilniaus apskrities VPK banko sąskaitą Nr. LT48 7044 0600 0118 8551, turto, t.y. pinigų, saugotoju paliekant Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus buhalterinės apskaitos valdybą(b.1. 8-10, 14-20, 25-40, t. 3). Po baudžiamosios bylos perdavimo teismui laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas į minėtą turtą, t.y. pinigus, toliau buvo tęsiamas, kuris paskutinį kartą trijų mėnesių laikotarpiui buvo pratęstas 2023m. lapkričio 16d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjo nutartimi, termino pradžią skaičiuojant nuo 2023m. lapkričio 16d.(b.l. 79-82, t. 5).
Kadangi kaltinamajam J. B. priklausančioms piniginėms lėšoms laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo taikytas baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios S. G. pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti, teismui tenkinant nukentėjusiosios keliamus ieškininius reikalavimus, areštuotos piniginės lėšos yra skirtinos nukentėjusiosios pareikštam civiliniam ieškiniui iš dalies padengti, o taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo nukentėjusiosios S. G. byloje keliamų ieškininių reikalavimų dalyje dienos(LR BPK 151 str. 8d.).
2. Kelių transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam, epizodas
Kaltinamasis J. B., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad, sodo namo viduje pamatęs ugnį, pro išdaužtą langą į lauką. Atsimena, kad tada pamatė savo automobilį, su atidarytomis vairuotojo pusės durelėmis stovintį keliuke, prie įvažiavimo į sodo namelio kiemą, kurio salone garsiai grojo muzika. Lyg atsimena, jog stovėjo prie savo automobilio bagažinės, bet dėl kokios priežasties, negali pasakyti, nes neatsimena. Tada dar atsimena, kad jis jau asfaltuotame kelyje prasilenkė su policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu, o prieš tai, pravažiuodamas pro vadinamą „ gulintį policininką “, automobilio dugnu jį kliudė, nes automobilis yra žemas. Kaip dabar analizuoja savo veiksmus, tai gali pasakyti, kad atsimena tuos dalykus, kada kažkas įvyko stipresnio, t.y. negalėjimas atrakinti durų, lango išdaužimas, ugnis, prasilenkimas su pareigūnais, kalnelio grubus pravažiavimas ir pan. Dar atsimena, kaip yra vežamas policijos pareigūnų ir, pravažiuodamas, šone mato didelius dūmus. Iš visko ką atsimena, tai gali pasakyti, kad jam priklausantį automobilį vairavo tikrai jis, tačiau kada vartojo alkoholį neatsimena ir apie tai nieko negali pasakyti.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis J. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2022m. birželio 12d. tarnybiniu pranešimu dėl informacijos(b.l. 118-119, t. 2), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 104-106, t. 2) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 107-117, t. 2), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2022m. rugsėjo 13d. tarnybiniu pranešimu dėl prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-21205-22 pridėtinų policijos pareigūno dėvimos „ BODY “ kameros vaizdo įrašų(b.l. 157-158, t. 2) ir priedu prie minėto pranešimo, t.y. DVD-R kompaktiniu disku(laikmena) su filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais(b.l. 159, t. 2), 2022m. rugsėjo 13d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 160-165, t. 2), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų fotonuotraukomis(b.l. 124-125, t. 2), 2022m. birželio 10d. neblaivumo nustatymo aktu(b.l. 121, t. 2), alkotesterio „ Drager Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0435, patikros sertifikatu(b.l. 123, t. 2), VĮ „ Regitra “ informacinio pobūdžio pažymos apie transporto priemonės priklausomybę(b.l. 128, t. 2) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2022m. birželio 12d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl informacijos matyti, kad, 2022m. birželio 11d. tarnybos metu dirbant kartu su kolega-Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėju L. Jakštu, apie 22⁰⁰ val. Saulės gatvėje, Jonuškų kaime, Ukmergės rajone prasilenkė su automboiliu „ Audi A6 “, kuris buvo be priekinio valstybinio numerio ženklo. Apsisukus ir pasivijus minėtą automobilį, ties namu, pažymėtu Nr. 30 automobilį sustabdė, po ko pastebėjo, jog minėto automobilio valst. numeris, esantis automobilio gale, yra (duomenys neskelbtini) Priėjus prie vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo pil. J. B., pastebėjo, jog vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo kalbėjo nerišliai, elgėsi neadekvačiai, judesiai buvo nekoordinuoti. Pasinaudojus alkoholio kiekio matuokliu „ Drager Alkotest 6810 “, Nr. ARFM-0435, metrologinės patikros Nr. 1710843, pirmo blaivumo testo, atlikto 22¹⁰ val., metu vairuotojui buvo nustatytas 1,61 promilių girtumas, o 22³⁵ val. atlikto antro blaivumo testo metu-1,66 promilių girtumas. Pareikalavus pateikti dokumentus, vairuotojas pateikė tik automobilio „ Audi A6 “ registracijos liudijimą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas buvo sulaikytas 22¹⁰ val. ir 22²⁰ val. pristatytas į Ukmergės r. PK tolimesniems veiksmams atlikti. Pasinaudojus „ POLIS 2 “ naršykle, buvo nustatyta, kad vairuotojas J. B. neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, kuris