Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-59-280/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-21
Bylos Nr.: e2A-59-280/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Rita Dambrauskaitė
Ieškovas: I. M. B., T. Č.
Atsakovas: A. Č.
Trečiasis asmuo: Valstybės įmonei Registrų centras, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-59-280-2022 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-1388-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1;3.3.1.14.; 3.3.1.20 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. M. B., T. Č. ir atsakovo A. Č. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15-1136/2021 pagal ieškovų I. M. B., T. Č. ieškinį atsakovui A. Č., tretiesiems asmenims Valstybės įmonei Registrų centras, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuostolių atlyginimo, bei atsakovo A. Č. priešieškinį dėl atidalijimo natūra, gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė: 1) atidalinti iš ieškovų bei atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypo su statiniais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atskiras dalis pagal projektuotojo M. P. 2020 m. sausio 31 d. parengtus Gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo/atidalijimo projektinius pasiūlymus (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai); 2) nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 12 d. paruoštą padalijimo/naudojimosi tvarkos planą/projektą; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo 23 957,58 Eur dydžio piniginę kompensaciją, sumokant ją per 3 mėnesius nuo teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti bendrai solidarių ieškovų naudai iš atsakovo 6 276,19 Eur dydžio nuostolių atlyginimą; 5) priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti bendrai solidarių ieškovų naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovas daugiau nei dešimt metų nesirūpina savo turto dalimi bendrojoje dalinėje nuosavybėje, bendrai parduoti nekilnojamąjį turtą bei pasidalinti už jį gautas lėšas proporcingai turimai daliai bendrojoje nuosavybėje taip pat nesutinka. Ieškovai turi vien savo lėšomis išlaikyti bendrą nekilnojamą turtą, todėl reikalinga atidalyti jiems priklausančią nekilnojamojo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal Projektinius pasiūlymus ieškovai siekia po turto atidalijimo suformuoti funkciškai atskirus turtinius vienetus (butus) ir padalyti kitus žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus (ūkinius pastatus, šulinį). Po padalijimo ieškovams bendrąja daline nuosavybės teise tektų 54,49 kvadratiniai metrai bendro ploto II namo aukšte, kuris apimtų ir patalpas pastogėje, laiptinę I aukšte, ieškovų naudojimui būtų priskirtas balkonas; atsakovui asmeninės nuosavybės teise tektų 146,14 kvadratinių metrų bendro ploto, kuris apimtų patalpas rūsyje bei I aukšte. Taip būtų suformuoti du butai su atskirais įėjimais, virtuvėmis, sanitariniais mazgais. Likusius nekilnojamuosius daiktus siūlė dalinti tokia tvarka: 1) pastato-ūkinio pastato, 30,00 kv. m ploto, ½ dalis priklausanti atsakovui, po atidalijimo atitektų ieškovui; 2) pastato-ūkinio pastato, 34,00 kv. m ½ dalis, priklausanti atsakovui, po atidalijimo atitektų ieškovui; 3) šulinio, ½ dalis, priklausanti ieškovui, po atidalijimo atitektų atsakovui. Pagal 2018 m. vasario 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) paruoštą sklypo padalijimo/naudojimosi tvarkos planą/projektą ieškovai bendrai naudotųsi 424 kvadratinių metrų dydžio žemės sklypo dalimi, atsakovas naudotųsi 455 kvadratinių metrų žemės sklypo dalimi, po namu esančia 119 m2 dydžio sklypo dalimi, šalys naudotųsi bendrai. Pagal ieškovų siūlomą atidalijimo būdą atsakovui tektų didesnė, 23 957,58 Eur vertės turto dalis, todėl tokio dydžio suma priteistina iš atsakovo ieškovui. Atsakovas naudojosi visomis pajungtomis komunikacijomis, tačiau už pastarųjų tiekimą mokėjo tik atsakovai. Už vandens ir nuotekų tvarkymą, elektros ir dujų tiekimą, šiukšlių tvarkymą laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. ieškovai yra sumokėję 12 552,38 Eur. Kadangi atsakovas nemokėjo mokesčių, prašė iš atsakovo priteisti nuostolius už gyvenamojo namo išlaikymą atsižvelgiant į atsakovo dalį turto bendrojoje nuosavybėje – 6 276,19 Eur.

3. Priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė: 1) ieškovui ir atsakovui priklausantį ūkinį pastatą, 30,00 kv. m, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ½ ieškovui priklausančio ūkinio pastato dalį priteisti atsakovui; ūkinį pastatą, 34,00 kv. m, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ½ atsakovui priklausančio ūkinio pastato priteisti ieškovui; 2) nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2021 m. liepos 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) matininko R. R. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą; 3) nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką pagal UAB (duomenys neskelbtini) matininkės K. U. parengtą pastato (statinių) dalių paskaičiavimo projektą; 4) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad ieškovas yra jo brolis, ginčo nekilnojamąjį turtą jie paveldėjo lygiomis dalimis po tėvo mirties, ieškovas naudojosi antru namo aukštu, atsakovas – pirmu. Ieškovų siūlomas turto atidalinimas neįmanomas, nes yra tik vienas vamzdynas, visi vamzdynai ir skaitliukas yra namo rūsyje, kuris po atidalinimo būtų pasiekiamas tik vienai iš šalių. Ieškovams turėtų būti priskirta naudotis namo pastogė, atsakovui priskirtina naudotis namo pirmu aukštu, ir nustatytina, kad bendrai šalys naudosis rūsiu. Rūsys nėra skirtas gyventi, jo plotas nėra įtrauktas į naudingąjį namo plotą. Pirmojo aukšto laiptinės patalpa 2010-10-11 kadastro duomenų byloje nepažymėta indeksu ir jos plotas neįskaičiuotas į bendrą pastoto plotą, todėl ji šalims priskirtina naudotis bendrai. Namo veranda bei balkonas taip pat nėra pažymėti indeksu, tačiau pagal nusistovėjusią praktiką, atsakovas naudojasi verandos patalpomis, o ieškovai – balkonu. Tokiu būdu ieškovai naudosis namo 86,73 kv.m, o atsakovas - 113,90 kv. m. Su broliu atsakovas jau yra atsiskaitęs prieš 10 metų už jam naudotis tenkančią didesnę gyvenamojo namo dalį, todėl kompensacija ieškovui nepriteistina. Pagal ieškovų projektą, atsakovas negalėtų patekti į žemės sklypą pro vartus, kieme laikyti transporto priemonės, naudotis vienu iš dviejų ūkinių pastatų. Atsakovo pateiktas matininko R. R. projektu parengtas pagal 1993 m. rengtą projektą. Ieškovai naudojasi būtent ta žemės sklypo dalimi, kurią anksčiau naudojosi buvęs savininkas E. Č., atsakovas naudojasi ta sklypo dalimi, kuria seniau naudojosi jo tėvas. Pagal atsakovo pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarką, šalys bendrai naudojasi 54 kv.m trinkelėmis išklotu įvažiavimu į kiemą, dviem 8 kv.m ir 12 kv.m trinkelėmis išklotais takeliais prieiti prie namo, žemės sklypo dalimi po namu (118 kv.m) bei 1 m apėjimu apie namą (iš viso 50 kv.m). Neprašo atidalinti priklausinio – šulinio, jį galima naudoti pagal poreikį kartu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 6 d. sprendimu ieškovų ieškinys tenkintas iš dalies, priešieškinis atmestas. Teismas priteisė iš atsakovo 313,81 Eur nuostolių, 1 972,99 Eur bylinėjimosi išlaidų solidarių ieškovų naudai. Taip pat priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų 3 473,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Teismas sumažino byloje taikytų laikinųjų pasaugos priemonių – atsakovo turto arešto – mastą iki 313,81 Eur, grąžino ieškovui žyminio mokesčio permoką, ieškovei – sumą už kuratoriaus paslaugas.

6. Teismas nustatė, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso taip: I. M. B. priklauso 1/50 dalis 0,0998 ha ploto žemės sklypo, ir 1/50 dalis gyvenamojo namo pagal 2011 m. kovo 21 d. dovanojimo sutartį Nr. 1733; T. Č. – 12/25 dalių 0,0998 ha ploto žemės sklypo, 12/25 dalių gyvenamojo namo, po ½ dalis 2 ūkinių pastatų, 30,00 kv. m, 34,00 kv. m, ½ dalis šulinio pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 7709; A. Č. - ½ dalis 0,0998 ha ploto žemės sklypo, ½ gyvenamojo namo, po ½ dalis ūkinių pastatų, ½ dalis šulinio, pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 7709. Ieškovai naudojasi namo antruoju aukštu, atsakovas – namo rūsiu ir pirmuoju aukštu.

7. Teismas vertino projektuotojo M. P. 2020 m. sausio 31 d. parengtus Projektinius pasiūlymus. Nustatė, kad jų aiškinamajame rašte nurodyta, jog pagal namo padalijimo projektą, ieškovams tektų 54,49 kv. m ploto namo dalis su išvardintomis patalpomis, atsakovui tektų 146,14 kv. m ploto namo dalis, su išvardintomis patalpomis. Taip pat rašte nurodyta, jog neatliekant statybos darbų, suformavus du atskirus butus, kiekvienam iš jų, gavus atitinkamas prisijungimo sąlygas iš inžinerinius tinklus eksploatuojančių subjektų, turės būti įrengta atskira apskaita. Teismas sprendė, jog pasiūlymai apima tik namo patalpų atidalijimą neatliekant statybos darbų, tačiau visiškai nedetalizuoja atskirų inžinerinių sistemų įrengimo kiekvienam naujai suformuotam butui vietas.

8. Nustatė, kad ieškovai jų naudojamoje gyvenamojo namo dalyje (antrame aukšte) yra įsivedę atskirą dujotiekio sistemą. Teismas pripažino, jog įmanoma ieškovams įsirengti atskirą elektros energijos apskaitos skaitiklį neperžengiant ieškovams priklausysiančios gyvenamojo namo dalies ribų. Nors ieškovai pateikė schemą, kurioje nurodė galimą naujo šalto vandens tiekimo įvado įvedimo vietą, įrengiant atšaką per ieškovų ir atsakovo naudosiančias žemės sklypo dalis jau nuo įvesto įvado, pripažino, jog nepašalintos abejonės, ar toks naujo įvado įrengimas neturės įtakos nepertraukiamam vandens tiekimui tiek į atsakovui priklausysiančią namo dalį, tiek į ieškovų. Nors dėl atskiros nuotekų sistemos įrengimo ieškovai teigė, kad bendromis, kartu su atsakovu, lėšomis pakeitus naujais nuotekų surinkimo sistemos vamzdžiais, šios sistemos priežiūros ir aptarnavimo klausimai būtų išspręsti, teismas vertino, jog atsakovas apskritai nesutinka su Projektiniais pasiūlymais. Todėl esant atsakovo nesutikimui prisidėti savomis lėšomis ir pakeisti nuotekų surinkimo sistemos vamzdynus, galima tokia situacija, kad seni vamzdynai apskirtai nebus pakeisti ir, atsitikus avarijai, dėl jos padarinių šalinimo kils grėsmė naujiems ginčams. Pripažino, kad Projektiniai pasiūlymai neišsprendžia visų namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimų.

9. Nustatė, kad taip pat egzistuoja tikimybė nesutarti ir dėl namo atidalijimo, keičiant jo paskirtį, projekto sprendinių. Esant tikimybei, kad privalomas pastato paskirties keitimo projektas neatitiks Projektinių pasiūlymų ar atsakovas nesutiks su pastato paskirties keitimo projektu, pripažino, jog toks atidalijimas ateityje lemtų ginčus tarp bendraturčių.

10. Kadangi namas pagal Projektinius pasiūlymus negali būti atidalytas, pripažino, jog ir ūkinių pastatų bei šulinio atidalijimas ieškovų nurodytu būdu negalimas, kadangi minėti statiniai priklauso gyvenamajam namui, ypač šulinys (kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše) ir jų likimas priklauso nuo gyvenamojo namo (CK 4.14 straipsnis). Be to, ieškovai tik abstrakčiai nurodė galimybes, kaip atsakovui kompensuos jam netekus ūkinio pastato.

11. Nustatė, kad ieškovai prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2018 m. vasario 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) paruoštą naudojimosi sklypu tvarkos planą, papildytą įvažiavimu į sklypo dalį. Vertino, kad įvažiavimo įrengimas, galimas, realiai įvykdomas. Tačiau pažymėjo, jog ieškovai teikia naudojimosi žemės sklypu tvarką neišsprendę, kaip šalys galės prižiūrėti, tvarkyti gyvenamąjį namą jo išorėje, kai ieškovai siūlo namą atidalyti aukštais. Sprendė, jog nepaliekant žemės sklypo dalies, skirtos aptarnauti namą, ieškovų pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka nepašalins ateityje galinčių kilti ginčų, nesutarimų susijusių su gyvenamojo namo priežiūra, remontu.

