Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė verslui“ ieškinį atsakovui G. D. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

14. Nagrinėjamoje byloje atsakovas iš dalies sutiko su ieškiniu – dalyje dėl 10 317,42 Eur paskolos sumos, 816,20 Eur nuostolių atlyginimo iki ieškinio pateikimo ir 15 proc. nuostolių atlyginimo po ieškinio pateikimo (neviršijant 37,36 Eur sumos) bei prašė atmesti ieškinį dalyje dėl 346,85 Eur mokėjimo palūkanų, 77,44 Eur vėlavimo palūkanų ir165,60 Eur administravimo mokesčio priteisimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas. Atsakovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių šioje dalyje nebelieka ginčo. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, gali surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020). Todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, priimdamas sprendimą ieškovo pripažintų reikalavimų dalyje teismas surašo sutrumpintus motyvus dėl tų reikalavimų.

Dėl negrąžintos paskolos priteisimo

15. Lietuvo respublikos civilnio kodekso (toliau – ir CK) CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CPK 6.873 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, taip pat netinkamas įvykdymas, įvykdymo termino praleidimas (CK 6.205 straipsnis).

16. Byloje nustatyta ir tarp šalių ginčo nėra, kad atsakovas pagal 2023 m. vasario 13 d. paskolos sutartį Nr. 23999893 sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai ir paskolos sutartį ieškovė nutraukė, o atsakovo negrąžinta suteiktos paskolos suma yra 10 317,42 Eur. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas su ieškove būtų atsiskaitęs (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 10 317,42 Eur negrąžintos paskolos sumą laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo

18. Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimus, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

19. Teismų praktikoje yra pateikiami išaiškinimai, kad negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1100-392/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1101-886/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1026-852/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-289-603/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1766-855/2021 ir kt.). Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, koks buvo ieškovo teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų tikėjosi gauti paskolos davėjai (o nutraukus sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagrįstai nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos galėjo tikėtis gauti 28 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį tą mėnesį turėjęs būti negrąžintas vartojimo kredito likutis (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1-618/2022).

20. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys susitarė dėl atsakovo mokėtinos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 15 proc.). Nurodytos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi paskolos grąžinimo terminą numatė iki 2025 m. vasario 20 d. Nusačius, kad ieškovė už sutartą mokestį (mokėjimo palūkanas) paskolino atsakovui pinigus ir dėl jo neteisėtų veiksmų paskolos sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2023 m. gruodžio 15 d., ir atsakovas iki šiol nėra grąžinęs dalies suteiktos paskolos sumos (10 317,42 Eur), taip pat ieškovė negavo sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 15 proc.), kurias būtų gavusi jei sutartis nebūtų nutraukta, todėl tai sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas.

21. Dėl atsakovo neteisėto neveikimo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis) nevykdant prievolių pagal paskolos sutartį ieškovė patyrė 816,20 Eur nuostolių negautų pelno palūkanų forma, skaičiuojamų nuo sutaries nutraukimo dienos 2023 m. gruodžio 15 d. iki ieškinio pateikimo dienos 2024 m. gruodžio 5 d. (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. negavo mokėjimo palūkanų, kurias gautų atsakovui tinkamai vykdant paskolos sutartį. Vadovaujantis ieškovės skičiavimais, negauta aptariamų palūkanų suma, kurią ji tikėjosi gauti iš atsakovo už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos 2024 m. gruodžio 6 d. iki sutarties termino pabaigos 2025 m. vasario 20 d. sudarytų 37,36 Eur. Iš ieškovės išdėstytos ieškinyje negautų pajamų skaičiavimo detalizacijos matyti, kad nuostolių sumą ieškovė apsakičiavo nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos iki sutarties termino pabaigos 2025 m. vasario 20 d.

22. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant, kad atsakovas neginčija ieškovės negautų pajamų dydžio, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo 816,20 Eur negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma), apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 15 d. iki 2024 m. gruodžio 5 d., bei 15 proc. dydžio palūkanas, kaip negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 6 d. iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 20 d.), nuo pagal paskolos sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 37,36 Eur sumos.

