Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio

sekretoriaujant Dianai Vorvul - Krištapaitienei, Audronei Stulginskaitei Puidienei, Aidai Gaučienei, Laurai Kiškiūnaitei, Tomui Žukauskui,

nukentėjusiesiems J. B., A. K., V. K. ir jų atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui, D. P. ir jo atstovui advokatui Donatui Petrauskui,

kaltinamajai I. V. ir jos gynėjams advokatams Romualdui Mikliušui, Sigitai Galbuogienei ir Sigitui Mikliušui,

I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), susituokusi, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje, ir

E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, susituokęs, profesinio išsilavinimo, ūkininkas, dirba UAB “ (duomenys neskelbtini)“ faktinė bei deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, BK 284 straipsnyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Be to jie 2019 m. birželio 23 d. apie 04.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje - prie mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, pašalinių žmonių akivaizdoje, be jokios aiškios priežasties, E. V. tyčia du kartus ranka smogė į galvos sritį nukentėjusiam E. K., ko pasėkoje nukentėjusysis E. K. du kartus griuvo trenkdamasis galva į asfaltuotos aikštelės dangą, tyčia ranka ne mažiau kaip vieną kartą smogė į veidą nukentėjusiajam D. J., I. V. nukentėjusįjį E. K. tyčia apipylė alumi, penkis-šešis kartus delnais trenkė jam į veidą, pastvėrusi už plaukų, lenkė jo galvą link žemės ir spyrė į šoną, buteliu smogė į galvą bei kėsinosi suduoti buteliu nukentėjusiajam D. J. į galvą, vadino E. K. ir D. J. įžeidžiančio turinio žodžiais.

II. Įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad E. K. mirė nuo kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo, sukėlusio galvos smegenų suspaudimą ir pabrinkimą. Mirtį lėmė vienas trauminis poveikis į kairio momens sritį, dėl ko atsirado kairio momenkaulio ir smilkinkaulio linijinis lūžis, nusileidžiantis į kaukolės vidurinę kairę daubą su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo kairės pusės kaktinės - momeninės smilkininės galvos smegenų skilčių sferiniame paviršiuje. E. K. buvo nustatyti šie sužalojimai: 1. Kairės pusės momens sumušimas, pasireiškęs kraujosruva momens minkštuose audiniuose, kairio momenkaulio ir smilkinkaulio linijiniu lūžiu, nusileidžiančiu į kaukolės vidurinę kairę daubą su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo. Sužalojimas yra paaiškinamas kairės pusės trauminiu kontaktu su kietu buku pagrindu griuvimo metu. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, konkrečiu atveju sukėlęs mirtį. 2. Pakaušio sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu pakaušio kairėje pusėje su kraujosruva minkštuose audiniuose. Sužalojimas yra paaiškinamas pakaušio kairės pusės trauminiu kontaktu su kietu buku pagrindu ir būdingas griuvimo traumai. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. 3. Kairio smilkinio srities sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairės akies išoriniame kampe, pereinančia į minkštuosius audinius bei dalinai į kairįjį smilkinio raumens audinį. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku riboto paviršiaus daiktu, pvz., sudavus smūgį kumščiu ar buteliu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. 4.Odos nubrozdinimas kairės plaštakos 5-to piršto krumplio projekcijoje padarytas kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Galimybė, kad šį sužalojimą nukentėjusysis patyrė griūdamas ir atsitrenkdamas, neatmetama. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Galimybė, kad po patirtų kūno sužalojimų, tame tarpe galvos smegenų traumos, nukentėjusysis galėjo atlikinėti savarankiškus veiksmus, neatmetama (3 t., b.l. 61-65).

Ekspertas J. R. paaiškino, kad savo duotas išvadas tvirtina. Jis susipažino su D. B. atliktu tyrimu. Iš bylos medžiagos žino jog tai buvo kietas bukas pagrindas, ant kurio stovėjo įvykio dalyviai, tai buvo asfaltuota aikštelė. Dėl kraujosruvų ir audinių pažeidimo susidarymo, tai vis tiek yra kietas, bukas pagrindas, faktiškai nėra skirtumo ar griūti ir atsitrenkti į šviežią, ar į šiek tiek padėvėtą asfaltą. Čia yra vienas iš pagrindinių klausimų, tokiose situacijose ekspertizėse, kai reikia atskirti, ar sužalojimas, kuris sukėlė mirtį, galėjo būti padarytas asmeniui nugriuvus ir atsitrenkus, ar tas sužalojimas labiau tikėtina buvo padarytas paveikus galvos sritį kietu buku daiktu, turinčiu ribotą kontaktinį paviršių, pavyzdžiui, kumščiu ar spyriu. Jo teigimu, smūgis buteliu ir ta jėga, kuri išvystoma smūgiu buteliu, nesvarbu, kas smūgiuotų, yra mažesnė negu smūgio jėga kontakto metu, kada žmogus griūna ir atsitrenkia į kietą ir buką paviršių. Byloje nustatyta jog buvo 0,5 litro butelis nuo alaus. Griuvimas yra iš savo kūno ūgio aukščio, kai asmuo stovi ant kieto pagrindo ir griūna. Pagal duomenis nukentėjusysis galėjo sverti apie 70 kg. ir būti 180 cm. ūgio. Galvos traumų padariniai griūvant skirtingo svorio ir ūgio asmeniui priklauso nuo daug aplinkybių, t. y. kokiu būdu žmogus griuvo, ar jis tik suklupo, ar griuvo su pagreičiu. Antras labai svarbus faktorius, tai yra nukentėjusiojo alkoholinė būklė griuvimo metu. Tai irgi yra labai svarbu. Konkrečiu atveju, buvo dar užfiksuotas odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje. Komisija savo išvadoje padarė tokią išvadą, jog galimybė, kad šį sužalojimą žmogus patyrė griūdamas ir atsitrenkdamas neatmetama. Sužalojimas plaštakoje galėjo atsirasti po to, kai žmogus nugriuvo, nes tai yra kairės plaštakos penkto piršto krumplio projekcijoje. Pagal tai, kad yra bylos aplinkybėse kalbama apie du galimus griuvimus, negali pasakyti, ar tai galėjo būti tas pirmas griuvimas aukštielninkam, kuomet nukentėjusysis patyrė odos nubrozdinimą pakaušyje, bet nepatyrė mirtinos galvos smegenų traumos. Ir tuomet jis galėjo patirti tą smulkų odos nubrozdinimą krumplio srityje. Kalbant apie trauminio poveikio projekciją, jie darė galvos kompiuterinės tomografijos įvertinimą, kuri buvo atlikta 2019-06-23 dar iki operacijos. Tada yra šansas, įvertinus tokį vaizdą, nustatyti, kaip atrodė nukentėjusiojo galva dar iki operacijos, kaip atrodė galvos minkštieji audiniai, kur buvo galimos kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, o tai yra svarbu. 9 išvados lape, kur nurodoma dėl smilkinkaulio lūžio, turima galvoje apie tokią lūžio liniją, kuri neišeina iš smilkinkaulio žvyno srities ir nusileidžia į kaukolės daubą. Kalbant apie ilgą lūžio liniją, tai jos bent pradžia būtų anksčiau, t. y. prasidėtų kažkur viršugalvio srityje ir leistųsi per momenkaulį, per smilkinkaulio žvyną į kaukolės daubą. Trumpa lūžio linija yra lokali, lokalus poveikis į smilkinkaulio žvyną. Pjūvis yra labai masyvus, jis eina kažkur nuo ausies viršutinės dalies, kyla momenine sritimi, apsisuka puslankiu ir grįžta iki apatinės ausies dalies. O pats kaulinis lopas įprastai būna išimamas kažkur 12x10 cm dydžio. Jeigu lūžis būtų įvykęs nuo smūgio, tai būtų įspaustinis lūžis, skirtųsi lūžio pobūdis. Konkrečiu atveju yra linijinis lūžis, konstrukcinis. Konstrukcinis lūžis yra viena linija, o įspaustinis yra daugybinės skeveldros nuo smūgio į tą vietą. Šiuo atveju, tokių duomenų, kad būtų daugybinės skeveldros, nėra. Ištyrus galvos kompiuterinę tomografiją, atliktą iki operacijos nustatyta tik lūžio linija. Jeigu buvo lūžio linija, tai sužalojimo mechanizmas yra padaromas kitaip. Tai yra kaukolės momentinis suspaudimas nuo kontakto su kietu buku, neribotu paviršiumi, kas dažniausiai įvyksta griūnant. Tai nėra padariniai smūgio kietu buku ribotu daiktu. Smūgis prasidėjęs momenkaulyje, t. y. sritis aukščiau smilkinkaulio, ir eina žemyn. Skirtumas tarp jų komisijos ir D. B. išvados yra tas, kad jie bandė nustatyti ir nustatė, kaip atrodė ta sritis, kurios gydytojas D. B. negalėjo matyti, t. y. kaip atrodė lūžis ir minkštieji audiniai iki operacijos. D. B. tyrė jau po operacijos ir tiriant lavoną negalėjo matyti tos srities, kadangi nebuvo kaulinio lopo ir minkštuosiuose audiniuose galvos kairiojoje pusėje buvo masyvi kraujosruva, kuri buvo sąlygota pačios operacijos. Tas ištyrimas juos įgalino daryti išvadas. Jis patvirtina išvados 2 punkte nurodytą teiginį, kad mirtį lėmė vienas trauminis poveikis į kairio momens sritį. Kauno klinikų kompiuterinės tomografijos aprašyme yra tik akcentas į esminį sužalojimą, t. y. ūmią epidūrinę hematomą. Tai radinys, kuris gresia gyvybei. Visų pirma aprašė galvos smegenų būklę ir atliko skubią operaciją. Jie nekreipė dėmesio kur prasideda ir kur baigiasi lūžio linija. Dėl sužalojimų, paminėtų išvados 3 dalyje 1 punkte. Pasisakant dėl griuvimo, labiau tikėtina, kad tas griuvimas galėjo būti su pašaliniu jėgos poveikiu, kadangi kontaktinė jėga yra stipresnė, kai yra su pašaliniu jėgos poveikiu tai pastumiant nukentėjusįjį ar suduodant jam smūgį. Tikėtina, jog mirtį lėmusio kairiojo momens srities traumavimą E. K. patyrė griūdamas šonu galimai po jam suduoto smūgio į galvos sritį ir atsitrenkdamas kaire puse į kietą buką paviršių. Komisijos nuomone, mažai tikėtina, kad žmogus galėjo taip nugriūti pats. Kad žmogus kritų ant kairio šono, jam suduota gali būti įvairiai, nes žmogaus kritimas dažnai yra nenuspėjamas. Atsakant į klausimą, ar galėjo būti toks smūgis, kuris nepaliko jokių pėdsakų, negali nei patvirtinti, nei atmesti tokios galimybės. Pamato lūžio pradžia yra pažymėta kairio momenkaulio sritis ties vidurine linija, viršutinėje kaukolės dalyje. Apie viršugalvį jie nekalba, jie kalba apie kairės pusės momens sritį. Toje vietoje radiologiškai yra užfiksuota kraujosruva minkštuosiuose audiniuose. Galvos kairėje pusėje yra dvi kraujosruvos, t. y. kairiojo momens srityje ir kairiojo smilkinio srityje. Atsakant į klausimą dėl lūžio linijos pradžios, kaip matėsi radiologiškai, kairėje pusėje matėsi minkštųjų audinių sustorėjimas ir sutankėjimas, tai rodo į kraujosruvą. Kairėje temporalinėje, tai reiškia kairėje smilkininėje ir aukščiau jos frontoparietalinė, t. y. dvi kontakto vietos. Ta aukščiau, pagal mūsų komisijos išvadą, sietina su lūžiu, kurio viršutinė dalis yra ties linija ir baigiasi kaukolės pamate. Kalbant apie galimybę griūnant atsitrenkti smilkiniu, tai toks variantas yra mažiau tikėtinas, kadangi, jeigu žmogus griūna ant šono, tai natūrali peties apsauga trukdo atsitrenkti į plokščią paviršių ir kontaktuoti su smilkinio sritimi, kontaktas turi būti kažkur aukščiau, arčiau viršugalvio. Kūno padėtis prieš griūnant greičiausiai buvo stovima. Atsakant į klausimą, jeigu žmogui suduodama dešine ranka į kairią galvos pusę, asmenims stovint veidu vienas į kitą, kaip žmogus gali kristi, tai žmogaus kūno trajektorija po suduoto smūgio, gali būti įvairi ir nenuspėjama. Negali atpasakoti kūno judėjimo trajektorijos. Mirtinoms pasekmėms atsirasti, pakanka ir vieno kontakto. Negali atsakyti, ar antras kontaktas galėjo prisidėti prie pirmojo kontakto pasekmių, galvoti galima visaip, bet pasekmėms pakanko tik vieno kontakto.

