Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Irenai Adamovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atstovui advokatui Viktorui Onačko, pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Raimondui Kalverš, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimas (toliau Pareiškėjas) pradėti administracinių nusižengimų teiseną pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 2 dalį (duomenys neskelbtini) vadovo A. P. atžvilgiu.

2020 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi A. P. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis (A. P.), būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau ABĮ) 24 straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 3 dalies 1 punkto , 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte, įtvirtintos pareigos surengti (sušaukti) visuotinį bendrovės akcininkų susirikimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės metinio pranešimo parengimą; pažeisdamas ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai atsisakė pateikti bendrovės akcininkui (duomenys neskelbtini) informaciją ir dokumentus; Juridinių asmenų registrui pateikė (duomenys neskelbtini) 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinius, kurie nepatvirtinti bendrovės akcininkų susirinkime.

Išnagrinėjus bylą teisme nustatyta, kad A. P., būdamas (duomenys neskelbtini) vienasmenis valdymo organas – direktorius, nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau ABĮ) 24 straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 3 dalyje, įtvirtintos pareigos ir iki 2020 m. gegužės 1 d. nesurengė (nesušaukė) visuotinio bendrovės akcininkų susirikimo, pažeidė ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 1 dalies reikalavimus, per 7 dienas nuo akcininko (duomenys neskelbtini) reikalavimo pateikimo dienos nepateikė 2020 m. rugpjūčio 31 d. rašte nurodytų bendrovės - (duomenys neskelbtini) ūkinės veiklos dokumentų, taip pažeidė (duomenys neskelbtini) akcininko (duomenys neskelbtini) neturtines teises.

A. P. į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie jos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Atsakomybėn traukiamo asmens interesus teismo posėdyje atstovavo advokatas Vikroras Onačko, bylą išnagrinėta atsakomybėn traukiamam asmeniui teismo posėdyje nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Viktoras Onačko teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. P. su jam teismo nutartimi inkriminuotais nusižengimais nesutinka. ANK 590 straipsnio 4 dalis teismui suteikia išimtinę teisę be išankstinių kompetetingų institucijų tyrimo nagrinėti bylas dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 119, 120, 204, 119¹ straipsniuose. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 3 dalyje, privalo būti atliekamas kompetetingos institucijos tyrimas. Teismas neturi teisės prisiimti įstatyme numatytų institucijų funkcijų ir tirti galimai padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 1 dalyje. (duomenys neskelbtini) visuotinis akcininkų susirinkimas iki 2021 m. gegužės 1 d. nebuvo sušauktas dėl to, kad 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas. Karantinas atšauktas tik 2020 m. birželio 15 d., t. y. jau po to kai buvo suėjęs ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 4 mėnesių terminas. Visuotinis akcininkų susirinkimas per įstatyme įtvirtintą terminą nebuvo sušauktas dėl objektyvių, nuo (duomenys neskelbtini) vadovo valios nepriklausančių, priežasčių. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąrašas dokumentų, kuriuos akcininko reikalavimu, bendrovės vadovas besąlygiškai privalo pateikti susipažinti to reikalaujantiems akcininkams. (duomenys neskelbtini)nei vieno iš įstatyme numatytų dokumento pateikti susipažinti nereikalavo. (duomenys neskelbtini), kaip (duomenys neskelbtini) akcininkas, reikalavo pateikti konkrečius duomenis apie sudarytus komercinius sandorius. Dėl bendrovės veiklos dokumentų pateikimo akcininkams sprendžia bendrovės vadovas, kuris asmeniškai atsako už bendrovės veiklą. Įstatymas jam (bendrovės vadovui) suteikia teisę atsisakyti teikti akcininkams dokumentus apie bendrovės veiklą. Ginčai dėl konkrečių bendrovės veiklos dokumentų pateikimo/nepateikimo turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje

ANK 590 straipsnio 4 dalyje be kita ko numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Administracinio nusižengimo teisena dėl šio kodekso 119¹ straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų pradedama pagal akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, akcininko, valdybos, stebėtojų tarybos ar atskirų valdybos ar stebėtojų tarybos narių pareiškimą. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, pareiškimas gali būti siunčiamas bet kuriems to teismo rūmams. ANK 589 straipsnio 97 punkte įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų teiseną dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 223, 505 straipsniuose pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo VĮ Registrų centras. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad tik kompetetinga institucija turi teisę spręsti dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje teisenos pradėjimo, todėl nutarimui įsiteisėjus, jo nuorašas pateiktinas VĮ Registrų centrui spręsti klausimui dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį pradėjimo/nepradėjimo.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

ANK 119 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, 3) kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimą (draudimą ar kliudymą perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymą ar dividendų neišmokėjimą nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimą ar trukdymą gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimą į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai, ar A. P., kaip (duomenys neskelbtini) vadovo, neveikimas - nesiimant veiksmų sušaukti (organizuoti) visuotinį akcininkų susirinkimą, ir akcininko reikalaujamų (duomenys neskelbtini) veiklos dokumentų (informacijos) nepateikimas užtraukia administracinę atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos alternatyvios sąlygos, kurias nustačius, juridinio asmens vadovui kyla administracinė atsakomybė, todėl bylą nagrinėjantis teismas pasisakys dėl kiekvienos iš jų atskirai.

Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo būti sušauktas iki 2020 m. gegužės 1 d. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra. (duomenys neskelbtini) vienasmenis valdymo organas – direktorius A. P., veikdamas per savo atstovą advokatą V. Onačko, nurodė, kad visuotinis akcininkų susirinkimas iki 2020 m. gegužės 1 d. nesušaukė dėl to, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, t. y. visuotinio susirinkimo nesušaukimą lėmė objektyvios, nuo vadovo valios nepriklausančios, aplinkybės. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ANK 2 straipsnio 3 dalies pagrindu asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu tai, kad ANK 119 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Pažymėtina, kad A. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, jog neįvykdė ABĮ 23 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytos bendrovės vadovo pareigos sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą per ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytą 4 mėnesių nuo finansinių metų pabaigos terminą, per kurį kasmet turi įvykti eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, o ne dėl to, kad toks susirinkimas neįvyko, todėl atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, kuriais siekiama sudaryti įspūdį, jog eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas negalėjo įvykti dėl Lietuvoje paskelbto karantino, nepaneigia A. P. kaltės dėl tokio susirinkimo nesušaukimo. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyktų, pagal ABĮ 23 straipsnio 6 dalį turėtų būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, be to, toks susirinkimas, vadovaujantis ABĮ 24 straipsnio 3 dalies 1 punktu, galėtų būti šaukiamas teismo sprendimu, jeigu dėl to į teismą kreiptųsi bent vienas bendrovės akcininkas.

Akcentuotina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nebuvo panaikinta ar pakeista bendrovės vadovo pareiga sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ABĮ 21 straipsnio 3 dalyje numatyta akcininko galimybė balsuoti raštu, taip pat bendrovės teisė sudaryti galimybę akcininkams visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis (ABĮ 21 straipsnio 4 dalis), t. y. akcininkams nebūtina visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti fiziškai. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad ir darbo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 47 straipsnis) neatleidžia bendrovės vadovo, net jam esant prastovose, nuo priskirtų pareigų atlikimo. Administracijos vadovo buvimas bendrovės organu lemia tai, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, taigi administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi atstovavimo pagal įstatymą bruožai. Be to, vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti. Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla įstatymų, o ne darbo sutarties ar vietinių (lokalinių) norminių (darbo) teisės aktų pagrindu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017). Tai reiškia, kad bendrovės vadovui net ir esant paskelbtai prastovai, nepaneigia jo įstatyminės pareigos sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiško teisės aiškinimo laikosi ir aukštesnės instancijos – Vilniaus apygardos teismas (pvz. 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis AN2-407-908/2020).

ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad akcininkai taip pat turi ir neturtinę teisę gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad akcininkų neturtinė teisė yra realizuojama tokia tvarka: 1) bendrovės akcininkas ar jo įgaliotas atstovas turi kreiptis raštu dėl pageidaujamos gauti informacijos (dokumentų); 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti informaciją (dokumentus) bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos (dokumentų) pateikimo, bendrovės vadovo teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti bendrovės akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, jog toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 31 d. prašymu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo, kuriuo prašė pateikti (duomenys neskelbtini)sutarčių su (duomenys neskelbtini)kopijas; (duomenys neskelbtini)sąskaitas apmokėjimui; mokėjimų (duomenys neskelbtini) dokumentus 9mokėjimo nurodymus, banko sąskaitos išrašus ar kasos išlaidų orderius, jei buvo mokama grynais pinigais); informaciją, kokios konkrečiai paslaugos pirktos ir apmokėtos iš (duomenys neskelbtini); informaciją, kiek konkrečiai išleista pinigų reklamai ‚facebook“ paskyroje 201-2020 metais ir paskyros ataskaitą apie išlaidas reklamai 2019-2020 metais; visų 2020 m. bendrovės atliktų pirkimų dokumentus (sutartis, sąskaitas, mokėjimų dokumentus); 2020 m. bendrovės atliktų pardavimų dokumentus (sutartis, sąskaitas, mokėjimų dokumentus); bendrovės banko sąskaitos išrašą nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.; 2020 m. kasos knygą ir informaciją apie grynųjų pinigų likutį bendrovės kasoje 2020 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 4). 2020 m. rugsėjo 4 d. (duomenys neskelbtini) direktorius A. P. raštu (duomenys neskelbtini) informavo, kad prašomi pateikti susipažinti dokumentai priskiriami prie bendrovės neviešinamos komercinės veiklos duomenų, todėl pateikti nebus (b. l. 5).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) direktorių A. P. su prašymu pateikti duomenis, kurie yra susiję su (duomenys neskelbtini) finansine situacija, jos atliktais ir vykdomais komerciniais sandoriais (sutartimis), banko sąskaitoje ir bendrovės kasoje turimomis piniginėmis lėšomis, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašomos informacijos bendrovės akcininkui nepateikė, raštu atsisakydamas tai padaryti. Nagrinėjamo teisinio ginčo kontekste, sprendžiant klausimą ar A. P. padarė ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, svarbu tiksliai nustatyti, ar jo atsisakymas pateikti prašomą informaciją (dokumentus) nėra formalus ir tinkamai argumentuotas. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, A. P. formaliai atsisakė pateikti prašomą informaciją (dokumentus) (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad informacija yra konfidenciali. Teismo vertinimu, informacija, kurią prašė pateikti akcininkas (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 31 d. prašymu yra tiesiogiai susijusi su (duomenys neskelbtini) turtu, finansine atskaitomybe, sudarytais sandoriais, turto ir lėšų naudojimu, bendrovės pajamomis, išlaidomis, pelnu, t. y. bendrovės ūkine veikla. Nors 2020 m. rugpjūčio 31 d. prašymu prašoma suteikti ne tik bendrojo pobūdžio (pvz. informaciją apie grynų pinigų likutį), tačiau ir dokumentus, susijusius su konkrečiais sutartiniais įsipareigojimais, tačiau atsižvelgtina į tai, jog byloje nėra duomenų, ar (duomenys neskelbtini) prašomai informacijai suteikė komercinės paslapties statusą, jei tai buvo padaryta, kas lėmė, jog sandoris su konkrečiu juridiniu asmeniu yra konfidencialus. Bylą nagrinėjantis teismas akcentuoja, jog (duomenys neskelbtini) vadovas A. P. turėjo ir iki šiol turi teisę ir galimybę reikalauti, kad prieš pateikiant prašomus dokumentus (duomenys neskelbtini) atstovai pasirašytų konfidencialumo sutartį, ir tokiu būdu apsaugoti jautrią informaciją (jeigu tam yra realus poreikis). Taigi, darytina išvada, kad A. P., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, formaliai atsisakė suteikti akcininkui (duomenys neskelbtini) prašoma informaciją, būdamas bendrovės vadovu nedėjo pastangų, jog būtų užtikrinta bendrovės ir akcininkų interesų pusiausvyra. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiško teisės aiškinimo laikosi ir aukštesnės instancijos – Vilniaus apygardos teismas (pvz. 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis AN2-430-1121/2020).

Taigi, aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad A. P., būdamas (duomenys neskelbtini) vienasmenis valdymo organas – direktorius, nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau ABĮ) 24 straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 3 dalyje, įtvirtintos pareigos ir iki 2020 m. gegužės 1 d. nesurengė (nesušaukė) visuotinio bendrovės akcininkų susirikimo, pažeidė ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 1 dalies reikalavimus, per 7 dienas nuo akcininko (duomenys neskelbtini) reikalavimo pateikimo dienos nepateikė 2020 m. rugpjūčio 31 d. rašte nurodytų bendrovės - (duomenys neskelbtini) ūkinės veiklos dokumentų, taip pažeidė (duomenys neskelbtini) akcininko (duomenys neskelbtini) neturtines teises. Tokius A. P. veiksmus teismas kvalifikuoja pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuobaudos individualizavimo

Administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Už ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymų leidėjas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numato baudą nuo 480 Eur iki 3 000 Eur, t. y. šios sankcijos vidurkis – 1 740 Eur. Byloje nenustatyta A. P. atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių, duomenų, kad A. P. elgesys pažeidžiant akcininkų neturtines teises būtų sistemingas byloje taip pat nėra, todėl teismo vertinimu administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti paskiriant ženkliai mažesnę administracinę nuobaudą už sankcijoje numatytą vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

A. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 870 (aštuonių šimtų septyniasdešimties) eurų baudą.

Pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti bylos, kurioje paskirta bauda, numerį A6-13-1036/2021.

Išaiškinti A. P., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimui įsiteisėjus, jo nuorašą pateikti VĮ Registrų centrui spręsti klausimui dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį pradėjimo/nepradėjimo.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus