Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Tačiau, teismo vertinimu, kaltinime R. Ž. neteisėti veiksmai nepagrįstai buvo įvardinti kaip žinomai netikro dokumento suklastojimas. Netikras dokumentas savaime yra netikras, taigi abejotina, ar papildomų netikrų, melagingų duomenų jame įrašymas veiką padarytų pavojingesne. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku gali būti tiek netikri, tiek suklastoti dokumentai. Dokumentas yra laikomas netikru tada, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, o tikras dokumentas suklastojamas tuomet, kai kaltininkas pakeičia kito asmens pagaminto dokumento turinį arba savo vardu pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, taip tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404/2013). R. Ž. nurodė, kad jis pats sukūrė nuomos sutartį ir joje įrašė išgalvotus asmens duomenis. Iš Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (1 t., b. l. 99-100) formos matyti, kad tai nėra sandoriui privalomos formos blankas, ji nėra surašyta kito asmens, tikrovės neatitinka nei joje nurodytas savininkas, nei buto unikalus numeris, plotas, akivaizdu, kad nesant tokio realaus asmens, parašas po neva savininko vardu ir pavarde yra netikras; kaip nurodė kaltinamasis, jis šią sutartį pasirašė pats. Taigi ši sutartis dėl minėto buto nuomos niekada nebuvo tikra ir jos turinys nebuvo teisingas, todėl kaltinimas patikslintas, kad R. Ž. pagamino, o ne suklastojo netikrą dokumentą. Tai nekeičia R. Ž. veiksmų kvalifikavimo.

Pagal teismų praktiką, nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). R. Ž. nebuvo pareikštas kaltinimas, kad jis turėjo tyčią apgaule įgyti M. M. turtą ir tai padarė, nors pats kaltinamasis šių aplinkybių neneigia. Vis tik šiuo atveju, atsižvelgus į tai, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali ir pagaminus netikrą dokumentą nusikaltimas laikomas baigtu nuo netikro dokumento sukūrimo momento, į tai, kad R. Ž. dar pateikė savo sukurtą netikrą dokumentą M. M. ir to įtakoje ši, patikėjusi, kad nuomos sutartis tikra, perdavė kaltinamajam 800 litų už buto nuomą, darytina išvada, kad yra įrodyta, jog R. Ž. minėtą netikrą dokumentą panaudojo, taip padarydamas M. M. 231,70 Eur turtinę žalą, taip R. Ž. veiksmai – netikro dokumento pagaminimas ir panaudojimas sukėlė žalingus padarinius, todėl teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

2014-08-29 – 2014-09-01 veika prieš R. K. (buv. V. – Č.)

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad susipažino su R. per tą patį pažinčių portalą. Bendravo apie mėnesį, po viso bendravimo po 2 dienų pardavė. Jai prisistatė kitu vardu. Jo tikslas buvo gauti pinigų, todėl ir melavo vardą. Ji pasakė, kad jai reikia automobilį tvarkyti. Jie susitiko, pakalbėjo, dar kavinėje pabuvo, ir jis paėmė tą automobilį. Tuo visa pažintis ir baigėsi. Jis automobiliuose pats gerai supranta, turi autošaltkalvio specialybę. Tuo metu jis servise nedirbo. Jis nuvežė ją į darbą, į „(duomenys neskelbtini)“, pats nuvažiavo savo keliais.

Su automobiliu buvo labai daug problemų. Paėmęs remontuoti pamatė, kad varikliui buvo „šakės“, todėl automobilį jis pardavė. Gavo gal 900 litų. Pirkimo pardavimo sutartį irgi jis (R. Ž.) suklastojo. Pirkėjas nuvažiavo iki degalinės, tada paskambino jam (R. Ž.) ir pasakė, kad jam dūmina automobilis, klausė, ką daryti. Jis (R. Ž.) pasakė nuvaryti automobilį į servisą. Pirkėjas nuvarė į servisą, ten paliko automobilį, ir tuo baigėsi. R. Ž. pinigus jau turėjo, o ji liko apgauta. Dar bendravo su ja, sakė jai, kad automobiliui blogai, kad tvarkyti reikia. Bet jis visa tai sužinojo iš to pirkėjo, kuriam pardavė automobilį. Pats į servisus nevažiavo. Labai minimaliai sutvarkė automobilį, saloną, keletą smulkių detalių. Jo tikslas buvo parduoti ir gauti piniginę naudą. R. irgi norėjo parduoti automobilį. Jis jai pažadėjo pataisyti ir parduoti.

Įdėjo skelbimą apie automobilio pardavimą ir pardavė, nepamena, kam ir už kiek. Jis viską turėjo: draudimą, mašinos dokumentus; juos jam davė R. K., tam, kad jis pataisytų automobilį. Pirkėjų buvo nelabai daug, nes mašina buvo tragiškos būklės. Vieni išvis siūlė tik 300 litų, tai atsirado tas žmogus, kuriam tiko, jam ir pardavė. Sudarė pirkimo pardavimo sutartį. Jis (R. Ž.) pasirašė kaip pardavėjas už R. K. Pinigus pasiėmė. Nepamena, kaip prisistatė pirkėjui. Gali būti, kad prisistatė D. Pirkėjas, K. J., atvažiavo, apžiūrėjo automobilį, padavė pinigus ir išleido jį (R. Ž.), nuvažiavo piltis kurą ir tada paskambino ir pasakė, kad problemos su mašina, ką jam daryt. Jis (R. Ž.) atsakė, kad varytų į servisą. Pripažįsta, kad panaudojo apgaulę prieš K. J. Niekam pinigų negrąžino. Pirkėjas jam sumokėjo už automobilį 900 litų.

Viskas bus sumokėta, nedidelės sumos. Pripažįsta ir gailisi, nori grįžti pas šeimą, todėl pasiryžęs mokėti tiek, kiek reikia. Su nukentėjusiosios ieškiniu sutinka. Nors automobilio jis netepė ir nieko jam nedarė, čia pirkėjas viską sutepė. Pirkėjas pasiėmė automobilį ir nuvažiavo. Po to tas automobilis sugedo. Kai pirkėjas paskambino, tai pasakė, kad variklis garsiai dirba, tepalai purškia, negali užgesinti. Bet kaltinamasis su viskuo sutinka.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. K. parodė, kad susipažino su kaltinamuoju pažinčių portale. Keletą kartų susitiko. Ji kaip tik keitė darbą į „(duomenys neskelbtini)“, dar pasivaikščiojo tada, jis sakė, kad jam skyrybos su žmona. Po to susitikimo ji pagalvojo, kad kaip tik jos automobilis buvo šiek tiek sugedęs, tai ji jam padės kaip teisininkė, o jis jai – su automobiliu. Dar kaltinamasis pasakojo, kad dirba „(duomenys neskelbtini).“ Automobilis buvo po autoįvykio, kažkiek jau paremontuotas, kaltinamasis pasakė, kad jau surado klientą ir kaip tik 2014 m. rugsėjo 1 d. ji turėjo išeiti į kitą darbą ir vyko priešais „Akropolį“ į servisą „(duomenys neskelbtini)“. Ji paskambino, kad sutartą valandą susitiks ir jis tarpininkaus ar kažką, jau neprisimena, bet jau tuo metu neprisiskambino jam. Užėjo į autoservisą ir darbuotojas jai padėjo raštą, kad jos automobilis priklauso kitam asmeniui. Ji paskambino, atsiliepė vyras ir pasakė, kad atėjo vyras su moterim, kurią pristatė kaip seserį ar kaip, negali dabar pasakyti, ir pasakė, kad ji (ta sesuo) yra „(duomenys neskelbtini)“ viena iš vadovų, paėmė 900 litų avansą ir dingo. Ji kreipėsi į policiją. Tiesa, automobilis buvo nurodytas kaip nevažiuojantis, nors su juo buvo viskas gerai. Kai atidarė vidų, tai tiesiog viskas buvo tepaluota. Nežino, ką jie ten darė, buvo nuniokotas viduje. Dokumentų nebuvo, bendrų priedų. Automobilis tapo remontuojamas ir ji tada nesuprato, kaip automobilis gali būti nevažiuojantis, jei jis pats su juo nuvažiavo. Kuomet pakvietė pažįstamą ir atidarė kapotą, tai pamatė, kad buvo vamzdžiai išmauti, tai sudėjo, ką reikėjo, ir ji nuvažiavo pati. Piktavališkai automobilis buvo apgadintas, kad taptų nevažiuojančiu. Jos automobilis „Honda Accord“. Buvo važiuojantis, ji ketino jį parduoti, nes turėjo dar kitą. Gerai, kad neatidavė raktų nuo „Audi 80“. Automobilis buvo po įvykio, paremontuotas, bet pasakė nemažą kainą, kažkas apie 2000 litų. Dar jis ketino „mersedesą“ pirkti, tai ji suprato, kad kažkas ten netvarkoj, žodžiu, labai keitėsi, atrodė neadekvačiai, susitari susitikti, lauki iš vienos pusės, o jis ateina iš kitos. Keistai elgėsi. Ji nesuprato, kaip jis galėjo užrašyti kito žmogaus vardą. Net galvojo, kad gal tas servisas irgi bendrininkauja su Ž.

Palaiko savo ieškinį. Žala susidaro iš to, kad salonas buvo išpurvintas, vien salono valymas kiek dabar kainuotų; dar trūko kažkokių techninių priedų; automobilis tapo nevažiuojantis, jeigu pažįstamas nebūtų padėjęs, tai ji būtų sumokėjusi dar daugiau. Labai daug kainavo automobilio atstatymas, vilkimas. Apie neturtinę žalą jau nekalba. Bet čia jau būtų atskiras klausimas, tačiau jau tiek laiko praėjo ir dar iš šito žmogaus nieko neišsireikalausi, nes jis tiek visiems skolingas. Ji parašė pareiškimą 2014 m., kai automobilis buvo parduotas, ir dar litais. Tyrėjai apklausė 2020 metais ir įvertinti žalą gali tik prisiminimais. Dabartinėmis kainomis būtų dar daugiau. Iš šito asmens niekas ir neišsireikalaus, nes nei jis dirba. O per tiek metų nukentėjusiųjų yra dar daugiau. Kaip po 8 metų galima kažką pateikti. Fiziškai neįmanoma pateikti dokumentus prie civilinio ieškinio. Tik tyrėjas apklausė, kiek kas maždaug kainavo. 2014 m. net nebuvo jokio ieškinio, tik pareiškimas policijai. Niekas neklausė ir nerekomendavo tuo metu (2014 m.) teikti ieškinio. Jo (R. Ž.) vardo, pavardės niekas nežinojo. Čia jos asmeninė nuomonė, kiek kainavo daiktai, kurie tuo metu buvo automobilyje. Buvo salonas nuniokotas, tepaluotas. Nebuvo tokių priedų, nežino kaip pasakyti, to, ko trūko automobiliui. Variklio suniokojimas. Automobilio tempimas.

Jos automobilio pirkėjas turėjo duomenis, kad automobilis jos, nes buvo visi dokumentai, techninis pasas, draudimas, kuris paskui kažkodėl dingo. Ji nematė to žmogaus, kuris pirko jos automobilį, tik skambino jam. O techninį pasą policija grąžino.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duotus parodymus (2 t., b. l. 126-127), ji patvirtino, kad sumokėjo 40 litų už variklio taisymo paslaugą. Kaltinamasis jai neskambino. Ir po to ji jam neprisiskambino. Jis dingo. Kaip galėjo užkalti variklis, jei servise pasakė, kad išsukti purkštukai ir išmaustyti alsuokliai. Ji paėmė tą automobilį, sumaustė tas detales ir nuvažiavo, ir po to dar važinėjo.

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. K. parodė, kad 2014 m. buvo kviesta į policiją dėl to, kad išnuomojo savo butą. Parodė sutartį, kam buvo išnuomojusi. O dėl ko, tai ji nieko nežino. Žino tik, kad kažkokios machinacijos buvo darytos. Atsimena, kad atvažiavo ta N. ir pasakė, kad gyvens čia su savo sūnum, o jos vyras dirba kažkur užsienyje, bet kai nuomojo tą butą, tai jie atvažiavo abudu. Kaltinamojo nepažįsta.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. K. (buvusi V.-Č.) parodė, kad interneto socialiniame tinkle „ieškok.lt“ susipažino su vyriškiu, kuris prisistatė „G.“ vardu, jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Su juo mieste buvo susitikusi tris kartus. Sakė, kad jo vardas D., dirba (duomenys neskelbtini). Į susitikimą buvo atvykusi savo automobiliu Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jį D. apžiūrėjo ir pasakė, kad reikia truputį paremontuoti, pasisiūlė padaryti diagnostiką. Jis paėmė automobilį. Ji D. užsiminė, kad nori automobilį parduoti. Rugpjūčio 28-29 d. D. jai pasakė, kad rado pirkėją. Rugsėjo 1 d. jis paskambino ir pasakė, kad darys automobiliui diagnostiką bei jį parduos. Rugsėjo 3 d. jis jos paprašė atvažiuot prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur padaryta diagnostika bei pirkėjas sumokės pinigus. Apie 13.30 val. ji atvyko nurodytu adresu, užėjo į servisą, kur darbuotojai pasakė, kad yra variklio gedimas, automobilis neremontuojamas. Ji sumokėjo 40 litų už paslaugą. Lauke pradėjo pildyti pirkimo pardavimo sutartį ir pamatė, kad kvite automobilio savininkas nurodytas K. J. Serviso darbuotojų paprašė asmens, pristačiusio automobilį telefono Nr., jie nurodė Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šis numeris jau buvo išjungtas. Ji paskambino K. J., kurio telefono numerį jai davė servise, kuris ją informavo, kad nusipirko jos automobilį iš vyriškio vardu D. už 900 Lt. Nuo to karto D. (G.) nebeprisiskambino. Jai padaryta 2000 litų žala. Papildė, kad jai buvo parodytas 2015-08-27 vaizdo įrašas, kurio 38-tą įrašo sekundę prie kasos prieina vyriškis, kurį ji atpažino kaip vaikiną, prisistačiusį D., ir kuriam 2014-09-01 patikėjo savo automobilį diagnostikai. Jai padaryta 200 eurų žala (2 t., b. l. 126-127, 130, 137-138).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. J. parodė, kad 2014-09-01 apie 17.10 val. internetiniame puslapyje Autogidas rado skelbimą apie parduodamą automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 1200 litų. Paskambino nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepęs vyriškis sutiko automobilį parduoti už 900 litų ir susitikti prie IKI (duomenys neskelbtini). Apie 18 val. susitiko aikštelėje, prie SEB banko. Su pardavėju buvo ir moteris. Apžiūrėjęs automobilį, jis nusprendė šį pirkti. Pardavėjas 900 litų liepė perduoti moteriškei. Gavo 1 raktelį. Transporto priemonės registracijos liudijime automobilio savininke buvo įrašyta moteris, o pardavėjas, prisistatęs „D.“, paaiškino, kad automobilis priklauso jo pusseserei, kuri dirba „(duomenys neskelbtini)“. Buvo sutarta sekančią dieną apie 10 val. susitikti (duomenys neskelbtini) prie IKI parduotuvės, kur, anot D., gyvena automobilio savininkė. Po sutarimo D. paprašė juos pavežti iki Akropolio. Nupirktu automobiliu jis juos pavėžėjo. Grįždamas atgal, S. S. g. esančioje degalinėje užsipylė kuro ir iš jos išvažiuojant jam sugedo pirkto automobilio variklis ir turbina. Jis iškart paskambino D., kuris liepė automobilį nuvaryti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoservisą, kur dirba jo pažįstamas, esantį prie Akropolio. Ten automobilį jis nuvarė ir paliko. Automobilyje paliko visus automobilio dokumentus. Servise paliko D. telefono numerį. Techninės apžiūros lapą pasiliko pas save. Per pietus jam paskambino D., pasakė, kad reikia keisti variklį ir turbiną, tačiau paminėjo, kad tai jo kaltė, automobilį pats suremontuos, bei tada sudarys pirkimo-pardavimo sutartį ir automobilį perregistruos. 2014-09-03 apie 10 val. jam dar kartą paskambino D., paprašė jį paimti (duomenys neskelbtini) ir pavežti į servisą. Po to D. telefonas buvo išjungtas. 2014-09-03 apie 13 val. jam paskambino neva automobilio savininkė, kuri paklausė, kiek jis sumokėjo už automobilį, bei pasakė, kad ji jokių pinigų negavo už automobilį. Davė dar vieną D. numerį (duomenys neskelbtini), kuris taip pat buvo išjungtas. Kadangi neteko automobilio, prarado sumokėtus pinigus, kreipėsi į policiją. Papildė, kad jam padaryta 260,67 eurų žala (2 t., b. l. 92-95, 106).