Ekspertas V. K. parodė, kad jis palaiko savo duotas išvadas. Dėl pašalinės jėgos poveikio sutinka su pasisakiusiu kolega, jog labiausia tikėtina, kad griuvimas buvo po pašalinės jėgos poveikio, t. y. stūmimo, smūgio ar kažko panašaus. Jis kartu su kolega įvertino E. V. suduotą smūgį E. K. į kairią galvos pusę, ir priėjo bendros išvados. Šiuo atveju buvo nustatytas ne smilkinkaulio lūžis, o linijinis lūžis, kuris eina per momenkaulį, smilkinkaulį ir siekia kaukolės pamatą. Izoliuotam smilkinkaulio lūžiui atsirasti gali būti visiškai kitos sužalojimo aplinkybės. Tai priskiriama galvos smegenų traumai. Galvos smegenų kontūzinių židinių jie nerado. Pėdsakai paliekami kontrsmūgio zonose griuvimui tai yra būdingi ir aptinkami padariniai. Negalima išskirti kažkokio vieno elemento iš sužalojimų griuviminių ar smūginių komplekso ir sakyti, kad jis pagrindinis ar ne pagrindinis. Gali tik paaiškinti, kodėl jie taip kritiškai žiūrėjo į versiją apie smūgių sudavimą. Jeigu būtų smūgio sudavimas į kairią galvos pusę, toje vietoje turi būti kontūzinis židinys, bet tokio židinio nėra nustatyta. Ir smūgio vietoje nėra nustatyta kontūzinio židinio, kuris paprastai būna suduodant. Smūgio vietoje smegenų pažeidimo nebuvo, o tas būdinga smūgio sudavimui. Šiuo atveju išviso nebuvo kontūzinių židinių.

Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad E. K. mirties priežastimi buvo sunki galvos smegenų trauma pasireiškusi kairiojo smilkinkaulio žvyno - momenkaulio lūžiu nusitęsiančiu į pamatą ir kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalu, ir komplikuota smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, koma, antrine smegenų pusrutulių išemija, foraminaliniu smegenų kamieno strigimu, smegenų mirtimi. E. K. kūne liko užsifiksavę mažiausiai 4 trauminių poveikių padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies išoriniame kampe, padaryta kietu buku daiktu; odos nubrozdinimas pakaušio srityje, padarytas kietu buku daiktu, būdingas griuvimui; odos nubrozdinimas kairės plaštakos 5-tame piršte, padarytas kietu buku daiktu; sunki galvos trauma (vienu arba dviem trauminiais poveikiais), padaryta vienu ar dviem trauminiais poveikiais. Trauminis poveikis arba trauminiai poveikiai į galvos kairę pusę sukėlė nukentėjusiojo E. K. mirtį. Nukentėjusysis po kūno sužalojimų padarymo galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus (eiti). E. K. mirtis įvyko paveikus kairę galvos pusę smilkinkaulio ir momenkaulio srityse, kur yra kraujosruvos minkštuose audiniuose bei kaukolės skliauto lūžiai. E. K. mirtis įvyko paveikus kairę galvos pusę smilkinkaulio ir momenkaulio srityse, kur yra kraujosruvos minkštuose audiniuose bei kaukolės skliauto lūžiai, tačiau nėra tiksliai žinoma kairio smilkinkaulio - momenkaulio lūžių topografija. Tikėtina, kad tai yra „Y“ formos kaukolės skliauto lūžis, nueinantis į kaukolės pamatą, kuris galėjo būti padarytas ir dviem atskirais trauminiais poveikiais (į tai nurodo minkštųjų audinių kraujosruvos). Lūžio mechanizmas labiau tikėtina yra smūgio pasekoje, nes nėra odos nubrozdinimo kaip pakaušyje (asfaltas - šiukštus paviršius) bei smilkinkaulio sritis lengviausiai pažeidžiama kietu buku daiktu dėl plono kaulo ( b.t.8,b.l.179-193).

Specialistas P. P. teisme paaiškino, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ . Palaiko savo duotas išvadas šioje byloje. Kaulinis lopas yra išimtas ir jo nėra, o jis šiuo atveju yra labai svarbus. Kompiuterinėje tomogramoje įvertintoje J. D., gydytoja mato keletą lūžių, o ne vieną. Ekspertizės akte esančiame aprašyme matyti keli linijiniai lūžiai ir net neaišku, kaip jie susieina. Gali būti Y formos lūžis, o gali būti jis išskirtas į šoną, kaip du atskiri traumavimo požymiai ir du atskiri būdai. Šiuo atveju atskirti negalima, nes kompiuterinė tomografija tiksliai neaprašo. Gydytojos radiologės D. aprašymo 3 pastraipoje pažymėta, jog matyti keli linijiniai lūžiai ir žemiau parašyta, kad galimai šie smilkinkaulio ir momenkaulio lūžiai susiję, tačiau dėl jų krypties negalima pamatyti visos eigos. Galėjo būti ir du trauminiai poveikiai su dviem atskirais lūžiais, o galėjo būti ir vienas trauminis poveikis su Y formos lūžiu. Galvos minkštuosiuose audiniuose yra dvi kraujosruvos, t. y. kairiojo smilkinio srityje ir viena aukščiau, t. y. kaktos momenkaulio srityje. Kadangi nėra odos nubrozdinimų, kas yra būdinga griuvimui ant asfalto, tai jis vertina labiau tikėtinai smūgiui. Nugriūti ant asfalto ir nenusibrozdinti galima nebent krentant kaip maišui ir nesujudant. Kaulų lūžiai nėra visiškai aiškūs, nes ir kompiuterinė tomografija neaiškiai juos aprašė. Jeigu kaulinis lopas būtų paimtas ir atiduotas į medicininę laboratoriją pasakytų tiksliau. Smegenų žievės sužalojimai duoda daugiau informacijos ar tai galimas smūgis, ar griuvimas. Pagal sumušimo židinius smūgio zonoje ir kontrsmūgio zonoje, šiuo atveju jų nėra, o dar įvykęs smegenų infarktas. Sutinka, kad mirties priežastis buvo kairės galvos pusės traumavimas. Tikėtini yra du trauminiai poveikiai, kurie yra aprašyti kompiuterinės tomografijos vertinime. Galima įtarti minkštųjų audinių sustorėjimą ir sutankėjimą kairėje temporalinėje srityje, tai reiškia kairėje smilkininėje srityje ir aukščiau jos frontoparietalinėje, t. y. kaktinėje momeninėje srityje. Dėl sudavimo ranka, kumščiu ar buteliu, jokio skirtumo, jeigu yra tik poodinė kraujosruva, ji nieko nesako. Jeigu kaulo lūžis yra kažkoks įspaustinis, tada kažkiek galima kalbėti apie traumuojančio daikto savybes. Bei jeigu lūžis yra linijinis, nieko pasakyti negali. Kaulo gali būti vienas lūžis, o po kito smūgio gali susidaryti kitas kaulinis lūžis, tai rodo, kad yra du atskiri smūgiai. Tačiau, kartais nuo vieno smūgio atsiranda Y formos lūžis, bet tai yra tik vienas trauminis poveikis. Kadangi nėra labai aiškūs lūžiai ir nelabai aiškios kraujosruvos minkštuosiuose galvos audiniuose, tai nelabai gali atsakyti konkrečiai buvo vienas ar du smūgiai, bet mažiausiai vienas tikrai buvo.

Specialistas Š. T. teisme parodė, kad jis operavo pacientą E. K.. Viskas vyko 2019 metais. Operacijos protokolą surašė jis, su kuriuo prieš eidamas į posėdį dar kartą susipažino. Pacientui buvo atlikta kraniotomija, reiškia darytas pjūvis, atvertas kaulas, pašalinta epidūrinė hematoma. Atvėrus kietąjį smegenų dangalą, pastebėta, kad smegenys kyla iš kraštų, edemiškos, vadinasi nuspręsta kaulo negrąžinti, operaciją baigti užsiūnant tik minkštuosius audinius, taip sudarant galimybę smegenims tinti. Atvėrus kaukolę pamato lūžio pėdsakai tame kaulo fragmente, kuris buvo pašalintas, negalėjo matytis, o dėl kaukolės kaulų lūžių šiuo metu nepamena. Dėl operacijos protokole paminėtos 2,7 cm storio ūmios epidūrinės hematomos, tai yra kraujo išsiliejimas tarp kaulo ir kietojo galvos smegenų dangalo. Gylis pamatuojamas radiologiškai operacinėje, be didesnių matavimų įvertinant, kokio maždaug storio ji yra, ten lyg buvo apie 2 cm. Matėsi smegenų dislokacija, tai reiškia, jog smegenys pastumtos į priešingą pusrutulį. Matėsi zonos, kurios galėtų rodyti smegenų išemiją, tai yra smegenų kraujotakos sutrikimą. Neprisimena, ar prieš atveriant kaukolę, vizualiai matėsi sumušimo požymių. Gydytojas vadovaujasi kompiuterinės tomografijos aprašymu, nes jie yra specialistai, bet ir gydytojai geba atpažinti, kada pacientui reikia pagalbos. Dėl išimtos kaulo dalies, viskas atliekama pagal Klinikų tvarką. Už kaulo dalies saugojimą yra atsakingas Audinių bankas. Jeigu tas kaulo fragmentas nebūtų atitikęs keliamų reikalavimų, jis iš karto būtų utilizuojamas, o ne priduodamas į Audinių banką.

