- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-375-777/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00854-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- A. S., M. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovėms A. S. ir M. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas 2019 m. birželio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė solidariai priteisti iš atsakovių 2 216,20 Eur padarytos žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 17 d. iškėlė bankroto bylą ieškovei, jos bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Atveika“ (toliau – administratorė). VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, ieškovės vadovo pareigas nuo 2011 m. birželio 9 d. iki 2019 m. sausio 7 d. ėjo A. S..
2.2. Nutarime dėl laikino direktoriaus paskyrimo nurodyta, kad M. P. paskirta laikinąja direktore nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. „Sodros“: duomenimis, A. S. vaiko priežiūros atostogose buvo nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2018 m. birželio 27 d. ir nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. Šią aplinkybę patvirtina ir prašymas dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo, 2017 m. vasario 3 d. įsakymas dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo. Ieškovės de jure vadovė nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo M. P., nes nėra dokumento, kurio pagrindu M. P. būtų atšaukta iš direktoriaus pareigų. M. P. buvo de jure ieškovės vadovė, kuri teikdavo viešosioms institucijoms reikalingą informaciją apie ieškovę.
2.3. A. S. nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d., kol M. P. buvo l. e. pareigas direktorė, ieškovės įmonėje veikė kaip de facto vadovė, nes vienvaldiškai sudarinėjo sandorius, organizavo kasdienę ieškovės veiklą.
2.4. A. S. perdavė ieškovės dokumentus bankroto administratorei bankroto bylos iškėlimo dieną (2018 m. gruodžio 28 d.) už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 28 d. ataskaitinį laikotarpį sudarė balansą (balansą pasirašė kaip įmonės direktorė) ir pateikė bankroto administratorei. Balanse nurodyta, kad ieškovė neturėjo piniginių lėšų. Bankroto administratorė patikrino ieškovės sandorius, kurie gali būti priešingi ieškovės tikslams. Pagal perduotus dokumentus suvedus kasą, nustatė, kad kasos likutis 2018 m. liepos 31 d. turėjo būti 2 216,20 Eur. Tokia suma sumažėjo ieškovės turtas, duomenų, kad šie pinigai buvo panaudoti ieškovės veiklos tikslais, nėra.
2.5. Abi atsakovės solidariai atsakingos už neperduotą kasos likutį, nes įmonėje veikė kaip de jure ir de facto vadovės, nėra galimybės nustatyti, dėl kurios atsakovės veiksmų nebuvo perduotas kasos likutis ir dėl to buvo padaryta žala įmonei bei jos kreditoriams.
2.6. Dėl atsakovių neteisėtų veiksmų nurodė, kad atsakovėms pareiga atlyginti padarytą žalą ieškovei kyla dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo, Akcinių bendrovių įstatymo pažeidimo. Duomenų, kad A. S. buvo paskirta atskaitingu asmeniu, nėra, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ji įnešdavo bei išimdavo iš įmonės kasos pinigines lėšas bei buvo ieškovės administracijos de facto vadovė, darė išvadą, kad ji turėjo visas galimybes faktiškai atlikti įmonės atskaitingo asmens funkcijas. Nėra duomenų, kad M. P. būtų buvusi paskirta atskaitingu asmeniu, tačiau ji taip pat įnešdavo bei išimdavo kasos pinigines lėšas bei buvo įmonės de jure vadove, todėl turėjo visas galimybes faktiškai atlikti atskaitingo asmens funkcijas. Tarp perduotų dokumentų nėra duomenų, kad atsakovėms nuosavybėn perėjusi pinigų suma būtų pagrįsta dokumentais, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad 2 216,20 Eur suma buvo panaudota įmonės reikmėms ir grąžinta į įmonės kasą, banko sąskaitą.
2.7. Dėl žalos nurodė, kad bankroto administratorė remdamasi perduotais ieškovės dokumentais padarė detalią piniginių lėšų judėjimo kasoje analizę ir nustatė, kad 2 216,20 Eur sumos panaudojimas įmonės reikmėms nebuvo pagrįstas dokumentais. Kuri iš atsakovių minėto kasos likučio neperdavė bankroto administratorei, nėra žinoma, nes abi atsakovės įmonėje veikė kaip vadovės, A. S. – de facto vadovė, M. P. – de jure vadovė. Darė išvadą, kad abi atsakovės padarė žalą įmonei solidariai, nes 2 216,20 Eur suma neperduota bankroto administratorei, negrąžinta ieškovei bei nepanaudota ieškovės reikmėms.
2.8. Dėl priežastinio ryšio ir kaltės nurodė, kad atsakovių neteisėti veiksmai padarė žalą kreditorių finansiniams interesams bei ieškovei. Jeigu atsakovės nebūtų panaudojusios įmonės lėšų, tikėtina, asmeniniams poreikiams tenkinti, būtų buvę galima iš šių piniginių lėšų tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, todėl yra priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė preziumuojama. Ieškovė neprivalo įrodinėti, kad ieškovės vadovės kaltos. Paneigti šią prezumpciją, siekdamos išvengti atsakomybės, remdamosi kaltės nebuvimu, turi atsakovės (ieškovės vadovės).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės valstybei 8,65 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Kasos pajamų ir išlaidų ataskaitoje už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. nurodyta, kad 2018 m. gegužės 4 d. ieškovė patyrė 2 100 Eur išlaidų (Kasos orderio numeris (duomenys neskelbtini) pinigus priėmė / perdavė M. P.). 2018 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 1377 nurodyta, kad 2 100 Eur suma buvo išduota A. S.. Prie minėto kasos išlaidų orderio prisegtas pinigų įmokėjimo į banko sąskaitą kvitas. Pinigų įnešimo į banko sąskaitą data – 2018 m. gegužės 4 d.
4.2. Iš kasos pajamų ir išlaidų ataskaitos už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 birželio 30 d. nustatė, kad 2018 m. birželio 28 d. ieškovės pajamos sudarė 2 100 Eur sumą. Ieškovės atstovė nurodė, kad šių pajamų pagrįstumą įrodo 2018 m. birželio 28 d. atsakovės A. S. išrašytas kasos pajamų orderis, serija ASV Nr. 001355. Prie minėto kasos pajamų orderio prisegtas 2018 m. birželio 28 d. kasos kvitas, inkasuota suma – 2 100 Eur, kasos kvito numeris 0006. Atsakovė A. S. 2018 m. birželio 28 d. išrašė analogišką kasos pajamų orderį tos pačios 2 100 Eur sumos, priedelio grafoje nurodė tą patį kasos kvito numerį 0006. Prie minėto kasos pajamų orderio nei kasos kvito, nei kokio nors kitokio pobūdžio dokumento, kuris pagrįstų realų pinigų gavimą, pridėta nėra. Iš atsakovės A. S. birželio mėnesio banko išrašo matyti, kad minėtą dieną į banko sąskaitą tokia pinigų suma įkelta nebuvo.
4.3. Aplinkybės nurodytos 4.1 ir 4.2 punktuose pagrindžia atsakovės A. S. teismo posėdžio metu pateiktą paaiškinimą, jog ji ruošdamasi visiškai užbaigti ieškovės veiklą, tvarkė įmonės finansinius dokumentus ir pamatė, kad l. e. vadovo pareigas M. P. 2018 m. gegužės 4 d. už įsigytą kelionę iš klientų paėmė 2 100 Eur sumą, tačiau jų neįdėjo į įmonės kasą. Minėti pinigai buvo įkelti į A. S. banko sąskaita. Tai patvirtina 2018 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderis Nr. 1377, prie jo pridėtas pinigų įmokėjimo į banko sąskaitą kvitas, atsakovės A. S. 2018 m. gegužės mėnesio banko sąskaitos išrašo duomenys. Atsakovė A. S. nurodė, kad vedama šių aplinkybių ir siekdama, kad nebūtų skirtumo tarp į banką įneštų ieškovės piniginių lėšų ir įmonės kasos, ji 2018 m. birželio 28 d. į įmonės kasą „įmušo“ 2 100 Eur sumą. Tai patvirtina 2018 m. birželio 28 d. atsakovės A. S. išrašytas kasos pajamų orderis, serija ASV Nr. 001355, prie kurio pridėtas 2018 m. birželio 28 d. kasos kvitas.