12. Nurodė, kad dėl Projektinių pasiūlymų ydingumo/netinkamumo, siekiant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos už atsakovui teksiančią didesnę turto dalį nei jam priklauso nuosavybės teise, klausimo nagrinėjimas netenka savo prasmės. Tačiau teismas pasisakė dėl kompensacijos atidalijant gyvenamąjį namą skaičiavimo būdo bei atsakovo teiginių, esą su ieškovu buvo atsiskaityta parduodant atsakovui ir ieškovui paveldėtą jų tėvo turto dalį. Pažymėjo, kad ieškovas namo vertę skaičiuoja imdamas sumą sklypo ir gyvenamojo namo verčių ir dalindamas iš namo bendro ploto, tačiau byloje nereiškiamas prašymas atidalyti ir žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir prie atidalijamo namo vertės nėra pagrindo pridėti žemės sklypo vertę. Sprendė, jog toks skaičiavimas ydingas, kaip ir namo rūsio, kuriame nutiesti šalto vandens ir nuotekų surinkimo sistemos vamzdžiai, įrengtas dujinis katilas, vertės suvienodinimas su gyvenamųjų patalpų verte. Pripažino, jog byloje neįrodyta atsakovui kompensavus ieškovui už jo naudojamą mažesnę nei nuosavybės teise priklausančią namo dalį.

Šalies argumentai

13. Ieškovams prašant atlyginti 6 276,19 Eur nuostolius, kurie susidarė atsakovui nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. neprisidėjus prie gyvenamojo namo išlaikymo nustatė, kad ieškovai šiuo laikotarpiu mokėjo mokesčius už elektros energijos, dujų, šalto vandens tiekimo bei komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas. Vertino, kad ieškovų reikalavimui priteisti iš atsakovo sumas, sumokėtas komunalinių paslaugų tiekėjams taikytinas bendrasis dešimties metų terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), ieškovams turėjo būti žinomos jų pažeistos teisės nuo to mėnesio pabaigos, per kurį turėjo būti sumokėti komunaliniai mokesčiai už praėjusį mėnesį (nuo 2007 m. spalio 31 d.; CPK 1.127 straipsnio 1 dalis), todėl prašoma priteisti suma už sumokėtas komunalines paslaugas sudaro 5 517,77 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas nustatė, kad ieškovai naudojamą gyvenamojo namo dalį šildė dujinio katilo pagalba, o atsakovas tvirtino, jog savo naudojamą gyvenamojo namo dalį šildė kieto kuro (malkiniu) katilu ir senu dujiniu katilu nesinaudojo dėl jo netinkamumo naudoti. Tai, kad atsakovas savo naudojamos gyvenamojo namo dalies nešildė šaltuoju metų laiku patvirtina ir ieškovų 2021 m. kovo 9 d. pareiškimas dėl atsakovo 2021 m. vasario 22 d. pranešimo ir taikaus ginčo išsprendimo, kurio 5 punkte ieškovai aiškiai nurodė, kad atsakovas nesirūpino namo dalimi, kuria naudojosi, patalpų nešildė. Pripažino, jog ieškovų nurodyta išlaidų, patirtų sumokant už gamtinių dujų tiekimą bei pastovią dujų kainos dalį, patirtos ne viso namo išlaikymui. Taip pat teismo įvertintos išlaidos už elektros energijos, šalto vandens tiekimą, nuotekų, komunalinių atliekų tvarkymą, nes šios paslaugos buvo teikiamos namo gyventojų kasdieniams poreikiams tenkinti, tačiau ne gyvenamajam namui išlaikyti.

15. Nustatė, kad ieškovai savo naudojamoje namo dalyje turi įsirengę atskirą dujų tiekimo sistemą pagal 2008 m. vidaus dujotiekio rekonstrukcijos projektą, kurio aiškinamajame rašte nurodyta, jog ant išorinės namo sienos esantį dujų skaitiklį reikia pakeisti kitu ir gyvenamojo namo mansardoje (kuria naudojasi ieškovai), virtuvėje įrengti kontrolinį skaitiklį. 2021 m. gegužės 7 d. vietos apžiūros metu buvo užfiksuoti du dujų apskaitos skaitikliai. Vertino, kad nuo 2007 metų iki 2020 m. šaltuoju metų laiku išlaidos už dujų tiekimą buvo žymiai didesnės nei kitu laiku, o atsakovas savo naudojamos gyvenamojo namo dalies nešildė. Teismas sprendė, kad ieškovai pateikė savo patirtas išlaidas už dujų sunaudojimą šildant jų naudojamą namo dalį, naudojant maisto ruošimui ir pan. Todėl jų reikalavimas priteisti pusę ieškovų sumokėtų išlaidų už dujų tiekimą prieštarauja sąžiningumo principui (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

16. Nustatė, kad name yra tik vienas elektros energijos apskaitos bei šalto vandens apskaitos skaitiklis, esantys atsakovo naudojamoje gyvenamojo namo dalyje. Nors atsakovas nurodė 2020 m. liepos mėnesį sumokėjęs skolą už elektros energijos sunaudojimą už laikotarpį nuo 2019-2020 metus, tačiau sprendė, jog telefoninių žinučių nuotraukos, mokėjimų išrašų kopijos neįrodo šios skolos susidarymo laikotarpio. Nesutiko, kad pateikti ieškovų mokėjimai pagrindė tik jų pačių turėtas išlaidas už jiems tenkančią komunalinių mokesčių dalį, kadangi tarp taikos sutartį sudariusių atsakovo ir AB (duomenys neskelbtini) (nebuvus deklaruotiems 184 m³ šalto vandens) sutartis dėl paslaugų teikimo buvo sudaryta tik 2020 m. spalio 21 d., t. y. gerokai vėliau nei ieškovų nurodyto komunalinių mokesčių skaičiavimo termino data (2020 m. balandžio 29 d.). Todėl argumentai dėl nedeklaruoto šalto vandens kiekio nepagrįsti tuo aspektu, kad nėra jokių duomenų, jog atsakovo nurodytas nedeklaruoto šalto vandens kiekis yra susidaręs iki 2020 m. balandžio 29 d. Kadangi atsakovas nuosekliai teigė, jog name nuolat negyveno, apsistodavo tik kelioms dienoms, o 2019 metais name gyveno kartu su drauge, kol buvo tvarkomas draugės butas, įrodymų dėl atsiskaitymo su ieškovais nepateikė, teismas pripažino, jog ieškovų reikalavimo atlyginti dalį sumokėtų komunalinių mokesčių atmetimas prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Nesant objektyvių galimybių nustatyti, kiek savo reikmėms atsakovas suvartojo elektros energijos, dujų, šalto vandens, pašalino atliekų, teismas, atsižvelgęs į komunalinių mokesčių skaičiavimo laikotarpį, sprendė, kad 6 procentų dydžio (313,81 Eur) nuo 5 517,77 Eur sumos išlaidos komunalinėms paslaugoms apmokėti yra pakankamos ir protingos, todėl priteistinos.

Šalies argumentai

17. Nustatė, kad atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti namo naudojimosi tvarką pagal UAB (duomenys neskelbtini) matininkės K. U. parengtą pastato (statinių) dalių paskaičiavimo projektą. Ieškovai naudotųsi antruoju aukštu, atsakovas – pirmuoju aukštu, ir abi ginčo pusės naudotųsi bendrai rūsio patalpomis. Kadangi šalys faktiškai naudojasi namo pirmuoju ir antruoju aukštais, elektros energijos apskaitos, šalto vandens apskaitos skaitikliai yra ties įėjimu į rūsį ir pačiame rūsyje, šalto vandens ir nuotekų surinkimo sistemų vamzdynai yra rūsyje, pripažino, jog priskirti bendram naudojimui rūsio patalpas bei įėjimą į rūsį yra protinga ir logiška. Tokia naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka užtikrintų tikslių skaitiklių rodmenų deklaravimą, inžinerinių sistemų priežiūra tektų abejoms šalims, o ne vienai iš jų.

Žemesnės instancijos teismas

18. Atsakovui prašant atidalinti natūra ūkinius pastatus ir vieną ūkinį pastatą, 30,00 kv. m ploto, po atidalijimo priskirti atsakovui, kitą – 34,00 kv. m ploto, ieškovui, nes šalys faktiškai naudojasi tais pastatais, teismas atsižvelgė į tai, jog 2021 m. gegužės 7 d. vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kad ūkiniame pastate, 30,00 kv. m ploto, atsakovas laiko valtį, kitame ieškovai laiko sodo, daržo įrankius. Vertino, kad ta aplinkybė, jog tarp šalių susiklostė faktinis ūkinių pastatų naudojimas, negali būti pagrindu atidalinti juos atsakovo nurodytu būdu. Pažymėjo, jog ūkiniai pastatai savo vertingumu nėra lygiaverčiai – ūkinis pastatas, 34,00 kv. m ploto, praktiškai nenaudojamas, jo būklė prasta, kai tuo tarpu, ūkinis pastatas, 30,00 kv. m ploto, tvarkingas, jame šalys laiko ir laikė vertingus daiktus. Vertindamas atsakovo teiginius dėl naudojimosi šuliniu pagal poreikį, t. y. jo neatidalijant ar nenustatant naudojimosi juo tvarkos, pažymėjo, jog šulinys yra antraeilis daiktas, viešajame registre įregistruotas kaip gyvenamojo namo priklausinys. Kadangi atsakovas pateikė Projektą dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio šulinio likimas taip pat turėjo būti apspręstas (CK 4.14 straipsnio 1 dalis).

19. Nustatė, kad atsakovas prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2021 m. liepos 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) matininko R. R. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą (toliau – ir Planas), tvarka panaši į byloje pateiktą 1993 m. V.-P. Č., E. Č. namų valdos žemės sklypo naudojimosi planą. Pagal Planą, ieškovams priskirtinoje žemės sklypo dalyje įsiterpia bendro naudojimo takeliai, pietinėje sklypo dalyje bendro naudojimo takelis atskiria ieškovams teksiančio sklypo dalį; šiaurrytinėje sklypo dalyje atsakovui teksianti žemės sklypo dalis apribota bendro naudojimo sklypo dalimi bei ūkinio pastatu, 30,00 kv. m ploto; bendro naudojimo žemės sklypo dalis eina namo perimetru. Sutiko, kad siekis nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal faktinį sklypo naudojimą labiausiai atitiktų faktinių nuosavybės tiesinių santykių stabilumo kriterijų, tačiau šalys nesutaria ir nustačius atsakovo nurodytą naudojimosi sklypu tvarką, ateityje kiltų prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Pripažino, jog Plane sklypo naudojimo tvarka pernelyg suvaržo ir apsunkina sklypo naudojimą bendram naudojimui skirtais takeliais, šalių naudojimui priskirtinų sklypų pavieniam išsidėstymui. Sprendė, kad priešieškinio reikalavimų patenkinimas neleistų šalims tinkamai naudotis turtu be ginčų, liktų neišspręstas antraeilio daikto – šulinio, naudojimosi ar atidalijimo klausimas, neatitiktų socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijams.

20. Teismas nenustatė akivaizdžių atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis aplinkybių. Sprendė esant pagrindui pripažinti šalis nesilaikius bendraturčių kooperavimosi principo.

21. Nustatė, kad ieškovai yra sumokėję 100 Eur žyminį mokestį už pradinį ieškinį, 141 Eur žyminį mokestį už patikslintą ieškinį bei 38 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; 170 Eur UAB (duomenys neskelbtini) už medžiagos teismui parengimą; 2,62 Eur VĮ Registrų centrui už paiešką registro duomenų bazėje bei žemės sklypo ar statinio plano kopiją; 400 Eur M. P. už projektinius pasiūlymus; ieškovė įmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 300 Eur už kuratoriaus paslaugas; 12,47 Eur VĮ Registrų centrui už gautas paslaugas, 100 Eur UAB (duomenys neskelbtini) už konsultavimo paslaugas; 5,28 Eur už pašto paslaugas; 3 625 Eur advokato A. N. paslaugoms apmokėti, viso 4 894,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas gražino ieškovams žyminio mokesčio permoką ir 300 Eur sumą, sumokėtą į teismo depozitinę sąskaitą kuratoriaus paslaugoms apmokėti.

22. Nustatė, kad atsakovas sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį už priešieškinio pateikimą (įskaitant ir patikslintus priešieškinius), 1 150 Eur advokatės A. F. paslaugoms apmokėti, 11 169,40 Eur advokatų kontorai (duomenys neskelbtini) teiktoms paslaugoms apmokėti, viso 12 469,40 Eur. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, advokatų darbo laiko sąnaudas, sprendė, kad atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos yra aiškiai per didelės ir negali būti priteistinos visa apimtimi. Vertino, kad visos atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas gali sudaryti ne daugiau kaip 7 390 Eur sumą, kuri laikytina pakankama ir protingo dydžio.

23. Iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo (6 proc.), iš atsakovo ieškovų naudai priteistas 8,46 Eur žyminis mokestis, tenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – 38 Eur žyminis mokestis už šio prašymo pateikimą, 5,28 Eur pašto išlaidos ir 108,75 Eur atstovavimo išlaidos, viso 160,49 Eur. Atsakovo priešieškinį atmetus visa apimtimi, iš atsakovo priteista 1 812,5 Eur ieškovų patirtų atstovavimo išlaidų. Iš ieškovų lygiomis dalimis priteista atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų 3 473,30 Eur suma, proporcinga netenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

24. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje, kuriuo ieškinį tenkinti pilnai. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

25. Nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo formaliai ir neišsamiai, netinkamai nustatė bylos nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, vertino įrodymus, aiškino materialines teisės normas bei nukrypo nuo teismų praktikos, išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus (neišsprendė reikalavimo dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo). Nebuvo atskleista bylos esmė, didžioji sprendimo motyvų dalis sunkiai suprantami. Teismas, vietoj to, kad išnagrinėtų atsidalinimo aspektus ir surastų šalims priimtiniausią variantą, pasidavė atsakovo iniciatyvai apkrauti bylą nereikalinga medžiaga ir nerealizavo ieškovų teisės atsidalinti turtą.

Žemesnės instancijos teismas

26. Ieškovų siūlomas atidalinimo variantas įgyvendintinas neatliekant statybos darbų yra ekonomiškas, nes nepareikalaus papildomų išlaidų patalpų perplanavimui, pertvarkymui; nepadarys jokios žalos pastato paskirčiai. Teismas turėjo atsakyti, ar Projektiniai pasiūlymai turi apimti inžinierinių tinklų išdėstymą, ar juos reikia detalizuoti. Projektuotojas patvirtino, kad atidalijant pastatus, Projektiniai pasiūlymai turi apimti tik pastatų patalpas, todėl neapima inžinierinių tinklų išdėstymo, balkono, kaip namo stogo konstrukcinės dalies. Jo paaiškinimai, ieškovų pateikta medžiaga patvirtina, jog inžinierinių tinklų klausimas yra techninio pobūdžio.

27. Ieškovų iniciatyva buvo svarstomos galimybės name įrengti inžinierinių tinklų (dujų, elektros energijos, vandentiekio ir nuotekų sistemos) atskirus įvadus ir apskaitos prietaisus. Naujo šalto vandens įvado įrengimo darbus pagal tiekėjo paruoštas sąlygas atliktų kvalifikuoti darbuotojai. Du atskiri vandens įvadai į gyvenamąjį namą yra elementarus ir nesudėtingai įgyvendinamas sprendimas, plačiai naudojamas dvibučiuose namuose.

28. Siūlymas keisti nuotekų surinkimo sistemos vamzdžius buvo teikiamas kaip vienas iš atidalinimo varianto dedamųjų, nes patalpų išdėstymas (vonios ir tualeto kambariai, virtuvės) ir esama nuotekų sistema (nuotekų sistemos stovai sumontuoti pertvarinėse sienose ir perdengimuose tarp aukštų) gyvenamojo namo I ir II aukštuose nepalieka kitų alternatyvų mažiausias kaštais išspręsti nuotekų sistemos klausimus šalims priimtiniausiu būdu. Teismas sprendimu turėjo pareigą įpareigoti šalis bendrai, ar kažkuriam iš jų atskirai, atlikti atitinkamus veiksmus/darbus, jei toks variantas būtų priimtiniausias. Tačiau neišaiškinęs atsakovo nesutikimo priežasčių sprendė, kad vamzdynai gali likti nepakeisti. Teismas paliko neatidalintą gyvenamąjį namą, kas tik dar labiau sukels ginčus tarp bendraturčių. Atsakovas nebuvo į bylą pateikęs jokių savo pasiūlymų. Pažymi, kad Projektinius pasiūlymus ieškovai pateikė vykdydami 2020-01-13 teismo nutartį.

29. Pažymi, kad pirmoje atidalinimo stadijoje iš esmės dar nėra žinoma, kaip teismas nuspręs atidalinti, todėl ir nelogiška būtų bendraturčiui ruošti bei pateikti teismui visus antroje ir/ar trečioje atidalinimo stadijoje reikalingus dokumentus, nes jo siūlomas variantas su pateiktais atidalinimo projektais gali būti atmestas. Nėra šiuo metu reikšminga, ar atidalinimas susijęs su pastato paskirties keitimu ar ne.

Šalies argumentai

30. Apeliantai buvo nurodę, kad pasiūlymas dėl ūkinių pastatų atidalijimo išplaukė atsižvelgus į Projektinius pasiūlymus bei į pastatų išdėstymą žemės sklype ir dėl šių esminių priežasčių: 1) ieškovams po namo atidalijimo natūra tektų ženkliai mažesnė namo dalis, tad siūlomas ūkinių pastatų atidalijimas mažintų jiems priteistinos iš atsakovo piniginės kompensacijos dydį; 2) atlaisvintų ieškovams priskirtiną (pagal ieškovų siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką) žemės sklypo dalį nuo suvaržymų svetima nuosavybe ir bendrojo naudojimo takais, aikštelėmis, kuriais atsakovas naudojasi; 3) išspręstų esamus ir ateityje būsimus ginčus tarp šalių dėl ūkinių pastatų naudojimo ir valdymo, nes ūkiniai pastatai kaip du atskiri turtiniai vienetai fiziškai sudaro vieną pastatą (bendros konstrukcijos – stogas, lauko sienos, vidaus pertvaros ir pan.). Ieškovai mažesniuoju ūkiniu pastatu-garažu naudojasi nuolatos ir nepertraukiamai nuo 2007 m., jame nakčiai laiko vieną iš trijų turimų automobilių, o atsakovo naudojimasis garažu apsiriboja tik tuo, jog prieš 4-6 metus jis be ieškovų žinios įvarė į garažą priekabą su valtimi, savo automobilį laiko ant gatvės, nes garažu ir esama aikštele prie garažo naudojasi ieškovai. Didesniuoju ūkiniu pastatu šalys dėl nesutarimų nesinaudoja visai, jis apleistas. Ieškovai siūlė įtraukti galimybę atsakovui tenkančioje žemės sklypo dalyje pastatyti lengvos konstrukcijos garažą, kaip kompensaciją po atidalinimo netekus ūkinių pastatų dalies, tačiau teismas nebuvo pakankamai aktyvus, jog šias aplinkybes nuodugniai išsiaiškintų. Atidalijant ne tik atsilaisvintų ieškovams priskirtino naudotis žemės sklypo dalis nuo suvaržymų esant svetimai nuosavybei (prašomas atsakovui priteisti garažas) bei bendrojo naudojimo takais ir aikštelėmis, bet ir nekiltų ateityje pykčių ir nesutarimų dėl ūkinių pastatų bei bendro naudojimo takų ir aikštelių šalia tų pastatų priežiūros ir naudojimo.

31. Nurodo, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl galimybės ateityje aptarnauti gyvenamąjį namą iš išorės ir ginčo šalys buvo priėję vieningos nuomonės, jog tinkamiausias būdas būtų aplink namą nustatyti 1m pločio bendrojo naudojimo žemės sklypo dalį, skirtos aptarnauti namą iš išorės. Ieškovai nebedarė atitinkamų korekcijų (duomenys neskelbtini) plane, nes kelis kartus buvo patvirtinę siūlymą ir buvo įsitikinę, jo teismas šį siūlymą įvertins ir pripažins naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymo dalimi. Teismai savo iniciatyva gali koreguoti pateiktus siūlymus ir priimti visoms šalims (bendraturčiams) priimtiniausią variantą.

32. Nesutinka, kad ieškovas gyvenamojo namo vertę neteisingai skaičiuoja imdamas sumą žemės sklypo ir gyvenamojo namo verčių ir dalindamas iš gyvenamojo namo bendro ploto. Pasirinktas skaičiavimo būdas sudėti žemės sklypo vertę ir gyvenamojo namo vertę buvo paremtas UAB (duomenys neskelbtini) konsultacinėje išvadoje esamu skaičiavimu. Teismas, manydamas, jog kompensacijos skaičiavimas nėra tinkamas, privalėjo pateikti skaičiavimą kitu metodu. Nesutinka, jog gyvenamojo namo rūsio vertės suvienodinimas su gyvenamųjų patalpų verte yra ydingas, nes tai reikštų, jog reiktų skaičiuoti ir atskirų pagal paskirtį ar pobūdį patalpų kainas. Dvi skirtingų vertintojų pateiktos konsultacinės išvados netaiko tokio skaičiavimo metodo, nes turto vertinimo metodika nenumato tokio vertinimo būdo. Teismas neįvertino, jog rūsys su langais laikytinas cokoliniu (antžeminiu) aukštu arba pusrūsiu, kuriame galima įrengti gyvenamuosius ir poilsio kambarius. Ieškovai buvo pateikę UAB (duomenys neskelbtini) konsultacinę išvadą, kuria ir rėmėsi nustatydami namo vertę, todėl neprivalėjo teikti dar kitus papildomus įrodymus, ar įrodinėti faktą, jog rūsio patalpose galima gyventi. Abiejuose aukštuose praeina šalto ir karšto vandens vamzdžiai, nuotekų surinkimo vamzdis, rūsyje jie išdėstyti ne taip tvarkingai, tačiau tokios būklės turtą ginčo šalys paveldėjo. Rūsyje esami vamzdžiai, dujinis katilas (ieškovų virtuvėje taip pat įrengtas dujinis katilas) nebūtų kliūtis įrengti gyvenamąsias ar poilsio patalpas. Atidalinimo variantas su inžinierinių tinklų pertvarkymu (atskirų įvadų ir apskaitos prietaisų montavimas) akivaizdžiai atlaisvintų rūsio patalpas nuo dalies vamzdžių.

Žemesnės instancijos teismas

33. Teismas ieškovų prašomą priteisti sumą už sumokėtas komunalines paslaugas, neaišku, kodėl, sumažino iki 5.517,77 Eur. Nesutinka, jog šios išlaidos nebuvo skirtos išlaikyti gyvenamajam namui. Teismas nepilnai išsiaiškino aplinkybes dėl kieto kuro (malkų) katilo naudojimo. Kieto kuro katilas rūsyje jau seniai nebuvo naudojamas. Teismas neišsiaiškino, kur atsakovas kieto kuro katilo kūrenimui laikė malkas, ar jomis rūpindavosi. Atsakovas žiemą savo patalpas šildydavo ir elektriniais šildytuvais, šildymui naudodavo dujinę viryklę; vandenį naudodavo ir namo priežiūrai, ir lauke esančių augalų laistymui, o mokestis už nuotekų tvarkymą skaičiuojamas pagal suvartoto vandens kiekį; mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą priklauso nuo gyventojų (savininkų) skaičiaus. Teismas netinkamai nustatė, jog antrasis skaitliukas ieškovų virtuvėje yra naudojamas dujų apskaitai, nes jis naudojamas kaip kontrolinis. Teismas, priteisdamas iš atsakovo tik 6 proc. dydžio išlaidas komunalinėms paslaugoms apmokėti, neišaiškino, kokiu pagrindu yra nustatytas toks dydis, turėjo nustatyti atsakovo naudojimosi komunalinėmis paslaugomis intensyvumą, įvertinti šalių naudojamų patalpų dydį. Priteista atsakovui sumokėti 6 proc. ne nuo visų apeliantų patirtų išlaidų, o tik nuo pusės. Pagal teismo nustatytą proporciją, atsakovas per metus name praleisdavo tik 10-11 dienų.

34. Teigia, kad nesąžiningi bei sąmoningi atsakovo procesiniai veiksmai buvo nukreipti įgyvendinti vienintelį jo tikslą – apsunkinus bylos nagrinėjimą ir, tiek finansiškai, tiek emociškai nuvarginus ieškovus, pusvelčiui perimti (nupirkti) iš ieškovų jų dalį. Nesutinka, kad nėra nustatyta akivaizdžių atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis aplinkybių, teismas nesiaiškino, kodėl ieškovai turėjo atlikti įvairius procesinius veiksmus. Atsakovas nedėjo pakankamai pastangų suderinti savo valią dėl bendro daikto, jokiais veiksmai neieškojo visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, tad teismas turėjo pagrindą pripažinti atsakovą nesilaikius bendraturčių kooperavimosi principo.

35. Skaičiuodamas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas neįtraukė bylinėjimosi išlaidų už advokato S.B. teisines paslaugas. Teismas privalėjo nustatyti, kad ne didesnė nei 5000 Eur suma atsakovo advokatų teisinei pagalbai apmokėti būtų laikytina pakankama ir protingo dydžio. Nesutinka su teismo vertinimu šalių patirtas atstovavimo išlaidas vertinti po lygiai, t. y. po pusę patirtų išlaidų priskiria ieškiniui / priešieškiniui ir atsiliepimui į ieškinį / priešieškinį. Atsakovo atstovai buvo pateikę išsamią 44 eilučių teisinių paslaugų suvestinę. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, atsižvelgiant į atsakovo nesąžiningus veiksmus sąmoningai vilkinti ir apsunkinti bylos nagrinėjimą, prasilenkia su protingumo ir sąžiningumo principais.

