- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-13
- Bylos Nr.
- 2S-1250-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13178-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- S. V.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-10 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-170-869/2020, kuria buvo nuspręsta atsakovo S. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (papildymo) tenkinti iš dalies.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. V. patikslintą ieškinį atsakovui S. V. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, bei atsakovo patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo KB „Kauno kredito unija“, institucija teikianti išvadą byloje Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Šalies argumentai
2. Atsakovas S. V. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydamas nustatyti, kad šiuo metu byloje nustatyta laikinoji tėvo bendravimo su vaiku tvarka būtų papildyta, numatant, kad: 1) trečiadieniais S. V. bendrauja su dukra R. V. kiekvieną pirmadienį nuo 16 val., pasiimdamas dukrą iš ieškovės L. V. gyvenamosios arba R. ugdymo vietos ir 20 val. grąžindamas dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą; 2) kas antrą savaitgalį šeštadieniais S. V. bendrauja su R. V., pasiimdamas dukrą iš ieškovės L. V. namų 9 val. ir 20 val. grąžindamas dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą; 3) kas antrą savaitgalį sekmadieniais S. V. bendrauja su R. V., pasiimdamas dukrą iš ieškovės L. V. namų 9 val. ir 20 val. grąžindamas dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą (b. l. 123-125).
3. Atsakovas prašymą motyvavo tuo, jog nagrinėjant bylą daugiausiai ginčų tarp šalių kyla dėl laikinosios tėvų bendravimo su dukra tvarkos įgyvendinimo, procesas trunka jau dvejus metus, o per šį laiką dukra paaugo, pasikeitė jos bendravimo poreikiai. Pasak atsakovo, daug laiko sugaištama kelionėje iš R. paėmimo vietos iki grąžinimo vietos, be to, namuose dukra įsižaidžia ir jos žaidimą tenka nutraukti, raginant laiku grįžti pas mamą. Šis laikas tampa neefektyvus ir kelia dukrai įtampą, nes ji dažnai nori pasilikti ilgiau ir klausia, kodėl negali likti nakvoti, praleidus laiką gryname ore, per mažai laiko lieka pavalgyti ramioje aplinkoje, o ieškovė priekaištauja, kad dukra grįžta alkana. Ieškovė dažnai išleidžia dukrą aprengtą netinkamai pagal oro sąlygas, todėl reikia papildomo laiko persirengti. Kadangi mergaitė vis dar su sauskelnėmis ir atsisako sėstis ant puoduko, atsakovui tenka skirti laiko ir numatyti, kada reiks apiprausti pasituštinusią mergaitę ir kad tai neįvyktų viešoje vietoje. Pasak atsakovo, reikia papildomo laiko nuvykti į baseiną, muzikos mokyklėlę, aplankyti vaikams skirtas pažintines vietas, aplankyti kitose vietovėse gyvenančius artimuosius, pvz.: R. senelį, gyvenantį Biržuose, R. pusseserę, gyvenančią Kaune.
Atsiliepimas
4. Ieškovė L. V. teismui pateikė atsiliepimą į pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame nurodė, jog su tokiu prašymu nesutinka (b. l. 126-129).