2020-11-12 Asmens pagal nuotrauką atpažinimo metu R. K. atpažino R. Ž., kuris pasivadino „D. (G.)“ vardu (2 t., b. l. 139-142).

UAB „Ieškok komunikacijos“ rašte informuojama, kad socialiniame tinkle „ieškok.lt“ vyriškio anketa vardu „G.“ registruota iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Minėtą IP adresą aptarnauja UAB „Vinita“, kuri informavo, jog jis priklauso abonentui (duomenys neskelbtini), A. K. (2 t., b. l. 171-177).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. K. parodė, kad butas (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Tame bute nuo 2014 m. balandžio mėnesio gyveno nuomininkai. Sutartį dėl nuomos ji sudarė su vyriškiu, kuris pateikė savo pasą, iš kurio nurašė duomenis. Bute gyvena N., kaip sakė, jo žmona, su sūnumi, o jis pats dirba užsienyje. Vyriškį matė tik tada, kai pasirašė sutartį, o po to visą laiką bendravo su N. Ji siunčia jai duomenis, sumoka už paslaugas, po to susitinka ir ji jai sumoka pinigus už nuomą ir paslaugas. N. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), šituo bendrauja dažniausiai, numeris (duomenys neskelbtini) buvo jos pirmasis, kai išnuomojo butą. Dar ji turi ir numerį (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 179).

2015-01-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad A. K. pateikė buto nuomos sutarties kopiją, kuri apžiūrėta daiktų apžiūros metu ir nustatyta, kad nuomos sutartis sudaryta tarp A. K. ir V. K. (2 t., b. l. 180).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. Ž. parodė, kad butą (duomenys neskelbtini), 2014-04-02 jai išnuomojo draugas V. K., kuris savo vardu pasirašė buto nuomos sutartį. Savo vardu ji nenorėjo nuomotis dėl R., pilnas internetas visokių blogų atsiliepimų apie ją, todėl nelengva rasti butą. Už paslaugas moka jos vyras R. Ž., su kuriuo kartu negyvena gal apie trejus metus. R. taip prisideda prie sūnaus išlaikymo. Su buto šeimininke bendrauja tik tiek, kad nuneša pinigus už nuomą ir paslaugas. R. ateina pas ją į butą, nusirašo skaitiklių rodmenis, juos išsiunčia SMS žinute savininkei ir jai palieka pinigus apmokėjimui. Nuomą ji moka iš savų pinigų. Telefono numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priklauso R., ji pati jais niekada nesinaudojo. Jos numeris yra (duomenys neskelbtini). R. gana dažnai keičia numerius, todėl ji jų nesaugo, ištrina, kai pasako, kad pasikeitė. R. ateina į butą gana dažnai, nes bendrauja su sūnumi, tiek savaitgaliais, tiek ir darbo dienomis. Kai R. ateina, ji stengiasi išeiti iš namų, dažniausiai taip ir būna, kad palieka juos dviese. Todėl negali pasakyti, ar R. naudojasi bute esančiu internetu. Jai nėra naujiena, kad R. registruojasi internetinių pažinčių svetainėse, jis tą darydavo ir anksčiau. Nieko negali pasakyti apie jo reikalus, nes nuo to atsiribojusi ir nesidomi (2 t., b. l. 187).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. Z. parodė, kad telefono numerį (duomenys neskelbtini) turi labai seniai, jis anksčiau buvo vyro – G. Z. vardu. 2014 m. vasarą baigėsi sutartis ir numerį perrašė į „Pildyk“ paslaugą. 2014 m. rugsėjo mėnesį vyras nupirko naują telefono aparatą SAMSUNG, į kurį įdėjo tą SIM kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko ji ir naudojasi juo. Kaip sakė vyras, telefoną jis pirko pagal skelbimą internete iš vyriškio, prisistačiusio D., prie „BIG“ prekybos centro (2 t., b. l. 188).

BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis R. Ž. 2014 m. rugpjūčio 28 ar 29 dieną, tiksliau nenustatytu laiku, apgaule įgijo svetimą – R. K. (buv. V.-Č.) priklausantį turtą – automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 579,24 Eur (2000 litų) vertės, t. y. žodinio susitarimo pagrindu melagingai pažadėjęs nukentėjusiajai priklausantį automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), suremontuoti, neturėdamas teisės juo disponuoti, t. y. perleisti tretiesiems asmenims, 2014-09-01, ne vėliau kaip iki 17 val. į interneto tinklapį www.autogidas.lt patalpinęs skelbimą apie automobilio Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą, 2014-09-01 17.10 val. automobilį už 260,66 Eur (900 litų) pardavė K. J., tuo padarydamas nukentėjusiajai R. K. 579,24 Eur (2000 litų) turtinę žalą.

Kaltinamasis R. Ž. visiškai pripažino savo kaltę, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad su R. K. susipažino pažinčių portale, jai prisistatė kitu vardu, nes jo tikslas buvo gauti pinigų. Kadangi ji norėjo parduoti vieną iš savo automobilių, jis jai pasisiūlė automobilį paremontuoti ir surasti pirkėją. Gavęs iš R. K. automobilį ir automobilio dokumentus, maždaug per porą dienų surado pirkėją (K. J.) ir perdavė šiam nukentėjusiosios automobilį, gavo iš K. J. 900 litų, kuriuos pasisavino, R. K. neperdavė, su ja daugiau nebebendravo.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais. R. K. nurodė, kad pažinčių portale kaltinamasis jai prisistatė vardu G., o kai jie susitiko, jau sakė, kad jo vardas D., pasakojo, jog dirba „(duomenys neskelbtini)“, apžiūrėjęs jos automobilį, jis pasakė, kad jį reikia paremontuoti, pasisiūlė daryti diagnostiką. Ji sutiko, ketino automobilį parduoti. Perdavė automobilį su dokumentais kaltinamajam. Kai rugsėjo pradžioje jis pakvietė ją į autoservisą „(duomenys neskelbtini)“, ji nuvyko ten ir jai darbuotojai pasakė, kad automobilis neremontuojamas. Paaiškėjo, kad kvite kaip automobilio savininkas nurodytas kitas asmuo. Nuo to karto ji kaltinamajam neprisiskambino, kalbėjo tik su pirkėju. Automobilis jai grąžintas, tačiau daug blogesnės būklės nei buvo perduotas kaltinamajam. Liudytojas K. J. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad 2014-09-01 rado skelbimą apie parduodamą automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs nurodytu numeriu, nusiderėjo iki 900 litų. Su pardavėju susitiko prie IKI (duomenys neskelbtini), pardavėjas buvo su moterimi. Apžiūrėjęs automobilį, K. J. nutarė jį pirkti. Pardavėjo nurodymu perdavė moteriai 900 litų, gavo raktelį. Automobilio registracijos liudijime savininke buvo nurodyta moteris, o pardavėjas, prisistatęs D., teigė, kad tai jo pusseserės automobilis. Jie sutarė kitą dieną susitikti prie savininkės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Jis dar D. prašymu pavežė jį ir jo draugę iki Akropolio, ten išleido. Užsipylus kuro sugedo automobilio variklis ir turbina. Jis paskambino D. ir šio nurodymu nuvarė automobilį į servisą „(duomenys neskelbtini)“ prie Akropolio, ten ir paliko su visais dokumentais, išskyrus techninės apžiūros lapą. Po to jam paskambino D. ir žadėjo sutaisyti automobilį, nes gedimas dėl jo (D.) kaltės, o po to sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir perregistruoti automobilį. Rugsėjo 3 dieną jam paskambino automobilio savininkė ir paklausė, už kiek jis pirko automobilį, bei pasakė, kad ji jokių pinigų negavo. Taip jis neteko automobilio.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. atpažino R. Ž. kaip asmenį, kuris jai prisistatė G.-D. vardu; aplinkybę, kad skelbimas socialinio tinklo ieškok.lt „G.“ vardu patalpintas būtent R. Ž., patvirtina ir interneto tiekėjo nurodyta informacija apie IP adresą, pagal kurį buvo nustatyta, kad A. K. priklausančiame bute gyveno nuomininkai, iš kurių ji pažįsta N., kuri bute gyvena su vyru ir sūnumi, bei nustatyta, kad N. yra R. Ž. sutuoktinė, kuri ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad R. Ž. kartu negyvena, bet dažnai ateina pas ją į nuomojamą butą, nes jis bendrauja su sūnumi, ji juos dažnai palieka vienus. Patvirtino ir tai, kad dėl blogų atsiliepimų apie R. Ž. butas buvo išnuomotas kito asmens, V. K., vardu.

Šios aplinkybės, nukentėjusiosios ir liudytojo K. J. parodymai, kaip ir paties kaltinamojo prisipažinimas, patvirtina, kad R. Ž. iš anksto buvo sumanęs pasisavinti svetimą turtą, jis R. K. prisistatė kitu vardu, nurodė apie save melagingus duomenis, neva dirba „(duomenys neskelbtini)“, siūlėsi remontuoti automobilį, surasti pirkėją. Nors pati R. K. ketino parduoti savo automobilį Honda Accord, tačiau tiek kaltinamojo parodymais, tiek jo veiksmais nustatyta, kad jis už parduotą automobilį ne tik neatsiskaitė su nukentėjusiąja, bet ir neketino to daryti, paėmęs automobilį neva pataisyti ir surasti pirkėją, buvo pasiekiamas tik kol gavo iš K. J. pinigus, o tuomet nutraukė bet kokius kontaktus tiek su savininke, tiek su pirkėju.

Kaltinamasis R. Ž. visiškai pripažino savo kaltę, teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad su J. R. taip pat susipažino pažinčių portale. Prisistatė jai kitu vardu. Jos automobilis irgi buvo nelabai kokios būklės. Jis tuo pasinaudojo, paėmė kaip taisymui. 4 dienas su juo pavažinėjo, tada įdėjo skelbimą apie pardavimą ir pardavė žmogui iš (duomenys neskelbtini) ar iš (duomenys neskelbtini). Jau anksčiau buvo su J. R. bendravęs. Šį kartą su J. pabendravo kokias 5 dienas. Kol nepardavė jos automobilio, tol bendravo. Pripažino sakęs pirkėjui, kad parduoda žmona ar sesuo. Sudarė (su pirkėju) pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė ne savo duomenis, gal nurašė nuo draudimo sutarties. Be abejo, panaudojo apgaulę. Su 12 700 litų žala sutinka. Gali būti, kad automobilio pardavimo sutartyje kaina nurodyta mažesnė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusioji J. R. patvirtino, kad su kaltinamuoju susipažino pažinčių portale, jis jai prisistatė R., sakė, kad dirba servise, žadėjo pakeisti mašinai tepalus. Ji jam davė dokumentus, raktus, jis žadėjo mašiną sutvarkyti. Ji nebuvo pas kaltinamąjį darbe, patikėjo, kad jis dirba servise. Po to ji jam nebegalėjo prisiskambinti, telefonas buvo išjungtas. Tada jai paskambino kažkoks žmogus, paaiškėjo, kad jis nusipirko jos mašiną. Tada nuvyko į policiją, jai mašiną grąžino, bet nukentėjo tas žmogus, kuris ją nusipirko. Liudytojas L. G. analogiškai nurodė, kad internete rado informaciją apie parduodamą minėtą automobilį. Susiskambino, atvyko į Vilnių. Apžiūrėjo automobilį, sumokėjo 12700 litų. Kaltinamasis sakė, kad parduoda žmonos automobilį, padavė jam (liudytojui) jau užpildytą pirkimo-pardavimo sutartį. Vėliau kaltinamojo nurodymu nuvažiavo neva kaltinamojo žmonai grąžinti leidimą, ir moteriai atėjus paaiškėjo, kad ji savo automobilio nepardavinėjo. Automobilis grąžintas tai moteriai, jam žalos niekas neatlygino. Visą pirkimo-pardavimo procesą matė ir liudytoja L. G., kuri paliudijo, kad pardavėjas jos sūnui sakė, jog pirkimo-pardavimo sutartyje įrašyta jo žmona. Sūnus pasirašė sutartį ir sumokėjo 12700 litų.

Kaip ir anksčiau aptartu atveju, nustatytos aplinkybės, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai, kaip ir paties kaltinamojo prisipažinimas, patvirtina, kad R. Ž. iš anksto buvo sumanęs pasisavinti svetimą turtą, jis J. R. prisistatė kitu vardu, nurodė apie save melagingus duomenis, neva dirba automobilių servise, siūlėsi remontuoti automobilį. Tačiau gavęs iš jos automobilį, nedelsdamas patalpino skelbimą apie jo pardavimą ir pardavė L. G. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų J. R. parodymų matyti, kad savo automobilį R. Ž. „remontui“ ji perdavė 2014-09-08, o, pasak liudytojo L. G., jis jau 2014-09-09 pagal skelbimą tinklapyje www.autogidas.lt rado skelbimą apie parduodamą automobilį, tą pačią dieną ir nusipirko. Tokie kaltinamojo veiksmai patvirtina, kad jis tikslingai klaidino nukentėjusiąją, siekdamas pasisavinti svetimą turtą, net neketino automobilio remontuoti, su nukentėjusiąja bendravo tik iki atsirado pirkėjas ir sumokėjo pinigus.

Tokie R. Ž. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, kaip patikėto turto pasisavinimas. Tačiau, teismo vertinimu, ir šiuo atveju R. Ž. veiksmai atitinka ne svetimo turto pasisavinimo, o sukčiavimo, t. y. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Ji pati vyko į (duomenys neskelbtini). Tas žmogus, kuris pardavinėjo, buvo areštuotas, o jai mašiną atidavė. Finansiškai patyrė žalą, kadangi jai reikėjo savaitę važinėti su taksi, nes reikėjo važiuoti iš vieno darbo į kitą. Į (duomenys neskelbtini) važiavo su žmogumi, nes neturėjo su kuo važiuoti. Iš jos mašinos viskas buvo išimta, buvo likusi tik liemenė. Ieškinio suma maždaug 224 eurai. 100 eurų sumokėjo vežikui, kuris nuvežtų į (duomenys neskelbtini). 50 eurų išleista taksi važinėjimui į darbą. Daugiau neprisimena. Neturi dokumentų, kiek sumokėjo taksi ar vežikui, kai važiavo į (duomenys neskelbtini). Tiek metų praėjo, ji net nesitikėjo, kad bus rastas šis žmogus.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duotus parodymus (3 t., b. l. 124-125), ji juos palaikė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji T. K. parodė, kad 2015-03-31 apie 07.00 val. savo automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, 2006 m. laidos, nuvarė prie autoserviso, esančio (duomenys neskelbtini), ir perdavė pažįstamam vardu M., kuris žadėjo suremontuoti automobilį nemokamai. Kartu su automobiliu paliko ir registracijos liudijimą. Jai atidavus automobilį, minėtas servisas dar nedirbo, M. pasiliko laukti serviso darbuotojų, o ją įsodino į iškviestą taksi automobilį ir davęs 15 eurų liepė važiuoti į darbą. Apie 08.30 val. M. paskambino ir pasakė automobilio defektus bei pažadėjo automobilį sutvarkyti iki vakaro. Iki 17.00 val. nesulaukusi jokių žinių iš M., pati paskambino, bet telefonas buvo išjungtas. Nuvykusi į nurodytą servisą, pakalbėjusi su darbuotojais, sužinojo, kad jos automobilis remontuotas nebuvo. Supratusi, kad yra apgauta, kreipėsi pagalbos į policiją. Automobilio vertė 4760 eurų. Su M. ji susipažino prieš dvi savaites interneto tinklapyje „draugas.lt“. Buvo susitikusi tris kartus. M. naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Jo dokumentų nėra mačiusi, nežino, ar tai tikras jo vardas. Jis stamboko kūno sudėjimo, 181 cm ūgio, tamsių trumpų plaukų, akys pilkos, ausys stipriai atlėpusios. Papildė, kad apklausos metu jai buvo parodytas vaizdo įrašas 2015-08-27, kurio 38 sekundę pagal drabužius, kepurę ji atpažįsta vaikiną, kuris prisistatė M. vardu ir kuris 2015-03-31 pasisavino jos automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Papildė, kad reiškia 224 eurų civilinį ieškinį, kadangi neturint automobilio jai reikėjo naudotis taksi, viešojo transporto paslaugomis, nuvykti į (duomenys neskelbtini) atsiimti automobilio bei užregistruoti VĮ Regitroje (3 t., b. l. 106, 107, 115, 124-125).

2020-10-29 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu T. K. atpažino R. Ž., kuris nusikalstamos veikos metu pasivadino „M.“ vardu (3 t., b. l. 119-122).