Dėl mokėjimo palūkanų

23. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 346,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas. Atsakovo vertinimu, aptariamų palūkanų suma sudaro tik 240,74 Eur. Pažymėtina, kad CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

24. Iš paskolos sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 15 proc. dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal kredito sutartį paskolą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2025 m. vasario 20 d. (žr. paskolos grąžinimo grafiką, Fl. 1 e b l. 84). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo mokėjimo palūkanas už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 20 d. iki paskolos sutarties nutraukimo dienos 2023 m. gruodžio 15 d. Atsakovas nesutiko su ieškovės apsakičiuota mokėjimo palūkanų suma, nes, jo teigimu palūkanos sudarė tik 240,74 Eur, skaičiuojant nuo 10 317,42 Eur sumos už 56 dienas. Tačiau su atsakovo skaičiavimais nesutiktina, nes jis palūkanas skaičiuoja už dienas laikotarpiu nuo palūkanų įmokos nesumokėjimo dienos, nepridėdamas dienų, už kurias yra apskaičiuotos palūkanos, t. y. nepagrįstai nepridėdamas 30 dienų, už kurias apskaičiuota palūkanų suma iki mokėjimo dienos. Vadovaujantis į bylą pateiktu paskolos grąžinimo grafiku ir ieškovo raštiniuose paaiškinimuose pateiktais skaičiavimais (DOK-2374), matyti, kad 2023 m. spalio 20 d. atsakovas turėjo sumokėti 128,96 Eur palūkanų sumą, 2023 m. lapkričio 20 d. turėjo sumokėti 122,11 Eur palūkanų sumą, o sutarties nutraukimo dienai – 95,78 Eur palūkanų sumą (pastarąją apskaičiuoant: 9 213,61 Eur / 30 d. x 26 d.) = 95,78 Eur). Vadovaujantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 346,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios paskaičiuotos iki paskolos sutarties nutraukimo, tenkintinas.

Dėl administravimo mokesčio

26. Teismų praktikoje yra pateikti vieningi aiškinimai, kad sutarties administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021).

27. Nagrinėjamu atveju vadovauajntis į bylą pateiktu paskolos grąžinimo grafiku ir ieškovo raštiniuose paaiškinimuose pateiktais skaičiavimais matyti, kad prašoma priteisti sutarties administravimo mokesčio 165,60 Eur suma yra apskaičiuota už tris mėnesius – už laikotarpį nuo 2023 m. splio 20 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. Pagal pateiktą skolos grąžinimo grafiką atsakovas 55,20 Eur dydžio administravimo mokestį turėjo sumokėti tokiomis datomis: 2023 m. spalio 20 d., 2023 m. lapkričio 20 d.; 2023 m. gruodžo 20 d. Tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad paskolos sutartis buvo nutraukta 2023 m. gruodžio 15 d., paskutinė aptariamo administravimo mokesčio suma mažintina iki 47,84 Eur (55,20 Eur / 30 d. x 26). Kadangi ieškovė prašomą priteisti sutarties administravimo mokestį skaičiavo ir po paskolos sutarties nutraukimo, aptariamas reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 158,24 Eur administravimo mokesčio (55,20 eur + 55,20 Eur + 47,84 Eur).

Dėl padidintų (kompensuojamųjų) palūkanų

28. Tarp šalių kilo ginčas ir dėl ieškovės prašomų priteisti iš atsakovo padidintų palūkanų sumos. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 77,44 Eur padidintų palūkanų, atsiradusių dėl vėlavimo vykdyti sutartį. Atsakovas akcentavo, kad pagal pačios ieškovės skaičiavimus padidintų palūkanų suma galėtų sudaryti 27,40 Eur. Teismui įteiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-2374) ieškovės atstovas patikslino, kad ieškinyje įsivėlė rašymo apsirikimo klaida apskaičiuojant vėlavimo palūkanų sumą bei nurodė, kad ši sumą yra 25,03 Eur, pateikė šios sumos apskaičiavimo detalizaciją.