ne vieną kartą buvo baustas už tai, jog, vairavo neturėdamas teisės, tačiau vėliau, rašant administracinio nusižengimo protokolą ir peržiūrėjus paskutinį asmens padaryto administracinio nusižengimo dokumentus, buvo pastebėta, jog asmuo teisę vairuoti yra susigrąžinęs. Sustabdžius minėtą vairuotoją ir aiškinantis įvykio aplinkybes, per radijo ryšį išgirdo, jog kitas ekipažas išsiųstas į įvykį adresu: (duomenys neskelbtini) dėl galimo namo padegimo. Tuo metu jie buvo netoli minėtos įvykio vietos ir girdėjo kaip dega namas, iš kurio veržėsi dūmai, o sustabdytas vairuotojas tuo metu buvo sutrikęs, elgėsi neprognozuojamai ir neadekvačiai, pageidavo, kad greičiau jį išvežtų. Dirbant su minėtu vairuotoju įvykio vietoje, t.y. Jonuškų kaime, šis rūkė cigaretę, kurią jų akivaizdoje prisidegė su žalios spalvos žiebtuvėliu. Paklausus asmens, iš kur jis važiavo, šis pasimetė, atsakydamas, kad iš Palėpės kaimo, tačiau vėliau, jau būnant Ukmergės raj. PK kieme ir paklausus, ar jis tikrai važiavo iš Palėpės kaimo, vairuotojas vėl sutriko, buvo pasimetęs, akivaizdžiai nenorėjo sakyti tiesos. Tuo metu su jais susisiekė kito ekipažo vyresn. tyrėjas I. Balčiūnas, kuris nurodė, kad įvykyje dėl padegimo liudytojai matė, kaip liudytojų akivaizdoje jų sulaikytas asmuo J. B. padegė sodo namą ir tuomet pasišalino su minėtu automobiliu. Pristačius minėtą vyriškį į Ukmergės raj. PK ir atlikus jo asmens kratą, tarp kišenėse buvusių daiktų buvo rastas ir mėlynos spalvos plastikinės talpos kamštis, nuo kurio sklido stiprus benzino kvapas. Pasiteiravus asmens, ar šis padegė sodo namą, pastarasis atsakė, kad apie tai nieko nežino. Vairuotojas J. B., būdamas Ukmergės raj. PK sulaikymo kameroje, toliau elgėsi neadekvačiai, nuolatos daužė sulaikymo kameros grotas, išplėšė sulaikymo kameroje esantį suolą, su kuriuo daužė grotas toliau. Priėjus prie asmens, šis neketino suolo padėti į vietą, toliau laikė prieš policijos pareigūnus, todėl buvo panaudota spec. priemonė-dujos. Vėliau automobilį vaiarvęs asmuo J. B. PK sulaikymo kameroje pradėjo žaloti save, trankydamas galvą į sieną. J. B. pasirašyti ant visų dokumentų atsisakė. Apžiūrėjus automobilį „ Audi A6 “, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) jame jokių įtartinų, su padegimu susijusių daiktų rasta nebuvo. Automobilis „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022m. birželio 11d., 23⁵⁵ val., priverstinai buvo išvežtas į UAB „ ARRO “ transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią adresu: Verslo gt. Nr. 7. Molėtų m. Automobilį vairavusio asmens J. B. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo esant neblaiviam(IBPS Nr. 01-21214-22), kuriam kitas ekipažaas pradėjo ikiteisminį tyrimą ir dėl padegimo fakto(IBPS Nr. 01-1-21205-22). Automobilį vairavusiam asmeniui J. B. dėl automobilio vairavimo be priekinio valstybinio numerio ženklo, automobilio, kuris nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei be nustatyta tvarka atliktos techninės apžiūros, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 415 str. 1, 2 ir 3d.d.(ROIK 22171131448)(b.l. 118-119, t. 2).
Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra šalikelė Saulės gatvės, esančios Jonuškų kaime, Ukmergės rajone, gale, ties namu, pažymėtu Nr. 30, kurios kairėje pusėje yra matomas stovintis automobilis „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilį, yra matomas apgadintas priekinis bamperis, nėra dešinės pusės priešrūkinio žibinto ir priekinio valstybinio numerio. Automobilio priekinė dešinė pusė yra paviršutiniškai ir nežymiai nubraukta, galimai į gyvatvorės ar į kitokius krūmus. Apžiūrint automobilio saloną, ant priekinės keleivio sėdynės ir kilimėlio yra matomi keli žali augalų lapeliai, priekinis keleivio pusės durelių stiklas yra rastas praviras. Apžiūrint automobilio saloną ir bagažinę, daugiau nieko nerasta, neužfiksuota. Atvykus tralui, automobilis su 2 vnt. užvedimo raktelių ir pakabuku priverstinai buvo nuvežtas į UAB „ ARRO “ priklausančią saugojimo aikštelę, esančią adresu: Verslo gt. Nr. 7, Molėtų m.(b.l. 104-117, t. 2).
Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2022m. rugsėjo 13d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-21205-22 pridėtinų policijos pareigūno dėvimos „ BODY “ kameros vaizdo įrašų matyti, kad, dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-21205-22, prie bylos buvo pridėti 2022m. birželio 11-12d.d. įvykio vietoje policijos pareigūno dėvima „ BODY “ kamera Nr. BOF1EC5F2050(trumpasis nr. 7014) fiksuoti vaizdo įrašai, galintys turėti reikšmės ikiteisminiam tyrimui, kurie buvo perkelti į DVD-R kompaktinę laikmeną ir pridėti prie ikiteisminio tyrimo bylos(b.l. 157-159, t. 2).
Iš teisme paskelbto byloje esančio 2022m. rugsėjo 13d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2022m. rugsėjo 13d., tarpe 11⁰⁶-14⁰⁸ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybinėse patalpose tarnybiniu kompiuteriu „ Lenovo “, kurio IP adresas Nr. 10.123.1.166, naudojant programą „ Windows Media Player “, buvo peržiūrėti 2022m. birželio 11d. įvykio vietoje policijos pareigūno dėvima „ BODY “ kamera Nr. BOF1EC5F2050(trumpasis nr. 7014) fiksuoti vaizdo įrašai.