Specialistė J. D. parodė, kad tyrimui buvo pateikti du diskeliai, viename buvo galvos smegenų kompiuterinė tomografija atlikta prieš operaciją, o kitame, atlikta sekančią dieną po operacijos. Prieš operaciją matosi paciento kairėje pusėje didžiulė epidūrinė kraujosruva (baltas lęšio formos intarpas po kaulu). Epidūrinė, tai reiškia, kad kraujas yra išsiliejęs tarp kaulo ir kietojo smegenų dangalo. Kitame juodame vaizde, kuris yra padidintas, matosi skliauto kaulo lūžiai. Jeigu kaulai nėra pasislinkę, tai jie yra sunkiai matomi. Matosi skersas juodas brūkšniukas, tai yra kaulo skliauto lūžis. Tas yra svarbus, nes tos epidūrinės arba po kaulu esančios kraujosruvos jos dažniausiai būna susijusios su kaulo lūžiu. Ten kur lūžta kaulas, išsilieja kraujas. Šiuo atveju, ta kraujosruva yra tikrai labai didelė. Kadangi kaukolės ertmė yra uždara, tai ji labai smarkiai stumia, spaudžia smegenis ir kitas struktūras, o tarp smegenų pusrutulių ir kitų dalių praeina kraujagyslės, kurios maitina smegenis ir kai tas poslinkis būna didelis, yra tam tikri kriterijai, kai rizika padidėja. Konkrečiu atveju poslinkis buvo pamatuotas maždaug 1,5 cm, tai yra tikrai didelis poslinkis, tai užsiveda kiti patologiniai mechanizmai. Vienas dalykas užsidaro likvaro tekėjimo takai, kur tarp skilvelių cirkuliuoja smegenų skystis ir jis nebeišteka ten, kur jam reikia, nebesirezorbuoja, dėl to plečiasi skilveliai, kas didina intrakranijinę hipertenziją, t. y. didėja kaukolės turinio tūris. Kitas patologinis mechanizmas yra tas, kad suspaudžiamos kraujagyslės tarp kitų struktūrų (dangalų, smegenų pusrutulių), jos deformuojamos ir dėl to, kaip komplikacija, išsivysto išeminiai insultai. Dėl to dar vystosi smegenų edema, nes ten, kur insultas, dar pabrinksta smegenys, vystosi jų išemija, ūmioje stadijoje jos dar pabrinksta, kas dar labiau didina intrakranijinę hipertenziją ir kartu blogina paciento būklę. Prieš operaciją jau matėsi insulto požymiai kairėje pakaušinėje skiltyje ir pamato branduolių srityse. Pakitimai matomi ir smegenų kamiene. Esamame vaizde matyti epidūrinė kraujosruva, kaulo lūžimas. Vidurio struktūros dislokacija, t. y. šoninio skilvelio pertvara, kas turi būti viduryje, jie turėtų būti vidurio linijoje. Dislokacija yra labai didelė, matyti, jog kairys skilvelis suspaustas beveik pilnai. Kadangi, kaip minėjau, sutrinka likvaro cirkuliacija, tai likvaras skilveliuose gaminasi, jie dar daugiau plečiasi ir spaudžia smegenis. Matomas išeminis insultas, kadangi smegenų struktūra yra sudaryta baltosios medžiagos žievės, pilkosios, o pamato branduoliai yra hipodensiniai, tamsesni, tai yra čia jau vystosi išemija ir edema. Išsivysčiusi šoninė dislokacija į dešinę pusę. Užpakalinę daubą smegenėles dengia smegenėlių padangtė, t. y. toks kaip kupolo formos dangalas ir, kadangi viršuje didėja intrakanijinis spaudimas, tai viską spaudžia žemyn. Taip pat matosi temporalinės skilties nuspausta dalis, kraujotaka spaudžia smegenų kamieną, kur yra pagrindinė gyvybinė arterija. Pamato arterijos vieta yra tarp kaulo ir kamieno. Tai toks tipiškas patologinis mechanizmas. Tuose vaizduose matosi, kad yra ir trauminiai pakitimai ir vadinamosios komplikacijos. Ji parašė, kad matosi du lūžiai. Skenuojama yra skersoje ašinėje plokštumoje ir, jeigu lūžis yra toje pačioje plokštumoje kaip skenavimas, yra labai sunku jį pamatyti be kažkokių papildomų rekonstrukcijų. Vienas lūžis, kuris yra statmenas tai skenavimo plokštumai, tai yra tas juodas skersas brūkšniukas, kuris eina nuo siūlės smilkinkaulio su pleištakauliu į viršų. Yra matomi artefaktai, kurie atsiranda pacientui sujudėjus kompiuterinės tomografijos metu. Tada atsiranda dvigubas kaulo kontūras ir tokiu atveju, tą vietą įvertinti labai sunku. Pačiame viršugalvyje matosi dar siūlės linija, tad tikėtina, kad pagal kryptį, tai būtų tas pats lūžimas, kuris eina nuo smilkinkaulio iki viršugalvio. Atsakant į klausimą dėl sužalojimų skaičiaus. Juos nustatyti paprastai padeda dar minkštųjų audinių kraujosruvos ar kažkokios infiltracijos. Konkrečiu atveju, minkštuosiuose audiniuose, kažkokių ryškių kraujosruvų nesimato. Trauma buvo ūmi, nežino, kiek laiko buvo praėję po traumos, bet minkštuosiuose audiniuose ryškių ir akivaizdžių kraujosruvų, kurios paprastai būna po traumos, nesimato. Sunku įvertinti, bet gali būti ir vienas smūgis, o ar gali būti daugiau, sunku pasakyti, nebent kažkiek įtartinas pakaušis, bet dėl artefaktų tiksliau pasakyti negali. Nustatytas linijinis lūžis. Po atsitrenkimo ir kontakto su kietu, buku daiktu galvos smilkinio dalyje, gali būti ir linijinis lūžis. Iš principo, nėra skirtumo, kaip aprašytas, lūžis, ar nuo viršugalvio iki smilkinkaulio, ar atvirkščiai, bet praktikoje viskas yra skenuojama nuo apačios į viršų ir taip aprašoma. Lūžis įvyksta iš karto vienu metu, jis neplinta. Kaukolės galimoje kontrsmūgio zonoje kažkokių pakitimų ar kraujosruvų nesimato. Paprastai kaulo lūžis įvyksta ten, kur smūgis. Kadangi nėra minkštųjų audinių aiškių pažeidimo požymių, tai sunku pasakyti, kur tiksliai buvo smūgis. Konkrečiu atveju, jų nesimato, bet paprastai kaulas lūžta ten, kur įvyko smūgis. Yra dar kitas mechanizmas, kai įvyksta arbūzo tipo lūžimas, kai metant arbūzą, jis sprogsta, tai su kaukole gali įvykti tas pats, bet smūgis negali būti kažkur kitur nei lūžis. Čia kraujosruva ir lūžis visgi rodo, kad bent jau vienas smūgis turėjo būti ten. Smūgis turėjo būti viršugalvyje virš ausies, tai tokia temporoparietalinė sritis, parietalinė reiškia momeninė. Kažkur tarp smilkinio ir momeninės srities. Nuo kumščio kaulai nelūžta, nes žmogus jaunas ir kaulai nepakitę, taip paprastai skliauto kaulai nelūžta nuo tokio smūgio, čia turi būti sąlytis su kažkokiu kietu daiktu. Nežino, ar toks sužalojimas galėtų būti padarytas buteliu. Be to žmogus negriūna kaip stulpas ir nesitrenkia galva, griūnant žmogus atsiremia alkūne ar kažkuo kitu. Jeigu griūna aukštielninkas, tai pakaušiu. Kad nuo paprasto griuvimo susitrenktų, tai turi kažkas įvykti. Pasisakant apie tai, kur atsiranda trauminiai pakitimai, tai kaulo lūžis, epidūrinė kraujosruva paprastai atsiranda smūgio vietoje, o priešingoje pusėje įvyksta smegenų kontūzijos židiniai. Jie gali išryškėti nebūtinai iš karto po traumos. Atsakant į klausimą, ar pagal hematomos pobūdį galima atsakyti, per kiek laiko ji susidarė, tai pasakyti, per kiek laiko susidarė negali, bet hematoma yra ūmi. Dėl aplinkybių, kodėl ekrane yra matomas tik vienas lūžis, o aprašyti yra galimi keli, tai ji vertino diagnostiniame monitoriuje kompiuteryje. Tas lūžis yra labai plonas. Diagnostiniame monitoriuje tuos požymius ji matė ryškiau ir ten viskas yra pritaikyta vaizdo apdorojimui ir galima atlikti rekonstrukcijas kitose plokštumose. Atrodė, kad gali būti ir kita lūžio linija, bet ji būtų susijusi su šita, bet trukdo, nes yra artefaktai, kadangi kaulo kontūras sudvigubėja ir suku pasakyti, ar yra lūžis, ar jo nėra. Atsakant į klausimą, ar gali būti taip, kad kaukokės skliauto lūžis yra Y formos, tai tiksliai negali pasakyti dėl esančių artefaktų. Viena linija matosi aiškiai, o kitoje vietoje yra judesio artefaktai. Kai aprašo trauminį atvejį, tas nebūna labai svarbu.

(Duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras pateikė Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės ID (duomenys neskelbtini) kopiją, iš kurios matyti, jog greitoji medicinos pagalba 2019-06-23 09.53 val. atvyko E. K. gyvenamosios vietos adresu, iš kur pacientą E. K. 10.11 val. pristatė į ligoninę. Kvietimo kortelės kopijoje nurodyta preliminari diagnozė/ vyraujantis sindromas/ simptomas: vidutinės trukmės sąmonės netekimas (nuo 30 min. iki 24 valandų), TLK-10- AM kodas: (duomenys neskelbtini), ūmi liga (3 t., b.l. 7-9).

2019-07-18 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtos 2019-06-28 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) iš Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus gautos 3 (trys) skambučių skaitmeninės garso įrašų kopijos. Skaitmeninės garso įrašo kopijos yra trijose atskirose rinkmenose, jų pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą ir įrašo pradžios laiką. Per programą VLC media atidarius pirmą garso įrašo rinkmeną, matyti, kad ji sukurta 2019-06-23 04:08:58. Paleidus garso įrašą, girdėti triukšmas bei tai, jog moteris, vardu D., kalbėdama su bendrojo pagalbos centro operatore, nurodo, jog (duomenys neskelbtini), pasibaigus šokiams, vyrai pradėjo muštis, mušasi gal kokie šeši žmonės, tačiau nurodo, jog greitosios medicinos pagalbos nereikia niekam. Antras garso įrašas sukurtas 2019-06-23 09:39:37. Paleidus garso įrašą, girdėti pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro operatoriaus, pranešėjos ir greitosios medicinos pagalbos medikės. Pranešėja greitąją medicinos pagalbą kviečia adresu (duomenys neskelbtini), ji nurodo, jog pagalba yra reikalinga 30 metų vyrui, kuris buvo išgėręs, jį "suparalyžavo", jam bėga putos, jis sustingęs. Pranešėja nurodė, jog medikus jos vyras pasitiks prie parduotuvės. Pareiškėja nurodo, jog ligonis yra išgėręs, parėjo iš Joninių šventės, tada jį pykino, o pokalbio momentu jis jau nereaguoja į aplinką, jo rankos nesilanksto, "putos eina", jį "suparalyžavo", jis prarado sąmonę, nors kvėpuoja. Trečias garso įrašas sukurtas 2019-06-23 18:25:43. Paleidus garso įrašą, girdėti pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro operatoriaus ir pranešėjos. Pranešėja nurodo, jog ji A. K., prašo ją sujungti su (duomenys neskelbtini) policija, kadangi ryte buvo sumuštas jos sūnus, 31 metų amžiaus, kuris komos būsenoje yra išvežtas į Kauną. Pranešėja nurodo, jog ji nori parašyti pareiškimą, kadangi dabar jau žino, kas sumušė jos sūnų. Pareiškėja nurodo papildomai, jog sūnus buvo sumuštas per Joninių šventę, parėjo apie šeštą valandą ryte, pradžioje pamiegojo, tada jį pradėjo pykinti, o vėliau medikai jį išvežė jau komos būsenos. Moteris nurodo, jog daug žmonių matė, kad jos sūnų sumušė, nurodo, jog liudytojai M. bei N. sutinka liudyti tik anonimiškai (3 t., b.l. 77-80).

III. Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Teismas įvertinęs aukščiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad jie gauti BPK nustatyta tvarka ir turi reikšmę bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl jie laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

Teisėjų kolegijos vertinimu surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad I. V. ir E. V. veikdami bendrininkų grupėje dėl chuliganiškų paskatų nužudė E. K. ir smurtaudami E. K. bei D. J. atžvilgiu bei I. V. vartodama įžeidžiančio pobūdžio žodžius viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

I. V. ir E. V. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir pagal BK 284 straipsnį. Kaltinamųjų veiksmų kvalifikacija teisinga ir atitinka šioje byloje nustatytas faktines įvykio aplinkybes.