Šalies argumentai

36. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas priešieškinis, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje, kuriuo priešieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

37. Nurodo, kad sprendimas nenuoseklus ir prieštaringas, nes teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo siūloma naudojimosi namu tvarka yra protinga ir logiška, ji užtikrintų tikslių skaitliukų rodmenų deklaravimą, tačiau, prieštaraudamas pats sau atmetė atsakovo reikalavimą. Teismas motyvacinėje dalyje konstatavo faktinį šalių namo naudojimo atitikimą atsakovo pateikto Projekto sprendiniams, kad atsakovo pasiūlytas namo naudojimosi tvarkos planas išspręstų tarp šalių kilusius ginčus, susijusių su skaitliukų deklaravimu ir komunalinių mokesčių mokėjimu, kas reiškia, jog teismas vertino, jog atsakovo gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos sprendiniai šalina šalių konfliktines situacijas. Tačiau priėmė visiškai priešingą sprendimą.

38. Teismo sprendimo dalis dėl namo naudojimosi tvarkos nustatymo buvo nulemta ne konkrečių įrodymų tyrimo ar vertinimo išvadų, o nepagrįsto visų atsakovo pareikštų reikalavimų vertinimo kaip visumos. Teismas pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą, o nevertindamas kiekvieno atsakovo reikalavimo atskirai bylą išsprendė neteisingai ir netinkamai. Kiekvienas iš atsakovo pareikštų reikalavimų tiek gali būti išspręsti atskirai, nesiejant jų vienas su kitu.

39. Teismas neatskleidė bylos esmės ir neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo, priešieškinį atmetė iš esmės formaliais motyvais. Teismas nenustatė atsakovo Projekto ydingumo. Pakartotinis atsakovo kreipimasis į teismą dėl namo naudojimosi tvarkos nustatymo yra apsunkintas, nes nėra aišku, dėl ko atsisakyta ją nustatyti pagal atsakovo pateikto Projektą. Atsakovo pateikti Projekto sprendiniai dėl namo gyvenamojo ploto naudojimosi atitinka faktinį naudojimąsi. Bendraturčiui savo dalį nuomojant, perduodant panaudai ar pan., teisiškai reikšminga aplinkybė, ar nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Nepaisant teismo išvadų dėl rūsio priskyrimo bendram naudojimui, ieškovų liudijimų dėl faktinio rūsio naudojimo ir poreikio naudotis šia patalpa, teismas nenustatė namo naudojimosi tvarkos pagal projektą.

40. Nurodo, kad nebuvo ginčo dėl ūkinių pastatų techninės būklės, kad ji labai prasta, nepaisant išorinės jų būklės, taip pat dėl ūkinių pastatų vertės, jos teikė įrodymus dėl vertės. Nepagrįsta teismo išvada dėl pastatų vertės, kadangi atsakovo prašomas jam priteisti garažas yra ne tik senesnių statybos metų, tačiau jo rinkos vertė yra mažesnė, nei ūkinio pastato – sandėliuko. Teismo išvados dėl ūkinių pastatų būklės yra prieštaringos, vienu metu nurodoma, kad ūkiniai pastatai savo vertingumu nėra lygiaverčiai – ūkinis pastatas (34 kv. m. ploto) praktiškai nenaudojamas, jo būklė prasta, o ūkinis pastatas (30 kv. m. ploto), tvarkingas, jame šalys laiko ir laikė vertingus daiktus. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimų teismas nurodo, kad abu pastatai šiuo metu yra faktiškai naudojami. Teismas nesirėmė esančiais įrodymais, neatsižvelgė į šalių liudijimus.

Žemesnės instancijos teismas

41. Šulinys nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovui. Patenkinus atsakovo reikalavimą dėl namo naudojimosi tvarkos nustatymo namo savininkai nesikeistų. Gyvenamojo namo ir šulinio savininkai net ir po namo naudojimosi tvarkos nustatymo išlieka tie patys. Šulinys turėtų būti naudojamas bendrai. Šalys naudojasi šulinio vandeniu, kai dėl techninių kliūčių nėra tiekiamas vanduo į namą. Kadangi ginčo dėl šulinio naudojimosi nėra, atsakovas nereiškė reikalavimų, susijusių su jo naudojimu. Teismo argumentai dėl šulinio likimo nėra susiję ir negali turėti įtakos sprendžiant dėl ūkinio pastatų atidalinimo.

42. Žemės sklypo bendrasavininkai nesutaria dėl bendro turto valdymo ir naudojimo. Gyvenamasis namas stovi sklypo viduryje, ūkiniai pastatai stovi vienas šalia kito sklypo kraštinėje dalyje. Ūkinių pastatų išsidėstymas ir lemia bendrų takelių plane egzistavimą. Žemės sklypo dalis palikta naudotis bendrai tik tokia apimtimi, kurios reikia tam, kad būtų galima tinkamai naudotis ūkiniais pastatais. Žemės sklypo naudojimosi planas, kuriame pažymėti bendri, būtini tinkamai naudotis statiniais, takai nepažeidžia racionalumo, proporcingumo principo.

43. Teismas nepagrįstai sumažino atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą 5079,40 Eur suma. Teismas manydamas, jog konkrečios bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, dėl jų aiškiai turėjo pasisakyti. Nenurodyta, kokias konkrečiai, už kokius procesinius veiksmus atsakovo išlaidos yra mažinamos. Kiekvienas atsakovo priešieškinio tikslinimas yra susijęs naujų priešieškinio reikalavimų pareiškimu, buvo būtina pateikti planą, rengiamą matininkų, pagal kurį būtų nustatoma atitinkama turto naudojimosi tvarka. Argumentai, jog atsakovo priešieškinio tikslinimas nereikalavo detalios analizės ar pagrindimo, nepagrįsti. Ieškovų ieškinių tikslinimas yra susijęs su papildomų reikalavimų pareiškimu, todėl siekiant pateikti pagrįstą atsiliepimą, yra būtina kiekvieno naujai pareikštų reikalavimų analizė, ar naujų reikalavimų įtakos jau anksčiau pareikštiems reikalavimams analizė. Nesuprantamas teiginys, kad nemažą dalį išlaidų sudaro atsakovo atstovų susipažinimas su ieškovų pateiktais procesiniais dokumentais, teismo priimtais procesiniais dokumentais, kurie teismo vertinimu, gali būti vertintini kaip bendros pozicijos suformavimas, įeinantis į parengimą bylos nagrinėjimui. Teismas iš esmės pripažįsta, jog išlaidos, susijusios su atsakovo atstovų susipažinimu su dokumentais, yra teisėtos ir pagrįstos, neužsimena apie šių išlaidų nepagrįstą dydį. Konkretus patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindo įvardinimas nesudaro pagrindo mažinti šių išlaidų dydžio. Pažymi, kad byla truko ilgiau nei 2 metus, šalys ne vieną kartą tikslino ieškinius ir priešieškinius, advokatų laiko sąnaudos buvo didelės, byloje buvo būtinos ir specialios žinios, kviečiamas specialistas, reikėjo gilintis į specifines aplinkybes, susijusias su namo atidalinimo techniniu įgyvendinimu. Išlaidos už rašytinių paaiškinimų parengimą neviršija rekomendacinių dydžio, jie buvo teikiami naujoms aplinkybėms ar naujai pateikiamiems įrodymams pagrįsti.

Atsiliepimas

44. Atsakovas atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pats faktas, jog buvo pareikštas reikalavimas dėl turto atidalinimo nereiškia besąlyginės pareigos teismui tenkinti tokį reikalavimą. Siekiant mišraus atidalinimo, t.y. turto atidalinimo natūra ir kompensacijos išmokėjimo, tokio atidalinimo siekianti šalis turi įrodyti, jog jo siūlomas atidalinimo variantas yra procedūriškai ir techniškai priimtinas, o siūlomas atidalino variantas nepaneigia nei vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią turto dalį, o prašomos priteisti kompensacijos dydis yra teisingas. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių. Ieškovai nederino su atsakovu turto atidalinimo būdo, nesiūlė alternatyvių atidalijimo variantų. Atsakovo poziciją dėl turto atidalinimo būdo išmokant kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį ieškovai prilygino atsakovo nesąžiningam elgesiui. Bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo išmokant jam kompensaciją pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, atidalijimas taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką. Teismas, konstatavęs, jog ieškovų pateikto turto atidalinimo pasiūlymo sprendiniai yra ydingi, pagrįstai sprendė, jog ieškovų reikalavimas atidalinti turtą sukuriant du atskirus nekilnojamojo turto objektus, negali būti tenkintas.

45. Nurodo, kad ginčas kilo dėl turto atidalinimo būdo, ieškovo teisės į atidalinimą įgyvendinimas priklausė nuo jų pateikto turto atidalinimo varianto ir įrodinėjimo pareigos tinkamo įvykdymo. Teismas neturėjo teisės ir pareigos pats „surasti“ visoms šalims priimtiną turto atidalinimo variantą, tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą. Ieškovai nepateikė procedūriškai ir techniškai priimtino atidalinimo varianto, kuriame būtų nurodyta, kaip būtų išspręstas rūsio ir rūsyje esančių bendrų komunikacijų, naudojimas, aptarnavimas. Pagal siūlomą atidalinimo variantą rūsys atitektų atsakovui, tačiau jame esančius inžinerinius tinklus ieškovai siūlo palikti bendram naudojimui. Ieškovai neįrodė, jog prašoma priteisti kompensacija yra teisinga, jog atsakovas turės galimybę ją sumokėti. Kompensacijos suma apskaičiuota neteisingai, nes ieškovai nepagrįstai namo vertę skaičiavo pridėdami žemės sklypo vertę. Nei vieno vertinimo metu namas nebuvo įvertintas jį visą apžiūrint, taigi, nebuvo nustatyta tikroji šio turto rinkos vertė. Ieškovai atsisakė įleisti turto vertinimą į jų naudojamą namo dalį.

46. Atsakovas savo pozicijai dėl ieškovų pateikto atidalinimo varianto ydingumo pagrįsti turėjo teikti atsiliepimą, prašymus, papildomus rašytinius įrodymus. Pagal kasacinio teismo praktiką kiti bendraturčiai gali (neprivalo) įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus. Ieškinys atmestas, nes ieškovai teisę į atidalinimą įgyvendino netinkamai, pasirinkdami atidalinimo būdą – atskirti du atskirus nekilnojamojo turto objektus, neįrodė, jog jų siūlomas atidalinimo variantas yra priimtiniausias ir tinkamiausias.

47. Teismas spręsdamas klausimą dėl ieškovų reikalavimo atidalinti namą vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimais bei sprendimą priėmė remdamasis nustatytais kriterijais. Įrodinėjimo dėl namo atidalinimo apimtys priklausė nuo ieškovų pasirinkto namo atidalinimo būdo. Teismas pagrįstai pasisakė dėl ieškovų pareigos suderinti atidalinimo būdą netinkamo vykdymo. Ieškovai privalėjo įrodyti, jog toks atidalinimas yra procedūriškai ir techniškai įmanomas, kad naujai suformuoti objektai atitiks teisės aktų reikalavimus. Kaip pagrįstai nurodė teismas, formuojant du atskirus gyvenamosios paskirties butus, yra būtina keisti Gyvenamojo namo paskirtį. Tai, ar naujai suformuoti objektai galės būti naudojami pagal tiesioginę paskirtį iš esmės priklauso ir atskirų inžinerinių sistemų būvimas naujai suformuotuose objektuose. Gyvenamojo namo atidalinimo pasiūlymas negali būti laikomas nei projektiniu pasiūlymu, nei schema, apie kurią kalbama STR 1.07.03:2017 118 p., ką patvirtino ir projektuotojas M. P. Pasiūlymas parengtas tik pagal ieškovų pageidavimus, nevertinant šių pasiūlymų įgyvendinimo galimybių, o inžinerinių tinklų (jų atskyrimo galimybė) klausimas šiame projekte iš vis nebuvo svarstomas. Pagal ieškovų siūlomą atidalijimo variantą šalims atitektų skirtingo vertingumo (savo naudingosiomis savybėmis) patalpos, ieškovai netektų galimybės naudotis namo rūsiu ir ten esančiais tinklais, vadinasi, ieškovams atidalintos patalpos negalėtų būti tinkamai naudojamos pagal pagrindinę naudojimo paskirtį. Ieškovai neįrodė, kad egzistuoja techninės galimybės įrengti atskirą vandentiekio sistemą. Šalys ir toliau turėtų namo rūsiu naudotis bendrai dėl ten esančių bendrų nuotekų surinkimo sistemos. Ieškovai siekė namo balkoną, esantį antrame aukšte, palikti bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir teismo sprendimu nustatyti tik šio balkono naudojimosi tvarką, nors balkonu galėtų naudotis tik ieškovai. Mano, kad atidalinant namą, jis turėjo būti priskirtas prie vieno iš atidalintinų objektų. Esant reikalavimams atskiruose nekilnojamojo turto objektuose įrengti atskiras inžinerines sistemas, ieškovai privalėjo Projektiniuose pasiūlymuose pasisakyti ir dėl atskirų inžinerinių tinkų įrengimo galimybių, bei įrodyti, jog atskirų tinklų įrengimas yra techniškai įmanomas.