Pirmas vaizdo įrašas pavadinimu „ 2022_0611_215844_008 “, 266,0 MB dydžio, 00:05:00 val. trukmės. Vaizdo įrašo kairiame apatiniame kampe yra užrašas dviejomis eilėmis pavadinimu
„ VLN_UKM15_5F2050 2022/06/11 21:58:44 “, kuris nurodo „ BODY “ kameros numerį, vaizdo įrašo datą bei laiką. Vaizdo įrašo fiksuotame vaizde yra matomas sidabrinės spalvos automobilis
„ Audi A6 “, prie kurio vairuotojo pusės atidarytų durelių stovi, kaip yra žinoma pil. J. B., o šalia jo stovi, kaip yra žinoma, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK pareigūnas-pil. Linas Jakštas. Matyti, kad J. B. vilki pelenų rožės spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis ir mūvi mėlynos spalvos šortus. Stebima, kaip J. B. artėja prie kito policijos pareigūno-pil. Audriaus Kuosos, kurio dėvima „ BODY “ kamera yra daromas vaizdo įrašas. Pareigūnas J. B. klausia: „ pats alkoholio vartojęs? “, į ką J. B. atsako: „ taip “. Toliau matoma, kaip pareigūnas A. Kuosa paprašo prieiti prie tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumo, klausdamas: „ kada gėrėt? “. J. B. atsakymo nesigirdi, bet pareigūnas A. Kuosa klausia pasitikslindamas: „ ką tik? “. Toliau stebima, kaip pareigūnas klausia, kodėl J. B. vairuoja girtas, tačiau atsakymo nesigirdi, po ko pareigūnas vėl klausia: „ prieš kiek laiko gėrėt? “, į ką J. B. atasako, kad „ prieš porą valan-dų “, o pareigūnas atkartoja: „ prieš pora valandų, supra-
tau “. Matyti, kad pareigūnas paaiškina J. B. atsakomybę, kad, jeigu iki 1,5 promilės, bus administracinė atsakomybė, jo jeigu virš 1,5 promilės,-baudžiamoji. Matoma, jog J. B. kažką sako pareigūnui, bet žodžiai nesuprantami dėl triukšmo. Stebima, kaip pareigūnas perspėja, kad daromas vaizdo įrašas. Toliau matoma, kaip pareigūnas L. Jakštas klausia, kur J. B. gyvena, į ką šis atsako, kad „ Palėpėj dabar “, nurodydamas, kad jokio asmens dokumento su savimi neturi. Matyti, jog pareigūnas A.Kuosa, atsiliepdamas į racijos šaukinį, informuoja: „ klausom. Jonuškų kaime sustabdėme automobilį, vairuotojas akivaizdžiai neblaivus, tikrinsim girtumą “. Toliau matoma, jog, pareigūnui paprašius pasitikrinti blaivumą, J. B. atsisako tai daryti, po ko pareigūnas pastarajam paaiškina, kad jam bus dėl to baudžiamoji byla ir kad nuo to jam tik bus blogiau, į ką J. B. atsako, jog jam yra tas pats, prašo jį uždaryti, sakydamas: „ uždarykit mane ramiai, aš noriu pasėdėt “. Toliau stebima, kaip pareigūnas A. Kuosa aiškina J. B., kad galbūt šis pripūs iki 1,5 promilės, į ką J. B. atsako, kad jam tas pats, vaikšto pirmyn atgal ir, priėjęs prie pareigūno, sako: „ vyrai, aš jums duosiu pinigų “. Matyti, jog pareigūnas J. B. paaiškina, kad viskas yra filmuojama. Toliau matoma, kaip pareigūnai toliau siūlo J. B. pasitikrinti blaivumą, aiškindami, kad blaivumas bus tikrinamas du kartus, tačiau J. B. ir toliau atsisako tikrintis blaivumą, nueina toliau nuo pareigūnų, sakydamas, kad dėl to jam geriau nebus, kad „ aš noriu būti uždarytas, man jau pochui, man bybį dėjau, aš noriu pasėdėt, užsipiskit jūs nachui, aš jum galiu pasakyt, ne, aš jum gražiai sakau, užsipiskit jūs nachui, aš noriu dabar pasėdėt, pailsėt, suprantat? “. Matyti, jog pareigūnai paprašo J. B. gražiai kalbėti. Toliau matoma, kaip pareigūnas A. Kuosa paklausia, paprašo J. B. praeiti tiesia linija, koja už kojos, po ko J. B. eina, klausdamas, kurioje vietoje jam eiti, eina užsimerkęs. Stebima, kaip pareigūnas A. Kuosa sako: „ matau, kad nesiseka “. Po to matoma, kaip pareigūnas paprašo, kad J. B. užsimerkęs paliestų pirštu nosies galą, o J. B. tą ir daro. Toliau stebima kaip pareigūnas A. Kuosa paprašo, kad J. B. nuo žemės pasiimtų savo automobilio raktus, o J. B. paaiškina: „ čia nuo kitos mašinos “, į ką pareigūnas atsako, kad tai vis tiek yra jo daiktas. Matyti, kaip pareigūnas L.J akštas nuo žemės pakelia galimai J. B. priklausančius raktus. Toliau matoma, kaip pareigūnas dar kartą prašo J. B. pasitikrinti blaivumą, į ką J. B. sako: „ aš jums duosiu pinigų “, o pareigūnas paaiškina, kad yra filmuojama ir kad jam pačiam nuo to bus tik blogiau, nes bus dar viena baudžiama byla. Atsakydamas į tai, J. B. klausia, ko pareigūnai nori, sakydamas, jog jis visus pažįsta. Matyti, kad J. B. atsisako tikrintis blaivumą. Girdėti, kaip pareigūnas L. Jakštas prašo kolegų privažiuoti, nes jų tarnybiniame automobilyje nėra sulaikymo patalpos. Girdėti, kaip fone moteriškas balsas klausia, ar yra kas iškviesta dėl gaisro, į ką pareigūnai atsako, kad yra kvietimas. Toliau stebima, kaip J. B. vis prašo jį pasodinti: „ biški pasėdėt, nes mane užpiso “. Toliau matoma, kaip J. B. eina toliau nuo pareigūnų, o pareigūnas paprašo jo nevaikščioti.