Šalies argumentai
5. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo prašoma papildoma bendravimo tvarka neatitinka nepilnametės dukters R. V. interesų, pažeidžia nepilnamečio vaiko motinos interesus ir paneigia vaiko laikiną gyvenamąją vietą, kuri yra nustatyta su motina. Ieškovės teigimu, atsakovas neįvertino aplinkybės, kad pagal jo prašomą nustatyti bendravimo tvarką visiškai nebelieka laiko su dukra gyvenančiai mamai, išskyrus tuos trumpus laikotarpius, kai rytais reikia atlikti vaiko higienos poreikius ir pristatyti mergaitę į ugdymo įstaigą ir vakarais, kai ateina laikas dukrą migdyti. Visą kitą laiką, vadovaujantis atsakovo prašymu, dukra praleistų arba ugdymo įstaigoje, arba su tėvu. Ieškovės manymu, toks vaiko tėvo prašymas neatitinka geriausių mažametės R. V. interesų, nes dukra bus tėvo nuolat vežiojama iš vienos vietos į kitą vietą, neturės galimybių pasimatyti su mama, bus išvarginta ir išbalansuota. Ieškovė pažymėjo, kad R. turi įprastinį ir nusistovėjusį režimą, užtikrinantį jos gyvenimo pastovumą ir stabilumą, todėl keisti bendravimo tvarką nėra jokio pagrindo. Vaiko tėvo išdėstyti motyvai dėl to, jog daug laiko yra praleidžiama kelionėje, yra nepagrįsti, kadangi atsakovo gyvenamoji vieta nuo vaiko lankomos ugdymo įstaigos automobiliu yra pasiekiama per 15 min., o nuo dukters namų per 10 min. Ieškovei kelia abejonių atsakovo tvirtinimas, kad tokio amžiaus dukra klausia tėvo, kodėl negali pasilikti pas jį nakvoti. Kita vertus, tėvas turi organizuoti vaiko veiklas paaiškindamas dukrai, kiek konkreti veikla truks ir ką mergaitė turės daryti šią veiklą nutraukus. Ieškovė neturi jokių duomenų, kad dukra, būdama pas tėvą, būtų perrenginėjama ir kad tėvas turi vaikui įsigijęs rūbų. Pasak motinos, tėvas turėtų bendradarbiauti su mama, informuodamas ją apie jųdviejų su dukra veiklų planus, o mama visada pasirūpintų, kad mergaitė būtų tinkamai aprengta. Teismui pateiktame atsiliepime ieškovė nurodė, jog tėvas iki šiol neišreiškė noro tiesiogiai dalyvauti, ugdant vaiką, finansiškai neprisidėjo prie neformaliojo vaiko ugdymo, todėl šis atsakovo prašymo motyvas laikytinas savotiška priedanga pasiekti tikslą gauti praktiškai visą bendravimo su dukra laiką. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo nurodomas senelis yra ieškovės tėvas, kurio bendravimą su vaikaite užtikrins pati vaiko motina, kai tik bus išreikštas toks pageidavimas. R. pusseserė yra suaugusi moteris ir be problemų gali atvažiuoti į Vilnių bei pasimatyti su dukterėčia, jeigu tokį poreikį išreikš. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, ieškovė nurodė, kad jokia grėsmė nepilnamečio vaiko interesams šioje nagrinėjamo ginčo stadijoje nėra kilusi, nėra ir naujų aplinkybių, dėl kurių atsirastų pagrindas keisti nustatytą laikiną tėvo bendravimo su dukra tvarką, todėl atsakovo prašymas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kurioje nurodė, jog neturi teisinio pagrindo prieštarauti atsakovo prašymui (b. l. 130-131). Pasak išvadą teikiančios institucijos, papildomas tėvo bendravimas su dukra darbo dienomis, t. y., trečiadienį, vertintinas kaip perteklinis, nes sumažėja motinos bendravimo su vaiku laikas, todėl šioje dalyje atsakovo prašymas neturėtų būti tenkinamas. Tarnybos manymu, kas antrą savaitgalį prailgintas R. bendravimas su tėčiu, būtų jai naudingas, pasiruošiant vaiko bendravimui savaitgaliais su nakvyne. Kadangi nepilnametės mama patikslintu ieškiniu prašo teismo nustatyti dukters bendravimą su nakvynėmis tuomet, kai dukrai sukaks penkeri metai, pereinamasis vienerių metų laikotarpis, t. y., prailgintas mergaitės bendravimas su tėčiu, paruoš R. pasilikti nakvoti pas tėvą namuose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-06-10 nutartimi atsakovo S. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (papildymo) tenkino iš dalies ir pakeitė 2018-12-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) nustatytą laikiną atsakovo S. V. bendravimo su nepilnamete dukra R. V., tvarką savaitgaliais ir nustatė, jog S. V. bendrauja su dukra R. V. kas antrą savaitgalį, šeštadienį 9.00 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos ir 20.00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą ir sekmadienį 9.00 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos, ir 20.00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą; likusioje dalyje atsakovo prašymo netenko (b. l. 136-141).
8. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
8.1. Atsižvelgiant į šalių išdėstytas aplinkybes ir nepilnametės dukters interesus turėti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką, taip pat teismui iš esmės sutinkant su ieškovės bei Tarnybos atstovės išsakyta nuomone dėl papildomo atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra darbo dienomis, atsakovo S. V. prašymas dėl papildomo bendravimo su dukra trečiadienį nuo 16 val. iki 20 val. nustatymo netenkintinas;
8.2. Teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnametės dukters amžių, besiformuojantį ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, atsakovo siekį maksimaliai bendrauti su nepilnamete dukra, byloje nesant Tarnybos pateiktų duomenų, kad atsakovas netinkamai rūpintųsi dukra ar neužtikrintų vaiko saugumo, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (t. y., laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos savaitgaliais) pakeitimo tenkina;
8.3. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių nėra susiklostę sklandūs tarpusavio santykiai, šalys pačios negeba taikiai susitarti bendravimo su vaiku klausimais. Ir nors toks šalių elgesys neatitinka mažamečio vaiko interesų, tačiau tai negali būti pagrindu riboti atsakovo bendravimą su vaiku. Teismui pareikštu priešieškiniu atsakovas siekia šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo, o teismui šio reikalavimo netenkinus, prašo nustatyti maksimalią bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovė, prašydama nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja, prašo teismo nustatyti atsakovo bendravimo su nakvynėmis tuomet, kai dukra sulauks penkerių metų amžiaus. Dėl šios priežasties teismas, atsižvelgdamas ir į Tarnybos išvadą, jog pailgintas mergaitės bendravimas su tėčiu savaitgaliais paruoš vaiką ateityje pasilikti nakvoti pas tėtį namuose, nutaria pakeisti 2018-12-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi (su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) nustatytą atsakovo bendravimo su dukra savaitgaliais tvarką, numatydamas, jog atsakovas bendrauja su mažamete dukra R. V. kas antrą šeštadienį ir sekmadienį, pasiimdamas dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos 9.00 val. ryte ir 20.00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė L. V. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-10 nutartį ir atsakovo prašymą laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (papildymo) atmesti (b. l. 142-145).
10. Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi nagrinėjamiems klausimams:
10.1. Pagal amžių mergaitė yra maža, todėl tėvo bendravimas savaitgaliais (šeštadienį ir sekmadienį) su vaiku teismo nutartyje nurodyto laiko trukmės intervale būtų įmanomas, jeigu tėvas sugebėtų atliepti vaiko poreikius, o ne naudotųsi mažamete dukra vien tam, kad atkeršyti jos motinai už nenusisekusius tarpusavio santykius. Atsakovas iki šiol nėra išklausęs pozityvios tėvystės įgūdžių programos ir, neaišku, kada tokio pobūdžio mokymuose jis dalyvaus, jei iš viso juose dalyvaus. Pozityvios tėvystės įgūdžių mokymai, siekiant gerinti bendravimo su mažamete dukra įgūdžius, vaiko tėvui Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro pagalbos plane buvo rekomenduoti dar 2019-12-20, tačiau priešingai nei vaiko motina L. V., tėvas S. V. šį kompetentingų specialistų nurodomą poreikį ir rekomendaciją iki šiol ignoruoja;
10.2. Tėvo bendravimo laiko prailginimas šiame mergaitės gyvenimo etape susietinas su vaiko pietų miego miegojimu tėvo gyvenamojoje aplinkoje. Manytina, kad vaiko tėvas negali užtikrinti dukters poilsio sąlygų savo gyvenamajame būste, kadangi jis gyvena 1,5 kambario bute, kuriame yra atskiras miegamasis ir su virtuve apjungta svetainė. Visiškai neaišku, kur bus migdoma dukra, kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad šiai dienai vaikas atskiros lovos jo bute neturi. Tėvas prašyme nurodė, kad jis planuoja įvairias keliones, kurių metu mergaitė, tikėtina, bus migdoma jo automobilyje, neaišku ir tai, kaip bus užtikrintas vaiko poilsis lankantis svečiuose;