Nužudymu dėl chuliganiškų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant, demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Nužudymas nelaikomas padarytu dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas tarpusavio asmeninio konflikto ar nesutarimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, 2K-8-696/2015, 2K-477-746/2015, 2K-40-697/2017 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad 2019 metų birželio 22-23 d. (duomenys neskelbtini), prie mokyklos vyko Joninių šventė. Apie 4 valandą ryto, kai šventė ėjo į pabaigą, žmonės skirstėsi į namus, dėjo prekes bei įrangą į automobilius, būdamas neblaivus E. V. be jokios aiškios priežasties išbėgo iš mokyklos į lauką aiškintis kas sudaužė butelį kieme. E. V. neradęs vaikinuko pribėgo prie autobusiuko priekyje stovėjusių vaikinų, pradėjo triukšmauti, keiktis, iš mokyklos išbėgo I. V., atbėgo prie triukšmaujančių vyrų ir visi ėmė stumdytis. E. K. bandė raminti ir staiga E. V. dešine ranka sudavė smūgį E. K. į kairę galvos pusę, po ko E. K. krito ant asfalto nugara ir gulėjo kelias minutes be sąmonės. J. K. kartu su L. L. pakėlė E. K. nuo asfalto ir jį nuvedė toliau link vejos, kad negulėtų ant asfalto, pasodino ant bortelio, jautė kad pastarasis tebebuvo apsvaigęs. Po kiek laiko E. K. atėjo prie besistumdančių ir konfliktuojančių D. J., E. V. ir I. V., ir tuo metu E. V. antrą kartą ranka sudavė smūgį E. K. į galvos sritį ties smilkiniu, po ko E. K. krito visu svoriu ant asfaltuotos dangos (liudytojų I. B., J. K., L. L., K. N., N. B. (M.) parodymai). Tarp D. J. ir E. V. kilo muštynės, E. V. nuo smūgio liko sėdėti prie mokyklos sienos, o I. V. su rankoje laikytu buteliu bandė smogti D. J., tačiau jos ranką sulaikė E. P.. Pastarasis patraukė D. ir tuo pačiu metu pamatė, kaip I. V. turėtu buteliu smogė E. K. virš ausies į smilkinį. Smūgis buvo stiprus, E. susiėmė už galvos, pradėjo rėkti iš skausmo ir tada išsitraukęs telefoną ėmė filmuoti (liudytojų D. S., K. N., E. P. parodymai). E. K. apie 5 val. ryto sugrįžo į namus, nuėjo miegoti, po keleto valandų, vonioje vėmė, jautėsi prastai (V. K. parodymai). Apie 9 valandą A. K. pastebėjo, jog sūnus guli ant grindų, iš burnos bėgo putos, nekalbėjo (A. K. parodymai). E. K. buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, o iš jos neatgavęs sąmonės pervežtas į Kauno klinikas. 2019m. birželio 30 d. E. K. mirė. E. K. mirties priežastis - sunki galvos smegenų trauma pasireiškusi kairiojo smilkinkaulio žvyno linijiniu lūžiu nusitęsiančiu į pamatą ir kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalu, ir komplikuota smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, koma, antrine smegenų pusrutulių išemija, foraminaliniu smegenų kamieno strigimu, smegenų mirtimi. Mirtį sąlygoję sužalojimai - linijinis smilkinkaulio žvyno lūžis nusitęsiantis į pamatą su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalu, komplikuoti smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, koma, antrine išemija, foraminaliniu smegenų kamieno strigimu ir smegenų mirtimi ir kraujosruva kairiame smilkininiame raumenyje ( b.t.3, b.l. 24-30).

Taigi objektyviai šiuo atveju abu kaltinamieji atliko tyčinius smurtinius veiksmus: E. V. sudavė ranka du smūgius nukentėjusiajam į kairę galvos sritį, nuo abiejų smūgių nukentėjusysis nugriuvo ant asfaltuoto pagrindo ir kurį laiką buvo be sąmonės; I. V. stikliniu buteliu smogė nukentėjusiajam į galvą, kairę pusę ties smilkiniu ir ausimi, po ko nukentėjusysis susiėmė rankomis už galvos ir ėmė iš skausmo šaukti. Šių tyčinių veiksmų pasekmė – nukentėjusiojo mirtis. Tai, kad nukentėjusysis mirė ne iš karto įvykio vietoje, o tik po keleto valandų, tai yra būdamas namuose pasijuto blogai ir prarado sąmonę, o po keleto dienų ligoninėje mirė, įtakos juridiniam nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi.

Šioje byloje išsiskyrė teismo medicinos ekspertų nuomonė, ar mirtinas sužalojimas buvo padarytas kietu, buku, riboto paviršiaus daiktu ar įrankiu ir tai galėjo būti padaryta vieno ar dviejų trauminių poveikių pasekoje (ekspertų D. B. ir P. P. išvados), ar mirtį lėmė vienas trauminis poveikis į kairio momens sritį, trauminio kontakto su kietu buku pagrindu griuvimo metu (J. R. ir V. K. paaiškinimai teisme, ekspertizės akto išvados).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertizės akto ar specialisto išvadoje esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Tačiau ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, t. y. ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas ir kt..

Teismas neturi pagrindo netikėti byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, liudytojų parodymais, kad nukentėjusysis į kairę galvos pusę, būtent kairią smilkininę - momens dalį, kaip apibūdino liudytojai virš ausies, patyrė tris labai stiprius kaltinamųjų smūgius, nuo pirmųjų E. V. suduotų smūgių nukentėjusysis griuvo ant asfalto, patyrė pakaušio nubrozdijimą, plaštakos nubrozdijimą, kuriam laikui prarado sąmonę, nes pats nepajėgė atsistoti, jį pakėlė nuo asfalto ten buvę jaunuoliai, o nuo I. V. suduoto smūgio buteliu į kairę galvos pusę, kaip nurodo liudytojas virš ausies į smilkinį, nukentėjusysis ėmė rėkti iš skausmo rankomis susiėmęs galvą.

Teismas įvertina ir tai, kad nukentėjusysis E. K. septynias paras buvo ligoninėje, siekiant išsaugoti jo gyvybę buvo atliekama operacija, išimtas kaulo lopas, kurio tyrėjai po nukentėjusiojo mirties nepareikalavo iš audinių banko, o specialistai atlikę teismo medicininę ekspertizę nepareikalavo nei iš tyrėjo, nei iš audinių banko, todėl šio objekto neapžiūrėjo ir neištyrė. Taip pat suteikiant pirminę neatidėliotiną pagalbą nebuvo detaliai aprašytos kraujosruvos buvusios kairėje galvos pusėje. Apklaustas ekspertas D. B. teisme parodė, pagrindinis sužalojimas buvo į kairiojo smilkinio sritį. Toje srityje, po kažkokio įvykusio trauminio poveikio, įvyko lūžis ir išsiliejo kraujas virš kietojo galvos smegenų dangalo, dėl ko ir įvyko mirtis. Apklausti ekspertai J. R. ir V. K. nurodė esant tikėtina, jog mirtį lėmusio kairiojo momens srities traumavimą E. K. patyrė griūdamas šonu galimai po jam suduoto smūgio į galvos sritį ir atsitrenkdamas kaire puse į kietą buką paviršių. Mirtį lėmė vienas smūgis, kuris būdingas griuvimui ir atsitrenkimui į kietą neribotą paviršių (asfaltuotą aikštelę). Ekspertas P. P. teigė, kad galvos minkštuosiuose audiniuose yra dvi kraujosruvos, t. y. kairiojo smilkinio srityje ir viena aukščiau, t. y. kaktos momenkaulio srityje. Kadangi nėra odos nubrozdinimų, kas yra būdinga griuvimui ant asfalto, tai jis vertina labiau tikėtina smūgiui. Kadangi nėra labai aiškūs lūžiai ir nelabai aiškios kraujosruvos minkštuosiuose galvos audiniuose, tai nelabai gali atsakyti konkrečiai buvo vienas ar du smūgiai, bet mažiausiai vienas tikrai buvo. Apklaustas nukentėjusįjį operavęs gydytojas Š. T. nurodė, kad pacientui buvo atlikta kraniotomija, reiškia darytas pjūvis, atvertas kaulas, pašalinta epidūrinė hematoma, kuri buvo masyvi. Dėl operacijos protokole paminėtos 2,7 cm storio ūmios epidūrinės hematomos, tai yra kraujo išsiliejimas tarp kaulo ir kietojo galvos smegenų dangalo. Ar buvo išoriškai matomos kraujosruvos, jis nepamena. Teisme apklausta J. D., kuri aprašė abi kompiuterines tomografijas darytas tiek prieš operaciją, tiek po operacijos teisme nurodė, kad prieš operaciją matosi paciento kairėje pusėje didžiulė epidūrinė kraujosruva (baltas lęšio formos intarpas po kaulu). Epidūrinė, tai reiškia, kad kraujas yra išsiliejęs tarp kaulo ir kietojo smegenų dangalo. Kitame juodame vaizde, matė skliauto kaulo lūžius. Ten kur lūžta kaulas, išsilieja kraujas. Kraujosruva ir lūžis visgi rodo, kad bent jau vienas smūgis turėjo būti viršugalvyje virš ausies, tarp smilkinio ir momeninės srities. Atkreipė dėmesį, kad nuo kumščio kaulai nelūžta, nes žmogus jaunas ir kaulai nepakitę, turėjo būti sąlytis su kažkokiu kietu daiktu. Negali nei patvirtinti nei paneigti, ar toks sužalojimas galėtų būti padarytas buteliu. Jos nuomone žmogus negriūna kaip stulpas ir nesitrenkia galva, griūnant žmogus atsiremia alkūne ar kažkuo kitu. Diagnostiniame monitoriuje ji matė, kad gali būti ir kita linijinė lūžio linija, kuri matėsi labai plona, bet nežiūrint į tai, ši linija būtų susijusi su jau nustatytu linijiniu lūžiu.

Teisėjų kolegija įvertinus ekspertų ir specialistų pasisakymus teisme, bei jų teiktas išvadas, liudytojų parodymus daro neabejotiną išvadą, kad nukentėjusiojo E. K. mirties priežastimi buvo tyčiniai kaltinamųjų veiksmai suduodant stiprius smūgius į gyvybiškai pavojingą kūno vietą – galvą ir, kad sunkią galvos traumą lėmė ne mažiau kaip vienas smūgis. Nukentėjusysis nuo dviejų E. V. suduotų smūgių nugriuvo ant asfalto: krisdamas ant nugaros susižalojo pakaušį, liko nubrozdijimas, tačiau kaip teigia teismo medicinos ekspertai, šis sužalojimas negalėjo sukelti mirtinų pasekmių. Nuo kito suduoto smūgio, kaip teigia liudytojai, nukentėjusysis krito ant asfalto labiau šonu, tačiau jokie išoriniai požymiai nukentėjusiojo galvos kairėje pusėje momeninėje- smilkininėje dalyje neužsifiksavo, kurie leistų manyti jog būtent šia galvos dalimi nukentėjusysis nugriuvo ant asfaltuotos aikštelės. Be to neginčijamai buvo nustatyta, kad kaukuolės lūžis buvo linijinis, o ne įspaustinis. Tas aplinkybes patvirtino visi teisme apklausti specialistai ir ekspertai. Ekspertai D. B., P. P. neatmetė galimybės, kad linijinis kaulo lūžis galėjo įvykti ir suduodant smūgį (smūgius) kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, nes nukentėjusiojo smilkininėje- momeninėje galvos srityje buvo užsifiksavusios dvi kraujosruvos, o tai galėjo būti tiek kumštis, tiek stiklinis butelis. J. D. teigė, kad kur buvo suduotas smūgis, ten turėjo skilti kaulas ir įvykti kraujo išsiliejimas. Ji nei patvirtino nei paneigė, kad tokį sužalojimą buvo galima padaryti buteliu. Ekspertas J. R. nurodė, kad jų išvada dėl sužalojimo mechanizmo yra tikėtina. Jo nuomone mirtinoms pasekmėms atsirasti pakanka ir vieno kontakto. Jis negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti ar antras kontaktas į tą pačią vietą galėjo prisidėti prie pirmo kontakto pasekmių. Teisėjų kolegija pripažįsta įrodytomis tas aplinkybes, kad tiek nuo sudavimo butelio plokštuma, kaip teigia liudytojas E. P. virš kairės ausies ties smilkiniu, tiek suduodant smūgį į galvą ranka ir krentant ant asfaltuotos aikštelės labiau kaire puse, nukentėjusysis patyrė galvos linijinį lūžį (lūžius), kas šiuo atveju sukėlė nukentėjusiojo mirtį, pripažintina, kad tarp kilusių pasekmių ir kaltinamųjų tyčinių veiksmų yra juridiškai svarbus priežastinis ryšys.

