- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- 2S-106-803/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00940-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjo A. V. prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1420-213/2013 pagal pareiškėjų A. V. ir A. V. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1420-213/2013 dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaiku, teisėtumo ir pagrįstumo.
2. Trakų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1420-213/2013 pagal pareiškėjų A. V. ir A. V. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, 2013 m. birželio 6 d. sprendimu nutraukė santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytą tarp A. V. (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)) ir A. V., kurioje patvirtinta, kad šalys susitarė, jog nepilnamečio vaiko A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta bus su motina A. V.. Taip pat buvo susitarta, kad A. V. sūnaus A. V. išlaikymui iki pilnametystės mokės po 200 Lt kiekvieną mėnesį. Taip pat buvo susitarta, kad nepilnametis sūnus A. V. su tėvu A. V. susitinka šeštadieniais ir sekmadieniais ir galės likti minėtomis dienomis nakvoti.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo tvarkos civilinėje byloje Nr.2-1420-213/2013, kurioje Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Prašyme nurodė, kad buvusi sutuoktinė A. V. nesilaiko tarpusavio susitarimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atmetė prašymą išduoti vykdomąjį raštą.
5. Teismas iš A. K. (buvusios (duomenys neskelbtini)) paaiškinimų nustatė, kad nepilnametis vaikas gyvena su ja ir šiuo metu ji yra pasikreipusi į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. V. dydžio padidinimo ir minimalaus bendravimo su vaiku nustatymo, kuriuo A. K. sieks apriboti A. V. teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku.
6. Teismas konstatavo, jog tarp šalių yra nesutarimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatytos ir patvirtintos teismo sprendimu pasekmių dėl santuokos nutraukimo sutartyje.
7. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo tvarkos su vaiku, o šio ginčo sprendimą teismine tvarka yra iniciavusi A. K., padarė išvadą, kad vykdomasis raštas neišduotinas, nes neištyrus visų aplinkybių dėl bendravimo tvarkos, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodo, kad:
8.1 byloje nėra duomenų apie netinkamą pareiškėjui nustatytų įpareigojimų vykdymą, t.y. pareiškėjas sūnui mokėjo išlaikymą, nuolat bendraudavo su vaiku. Tuo tarpu A. K., nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pati nurodė, kad neleidžia pareiškėjui bendrauti su vaiku, t.y. ji neneigė, kad nevykdo sudarytos taikos sutarties ir neleidžia bendrauti su vaiku teismo patvirtinta tvarka.
8.2 teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis yra galiojanti, todėl turi būti vykdoma. Aplinkybė, jog A. K. kreipėsi dėl didesnio išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos pakeitimo, nereiškia, jog jos prašymai bus tenkinti.
8.3 teismas atsisakymą išduoti vykdomąjį raštą iš esmės grindė motyvu, jog bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, tačiau vertino tik A. K. išsakytą subjektyvią poziciją ir neatsižvelgė į vaiko nuomonę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimu nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administracijos CMB (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp A. V. (iki santuokos (duomenys neskelbtini)), ir A. V. (iki santuokos (duomenys neskelbtini)), turinčių nepilnametį vaiką, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokiomis sąlygomis: 1. Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo sūnaus A. V., gim (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta bus su motina A. V.. 2. Šalys susitaria, kad pareiškėjas A. V., sūnaus išlaikymui iki pilnametystės mokės po 200 Lt kiekvieną mėnesį pervesdamas į A. V., sąskaitą. 3. Šalys susitaria, kad nepilnametis sūnus A. V. su tėvu susitinka šeštadieniais ir sekmadieniais, galės likti minėtomis dienomis nakvoti. 4. Santuokos metu įgytą turtą šalys susitarė pasidalinti taip: 4.1. Pareiškėjai nuosavybės teise atitenka automobilis FORD KA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 4.2. Pareiškėjui nuosavybės teise atitenka automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 5. Šalys patvirtina, kad daugiau jokio kito tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką neturi, o namų apyvokos daiktus pasidalino, kai pradėjo gyventi atskirai ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturi. 6. Šalių susitarimu po ištuokos pareiškėja A. V. pasilieka dabartinę pavardę – (duomenys neskelbtini), pareiškėjas A. V. pasilieka pavardę – (duomenys neskelbtini).Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl to, kad A. K. (buv. (duomenys neskelbtini)) nevykdo sutarties sąlygos dėl bendravimo su sūnumi.Trakų rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodekso) 646 straipsnio 3 dalimi, 2017 m. rugpjūčio 25 d. priėmė nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė, motyvuodamas dar neišnagrinėto ginčo dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos, keitimo faktu, tai yra aplinkybe, jog A. K. yra inicijavusi teisminį ginčą dėl galiojančios bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo ir minimalios tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos nustatymo. Pirmos instancijos teismo nutartyje nurodyta, jog A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnus bijo savo tėvo, pareiškėjas sūnaus akivaizdoje jai sudavė per veidą, ko pasekoje jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir pareiškėjo A. V. atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis procesas. Būtent dėl nurodytų aplinkybių, bei siekdama apsaugoti vaiko interesus, A. K. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti galiojančią pareiškėjo ir sūnaus bendravimo tvarką.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismai nustato bendravimo su vaikais tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją, kai sprendžiama dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, tuo atveju kai ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku, tarp šalių nėra, teismas tvirtina šalių siūlomą bendravimo su vaiku tvarką.Šiuo atveju sprendžiant ar pirmos instancijos teismas priėmė teisingą nutartį, atsižvelgiama į bylos, kurioje prašoma išduoti vykdomąjį raštą, specifiškumą, tai yra į aplinkybę, jog vykdomąjį raštą prašomą išduoti šeimos byloje. Pagal Civilinio proceso kodekso 376 straipsnį teismas šeimos byloje privalo būti aktyvus, kad užtikrintų viešojo intereso apsaugą, pirmiausia – nepilnamečių vaikų, labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių, interesus. Aktyvus teismo vaidmuo yra ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai, kurių išsprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai – jo gyvenimo sąlygoms, jį supsiančiai socialinei aplinkai, jo teisėms į bendravimą su tėvais, kitais šeimos nariais, taip pat kitiems vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-141/2011). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą, remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, jog Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-315-272/2017, pripažino A. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 140 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, A. V. paskyrė laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiosios A. V. (duomenys neskelbtini) arčiau nei 20 metrų, per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar valstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 19 d. Apkaltinamajame nuosprendyje užfiksuota, jog nusikaltimas dėl kurio padarymo pareiškėjas A. V. buvo pripažintas kaltu, buvo padarytas 2017 m. birželio 7 d. šalių nepilnamečio sūnaus A. V. akivaizdoje, kuris minėtoje baudžiamojoje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas. Teismas sprendžia, jog nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjo ir sūnaus bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku. Remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis, matyti, kad bendravimo su vaiku pakeitimo tvarka A. K. inicijuota būtent po 2017 m. birželio 7 d. įvykio, kurio metu A. K. nukentėjo nuo buvusio sutuoktinio sūnaus akivaizdoje.Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, o šiuo atveju ir dėl vykdomojo rašto dėl bendravimo tvarkos su vaiku išdavimo. Šis kriterijus grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (Civilinio proceso kodekso 9 straipsnis). Visų pirma, tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą, nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dali Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, bei nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų prioritetiniu gynimo principu šeimos santykių bylose (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnis) apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju, akivaizdžiai matyti, kad yra nesutarimas tarp šalių dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nustatytos ir patvirtintos teismo nutartimi taikos sutartyje. Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis numato, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Esant šalių nesutarimams dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos, A. K. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, prašydama teismo nustatyti minimalią pareiškėjo ir vaiko bendravimo tvarką, nes mano, kad taikos sutartimi patvirtinta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka prieštarauja vaiko interesams. Šioje situacijoje, siekiant užtikrinti ir apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus teismas privalo nustatyti kokia vaiko ir pareiškėjo bendravimo tvarka vaikui yra tinkama. Iš Trakų rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-3250-983/2017, medžiagos matyti, jog pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės santykiai yra konfliktiški, todėl teismas turi išsiaiškinti, ar vaikui iš tiesų kenkia tiesioginis bendravimas su tėvu, kaip minėtoje civilinėje byloje nurodo A. K., jei kenkia – kuo ir dėl kokių priežasčių, kas šias priežastis lemia, ar vaikui kenkia bendravimas su tėvu per psichologą, jei taip – kuo ir dėl kokių priežasčių. Nagrinėjamoje situacijoje vaiko interesai yra prioritetiniai, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis yra teisinga ir pagrįsta, užtikrinanti nepilnamečio vaiko interesų apsaugą.Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pareiškėjui išduoti vykdomąjį raštą, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, teismo nutartį motyvavo. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.