29. Sutarties dėl naudojimosi portalu 1.12 punkte numatyta, kad padidintos palūkanos – metinė palūkanų norma, kurią paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti kreditoriui už naudojimąsi paskolos suma, kai paskolos gavėjas pažeidžia palūkanų mokėjimo terminą, kurios nėra laikomos netesybomis, o atspindi išaugusią paskolos gavėjo riziką. Padidintų palūkanų norma yra lygi paskolos palūkanų normai ir skaičiuojama nuo visos pradelstos mokėti pinigų sumos (įskaitant pradelstą paskolos įmokos grąžinimą ir pradelstas mokėti palūkanas). Pagal sutarties dėl naudojimosi portalu 5.6.2 punktą paskolos gavėjui praleidus paskolos grąžinimo terminą, paskolos gavėjas už kiekvieną pažeidimo dieną moka padidintas palūkanas, kurios mokamos iki sutarties pažeidimo pašalinimo dienos. Iš aptartų sutarties dėl naudojimosi portalu nuostatų matyti, kad padidintų palūkanų taikymas yra tiesiogiai siejamas su prievolės pažeidimu, o šių palūkanų norma yra 15 proc. Tokios palūkanos laikytinos kompensuojamosiomis, o jas nustatančios sutarties nuostatos pagal savo esmę lieka galioti ir po paskolos sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis).

30. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, praleido terminus įmokoms pagal paskolos gržinimo grafiką sumokėti. Iš ieškovės pateikto padidintų palūkanų sumos apskaičiavimo matyti, kad atsakovas pirmas įmokas pagal sutartį sumokėjo laiku, o likusių įmokų nuo 2023 m. spalio 20 d. nemokėjo. Todėl nuo šos datos iki sutarties nutraukimo dienos 2023 m. gruodžio 15 d., neatlikus įmokų, kurių dydis pagal grafiką buvo 732,64 Eur, taikant 15 proc. palūkanų normą, padidintų palūkanų suma yra 25,03 Eur, kuri ieškovei priteistina iš atsakovo.

31. Paminėtina, kad rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė pripažinusi rašymo apsirikimo klaidą skaičiuojant vėlavimo palūkanas, nurodė prašanti priteisti ir 50,00 Eur skolos administravimo mokestį. Tačiau ieškiniu skolos administravimo mokesčio priteisti neprašė. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens teisė kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka įgyvendinama pareiškus ieškinį teisme. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis –ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teisinius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, t. y. faktinį ieškinio pagrindą ir dalyką, ieškovas privalo nurodyti ieškinyje. Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimus, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai aptarta būtinybė tinkamai formuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2010; 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008; 2008 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2008; 2001 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001; kt.). Todėl skolos administravimo mokesčio priteisimo klausimas nagrinėjamoje byloje nespręstinas ir teismas šiuo klausimu nepasisako.

Dėl procesinių palūkanų

32. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

33. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (11 701,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

35. Ieškovės patirtas šioje byloje išlaidas sudaro 265,00 Eur sumokėta žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinta reikalavimų dalis sudaro 99,49 procentus), ieškovei iš atsakovo priteistina 263,65 Eur (265 Eur x 99,49 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma.

36. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 4,91 Eur, šalims nepaskirstytinos ir nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus 8,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“; CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270–271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė verslui“, juridinio asmens kodas 304175555, iš atsakovo G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 317,42 Eur (dešimt tūkstančių tris šimtus septyniolika eurų 42 ct) negrąžintos paskolos sumą, 346,85 Eur (tris šimtus keturiasdešimt šešis eurus 85 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 25,03 Eur (dvidešimt penkis eurus 3 ct) padidintas (kompensuojamąsias) palūkanas, 158,24 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 24 ct) administravimo mokestį, 816,20 Eur (aštuonis šimtus šešiolika eurų 20 ct) nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 15 d. iki 2024 m. gruodžio 5 d., 15 proc. dydžio palūkanas, kaip negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 6 d. iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 20 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 37,36 Eur sumos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 701,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 263,65 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.