4.4. Nagrinėjamu atveju figūruoja ir kitas, analogiškas aptartam kasos pajamų orderiui, kasos pajamų orderis, kurio pagrindu nustatytas 2 100 Eur kasos likučio trūkumas. Vieno kasos pajamų orderio, serija ASV Nr. 001355, pagrindu pinigai į kasą, nors ir pavėluotai, nes realiai pinigų suma iš klientų buvo paimta 2018 m. gegužės 4 d., yra įnešti. Kito tą pačią dieną, t. y. 2018 m. birželio 28 d., išrašyto kasos pajamų orderio, serija ASV Nr. 001357, 2100 Eur sumos pagrindu pinigai į įmonės kasą nebuvo įnešti. Byloje nėra duomenų, kad A. S. realiai iš kliento būtų gavusi 2 100 Eur sumą.
4.5. Palyginęs 2018 m. birželio 28 d. kasos pajamų orderius – serija ASV Nr. 001355 ir serija ASV Nr. 001357, kuriuose nurodyta 2 100 Eur suma, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jie yra identiški. Tačiau tik prie kasos pajamų orderio, serija ASV Nr. 001355, yra pridėtas kasos kvitas Nr. 006. Minėtas kasos kvitas kvito numeris (Nr. 006) abiejuose kasos pajamų orderiuose nurodytas toks pat, nors faktiškai to negali būti. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad naują darbo dieną įjungus kasos aparatą, kasos aparatas kvitus muša chronologiška skaičių seka, ją pradeda nuo skaičiaus „1“, todėl tą pačią dieną išmušti kasos kvitų numeriai kartotis negali. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2018 m. birželio 28 d. kasos pajamų orderis, serija ASV Nr. 001357, A. S. buvo išrašytas per klaidą.
Atsiliepimas
4.6. Atsakovė A. S. nurodė, kad vadovaujasi ta aplinkybe, jog 2018 m. birželio 1 d. M. P. už paslaugos įsigijimą iš kliento paėmė 120 Eur sumą ir šią sumą įdėjo į kasą, tačiau neišrašė kasos pajamų orderio. A. S. 2018 m. birželio 28 d. atgaline data 2018 m. birželio 1 d. išrašė du vienodus kasos pajamų orderius 120 Eur sumos. Antrasis kasos pajamų orderis, prie kurio nėra pridėtas kasos kvitas, yra negaliojantis ir išrašytas per klaidą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šias aplinkybes patvirtina bylos medžiaga. Kasos pajamų ir išlaidų ataskaitoje už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. nurodyta, kad ieškovė 2018 m. birželio 1 d. gavo 240 Eur pajamų. Pajamų dydis nustatytas pagal du kasos orderius, kurių numeriai ataskaitoje nurodyti neteisingai. Tikėtina, kad sudarinėjant analizuojamą kasos ir pajamų ataskaitą, buvo padaryta rašybos klaida, nes iš byloje pateiktų 2018 m. birželio 1 d. kasos pajamų orderių, kuriuose užfiksuota 120 Eur pajamų suma, matyti, kad orderių numeriai yra ASV001354 ir ASV 001356. Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs minėtus kasos pajamų orderius nustatė, kad savo turiniu jie yra vienodi. Esminis skirtumas yra tai, kad prie kasos pajamų orderio Nr. ASV001354 yra pridėtas kasos kvitas, kurio suma ir numeris atitinka duomenis, nurodytus abiejuose kasos pajamų orderiuose. 2018 m. birželio 4 d. kasos išlaidų orderio Nr. 138 pagrindu 120 Eur suma iš kasos buvo išimta siekiant grynuosius pinigus įnešti į banko sąskaitą. Kitų 120 Eur tolimesnis judėjimas (išėmimas iš kasos) nenustatytas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė A. S. 2018 m. birželio 28 d. tvarkydama ieškovės finansinius dokumentus ir nustačiusi neatitikimą, t. y., kad 2018 m. birželio 1 d. iš kliento buvo paimta 120 Eur suma, kuri buvo įdėta į kasą neišrašant kasos pajamų orderio, per klaidą išrašė du kasos pajamų orderius 120 Eur sumos, nors faktiškai turėjo būti išrašomas vienas kasos pajamų orderis.