48. Vertinant šalių liudijimus akivaizdu, jog ūkiniais pastatais faktiškai naudojosi tik ieškovė bei atsakovas. Ieškovė naudojasi ir šalia esančiu kitu ūkiniu pastatu. Ieškovai neneigia fakto, jog atsakovas garažu naudojasi jau ilgą laiką, ir kad jis yra naudojamas pagal tiesioginę paskirtį. Ieškovų reikalavimas dėl ūkinių pastatų atidalinimo susijęs su reikalavimu dėl namo atidalinimo bei ūkinių pastatų išdėstymu sklype. Teismui netenkinus atitinkamų ieškinio reikalavimų, netenka prasmės ir argumentai dėl ūkinių pastatų atidalinimo bei kompensacijos už juos mokėjimo. Ieškovai kompensacijos atsakovui mokėjimą už ieškovui priteistinus ūkinius pastatus siejo su atsakovo kompensacijos ieškovams mokėjimu už tenkančia didesnę namo dalį. Atsakovo tikslas yra išsaugoti savo nuosavybės teise į turtą, bent į vieną ūkinį pastatą, kaip namo priklausinį, skirtą jį aptarnauti.

49. Argumentai, jog teismas pats savo iniciatyva galėjo koreguoti ieškovų pateiktus pasiūlymus, nepagrįsti. Buvo iškeltas klausimas, kaip šalys esant siūlomai ieškovų žemės sklypo naudojimosi tvarkai galėtų prižiūrėti namą. Ieškovai nepateikė pakoreguoto žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano. Ieškovų nuomone, įeiti į kitiems bendrasavininkams priskirtiną žemės sklypo dalį būtų galima tik namą remontuojantiems darbuotojams ir tik atskirai dėl to susitarus, galėtų būti nustatytas servitutas. Mano, kad tokiu atveju turėtų būti nustatyta bendro naudojimo žemės sklypo dalis, kuria naudotis galėtų visi bendrasavininkai. Teismo išvados, jog ieškovų pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka nepašalins ateityje galinčių kilti ginčų, nesutarimų susijusių su gyvenamojo namo priežiūra, remontu, yra teisingos ir pagrįstos.

50. Pažymi, kad ieškovams tenka pareiga ne tik pagrįsti pasirinktą namo atidalinimo būdą, tačiau ir įrodyti, jog prašoma priteisti kompensacija yra teisinga. Kompensacijos dydis turėjo būti nustatomas vertinant išimtinai tik atidalintino turto, t.y. namo, vertę. Ieškovai nepagrįstai apskaičiuodami kompensaciją į kompensacijos sumą įtraukė ir žemės sklypo vertę. Vien turto vertinimo išvada nėra ir negali būti vienintelis įrodymas teisingam kompensacijos dydžiui nustatyti. Teisinga teismo išvada, jog namo pagalbinių patalpų – rūsio, kaina negalėjo būti prilyginama namo gyvenamųjų patalpų kainai. Ieškovai teigdami, jog rūsio patalpų kaina turėtų būti lygi namo gyvenamųjų patalpų kainai, turėjo tai įrodyti.

Atsiliepimas

51. Atsakovas nuosavybės teisę į namą įgijo tik 2007-09-27, todėl teismas nurodė, jog ieškovas negali reikalauti komunalinių išlaidų atlyginimo už tą laikotarpį, kada atsakovas neturėjo nuosavybės teisių į šį turtą. Teisę į komunalinių išlaidų atlyginimą ieškovai turi nuo 2007-10-31. Ieškovai reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pareiškė tik su 2020-05-14 patikslintu ieškiniu. Taikant 10 metų ieškinio senaties terminą, jie turi teisę komunalinių išlaidų atlyginimo reikalauti už 10 metų skaičiuojant nuo 2010-05-14. Byloje buvo svarbu nustatyti gamtinių dujų sunaudojimo aplinkybes, o ne kiek dažnai ir su kuo atsakovas kureno malkinį katilą. Apžiūrint rūsį buvo fiksuota malkinio katilo buvimo vieta. Ieškovų prašomos priteisti išlaidos už dujas suvartojimą, t.y. 6503,29 Eur, negali būti dalinamos po ½, nes atsakovas name buvo labai retai, beveik visą laiką gyveno ir dirbo užsienyje, o dujas naudojo tik maisto gaminimui, kas reiškia, jog pusės šių išlaidų priteisimas iš atsakovo būtų neteisingas ir nesąžiningas, už dujas buvo atsiskaityta grynais pinigais. Pateikti susirašinėjimai su ieškovais yra susiję su atsakovo informavimu apie namo avarinę būklę ir yrančius namo pamatus, juose ieškovų nurodoma, kad dėl namo būklės yra kaltas išimtinai tik atsakovas, nes nešildė patalpų. Nei vandens, nei nuotekų, nei elektros ir kitų komunalinių išlaidų atsakovas negalėjo patirti negyvendamas name. Todėl teisinga išvada, jog šios išlaidos yra susijusios su namo gyventojų kasdieninių poreikių tenkinimu. Ieškovų liudijimai patvirtina, jog šalims buvo įprasta tarpusavyje atsiskaityti grynais pinigais, todėl jų reikalavimą dėl komunalinių išlaidų atlyginimo atmestas pagrįstai. Į išlaidų lentelę buvo įtrauktos visos išlaidos, o ne tik atsakovo komunalinių išlaidų dalis, kvituose yra ieškovės prierašai, kas patvirtina, jog ieškovams visą laiką buvo žinoma, kiek konkrečiai jie patyrė išlaidų ir kokią išlaidų dalį sudarė atsakovo išlaidos.

Šalies argumentai

52. Nesutinka, jog atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti mažinamas. Atsakovas į bylą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame detalizuoti pagrindė visų išlaidų dydį. Visos atsakovui suteiktos teisinės paslaugos neviršija rekomendacinių dydžių.

Atsiliepimas

53. Ieškovai atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimams, argumentai nėra tiesiogiai susiję su konkrečiais teismo sprendimo defektais ir teismo išvadomis. Apeliantas remiasi tik formaliais ir deklaratyviais teiginiais.

54. Nors atsakovas siekia sau prisiskirti garažą, tai nereiškia, jog jis įrodė, kad juo naudojasi vienas. Priešingai, atsakovas vienu garažu visai nesinaudoja, yra ten palikęs priekabą ir valtį, kitu garažu šalys nesinaudoja, jis apleistas. Teismas klaidingai nurodė (nutylėjo) ieškovų argumentus dėl garažo naudojimo.

55. Atsakovas byloje nėra pateikęs savo pozicijos, ar sutiktų pagal ieškovų siūlymą taip atidalinti patalpas, o jei nesutinka, tai kokiu variantu sutiktų atidalinti, nutyli norintis nupirkti ieškovų namo dalį.

Atsiliepimas

56. Atsakovo deklaratyvūs teiginiai, kad pasiūlyme nėra išspręstas bendrų inžinerinių tinklų atskyrimo klausimas, naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų nutiesimas šiuo atveju iš vis nėra galimas, nes jis pakenktų techninei namo būklei, dėl ko kiltų grėsmė dėl namo tolimesnio naudojimo pagal tiesioginę jo paskirtį. Atsakovas nesiekia išspręsti ginčo, priešieškinio pateikimas tai tik atsakovo gynybinė pozicija neatsidalinti namo. Pagal faktinį namo naudojimą rūsys priklauso tik atsakovui, ieškovai neturi galimybės patekti į rūsį, todėl atsakovo siūlomas namo naudojimosi tvarkos projektas, rūsį paliekant naudotis bendrai, nėra tinkamas. Ieškovams įrengiant atskirą įėjimą (atskiriant nuo I a. patalpų) bus papildomų išlaidų. Siūlymas palikti šalims bendrai naudoti bendro naudojimo patalpas nėra teismų praktikoje pripažintas kaip tinkamas variantas. Bendri inžinieriniai tinklai po atidalinimo pagal ieškovų siūlymą nebebus rūsyje, nes būtų naujai pertvarkyti, būtų atskirai įrengta jų apskaita, ir toks atskyrimo būdas galėtų tinkamai užtikrinti duomenų nurašymą, šalys neturėtų bendrų bendrojo naudojimo patalpų ir viena kitai netrukdytų. Sprendime teismas nebuvo konstatavęs fakto, kad rūsio patalpos yra pagalbinio pobūdžio. Iki šiol rūsio patalpos turėjo būti naudojamos bendrai, tačiau daugiau nei 10 m ieškovai nepatenka į rūsį, nes juo naudojasi tik atsakovas. Rūsys po atidalinimo būtų atlaisvintas ir netektų jį priskirti bendram naudojimui.

57. Atsakovas nepagrįstai interpretuoja šalių naudojimosi namu aplinkybes, nurodydamas, jog šalys apsunkintomis galimybėmis juo naudojasi, tačiau to nekonkretizuoja. Atsakovas nepateikė savo pozicijos, kodėl jis nesutinka atsidalinti. Teismas konstatavo siūlomos naudojimosi tvarkos neatitikimą kriterijams. Nesutinka su teiginiu, kad teismas nenustatė jokių atsakovo pateikto Projekto sprendinių netinkamumo ar pačio Projekto ydingumo, todėl turėjo nustatyti namo naudojimosi tvarką. Ieškovai negalėjo rasti sutarimo, kai atsakovas daugiau nei 4 metus sąmoningai trukdo ieškovams įgyvendinti savo teisę būti atidalintiems. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jo siūloma naudojimosi tvarka iš esmės išsprendžia ginčus ir dėl bendro turto valdymo, to nepaaiškina. Teismas ne pilnai sutiko, kad atsakovo siūloma naudojimosi tvarka logiška ir protinga, o tik iš dalies remiantis faktine naudojimosi nusistovėjusia tvarka, tačiau tuo pačiu pabrėžė, kad ji neatitinka LAT nustatytų kriterijų. Ieškovams nėra poreikio naudotis rūsiu, po atidalinimo įvedus atskirus inžinierinių tinklų įvadus, toks poreikis išnyks.

58. Proceso dalyviai buvo supažindinti su ūkinių pastatų būkle, tačiau teismas, atsakovas būklę vertino skirtingai. Ūkiniai pastatai sudaro vieną pastatą su bendromis konstrukcijomis - sienos, stogas. Išvykstamojo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas kitiems proceso dalyviams rodė kritinę lauko sienų ir stogo būklę. Nepaaiškinami atsakovo argumentai dėl ūkinių pastatų vertės ir jos įtakos sprendimui.

59. Nesuprantama, apie kokius šulinio savininkų keitimus yra kalbama, kai šulinys priskirtinas tam bendraturčiui, kurio žemės dalyje jis randasi, taip išvengiant bendro naudojimo takų ir nesutarimų dėl šulinio naudojimo. Atsakovas pateikia netinkamą aiškinimą dėl šulinio naudojimo bendrai, jis neatitinka prašomos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nes ten šulinys pažymėtas atsakovo žemės dalyje ir jokių bendrų takų iki šulinio nėra numatyta. Ieškovai šuliniu nesinaudoja daugiau nei 10 metų, nes jis yra atsakovo naudojamoje žemės sklypo dalyje, todėl ieškovai prašė šulinį priteisti atsakovui. Ieškovai prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką ne todėl, kad yra nesutarimai, o todėl, kad tai antrinis reikalavimas po namo ir ūkinių pastatų atidalijimo, ir jų siūlomas variantas atitinka prašomo atidalinti namą variantą. Ieškovai žemės sklypą irgi pageidautų atsidalinti, tačiau tai įgyvendinti neturi galimybių, kadangi namas dalinamas ne vertikaliai.

60. Atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekia ne apginti savo pažeistas teises, o siekia ieškovams sukelti papildomų rūpesčių bei patenkinti tik savo interesus.

Atsiliepimas

61. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

62. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

63. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

64. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, tačiau apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą. CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduodamas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Nors teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, tačiau asmeniui, praleidusiam įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, gali būti atnaujinamas praleistas terminas.

65. Ieškovams argumentuojant, kad apeliacinis procesas pagal atsakovo 2021-11-08 apeliacinį skundą negalėjo būti pradėtas ir prašant apeliacinį procesą pagal šį ieškovo apeliacinį skundą nutraukti, pažymėtina, jog, iš tiesų, atsakovo atstovas apeliacinį skundą pateikė praleidęs CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kadangi paskutinė sprendimo apskundimo diena buvo 2021-11-05 (penktadienis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas apeliacinį skundą (konkliudentiniais veiksmais) iš esmės įvertino ir aplinkybes dėl apeliacinio skundo termino praleidimo ir šį terminą atnaujino, nors ir atskirai rezoliucija nebeišsprendė termino atnaujinimo klausimo. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsižvelgiant į tai, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas nežymiai, atsisakymas priimti skundą dėl praleisto termino, prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl ieškovų argumentai, jog apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas, atmestini kaip nepagrįsti.

66. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalių, kuriomis netenkinti reikalavimai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimo nekilnojamuoju turtu (gyvenamuoju namu, statiniais, žemės sklypu) tvarkos nustatymo, nuostolių atlyginimo bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (gyvenamojo namo) bei naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo

67. Byloje nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso: I.M.B priklauso 1/50 dalis 0,0998 ha ploto žemės sklypo, ir 1/50 dalis gyvenamojo namo pagal 2011 m. kovo 21 d. dovanojimo sutartį Nr. 1733; T. Č. – 12/25 dalių 0,0998 ha ploto žemės sklypo, 12/25 dalių gyvenamojo namo, po ½ dalis ūkinių pastatų, 30,00 kv. m, 34,00 kv. m, ½ dalis šulinio pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 7709; A. Č. - ½ dalis 0,0998 ha ploto žemės sklypo, ½ gyvenamojo namo, po ½ dalis ūkinių pastatų, ½ dalis šulinio, pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 7709. Taigi ieškovams priklauso ½ dalis ir atsakovui ½ dalis ginčo turto.

68. Teismas netenkino tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų, susijusių su gyvenamojo namo atidalijimu/naudojimosi tvarkos nustatymu, šalys kritikuoja viena kitos teikiamus projektus, nesiekia bendro sutarimo, laikosi savo siūlymų.

69. Pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

70. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014; kt.). Tačiau šis bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, o kartu ir jos užbaigimo būdas, gali būti taikomas tik tada, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės natūra, nepadarant neproporcingos žalos dalijamam daiktui. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, prioritetas teikiamas ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, išsaugant bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrinant galimybę naudotis daiktu.

71. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstamas mišrus atidalijimo būdas, kuris taikomas, kai įmanoma padalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks padalijimas neatitinka bendraturčių idealiųjų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tokiais atvejais galimas atidalijimas natūra teisingai kompensuojant gautosios padalyto daikto dalies ir idealiosios dalies skirtumą pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2012). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad mišrus atidalijimo būdas galėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai atidalijimas atitinka dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau vienam iš bendraturčių tenkanti dalis yra vertingesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015). Kaip minėta, ieškovai byloje ir prašo atidalinti namą ženkliai nukrypstant nuo bendraturčių idealiųjų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir už didesnę atitenkančią dalį iš atsakovo ieškovui priteisti piniginę kompensaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai nenurodo, kaip pasikeistų jų turimos idealiosios dalys, kai atsakovas jiems išmokėtų piniginę kompensaciją, nes dalys nebebus tokios, kaip yra šiuo metu.

72. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, yra konstatavęs, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).

73. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teikiamo atidalijimo natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iš jau esančio), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti. Teikiami dokumentai gali priklausyti ir nuo atidalijamo turto objekto rūšies bei paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019). Pažymėtina, jog atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019).

Dėl atidalijimo projekto

74. Ieškovai prašė atidalinti bendrosios nuosavybės teise šalims priklausantį gyvenamąjį namą, iš esmės siekdami ateityje suformuoti du atskirus nekilnojamojo turto objektus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovų teikiamas projektas nėra tinkamai paruoštas, dėl jo kyla nemažai neaiškumų. Pagal ieškovų pateiktą namo padalijimo projektą, ieškovams tektų 54,49 kv. m ploto namo dalis su patalpomis (palėpė), atsakovui tektų 146,14 kv. m ploto namo dalis su patalpomis (pirmas aukštas ir rūsys), t.y. ženkliai nukrypstant nuo šalių turimų dalių, nes abiems ieškovams kartu sudėjus ir atsakovui priklauso po pusę gyvenamojo namo. Taip pat ieškovai reikalauja iš atsakovo neteisingu metodu (namo vertę skaičiuojant kartu su neatidalinamo žemės sklypo verte bei nesvarstant dėl patalpų (rūsio) skirtingo vertingumo) apskaičiuotos piniginės kompensacijos dėl atsakovui atitenkančios didesnės turto dalies. Pripažintina, kad ieškovų pateiktu namo padalijimo projektu nesudaroma galimybė padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias idealiąsias dalis, be to, siekiama, kad gyvenamojo namo rūsys, kurio plotas 70,49 m² neįtraukiamas į naudingąjį gyvenamojo namo plotą ir kuriame yra ir namo vamzdynai, atitektų būtent atsakovui. Pagal tokį ieškovų siūlomą atidalijimo variantą šalims atitektų skirtingo vertingumo (savo naudingosiomis savybėmis) patalpos, taip pat ir ieškovai neturėtų galimybės naudotis rūsiu ir ten įrengtais tinklais. Nors, kaip minėta, praktikoje galimas mišrus atidalijimo būdas, bet nagrinėjamu atveju, negalima spręsti, jog ieškovų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeistų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Byloje atsakovas nepageidauja, kad jam atitektų visos rūsio patalpos, kurių plotas net neįtraukiamas į naudingąjį namo plotą ir kuriame yra bendros vandentiekio, nuotekų surinkimo sistemos, nesutinka ieškovams mokėti už jam perduodamą šią dalį.

75. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų byloje pateikti Projektiniai pasiūlymai nėra pakankami išvadai apie atidalijimo natūra realią galimybę. Juose nėra aptarti klausimai, kaip bus įrengiamos atskiros inžinerinės sistemos ieškovams ir atsakovui tenkančiose namo dalyse, nenumatyti tokio pobūdžio darbai. Aiškinamajame rašte teigiama, jog suformavus atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus – du butus, kiekvienam iš jų, gavus atitinkamas prisijungimo sąlygas iš inžinerinius tinklus eksploatuojančių subjektų, turi būti įrengta atskira apskaita, tačiau nenurodoma, kaip tai bus realiai atliekama ir kieno lėšomis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai turi atskirą dujotiekio sistemą, taip pat įmanoma ieškovams įsirengti atskirą elektros energijos apskaitos skaitiklį neperžengiant ieškovams priklausysiančios gyvenamojo namo dalies ribų, tačiau liko neaišku, kaip bus išspręsti naujo šalto vandens tiekimo įvado įrengimo, nuotekų surinkimo sistemos vamzdynų pakeitimo bei atskyrimo klausimai.

76. Teismas pagrįstai pripažino, jog lieka nepašalintos abejonės, jog pagal ieškovų pateiktą schemą, kurioje jie patys nurodė galimą naujo šalto vandens tiekimo įvado įvedimo vietą, įrengiant atšaką per ieškovų ir atsakovo naudosiančias žemės sklypo dalis jau nuo įvesto įvado, kad toks naujo įvado įrengimas neturės įtakos nepertraukiamam vandens tiekimui tiek į atsakovui priklausysiančią gyvenamojo namo dalį, tiek į ieškovų. Ieškovai tik deklaratyviai teigė ir teigia, jog bendromis šalių lėšomis pakeitus naujais nuotekų surinkimo sistemos vamzdžiais, šios sistemos priežiūros ir aptarnavimo klausimai būtų išspręsti, kai atsakovas nesutinka, kad namas būtų atidalinamas. Jis prašo nustatyti naudojimosi namu tvarką, siūlydamas rūsio patalpas su jame esančiais vamzdynais, nuotekų surinkimo sistema priskirti bendram naudojimui. Taip pat ir ieškovų apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodoma, jog du atskiri vandens įvadai į gyvenamąjį namą yra elementarus ir nesudėtingai įgyvendinamas sprendimas, plačiai naudojamas dvibučiuose namuose, nekonkretizuojant, kaip tokio pobūdžio darbai būtų atliekami, kiek jie kainuotų ir kas už juos mokėtų, ar jie šiuo atveju naudingi.

77. Vietos apžiūros metu buvo nustatyta, jog rūsio patalpose yra vandens įvadas su šalto vandens skaitikliu, iš jo vanduo patenka į abu namo aukštus, įrengta viena nuotekų surinkimo sistema, tuo pačiu vamzdynu nuotekos į nuotekų surinkimo šulinėlį patenka iš abiejų aukštų, tuo metu nebuvo žinomos techninės galimybės įrengti dvi atskiras nuotekų surinkimo sistemas. Projektiniuose pasiūlymuose nėra pateikti projektiniai sprendiniai kaip pagal ieškovų siūlomą namo atidalijimo variantą būtų išspręsti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos) atskyrimo klausimai. Pažymėtina, kad, suformavus atskirus objektus, kaip siekia ieškovai, inžinerinės komunikacijos irgi neturėtų likti bendros.

78. Negalima sutikti su ieškovais, kad teismas turėjo įpareigoti šalis bendrai, ar kažkuriam iš jų atskirai, atlikti atitinkamus veiksmus/darbus, susijusius su nuotekų sistemos pertvarkymu, vamzdžių keitimu, kadangi būtent ieškovų pareiga buvo pateikti konkrečius pasiūlymus. Teismas tik gali siūlyti pateikti tikslesnius projektus.

79. Kadangi projektiniai pasiūlymai neišsprendžia visų namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimų, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino reikalavimo pagal juos atidalyti ieškovų dalis. Siekiant išspręsti klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės reikalinga vertinti, ar egzistuoja realios galimybės šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą atidalyti natūra be neproporcingos žalos daiktų paskirčiai taip, kad po atidalijimo neliktų ne tik bendro naudojimo patalpų, bet ir kitų objektų, tarp jų – inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklo, šildymo sistemų), nes tik tokiu būdu galėtų būti užtikrinama socialinė taika ir užkertamas kelias ar bent maksimaliai sumažinamos prielaidos konfliktams. Nustačius, kad turto atidalijimo galimybė realiai egzistuoja, turėtų būti nustatinėjama atidalijimo darbams reikalinga lėšų suma bei sprendžiama, ar ji nėra neproporcingai didelė, kas šiuo atveju projektiniuose pasiūlymuose nepadaryta. Siekiant baigti bendrąją dalinę nuosavybę į daiktą ir sukurti savarankiškus, izoliuotus nekilnojamuosius objektus, teismui teiktini projektai turi būti paruošti laikantis teisės aktų reikalavimų, kaip jau minėta, taip pat turi būti išspręsti inžinerinių komunikacijų klausimai. Ieškovai savo procesiniuose dokumentuose teikė daugiau deklaratyvių teiginių, vietoj to, kad tinkamai paruoštų pasiūlymus bei pateiktų jų realizavimo aplinkybes.

80. Nors pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovų reikalavimo taip pat suabejojęs, ar vėliau rengiamas privalomas pastato paskirties keitimo projektas atitiks Projektinius pasiūlymus, ar atsakovas sutiks su pastato paskirties keitimo projektu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės teisiškai nereikšmingos, pripažinus, jog Projektiniai pasiūlymai neišsprendžia visų namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimų ir jais negali būti vadovaujamasi. Todėl dėl to plačiau nepasisakytina, taip pat sutiktina su ieškovais, kad nėra pagrindo svarstyti dėl klausimų, spręstinų kituose derinimo etapuose.

81. Teisėjų kolegija pažymi, kad prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis). Kita vertus, ir aptariama taisyklė dėl prioritetinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymo nėra absoliuti. Tais atvejais, kai yra skirtingi bendraturčių reikalavimai, teismui pripažinus, kad atidalijimas natūra pagal pateiktą projektą negalimas, ir siekiant sumažinti nesutarimus bei palengvinti nuosavybės teisės įgyvendinimą, gali būti nustatoma naudojimosi bendru daiktu tvarka. Kartu pažymėtina, kad tokios tvarkos nustatymas teismo sprendimu neeliminuoja atidalijimo galimybės ateityje, parengus tinkamą atidalijimo projektą.

Dėl naudojimosi tvarkos

82. Nustačius, kad gyvenamasis namas pagal pateiktus projektinius pasiūlymus negali būti atidalintas, byloje buvo reikalinga vertinti, ar yra techninės galimybės pagal atsakovo pateiktą planą nustatyti naudojimosi tvarką juo taip, jog abi šalys racionaliai galėtų naudotis atskiromis izoliuotomis gyvenamojo namo patalpomis, paliekant kuo mažiau bendro naudojimo patalpų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal atsakovo siūlomą naudojimosi tvarką, ieškovai naudotųsi antruoju aukštu, atsakovas – pirmuoju aukštu, ir abi ginčo pusės naudotųsi bendrai rūsio patalpomis. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys faktiškai naudojasi gyvenamojo namo pirmuoju ir antruoju aukštais, elektros energijos apskaitos, šalto vandens apskaitos skaitikliai yra ties įėjimu į rūsį ir pačiame rūsyje, šalto vandens ir nuotekų surinkimo sistemų vamzdynai yra rūsyje, teismas vertino, jog priskirti bendram naudojimui rūsio patalpas bei įėjimą į rūsį yra protinga ir logiška. Pripažino, kad tokia naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka užtikrintų tikslių skaitiklių rodmenų deklaravimą, inžinerinių sistemų priežiūra tektų abejoms šalims. Sutiktina su atsakovu, kad teismas iš esmės nenurodė motyvų, kodėl atsisako nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, tačiau dėl to plačiau pasisako apeliacinės instancijos teismas.