Dėl subjektyviųjų požymių. Atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla esant tiek tiesioginei, tiek netiesioginei tyčiai, t. y. tyčios rūšis įtakos veikos kvalifikavimui neturi. Nužudymas veikiant tiesiogine tyčia yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nori ją atimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2004, 2K-472/2008, 2K-252/2011). Nužudymo netiesiogine tyčia atveju kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenori atimti gyvybės, sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2006, 2K-469/2007, 2K-485/2009, 2K-4/2012). Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios yra valinis elementas: jei asmuo nori pavojingų padarinių, tai jis veikia tiesiogine tyčia, jeigu jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti, veikia netiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322-511/2016). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: šios veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš jį ir po jo bei kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016).???

Bylos duomenimis abu kaltinamieji sulaukę tokio amžiaus, kuriam esant baudžiamoji atsakomybė yra galima. Jie praeityje nėra sirgę ligomis, kurios galėtų rodyti kaltinamųjų negebėjimą suvokti savo veiksmus ar juos valdyti. Byloje yra pakankamai duomenų, kad abu kaltinamieji šventės metu vartojo alkoholinius gėrimus, o pagal liudytojų pateiktus kaltinamųjų išorės ir elgesio apibūdinimus akivaizdu, kad kaltinamieji buvo neblaivūs ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padaryme (liudytojų J. B., J. B., L. D., D. K. parodymai). Duomenų, kad jie būtų buvę patologiniame girtume nėra.

Šioje byloje nustatyta, kad abu kaltinamieji smurtą naudojo nukentėjusiojo atžvilgiu. E. V. sudavė kumščiu du smūgius nukentėjusiajam į kairę galvos pusę, ko pasekoje nukentėjusysis E. K. po kiekvieno smūgio krito ant asfalto ir kurį laiką gulėjo be sąmonės. Kaltinamoji I. V. sudavė vieną smūgį buteliu per nukentėjusiojo kairę galvos pusę, dėl ko nukentėjusysis susiėmė už galvos ir garsiai suriko. Visi šie smūgiai buvo suduoti per neilgą laiko tarpą į gyvybiškai pavojingą kūno vietą- galvos sritį, kaltinamieji suprato, kad taip bendrais veiksmais sukelia nukentėjusiajam fizines kančias, ir taip elgtis norėjo, taigi smurtavo tyčia. Kaltinamieji E. V. ir I. V. kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, neprisipažino, teigė, jog jie jokio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nevartojo, smūgių nurodytų jiems pareikštuose kaltinimuose, nesudavė. E. V. teigė, kad jis įvykio naktį jokio kontakto su E. K. neturėjo. I. V. nurodė, kad ji jokio smurto E. K. atžvilgiu nenaudojo nematė, kad smurtautų ir jos sutuoktinis E. V.. Kaltinamieji teigė, kad konflikto metu buvo netoli vienas kito, matė vienas kito veiksmus. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad abu kaltinamieji suprato sunkią nukentėjusiojo padėtį, po įvykio baiminosi dėl galimų sunkių pasekmių (tai rodo po įvykių kaltinamosios I. V. dažni skambučiai konfliktą mačiusiems asmenims, bandymas įteikti mintį, jog E. K. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kad jį ištiko insultas, kad I. V. šventės metu buvo blaivi), tai rodo, kad jie abu suprato savo veiksmų pavojingumą dar įvykio metu, galimas sunkias pasekmes ir nors nukentėjusiojo mirties nenorėjo, bet sąmoningai leido kilti šiems padariniams. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamieji veikė netiesiogine tyčia padarinių atžvilgiu.

Pažymėtina, kad nužudymu dėl chuliganiškų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant, demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Nužudymas nelaikomas padarytu dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas tarpusavio asmeninio konflikto ar nesutarimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, 2K-8-696/2015, 2K-477-746/2015, 2K-40-697/2017 ir kt.).

Teisėjų kolegija įvertinusi įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamiesiems šis kvalifikuojantis požymis inkriminuotas pagrįstai. Nors kaltinamoji I. V. teisme teigė, kad E. K. buvo sukonfliktavęs su jos sūnumi E.. Po kiek laiko sutiko E. su D., E. pradėjo ją užgaulioti, o D. stvėrė už rankos, ėmė traukti ranką, prisitraukė prie savęs ir ėmė smaugti, bei iš rankos trenkė per veidą, ji pabėgo atbula ir aukštielnika nugriuvo. Tada atbėgo E. ir jie pradėjo stumdytis. O kaltinamasis E. V. teigė, kad jis atbėgo gelbėti žmonos I. nuo D. J. ir su pastaruoju susistumdė. E. K. jis smūgių nesudavė, įvykio metu su pastaruoju nekontaktavo. Šie kaltinamųjų aiškinimai dėl įvykio pradžios yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Priešingai, liudytojai buvę netoli įvykio vietos ir matę įvykius iš arti nurodė, kad konflikto pradžioje iš mokyklos išbėgo agresyviai nusiteikęs E. V., kuris suriko „kas čia ką sudaužė?“. Liudytojai I. B. pasakius, kad vaikinukas su raudona kepure sudaužė butelį, E. V. nubėgo prie autobusiuko priekyje stovėjusių vaikinų ir pasigirdo didelis triukšmas, keiksmažodžiai, susistumdymas. Tuo metu iš mokyklos išbėgo I. V. ir nubėgo prie minėtų vyriškių būrio ir ėmė kažką stumdyti. Prasidėjo muštynės ir pamatė kaip į mokyklos sieną atsitrenkė kaltinamasis. Liudytojas K. N. parodė, kad I. V. ginčijosi su D. J. prie šalia gulinčio E. K.. Liudytojas J. K. nurodė, kad kai pabėgo vaikinukas su raudona kepure, prie E. V. priėjo E. K. ir pradėjo kažką aiškintis, tačiau E. V. trenkė E. K. į galvą ir šis nuo smūgio krito ant asfalto ir „atsijungė“. Jie pakėlė nuo žemės E., nuvedė ir pasodino ant bortelio. Atbėgo D. J. susistumdė su E. V., atbėgo I. V. ir kol jie tarpusavyje stumdėsi ir mušėsi, atsikėlė E. vėl priėjo prie jų ir tuomet E. V. sudavė smūgį E. į galvos sritį ir šis vėl nugriuvo. Visi aplinkui šūkavo, buvo didelis triukšmas. Liudytoja J. B. nurodė, kad ji matė autobusiuko šone muštynes, kuriose dalyvavo kaltinamoji I. V., kuri akivaizdžiai buvo neblaivi, elgėsi agresyviai, vyko chaosas. Šioje byloje yra pakankamai įrodymų, kad abu kaltinamieji, viešoje vietoje, po ką tik pasibaigusio renginio, esant dideliam šventės dalyvių skaičiui, be jokios aiškios priežasties, vartojo smurtą E. K. atžvilgiu. Nors E. ir I. V. buvo pažįstami su nukentėjusiuoju E. K., buvo to pačio kaimo gyventojais, tačiau akivaizdu jog iki įvykio tarp jų nebuvo jokių nesutarimų, E. K. nebuvo muštynių iniciatorius, jis tik bandė taikiai spręsti konfliktinę situaciją (liudytojų J. K., N. M., E. P., E. P. parodymai). Po E. V. suduotų smūgių, E. K. atėjo prie bekonfliktuojančių D. J. ir I. V., kuri be jokios akivaizdžios priežasties sudavė E. K. smūgį buteliu į galvą. O pastarajam bandant nufilmuoti I. V. elgesį, kelis kartus bandė ranka suduoti nukentėjusiajam per galvą (nukentėjusiojo D. J. ir liudytojo U. S. parodymai). Iš 2019-11-27 apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiojo telefone užfiksuota teritorija, esanti prie (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, adresu (duomenys neskelbtini)..Matoma, kaip D. J. ginčijasi ir stumdosi su įvairiais asmenimis, tarp kurių yra broliai E. ir E. P., E. V., I. V., E. V. ir kiti asmenys. Vaizdo medžiagoje matyti ir girdėti, kaip I. V. suduoda du smūgius rankomis E. K., tačiau to, į kurias vietas sudavė, nematyti, po pirmojo smūgio I. V. ramina E. V., po kurio kaire akimi matyti mėlynė, matyti jo kruvini marškinėliai. I. V. nusiteikusi agresyviai, E. K. ji vadina "myžniumi" ir kitais necenzūriniais žodžiais aplinkinių žmonių akivaizdoje. Vaizdo medžiagoje ji atrodo neblaivi, "šlitinėja" į šalis bei elgiasi neadekvačiai. Po antrojo I. V. suduoto smūgio ranka, E. K. rankoje laikomas telefonas suvirpa ir jis pasako I. V., kad jis telefonu filmuoja jos veiksmus, tačiau I. V. nenustoja jo įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Vaizdo medžiagos pabaigoje I. V., nuėjusi prie minėto autobusiuko galo, toliau konfliktuoja bei įžeidinėja D. J. (3 t., b.l. 121-123). Nors konflikto priežastimi kaltinamoji nurodė, kad tarp jos ir E. K. įvyko konfliktas dėl sūnui E. paskolintos pinigų sumos, tačiau kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, tarp E. V. ir E. K., tai yra tarp dviejų suaugusių, pilnamečių asmenų jokio konflikto, o juo labiau smurto veiksmų, nebuvo. Priešingai I. V. pamačiusi besikalbančius E. K. ir sūnų E. V., priėjo prie pastarųjų, išreiškė priekaištus, kam skolina pinigus, šliukštelėjo alumi E. K. į veidą, tai yra provokavo konfliktą. Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. V. ir i. V. be priežasties, elgėsi neadekvačiai, t. y. bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą, nukreiptą į nukentėjusiojo gyvybiškai svarbų organą (galvą), ir nužudė E. K., ignoruodami elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas. Abu kaltinamieji yra kalti dėl E. K. nužudymo dėl chuliganiškų paskatų ir už tai jie privalo atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Kaltinamųjų teiginius, kad jie nenaudojo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį E. K., o liudytojai dėl kažkokių tai priežasčių juos apkalba, vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojai M. B. ir kaltinamųjų sūnus E. V., kuris naudojosi teise duoti parodymus, nurodė įvykio aplinkybes, kad E. K. smurtavo prieš E. V., kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai surinkti byloje, todėl teisėjų kolegija šių asmenų parodymus vertina kritiškai, kaip siekį padėti kaltinamiesiems. Taip pat teisėjų kolegija atmeta ir I. V. keltą versiją, kad E. K. galėjo susižaloti pats krisdamas vonioje. Teisme apklausti teismo medicinos ekspertai vienareikšmiškai paneigė, kad asmuo pats krisdamas be pašalinės jėgos galėtų pasidaryti tokio pobūdžio sužalojimą, todėl ši kaltinamosios versija visiškai paneigta, kaip nepagrįsta jokiais įrodymais.