2015-04-04 (duomenys neskelbtini) policijos komisariato KPS OG specialisto Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2015-04-04 18 val. gautas T. K. telefoninis pranešimas, kad skelbimų portale „Autoplius“ rado skelbimą, kuriame skelbiama, kad parduodamas galimai jai priklausantis automobilis Toyota Corolla Verso, kurį pasisavino nepažįstamas vyras. Bendraujant telefonu T. K. nurodė, kad prieš tris savaites susipažino su vyriškiu, kuris pasisiūlė suremontuoti jai priklausantį automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vyriškis automobilio negrąžino. Radusi internetiniame portale „Autoplius“ skelbimą ir pabendravusi su pardavėju, T. K. nusprendė, kad gali būti parduodamas jai priklausantis automobilis. Paskambinusi pardavėjui susitarė, kad 2015-04-04 20.00 val. susitiks (duomenys neskelbtini), esančioje degalinėje ir apžiūrės automobilį. Ten ji savo automobilį atpažino pagal išskirtinius požymius. Automobiliu atvažiavęs G. E. buvo sulaikytas ir pristatytas į (duomenys neskelbtini) rajono PK, kur apklaustas liudytoju. Automobilis apžiūrėtas ir pagal pakvitavimą grąžintas savininkei (3 t., b. l. 135).

2015-04-04 Apžiūros protokole užfiksuota lengvojo automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) PK kieme, apžiūra. Automobilis sidabrinės spalvos, penkių durų vienatūris, kurio išorėje jokių pažeidimų nerasta. Išorinė automobilio atrakinimo spynelė yra vairuotojo durų rankenoje, išorinių laužimo žymių nenustatyta. Automobilio užvedimo spyna yra priekiniame skyde tarp vairo ir pagalbinių prietaisų valdymo skydo bei susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – tai užvedimo rakto įstatymo vieta, antroji – variklio užvedimo – išjungimo jungiklio START-STOP. Šie abu įrenginiai integruoti priekiniame skyde, jų išorėje laužimo žymių nenustatyta. Automobilio priekinio skydo dešinės pusės apatinėje dalyje yra atidaroma-uždaroma daiktadėžė, kurioje yra automobilio aptarnavimo knyga, salono gaiviklio pažeistas įpakavimas bei du kvitai. Pirmasis kvitas yra išduotas 2015-03-31 10 val. 56 min. Lentvario g. 7A, Vilnius, UAB „Tuvlita“, kuriame pažymėta operacija „kortelės keitimas“, antrasis kvitas tyrimui reikšmės neturi. Automobilio bagažinėje yra medžiaginė raudonos spalvos su šviesą atspindinčiomis horizontaliomis juostomis liemenė, kurios nugarinėje dalyje yra „Lietuvos geležinkelių“ logotipas. Kitų daiktų automobilio salone nėra (3 t., b. l. 138-144).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. E. parodė, kad 2015-04-03 apie 19.30 val. skelbimų portale „Autogidas“ rado skelbimą, kad parduodamas automobilis Toyota Corolla Verso už 3600 eurų. Paskambinus pardavėjui Nr. (duomenys neskelbtini), susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro Senukai. Apie 21 val. jis buvo sutartoje vietoje. Už 15 min. atvažiavo pardavėjas. Dėl rastų automobilio defektų jis nusiderėjo 100 eurų ir sumokėjo pardavėjui 3500 eurų. Nešiojamame kompiuteryje pardavėjas Regitra.lt puslapyje parodė, kad automobilis nėra ieškomas. Techninė apžiūra ir draudimas galiojantys. Nuo jam pateikto vairuotojo pažymėjimo jis į pirkimo pardavimo sutartį nurašė asmens duomenis: A. P., nurodytas asmens kodas. Vyras buvo apie 175 cm ūgio, su akiniais, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų plaukų. Pardavėjas jam padavė du pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorius. Su juo kartu buvo žmona V. E., grįžo namo, kuri parvairavo automobilį. 2015-04-04 į portalą Autoplius jis įdėjo skelbimą, kad parduoda nupirktą automobilį. Apie 17.45 val. jam paskambino vyriškis, kalbantis rusų kalba, jog nori apžiūrėti perkamą automobilį. Susitiko apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), degalinėje, kur jį su automobiliu sulaikė policijos pareigūnai. Jam padaryta 3500 eurų žala (3 t., b. l. 152, 161).

2015-04-04 Dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad G. E. pateikė 2015-04-03 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir 2015-04-04 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, techninės apžiūros rezultatų kortelę (3 t., b. l. 154-157).

2021-03-01 Apžiūros protokole užfiksuota transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių apžiūra, nustatyta, kad 1 Pirkimo pardavimo sutartis A4 lapo formato, kopija, ne originalas, standartinė pirkimo pardavimo sutartis, į kurios langelius matosi padaryti ranka spausdintinėmis raidėmis įrašai. Sutartis 2015-04-03 tarp pardavėjo A. P. ir pirkėjo G. E., dėl automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nėra tik parašo ties A. P. vardu ir pavarde. Kita pirkimo pardavimo sutartis A4 lapo formato, originalas, standartinė pirkimo pardavimo sutartis, sudaryta 2015-03-31. Į jos langelius ranka padaryti įrašai juodos ir mėlynos rašalo spalvos rašytinėmis ir spausdintinėmis raidėmis. Sutartis 2015-03-31 tarp pardavėjo T. K. ir pirkėjo G. K. Prie abiejų pavardžių yra pasirašyti parašai. Trečia pirkimo pardavimo sutartis A4 lapo formato, originalas, standartinė pirkimo pardavimo sutartis, sudaryta 2015- - d., į jos langelius ranka padaryti įrašai mėlynos rašalo spalvos rašytinėmis ir spausdintinėmis raidėmis. Sutartyje tarp pardavėjo G. K. ir pirkėjo šio pavardė nenurodyta. Prie G. K. pavardės yra pasirašyta parašu (3 t., b. l. 158-159).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. K. parodė, kad 2015-03-31 apie 08.00 val. netoli (duomenys neskelbtini), už 3000 eurų nusipirko automobilį Toyota Corolla Verso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilį pirko iš nepažįstamo vyro, šis neprisistatė, tik sakė, kad automobilis priklauso jo žmonai, pirkimo pardavimo sutartyje buvo įrašyti automobilio savininkės duomenys: T. K., kuri sandoryje dalyvauti negali, nes dirba. Automobilio jokiose bazėse netikrino. Už automobilį vyrui sumokėjo grynais, kokią sumą, dabar tiksliai nurodyti negali. Vyras jokių įtarimų nesukėlė, nes atidavė automobilio registracijos liudijimą, tik sakė, kad pametė valstybinės techninės apžiūros lapą, nuo automobilio atidavė raktus. Kadangi matė ant valstybinių numerių lipdukus apie galiojančią techninę apžiūrą, lapo nebuvimas įtarimo nesukėlė. Tą pačią dieną apie 10.00-11.00 val. nuvažiavo į UAB „Tuvlita“ ir išėmė minėto automobilio valstybinės techninės apžiūros lapo dublikatą. Pirkimo metu buvo surašyta pirkimo pardavimo sutartis, joje jau buvo įrašyti automobilio savininkės duomenys. Jis savo duomenis surašė pats. Pardavėjo asmenybės pagal dokumentus netikrino. Vyro, pardavusio automobilį, atpažinti negalėtų. Šiam buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, stambaus kūno sudėjimo, su akiniais, apie 170-180 cm ūgio, tamsių plaukų. Apie tai, kad parduodamas automobilis, jis rado skelbimą interneto portale „Autogidas.lt“, prieš 2-3 dienas iki automobilio įsigijimo. Skelbime automobilio nuotraukos nebuvo, skelbimo ID numerio nepamena, pardavimo vieta – Vilnius, automobilio kaina buvo nurodyta apie 3700-3800 eurų, pardavėjo telefonas Nr. +(duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį tą pačią dieną jis pasiūlė pirkti savo pažįstamam A., pavardės nežino, tiesiog tuo metu kartu užsiiminėjo automobilių pardavimu ir pirkimu. A. atidavė ir pirkimo pardavimo sutartį bei papildomai dar vieną sutartį, kurioje jis buvo pardavėjas. Kur A. paskui tą automobilį padėjo, jis nežino, pasakyti negali. Moters T. K. nepažįsta. Dėl minėto įvykio žala nepadaryta (4 t., b. l. 35-36).

2015-08-05 vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo „budintis 2015-03-31“ apžiūra. Veiksmas vyksta techninių apžiūrų centre. Įrašas prasideda 2015-03-31 18 val. 53 min. 59 sek.; 18 val. 54 min. 40 sek. įraše matyti, kaip prie įstaigos privažiuoja Toyota markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išlipa su vyriškiai, vienas dėvi juodos spalvos striukę, mūvi džinsus bei dėvi tamsią kepurę nuo saulės. Kitas apsirengęs oranžinės spalvos striukę, mūvi džinsus. Tamsiai apsirengęs vyriškis vos išlipęs įeina į įstaigą ir paduoda automobilio techninės apžiūros taloną. Vaizdo įraše matomi įstaigos budėtojai. Nuo įrašo 18 val. 55 min. budėtojas tikrina bei ruoša kažkokius dokumentus, o 18 val. 58 min. 15 s. juos išduoda. Vyriškiai pasišalina iš įstaigos, įsėda į automobilį ir 18 val. 58 min. 46 sek. išvyksta (3 t., b. l. 180-186).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis Be to, R. Ž. 2015-03-31 apie 7.00 val. prie (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą – T. K. priklausantį turtą – automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4760 Eur vertės, t. y., žodinio susitarimo pagrindu pažadėjęs nukentėjusiajai T. K. priklausantį automobilį suremontuoti, neturėdamas teisės juo disponuoti, t. y. perleisti tretiesiems asmenims, ne vėliau kaip iki 2015-03-30 į interneto tinklapį www.autogidas.lt patalpinęs skelbimą apie automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje užpildęs Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, joje kaip pardavėją įrašydamas T. K. bei pasirašydamas vietoj nukentėjusiosios, pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, 2015-03-31 apie 8.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), pardavimo metu pateikdamas G. K., tuo nukentėjusiajai T. K. padarydamas 4760 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis R. Ž. visiškai pripažino savo kaltę, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad remontavimas pasiteisino, tai tuo ir užsiminėjo. Su T. taip pat susipažino per pažintis, prisistatė jai kitu vardu. Analogiška situacija: kažkoks purkštukas dirbo negerai, pasakė jai galįs pataisyti. Jokiame servise jis (kaltinamasis) nedirbo. Jis visus veždavo prie serviso tam, kad dar labiau įtikintų automobilių savininkus. Kai jis paėmė tą automobilį, labai greitai jį pardavė, berods, tą pačią dieną. Automobilį nusipirko perpirkinėtojas už 3200 eurų. Nepamena, ką jis (R. Ž.) pirkėjui sakė. Pirkimo-pardavimo sutartį pildė pats, bet nepamena, ką joje įrašė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nukentėjusioji T. K. parodė, kad susipažino internete. Jis jai prisistatė M. vardu. Kaltinamajam lyg pasigirdo, kad jos mašina turi kažkokių problemų, žadėjo pataisyti, pasakojo jai, kad turi pažįstamų autoservise. Automobilį ji jam ir perdavė kaltinamojo nurodytoje vietoje prie autoserviso, kuris dar nedirbo. Dieną kaltinamasis jai rašė žinutes, kad automobilis remontuojamas, o vakarop jo telefonas jau buvo išjungtas. Nuvykus į tą servisą paaiškėjo, kad į servisą jos automobilis nebuvo pristatytas. Po kelių dienų ji pamatė skelbimą, kad jos automobilis parduodamas (duomenys neskelbtini). Jį pardavinėjęs vyras pasakė, kad automobilį nusipirko Vilniuje ir perparduoda. Ikiteisminio tyrimo metu iš vaizdo įrašo ir pagal asmens nuotrauką T. K. atpažino R. Ž. kaip asmenį, kuris jai prisistatė M. vardu. Iš jos parodymų nustatyta, kad savo automobilį R. Ž. ji perdavė 2015-03-31. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. K. parodė, kad tą pačią dieną, 2015-03-31, apie 08.00 val. netoli (duomenys neskelbtini), už 3000 eurų nusipirko automobilį Toyota Corolla Verso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Skelbimą apie parduodamą automobilį jis rado internete prieš kelias dienas iki pirkimo. Automobilį pirko iš nepažįstamo vyro, šis neprisistatė, tik sakė, kad automobilis priklauso jo žmonai, pirkimo pardavimo sutartyje jau buvo įrašyti automobilio savininkės duomenys: T. K., pardavėjas aiškino, kad ji sandoryje dalyvauti negali, nes dirba. Vyras jam jokių įtarimų nesukėlė. Automobilį liudytojas tą pačią dieną pardavė savo pažįstamam A. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė liudytojas G. E., jis minėtą automobilį nusipirko 2015-04-03 iš A. P., o kai patalpino internete skelbimą apie automobilio pardavimą ir atsirado pirkėja (T. K.), buvo sulaikytas policijos.

Nustatytos aplinkybės, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, kaip ir paties kaltinamojo prisipažinimas, patvirtina, kad R. Ž. iš anksto buvo sumanęs pasisavinti svetimą turtą, jis T. K. prisistatė kitu vardu, nurodė melagingus duomenis, neva jos automobilį reikia taisyti, o jis turi pažįstamų autoservise, tikslingai nurodė jai susitikimo ir automobilio perdavimo vietą šalia autoserviso jo nedarbo metu, taip siekdamas suklaidinti nukentėjusiąją dėl savo ketinimų tikrumo, tačiau automobilio į autoservisą nepristatė, nedelsdamas ėmė ieškoti pirkėjo ir pardavė G. K., nuo to laiko nutraukė ryšius su nukentėjusiąja.

Ir šiuo atveju tokie R. Ž. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, kaip patikėto turto pasisavinimas. Tačiau, teismo vertinimu, R. Ž. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Kaip jau teismas pasisakė, pagal teismų praktiką esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Atribojant sukčiavimą nuo turto pasisavinimo (BK 183 straipsnis) esminis kriterijus yra kaltininko įgaliojimų svetimo turto ar turtinės teisės atžvilgiu, apibrėžtų teisės aktu ar sutartimi, buvimas. Sukčiavimo atveju neteisėtą svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą lemia apgaulė, o esant turto pasisavinimui – kaltininko įgaliojimai šiam turtui ar turtinei teisei. Atribojant šias veikas vertinamas turto valdymo pagrindo (įgaliojimų turtui atsiradimo) teisėtumas. Sukčiavimo atveju įgaliojimai turtui atsiranda suklaidinus nukentėjusįjį, t. y. iš esmės neteisėtai. Dėl to tais atvejais, kai asmuo pasisavina ar iššvaisto svetimą turtą prieš tai sudaręs sandorius dėl šio turto patikėjimo ar perdavimo jo žinion ne siekdamas sukurti tikras sandoriuose numatytas teises ir pareigas, bet tam, kad įgytų galimybę disponuoti šiuo turtu, turėdamas išankstinę tyčią jį pasisavinti ar iššvaistyti – tokia veika kvalifikuojama ne kaip turto pasisavinimas.

Byloje nustatyta, kad T. K. pati perdavė R. Ž. savo automobilį, tikėdamasi, kad kaltinamasis automobilį pataisys, tačiau, kaip ir kitais atvejais, R. Ž. tuo metu autoservise nedirbo, apgaule sudarė įspūdį, neva konkrečiame servise automobilis bus pataisytas, turėdamas tikslą apgaule įgyti jos turtą. T. K. apsisprendimas perduoti automobilį R. Ž. padarytas apgaulės įtakoje, pats R. Ž. sandorį dėl automobilio pataisymo sudarė ne siekdamas šį įsipareigojimą vykdyti, o tik tam, kad įgytų galimybę disponuoti šiuo turtu kaip savo, turėdamas išankstinę tyčią jį pasisavinti. T. y. nurodydamas aplinkybes apie save ir savo ketinimus iškraipė objektyvią tiesą; tai darė turėdamas tikslą suklaidinti nukentėjusiąją; suvokė, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, kad turto savininkė dėl tokio jo elgesio patirs praradimų, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tokie R. Ž. veiksmai atitinka sukčiavimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl iš BK 183 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotini pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Byloje pateiktos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys: 2015-04-03 tarp pardavėjo A. P. ir pirkėjo G. E., dėl automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nėra tik parašo ties A. P. vardu ir pavarde. Kita pirkimo pardavimo sutartis A4 lapo formato, originalas, standartinė pirkimo pardavimo sutartis, sudaryta 2015-03-31. Į jos langelius ranka padaryti įrašai juodos ir mėlynos rašalo spalvos rašytinėmis ir spausdintinėmis raidėmis. Sutartis 2015-03-31 tarp pardavėjo T. K. ir pirkėjo G. K. Prie abiejų pavardžių yra pasirašyti parašai. Trečia pirkimo pardavimo sutartis A4 lapo formato, originalas, standartinė pirkimo pardavimo sutartis, sudaryta 2015- - d., į jos langelius ranka padaryti įrašai mėlynos rašalo spalvos rašytinėmis ir spausdintinėmis raidėmis. Sutartis tarp pardavėjo G. K. ir pirkėjo, kurioje pirkėjo pavardė nenurodyta, parašo nėra.