Žemesnės instancijos teismas
4.7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad reali 2 216,20 Eur žala ieškovei nebuvo padaryta. Nenustatęs padarytos žalos, klausimo dėl atsakovių statuso vadovaujant ieškovei nenagrinėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
6.1. Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2018 m. birželio 28 d. kasos pajamų orderis Nr. 001357 išrašytas per klaidą ir turi būti anuliuotas. Ši pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta. Kyla klausimas, nuo kokio skaitmens kvitų eiliškumas prasideda, nes ieškovės 2018 m. balandžio–liepos mėnesio kasos kvitų skaičiai padriki. A. S. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad visos gautos piniginės lėšos buvo mušamos į kasos aparatą ir tada išimama ir įnešama į įmonės kasą. Kyla klausimas, kur kiti kasos kvitai, jei naują darbo dieną įjungtas kasos aparatas, kasos aparato kvitus muša chronologiška skaičių seka, ją pradedant nuo skaičiaus „1“. Pagal turimus kasos pajamų orderius ir prie jų prisegtus kasos kvitus matyti, kad kiekvieną dieną kasos kvitų numeracija prasidėdavo nuo skirtingo skaitmens, pvz., vieną dieną nuo Nr. 0003, kitą nuo Nr. 0013. Akivaizdu, kad skaičiai neturi sekos ir yra atsitiktiniai, todėl darytina prielaida, kad kasos kvitų numeriai gali dubliuotis. Prie kasos pajamų orderio nėra prisegta jokio kvito, todėl negalima nustatyti, ar kasos pajamų orderyje nurodytas būtent šis kasos kvitas Nr. 0006, galbūt nesiremiant jokiu kasos kvitu tiesiog įrašytas atsitiktinis kasos aparato numeris.
6.2. Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prie 2018 m. birželio 28 d. kasos pajamų orderio Nr. 001357 nėra nei kasos kvito, nei kokio nors kito pobūdžio dokumento, kuris pagrįstų realų pinigų gavimą, todėl laikytina, kad 2 100 Eur pinigų suma negauta. Nurodė, kad ieškovės buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai, ne visi ūkinės veiklos gauti pinigai buvo tinkamai įforminti. Šį argumentą pagrindžia A. S. pateiktas AB „Swedbank“ banko išrašas. A. S. savo asmeninę sąskaitą naudojo įmonės veiklai vykdyti, į šią sąskaitą įnešdavo išimtas pinigines lėšas iš ieškovės kasos bei, kaip matyti iš jos banko išrašo, į asmeninę sąskaitą įmonės klientai atlikdavo pavedimus už tam tikras paslaugas. A. S. asmeninėje sąskaitoje esantys mokėjimai susiję su įmonės veikla, t. y. kelionių organizavimu, tačiau sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu buvo gauti ir išleisti pinigai 2018 metais, nėra. Vien tai, kad prie kasos pajamų orderio nėra pridėtas kasos kvitas, nereiškia, kad ši pinigų suma nebuvo gauta, nes 2018 m. birželio 28 d. kasos pajamų orderių numeriai skirtingi Nr. 001357 ir Nr. 001355, abu kasos pajamų orderiai atitinka reikalaujamus privalomus rekvizitus bei yra pasirašyti A. S.. Galėjo būti taip, kad 2 100 Eur suma tiesiog paimta ir išrašytas kasos pajamų orderis, o pinigų suma į kasos aparatą neįmušta. Šį argumentą pagrindžia atsakovės A. S. veiksmai: 2 100 Eur pinigų sumą į asmeninę sąskaitą A. S. įnešė 2018 m. gegužės 4 d.; grynųjų pinigų įnešimą atliko pati A. S., t. y. A. S. disponavo šia pinigų suma. Neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad būtent 2018 m. gegužės 4 d. gauta 2 100 Eur suma buvo 2018 m. birželio 28 d. įmušta į kasos aparatą. Galbūt 2 100 Eur suma ir buvo gauta 2018 m. birželio 28 d., o kitas kasos pajamų orderis Nr. 001357 buvo išrašytas pateisinti be pagrindo gautą ir į asmeninę sąskaitą įneštą 2 100 Eur sumą. Prielaidų ir situacijos variantų gali būti įvairių, todėl turi būti vadovaujamasi rašytiniais įrodymais, esančiais byloje, o ne atsakovės A. S. žodiniais paaiškinimais.