10.3. Ieškovei yra neramu, kada mergaitė, grįžusi iš susitikimų su tėvu į namus, skundžiasi mamai, kad prieš ją yra smurtaujama, tėtis ją bara ir muša. Institucijos atstovė į ilgai trunkantį šalių santuokos nutraukimo procesą yra neseniai įsijungusi ir, tikėtina, į konkrečią šeimos situaciją nėra įsigilinusi bei darydama išvadas dėl atsakovo prašymo tinkamai, mažamečio vaiko interesų aspektu, neįvertino aukšto konfliktiškumo laipsnio tėvų tarpusavio santykiuose, vaiko tėvo S. V. visiško nebendradarbiavimo su vaiko motina L. V., įgyvendinant savo teisę ir pareigą bendrauti su mažamete dukra;
10.4. Teismas skundžiamoje nutartyje, tenkindamas atsakovo prašymą ir prailgindamas tėvo bendravimo su dukra laiką, iš anksto pasisakė dėl ieškovės 2019-11-06 pareiškimo dėl ieškinio dalyko dalyje dėl atsakovo S. V. bendravimo su dukra R. V. tvarkos nustatymo patikslinimo, kuriuo ieškovė teismo prašė nustatyti, kad tėvas su dukra R. V. vaikui suėjus trejiems metams iki vaikas sulauks penkerių metų savaitgaliais bendrautų – kas antrą savaitgalį šeštadienį nuo 9.00 val. iki 13 val. ir sekmadienį nuo 15.30 val. iki 19.30 val., t. y. nekeičiant nusistovėjusio vaiko režimo. Taigi skundžiama nutartimi iš anksto pasisakyta dėl galutinio procesinio teismo sprendimo byloje;
10.5. Labai tikėtina ir tai, kad vaiko tėvui dirbant gydytoju odontologu, teikiančiu skubią pagalbą bet kuriuo paros metu, dukra bendravimo su tėvu laikotarpiu bus perduota trečiųjų asmenų priežiūrai, kurių vaikas nepažįsta ir nėra prie jų pripratęs. Svarbu pažymėti ir tą aplinkybę, kad jau šiuo metu vaiko tėvas visišai nepaiso dukters dienos režimo, laikosi pozicijos, kad tėvai neturi taikyti vienodų auklėjimo metodų, bendravimo su dukra metu jo neorganizuoja, atsižvelgiant į nusistovėjusį vaiko dienos režimą, elgiasi chaotiškai, tad akivaizdu, kad dukters gyvenimas prailginus tėvo bendravimo su vaiku laiką savaitgaliais, į mergaitės kasdienybę įneš dar didesnę sumaištį nei yra šiuo metu, kada tėvas įgyvendina galiojančią bendravimo tvarką. Dėl nuolat sutrikdomo vaiko dienos režimo, visa valanda vėluojant grąžinti dukrą, mergaitė prastai miega naktimis, nepailsi prieš kitą dieną, kada ji yra vedama į ugdymo įstaigą, būnant tėvo priežiūroje sutrinka ir vaiko maitinimosi režimas, todėl neretai prieš miegą ji prašo valgyti.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas S. V. prašė ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 154-155).
12. Atsiliepime atsakovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir teisingą nutartį, kadangi dabartinė bendravimo tvarka yra tokia, kad bendravimo su vaiku laikotarpiai yra labai trumpi ir didelė dalis bendravimui skirti laiko turi būti skiriama kelionėms po Vilniaus eismo kamsčius. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių bendravimas su dukra būtų ribojamas, be to, Vaiko teisių apsaugos skyrius pritarė tėvo bendravimo su dukra laiko savaitgaliais prailginimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
13. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-10 nutarties, kuria iš dalies patenkintas atsakovo S. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (papildymo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-10 nutartimi, tenkinus iš dalies atsakovo S. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (papildymo), buvo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-14 nutartimi (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) nustatyta laikina atsakovo S. V. bendravimo su nepilnamete dukra R. V. tvarka savaitgaliais. Minėta nutartimi teismas nustatė, jog atsakovas S. V. bendrauja su dukra R. V. kas antrą savaitgalį, šeštadienį 9.00 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos ir 20.00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą ir sekmadienį 9.00 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos, ir 20.00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl šio atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra savaitgaliais tvarkos pakeitimo.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
16. Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
17. Ieškovė L. V. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-10 nutarties, nesutikdama su teismo nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka savaitgaliais. Ieškovės teigimu, atsakovas negali tinkamai pasirūpinti mažametės dukters interesais, be to, iki šiol nėra išklausęs pozityvios tėvystės įgūdžių programos, nors pozityvios tėvystės įgūdžių mokymai, siekiant gerinti bendravimo su mažamete dukra įgūdžius, vaiko tėvui Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro pagalbos plane buvo rekomenduoti dar 2019-12-20.