Kaip jau buvo minėta, T. K. neketino parduoti savo automobilio, perdavė automobilį kaltinamajam šio apgaulės įtakoje. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis pripažino pats užpildęs transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kaip pardavėją nurodęs T. K., pats pasirašęs ir panaudojęs. Todėl darytina išvada, kad yra įrodyta, jog R. Ž., užpildydamas ir pasirašydamas 2015-03-31 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį T. K. vardu, šiai to nežinant ir neturint tikslo parduoti, pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, pateikdamas kaip tikrą G. K. Atsižvelgus į tai, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali ir pagaminus netikrą dokumentą nusikaltimas laikomas baigtu nuo netikro dokumento sukūrimo momento, į tai, kad R. Ž. dar pateikė savo sukurtą netikrą dokumentą pirkėjui, taip nukentėjusiajam priklausantis turtas neteisėtai buvo perleistas kitam asmeniui, darytina išvada, kad R. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Ir šiuo atveju kaltinamojo nusikalstamus veiksmus siejo vieninga tyčia apgaule įgyti svetimą turtą. Iš byloje nustatytų aplinkybių, kaltinamojo ir liudytojų parodymų matyti, kad R. Ž. įgijo G. K. priklausantį turtą, t. y. pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu 2021-09-15 prokuroro nutarimu dalyje dėl veikos prieš G. K. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (8 t., b. l.160-162). Nors R. Ž. pripažino panaudojęs apgaulę prieš pirkėją, jo parodymus patvirtina ir netikro dokumento pagaminimas bei panaudojimas, tačiau įsiteisėjus prokuroro nutarimui dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dalyje, teismas nevertina kaltinamojo veiksmų pavojingumo G. K. atžvilgiu. Be to, pats G. K. perleido automobilį savo pažįstamam, taigi jokių praradimų nepatyrė.

2015-06-24 – 2015-06-26 nusikalstamos veikos (nukentėjusysis G. D.)

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad G. D. gerai pažinojo. Gyveno netoli, G. D. jį puikiai pažįsta, sesuo iš G. D. pirko namą. Jie glaudžiai bendravo. Porą kartų susitiko Vilniuje. Jis (R. Ž.) ir šiuo atveju turėjo tikslą pasipelnyti, tai pasakė, kad gali jam (G. D.) mašiną sutaisyti. Kadangi G. D. jį gerai pažinojo, tai davė be problemų automobilio raktus ir jis (R. Ž.) automobilį pardavė kažkokiems žmonėms prie kažkokio namo (duomenys neskelbtini). Puikiai tą rajoną pažinojo, nes ten gyveno. Pardavė automobilį ir tuo viskas baigėsi. Iš D. paėmė raktelius ir pardavė automobilį per 3 dienas. Ėmė automobilį pataisyti. Pardavė, nes reikėjo pinigų. Jis visus nusikaltimus darė dėl pinigų. Pasiryžo viskam, nes tuo metu rūpinosi savo šeima. Žmona nedirbo, vaikas mažas. Namus prarado, teko nuomotis, visi dokumentai buvo paimti, visi nusisuko nuo jo, teko kažkaip pragyventi.

Pardavė automobilį kažkokiems žmonėms, berods, iš (duomenys neskelbtini). Galimai S. pardavė. Atvažiavo su Škoda, negalėjo surasti jo (R. Ž.). Po to susitiko. Jie apžiūrėjo automobilį, numušė kažkiek kainą ir nupirko. Automobilio techninė būklė buvo bloga, bet salonas odinis. Žmonių tų nepažįsta. Prisistatė kitu vardu, sakė, kad jis (R. Ž.) yra G. D. brolis, nurodė viską dokumentuose ir supildė sutartį. Suklastojo sutartį.

Neatsimena, gali būti, kad už 800 eurų nupirko, gal už pigiau nusipirko, už kokius 500 eurų. Ten tikrai buvo, ką taisyti. G. D. prašė tik sutaisyti. Panaudojo apgaulę, kai S. prisistatė kaip G. D. brolis. Automobilį iš G. D. paėmė su tikslu parduoti. G. D. pasakė, kad pataisyti, bet tikslas buvo parduoti. G. D. asmens dokumento jis neturėjo, tik techninį pasą. G. D. automobilį įsigijo lizingu, tai ant to dokumento buvo vardas pavardė, bet asmens dokumento neturėjo, kas jam duos asmens dokumentą. Sutinka su G. D. reikalavimais.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. D. parodė, kad apie jį (R. Ž.) žinojo seniau, kad toks yra, bet nežinojo, kad jis kažkoks aferistas ar dar kažkas. Žinojo, kad jis (duomenys neskelbtini) gyvena. Pats irgi kažkada ten gyveno. Susitiko (duomenys neskelbtini), pradėjo bendrauti, susibičiuliavo ir bendravo apie porą mėnesių iki to įvykio. Sugedo automobilis, reikėjo paremontuoti. Kaltinamasis pasakė, kad turi pažįstamą, kuris gali padėti. Servisas buvo (duomenys neskelbtini) rajone. Tuo metu dirbo, negalėjo pats nuvaryti automobilio, tai susitarė, kad R. Ž. nuvarys. Sutiko jam duoti raktus ir jis tą automobilį nuvarė į servisą. Nukentėjusysis nuvažiavo į darbą, po kelių dienų jam turėjo sutvarkyti automobilį. Kaltinamasis prieš tai minėjo, kad greitai sutvarkys, nes ruošėsi su šeima į Turkiją skristi ilsėtis. Dar telefonu bendravo, sakė, tvarko tą automobilį. Kai reikėjo atsiimti, skambino kaltinamajam kelis kartus, šis neatsiliepė. Kitą dieną kilo įtarimas, nuvažiavo į servisą. Ten jam pasakė, kad tokio automobilio nebuvo. Jis net paskambino į oro uostus, ten jam pasakė, kad tokio skrydžio į Turkiją tomis dienomis nėra. Tada suprato, kad jį apgavo. Po kažkurio laiko jam paskambino asmuo ir paklausė, kada jis išregistruos automobilį. Paklausė kokį, asmuo pasakė „Ford Mondeo“. Asmeniui pasakė, kad šis nupirko vogtą automobilį, paaiškino, kas ir kaip. Tada sužinojo, kad jo automobilis (duomenys neskelbtini). Tuomet paskambino tyrėjui ir tai papasakojo. Taip tas automobilis atsirado. Kai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), tai tas automobilis buvo apgadintas. Tas asmuo jį suremontavo. Asmuo pasakė, kad automobilį gali atsiimti, bet tas asmuo išsitrauks visas dalis, kurias jis suremontavo. Jis (G. D.) negalėjo užvesti automobilio, teko pirkti purkštukus. Grįžo į Vilnių, nupirko, tada vėl į (duomenys neskelbtini). Tada dar į servisą reikėjo, nes tuos purkštukus ne taip paprasta sutvarkyt, reikia diagnostiką daryti. Dar buvo sugadinti „parktronikai“.

Su pirkėju susitikęs nebuvo. Automobilį atgavo. Jo vertė buvo apie 1500 eurų daugiausia. Jei būtų pats paremontavęs, tai gal didesnė vertė. Asmuo išsiėmė dalis, kurias sutvarkė. Teko pirkti purkštukus už 400 eurų, „parktronikus“ už 80 eurų. Tris kartus vyko į (duomenys neskelbtini), 3 dienas nevyko į darbą. Buvo dar laisvų rankų įranga, buvo pamiršęs apie ją. Palaiko savo civilinį ieškinį dėl 500 eurų. Kaltinamąjį pažinojo vardu R. Ž.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. D. parodė, kad 2015-06-24 apie 6 val. jis (duomenys neskelbtini), namo kieme pagal žodinį susitarimą savo automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė R. Ž. suremontuoti. R. Ž. naudojosi Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Automobilį, pagal R. Ž. žodžius, turėjo remontuoti servise (duomenys neskelbtini). Automobilį grąžinti R. Ž. turėjo 2015-06-30, tačiau visi jo telefonai buvo išjungti, o nuvykęs į nurodyta servisą, jis sužinojo, kad jo automobilis čia remontuojamas nebuvo. 2015-07-14 jam paskambino vyriškis ir paklausė, kodėl automobilis dar neišregistruotas. Jis atsakė, kad šis nusipirko vogtą automobilį ir automobilis yra paieškomas. 2015-07-24 nuvykęs į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, kur buvo sulaikytas jo automobilis Ford Mondeo, šį apžiūrėjęs, pamatė, kad yra pakeistas akumuliatorius 60 eurų vertės, nuimti 4 kuro purkštukai 400 eurų vertės, nuimti galiniai parkavimo jutikliai 4 po 20 eurų, iš viso 80 eurų vertės, salone nėra laisvų rankų įrangos Blaupuinkt 70 eurų vertės. Papildė, kad apklausos metu jam buvo parodytas Vilniaus apskrities VPK 6 PK vaizdo įrašas, kur jis pagal drabužius, kepurę, veido bruožus, kūno sudėjimą atpažįsta pažįstamą R. Ž. Dėl įvykio jam padaryta 500 eurų turtinė žala (4 t., b. l. 45, 46-47, 53).

Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 3 dalies pagrindu apklaustas R. S. parodė, kad jis turi mėlynos spalvos automobilį Ford Mondeo, 2003 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kuris neeksploatuojamas, variklis yra su defektu. Automobilį pirko pagal pirkimo-pardavimo sutartį, kurią sudarė su asmeniu, kuris prisistatė G. D. broliu. Kokiu vardu asmuo prisistatė, neatsimena, šis parodė asmens dokumentą, kuriame pavardės sutapo, t. y. asmens dokumente buvo nurodyta D. pavardė, todėl ir patikėjo, kad asmuo, pateikęs pirkimo-pardavimo sutartį ir pardavęs automobilį, yra G. D. brolis. Automobilį iš minėto asmens įsigijo 2015-06-26 Vilniuje, (duomenys neskelbtini), automobiliams stovėti skirtoje aikštelėje, už automobilį sumokėjo 600 eurų. Prieš perkant automobilį jis matė, kad asmuo, pardavęs automobilį, išėjo iš priešais automobilių stovėjimo aikštelę esančio namo. Minėtą pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė kartu su minėtu asmeniu, ar prieš pateikiant pirkimo-pardavimo sutartį joje buvo kokių įrašų, tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Po automobilio įsigijimo pakeitė automobilio stabilizatoriaus traukes, AGR vožtuvą, oro srauto matuoklę, priekines stabdžių kaladėles. Remontas atsiėjo 80 eurų (4 t., b. l. 67-68).

2015-07-22 daiktų dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad R. S. pateikė 2015-06-26 Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį (4 t., b. l. 69-71).

2020-03-04 Apžiūros protokole užfiksuota transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties apžiūra. Sutartis sudaryta ant standartinio šablono sutarties A4 lapo formato. Į tuščius langelius mėlynos spalvos rašalu ranka surašyti duomenys: sutarties data 2015-06-26 14-25 val., tarp pardavėjo G. D. ir pirkėjo R. S. Dėl automobilio Ford Mondeo pirkimo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 300 eurų. Ties abiejų asmenų vardais ir pavardėmis pasirašyti parašai mėlynu rašalu (4 t., b. l. 71-74).

2020-12-01 (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato KP NNTV 2-ojo skyriaus vyresn. tyrėjos Tarnybiniame pranešime informuojama, kad pavedime nurodytu telefonu buvo skambinama 2020-11-14, 2020-11-16, 2020-11-17 keletą kartų, tačiau arba niekas neatsiliepdavo, arba telefonas būdavo išjungtas. 2020-11-19 susisiekus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepė R. S. prisistatęs vyriškis, kuris nurodė, kad į policijos komisariatą atvykti nėra reikalo, nes jis dar 2015 metais policijoje viską paaiškino dėl įvykio, t. y. dėl automobilio Ford Mondeo pirkimo-pardavimo. Nurodė, kad pretenzijų niekam neturi, nukentėjusiuoju nepageidauja būti pripažintas, civilinio ieškinio nereikš, viską jau yra nurodęs. Nurodžius R. S., kad į apklausą reikalinga atvykti, nes jis turi pats patvirtinti savo nuostatą parodymais, R. S. nurodė, kad į apklausą gali atvykti 2020-11-25 16:00 val., tačiau nurodytu laiku neatvyko, telefonu neatsiliepia. 2020-11-25 buvo išsiųstas šaukimas atvykti į apklausą 2020-12-01 10:00 val., tačiau į apklausą neatvyko, telefonu neatsiliepia. Apklausti liudytoju R. S. nepavyko (4 t., b. l. 85).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis R. Ž. 2015-06-24 apie 6.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą – G. D. priklausantį turtą – automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės, t. y. žodinio susitarimo pagrindu pažadėjęs nukentėjusiajam G. D. priklausantį automobilį suremontuoti, neturėdamas teisės juo disponuoti, t. y. perleisti tretiesiems asmenims, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje užpildęs Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, joje kaip pardavėją įrašydamas G. D. bei pasirašydamas vietoj nukentėjusiojo, pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, 2015-06-26 apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), pardavimo metu pateikdamas R. S., tuo nukentėjusiajam G. D. padarydamas 2000 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis R. Ž. visiškai pripažino savo kaltę, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad pažinojo G. D. Reikėjo pinigų, tai pasakė G. D., kad suremontuos šio automobilį, tačiau turėjo tikslą parduoti ir per 3 dienas pardavė. Jis visus nusikaltimus darė dėl pinigų. Pardavė automobilį kažkokiems žmonėms iš (duomenys neskelbtini). Prisistatė jiems kitu vardu, sakė, kad jis (R. Ž.) yra G. D. brolis, nurodė viską dokumentuose ir supildė sutartį. Suklastojo sutartį.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais. Nukentėjusysis G. D. taip pat nurodė, kad pažinojo R. Ž., jie susibičiuliavo, todėl, kai sugedo automobilis ir R. Ž. pasakė, kad gali pataisyti, pasitikėjo R. Ž. Kai perdavė kaltinamajam automobilį, kelias dienas bendravo telefonu, kaltinamasis sakė, kad automobilis taisomas. Po to R. Ž. tapo nebepasiekiamas. Jis (G. D.) netgi patikrino oro uosto informaciją, nes R. Ž. buvo minėjęs, kad skris su šeima į Turkiją; bet paaiškėjo, kad tokių reisų nėra. Po kažkurio laiko jam paskambino asmuo ir paklausė, kada jis išregistruos automobilį. Tada ir paaiškėjo, kad jo automobilis (duomenys neskelbtini). Liudytojas R. S. analogiškai nurodė, kad automobilį pirko pagal pirkimo-pardavimo sutartį, kurią sudarė su asmeniu, prisistačiusiu G. D. broliu. Kokiu vardu asmuo prisistatė, neatsimena, šis parodė asmens dokumentą, kuriame pavardės sutapo, t. y. asmens dokumente buvo nurodyta D. pavardė, todėl ir patikėjo, kad asmuo, pateikęs pirkimo-pardavimo sutartį ir pardavęs automobilį, yra G. D. brolis. Minėtą pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė kartu su minėtu asmeniu, ar prieš pateikiant pirkimo-pardavimo sutartį joje buvo kokių įrašų, tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Sumokėjo 600 eurų.

Kaip ir anksčiau aptartu atveju, nustatytos aplinkybės, nukentėjusiojo bei liudytojo parodymai, kaip ir paties kaltinamojo prisipažinimas, patvirtina, kad R. Ž. iš anksto buvo sumanęs pasisavinti svetimą turtą, jis G. D. pažadėjo šio automobilį suremontuoti, nors turėjo tikslą jį parduoti ir pinigus pasisavinti, nes reikėjo pinigų. Taip ir padarė – gavęs iš nukentėjusiojo automobilį 2015-06-24, nedelsdamas paskelbė apie pardavimą ir 2015-06-26 pardavė R. S. Tiek iš kaltinamojo parodymų, tie ir iš jo veiksmų matyti, kad jis tikslingai klaidino nukentėjusįjį, net neketino automobilio remontuoti, su nukentėjusiuoju bendravo tik iki atsirado pirkėjas ir sumokėjo pinigus.