Atsiliepimas
6.3. Atsakovė A. S. nurodė ir tai, kad tvarkydama kasą per klaidą išrašė du identiškus kasos pajamų orderius Nr. 001354 ir Nr. 001356, kurių suma 120 Eur, ir vienas iš jų turi būti anuliuotas. Tačiau šie kasos pajamų orderiai nėra identiški, skiriasi jų numeriai Nr. 001356 ir Nr. 001354. Atsakovė kasos netvarkė, nes jeigu ji tai būtų dariusi, ji būtų pastebėjusi, kad pagal kasos pajamų orderius kasoje yra likutis. Bankroto administratorė perėmus ieškovės dokumentus pastebėjo, kad įmonės kasa iki galo nėra suvesta, ir įpareigojo bankroto administratorės vyr. finansininkę suvesti kasos likutį. Vyr. finansininkė suskaičiavo mėnesio įplaukas ir išlaidas kiekvienam mėnesiui, atskirai išrašė buhalterines pažymas, suvedė kasos pajamų ir išlaidų orderius ir 2019 m. gegužės 21 d. buhalterinėje pažymoje nustatė 2 216,20 Eur likutį. Kasos pajamų ir išlaidų ataskaitoje už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. (ši ataskaita suvesta ieškovės darbuotojo dar prieš perduodant dokumentus bankroto administratorei) nurodyta, kad ieškovė 2018 m. birželio 1 d. gavo 240 Eur pajamų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad tai buvo rašybos klaida. 240 Eur suma buvo įtraukta į apskaitą, kaip gauta ne tik kasos pajamų orderių pagrindu, bet ir kasos pajamų ir išlaidų ataskaitoje už laikotarpį nuo 208 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d., todėl yra pagrindas manyti, kad 240 Eur suma buvo realiai gauta.
7. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės atstovė atsakovė A. S. dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apeliantės ieškinys dėl žalos atlyginimo.
11. Pažymėtina, kad, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
12. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis reglamentuoja, kad įrodinėti privalo, tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia), pažymi, kad šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, kad ieškovės kasos pinigų likutis 2018 m. liepos 31 d. buvo 2 216,20 Eur ir atsakovės šį pinigų likutį panaudojo asmeninių poreikių tenkinimui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių.
13. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
14. Ieškovės bankroto administratorė pagal perduotus dokumentus suvedusi kasą, nustatė, kad kasos likutis 2018 m. liepos 31 d. turėjo būti 2 216,20 Eur. Atsakovės su tuo nesutiko. M. P. nurodė, kad kasos likutis buvo 30 Eur, kiekvieną kartą išėmus gautas įplaukas buvo paliekamas tas pats 30 Eur likutis. Iš kur atsirado ieškinyje nurodytas likutis, nežino. Faktiškai ieškovės įmonėje nebedirba nuo 2018 m. birželio 1 d. A. S. nurodė, kad ieškinyje nurodytas likutis susidarė dėl to, kad buvo išrašyta po du vienodus kasos pajamų orderius 120 Eur ir 2 100 Eur sumoms. Tie kasos pajamų orderiai, kurie yra be kasos kvito, turėjo būti laikomi sugadintais arba sunaikinti, nes jie buvo išrašyti per klaidą. Kodėl jų nesunaikino ir pateikė juos buhalterijai, neatsimena. Ieškovės buhalteriją tvarkė įmonė UAB „Added Value“, jai ieškovė buvo skolinga 700 Eur, todėl buhalterės į ieškovės teikiamus dokumentus nekreipė ypatingo dėmesio ir klaidų, neatitikimų nepastebėjo. Patikino, kad ieškinyje nurodytos sumos nepasisavino.