Antras vaizdo įrašas pavadinimu „ 2022_0611_220344_009 “, 265,0 MB dydžio, 00:05:00 val. trukmės. Vaizdo įrašo kairiame apatiniame kampe yra užrašas dviejomis eilėmis pavadinimu
„ VLN_UKM15_5F2050 2022/06/11 21:03:44 “, kuris nurodo „ BODY “ kameros numerį, vaizdo įrašo datą bei laiką. Tai pirmojo vaizdo įrašo tęsinys. Matoma, kaip pareigūnas L. Jakštas kitam pareigūnui A. Kuosai sako, kad reikia sulaikyti asmenį. Matyti, kad pareigūnas A. Kuosa klausia:
„ kas atvažiuos “, į ką kitas pareigūnas L. Jakštas atsako, kad „ niekas “, ir, rodydamas ranka į priekį, sako, kad dega namas. Matyti, kad J. B. yra nuėjęs prie savo automobilio priekinių keleivio pusės durelių, kažko ieško automobilyje, tada uždaro dureles ir ateina link pareigūnų, iš kairės šortų kišenės išsiimdamas cigarečių pakelį. Matyti, kaip pareigūnai klausia, ar jis turi savo dokumentą. Priėjęs prie pareigūnų, J. B. įsideda į burną cigaretę. Toliua stebima, kaip pareigūnas A. Kuosa J. B. klausia: „ a, iš kur jūs važiuojat? “, į ką J. B. atsako: „ ką? “, o pareigūnas vėl pakartoja klausimą, po ko J. B. atsako: „ iš Palėpės “ ir prisidega cigaretę žalios spalvos žibintuvėliu. Toliau matoma, kaip pareigūnas paprašo, kad J. B. dabar nerūkytų. Matyti, kaip pareigūnas A. Kuosa su „ BODY “ kamera prieina prie J. B. automobilio „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Matyti, kaip virš netoliese esančio namo kažkas dega, matomi tiršti juodi dūmai. Toliau stebima, kaip pareigūnas L. Jakštas ragina kitą pareigūną A. Kuosą važiuoti į policijos komisariatą, nurodydamas, jog J. B. automobilį užrakins ir paliks, o paskui iškvies tralą. Stebima, kaip J. B., atidaręs vairuotojo pusės dureles, iš savo automobilio pasiima piniginę. Girdėti, kaip pareigūnas L. Jakštas perspėja J. B., kad, jeigu dar bus vienas siūlymas, jam bus iškelta dar viena baudžiamoji byla, perspėdamas, kad viskas yra filmuojama. Matyti, kad J. B. galimai bando perduoti pareigūnams pinigų, tačiau tiek pareigūnas A.Kuosa, tiek ir kitas pareigūnas L. Jakštas dar kartą J. B. perspėja, kad jis užsidirbs dar vieną baudžiamąją bylą, po ko pareigūnas A.Kuosa J. B. nurodo, kad šis įsidėtų pinigus į kišenę, nes taip bus mažiau problemų. Toliau stebima, kaip J. B. sako: „ 700 eurų “, į ką pareigūnas A. Kuosa atsako, kad „ man neįdomu 700 ar 100.000, ar dar kiek “. Matyti, kad pareigūnas L. Jakštas klausia J. B.: „ J. B. pats? “, į ką šis atsako: „ mhmm “. Toliau matoma, kaip pareigūnas L. Jakštas klausia, ar jis neturi jokio asmens dokumento, tačiau J. B. į klausimus neatsako, ištisai traukia cigaretę, o paskui nurodo, kad nieko neturi. Stebima, kaip pareigūnas L. Jakštas sako: „ Lietuviškas ąžuolas, tai automobilio savininkas įmonė “, į tai J. B. atsako: „ taip, aš “. Toliau matoma, kaip pareigūnai nurodo, kad J. B. važiuos su jais į komisariatą, po ko J. B. yra sodinamas į tarnybinį automobilį. Matyti, kad pareigūnas L. Jakštas apžiūri J. B. automobilį, prie kurio yra matomi sustoję du praeinantys vyriškiai. Išvažiuojama iš įvykio vietos.
Trečias vaizdo įrašas pavadinimu „ 2022_0611_220843_010 “, 265,0 MB dydžio, 00:04:59 val. trukmės. Vaizdo įrašo kairiame apatiniame kampe yra užrašas dvejomis eilėmis pavadinimu
„ VLN_UKM15_5F2050 2022/06/11 22:08:42 “, kuris nurodo „ BODY “ kameros numerį, vaizdo įrašo datą bei laiką. Tai antrojo vaizdo įrašo tęsinys. Matoma, kad, važiuojant J. B. sutinka pasitikrinti blaivumą, papučia į alkotesterį. Nustatytas 1,61 promilių neblaivumas. Toliau stebima, kaip pareigūnai paaiškina, kad už 20 minučių bus kartojamas pūtimas. Vykstama į policijos komisariatą. Matoma, kad, vykstant, pareigūnas L. Jakštas klausia J. B., kur šis pametė savo automobilio priekinį valstybinį numerį, nes jo nėra, į ką J. B. atsako: „ ką žinau “.
Ketvirtas vaizdo įrašas pavadinimu „ 2022_0611_221342_011 “, 268,0 MB dydžio, 00:04:59 val. trukmės. Vaizdo įrašo kairiame apatiniame kampe yra užrašas dvejomis eilėmis pavadinimu
„ VLN_UKM15_5F2050 2022/06/11 22:13:42 “, kuris nurodo „ BODY “ kameros numerį, vaizdo įrašo datą bei laiką. Tai trečiojo vaizdo įrašo tęsinys. Matyti, kad dar vis vykstama į policijos komisariatą. Stebima, kaip policijos pareigūnas klausia, ar J. B. turi kam paskambinti iš artimųjų, į tką J. B. atsako, kad neturi. Toliau matoma, kad, atvykus į policijos komisariato kiemą, išlipama iš tarnybinio automobilio ir J. B. liepiama pasiimti piniginę. Matyti, kaip policijos pareigūnas A. Kuosa klausia J. B.: „ iš Palėpės važiavot? “, į ką J. B. atsako:
„ iš kur žinai? “, po ko pareigūnas pasako: „ taigi sakėt pats, tai tiesiog pasitikslinu. O kur čia važiavot, pas ką važiavot ar taip tiesiog važinėjot? “, į tai J. B. atsako: „ ne, pas savo draugą “. Toliau matoma, kaip pareigūnas klausia: „ aaa, pratęst balių? “, į ką J. B. atsako: „ ne balių, pamiegot “. Matyti, kad į policijos komisariato kiemą atvyksta ir kitas policijos pareigūnų ekipažas, o pareigūnas A. Kuosa atvykusių pareigūnų klausia: „ kas ten dega, nematei įvykio vietos? “. Stebima, kaip atvykęs pareigūnas klausia: „ o kur čia dega? “, į pareigūnas A. Kuosa atsako: „ Ja-nuškose, va sustabdėm mašiną, žiūrim, kad traška net, girdisi “, nurodydamas, kad dega sodų gale. Matyti, kad pareigūnas A. Kuosa paaiškina kolegai, kad J. B. sustabdė, nes pamatė, kad automobilio priekyje nėra numerių, tačiau pamatė, kad yra daugiau problemų. Matyti, kad J. B. sėdi ant laiptų.
Penktas vaizdo įrašas pavadinimu „ 2022_0611_221841_012 “, 98.4 MB dydžio, 00:01:50 val. trukmės. Vaizdo įrašo kairiame apatiniame kampe yra užrašas dvejomis eilėmis pavadinimu
„ VLN_UKM15_5F2050 2022/06/11 22:18:41 “, kuris nurodo „ BODY “ kameros numerį, vaizdo įrašo datą bei laiką. Tai ketvirtojo vaizdo įrašo tęsinys. Matyti, kaip pareigūnas A. Kuosa klausia, ar J. B. iškelta baudžiamoji byla dėl vairavimo esant neblaiviam, dar klausdamas, kodėl šis nedaro išvadų, į ką J. B. atsako, kad „ pasėdėti noriu “, o paklaustas, nurodo, kad yra tekę pasėdėti penkis metus. Matyti, kaip iš komisariato pastato į kiemą išeina pareigūnas L. Jakštas, kuris klausia J. B.: „ tai padegei namą sugyventinės? “, į ką J. B. atsako: „ aš? “, o pareigūnas L.Jakštas sako: „ nu “. Toliau matoma, kaip pareigūnas L. Jakštas sako, kad kalba žmonės, jog jis padegė namą ir išvažiavo, į ką J. B. atsako: „ negali būt “. Toliau stebima, kaip pareigūnas sako: „ neprisipažįsti, ane, gerai einam dabar? “. Matyti, kaip J. B. stojasi nuo laiptų ir įeina į policijos komisariatą. Matoma, kaip pareigūnas L. Jakštas paprašo, kad J. B. padėtų visus daiktus ant palangės, po ko pareigūnai nueina į kabinetą, o J. B. lieka koridoriuje. Stebima, kaip pareigūnas A. Kuosa sako: „ taip ir įtariau “.
Šeštas vaizdo įrašas pavadinimu „ 2022_0611_222127_013 “, 260,0 MB dydžio, 00:04:51 val. trukmės. Vaizdo įrašo kairiame apatiniame kampe yra užrašas dviejomis eilėmis pavadinimu
„ VLN_UKM15_5F2050 2022/06/11 22:21:07 “, kuris nurodo „ BODY “ kameros numerį, vaizdo įrašo datą bei laiką. Stebima, kaip prašoma, kad J. B. nusiimtų laikrodį, ką šis ir padaro, t.y. nusiėmęs laikrodį, numeta jį ant palangės. Matyti, kad pareigūnas apžiūri J. B., paprašo, kad šis iš kelnių išsitrauktų šniūrą, tačiau šis jo neištraukia, po ko pareigūnas pasiūlo šniūrą nukirpti, o J. B. sutinka. Matyti, kad yra nukerpami šortų juosmenyje esantys šniūrai. Stebima, kaip J. B. yra vedamas į sulaikymo kamerą, kuris sako, kad jo tėvas areštinėje „ pasikabino “. Matyti, kad J. B., prieš įeidamas į sulaikymo kamerą, nueina į tualetą, o tada yra uždaromas į laikino sulaikymo patalpą. Stebima, kaip pareigūnas J. B. paaiškina, kad maždaug už 10 minučių antrą kartą ateis patikrinti jo blaivumą, į ką J. B. sako: „ o man pochui, užsipisk “.
Septintas vaizdo įrašas pavadinimu „ 2022_0611_223325_014 “, 133 MB dydžio, 00:02:29 val. trukmės. Vaizdo įrašo kairiame apatiniame kampe yra užrašas dvejomis eilėmis pavadinimu
„ VLN_UKM15_5F2050 2022/06/11 22:33:05 “, kuris nurodo „ BODY “ kameros numerį, vaizdo įrašo datą bei laiką. Matyti, kaip pareigūnai eina į laikino sulaikymo patalpą antrą kartą patikrinti J. B. blaivumą, kuriam paaiškina, jog gali būti, kad dabar jis įpūs lengvą girtumą, nes pirmai pripūtė „ beveik lengvą “, o jeigu įpūs lengvą, tai bus tik administracinė byla, galės ir mašiną pasiimti. Matyti, kad neblaivumas nustatomas tik iš trečio pūtimo, nustačius 1,66 promiles.
Aštuntas vaizdo įrašas pavadinimu „ 2022_0611_224649_015 “, 60,0 MB dydžio, 00:01:07 val. trukmės. Vaizdo įrašo kairiame apatiniame kampe yra užrašas dvejomis eilėmis pavadinimu
„ VLN_UKM15_5F2050 2022/06/11 22:46:55 “, kuris nurodo „ BODY “ kameros numerį, vaizdo įrašo datą bei laiką. Stebima, kaip pareigūnai apžiūri J. B. daiktus, o pareigūnas L. Jakštas vardina: „ cigaretės „ Malboras “, laikrodis, pinigai-540 eurų, raktas, mėlynos spalvos kamštelis “. Toliau matoma, kaip pareigūnas A. Kuosa sako kitam pareigūnui L. Jakštui: „ pažiūrėk nesmirda benzu “, po ko pareigūnas L. Jakštas pauosto ir atsako: „ aha, smirda “, duodamas pauostyti ir kitam pareigūnui A. Kuosui, o šis patvirtina, kad kamštelis smirda benzinu. Matoma, kaip pareigūnas L .Jakštas paklausia kito pareigūno A. Kuosos: „ pas jį kišenėj buvo? “, į ką šis atsako, kad „ taip “ ir nurodo: „ ar pastebėjai jis visą laiką rankoj su žiebtuvėliu stovėjo “. Toliau matoma, kaip pareigūnas L. Jakštas toliau vardina J. B. daiktus, sako: „ piniginė, o piniginėje yra metalinių pinigų-3,92 eurai ir kortelių krūva “.