Tokie R. Ž. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, kaip patikėto turto pasisavinimas. Tačiau, teismo vertinimu, ir šiuo atveju R. Ž. veiksmai atitinka ne svetimo turto pasisavinimo, o sukčiavimo, t. y. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Kaip jau buvo pasisakyta, pagal teismų praktiką esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Sukčiavimo atveju neteisėtą svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą lemia apgaulė, o esant turto pasisavinimui ar iššvaistymui – kaltininko įgaliojimai šiam turtui ar turtinei teisei. Atribojant šias veikas vertinamas turto valdymo pagrindo (įgaliojimų turtui atsiradimo) teisėtumas. Sukčiavimo atveju įgaliojimai turtui atsiranda suklaidinus nukentėjusįjį, t. y. iš esmės neteisėtai. Dėl to tais atvejais, kai asmuo pasisavina svetimą turtą prieš tai sudaręs sandorius dėl šio turto patikėjimo ar perdavimo jo žinion ne siekdamas sukurti tikras sandoriuose numatytas teises ir pareigas, bet tam, kad įgytų galimybę disponuoti šiuo turtu, turėdamas išankstinę tyčią jį pasisavinti ar iššvaistyti – tokia veika kvalifikuojama ne kaip turto pasisavinimas.

Byloje nustatyta, kad G. D. pats perdavė R. Ž. savo automobilį, tikėdamasis, kad kaltinamasis automobilį pataisys. Tačiau nustatyta ir tai, kad R. Ž., veikdamas pagal analogišką modelį, nors nusikaltimo padarymo metu nei oficialiai, nei neoficialiai jokiame automobilių servise nedirbo, pasiūlymą nukentėjusiajam teikė jau turėdamas išankstinį tikslą apgaule įgyti jo turtą. Todėl, nors G. D. pats perdavė automobilį R. Ž., šis jo apsisprendimas padarytas apgaulės įtakoje, pats R. Ž. sandorį dėl automobilio pataisymo sudarė ne siekdamas šį įsipareigojimą vykdyti, o tik tam, kad įgytų galimybę disponuoti šiuo turtu kaip savo, turėdamas išankstinę tyčią jį pasisavinti. T. y. nurodydamas aplinkybes apie save ir savo ketinimus iškraipė objektyvią tiesą; tai darė turėdamas tikslą suklaidinti nukentėjusįjį; suvokė, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, kad turto savininkas dėl tokio jo elgesio patirs praradimų, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. užvaldęs nukentėjusiojo turtą, jis nepaliko jam tolygaus piniginio ar daiktinio ekvivalento. Tokie R. Ž. veiksmai atitinka sukčiavimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl iš BK 183 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotini pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Byloje R. S. pateikė 2015-06-26 Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį (4 t., b. l. 69-71), iš kurios matyti, kad automobilio pardavėjas nurodytas G. D., pirkėjas – R. S., perkamas automobilis Ford Mondeo pirkimo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 300 eurų. Ties abiejų asmenų vardais ir pavardėmis pasirašyti parašai mėlynu rašalu (4 t., b. l. 71-74).

Kaip jau buvo minėta, pats G. D. neketino parduoti savo automobilio, perdavė automobilį kaltinamajam šio apgaulės įtakoje. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis pripažino pats užpildęs transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjo (G. D.) duomenis nurašęs, turėjo automobilio lizingo sutartį. Kad R. Ž. įtikino R. S., neva sutartyje kaip pardavėjas nurodytas G. D. yra jo brolis, patvirtino pats liudytojas R. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Todėl darytina išvada, kad yra įrodyta, jog R. Ž., užpildydamas ir pasirašydamas 2015-06-26 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį G. D. vardu, šiam to nežinant ir neturint tikslo parduoti, pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, pateikdamas kaip tikrą R. S. Atsižvelgus į tai, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali ir pagaminus netikrą dokumentą nusikaltimas laikomas baigtu nuo netikro dokumento sukūrimo momento, į tai, kad R. Ž. dar pateikė savo sukurtą netikrą dokumentą pirkėjui, taip nukentėjusiajam priklausantis turtas neteisėtai buvo perleistas kitam asmeniui, darytina išvada, kad R. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Ir šiuo atveju kaltinamojo nusikalstamus veiksmus siejo vieninga tyčia apgaule įgyti svetimą turtą. Iš byloje nustatytų aplinkybių, kaltinamojo ir liudytojų parodymų matyti, kad R. Ž. įgijo R. S. priklausantį turtą, t. y. pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu R. S. nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, nurodė pretenzijų neturintis. Tačiau tai nešalina kaltinamojo atsakomybės už netikro dokumento pagaminimą ir panaudojimą. Taip pat byloje negauta jokių duomenų, kad R. Ž. neteisėtai buvo įgijęs ir panaudojęs G. D. asmens dokumentą, jis ir nebuvo tuo kaltinamas. Todėl R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad pardavėjas jam rodė asmens dokumentą, galimai grindžiami siekiu pateisinti savo veiksmus, t. y. kad nepatikrino pardavėjo tapatybės.

2015-08-04 nusikalstamos veikos (nukentėjusioji G. V. (buv. P.)

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad su G. susipažino taip pat. Norėjo pasipelnyti ir gauti pinigų. Viskas vyko identiškai kaip ir su kitais. Norėjo tiesiog parduoti automobilį. Įdėjo skelbimą, jam paskambino iš (duomenys neskelbtini), prisistatė paramediku. Atvažiavo, kažkiek numetė (kainą) ir nusipirko. Pardavė berods už 2 300 eurų. Negali pasakyti, kuo prisistatė. Po to jis pats paskambino G. ir pasakė, kad padarė blogai, ir išjungė telefoną. Prisigėrė ir viską jai pasakė. Telefonus keisdavo, sulaužydavo ir išmesdavo, kad policija nesurastų. Sutinka atlyginti nukentėjusiajai žalą.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji G. V. (buv. P.) parodė, kad 2015 m. su kaltinamuoju susipažino per pažinčių portalą, tada jis lyg ir D. buvo pasivadinęs. Kelis kartus buvo susitikę. Jos mašina tuo metu buvo sudaužyta, vienos pusės durelės neatsidarė. Vieno susitikimo metu jis pasakė, kad galėtų sutaisyti jos mašiną, jis neva turėjo autoservisą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ji jam patikėjo automobilį, susitarė, kad ryte prieš jos darbą, rugpjūčio 3 ar 4 d., tikslios datos nepamena, jis ryte atvažiavo į jos butą, ji padavė raktelius ir dokumentus, davė automobilį, vakare po jos darbo jie planavo susitikti. Prieš darbo pabaigą ji jam paskambino, jis pasakė, kad remontas jau eina į pabaigą, mašiną jai atveš vakare. Jis pasakė, kad jo telefono baterija senka ir jis gali būti ne ryšio zonoje. Po darbo ji laukė jo apie 3 valandas, o automobilio nebuvo. Ji pasikalbėjo su pažįstamu, šis jai pasakė, kad automobilis gali būti pavogtas. Ji nutarė palaukti kitos dienos, kaltinamojo telefonas vis dar buvo išjungtas ir kitą dieną, todėl nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą dėl automobilio vagystės. Po 2-3 dienų į jos darbinį telefoną paskambino tas žmogus, kuriam kaltinamasis pardavė jos automobilį, pasakė jai, kad jos vyras pardavė jam automobilį, tačiau to automobilio negali persiregistruoti. Ji atsakė, kad automobilis buvo pavogtas ir pranešta policijai. Tas žmogus, G., kiek pamena, kreipėsi į policiją (duomenys neskelbtini). Kitą dieną ji nuvyko su dviem pareigūnais į (duomenys neskelbtini) ir automobilis jai buvo grąžintas. Automobilyje buvo tam tikrų daiktų, kurių nebeliko, jos akiniai, pati kelionė į (duomenys neskelbtini), norėtų, kad kaltinamasis jai tuos 500 eurų grąžintų.

Ieškinys yra dėl daiktų ir dėl to rūpesčio, kurį ten turėjo. Supranta, kad turi pateikti ieškinį pagrindžiančius dokumentus. Su kaltinamuoju buvo kelis kartus susitikę. Ji suprato, kad jis turi savo autoservisą. Kur jis dirbo, ji nežino, tiesiog patikėjo juo.

Paskelbus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 t., b. l. 128), ji juos patvirtino. Nurodė, kad automobilyje neliko akinių. Automobilį įsigijusiam G. ji sumokėjo už automobilio sparno keitimą. Ji negali pasakyti, kiek kainavo akiniai. Sparno kainos taip pat neprisimena. Mano, kad už akinius ir sparną 300 eurų būtų teisinga suma, likę 200 eurų yra moralinė žala, ji juto daug streso, neprotingai pasielgė. Dokumentų dėl sparno tikrai neturės, autoservise žmonės pasakė kainą ir žodiniu susitarimu jiems atidavė (pinigus). Ji atgavo suremontuotą automobilį, mokėjo už patį sparną ir jo įstatymą. Tuomet reikalauja už akinius 100 eurų ir moralinės žalos 200 eurų.

Teisiamajame posėdyje liudytojas G. B. parodė, kad tai viskas vyko seniai. Buvo rastas automobilio skelbimas, įdėtas į pardavimo puslapį Autoplius. Susiskambino, atvykęs įsigijo tą automobilį iš tariamo pardavėjo. Po trijų dienų niekaip neišėjus priregistruoti, susirado savininkę, kuri pasakė, kad apgaulės būdu iš jos tą automobilį įsigijo. Gavosi tiek ji apgauta, tiek ir jis (G. B.). Ji atgavo transporto priemonę. Jis sumokėtų pinigų negavo.

Tikriausiai tai buvo „Auto gidas“. Tiksliai nepamena. Automobilis „Golf“, norėjo pirkti dovanų. Atpažino vyriškį ikiteisminio tyrimo metu. Nepamena, kaip šis prisistatė, pasakė, kad vyras žmonos, kurios automobilį parduoda. Buvo pasiruošęs žmogus. Netgi kalbėjo, kad galima sulaukti žmonos, bet ji dirba ir negali. Pažiūrėjus, iš tos pačios laiptinės išėjo. Pavyko apgauti. Sumokėjo už automobilį per 2 000. Norėjo mamos gimtadieniui nupirkti. Nežino, kodėl taip buvo nurodyta, kad sutartyje būtų nurodyta 2 000 eurų, nes tie 300 eurų neturėjo esmės.

Pardavėją matė vieną kartą, kai atvažiavo įsigyti transporto priemonę. Pardavėjas sakė, kai žmona grįš iš darbo, tada išregistruos automobilį. Nepamena, ar kitą dieną, ar tą pačią dieną. Tikrino, nes automobilis neišregistruotas, kilo abejonės, telefonu nepavyko susiekti, suprato, kad apgautas. Pradėjo ieškoti automobilio savininkės, per įmonės paiešką rado. Atvažiavo, papasakojo istoriją, policija papasakojo, ką žino apie tai. Vėliau susisiekė ir sakė, ne pirmą kartą jau tai vyksta ir nebe pirmą kartą apgauna šis žmogus.

Pinigų jis neatgavo, jau juos palaidojo. Automobilį grąžino savininkei. Susitiko (duomenys neskelbtini), pateikė pažymėjimą. Jis sutvarkė sparną. Mamai ruošėsi dovaną padaryti. Brangi dovana gavosi. Neatsimena, ar gavo prokurorės nutarimą. Reikia paštą žiūrėti.

Truputį rinkos kaina mažesnė buvo, todėl jis (G. B.) ir užkibo. Susitarė su pardavėju, kad palaikys automobilį, nes tą dieną dirbo. Kaltinamasis palaikė mašiną iki rytojaus. Automobilio dokumentus tikrino, nes jis juos pilnai pateikė, o ar savo dokumentą pateikė, negali teigti. Mašinos dokumentus turėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. Ž. parodė, kad su pareikštu įtarimu susipažino, savo kaltę prisipažįsta visiškai, parodymus duos teisme. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, dirba, gauna nedidelį atlyginimą, tad kiek galės, žalą atlygins (6 t., b. l. 173-174).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. V. (P.) parodė, kad pažinčių svetainėje www.ieskok.lt maždaug 2015 metų gegužės mėnesį užsiregistravo vardu „G.“. 2015-07-30 šiame tinklapyje jai parašė žinutę vaikinas, pasivadinęs vardu „G.“, kurio anketoje buvo nurodyta, kad jam (duomenys neskelbtini) metai ir iš (duomenys neskelbtini). Jis parašė žinutę, kurioje nurodė, kad norėtų susipažinti ir nurodė savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Susitiko 2015-08-01 netoli Santariškių žiedo. Ji atvažiavo savo automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bendravo kelias dienas, visada važinėjo jos automobiliu. Jos automobilyje buvo įlenktas dešinys priekinis sparnas. „G.“ sakė, kad bendrai su savo draugais turi autoservisą, ir pasiūlė viską sutvarkyti, kad tai nieko nekainuos. 2015-08-04 apie 7 val. jis atvažiavo pas ją namo (duomenys neskelbtini), ir ji atidavė automobilio raktelį, automobilio techninės registracijos liudijimą, draudimo polisą ir techninės apžiūros lapą. „G.“ pažadėjo automobilį sutvarkyti 2015-08-06 iki pietų. 2015-08-04 nuo 19 val. ir 2015-08-05 visą dieną skambino „G.“ telefonu, tačiau jo telefonas visą laiką buvo išjungtas. Nuo to laiko su juo negali susisiekti ir nežino, kur jos automobilis. Automobilio vertė 4000 eurų. Papildė, kad 2015-08-06 apie 10.45 val. į darbo mobilųjį telefoną paskambino vyriškis, kuris prisistatė G. vardu ir paklausė, kur gali rasti jos vyrą, nes šis nekelia ragelio, o šiandien, t. y. 2015-08-06, jie buvo sutarę perrašyti automobilio dokumentus. Ji atsakė, kad jokio vyro neturi, yra išsituokusi ir apie kokį automobilį jis kalba. Ji paminėjo, kad turėjo automobilį VW Golf, kurį iš jos apgaulės būdu pavogė. Skambinęs vyriškis pasakė, kad būtent dėl VW Golf automobilio perrašymo jis ir skambina, kad 2015-08-04 apie 11.00 val. ryte (duomenys neskelbtini) g. prie (duomenys neskelbtini) namo jis pirko iš vyriškio, kuris prisistatė jos vyru, automobilį VW Golf, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji paaiškino, kad dėl minėto automobilio dingimo parašė policijoje pareiškimą. Papildė, kad 2015-08-04 transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties ji nepasirašinėjo, jos automobilis po įvykio buvo surastas (duomenys neskelbtini) ir jai grąžintas. Kadangi reikėjo rūpintis transportavimu, pargabenimu, turėjo išlaidų, tai žalą ji vertina 500 eurų sumai (4 t., b. l. 128, 131, 136-137).

2020-11-06 Asmens pagal nuotrauką atpažinimo metu G. P. atpažino R. Ž. kaip vaikiną, kuris, pasivadinęs „G.“, apgaule pagrobė jos automobilį (4 t., b. l. 132-134).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. B. parodė, kad 2015-08-03 apie 16.30 val. internetiniame puslapyje „autogidas.lt“ pamatė skelbimą apie parduodamą automobilį VW Golf. Paskambino nurodytu kontaktiniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsiliepė vyriškis. Sutarė, kad automobilį jam palaikys iki 2015-08-04 11 val. Po pokalbio minėtas vyriškis perskambino iš (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad telefono aparatas sėda ir kad šiuo numeriu visad jį ras. 2015-08-04 8.16 val. pardavėjas atsiuntė SMS dėl jo atvykimo į Vilnių. Sutarė 11 val. susitikti (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelėje. Pardavėjas paaiškino, kad automobilis yra žmonos, kuri dabar darbe. Apžiūrėjęs automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su broliu P. K. nutarė jį pirkti. Pastebėjo, kad skelbime ir realiai yra pakeisti automobilio ratai. Pirkimo pardavimo sutartys jau buvo užpildytos G. P. vardu ir pasirašytos, jis pildė tik pirkėjo duomenis, t. y. savo mamos K. K., nes norėjo automobilį mamai nupirkti dovanų, kuri apie tai nieko nežinojo. Su pardavėju sutarė, kad kitą dieną 2015-08-05 automobilis jau bus išregistruotas VĮ Regitroje. Jis 2015-08-05 ir 2015-08-06 patikrino VĮ Regitros puslapyje, bet automobilis vis nebuvo išregistruotas. Jis tada pabandė paskambinti pardavėjui tel. (duomenys neskelbtini), tačiau telefonas dvi dienas buvo išjungtas. 2015-08-06 į internetą suvedė automobilio savininkės duomenis ir, radęs jos darbo telefoną, juo paskambino. Atsiliepusi moteris paaiškino, kad ji vyro neturi, automobilio nepardavinėjo ir 2015-08-05 ji kreipėsi į policiją dėl jo pavogimo. Už automobilį jis sumokėjo 2350 eurų. Sutartyje nurodyta suma buvo 2000 eurų, nes taip prašė pardavėjas. Dėl sukčiavimo jam padaryta 2350 eurų turtinė žala (4 t., b. l. 150-153, 179).