Teisėjų kolegija įvertinusi įrodymų visumą daro išvadą, kad šie kaltinamųjų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, nes jie bendrais veiksmais ne tik elgėsi įžūliai naudodami smurtą nukentėjusių E. K. ir D. J. atžvilgiu, viešoje vietoje, I. V. E. K. ir D. J. vadino įžeidžiančio turinio žodžiais, bet ir sukėlė pasekmes, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes šventės dalyviai pasijuto šokiruoti tokio kaltinamųjų elgesio, liudytoja A. J. nurodė, kad renginys buvo sugadintas, nes pasibaigė muštynėmis ir sužalojimais. Liudytoja D. K. nurodė, kad I. V. intensyviai mostiguodama rankomis ant kažko rėkė, atsisukusi veidu į alaus prekybininkų pusę. Ji nusprendė, kad reikia kviesti policiją, tam pritarė ir viena iš alumi prekiavusių moterų, sakydama, kad būtinai reikia, nes "tą žmogų užmuš". Ji buvo išsigandusi, surinko pagalbos telefono numerį ir pranešė, kad vyksta muštynės. Ji tik vėliau išgirdo žmones kalbant, kad I. V. buteliu smogė į galvą E. K.. Liudytoja V. V. parodė, kad matė D. J., kurio veidas buvo kruvinas. I. V. netoliese stovėjusį E. K. vadino "g*", iškrypėliu, "p*". Liudytoja I. B. teigė, kad po to įvyko muštynės, ji rėkė, kad kviestų policiją, rinkosi daiktus, norėjo kuo greičiau iš ten išeiti. Muštynės vyko tarp mokyklos durų ir autobusiuko. Matė abu kaltinamuosius, kaltinamoji garsiai keikėsi. E. P. nurodė, kad matė, kaip I. V. išpylė stiklinę alaus ant E. K. ir sudavė mažiausiai 6 smūgius, gal net ir daugiau. Smūgius sudavė abiem rankomis. Smūgio į smilkinį garsas buvo didelis, E. pradėjo iš karto rėkti. I. V. nebuvo blaivi, ji buvo nekoordinuota, tiesiai nebevaikščiojo. I. V. kėsinosi suduoti ir D. su buteliu, ji tuo metu tik keikėsi, kad jis bus pasodintas, kad jį kalėjime per kitą galą padarys. Tuo metu buvo daug necenzūrinių žodžių, tais žodžiais buvo siekiama išprovokuoti. E. P. nurodė, kad I. V. vartojo įžeidžiančias frazes. D. sakė, kad jį pasodins į kalėjimą ir jis bus gaidys, kad jį per užpakalį kiti darys. Su lytine orientacija įžeidimų buvo, sakė „necenzūriniai žodžiai“. Tų keiksmažodžių tikslas buvo provokuoti D., davė suprasti, kad ji yra žymiai aukščiau, už visą kaimą. Šie įrodymai patvirtina, kad buvo sukeltos pasekmės, šventės dalyviams buvo sugadinta šventinė nuotaika, visi buvo priversti išsiskirstyti, buvo kviečiama policija. Objektyviai nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai užfiksuoti rašytiniuose įrodymuose, specialistų, ekspertų išvadose. Teisėjų kolegija vertina ir tai, kad D. J. galvoje buvo nustatytas ne vienas sužalojimas (b.t.1,b.l. 129), kas paneigia kaltinamųjų teiginius, kad jie D. J. nemušė, o priešingai jis juos puolė. Byloje nustatyta, kad D. J. buteliu smūgį į galvą sudavė J. M., tačiau jos teigimu smūgis buvo vienas ir ji pastarojo atsiprašė. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji smurtavo prieš nukentėjusiuosius, elgėsi įžūliai ir iššaukiančiai viešoje vietoje, tai yra jų veikoje yra visi jiems inkriminuotos veikos objektyvieji požymiai.

Šios nustatytos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, kad abu kaltinamieji veikė tyčia, įžūliu elgesiu parodė nepagarbą visuomenei bei sutrikdė rimtį ir tvarką, todėl jie privalo atsakyti baudžiamąja tvarka ir už šios veikos padarymą.

IV. Bausmės skyrimas

Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurioje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu, visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioriteto.

Kaltinamųjų I. V. ir E. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamieji nusikaltimus padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad abu kaltinamieji buvo neblaivūs, tai patvirtino beveik visi byloje apklausti liudytojai, elgėsi neadekvačiai, pardavėjos alumi patvirtino apie pirktus ne vieną bokalą alaus. Be to ir patys kaltinamieji neneigė, kad jie įvykio vakarą vartojo alkoholinius gėrimus.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, padarytas pasekmes, kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei kitas, bausmės skyrimui reikšmingas, aplinkybes.

Kaltinamosios I. V. padaryta nusikalstama veika numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato, tik ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, bei nesunkus tyčinis nusikaltimas numatytas BK 284 straipsnyje (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji padarė vieną labai sunkų nusikaltimą ir nesunkų nusikaltimą, E. K. atžvilgiu jos veikos padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, ši veika sukėlė labai sunkias, skaudžias ir negrįžtamas pasekmes, veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia. I. V. asmenybė: ji aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, ištekėjusi, turinti vaikų, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkas G. S. raštu informavo, kad I. V. bendruomenės taryboje veiklą vykdė nuo 2019m. balandžio 5d. iki liepos 2d. Jos veikla sustabdyta, gavus jos pačios prašymą. Tačiau I. V. ir toliau neatsisako padėti, neatlygintinai šienauja žolę teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio (b. t. 12.,b. l. 60). Buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius I. V. apibūdino kaip energingą, komunikabilią, lengvai bendraujančią darbuotoją, kuri bendrovėje dirbo iki 2019 m. liepos 25 d. (b. t. 5, b. l. 48). Praeityje ji neteista, bausta administracine tvarka, nusikaltimų padarymo metu turėjo neišnykusius baustumus už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t.5, b. l. 39-42). Psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašyta (b.t. 5 b.l. 51).

Teismas skirdamas jai bausmę atsižvelgia į tai, kad I. V. padarė vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną nesunkų nusikaltimą veikdama kartu su sutuoktiniu bendrininkų grupėje ir būdama neblaivi kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nužudytas jaunas žmogus. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamoji būtų atsiprašiusi nukentėjusiųjų ar atlyginusi bent dalį patirtos turtinės žalos. Kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes tik šios rūšies bausmė numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų teismą skirti kaltinamajai švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme ar, kad sankcijoje numatyta bausmė šiuo konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo principui ( BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalys ar 54 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu tik paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Bausmės dydis skirtinas įvertinus visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymo reikalavimais. Parenkant bausmės dydį kaltinamajam, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. I. V. vaidmuo nužudant E. K. buvo aktyvus, ji aktyviai provokavo smurtinius veiksmus, pati siekė išprovokuoti muštynes, (apipylė alumi E. K., penkis-šešis kartus delnais trenkė jam į veidą, lenkė pastarojo galvą link žemės, spyrė į šoną) bei garsiai vartodama įžeidžiančius žodžius nukentėjusiųjų atžvilgiu, ji veikė dėl chuliganiškų paskatų nužudant E. K. ir sutrikdant visuomenės rimtį bei tvarką, bendrais veiksmais, netiesiogine tyčia, sukėlė negrįžtamas pasekmes. Atsižvelgiant į BK 61 straipsnio 2 d. nuostatas, kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jos atsakomybę sunkinančias dvi aplinkybes, jos asmenybę, praeityje nebuvo teista, tiek kaimo bendruomenės pirmininko, tiek buvusio darbdavio charakterizuojama gerai, bausmės tikslams pasiekti jai skirtina bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgiant į tai, kad ji nuteisiama realia laisvės atėmimo bausme, jai kartu su laisvės apribojimo bausme įpareigojimai neskirtini. Paskirtosios bausmės subendrintinos taikant bausmių apėmimo tvarką.

I. V. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2019-07-11 nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimas, paimant pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) (5 t.,b. l. 170-178). Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius 2020-04-09 raštu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismui pateikė I. V. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) prijungimui prie baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (8 t., b.l. 55-56). Kauno apygardos teismo 2021-01-25 nutartimi buvo pakeistos Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2019-07-11 nutarimu paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, sąlygos: I. V. įpareigota registruotis (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, kitos Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2019-07-11 nutarimu paskirtos kardomosios priemonės ir jų sąlygos paliktos nepakeistos (10 t., b.l. 71-73). Kardomosios priemonės iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis, paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti naikintinos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo (faktinio sulaikymo) dienos.

Kaltinamojo E. V. padaryta nusikalstama veika numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato, bei nesunkus tyčinis nusikaltimas numatytas BK 284 straipsnyje (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis padarė vieną labai sunkų nusikaltimą ir nesunkų nusikaltimą, ši veika sukėlė labai sunkias, skaudžias ir negrįžtamas pasekmes, veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia. E. K. atžvilgiu jo veikos padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai. E. V. asmenybė: jis profesinio išsilavinimo, vedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, turinti vaikų, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, ūkininkauja, (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkas G. S. raštu informavo, kad E. V. aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje, neatlygintinai duoda naudotis įrenginiais, įrankiais, pats atlieka įvairius darbus, genėja medžius, šienauja (b.t.12., b.l.60). Praeityje jis neteistas, baustas administracine tvarka, nusikaltimų padarymo metu turėjo neišnykusius baustumus už administracinius nusižengimus (b.t. 6, b.l. 5-9). Psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (b.t. 6 b.l. 15). Teismas skirdamas jam bausmę atsižvelgia į tai, kad E. V. padarė vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną nesunkų nusikaltimą veikdamas kartu su sutuoktine bendrininkų grupėje ir būdamas neblaivus kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nužudytas jaunas žmogus. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis būtų atsiprašęs nukentėjusiųjų ar atlyginęs bent dalį patirtos turtinės žalos. Parenkant bausmės dydį kaltinamajam, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. E. V. vaidmuo nužudant E. K. buvo aktyvus, jis be jokios aiškios priežasties tyčia smogė du kartus nukentėjusiajam į kairę galvos pusę, jis veikė dėl chuliganiškų paskatų nužudant E. K. ir sutrikdant visuomenės rimtį bei tvarką, bendrais veiksmais su sutuoktine, netiesiogine tyčia, sukėlė negrįžtamas pasekmes. Atsižvelgiant į BK 61 straipsnio 2 d. nuostatas, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę sunkinančias dvi aplinkybes, jo asmenybę, praeityje nebuvo teistas, kaimo bendruomenės pirmininko charakterizuojamas gerai, todėl įvertinus aplinkybių visumą, bausmės tikslams pasiekti jam skirtina bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė, be įpareigojimų. Paskirtosios bausmės subendrintinos taikant bausmių apėmimo tvarką.

E. V. buvo laikinai sulaikytas 2019-06-24 15 val. 30 min. ( 6 t., b.l. 115-116). 2019-06-26 Alytaus apylinkės teismo nutartimi E. V. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas - dešimčiai dienų, kuri teismo nutartimis buvo tęsiama iki 2019 m. gruodžio 27 d., kuomet Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi kardomoji priemonė - suėmimas - pakeista į kardomąsias priemones: intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019-12-27, įpareigojant įtariamąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su baudžiamosios bylos tyrimu ir nagrinėjimu teisme bei dalyvavimu teismo posėdžiuose ; 10 000 Eur užstatą, kurį 2019-12-04 sumokėjo I. U. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą (7 t., b.l. 77-82). 2020-04-02 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo pakeistos E. V. paskirtos kardomosios priemonės - intensyvios priežiūros sąlygos: E. V. įpareigotas dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, jeigu tai nėra susiję su baudžiamosios bylos nagrinėjimu, dalyvavimu teismo posėdžiuose bei darbu. Kalinamajam E. V. leista dėvint elektroninį stebėjimo įtaisą, buvo nutolti ne didesniu nei 10 km atstumu nuo namų, esančių (duomenys neskelbtini), tikslu nuvykti į "(duomenys neskelbtini)" degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), bei dirbti jam priklausančiuose laukuose, patenkančiuose į šią zoną ( 8 t., b.l. 27-29).

Kauno apygardos teismo nutartimi kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra tęsiama iki šiol ( b.t.8-13,15).

Kardomosios priemonės intensyvi priežiūra su nustatytais Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartyje leidimais ir apribojimais ir 10 000 eurų užstatas iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis, paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti naikintinos. Laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. birželio 24d. iki 2019 m. gruodžio 27d. įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo (faktinio sulaikymo) dienos.

V. Civiliniai ieškiniai ir jų užtikrinimo klausimai

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai: mirusiojo tėvai A. K. ir V. K. bei sesuo J. B. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų I. V. ir E. V. šias sumas:

A. K. - 13 385,50 eurus turtinės žalos atlyginimo ir 150 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo;

V. K. 150 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo;

J. B. 100 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo patirtos dėl sūnaus ir brolio E. K. netekties ( b.t.1, b.l. 94-105, b.t. 12, b.l. 48-59).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį kaltinamiesiems prašydama priteisti patirtas gydymo išlaidas, gydant E. K. ligoninėje, kurios sudarė 4792,56 Eur (b.t.2 b.l.196-200, b.t.3,b.l.1-4).