Devintas vaizdo įrašas pavadinimu „ 2022_0611_230113_016 “, 280 MB dydžio, 00:05:07 val. trukmės. Vaizdo įrašo kairiame apatiniame kampe yra užrašas dvejomis eilėmis pavadinimu
„ VLN_UKM15_5F2050 2022/06/11 23:01:07 “, kuris nurodo „ BODY “ kameros numerį, vaizdo įrašo datą bei laiką. Matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta prie J. B. palikto automobilio
„ Audi A6 “. Lauke jau tamsus paros metas. Stebima, kaip pareigūnai apžiūri J. B. automobilį „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurie kalbasi, jog matyti, kad automobilio priekis yra truputį apgadintas, be numerio. Matyti, kaip pareigūnas A. Kuosa, sako, jog „ greičiausiai automobilio priekiu įvažiuota į krūmus kažkur, nes visas priekis šviežiai nuraižytas, likę lapai, užlenktas veidrodėlis, pažaliavęs, prikritę lapų į salono vidų “. Matyti, kad yra apžiūrimas automobilio salonas, o pareigūnas atrakino vairuotojo pusės dureles, apžiūri priekį, o po to apžiūri ir galines sėdynes, bagažinę. Bagažinė neatsidaro.
Dešimtas vaizdo įrašas pavadinimu „ 2022_0611_230614_017 “, 276 MB dydžio, 00:04:59 val. trukmės. Vaizdo įrašo kairiame apatiniame kampe yra užrašas dvejomis eilėmis pavadinimu
„ "VLN_UKM15_5F2050 2022/06/11 23:06:13 “, kuris nurodo „ BODY “ kameros numerį, vaizdo įrašo datą bei laiką. Tai devintojo vaizdo įrašo tęsinys. Matyti, kad iš automobilio yra paimamas telefonas. Stebima, kad pareigūnai neranda kaip atsidaro automobilio daiktadėžė. Įvykio vietoje iškviečiamas tralas.
Vienuoliktas vaizdo įrašas pavadinimu „ 2022_0611_2311134_018 “, 29,7 MB dydžio, 00:00:32 val. trukmės. Vaizdo įrašo kairiame apatiniame kampe yra užrašas dvejomis eilėmis pavadinimu „ VLN_UKM15_5F2050 2022/06/11 23:11:13 “, kuris nurodo „ BODY “ kameros numerį, vaizdo įrašo datą bei laiką. Tai dešimtojo vaizdo įrašo tęsinys. Stebima, kaip pareigūnai automobilį „ Audi A6 “ labiau patraukia į šalikelę, kad šis netrukdytų eismui.
Dvyliktas vaizdo įrašas pavadinimu „ 2022_0612_004851_019 “, 90,5 MB dydžio, 00:01:41 val. trukmės. Vaizdo įrašo kairiame apatiniame kampe yra užrašas dvejomis eilėmis pavadinimu
„ VLN_UKM15_5F2050 2022/06/12 00:48:22 “, kuris nurodo „ BODY “ kameros numerį, vaizdo įrašo datą bei laiką. Matyti, kad yra filmuojamos policijos komisariato patalpos. Toliau stebima, kaip pareigūnas L. Jakštas eina į sulaikymo patalpą paklausti J. B., ar jis pasirašinės dokumentus. Matoma, kaip atėjęs pareigūnas L. Jakštas klausia J. B., ar šis pasirašys dokumentuose, į ką J. B. atsako, kad jis ką tik nusilaužė pirštą. Matyti, kaip J. B. kaire ranka paima sau už dešinės rankos smiliaus piršto ir jį jėga suka, o tada rėkia(b.l. 160-165, t. 2).
Iš teisme paskelbto byloje esančio 2022m. birželio 10d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad, kad, 2023m. birželio 11d. įvykio vietoje alkotesteriu „ Drager Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0435(patikros sertifikatas Nr. 1710843) du kartus atlikus kaltinamojo J. B., kaip automobilį vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 22¹⁰ val., pastarajam buvo nustatytas 1,61 promilių girtumas, o antro pūtimo, atlikto 22³⁵ val., metu,-1,66 promilių girtumas(b.l. 121-122, t. 2). Minėti duomenys buvo užfiksuoti prie bylos medžiagos esančiose neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų fotonuotraukose(b.l. 124-125, t. 2).
Iš teisme paskelbto byloje esančio alkotesterio „ Drager Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0435, patikros sertifikato matyti, kad kad alkostesterio patikra buvo atlikta 2022m. gegužės 23d., kuris yra tinkamas naudoti, o sertifikatas galioja iki 2023m. lapkričio 23d.(b.l. 123, t. 2).
Iš teisme paskelbtos byloje esančios VĮ „ Regitra “ informacinio pobūdžio pažymos apie transporto priemonės priklausomybę matyti, kad automobilis „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas juridinio asmens-UAB „ Lietuviškas ąžuolas “ vardu, kurio vadovas ir vienintelis akcininkas yra kaltinamasis J. B.(b.l. 74, 128-131, t. 2, b.l. 162-170, t. 3).
Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019m. sausio 11d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019m. balandžio 01d., BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamasis J. B. kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2023m. kovo 01d., o pagal BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajam J. B. dviejų neblaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio(b.l. 121-125, t. 2), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo J. B. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., požymius, t.y. transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, kaltinime patikslinant kai kurias faktines įvykio aplinkybes.
Spręsdamas kaltinamojo J. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.
Kaltinamasis J. B. padarė dvi veikas, iš kurių nusikaltimas, numatytas BK 281¹ str. 1d., baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d.), o veika, numatyta BK 187 str. 2d.-prie apysunkių nusikaltimų(BK 11 str. 4d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo J. B. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs septynis kartus, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusius paskutinius teistumus už anksčiau padarytas veikas, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, eilinį kartą nusikalstamas, t.y. ne tik sunaikindamas svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu(padegant), bet ir neblaivus sėsdamas už vairo, nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, jau 2022m. balandžio 23d. neblaivus sėsdamas už automobilio vairo, už ką jam buvusios paskirtos galutinės subendrintos arešto bausmės pagal 2022m. birželio 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-921-627/2023 buvo atidėtas, toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, šioje baudžiamojoje byloje vėl būdamas kaltinamas tiek naujos veikos nuosavybei, tiek ir analogiško nusikaltimo teisingumui ir transporto eismo saugumui padarymu(b.l. 136-153, t. 3). Kaltinamasis J. B. abi jam inkriminuojamas veikas padarė, dar neišnykus ir nesant panaikintam teistumui už ankstesnes veikas, t.y. būdamas recidyvistu, o vieną iš jam inkriminuojamų naujų veikų, numatytų BK 187 str. 2d.,-dar ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina kaltinamojo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis J. B. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, paskirtinos galutinės bausmės klausimą palikdamas spręsti teismo nuožiūra, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.
Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).
Kadangi kaltinamajam J. B. abi inkriminuojamos veikos yra tyčinės, o pats kaltinamasis jau nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajam, kaip piktybiškai įstatymų nesilaikančiam ir toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už abi padarytas veikas yra paskirtinos tik sankcijose numatytos griežčiausios bausmių rūšys-terminuotas laisvės atėmimas, paskirtąsias bausmes, esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, subendrinus, taikant dalinio sudėjimo principipą(BK 63 str. 1 ir 4d.d.), nes kitos rūšies bausmių kaltinamojo J. B. nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka. Kaltinamajam J. B. paskirtina galutinė subendrinta bausmė yra mažintina 1/3 dalimi BK 64¹ str. pagrindu. Prie šiuo nuosprendžiu paskirtinos galutinės subenrintos laisvės atėmimo bausmės dalinio sudėjimo būdu pridėti paskirtos arešto bausmės dalį pagal ankstesnįjį teismo baudžiamąjį sprendimą, t.y. 2022m. birželio 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-921-627/2023, bendrintinos arešto bausmės atžvilgiu taikant BK 65 str. 2d. numatytas bausmių keitimo taisykles(BK 63 str. 1, 4 ir 9d.d., 65 str. 1d. 1p. papunktis „ a “).
Nežiūrint į tai, teismas, kartu, atsižvelgdamas ne tik į visų aukčiau paminėtų aplinkybių visumą, bet ir į įvykio dieną buvusią kaltinamojo J. B. emocinę/psichologinę būklę ir priežastis, sąlygojusias jo nusikalstamą elgesį, kaltinamojo, kaip šiuo metu dirbančio asmens, regreso tvarka geranoriškai mokančiam draudimo bendrovei pinigines sumas nukentėjusiajai sumokėtai draudimo išmokai kompensuoti, asmenybę charakterizuojančią medžiagą ir jo psichinę sveikatos būklę(b.l. 157-158, 172-173, t. 4, b.l. 27-38, t. 5) bei įvertindamas tai, kad teistiems ir turinteims teistumą asmenims, padariusiems naujas nesunkias ar apysunkias veikas, įstatymas nenumato BK 75 str. taikymo apribojimų, laiko, kad kaltinamasis J. B. visgi dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, teismo vertinimu, kaltinamajam A. B. suteikus dar vieną galimybę pasitaisyti ir padaryti atitinkamas išvadas iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų, pastarajam yra tikslinga dar kartą maksimaliam terminui atidėti paskirtinos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskyrus tiek intensyvią priežiūrą, tiek ir baudžiamajame įstatyme numatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo, kaip nuteistojo, elgesiui(LR 2019m. birželio 27d. įstatymu Nr. XIII-2263 patvirtinta 75 str. redakcija, įsigaliojusi 2020m. liepos 01d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis J. B. 2022m. birželio 11d. kelių transporto priemonę, t.y. lengvąjį automobilį, vairavo, jau esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones, nes pagal ankstesnįjį įsiteisėjusį 2022m. birželio 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-921-627/2023 kaltinamajam J. B., kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1d.(pastaba: neblaivaus kaltinamojo J. B. vairavimo faktas buvo užfiksuotas 2022m. balandžio 23d.), buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė, t.y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones dviejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui(b.l. 147-153, t. 3).
Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis J. B. nusikalstamą veiką padarė neatsakingai, kuris kelių transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal formuojamą teismų praktiką(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016), vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes nagrinėjamoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis J. B. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. pakartotinai vairuodamas kelių transporto priemonę neblaiviame stovyje, kuris jam inkriminuojamos veikos padarymo metu turėjo ir vieną galiojančią nuobaudą, nes metų bėgyje vieną kartą buvo baustas ir administracine tvarka už smulkų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t.y. automobilio vairavimas neprisisegus jame įrengto saugos diržo(b.l. 154-155, t. 3), teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį(vidutinis girtumo laipsnis) ir ir įvertindamas tai, kad kaltinamojo J. B. padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, laiko, kad, kaltinamajam, kaip asmeniui, piktybiškai nenorinčiam paklusti Kelių eismo taisyklių reikalavimams, uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra nustatytinas didesnis nei įstatymo numatytos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis terminas(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliojusiu 2019m. balandžio 01d., patvirtinta 68 str. 2d. redakcija).
BK 67 str. 2 d. 7p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus(Ukmergė) prokuroro 2022m. birželio 21d. nutarimu kaltinamajam J. B. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant nuosavybės teisę į minėtą turtą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo nustatytas nuo 2022m. birželio 21d. iki 2022m. spalio 21d. imtinai, kuris, bylą perdavus į teismą, buvo tęsiamas, paskutinį kartą 2023m. gruodžio 21d. teisėjo nutartimi terminą pratęsus trims mėnesiams iki 2024m. kovo 26d. imtinai, turto saugotoju paliekant Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK administratorių(b.l. 94-97, t. 5). Nušalinus kaltinamąjį J. B. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas lengvasis automobilis buvo priverstinai nuvežtas į UAB „ ARRO “ priklausančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Verslo gt. Nr. 7, Molėtų m.(b.l. 126-127, t. 2).
Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančios VĮ „ Regitra “ informacinio pobūdžio pažymos apie transporto priemonės priklausomybę matyti, kad automobilis „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo kaltinamasis J. B., yra registruotas juridinio asmens-UAB „ Lietuviškas ąžuolas “ asmens vardu(b.l. 128, t. 2). Kadangi kaltinamasis J. B. yra minėtos bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas, kurios veikla šiuo metu laikinai yra nevykdoma, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 74, 129-131, t. 2, b.l. 162-170, t. 3), laikytina, kad kaltinamasis J. B. jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo dieną buvo faktinis jo vairuoto automobilio valdytojas(savininkas).
Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas(BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo J. B. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. lengvasis automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, šis automobilis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuris nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., padarymas yra neįmanomas.
Pažymėtina, kad, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t.y. daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ str. 1d., automobilio konfiskavimas yra sudėtinė šios atsakomybės dalis. Nuo 2019m. balandžio 01d. įsigaliojusiame naujame BK 281¹ straipsnyje, kuriame už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančiam ar vairuoti mokančiam asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas būtų iš esmės apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju-turto konfiskavimo, pobūdžio.
Kadangi automobilis, kurį vairavo neblaivus kaltinamasis J. B., yra kaltinamojo vadovaujamos bendrovės nuosavybė, o kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t.y. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl, atsižvelgiant į įstatymo imperatyvią nuostatą, kad kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais(BK 72 str. 3d.), siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų veikų darymui bei vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus(BK 41, 54 str.str.), kaltinamojo J. B. vairuota transporto priemonė, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, yra privalomai neatlygintinai konfiskuotina, o taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos(BK 72 str. 3d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.
nusprendė:
J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 187 str. 2d., 281¹ str. 1d., ir nuteisti:
-pagal BK 187 str. 2d.-laisvės atėmimu dvejiems metams;
-pagal BK 281¹ str. 1d.-laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
BK 63 str. 1 ir 4d.d. pagrindu, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, subendrintą bausmę paskirti dvejus metus ir tris mėnesius laisvės atėmimo.
BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam J. B. paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir šioje baudžiamojoje byloje laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
BK 63 str. 1, 4 ir 9d.d. pagrindu, pritaikius BK 65 str. 1d. 1p. papunkčio „ a “ nuostatas, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti 2022m. birželio 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės dalį-30(trisdešimt) parų arešto, arešto bausmę pakeitus į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ir galutinę bausmę paskirti vienerius metus šešis mėnesius ir trisdešimt dienų laisvės atėmimo.
LR BK 75 str. 1-2, 4-7d.d.(LR 2019m. birželio 27d. įstatymu Nr. XIII-2263 patvirtinta 75 str. redakcija, įsigaliojusi 2020m. liepos 01d.) pagrindu paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam J. B. paskiriant:
a) 3(trijų) mėnesių intensyvią priežiūrą-nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustačius, kad kaltinamasis A. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 3(tris) mėnesius privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; intensyvios priežiūros metu kaltinamasis J. B. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, registracija Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra, prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją; intensyvios priežiūros metu uždrausti kaltinamajam J. B. naudoti psichiką veikiančias medžiagas, t.y. narkotines ar psichotropines medžiagas ir alkoholį;
b) tęsti darbą pas pil. J. L., užsiimantį individualia veikla, o darbo netekimo atveju, per vieną mėnesį nuo darbo netekimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos;
c) įpareigoti likusios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir alkoholio;
d) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2022m. birželio 11d., 22¹⁰ val., iki 2022m. rugpjūčio 10d., 13²⁰ val., t.y. 60(šešiasdešimt) kardomojo kalinimo(suėmimo) dienų, kada kaltinamasis J. B. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, ir toliau laikomas suimtas jam paskirtos kardomosios priemonės-suėmimo taikymo tvarka šioje baudžiamojoje byloje, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
BK 67 str. 3d. ir 68 str.(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliojusiu 2019m. balandžio 01d., patvirtinta BK 68 str. 2d. redakcija) pagrindu kaltinamajam J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, ketveriems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2022m. rugpjūčio 10d., t.y. nuo Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos 2022m. rugpjūčio 10d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymas priėmimo dienos.
BK 67 str. 3d. ir 72 str. 3d. pagrindu kaltinamajam J. B. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. automobilio „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruoto juridinio asmens-UAB „ Lietuviškas ąžuolas “, kurio faktinis valdytojas yra bendrovės direktorius-kaltinamasis J. B., su 2 vnt. užvedimo spynelės raktelių ir pakabuku, kuris laikinai yra saugomas UAB „ ARRO “ priklausančioje specialioje konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelėje adresu: Verslo gt. Nr. 7, Molėtų m., konfiskavimą.
Baudžiamojoje byloje kaltinamajam J. B. paskirtas kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios S. G. pareikštą patikslintą civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo J. B. 3.668,47 Eur.(tris tūkstančių šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 47 eur/ct.) turtinės žalos ir 2.000,- Eur.(du tūkstančius eurų ir 00 eur/ct.) neturtinės žalos nukentėjusiosios S. G. naudai jai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti ir 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos žalos sumos visiško įvykdymo.
Priteisti iš kaltinamojo J. B. 200,- Eur.(dviejų šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą turėtų išlaidų advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios S. G. atstovė, paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios S. G. naudai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus(Ukmergė) prokuroro 2022m. rugpjūčio 10d. nutarimu kaltinamajam J. B. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pastarajam priklausančius pinigus bendroje 553,54 Eur.(penkių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 54 eur/ct.) sumoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios S. G. pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti, kuris paskutinį kartą buvo pratęstas 2023m. lapkričio 16d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjo nutartimi, areštuotą turtą toliau palikus saugoti Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus buhalterinės apskaitos valdybai, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo nukentėjusiosios S. G. byloje keliamų ieškininių reikalavimų dalyje dienos.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus(Ukmergė) prokuroro 2022m. birželio 21d. nutarimu kaltinamajam J. B. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris paskutinį kartą buvo pratęstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjo 2023m. gruodžio 21d. nutartimi, automobilį laikinam saugojimui toliau palikus saugoti Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK administratoriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Daiktinius įrodymus-dujinį žiebtuvėlį ir plastikinį nuo galimai 5 l talpos plastikinio bakelio taros kamštelį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; daiktinius įrodymus-bordinės spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius su smulkiomis juostelėmis ir mėlynos spalvos medžiaginius šortus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui-kaltinamajam J. B., o daiktinius įrodymus-CD-R kompaktinį diską(laikmeną) su garso-filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais, CD-R kompaktinį diską(laikmeną) su filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais, DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) su garso įrašų failais, DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) su filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais ir USB laikmeną su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašo failu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.