2020-11-18 asmens parodymo pagal jo nuotrauką metu G. B. atpažino R. Ž. kaip asmenį, kuris 2015-08-04 (duomenys neskelbtini), jam pardavė automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 182-183).

2015-08-07 savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad G. B. pateikė operatoriaus „Bitė“ išklotinę, 2015-08-04 transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, ADB Seesam draudimo polisą LT/AKA (duomenys neskelbtini), reg. liudijimą (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę bei automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 155-165).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. K. parodė, kad 2015-08-03 apie 22 val. paskambino brolis G. B., kuris pranešė, kad 2015-08-04 ryte važiuos į Vilnių, jis turės važiuoti su juo apžiūrėti ir pirkti automobilį mamai. 2015-08-04 su broliu išvyko į Vilnių, telefonu pardavėjas aiškino kelią, kaip privažiuoti prie (duomenys neskelbtini). Už kelių minučių priėjo pardavėjas. Automobilis tiko, kaina 2350 eurų – irgi. Jie pasirašė pirkimo pardavimo sutartį ir su nupirktu automobiliu grįžo namo (4 t., b. l. 197-198).

2015-08-13 Apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įrašas paimtas iš Forum Cinemas „Vingis“, Savanorių pr. 7, Vilniuje, vaizdo įrašas pavadinimu CAM08__ 20150801200407_20656747, jame matosi, kaip 20:18:13 val. prie kino teatro kasų prieina moteris, nukentėjusioji G. P., ji kalbasi mobiliojo ryšio telefonu. Ištiesia ranką ir pasiima lankstinuką. 20:18:23 val. kairiajame vaizdo įrašo kampe išnyra vyriškis. Apsirengęs juodu džemperiu, su akinukais. Jis kartu su G. P. varto lankstinuką. 20:19:30 val. G. P. padeda telefono ragelį. Po to matosi, kaip G. P. kalbasi su šalia jos stovinčiu vyriškiu. 20:20:06 val. abu nueina nuo kasų (5 t., b. l. 16-22).

2015-09-22 vyresniosios tyrėjos Tarnybiniame pranešime informuojama, kad 2015-09-22 naujienų portale Delfi.lt pamatė straipsnį „Vilniaus pareigūnai ieško vyro, kuris paėmė moters automobilį remontui ir negrąžino“ httpz//wwwdelfi.lt/news/dailv/crime/vilniaus-pareigunai-iesko-vvro-kuri-paeme-motersautomobili-remontui-ir-negrazino.d?Id=69074112, straipsnyje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus tyrėja I. U. paviešino vaizdo įrašą, kuriame yra užfiksuotas tas pats asmuo, kaip tiriamoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-43643-15, kuris galimai įvykdė nusikalstamą veiką. Buvo nustatyta jo asmenybė, kad tai R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 44).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis R. Ž. 2015-08-04 apie 07 val. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą – G. V. (buv. P.) priklausantį turtą – automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4000 Eur vertės, t. y. žodinio susitarimo pagrindu pažadėjęs nukentėjusiajai G. V. priklausantį automobilį suremontuoti, neturėdamas teisės juo disponuoti, t. y. perleisti tretiesiems asmenims, ne vėliau kaip iki 2015-08-03 apie 16.30 val. į interneto tinklapį www.autogidas.lt patalpinęs skelbimą apie automobilio Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje užpildęs 2015-08-04 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, joje kaip pardavėją įrašydamas G. V. bei pasirašydamas vietoj nukentėjusiosios, pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, 2015-08-04 apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini), pardavimo metu pateikdamas G. B., tuo nukentėjusiajai G. V. padarydamas 4000 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis R. Ž. visiškai pripažino savo kaltę, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad su G. susipažino taip pat. Norėjo pasipelnyti ir gauti pinigų. Viskas vyko identiškai kaip ir su kitais. Norėjo tiesiog parduoti automobilį. Įdėjo skelbimą, jam paskambino iš (duomenys neskelbtini), nusiderėjo kainą ir nusipirko. Pardavė berods už 2 300 eurų. Negali pasakyti, kuo pirkėjui prisistatė. Po to jis (R. Ž.) pats paskambino G., pasakė, kad padarė blogai, ir išjungė telefoną. Telefonus keisdavo, sulaužydavo ir išmesdavo, kad policija jo nesurastų.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais. Nukentėjusioji G. V. patvirtino, kad su kaltinamuoju susipažino per pažinčių portalą, jis lyg ir D. buvo pasivadinęs. Jos mašina tuo metu buvo sudaužyta, vienos pusės durelės neatsidarė. Vieno susitikimo metu jis pasakė, kad galėtų sutaisyti jos mašiną, jis neva turėjo autoservisą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ji jam patikėjo automobilį, ryte prieš jos darbą jis atvažiavo į jos butą, ji padavė raktelius ir dokumentus, davė automobilį, vakare po darbo jie planavo susitikti. Prieš darbo pabaigą ji jam paskambino, jis pasakė, kad remontas jau eina į pabaigą, mašiną jai atveš vakare. Taip pat jis pasakė, kad jo telefono baterija senka ir jis gali būti ne ryšio zonoje. Nuo to laiko su kaltinamuoju nekalbėjo, jo telefonas buvo išjungtas. Todėl kreipėsi į policiją. Po 2-3 dienų į jos darbinį telefoną paskambino tas žmogus, kuriam kaltinamasis pardavė jos automobilį, pasakė jai, kad jos vyras pardavė jam automobilį, tačiau to automobilio negali persiregistruoti. Automobilis jai buvo grąžintas. Liudytojas G. B. parodė, kad automobilį įsigijo radęs skelbimą. Pardavėjas pasakė, kad tai jo žmona parduoda automobilį, netgi siūlė palaukti, kol ši baigs darbą. Liudytojo įsitikinimu, pardavėjas buvo gerai viską apgalvojęs, pavyko jį (liudytoją) apgauti. Už automobilį sumokėjo 2000 eurų. Kai nepavyko automobilio užregistruoti, o pardavėjas buvo nepasiekiamas, suprato, kad yra apgautas. Savininkę surado per paiešką, grąžino jai automobilį. Liudytojo nurodomas aplinkybes patvirtino ir automobilio pirkime-pardavime dalyvavęs liudytojas P. K., iš vaizdo įrašų nustatyta, kad asmuo, užfiksuotas su G. V., yra R. Ž.

Šios aplinkybės, nukentėjusiosios ir liudytojo G. B. parodymai, kaip ir paties kaltinamojo prisipažinimas, patvirtina, kad R. Ž. iš anksto buvo sumanęs pasisavinti svetimą turtą, jis, veikdamas pagal paties sumanytą ir patikrintą modelį, G. V. prisistatė kitu vardu, nurodė apie save melagingus duomenis, neva turi autoservisą, siūlėsi remontuoti automobilį. Nors G. V. neketino parduoti automobilio, tačiau tiek iš kaltinamojo parodymų, tiek iš jo veiksmų nustatyta, kad 2015-08-04 gavęs automobilį, apie kurio pardavimą paskelbė dar 2015-08-03, tą pačią dieną pardavė ir ryšius su nukentėjusiąja nutraukė.

Tokie R. Ž. veiksmai taip pat buvo kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, kaip patikėto turto pasisavinimas. Tačiau, teismo vertinimu, ir šiuo atveju R. Ž. veiksmai atitinka ne svetimo turto pasisavinimo, o sukčiavimo, t. y. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Taigi, kaip ir minėta, pagal teismų praktiką esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti Atribojant sukčiavimą nuo turto pasisavinimo (BK 183 straipsnis) esminis kriterijus yra kaltininko įgaliojimų svetimo turto ar turtinės teisės atžvilgiu, apibrėžtų teisės aktu ar sutartimi, buvimas. Sukčiavimo atveju neteisėtą svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą lemia apgaulė, o esant turto pasisavinimui – kaltininko įgaliojimai šiam turtui ar turtinei teisei. Atribojant šias veikas vertinamas turto valdymo pagrindo (įgaliojimų turtui atsiradimo) teisėtumas. Sukčiavimo atveju įgaliojimai turtui atsiranda suklaidinus nukentėjusįjį, t. y. iš esmės neteisėtai. Dėl to tais atvejais, kai asmuo pasisavina ar iššvaisto svetimą turtą prieš tai sudaręs sandorius dėl šio turto patikėjimo ar perdavimo jo žinion ne siekdamas sukurti tikras sandoriuose numatytas teises ir pareigas, bet tam, kad įgytų galimybę disponuoti šiuo turtu, turėdamas išankstinę tyčią jį pasisavinti – tokia veika kvalifikuojama ne kaip turto pasisavinimas.

Byloje nustatyta, kad G. V. pati perdavė R. Ž. savo automobilį, tikėdamasi, kad kaltinamasis automobilį pataisys. R. Ž. nusikaltimo padarymo metu nei oficialiai, nei neoficialiai jokiame automobilių servise nedirbo ir jo neturėjo, tik sudarydavo tokį įspūdį, o G. V. klaidino turėdamas tikslą apgaule įgyti jos turtą. Todėl, nors G. V. pati perdavė automobilį R. Ž., šis jos apsisprendimas padarytas apgaulės įtakoje, pats R. Ž. sandorį dėl automobilio pataisymo sudarė ne siekdamas šį įsipareigojimą vykdyti, o tik tam, kad įgytų galimybę disponuoti šiuo turtu kaip savo, turėdamas išankstinę tyčią jį pasisavinti. T. y. nurodydamas aplinkybes apie save ir savo ketinimus iškraipė objektyvią tiesą; tai darė turėdamas tikslą suklaidinti nukentėjusiąją; suvokė, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, kad turto savininkė dėl tokio jo elgesio patirs praradimų, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. užvaldęs nukentėjusiosios turtą, jis nepaliko jai tolygaus piniginio ar daiktinio ekvivalento. Tokie R. Ž. veiksmai atitinka sukčiavimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl iš BK 183 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotini pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Byloje G. B. pateikė operatoriaus „Bitė“ išklotinę, 2015-08-04 transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, ADB Seesam draudimo polisą LT/AKA (duomenys neskelbtini), reg. liudijimą (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę bei automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 155-165). Iš sutarties matyti, kad automobilio pardavėja nurodytas G. P., pirkėjas – G. B., perkamas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 300 eurų.

Kaip jau buvo minėta, G. V. neketino parduoti savo automobilio, perdavė kaltinamajam automobilį šio apgaulės įtakoje. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis pripažino veikęs pagal analogišką modelį, pats užpildęs transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Liudytojas G. B. paliudijo buvęs kaltinamojo įtikintas, kad automobilį parduoda žmona. Todėl darytina išvada, kad yra įrodyta, jog R. Ž., užpildydamas ir pasirašydamas 2015-08-04 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį G. P. vardu, šiai to nežinant ir neturint tikslo parduoti, pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, pateikdamas kaip tikrą G. B. Atsižvelgus į tai, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali ir pagaminus netikrą dokumentą nusikaltimas laikomas baigtu nuo netikro dokumento sukūrimo momento, į tai, kad R. Ž. dar pateikė savo sukurtą netikrą dokumentą pirkėjui, taip nukentėjusiajai priklausantis turtas neteisėtai buvo perleistas kitam asmeniui, darytina išvada, kad R. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Ir šiuo atveju kaltinamojo nusikalstamus veiksmus siejo vieninga tyčia apgaule įgyti svetimą turtą. Iš byloje nustatytų aplinkybių, kaltinamojo ir liudytojų parodymų matyti, kad R. Ž. įgijo G. B. priklausantį turtą, t. y. pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro nutarimu dalyje dėl veikos prieš G. B. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nors R. Ž. pripažino panaudojęs apgaulę prieš pirkėją, jo parodymus patvirtina ir netikro dokumento pagaminimas bei panaudojimas, tačiau įsiteisėjus prokuroro nutarimui dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dalyje, teismas nevertina kaltinamojo veiksmų pavojingumo G. B. atžvilgiu.

2015-08-26 – 2015-08-27 nusikalstamos veikos (nukentėjusioji V. R.)

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad šią veiką sunkiai prisimena. Kažkaip, kai susipažino, ji pati pasakė, kad neužsiveda jos automobilis. Jis pasižiūrėjo ir suprato, kad akumuliatorius blogas. Turėjo tą patį tikslą – gauti pinigų, parduoti. Tikėjosi, kad daugiau pinigų gaus, bet nesigavo. Irgi įdėjo skelbimą, atvažiavo kažkoks berniokas ir nupirko. Dar pamena, kad neturėjo tiek pinigų, kiek reikėjo, tai užėjo į Maximą ir iškeitė. Sutartį jis (R. Ž.) suklastojo. Daugiau pirkėjo nematė. Gal teigtų, kad gavo 300 eurų. Gali būti, kad prisistatė savininkės broliu. Jis (R. Ž.) parašė duomenis į sutartį, kad jis yra A. R. Pilnai pripažįsta, kad panaudojo apgaulę prieš V. R.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. R. parodė, kad su kaltinamuoju susipažino pažinčių portale. Anketa buvo be nuotraukos, vardo nepamena. Jie gal daugiau bendravo telefonu, įtikinamai labai bendravo, todėl ji sutiko po savaitės susitikti. Susitiko vieną kartą, buvo kavinėje Oze. Išėjo kalba apie mašinas, jis pasakė, kad galėtų padėti sutvarkyti mašiną. Jos mašina tuo metu buvo sugedusi, kitą dieną sutarė su juo, kad jis nutemps jos mašiną, stovinčią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis jos Audi A4 nutempė, pasakė, kad jo servisas yra (duomenys neskelbtini), kitą dieną automobilis bus sutvarkytas. Kai kitą dieną jai jau nepavyko jam prisiskambinti, suprato, kad kažkas yra ne taip. Pradėjo ieškoti automobilio, ruošėsi kreiptis į policiją. Jai paskambino pažįstamas ir pasakė, kad ji neteisingai pastatė automobilį. Jos automobilis buvo pastatytas prie jos namų, prie Maximos parduotuvės. Ji atsakė, kad automobilio pastatyti negalėjo, nes jo net neturi. Iškvietė pareigūnus, jiems atvykus paaiškėjo, kad automobilį nusipirko šalia jos gyvenantis asmuo, taip ji automobilį atgavo. Tai buvo jos tėvo automobilis, kurį ji paveldėjo. Žalą sudarė atsarginis ratas, įkroviklis, gesintuvas, užvedimo laidai, akiniai nuo saulės.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duotus parodymus (4 t., b. l. 57, 64), ji juos patvirtino. Pareiškė, kad atsisako savo civilinio ieškinio.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. Č. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Atsimena, kad ėjo (duomenys neskelbtini) gatve ir pamatė, kad vienos pažįstamos automobilis Audi A4 buvo netvarkingai pastatytas. Jis jai paskambino, paklausė, ko taip automobilį numetė, o ji pasakė, kad tas automobilis pradingęs buvo. Atsitiktinai rado tą automobilį. Daugiau nelabai ką ir gali pasakyti. Pažįstama tai V. R. Ji sakė, kad automobilį kažkam į servisą davė ir pradingo tas automobilis. Jis vyriškio nematė, tik mašiną, kuri buvo pastatyta.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. R. parodė, kad 2015-08-03 pažinčių svetainėje draugas.lt susipažino su vyru, prisistačiusiu G. Apsikeitė telefonų numeriais, G. nurodė tel. (duomenys neskelbtini). 2015-08-21 sugedo jos automobilis, G. pasisiūlė pataisyti, nes yra įkūręs du autoservisus. 2015-08-26 apie 9.35 val. susitiko (duomenys neskelbtini), prie jos darbo. Ji patikėjo savo mirusio tėčio automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vertė 1500 eurų. Jame liko jos daiktai: akiniai nuo saulės 43,80 euro vertės, gesintuvas vertės 40 eurų, atsarginis ratas 30 eurų, tempimo trosas 10 eurų, užvedimo laidai 10 eurų. 2015-08-29 jai paskambino kaimynas V. ir paprašė perstatyti automobilį, kuris stovėjo prie Maximos, (duomenys neskelbtini). Atrakinusi automobilį atsarginiu raktu, ji jame rado pirkimo pardavimo sutartį. Automobilyje pasigedo jame buvusių daiktų. Taip pat automobilyje reikėjo sutaisyti aušinimo sistemą, 70 eurų vertės. Papildė, kad jai buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame mato ir atpažįsta pagal veido bruožus, kepurę, stovėseną, kūno sudėjimą vyrą, kuris jai prisistatė G. ir kuriam ji davė suremontuoti savo automobilį. Automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė jos tėvui A. R., o po jo mirties automobilis atiteko jai. Automobilis nebuvo techniškai tvarkingas. Užsiregistravusi savo vardu, automobilį atidavė suremontuoti G. Dėl įvykio jai padaryta 233,80 euro žala (5 t., b. l. 57, 64, 65, 69-70).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. R. atpažino R. Ž., kuris buvo prisistatęs „G.“ vardu (5 t., b. l. 80-83/).