18. Susipažinus su apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktu 2020-04-16 Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro pagalbos planu nustatyta, kad 2019-12-20 L. V. ir S. V., siekiant gerinti bendravimo su vaiku įgūdžius, buvo pavesta lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus (b. l. 149). Pateiktame plane nurodyta, jog minėta užduotis yra dalinai įvykdyta, kadangi L. V. baigė pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus. 2020-04-16 atsakovui S. V. pakartotinai pavesta lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus (b. l. 150). Į bylą nėra pateikta duomenų, jog atsakovas aukščiau nurodytus kursus išklausė. Kita vertus, Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro pagalbos planu pati atsakovė įpareigota skatinti vaiko bei tėvo, gyvenančio skyriumi, bendravimą, taip pat numatyta, jog abu tėvai turi užtikrinti geriausius vaiko interesus bei tinkamą vaiko priežiūrą, bendradarbiaujant tarpusavyje (b. l. 150-151).
19. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.
20. Pažymėtina, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
21. Teismo vertinimu, vien aplinkybe, jog atsakovas neišklausė jam rekomenduotų tėvystės įgūdžių mokymų, negali riboti atsakovo teisės bendrauti su nepilnamete dukra ir dalyvauti jos auklėjime, kadangi vaikas turi teisę bendrauti su abiems tėvais ir bendrauti tokia tvarka, kokia labiausiai atitiks jo poreikius ir interesus.
22. Apeliantės atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad atsakovas negali užtikrinti dukters poilsio sąlygų savo gyvenamajame būste, kad jis planuoja įvairias keliones, kurių metu mergaitė, tikėtina, bus migdoma jo automobilyje, kad labai tikėtina, jog vaiko tėvui dirbant gydytoju odontologu, teikiančiu skubią pagalbą bet kuriuo paros metu, dukra bendravimo su tėvu laikotarpiu bus perduota trečiųjų asmenų priežiūrai, kurių vaikas nepažįsta ir nėra prie jų pripratęs, yra iš esmės grindžiami tik apeliantės subjektyviais samprotavimais, nepateikiant juos pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
23. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra savaitgaliais, atskirajame skunde taip pat pažymėjo, jog jai yra neramu, kadangi mergaitė, grįžusi iš susitikimų su tėvu, skundžiasi, kad prieš ją yra smurtaujama, tėtis ją bara ir muša. Tačiau iš esmės neapteikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti dėl apeliantės nurodytų argumentų pagrįstumo. Duomenų, jog atsakovas vaiko atžvilgiu būtų naudojęs smurtą, taip pat nepateikė ir Tarnyba. Priešingai, jos vertinimu, vaiko bendravimas su tėčiu, būtų jai naudingas, pasiruošiant vaiko bendravimui savaitgaliais su nakvyne.
24. Teismas taip pat nesutinka su apeliantės skundo argumentais, kad ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas iš anksto pasisakė dėl galutinio procesinio teismo sprendimo byloje. Pažymėtina, jog ginčijama 2020-06-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patikslintos ankstesnėmis teismo nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nustatyta tik laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra bendravimo tvarka. Kaip jau buvo minėta (žr. 15 punktą), sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, todėl nėra pagrindo apeliantės teiginiams, jog ginčijama nutartimi pakeitus laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, teismas nusprendė ir pasisakė dėl aplinkybių, kurios bus nagrinėjamos tik priimant teismo sprendimą, tuo labiau, kad pasisakė dėl ieškovės 2019-11-06 pateikto pareiškimo dėl ieškinio dalyko dalyje dėl atsakovo S. V. bendravimo su dukra R. V. tvarkos nustatymo patikslinimo.
25. Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Todėl apeliantės (ieškovės) atskirasis skundas netenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės L. V. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-10 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.