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje suriktų įrodymų, konstatavo, kad 2018 m. birželio 28 d. kasos pajamų orderis, serija ASV Nr. 001357, kuriame nurodyta 2 100 Eur, suma A. S. buvo išrašytas per klaidą. Byloje nėra duomenų, kad A. S. realiai iš kliento būtų gavusi 2 100 Eur sumą. Apeliantė su tuo nesutiko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Apeliantės argumentai, kad ieškovės buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai, ne visi ūkinės veiklos gauti pinigai buvo tinkamai įforminti, A. S. savo asmeninę sąskaitą naudojo įmonės veiklai vykdyti, į šią sąskaitą įnešdavo išimtas pinigines lėšas iš ieškovės kasos bei, kaip matyti iš jos banko išrašo, į asmeninę sąskaitą įmonės klientai atlikdavo pavedimus už tam tikras paslaugas, A. S. asmeninėje sąskaitoje esantys mokėjimai susiję su įmonės veikla, t. y. kelionių organizavimu, tačiau sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu buvo gauti ir išleisti pinigai, 2018 metais nėra, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad A. S. pagal 2018 m. birželio 28 d. kasos pajamų orderį, serija ASV Nr. 001357, negavo 2 100 Eur sumos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog prie 2018 m. birželio 28 d. kasos pajamų orderio, serija ASV Nr. 001357, nėra pridėtas kasos kvitas, leidžia teigti, kad 2 100 Eur suma pagal šį kasos pajamų orderį gauta nebuvo. 2018 m. birželio 28 d. kasos pajamų orderis, serija ASV Nr. 001357, nebuvo įtrauktas ir į ieškovės 2018 m. birželio kasos pajamų ir išlaidų ataskaitą, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis kasos pajamų orderis A. S. buvo išrašytas per klaidą. Vien tai, kad 2018 m. birželio 28 d. kasos pajamų orderis, serija ASV Nr. 001357, atitinka reikalaujamus privalomus rekvizitus, yra pasirašytas A. S., neanuliuotas (perduotas ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, vėliau ir ieškovės bankroto administratorei), nėra pakankamas pagrindas daryti priešingą išvadą, jog pagal 2018 m. birželio 28 d. kasos pajamų orderį, serija ASV Nr. 001357, 2100 Eur pinigų suma buvo gauta (CPK 178, 185 straipsniai).
16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė A. S. 2018 m. birželio 28 d. tvarkydama ieškovės finansinius dokumentus ir nustačiusi neatitikimą, t. y., kad 2018 m. birželio 1 d. iš kliento buvo paimta 120 Eur suma, kuri buvo įdėta į kasą neišrašant kasos pajamų orderio, per klaidą išrašė du kasos pajamų orderius 120 Eur sumos, nors faktiškai turėjo būti išrašomas vienas kasos pajamų orderis. Apeliantė su tuo nesutiko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Visų pirma iš ieškovės kasos pajamų ir išlaidų ataskaitos už 2018 m. birželį nustatyta, kad du kartus kartojasi įrašas „2018-06-01 (data) ASV 001355 (kasos orderio Nr.) M. P. (iš ko gauta arba kam išduota) 274 (korespondentinės sąskaitos Nr.) 120,00 (pajamos) 0,00 (išlaidos) -1725 (Likutis)“. Esant nurodytai aplinkybei yra pagrindas teigti, kad 120 Eur suma iš pasikartojančios eilutės nepagrįstai įtraukta į ieškovės kasos pajamų ir išlaidų 2018 m. birželio mėn. ataskaitą . Antra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad aplinkybė, jog prie 2018 m. birželio 1 d. kasos pajamų orderio, serija ASV Nr. 001356, nėra pridėtas kasos kvitas, leidžia teigti, kad 120 Eur suma pagal šį kasos pajamų orderį gauta nebuvo. Juolab, kad kitų duomenų, patvirtinančių, kad pagal 2018 m. birželio 1 d. kasos pajamų orderį, serija ASV Nr. 001356, buvo gauta 120 Eur suma, byloje nėra. Trečia, 2018 m. birželio 1 d. kasos pajamų orderis, serija ASV Nr. 001356, nebuvo įtrauktas ir į ieškovės 2018 m. birželio kasos pajamų ir išlaidų ataskaitą, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis kasos pajamų orderis A. S. buvo išrašytas per klaidą. Vien tai, kad 2018 m. birželio 1 d. kasos pajamų orderis, serija ASV Nr. 001356, atitinka reikalaujamus privalomus rekvizitus, yra pasirašytas A. S., neanuliuotas (perduotas ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, vėliau ir ieškovės bankroto administratorei), nėra pakankamas pagrindas daryti priešingą išvadą, jog pagal 2018 m. birželio 1 d. kasos pajamų orderį, serija ASV Nr. 001356, 120 Eur pinigų suma buvo gauta (CPK 178, 185 straipsniai).
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2 216,20 Eur žala ieškovei nebuvo padaryta (CPK 178, 185 straipsniai).
18. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
19. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu bei teisiniu jų kvalifikavimu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, vertino byloje esančių įrodymų visumą, priimto procesinio sprendimo išvadas pagrindė byloje ištirtais įrodymais. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
20. Duomenų apie ieškovės, atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.