2015-08-29 Apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūros objektas yra mėlynos spalvos automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į prekybos centro Maxima aikštelę. Ant keleivio pusės priekinio kilimėlio guli folijos lakštas ir tuščias butelis nuo vandens. Bagažinės skyriuje guli automobilio galiniai gabaritai (5 t., b. l. 54-55).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Č. parodė, kad 2015-08-29 14.20 val. ėjo (duomenys neskelbtini) g. ir pastebėjo neleistinoje vietoje pažįstamą automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo (duomenys neskelbtini), prie PC Maxima ties įvažiavimu į aikštelę. Jis paskambino V. R., kuri vairuoja minėtą automobilį, ir paklausė, kodėl šis ten stovi. Pabendravus, R. atėjo pasiimti automobilio (5 t., b. l. 86).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. parodė, kad 2015-08-27 www.autogidas.lt susirado automobilį Audi A4, susiskambino telefonu (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), apžiūrėti automobilio. Šis jam patiko, pasirašė pirkimo pardavimo sutartį ir sumokėjo grynais 450 eurų, Sutartyje įrašė 300 eurų, nes mažesnę sumą prašė įrašyti pardavėjas, kuris paaiškino, kad automobilis tėvo, kuris šiuo metu yra sanatorijoje ir jam skubiai reikia pinigų širdies stimuliatoriui (5 t., b. l. 90).

2020-11-03 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. J. atpažino R. Ž. kaip asmenį, kuris jam pardavė automobilį Audi A4 (5 t., b. l. 99-102).

2021-03-05 Apžiūros metu apžiūrint 2015-08-27 transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, nustatyta, kad tai standartinė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, A4 formato dydžio, 2015-08-27 surašyta Vilniuje. Sutartyje esančiuose langeliuose grafos užpildytos ranka juodos spalvos rašikliu. Pirkėjo ir pardavėjo rašysena skiriasi. Pardavėjas nurodytas A. R., o pirkėjas A. J., sutartis sudaryta dėl transporto priemonės Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 300 eurų. Prie asmens vardų ir pavardžių ranka pasirašyti parašai (5 t., b. l. 95-97).

2015-09-08 Apžiūros protokole užfiksuota CD su vaizdo įrašu apžiūra. Vaizdo įraše 2015-08-30 parduotuvėje „Maxima“ (duomenys neskelbtini), matome antrą kasą, kur stovi du vaikinai, iš kurių vienas atitinka požymius, kuriuos nurodė pareiškėja V. R. dėl asmens, kuris pasisavino jai priklausantį automobilį (5 t., b. l. 128-130).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis R. Ž. 2015-08-26 apie 9.35 val. prie (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą – V. R. priklausantį turtą – automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1500 Eur vertės su jame buvusiais daiktais: akiniais nuo saulės 43,80 Eur vertės, gesintuvu 40 Eur vertės, atsarginiu ratu 30 Eur vertės, tempimo trosu 10 Eur vertės, užvedimo laidais 10 Eur vertės, registruotą A. R. (mir. (duomenys neskelbtini)) vardu, t. y. žodinio susitarimo pagrindu pažadėjęs nukentėjusiajai V. R. priklausantį automobilį suremontuoti, neturėdamas teisės juo disponuoti, t. y. perleisti tretiesiems asmenims, ne vėliau kaip iki 2015-08-27 į interneto tinklapį www.autogidas.lt patalpinęs skelbimą apie automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje užpildęs 2015-08-27 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, joje kaip pardavėją įrašydamas A. R. bei pasirašydamas jo vardu, pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, 2015-08-27 apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), pardavimo metu pateikdamas A. J., tuo nukentėjusiajai V. R. padarydamas 1633,80 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis R. Ž. visiškai pripažino savo kaltę, teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad šios veikos nelabai prisimena. Ji pati pasakė, kad neužsiveda jos automobilis. Jis pasižiūrėjo ir suprato, kad akumuliatorius blogas. Turėjo tą patį tikslą – gauti pinigų, parduoti. Tikėjosi, kad daugiau pinigų gaus, bet nesigavo. Irgi įdėjo skelbimą, atvažiavo pirkėjas, jam ir pardavė, gavo apie 300 eurų. Sutartį suklastojo, į sutartį įrašė, kad jis (R. Ž.) yra A. R., pirkėjui prisistatė savininkės broliu.

Be R. Ž. prisipažinimo, jo kaltę įrodo nukentėjusiosios V. R. parodymai, kuri patvirtino, kad su kaltinamuoju susipažino pažinčių portale. Susitiko vieną kartą, išėjo kalba apie mašinas, jis pasakė, kad galėtų padėti sutvarkyti mašiną. Jos mašina tuo metu buvo sugedusi, jis pasakė, kad turi servisą Jeruzalėje, kitą dieną automobilis bus sutvarkytas. Kitą dieną jai jau nepavyko jam prisiskambinti. Po to jai paskambino pažįstamas ir pasakė, kad ji neteisingai pastatė automobilį. Paaiškėjo, kad automobilį nusipirko šalia jos gyvenantis asmuo, taip ji automobilį atgavo. Tai buvo jos tėvo automobilis, kurį ji paveldėjo. Liudytojas V. Č. patvirtino V. R. nurodytas aplinkybes, kad jis jai paskambino, nes pamatė netvarkingai pastatytą automobilį, kurį atpažino kaip nukentėjusiosios. Automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo rastas liudytojo nurodytoje vietoje (duomenys neskelbtini). R. Ž. kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. J. duoti parodymai, kad 2015-08-27 www.autogidas.lt susirado automobilį Audi A4, susiskambino telefonu (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), apžiūrėti automobilio. Šis jam patiko, pasirašė pirkimo pardavimo sutartį ir sumokėjo grynais 450 eurų, Sutartyje įrašė 300 eurų, nes mažesnę sumą prašė įrašyti pardavėjas, kuris paaiškino, kad automobilis tėvo, kuris šiuo metu yra sanatorijoje ir jam skubiai reikia pinigų širdies stimuliatoriui. Liudytojas pateikė automobilio raktelį bei transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Ikiteisminio tyrimo metu V. R. atpažino R. Ž. kaip asmenį, kuris jai prisistatė G. vardu, o liudytojas A. J. jį atpažino kaip asmenį, kuris pardavė jam automobilį.

Šios aplinkybės, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, kaip ir paties kaltinamojo prisipažinimas, patvirtina, kad R. Ž. iš anksto buvo sumanęs pasisavinti svetimą turtą, jis V. R. prisistatė kitu vardu, nurodė apie save melagingus duomenis, neva turi servisą, siūlėsi remontuoti automobilį. Tačiau neketino to daryti, vos nukentėjusioji perdavė jam automobilį 2015-08-26, jau kitą dieną automobilį pardavė A. J., o ryšį su nukentėjusiąja nutraukė.

Byloje nustatyta, kad V. R. pati perdavė R. Ž. savo automobilį, tikėdamasi, kad kaltinamasis automobilį pataisys. Tačiau nustatyta ir tai, kad R. Ž. nusikaltimo padarymo metu nei oficialiai, nei neoficialiai jokiame automobilių servise nedirbo, tik sudarydavo tokį įspūdį, o V. R. klaidino turėdamas tikslą apgaule įgyti jos turtą. Todėl, nors V. R. pati perdavė automobilį R. Ž., šis jos apsisprendimas padarytas apgaulės įtakoje, pats R. Ž. sandorį dėl automobilio pataisymo sudarė ne siekdamas šį įsipareigojimą vykdyti, o tik tam, kad įgytų galimybę disponuoti šiuo turtu kaip savo, turėdamas išankstinę tyčią jį pasisavinti. T. y. nurodydamas aplinkybes apie save ir savo ketinimus iškraipė objektyvią tiesą; tai darė turėdamas tikslą suklaidinti nukentėjusiąją; suvokė, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, kad turto savininkė dėl tokio jo elgesio patirs praradimų, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. užvaldęs nukentėjusiosios turtą, jis nepaliko jai tolygaus piniginio ar daiktinio ekvivalento. Tokie R. Ž. veiksmai atitinka sukčiavimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl kvalifikuotini pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Kaip ir kiti nukentėjusieji, V. R. neketino parduoti savo automobilio, perdavė kaltinamajam automobilį šio apgaulės įtakoje, kad jis pataisys automobilį. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis pripažino veikęs pagal analogišką modelį, pats užpildęs transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Liudytojas A. J. paliudijo buvęs kaltinamojo įtikintas, kad automobilį parduoda savininko brolis. Todėl darytina išvada, kad yra įrodyta, jog R. Ž., užpildydamas ir pasirašydamas 2015-08-27 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį A. R. vardu, automobilio savininkei to nežinant ir neturint tikslo parduoti, pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, pateikdamas kaip tikrą A. J. Atsižvelgus į tai, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali ir pagaminus netikrą dokumentą nusikaltimas laikomas baigtu nuo netikro dokumento sukūrimo momento, į tai, kad R. Ž. dar pateikė savo sukurtą netikrą dokumentą pirkėjui, taip nukentėjusiajai priklausantis turtas neteisėtai buvo perleistas kitam asmeniui, darytina išvada, kad R. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad buvo viskas taip pat, kaip ir kitais atvejais. Skelbimą įdėjo su tikslu parduoti. Pasakė, kad taisys. Nuvežė nukentėjusiąją su taksi iki mokyklos, pats grįžo. Pamena, pastatė automobilį ir paskui tas žmogelis atvažiavo, jis (R. Ž.) jį pasitiko prie Maximos (duomenys neskelbtini). Jie atsisėdo į taksi, nuvažiavo, pirkėjas apžiūrėjo mašiną, numušė kainą, berods, sumokėjo 950 eurų ir išvažiavo. Sunku pasakyti, kaip prisistatė G. Pamena, kad prisistatė A. B. Gėda prieš jį (A. B.), nes mokėsi kartu 4 metus. Pasinaudojo jo vardu. Tikslas buvo parduoti automobilį.

Vežė pirkėją prie to paties serviso. Jis (R. Ž.) anksčiau kažkada dirbo servise, bet tuo metu, kai žmones apgaudinėjo, nebedirbo. Šalia Audi A6 stovėjo kitas automobilis, moteris buvo atėjus kažką pasiimti ir jis (R. Ž.) su ja pasisveikino. Bet ta moteris buvo iš kito automobilio, ne iš Audi A6. Nepamena, kaip prisistatė G. Gal prieš tai buvo surašęs pirkimo pardavimo sutartį ir dėl to jos (D. G.) parašai buvo. Panaudojo apgaulę prieš pirkėją. Sutinka, kad padarė žalą. Jeigu pirkėjas pasakys savo sąskaitą, perves šiam pinigų, kiek galės. Vis geriau, negu nieko. Pirkėjas tikrai nekaltas, iš savo žmogiškosios pusės kiek galės, tiek atlygins. Padarė labai blogai. Labai atsiprašo. Su ieškiniu sutinka.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. G. parodė, kad smulkmenų nepamena. Pažintis trumpa buvo, gal mėnesį. Mažai pažįstamas žmogus (kaltinamasis). Kadangi jos automobilis pradėjo gesti, tai jis pasiūlė savo paslaugas, padėti į servisą atiduoti automobilį. Vieną dieną iš ryto ji taip ir padarė. Tiesiog paliko savo automobilį tam žmogui ir vėliau paaiškėjo, kad tas automobilis į servisą neatvyko. Tai įvyko gal 2015 m. Jei neklysta, tai B. pavarde prisistatė, bet tiksliai nepamena. Automobilis buvo Audi. Ji (duomenys neskelbtini) neseniai buvo įsikūrusi, tai nelabai žinojo tų servisų. Iš konteksto išsikalbėjo, kad jis gali padėti, tai pasitikėjo. Labai įtikinamai atrodė, nes prie serviso susitiko, ji ten automobilį atidavė. Vyriškis nurodė susitikimo vietą. Žadėjo, kad serviso darbuotojai peržiūrės ir jis paskambins, ar ji sutiks taisyti, ar ne. Ji įvažiavo ne į patį servisą. Pastatas serviso, automobilių daug, gal bendra aikštelė. Iš to serviso niekas nebuvo išėjęs. Tas žmogus (R. Ž.) tik užėjo ir išėjo, pasakė jai, kad priims. Kadangi ji skubėjo į darbą, tai atidavė raktelius. Po pusdienio, nesulaukusi jokio skambučio, bandė pati paskambinti tam vyriškiui. Niekas neatsiliepė. Ji rašė žinutes. Dar pasitikėjo, maža kas. Ko gero, tik kitą dieną ji jau į servisą nuėjo su drauge ir aiškinosi. Kvietė policiją po kurio laiko, kai suprato, kad nieko gero nebus ir kai jau servise apsilankė. Draugė užėjo į servisą ir klausė, ar dirba toks žmogus servise, bet jai atsakė, kad nežino tokio žmogaus. Neprisimena, kiek įvertino jai padarytą žalą. Atgavo automobilį, nes jis buvo parduotas ir tą žmogų (pirkėją) sulaikė. Palaiko savo civilinį ieškinį. Nepamena, ar pateikė dokumentus dėl ieškinio.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duotus parodymus (5 t., b. l. 1977-199; 6 t., b. l. 16-17), ji savo parodymus palaikė.

Teisiamajame posėdyje liudytojas T. A. parodė, kad nusipirko automobilį Audi A6 Vilniuje. Atsigabeno automobilį namo, tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Sekančią dieną norėjo užsiregistruoti savo vardu, bet pasirodo, tas automobilis buvo Lietuvos policijos paieškoje. Liko labai nustebintas. Nusivylęs. Tuo metu jam buvo išleistos ženklios šeimos santaupos. O patį įvykį atsimena labai puikiai. Atvažiavo 10-11 val. į Vilnių, buvo nurodytas adresas netoli (duomenys neskelbtini) g. Pardavėjas pats atėjo, sakė, kad automobilyje jokių defektų nėra. Autopliuse automobilis buvo įkainotas 1 150 eurų. Atvykęs pamatė įlenkimą ir nusiderėjo 200 eurų. Tik vėliau suprato, kodėl nuleido tiek daug. Iš viso gal būtų atidavęs dar pigiau. Kaltinamasis pasakė, kad tas automobilis jo žmonos, ji vežiojo šuniukus, kadangi buvo neišsiurbta bagažinė. Pašnekėjo, pasirodė normalus žmogus. Gilesni įvykiai parodė, kad tai buvo labai gerai apgalvotas nusikaltimas. Didžiulis nusivylimas buvo, gaila, kad jaunas žmogus nesugeba kitaip užsidirbti, o žaisdamas kitų žmonių likimais.