83. Pažymėtina, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises .

84. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateikti projekto sprendiniai dėl namo gyvenamojo ploto naudojimosi iš dalies atitiktų faktinį naudojimąsi, kadangi ieškovai naudojasi palėpe, atsakovas – pirmu aukštu. Tačiau šiuo atveju reikšminga, kad nustačius tokią naudojimosi namu tvarką, ieškovams atitektų antro aukšto patalpos, kurių bendras plotas 51,49 kv.m. (viso naudotųsi 86,73 kv.m. su bendromis rūsio patalpomis), atsakovas naudotųsi 78,65 kv.m. (viso naudotųsi 113,90 kv.m. su bendromis rūsio patalpomis), t.y. atsakovui tektų 27,16 kv. m. didesnė dalis nei ieškovams. Be to, šalių bendram naudojimuisi siūloma palikti net 70,49 kv.m. rūsys. Taigi, paskirtos naudotis dalys skirtųsi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių nenumatant jokios kompensacijos ieškovams. Be to, nustačius, kad net 70,49 kv.m. dydžio patalpomis rūsyje naudosis šalys bendrai, akivaizdu, kad būtų sudarytos prielaidos kilti ir/ar tęstis konfliktams. Atsakovui tokiu būdu tektų net 27,16 kv. m. didesnė dalis nei ieškovams, o vertinant, kad šiems atitenka tik 51,49 kv.m. antro aukšto patalpų, toks nukrypimas nuo idealiųjų dalių yra ženklus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi bendra namo inžinerinė įranga neužima visų rūsio patalpų, atskiras izoliuotas rūsio patalpas tikslinga priskirti naudojimuisi išimtinai ieškovams ar atsakovui, likusias patalpas ,kuriose yra visą namą aptarnaujantys įrenginiai, koridorių paliekant bendram naudojimui. Tačiau šalys neteikė tinkamesnių naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos projektų. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažintina, kad, nors ir nepakankamai pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl atsakovo teikto projekto trūkumų, tačiau buvo pagrindas atsisakyti tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl atsakovo siūlomos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo.

Dėl kitų statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (ūkiniai pastatai, šulinys)

85. Apeliantai nesutinka ir su pirmosios instancijos sprendimo dalimi, kuria netenkintas tiek ieškovų, tiek atsakovo reikalavimas dėl ūkinių pastatų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Ieškovai byloje prašė, kad ieškovui būtų priskirta ½ ir atsakovui tenkanti abiejų ūkinių pastatų dalis, o atsakovui atitektų ½ ieškovui priklausančios šulinio dalies. Atsakovas prašė ūkinį pastatą, 30,00 kv. m, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ½ ieškovui priklausančio ūkinio pastato dalį priteisti atsakovui; ūkinį pastatą, 34,00 kv. m, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ½ atsakovui priklausančio ūkinio pastato priteisti ieškovui. Atsakovas nurodė, kad šalys toliau bendrai galėtų naudotis šuliniu. Taigi jų prašymai labai skiriasi.

86. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad jų pasiūlytas ūkinių statinių atidalijimo būdas būtų geriausias, nes po namo atidalijimo jiems natūra tektų ženkliai mažesnė namo dalis ir siūlomas ūkinių pastatų atidalijimas mažintų priteistinos iš atsakovo piniginės kompensacijos dydį. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog gyvenamojo namo atidalijimas pagal ieškovų siūlymą nėra galimas, akivaizdu, kad tokie argumentai nebėra reikšmingi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog namo pagal ieškovų teiktus Projektinius pasiūlymus neatidalijus, atitinkamai negalimas ir ūkinių pastatų bei šulinio atidalijimas ieškovų nurodytu būdu. Pažymėtina, kad atidalinus ūkinius pastatus ieškovų siūlomu būdu, atsakovui nebūtų kompensuojama, nors jis netektų nuosavybės teisės į ūkinių pastatų ½ dalis. Byloje buvo nustatytos aplinkybės, kad viename iš statinių yra atsakovo daiktų, todėl negalima sutikti, kad atsakovas jais nesinaudoja. Kadangi nagrinėjamu atveju pagal šalių siūlymus negali būti nustatoma žemės sklypo naudojimosi tvarka (dėl ko bus pasisakoma vėliau), žemės sklypu, jame esančiais takeliais, aikštelėmis bus naudojamasi toliau bendrai, tokiu būdu šalims būtų sudaromos sąlygos patekti prie visų sklype esančių statinių. Nors ūkiniai statiniai turi bendras konstrukcijas, tačiau tai taip pat negali būti priežastis abu ūkinius pastatus paskirti vienam ieškovui, juo labiau, kai yra nustatytos aplinkybės, kad vienu iš jų naudojasi ir atsakovas (ką pripažįsta ir ieškovai).

87. Nors ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad siūlė įtraukti galimybę atsakovui tenkančioje žemės sklypo dalyje pastatyti lengvos konstrukcijos garažą, kaip kompensaciją po atidalinimo netekus ūkinių pastatų dalies, tačiau, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas jie tik abstrakčiai nurodė tokias galimybes. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose ne teismas, bet šalys turi veikti aktyviai, bei pagrįsti įrodymais savo teiginius, todėl negalima sutikti, jog teismas nuodugniai turėjo aiškintis dėl ieškovų galimybių pastatyti atsakovui atskirą garažą.

88. Tuo tarpu, nors atsakovas nurodo, jog atsietai nuo kitų byloje pareikštų reikalavimų galima spręsti jo sufomuluotą priešieškinio reikalavimą dėl ūkinių pastatų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, bet su tuo sutikti nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks tik dalies žemės sklype esančių statinių atidalijimas būtų neracionalus, o reikalavimas dėl jų atidalijimo negali būti vertinamas atsietai nuo kitų byloje pareikštų reikalavimų, ypač dėl naudojimosi žemės sklypu. Kadangi netenkinami reikalavimai dėl gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios nuosavybės/naudojimosi tvarkos nustatymo, manytina, kad vien klausimo dėl ūkinių pastatų atidalijimo išsprendimas būtų nesavalaikis, tai ateityje apsunkintų būsimų gyvenamojo namo atidalijimo ar naudojimosi namu, žemės sklypu tvarkos variantų parinkimą. Be to, atsakovas nurodo, jog šulinys turėtų būti toliau naudojamas abiejų šalių, o ne jo vieno.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

89. Ieškovai ieškiniu prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2018 m. vasario 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) paruoštą naudojimosi sklypu tvarkos planą, papildytą įvažiavimu į sklypo dalį. Pagal planą ieškovai naudotųsi žemės sklypo dalimi, plane nurodyta indeksu „1“ ir „2“ (ieškovui tektų 416 kv. m sklypo dalis, ieškovei – 8 kv. m, bendrai - 424 kv.m.), atsakovas naudotųsi 455 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „3“; bendrai ginčo šalys naudotųsi žemės sklypo dalimi, esančia po gyvenamuoju namu: ieškovas naudotųsi 30 kv. m, ieškovė – 2 kv. m, o atsakovas– 87 kv. m ploto žemės sklypo dalimi. Vertinant, kad abiems ieškovams ir atsakovui nuosavybės teise žemės sklypas bei gyvenamasis namas priklauso po ½ dalį, akivaizdu, kad plane nepagrįstai nurodoma, kokiomis dalimis bus naudojamasi žemės sklypu, esančiu po gyvenamuoju namu ir kuriuo šalims faktiškai naudotis nėra galimybių (nes jis užstatytas). Nustačius, kad atsakovas viso naudotųsi 542 kv.m. sklypo dalimi (su bendrai naudojama dalimi), o ieškovai tik 456 kv.m. sklypo dalimi, akivaizdžiai būtų nukrypstama nuo idealiųjų dalių bendrojoje nuosavybėje.

90. Be to, plane pažymėta ieškovams priskirtoje dalyje, sudarančioje 424 kv.m, yra aikštelė, į kurią įvažiuojama pro vartus, tuo tarpu atsakovui skirtoje dalyje, sudarančioje 455 kv. m., būtų reikalinga įrengti įvažiavimą išardžius vartų segmentus, spręsti dėl parkavimo vietos įrengimo, kas atitinkamai reikalautų papildomų išlaidų, todėl, nors atsakovui tenkanti sklypo dalis būtų didesnė 31 kv.m., akivaizdu, kad sklypo dalių vertingumas skiriasi. Be to, atsisakius tenkinti šalių reikalavimus dėl ūkinių pastatų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, plane būtų reikalinga numatyti, kaip iki jų bus patenkama, ar bus galimybė statinius eksploatuoti, kas nėra padaryta. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovai plane neišsprendė, kaip šalys galės prižiūrėti, tvarkyti gyvenamąjį namą jo išorėje. Nors ieškovai skunde nurodo, jog tokį klausimą galėjo išspręsti pats teismas, kai bylos nagrinėjimo metu buvo beveik sutarta palikti 1 m pločio takelį aplink namą, tačiau projektai nebuvo koreguojami, nors ieškovų pareiga yra pateikti į bylą tokius projektus, kurie galėtų būti faktiškai įgyvendinami ir kuriuose būtų išspręsti visi dėl naudojimo kylantys klausimai.

91. Pirmosios instancijos teismas netenkino ir atsakovo reikalavimo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2021 m. liepos 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) matininko R. R. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jo teiktame plane buvo atsižvelgta į ūkinių pastatų išsidėstymą, kas lėmė ir bendrų takelių plane egzistavimą; sklypo dalis palikta naudotis bendrai tik tokia apimtimi, kurios reikia tam, kad būtų galima tinkamai naudotis ūkiniais pastatais.

92. Nustatyta, kad pagal šį planą, abiems ieškovams ir atsakovui tektų po 378 kv.m. sklypo naudotis atskirai bei po 121 kv.m. naudotis bendrai, kas visiškai atitiktų jiems priklausančias idealiasias dalis bendrojoje nuosavybėje. Pagal planą šalys bendrai naudotųsi sklypo dalimi, esančia po namu bei aplink jį, 54 kv. m. plotu prie ūkinių pastatų, kuriame yra aikštelė, taip pat plane numatyti du bendrojo naudojimo takai, vedantys nuo gatvės iki atsakovui tenkančios sklypo dalies bei nuo aikštelės iki gyvenamojo namo, kurie įsiterpia į ieškovams priskirtiną žemės sklypo dalį. Pagal planą atsakovui naudojimuisi atitektų sklypo dalis po ūkiniu statiniu (garažu), prieš jį esanti sklypo dalis, besiribojanti su bendrai naudojama aikštele, taip pat 321 kv.m. sklypo dalimi, esančia už gyvenamojo namo. Tuo tarpu ieškovams tektų sklypo dalis po kitų ūkiniu pastatu bei greta esanti sklypo dalis, atskiros sklypo dalys prie gatvės, skiriamos bendro naudojimo tako. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui tenkanti žemės sklypo dalis pagal savo konfiguraciją yra akivaizdžiai geresnė, labiau nutolusi nuo gatvės, į sklypą neįsiterpia jokie bendro naudojimosi takai, atsakovui tektų pakankamai ženklaus ploto (321 kv.m. iš 378 kv.m.) sklypo dalis, kuria naudotųsi išimtinai tik atsakovas. Tuo tarpu ieškovams atitektų sklypo dalis, kurioje būtų bendro naudojimosi takai, sklypas ribotųsi su gatve. Pažymėtina, jog plane nėra nurodoma, kaip šalys bendrai naudosis šuliniu, kuris yra atsakovui atitenkančioje sklypo dalyje. Nors atsakovas teigė, kad šuliniu šalys turi naudotis bendrai, bet savo teikiamame plane jokių bendro naudojimosi takų iki jo nenurodė, todėl neaišku, kokiu būdu ieškovai iki jo patektų. Akivaizdu, kad nustačius atsakovo nurodytą naudojimosi sklypu tvarką, kilę konfliktai tarp šalių tęstųsi.

93. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog Plane sklypo naudojimo tvarka pernelyg suvaržo ir apsunkina sklypo naudojimą bendram naudojimui skirtais takeliais, šalių naudojimui priskirtinų sklypų pavieniam išsidėstymui, priešieškinio reikalavimų patenkinimas neleistų šalims tinkamai naudotis turtu be ginčų, liktų neišspręstas antraeilio daikto – šulinio, naudojimosi ar atidalijimo klausimas, neatitiktų socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijams.

Dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo

94. Teismas, ieškovams prašant atlyginti 6 276,19 Eur nuostolius, kurie, jų teigimu, susidarė atsakovui nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. neprisidėjus prie gyvenamojo namo išlaikymo nustatė, kad ieškovai šiuo laikotarpiu mokėjo mokesčius už elektros energijos, dujų, šalto vandens tiekimo bei komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, pagal sudarytas sutartis su minėtų paslaugų teikėjais. Teismas iš atsakovo ieškovams priteisė 313,81 Eur nuostolių, t.y. 6 procentus nuo 5 517,77 Eur sumos išlaidų komunalinėms paslaugoms apmokėti.

95. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad jiems nesuprantama, kodėl teismas minėtą sumą skaičiuoja nuo 5.517,77 Eur sumos, tačiau pažymėtina, kad sprendime nurodoma, jog ieškovų reikalavimui priteisti iš atsakovo sumas, sumokėtas komunalinių paslaugų tiekėjams taikytinas bendrasis dešimties metų terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Pripažintina, kad, nors teismas teisiogiai nenurodė, jog reikalavimo dėl prašomos priteisti 758,42 Eur sumos netenkina esant praleistam ieškinio senaties terminui, tačiau tai galima suprasti iš teismo motyvų.

96. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai naudojamą gyvenamojo namo dalį šildė dujinio katilo pagalba, o atsakovas tvirtino, jog savo naudojamą namo dalį šildė kieto kuro (malkiniu) katilu ir senu dujiniu katilu nesinaudojo dėl jo netinkamumo naudoti. Taip pat teismas atsižvelgė į ieškovų 2021 m. kovo 9 d. pareiškime dėl atsakovo 2021 m. vasario 22 d. pranešimo ir taikaus ginčo išsprendimo, 5 punkte nurodytas aplinkybes, kad atsakovas nesirūpino namo dalimi, kuria naudojosi, patalpų nešildė. Teismas pripažino, jog ieškovų nurodyta išlaidų, patirtų sumokant už gamtinių dujų tiekimą bei pastovią dujų kainos dalį, patirtos ne viso namo išlaikymui. Ieškovai skunde teigia, kad nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovų nurodyta išlaidų, patirtų sumokant už gamtinių dujų tiekimą bei pastovią dujų kainos dalį, patirtos ne viso gyvenamojo namo išlaikymui, teismas nepilnai išsiaiškino aplinkybes dėl kieto kuro (malkų) katilo naudojimo.

97. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas šių taisyklių nepažeidė, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

98. Byloje buvo nustatytos aplinkybės, kad šalys turi atskiras šildymo sistemas. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, jog galimai atsakovas žiemą savo patalpas šildydavo elektriniais šildytuvais, šildymui naudodavo dujinę viryklę, taigi, galima spręsti, jog dujų katilu savo naudojamų patalpų šildymui naudojosi išimtinai ieškovai. Byloje buvo svarbu nustatyti gamtinių dujų sunaudojimo aplinkybes, o ne kiek dažnai ir kuo atsakovas kūreno malkinį katilą, ar jį iš viso kūreno. Atsakovas nurodė name gyvenęs retai, o dujas naudojęs tik maisto gaminimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino byloje esančių įrodymų visumą, taip pat atsižvelgė ir į ieškovų 2021 m. kovo 9 d. pareiškime dėl atsakovo 2021 m. vasario 22 d. pranešimo ir taikaus ginčo išsprendimo 5 punkte nurodytus teiginius, kad atsakovas nesirūpino namo dalimi, kuria naudojosi, patalpų nešildė.

99. Negalima sutikti su ieškovų apeliacinio skundo teiginiu, kad minėtame dokumente minima tik nešildoma veranda, kadangi jame teigiama, jog apie 10 metų atsakovas nesirūpino namo dalimi, kuria naudojasi (I a. ir rūsys), patalpų nešildė, kas leidžia spręsti, jog kalbama apie atsakovo visas naudojamas patalpas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šaltuoju metų laiku išlaidos už dujų tiekimą buvo žymiai didesnės nei kitu laiku, atsakovas savo naudojamos gyvenamojo namo dalies nešildė, taigi, ieškovai pateikė ir savo patirtas išlaidas už dujų sunaudojimą šildant jų naudojamą gyvenamojo namo dalį, naudojant maisto ruošimui ir pan. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad toks ieškovų reikalavimas priteisti pusę ieškovų sumokėtų išlaidų už dujų tiekimą akivaizdžiai prieštarauja sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), o atsakovui kiltų pareiga atsiskaityti tik už dujas, sunaudotas maisto paruošimui.

100. Nors ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, jog jiems neaišku, kokiu pagrindu iš atsakovo priteista tik 6 proc. dydžio išlaidos komunalinėms paslaugoms apmokėti nuo pusės ieškovų patirtų išlaidų, pažymėtina, jog teismas vertino, jog išlaidos už elektros energijos, šalto vandens tiekimą, nuotekų, komunalinių atliekų tvarkymą susidarė dėl šių paslaugų teikimo namo gyventojų kasdieniams poreikiams tenkinti, o atsakovas nuosekliai teigė, jog name nuolat negyveno, apsistodavo tik kelioms dienoms, o 2019 metais name gyveno kartu su drauge, kol buvo tvarkomas draugės butas. Pažymėtina, kad ieškovai apeliaciniame skunede neginčija teismo išvadų, kad atsakovas gyveno name retai, bylos nagrinėjimo pradžioje buvo iškilę problemų dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui, kadangi jis ginčo name nebuvo randamas. Nesant objektyvių galimybių nustatyti, kiek savo reikmėms atsakovas suvartojo elektros energijos, dujų, šalto vandens, pašalino atliekų, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į komunalinių mokesčių skaičiavimo laikotarpį, sprendė, kad 6 procentų dydžio (313,81 Eur) nuo 5 517,77 Eur sumos išlaidos komunalinėms paslaugoms apmokėti yra pakankamos ir protingos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti, kiek paslaugų suteikta išimtinai atsakovo reikmėms tenkinti, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes apie atsakovo naudojimąsi teiktomis paslaugomis, pripažintina, kad teismo priteista suma atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis).

101. Kadangi ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir šis klausimas pirmosios instancijos teismo nebuvo išspręstas, teismo sprendimas patikslintinas nurodant, jog iš atsakovo ieškovams priteistina ne tik 313,81 Eur suma, bet ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

102. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra nustatyta akivaizdžių atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis aplinkybių, tiek ieškovai, tiek atsakovas bylos eigoje tikslino savo reikalavimus, teikė papildomus rašytinius įrodymus, bylos nagrinėjimas užtruko, nes nepavyko įteikti procesinių dokumentų atsakovui, buvo paskelbtas karantinas, vėliau vykdyta teisminė mediacija, vyko vietos apžiūra, galutinai šalių reikalavimai suformuluoti tik 2021 m. liepos mėnesį. Kadangi šalių pozicijos nesutapo, negalima sutikti su ieškovais, kad būtent atsakovas turėjo stengtis suderinti savo valią dėl bendro daikto, ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

103. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovo patirtos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti (sumokėjo 1 150 Eur advokatės A. F. paslaugoms apmokėti, 11 169,40 Eur advokatų kontorai (duomenys neskelbtini) teiktoms paslaugoms apmokėti), įvertinus bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, advokatų darbo laiko sąnaudas, yra aiškiai per didelės ir negali būti priteistinos visa apimtimi. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas gali sudaryti ne daugiau kaip 7 390 Eur sumą, kuri laikytina pakankama ir protingo dydžio. Su tokiomis išvadomis nesutinka tiek ieškovai, teigdami, kad atstovavimo išlaidos turėjo būti mažinamos iki 5000 Eur, tiek atsakovas, teigdamas, kad jo patirtos išlaidos yra pagrįstos.

104. Šalys daugiau dėmesio skyrė atstovavimui, kai nagrinėjamu atveju būtų tikslinga skirti didesnį dėmesį siūlomų projektų tinkamam paruošimui. Tik dėl pateiktų projektų nepakankamo tinkamumo ginčas liko neišspręstas.

105. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, nei numatyta teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Taigi, Rekomendacijose yra nustatytas maksimaliai galimas priteisti užmokestis už advokato pagalbą (Rekomendacijų 1 p.). Teismas gali sumažinti bylinėjimosi išlaidas atsižvelgęs į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

106. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Tai, be kita ko, reiškia, kad procesą laimėjusiai šaliai nebūtinai kiekvienu atveju turi būti priteisiamos visos advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių – tai priklauso nuo bylos sudėtingumo ir kitų Rekomendacijose nurodytų kriterijų. Kadangi advokato pagalbos išlaidų dydžio atitikties proporcingumo ir pagrįstumo kriterijams vertinimas iš esmės paliktas teismo diskrecijai, šalis, nesutikdama su teismo procesiniu sprendimu, kuriuo priteistinos bylinėjimosi išlaidos sumažintos, turi argumentuotai pagrįsti, kodėl toks teismo procesinis sprendimas laikytinas neatitinkančiu sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

107. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo keliami itin sudėtingi teisės aiškinimo klausimai, reikalaujantys didelės apimties teismų praktikos analizės, bylos problematika nėra inovatyvi, bylai nėra būdingas vadinamasis tarptautinis elementas. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors buvo patikslinti priešieškiniai, atsiliepimas į patikslintą ieškinį, tačiau juos teikiant nebuvo nurodomos visiškai naujos aplinkybės, reikalaujančios detalios analizės ir pagrindimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovo atstovų susipažinimas su tiek ieškovų pateiktais procesiniais dokumentais, tiek teismo priimtais procesiniais sprendimais, galėtų būti vertinamas kaip bendros pozicijos suformavimas, įeinantis į pasirengimą bylos nagrinėjimui. Kaip pagrįstai teismo nurodoma, išlaidos, patirtos rengiant rašytinius paaiškinimus, taip pat yra per didelės, nes juose dėstomos aplinkybės tik papildančios procesiniuose dokumentuose nurodytą informaciją. Pažymėtina, kad atstovų dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo sudėtingas procesas, be to, atsakovas patyrė beveik tris kartus didesnes išlaidas nei ieškovai, t.y. nerūpestingai išlaidavo samdydamas atstovą dėl procesinių dokumentų parengimo ir atstovavimo teismo posėdžių metu. Nors atsakovas akcentuoja, kad bylos nagrinėjimas užtruko 2 metus, tačiau kaip minėta, tai nulėmė ir tokios priežastys kaip procesinių dokumentų įteikimas atsakovui, teisminė mediacija, visuotinai paskelbtas karantinas.

108. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių apeliacinių skundų argumentus, atsižvelgdama į minėtas teisės aktų nuostatas, kasacinio teismo praktiką, bylos sudėtingumą bei apimtį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo patirtas išlaidas už advokato pagalbą sumažino. Taip pat nenustatyta, kad šias išlaidas būtų reikėję mažinti dar labiau ieškovų apeliaciniame skunde nurodomais motyvais.

109. Nors ieškovai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirtymu ir tuo pagrindu, kad neteisinga šalių patirtas atstovavimo išlaidas vertinti po lygiai, t. y. po pusę patirtų išlaidų priskirti ieškiniui/priešieškiniui ir atsiliepimui į ieškinį/priešieškinį, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi, kad šalių pateikti reikalavimai dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi tvarkos namu bei žemės sklypu nustatymu, tarpusavyje yra itin glaudžiai susiję, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo spręsti, jog šalių bylinėjimosi išlaidos turėtų būti skirstomos kitaip nei nurodė pirmosios instancijos teismas. Kaip minėta, byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis, vilkinęs procesą, todėl taip pat nėra pagrindo spręsti dėl nukrypimo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Nors ieškovai skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į jų patirtas atstovavimo išlaidas advokatui S.B. sumokėtų sumų, tačiau, pastebėtina, kad į bylą buvo teikiami tik įrodymai, patvirtinantys advokato A.N. ieškovams suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimą, taip pat advokatas A.N. teikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nenurodydamas, kad ieškovai patyrė papildomas išlaidas anksčiau juos atstovavusio advokato paslaugų apmokėjimui.

110. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai nustatė faktinės bylos aplinkybės, priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą, kuris tik papildytinas nurodant, jog iš atsakovo ieškovams priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

111. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas pilnai, ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas tik dėl procesinių palūkanų priteisimo, išlaidos, susijusios su apeliacinių skundų parengimu ir pateikimu, šalims neatlygintinos.

112. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovų 2758,80 Eur dydžio išlaidas, susijusias su atsiliepimo į jų apeliacinį skundą parengimu. Kadangi minėtos išlaidos viršija Rekomendacijose 8.11 p. numatytą maksimalų užmokesčio dydį, įvertinus, kad advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovui priteisiama po 500 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 6 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistu patikslinant sprendimo rezoliucinės dalies 2 pastraipą ir ją išdėstant sekančiai:

„Priteisti iš atsakovo A.Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 313,81 Eur (tris šimtus trylika eurų 81 ct) nuostolių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (313,81 Eur) nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 972,99 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt du eurus 99 ct) bylinėjimosi išlaidų solidarių ieškovų I. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai“.

Priteisti atsakovui A. Č. po 500 Eur iš kiekvieno atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje iš I. M. B. ir T. Č.

Teisėjai Ramunė ČeknienėRita DambrauskaitėLaimutė Sankauskaitė