Nukentėjusysis D. J. prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų I. V. ir E. V. 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ( b.t.9, b.l. 1-5);

Ieškinio pareiškime ir teisme nukentėjusioji A. K. nurodė, kad ji laidojo sūnų E. K.. Lankant sūnų, kuomet jis gulėjo ligoninėje ir laidojant, ji patyrė sekančias išlaidas: kelionės išlaidos iš (duomenys neskelbtini) iki Kauno 7 kartus – 196,84 Eur, laidojimo paslaugos -1500 Eur, oro kondicionieriaus nuoma – 34,80 Eur, giesmininkams -130 Eur, mišių auka – 100 Eur, šeimininkės paslaugos – 50 Eur, salė- 15 Eur, nuotraukos – 18 Eur, maistas šermenų metu - 207,89 Eur, vaisiai pirkti turguje -17 Eur; gedulingi pietūs - 540 Eur, padėka spaudoje – 25,40 Eur, viso 2834,93 Eur. Su mirusiojo pagerbimu susijusios išlaidos: keturnėdelio gėlės - 48 Eur, giesmininkai - 80 Eur, mišių auka - 50 Eur, gedulingi pietūs - 165,50 Eur. Viso - 343,50 Eur. Papildomai nurodė, kad patyrė turtinę žalą įrengdami kapavietę – 9255,00 Eur, už gedulingus pietus metinių proga 660,00 Eur ir kelionės išlaidas už kurą -292 Eur. Viso prašo priteisti 13 385,50 eurus turtinės žalos atlyginimo. Pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Taip pat nurodė, kad žinia apie sūnaus mirtį jai sukėlė nervinį šoką, iki šiol jaučia didelius sveikatos pokyčius. Ji prarado ryšį su sūnumi, kurį atkurti nebeįmanoma. Sūnus E. gyveno su ja kartu, kadangi jis dirbo jiems priklausančioje parduotuvėje. Netekusi sūnaus, ji prarado viską.

Nukentėjusysis V. K. patirtą neturtinę žalą taip pat vertina 150 000 Eurų, kadangi jis neteko vienintelio savo sūnaus. Jis jau turėjo išeiti į pensiją, buvo sutarta, kad sūnus liks dirbti parduotuvėje, tačiau visi planai sužlugo. Žmogaus netekties įkainoti negalima, todėl prašo priteisti tiek kiek nurodyta.

Nukentėjusioji J. B. nurodė, kad ji neteko vienintelio brolio. Nors gyveno atskirai, tačiau ji nuolatos su broliu bendraudavo telefonu. Brolis visada norėjo gyventi kaime, pas tėvus. Netoli tėvų namų jis buvo įsigijęs savo būstą, ruošėsi daryti remontą ir ten gyventi. Netekus brolio pašlijo jos sveikata. Prasidėję kvėpavimo ir širdies spazmai iki šiol nepraeina, dėl to ji geria raminamuosius. Prašo priteisti 100 000 neturtinės žalos.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa raštu nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko ir prašo bylą nagrinėti civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant (b.t. 15 b.l. 63,92). Ieškinyje nurodė, kad tokio dydžio suma susidarė dėl E. K. gydymo stacionare VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir LSMU ligoninėje Kauno klinikose. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, patirtas išlaidas privalo atlyginti asmuo, kuris yra kaltas dėl asmens sveikatos sutrikdymo.

Nukentėjusysis D. J. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sutrikdyta nežymiai sveikata, be to tų pačių įvykių metu jis neteko draugo E. K.. Jis nuo 2019 m. birželio 25d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. buvo nedarbingas, jam buvo išrašomi elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai. Jam buvo nustatytas adaptacinis sutrikimas, kuris atsirado nuo pergyvenimo netekus draugo E. K. ir dėl jam pačiam sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Kaltinamieji I. V. ir E. V. su nukentėjusiųjų ir civilinių atsakovų ieškiniais nesutiko.

Nustačius, kad tarp kaltinamųjų nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, sprendžiamas klausimas dėl civilinių ieškinių patenkinimo (BPK 115 straipsnis).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visiškai, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar nukentėjusiojo prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002). Pagal CK 6.291 straipsnį atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, o pagal teismų praktiką atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006).

Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad su vėlesniais paminėjimais (gedulingi pietūs praėjus mėnesiui, pusei metų, metams po laidotuvių) susijusios išlaidos nėra laidojimo išlaidos, kurias turi atlyginti žalą padaręs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-628/2019).

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į teismų suformuotą praktiką, taip pat į CK 6.291 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias gali būti atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, civilinės ieškovės A. K. ieškinį tenkina iš dalies. Išlaidos patirtos lankant nukentėjusįjį E. K. ligoninėje, bei jį laidojant pripažįstamos pagrįstomis ir įrodytomis 2834,93 Eur sumai (b.t.1, b.l. 94-105, b.t. 12, b.l. 48-59). Teismas sprendžia, kad šios A. K. patirtos išlaidos: kelionės išlaidos lankant sūnų, laidojimo paslaugos, giesmininkai, maistas, gedulingi pietūs po laidotuvių, maistas šermenų metu, kondicienieriaus nuoma vasaros metu, salės nuoma yra tiesiogiai susijusios su mirusiojo laidojimo apeigomis, jos yra protingos, todėl priteistinos iš kaltų asmenų.

Civilinis ieškinys dalyje, kuriuo yra prašoma priteisti išlaidas, susijusias su keturnėdeliu, gėlių pirkimu ar gedulingais pietumis metinių proga, kuro išlaidomis 2020 m. sausio- balandžio mėnesiais, tai yra praėjus mėnesiui, keliems mėnesiams ar metams po sūnaus laidotuvių, nepripažintinos būtinomis ir susijusiomis su laidojimo ar kapavietės sutvarkymo išlaidomis, nes tokios išlaidos pagal teismų suformuotą praktiką laikytinos savanoriškomis ir asmeninėmis. Todėl civilinis ieškinys 1295,50 Eur dalyje atmestinas.

Už kapavietės sutvarkymą nukentėjusioji prašo priteisti 9255 Eur sumą, kadangi kaip teigiama patikslintame ieškinyje tiek jai kainavo sūnaus kapavietės projektavimo ir įrengimo darbai, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus ( b.t.12, b.l. 50-51, 54-55). Nurodė, kad artimieji ieškojo jiems priimtino, o ne kičinio varianto, todėl kapavietės įrengimas, paminklo pastatymas sudarė prašomą priteisti sumą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors kapavietės sutvarkymo išlaidos yra patvirtintos dokumentais, tačiau jų dydis, ženkliai viršija teismų praktikoje įprastomis ir vidutinėmis pripažįstamas išlaidas, todėl sumažintinas. Iš teismų praktikos matyti, kad paprastai teismų priteisiamos mažesnės kapo sutvarkymo išlaidos negu nagrinėjamoje byloje prašė nukentėjusiosios. Vienoje baudžiamojoje byloje kapo sutvarkymo išlaidos sumažintos iki 3000 – 3500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-895/2018, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-314-518/2018); kitoje baudžiamojoje byloje – iki 5000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150/2011). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką dėl kapo sutvarkymo išlaidų atlyginimo, realią ekonominę situaciją Lietuvoje ir į tai kad, prekės ir paslaugos brango, kainoms įtaką daro ir infliacija, daro išvadą, kad įprastomis, vidutinėmis ir CK 6.291 straipsnio 1 dalyje numatytą protingumo kriterijų atitinkančiomis kapo sutvarkymo išlaidomis laikytina 4000 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamųjų solidariai, nukentėjusiosios naudai. Teisėjų kolegijos vertinimu tokia suma yra pakankamas atlyginimas už įprasto, bet ne prašmatnaus paminklo pastatymą. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamųjų I. V. ir E. V. solidariai priteistina 4792,56 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos patirtoms gydymo išlaidoms atlyginti. Abu kaltinamieji šioje byloje pripažinti kaltais dėl E. K. nužudymo, bylos duomenys patvirtina, kad iki mirties E. K. buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigose, jam buvo teikiama būtina medicininė pagalba, jis buvo operuojamas, atliekami tyrimai. Byloje yra pateikti duomenys, kiek kainavo paslaugos, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad civilinis ieškinys yra įrodytas, pagrįstas, žala padaryta nusikalstamais veiksmais, todėl kaltinamieji ją privalo atlyginti visiškai ( CK 6.283straipsnio 1 dalis, CK 6.280 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-74/2014).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusiesiems A. K. ir V. K. sūnaus ir J. B. brolio nužudymas sukėlė sunkius neigiamus išgyvenimus. Sutiktina, kad prarastas ryšys su sūnumi ir broliu nebus atkurtas, o tokių pasekmių suvokimas turėjo neigiamos įtakos nukentėjusiųjų psichologinei būklei. Nukentėjusieji A. K. ir V. K. teisme nurodė, kad tarp jų ir sūnaus E. visada buvo glaudus emocinis ryšys. Sūnus pakankamai gerai apmokamus darbus (duomenys neskelbtini) iškeitė grįždamas į (duomenys neskelbtini) kaimą, tikslu padėti tėvams. Ir nors jis įsigijo gyvenamąjį būstą maždaug 100 metrų atstumu nuo tėvų namų, tačiau gyveno su tėvais, dirbo jų įkurtoje parduotuvėje. Dėl suprastėjusios sveikatos, sūnaus pagalba buvo būtina. Sūnus buvo labai geras, paslaugus, padėdavo buityje. J. B. nurodė, kad ji nuo vaikystės kartu su broliu augo šeimoje, būdama vyresnė juo rūpinosi. Broliui studijuojant (duomenys neskelbtini), jis kurį laiką gyveno su jos šeima, tapo jos sūnaus krikšto tėvu. Ją su broliu siejo glaudus emocinis ryšys, nors pastaruoju metu jie gyveno atskirai, tačiau šeimos šventes švęsdavo kartu. Ji daug laiko praleisdavo telefonu bendraudama su broliu. Staigi ir netikėta sūnaus ir brolio mirtis sugriovė gyvenimus, liko vidinė tuštuma, pradėjo kankinti nemiga, pablogėjo sveikata, dažnai verkia, išgyvena didžiulį netekties skausmą. Teisėjų kolegijos vertinimu tokie padariniai panašiose situacijose yra visiškai natūralūs ir pakankamai dažni, todėl dėl jų neabejoja.

Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiuosius ir mirusįjį siejo glaudūs emociniai ryšiai, jis buvo grįžęs į gimtą kaimą ir dirbo šeimos versle. Nustatyta ir tai, kad sesuo su broliu nors kartu negyveno, tačiau buvo dvasiškai artimi, palaikė nuolatinį tarpusavio ryšį. Netikėtas E. K. sunkus sužalojimas pasibaigęs mirtimi, buvo ir yra sunki emocinė našta visiems nukentėjusiesiems. Kaltinamųjų veiksmais sukeltos negrįžtamos pasekmės, nužudytas jaunas žmogus, be jokios priežasties veikiant iš chuliganiškų paskatų. Abu kaltinamieji pakankamai brandaus amžiaus, turintys šeimą, darbus, užsiimantys visuomenine veikla, smurtavo būdami neblaivūs, pasibaigus šventei, nesant jokios priežasties smurtauti prieš ženkliai už juos jaunesnį asmenį, įžeidinėti vartojant nepagarbius, įžeidžiančius žodžius, girdint jaunimui (didžioji dalis liudytojų jauno amžiaus). Bylos duomenimis kaltinamųjų materialinė padėtis pakankamai gera, šeima verčiasi žemės ūkiu, dirba ir gauna pajamas. Nukentėjusioji A. K. patyrė ženklias materialines išlaidas susijusias su sūnaus laidojimu ir kapavietės sutvarkymu. Turtinė žala atlyginta nebuvo, kaltinamieji nesiekė ir neatsiprašė nukentėjusiųjų už pastariesiems sukeltą skausmą ir kančias. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad abu kaltinamieji nuteisiami ilgalaikėmis laisvės atėmimo bausmėmis.

Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes nukentėjusiesiems A. K. ir V. K. priteisia iš solidariai iš kaltinamųjų kiekvienam po 35 000 Eur , o J. B. – 20 000 Eur. Toks priteistų sumų, o kartu ir bendros 90 000 Eur neturtinės žalos dydis yra teisingas, protingas ir sąžiningas. Mažindama priteisiamos neturtinės žalos dydžius teisėjų kolegija atsižvelgia ir į teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76-495/2021, iš vieno nuteistojo bendrai nukentėjusiesiems priteista 45 000 Eur; Nr. 2K-88-788/2019, iš vieno nuteistojo bendrai nukentėjusiesiems priteista 55 000 Eur; Nr. 2K-147-628/2019, iš vieno nuteistojo bendrai nukentėjusiesiems priteista 52 000 Eur; Nr. 2K-371-697/2018, iš vieno nuteistojo bendrai nukentėjusiesiems priteista 68 000 Eur; Nr. 2K-57-697/2018, iš keturių nuteistųjų bendrai trims nukentėjusiesiems priteista 80 273,40 Eur Nr. 2K-203-895/2017, iš vieno nuteistojo bendrai nukentėjusiesiems priteista 70 000 Eur ir pan.). Tasi viena iš pareigų tenkanti teismas ne tik įvertinti nukentėjusiųjų praradimus, bet ir atsižvelgti į teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu nustatyti neturtinės žalos dydžiai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei suformuotą teismų praktiką.

Likusioje dalyje nukentėjusiųjų ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. J..

Nukentėjusysis prašo teismą priteisti jam 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad jam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sutrikdyta nežymiai sveikata, be to tų pačių įvykių metu jis neteko draugo E. K.. Jis nuo 2019 m. birželio 25d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. buvo nedarbingas, jam buvo išrašomi elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai. Jam buvo nustatytas adaptacinis sutrikimas, kuris atsirado nuo pergyvenimo netekus draugo E. K. ir dėl jam pačiam sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis) neatsižvelgiant į jų darbingumą, tačiau ir kiti BK 248 straipsnyje nurodyti šeimos nariai ar artimieji giminaičiai (broliai, seserys, seneliai, vaikaičiai) kuriuos su nukentėjusiuoju siejo šeimos, artimi giminystės ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-853/2007, Nr. 2K-581/2012). Šiuo atveju D. J. su E. K. siejo tik draugiški santykiai, jie nebuvo šeimos nariai ar artimi giminaičiai, todėl jis neturi teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą, mirus draugui.

Tačiau šioje byloje D. J. nukentėjo asmeniškai, jo atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, E. V. muštynių viešoje vietoje metu ranka sudavė D. J. į veidą, I. V. bandė suduoti buteliu, bei vartojo jo atžvilgiu įžeidžiančio pobūdžio žodžius. Specialisto išvadoje nurodoma, kad nukentėjusiojo kaktoje ir viršugalvyje rasti nubrozdijimai, o dilbyje kraujosruva kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors byloje yra duomenys, kad vieną smūgį buteliu sudavė byloje apklausta liudytoja J. M., tačiau kiti rasti sužalojimai D. J. veide ir dilbyje buvo kaltinamųjų veiksmų pasekmė, o tai akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, kurį laiką jautėsi nedarbingas. Be to jį viešoje vietoje girdint aplinkiniams I. V. įžeidinėjo, grasino pasodinimu į kalėjimą, kur bus išnaudojamas iškreiptu būdu ir pnš., o tai aišku turėjo įtakos ne tik emocinei būsenai, bet ir fizinei nukentėjusiojo sveikatai. Įvertinus šiuos duomenis, kaltinamųjų veiksmus, sukeltas pasekmes ir tai, kad nukentėjusysis kurį laiką buvo nedarbingas iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai priteistina 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia neturtinės žalos suma atitinka pasekmes, atsiradusias dėl nusikaltimo darymo metu patirtų išgyvenimų, sukelto skausmo ir neigiamų emocijų dėl jo atžvilgiu pavartotų įžeidžiančių žodžių, bei atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Kitą civilinio ieškinio dalį atmeta. Atkreiptinas dėmesys, kad nors nukentėjusysis ir pateikė į bylą duomenis apie tai, jog jis buvo nedarbingas apie penkis mėnesius po įvykių, tačiau nepateikė įrodymų, kurie leistų neabejoti, jog adaptacijos sutrikimas buvo kaltinamųjų veiksmų pasekmė.

Prokuroro 2019-06-27 ir 2019-07-11 nutarimais paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. V. ir I. V. nekilnojamam turtui bei piniginėms lėšoms. Vėliau 2022m. rugsėjo 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas iki 2022m. spalio 10d. (b.t.16. b.l. 9-13,15-19). Kauno apygardos teismo nutartimis taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas šiam kaltinamųjų turtui ir piniginėms lėšoms: Tipas: Žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/12 daikto nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)., vidutinė rinkos vertė: 1668 Eur; Tipas: Žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/12 daikto nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 14288 Eur; Tipas: Žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/12 daikto nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 1584 Eur; Tipas: Žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/12 daikto nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 23635 Eur; Tipas: Žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, Asmeninė nuosavybė, daiktas: 31/208 daikto nr. (duomenys neskelbtini), 41/832 daikto nr. (duomenys neskelbtini), 31/416 daikto nr. (duomenys neskelbtini), 208/416 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: V(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 4265 Eur; Tipas: Žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 666 Eur; Tipas: Žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: - , daiktas: - , adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 2015 Eur; Tipas: Žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 1430 Eur; Tipas: Žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 985 Eur; Tipas: Pastatas - Sandėlis, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 8022 Eur. Tipas: Žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 957 Eur; Tipas: Žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 1477 Eur; Tipas: Žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 840 Eur; Tipas: Žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 550 Eur; Tipas: Žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 736 Eur; Tipas: Žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 1310 Eur; Tipas: Žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 1090 Eur; Tipas: Pastatas - Gyvenamas namas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Šeimos turtas, Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 13900 Eur; Tipas: Pastatas - Ūkio pastatas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 3157 Eur; Tipas: Žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 1216 Eur. Tipas: Žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 2491 Eur; Tipas: Žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 157 Eur; Tipas: Pastatas - Garažas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 705 Eur. paliekant draudimą šį turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo. E. V. piniginėms lėšoms esančioms bankų sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje "Swedbank" AB; Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB Šiaulių banko Alytaus KAC; Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB Šiaulių banko Alytaus KAC. Šiose sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant disponuoti pinigais, esančiais ir įplaukiančiais į minėtas sąskaitas, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 10 d.

E. V. turtui - piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Luminor Bank AB, nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, leidžiant disponuoti kiekvieną mėnesį pinigų suma, neviršijančia vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), t. y. 533,65 Eur, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 10 d.

Kadangi iš kaltinamųjų ieškovų naudai priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydis viršija 100 000 eurų, o turtas kuriam yra taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui kurio vertė artima 90 000 eurų sumai, kaltinamųjų I. V. ir E. V. 2022m.rugsėjo 9 d. Kauno apygardos teismo nutartyse nurodytam turtui ir piniginėms lėšoms esančioms banko sąskaitose paliktinas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus nukreiptinas civilinių ieškinių atlyginimui.

VI. Daiktiniai įrodymai

Byloje esančių daiktinių įrodymų klausimai išsprendžiami vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis.

I. V. turkio spalvos marškinėliai, džinsinis švarkas, juodos spalvos medžiaginės kelnės, turkio spalvos bateliai nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini I. V. ar jos nurodytam asmeniui.

E. V. mėlynos spalvos, džinsinės kelnės; turkio spalvos marškinėliai nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini E. V. ar jo nurodytam asmeniui.

E. K. baltos spalvos marškinėliai, juodos spalvos kelnės, mėlynos spalvos striukė nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai A. K..

2019-06-24 įvykio vietos apžiūros metu paimtas žalios spalvos stiklo šukes nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius daiktus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktiniai diskai kuriuose yra įrašyti atlikti procesiniai veiksmai šioje byloje ir fiksuoti bylai reikšmingi tyrimo veiksmai, ir kurie atsiųsti kartu su byla paliktini prie bylos, kaip sudedamoji bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, kurie po ištyrimo buvo grąžinti savininkams pagal pakvitavimus, paliktini jų nuosavybėn (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

LSMUL Kauno klinikų atsiųstus E. K. medicininius dokumentus ir dvi laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti.

I. V. asmens tapatybės kortelė ir LR pasas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus siųstini į asmens bylą ( Vokas nr.15 ir b.t. 8, b.l. 56).

VII. Proceso išlaidos

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis, įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.).

Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Edgaras Dereškevičius teismui pateikė dokumentus įrodančius, kad nukentėjusioji A. K. už suteiktas teisines paslaugas jam sumokėjo 4000 Eur (b.t.12, b.l. 92-93) ir prašė jas priteisti iš kaltinamųjų.

BPK 104 straipsnio 2 dalis nustato, kad proceso dalyvis (šiuo atveju – nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai), kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnyje, reglamentuojančiame advokato darbo apmokėjimą, taip pat nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisiamojo posėdžio metu jį tikslino ir buvo pripažinti civiliniais ieškovais. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusiųjų atstovas pateikė įrodymus, kad sumokėta suma 4000 Eur. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog prašoma priteisti už suteiktas teisines paslaugas suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais įrodymais, byloje advokatas atstovavo trijų nukentėjusiųjų interesus, jis ruošė rašytinius procesinius dokumentus, juos aktyviai teikė teismui, byla savo apimtimi didelė ir sudėtinga, tam buvo reikalinga itin kruopščiai ruoštis apklausoms, todėl vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi, šios nukentėjusiosios patirtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų I. V. ir E. V. lygiomis dalimis po 2000 Eurų, nukentėjusiosios A. K. naudai.

Nukentėjusiojo D. J. atstovas advokatas D. P. nors ieškinyje ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nepateikė jokių duomenų, kad tokias išlaidas patyrė, todėl šis klausimas paliekamas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) – 305, 307, 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei 284 straipsnyje ir nuteisti,

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo (sulaikymo) dienos.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti I. V. palikti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimą, o nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei 284 straipsnyje ir nuteisti,

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo (sulaikymo) dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime, nuo kaltinamojo E. V. faktinio sulaikymo 2019 m. birželio 24d. iki 2019 m. gruodžio 27d..

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti E. V. paskirtas kardomąsias priemones intensyvią priežiūrą ir 10 000 eurų užstatą palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų I. V. ir E. V. solidariai priteisti ieškovei 6834,93 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt keturis eurus 93 centus) turtinei žalai atlyginti ir 35 000 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų I. V. ir E. V. solidariai priteisti ieškovui 35 000 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų I. V. ir E. V. solidariai priteisti ieškovei 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų I. V. ir E. V. solidariai priteisti ieškovui 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš kaltinamųjų I. V. ir E. V. solidariai priteisti ieškovui 4792,56 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du eurus 56 centus) turtinei žalai atlyginti. Nurodyti, kad nuosprendžiui įsiteisėjus žala privalo būti atlyginta Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ kodas (duomenys neskelbtini) į sąskaitą LT (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiajai A. K. priteisti iš kaltinamųjų I. V. ir E. V. po 2000 Eur ( du tūkstančius eurų) advokato išlaidoms atlyginti.

Taikytą ir pratęstą laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą kaltinamųjų I. V. ir E. V. 2022m. rugsėjo 9 d. Kauno apygardos teismo nutartyse nurodytam turtui ir piniginėms lėšoms esančioms banko sąskaitose palikti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus nukreipti civilinių ieškinių atlyginimui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus: marškinėlius, džinsinį švarką, kelnes, batelius grąžinti I. V. ar jos nurodytam asmeniui;

džinsines kelnes, marškinėlius grąžinti E. V. ar jo nurodytam asmeniui;

E. K. marškinėlius, kelnes, striukę grąžinti nukentėjusiajai A. K.;

stiklo šukes sunaikinti kaip menkaverčius daiktus;

kompaktinius diskus su įrašytais atliktais procesiniais veiksmais, fiksuotais bylai reikšmingais įvykiais palikti saugoti prie bylos;

daiktus, kurie po ištyrimo buvo grąžinti savininkams, palikti jų nuosavybėn.

LSMUL Kauno klinikų atsiųstus E. K. medicininius dokumentus ir dvi laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti.

I. V. asmens tapatybės kortelę ir LR pasą nuosprendžiui įsiteisėjus siųsti į asmens bylą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.