Užsipildė dokumentus vietoje. Pasirodė išsilavinęs, malonus žmogus. Įtarimų tuo metu nebuvo, kadangi yra pirkęs ne vieną automobilį. Pardavėjas deklaruoja, kad tai tėvo, žmonos, sesers automobilis, kažkaip visą laiką pasitvirtindavo. Su tokiomis apgaulėmis nebuvo nesusidūręs, todėl buvo toks pasitikėjimas. Pirko Audi A6, techniniai duomenys: 2,5 variklis, automatas, 2001 m., juodos spalvos. Tai buvo naujų penkių aukštų daugiabučių kieme. Jis ne vilnietis, į šiuos daugiabučius buvo pasukama neprivažiavus prekybos centro „Mandarinas“. Tikslaus adreso neprisimena, (duomenys neskelbtini) g. Pardavėjas jau laukė, buvo vienas. Atrakino, jis turėjo raktelius, parodė viską. Tada jis (liudytojas) viską užsikūrė, kadangi jam buvo žinoma šio automobilio charakteristika. Pamatė, kad didesnių defektų neturi, dėl to jį nusipirko. Kaltinamasis pasakė, kad žmona dirba ir jos šiuo metu nėra. Liudytojas sutiko, kad pardavėjas pasirašytų už žmoną. Vėliau paaiškėjo, kad jis sufalsifikavo pirkimo-pardavimo sutartį.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus (6 t., b. l. 20-30), liudytojas patvirtino, kad galimai taip ir buvo, jau 7 metai praėjo, tokios smulkios detalės. Negali to patvirtinti, kad gal buvo ta moteriškė priėjusi, automobilio savininkė. Buvo moteriškė, su kuria pasisveikino ir kažką pakalbėjo. Tuo metu viskas buvo šviežiau, dabar jau 7 metai praėjo, tai sutinka su tais parodymais, kuriuos davė prieš 7 metus, kadangi parodymai buvo tikslesni.

Tik teisme sužinojo apie priimtą nutarimą, kad jis yra tik liudytojas, o ne nukentėjusysis. Prokuroro nutarimo nėra gavęs, nuo 2017 m. nebegyvena (duomenys neskelbtini). Kaip supranta, niekas patirtos žalos nebeatlygins. Pirko automobilį tam, kad būtų šeimyninis automobilis, kadangi gimė sūnus. Automobilis atitiko rinkos kainą. Šie automobiliai Lietuvoje labai populiarūs. Tuo metu šių automobilių kaina buvo nuo 800-1500. Šio kaina buvo 1 150, tai aukso viduriukas, ir susigundė dėl šio automobilio. Jis buvo pirkęs ne vieną automobilį. Automobilio ilgai nelaiko, kas trejus metus atsinaujina. Kai šitą automobilį pirko, savąjį buvo pardavęs. Tai galima patikrinti turto deklaracijoje. Kartais dokumentuose būdavo parašyta brolis, tėvas, sesuo. Taip buvo gal porą sykių. Tai sunku atsiminti. Buvę taip, kad žmogus automobilį pardavinėja, bet jis sako, kad šiuo metu šeimininkas išvykęs, galima jam paskambinti ir pan. Ta prasme, visą laiką būdavo gerai, su apgaulėmis nebuvo susidūręs. Porą sykių buvo, kad netiesioginis savininkas pardavinėja.

Daugiau nebeperka taip niekada. Visada pasitikrina dokumentus, nes gauta labai gera gyvenimo pamoka. Kaltinamojo asmens dokumentų nepatikrino, nes jeigu jis deklaravo, kad jo žmonos automobilis, ir jeigu dokumentus būtų patikrinęs, būtų jau atsiradęs pavardės neatitikmuo. Tiesiog to nepadarė, nes pasirodė normalus, išsilavinęs žmogus, pasitikėjo, bet kaip gyvenimas parodė, tai labai gera pamoka. Nesidomėjo, kad automobilis paieškoje. Dėl nutarimo – jam šios dienos atvažiavimas kainavo 150 eurų. Jeigu reikės vėl važiuoti ir jei kokie 6 atvažiavimai, neapsimoka. Neturi laiko, turi šeimą, įsipareigojimų.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. B. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Dabar nepasakys kelintais metais, jo namie nebuvo, buvo jo šeima, įsiveržė policija ir jį norėjo suimti, atseit jis pavogė mašiną. Jo šeimai buvo šokas. Kreipėsi į policiją. Buvo filmuota medžiaga, iš kurios atpažino, kad jis (R. Ž.) tuo metu buvo paieškomas. Daugiau nelabai ką turi papasakoti. Jis nukentėjo, jį paviešino per visą žiniasklaidą kaip įtariamąjį. Buvo filmuota medžiaga per žiniasklaidą ir internetą įdėta ir prašė atpažinti A. B. Jis (R. Ž.) prisistatė jo vardu. Jie buvo grupiokai su kaltinamuoju. Kažkada draugavo. Iš pradžių neatpažino jo iš filmuotos medžiagos, bet tyrėja pasakė, kad čia kažkas iš artimos aplinkos, nes A. B. tokiu vardu yra vienintelis Lietuvoje. Tyrėja pasakė, kad sutapimas negali būti, kad kažkas iš nepažįstamųjų prisistatytų jo vardu ir pavarde. Jis jau buvo girdėjęs apie Ž., kad šis visokias aferas daro, tai ilgiau pagalvojęs, jį atpažino. Pats nėra niekuo susijęs su automobiliais. Iš kitų grupiokų buvo girdėjęs, kad jis kažkokias paskolas ima kitų vardu. Konkretaus nieko nepasakys, nes tik girdėjo kalbas. Kai baigė mokslus, su Ž. nebendravo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. G. parodė, kad 2015 rugpjūčio mėnesį Verkių parke susipažino su vyriškiu, pasivadinusiu A. B. Jis vedžiojo šunį. Susikeitė numeriais, jo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jis pasakojo, kad netoli gyvena, dirba servise prie (duomenys neskelbtini). 2015-09-07 ji paprašė jo sutaisyti jos automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-09-09 apie 7.30 val. ji automobilį paliko prie minėto serviso ir paskambino A., kuris priėjo po minutės. Jis minėjo, kad automobilį apžiūrės, o vėliau paskambins ir praneš, ką reiks tvarkyti. Automobilyje liko registracijos liudijimas ir draudimo polisas. Jai A. iškvietė taksi ir palydėjo iki darbo. 2015-09-09 apie 14 val. jai apskambino A. ir informavo apie automobilio gedimus ir pažadėjo sutvarkyti iki rugsėjo 10 d. po pietų. Rugsėjo 10 ryte ji jau pradėjo A. skambinti, bet visi jo telefono numeriai buvo išjungti. Tą pačią dieną apie 15 val. ji nuvyko į servisą, tačiau automobilio niekur nebuvo. Tuomet pasikvietė draugę J., kuri nuėjusi į servisą išsiaiškino, kad ten asmens vardu A. niekas nepažįsta. Automobilio vertė 1500 eurų. Kartu su A. buvo parduotuvėje, tad kartu su policijos pareigūnais nuvyko į IKI parduotuvę (duomenys neskelbtini), kur žiūrėjo vaizdo įrašą ir bežiūrint, policijos pareigūnams parodė vaikiną A. B., kuris vilkėjo mėlyną striukę, kepuraitę nuo saulės ir akinius. Papildė, kad jos automobilis buvo surastas ir jai grąžintas. Už automobilio nuvežimą sumokėjo 150 eurų, apgadinimų nebuvo, neliko jame buvusio kuro 37 litrų dyzelio, 37 eurų vertės. Iš viso jai padaryta 187 eurų žala (5 t., b. l. 197-199; 6 t., b. l. 9, 16-17).

2015-09-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. G. atpažino R. Ž. kaip asmenį, pasivadinusį „A. B.“ (6 t., b. l. 11-13).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. A. parodė, kad 2015-09-08 internetiniame puslapyje „Autoplius“ rado skelbimą, kad yra parduodamas automobilis Audi A6, už 1150 eurų. Paskambino skelbime nurodytu tel. (duomenys neskelbtini), sutarė su vyriškiu atvykti į Vilnių apžiūrėti automobilio. 2015-09-09 apie 9 val. autobusu atvyko į Vilnių, Ukmergės g. prie Volkswagen centro. Prie jo priėjo vyriškis, kuris atvyko taksi automobiliu, kuris jį nuvežė į daugiabučių namų kiemus (duomenys neskelbtini), netoli prie prekybos centro „Mandarinas“. Automobilių aikštelėje stovėjo automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pardavėjas atrakino automobilį su signalizacijos pulteliu. Apžiūrint automobilį, priėjo iš kažkur moteriškė, kuri neprisistatė. Ji tik pasisveikino ir kažką pasiėmusi iš automobilio atsisveikino ir išėjo. Vėliau pardavėjas minėjo, kad ji yra jo žmona. Moteriškei išėjus, toliau kalbėjo apie automobilį. Skelbime buvo nurodyta suma 1150 eurų, kurią jis numušė iki 930 eurų ir sumokėjo grynais. Pardavėjas padavė pirkimo pardavimo sutartį, kurioje buvo įrašyti savininkės D. G. duomenys, automobilio duomenys bei pardavėjos parašas. Prie jo vyras įrašė datą 2015-09-09 9:47 val., sumą, jo duomenis. Jis tik padėjo parašą prie savo vardo ir pavardės. Sutartis buvo surašyta 2 egzemplioriais. Sumokėjo grynais pinigais 930 eurų ir išėjo. Grįžo į (duomenys neskelbtini). Kelis kartus buvo nuvažiavęs su pirkimo pardavimo sutartimi į VĮ Regitra, kad automobilį užregistruotų savo vardu. Bet nuvykus jį informuodavo, kad automobilis vis dar nėra išregistruotas. Jis pardavėjo numeriu rašė SMS žinutes, skambino tel. Nr. (duomenys neskelbtini), bet telefono numeris buvo išjungtas arba ne ryšio zonoje. Tuomet 2015-09-29 nuvažiavo į VĮ Regitra vėl ir jam bandant automobilį užregistruoti, darbuotojai pranešė, kad automobilis yra vogtas ir paieškomas. Iškvietė policijos pareigūnus, kurie automobilį iš jo paėmė. Kadangi kainavo kelionė į Vilnių, kelionė dėl tyrimo eigos bei paimtas laisvadienis, tai iš viso jam padaryta 1080 eurų turtinė žala (6 t., b. l. 27-30).

Be R. Ž. prisipažinimo, jo kaltę įrodo nukentėjusiosios D. G. parodymai, kad susipažinus su kaltinamuoju, šis prisistatė esąs A. B., pasakojo, kad dirba autoservise, pasiūlė savo paslaugas, padėti į servisą atiduoti automobilį. Vieną dieną iš ryto ji taip ir padarė, prie serviso perdavė savo automobilį tam žmogui. Vyriškis nurodė susitikimo vietą. Žadėjo, kad serviso darbuotojai peržiūrės ir jis paskambins, ar ji sutiks taisyti, ar ne. Ji į servisą nėjo, R. Ž. tik užėjo ir išėjo, pasakė jai, kad priims. Kadangi ji skubėjo į darbą, tai atidavė raktelius. Po pusdienio, nesulaukusi jokio skambučio, bandė pati paskambinti, rašė žinutes. Niekas neatsiliepė. Servise niekas nežinojo tokio žmogaus. Paaiškėjo, kad jos automobilis parduotas. Ikiteisminio tyrimo metu D. G. atpažino R. Ž. kaip asmenį, pasivadinusį „A. B.“. Iš D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji perdavė savo automobilį R. Ž. 2015-09-07, o jau kitą dieną, 2015-09-08, automobilis buvo parduotas T. A. Taip pat ir liudytojas T. A. parodė, kad atvažiavo į Vilnių, buvo nurodytas adresas netoli (duomenys neskelbtini) g. Pardavėjas jau laukė, turėjo raktelius, parodė viską. Automobilis Audi A6, techniniai duomenys: 2,5 variklis, automatas, 2001 m., juodos spalvos. Tai buvo naujų penkių aukštų daugiabučių kieme. Jis ne vilnietis, į šiuos daugiabučius buvo pasukama neprivažiavus prekybos centro „Mandarinas“. Automobilis didesnių defektų neturėjo, dėl to jį nusipirko. Autopliuse buvo automobilis įkainotas 1 150 eurų, pamatęs įlenkimą nusiderėjo 200 eurų. Kaltinamasis pasakė, kad automobilis žmonos, ji dirba šiuo metu. Liudytojas sutiko, kad pardavėjas pasirašytų už žmoną. Vėliau paaiškėjo, kad jis sufalsifikavo pirkimo-pardavimo sutartį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. A. taip pat atpažino R. Ž. kaip asmenį, pasivadinusį A. B. Iš liudytojo A. B. parodymų nustatyta, kad policija norėjo suimti, atseit jis pavogė mašiną. Jo šeimai buvo šokas. Iš filmuotos medžiagos atpažino, kad asmuo, prisistatęs jo (A. B.) vardu, yra jo grupiokas, R. Ž.

Byloje nustatyta, kad D. G. pati perdavė R. Ž. savo automobilį, tikėdamasi, kad kaltinamasis automobilį pataisys. Tačiau nustatyta ir tai, kad R. Ž. nusikaltimo padarymo metu nei oficialiai, nei neoficialiai jokiame automobilių servise nedirbo, tik sudarydavo tokį įspūdį, o D. G. klaidino turėdamas tikslą apgaule įgyti jos turtą. Todėl, nors D. G. pati perdavė automobilį R. Ž., šis jos apsisprendimas padarytas apgaulės įtakoje, R. Ž. sandorį dėl automobilio pataisymo sudarė ne siekdamas šį įsipareigojimą vykdyti, o tik tam, kad įgytų galimybę disponuoti šiuo turtu kaip savo, turėdamas išankstinę tyčią jį pasisavinti. T. y. nurodydamas aplinkybes apie save ir savo ketinimus iškraipė objektyvią tiesą; tai darė turėdamas tikslą suklaidinti nukentėjusiąją; suvokė, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, kad turto savininkė dėl tokio jo elgesio patirs praradimų, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. užvaldęs nukentėjusiosios turtą, jis nepaliko jai tolygaus piniginio ar daiktinio ekvivalento. Tokie R. Ž. veiksmai atitinka sukčiavimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl kvalifikuotini pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Kaip jau buvo minėta, D. G. neketino parduoti savo automobilio, perdavė kaltinamajam automobilį šio apgaulės įtakoje, kad jis pataisys automobilį. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis pripažino veikęs pagal analogišką modelį, pats užpildęs transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Liudytojas T. A. paliudijo buvęs kaltinamojo įtikintas, kad automobilį parduoda jo žmona, kuri šiuo metu dirba. Todėl darytina išvada, kad yra įrodyta, jog R. Ž., užpildydamas ir pasirašydamas 2015-09-09 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį D. G. vardu, automobilio savininkei to nežinant ir neturint tikslo parduoti, pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, pateikdamas kaip tikrą T. A. Atsižvelgus į tai, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali ir pagaminus netikrą dokumentą nusikaltimas laikomas baigtu nuo netikro dokumento sukūrimo momento, į tai, kad R. Ž. dar pateikė savo sukurtą netikrą dokumentą pirkėjui, taip nukentėjusiajai priklausantis turtas neteisėtai buvo perleistas kitam asmeniui, darytina išvada, kad R. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusioji R. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad jai padaryta 200 eurų dydžio turtinė žala (2 t., b. l. 147). Posėdžio metu nurodė, kad praėjus tiek metų, neturi žalos dydį patvirtinančių dokumentų. Atsimena, kad buvo išpurvintas automobilio salonas, trūko kažkokių techninių priedų. Automobilis tapo nevažiuojantis, ir jeigu ne pažįstamas, būtų sumokėjusi dar daugiau. Kainavo automobilio atstatymas, jo vilkimas.

Nukentėjusioji G. V. (buv. P.) byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad jai padaryta 500 eurų dydžio turtinė žala (4 t., b. l. 146). Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad reikėjo rūpintis automobilio atgabenimu, transportavimu, ji turėjo papildomų išlaidų viešajam transportui ir taksi. Teisme ji patikslino, kad atgavusi automobilį pastebėjo, kad dingo jame buvę akiniai, dar jai reikėjo mokėti už pakeistą sparną. Mano, kad už akinius ir sparną teisinga suma būtų 300 eurų, o 200 eurų sudaro neturtinė žala. Kadangi atgavo suremontuotą automobilį, patikslino ieškinio reikalavimą, prašo priteisti tik už akinius 100 eurų ir neturtinės žalos 200 eurų.

Nukentėjusioji D. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad jai padaryta 187 eurų dydžio turtinė žala (6 t., b. l. 19). Ikiteisminio tyrimo metu dar 2015 metais nurodė, kad už automobilio nuvežimą ir saugojimą (duomenys neskelbtini) ji sumokėjo grynais 150 eurų, kasos čekio jai nedavė; taip pat automobilyje neliko 35 litrų dyzelio, kuris buvo, kai ji pridavė automobilį remontuoti, dėl to jai padaryta 37 eurų žala. Nukentėjusiosios nurodyta suma nėra neadekvati, ir šiuo atveju, kaip ir vertinant kitų nukentėjusiųjų ieškinius, yra praėję daug laiko nuo nusikaltimo padarymo, todėl papildomų įrodymų reikalavimas nepagrįstai pasunkintų nukentėjusiosios padėtį, kaltinamasis su ieškiniu sutinka, todėl ieškinys tenkintinas.