Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto B. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimo, kuriuo B. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, jam paskirta 200 Eur dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimu B. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „A.“, kurios akcininke yra UAB „B.“, vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 23 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 24 straipsnio 1 dalį, nes per nustatytą laiką, t. y. iki 2020 m. balandžio 30 d., nesušaukė UAB „A.“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo už 2019 metus, nesant jokių objektyvių priežasčių.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas B. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. nebuvo pagrindo šaukti visuotinio akcininkų susirinkimo, nes bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų projektai už 2019 metus buvo parengti 2020 m. vasario 1 d.. Nuo 2020 m. vasario 7 d. iki 2020 m. vasario 25 d. jis buvo nedarbingas dėl ligos. Kadangi buhalterė dirba antraeilėse pareigose ir atvyksta tik šeštadieniais, todėl iki 2020 m. vasario 7 d. nespėjo jam pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų projektų suderinimui. Po nedarbingumo jis ketino sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, tačiau prasidėjo kalbos dėl karantino skelbimo, todėl šį klausimą atidėjo, tuo labiau, kad nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2020 m. kovo 16 d. nebūtų suėjęs įstatymo numatytas pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą (21 diena iki susirinkimo datos) terminas ir jis nebūtų spėjęs jo sušaukti. Nuo jo nedarbingumo pabaigos 2020 m. vasario 25 d. iki karantino paskelbimo 2020 m. kovo 16 d. praėjo tik 19 kalendorinių arba 13 darbo dienų. Nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. buvo paskelbtas karantinas. UAB „A.“ direktoriaus 2020 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 1-K nuo 2020 m. kovo 19 d. iki karantino atšaukimo vieninteliams bendrovės darbuotojams – jam ir buhalterei buvo paskelbta prastova, todėl jie negalėjo iki 2020 m. balandžio 30 d. suderinti finansinės atskaitomybės dokumentų ir sušaukti visuotinio akcininkų susirinkimo, taip pat ir nuotoliniu būdu, nes didžiausią akcijų dalį turintys bendrovės akcininkai jam žodžiu pasakė, kad neturi galimybės identifikuotis ir pasirašyti elektroniniu būdu. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas buvo atidėtas iki karantino pabaigos, tuo labiau, kad VĮ „Registrų centras“ viešai skelbė, jog dėl susiklosčiusios situacijos priims pavėluotai pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus ir dėl to nepradės administracinio nusižengimo teisenų. Nuo 2020 m. gegužės 14 d iki 2020 m. liepos 31 d. jis buvo nedarbingas dėl ligos. Grįžęs į darbą suderino finansinės atskaitomybės dokumentus, su visais akcininkais suderino eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo datą, sušaukė ir surengė tokį susirinkimą. Taigi UAB „A.“ visuotinio akcininkų susirinkimo nustatytu laiku jis nesušaukė dėl objektyvių priežasčių ir dėl to nėra jo kaltės. Mano, kad pareiškimo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo pateikimą teismui lėmė civilinėje byloje jo duoti parodymai ir paaiškinimai, kurie yra nenaudingi ieškovei, kuri yra UAB „B.“ vadove. Jeigu teismas nuspręstų, kad jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, jo atžvilgiu turėtų būti taikomos švelnesnės poveikio priemonės, atsižvelgiant į susiklosčiusią konfliktinę situaciją, pažeidimo pobūdį ir neigiamų padarinių UAB „A.“ akcininkams nebuvimą.

III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktinas nepakeistas ir apeliacinis skundas netenkintinas.

4. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sprendžia, kad priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra pagrįstas ir teisėtas, jo keisti ar naikinti nėra pagrindo.

5. ANK 119 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimą, be kita ko, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku.

6. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas B. J. pripažįsta, kad jis, būdamas UAB „A.“ vadovu, nustatytu laiku, t. y. iki 2020 m. balandžio 30 d., nesušaukė eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Tai patvirtina byloje surinkti įrodymai.

7. Apeliaciniu skundu ginčijama B. J. kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo, teigiama, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nustatytu laiku nesušauktas dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių: finansinės atskaitomybės dokumentų rengimo, jo nedarbingumo, šalyje paskelbto karantino ir paskelbtos jo ir bendrovės buhalterės prastovos.

8. ANK 2 straipsnio 3 dalies pagrindu asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Apeliacinio skundo kontekste aktualu tai, kad ANK 119 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N62-2139/2011).

9. Apygardos teismas pažymi, kad B. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, jog neįvykdė ABĮ 23 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytos bendrovės vadovo pareigos sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą per ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytą 4 mėnesių nuo finansinių metų pabaigos terminą, per kurį kasmet turi įvykti eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, o ne dėl to, kad toks susirinkimas neįvyko, todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais siekiama sudaryti įspūdį, jog eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas negalėjo įvykti, nepaneigia B. J. kaltės dėl tokio susirinkimo nesušaukimo. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyktų, pagal ABĮ 23 straipsnio 6 dalį turėtų būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, be to, toks susirinkimas, vadovaujantis ABĮ 24 straipsnio 3 dalies 1 punktu, galėtų būti šaukiamas teismo sprendimu, jeigu dėl to į teismą kreiptųsi bent vienas bendrovės akcininkas.

10. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad B. J. buvo žinoma pareiga sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis jis nuo 2020 m. vasario 25 d. (t. y. po finansinės atskaitomybės dokumentų parengimo 2020 m. vasario 1 d.) iki 2020 m. balandžio 30 d. buvo darbingas, todėl galėjo tai padaryti.

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir susijusiais teisės aktais, tuo labiau VĮ „Registrų centras“ informacija apie ketinimą priimti pavėluotai pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, nebuvo panaikinta ar pakeista bendrovės vadovo pareiga sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ABĮ 21 straipsnyje numatyta akcininko galimybė balsuoti raštu (3 dalis), taip pat bendrovės teisė sudaryti galimybę akcininkams visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis (4 dalis), t. y. akcininkams nebūtina visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti fiziškai. Apeliaciniame skunde nepagrįstai pranešimo apie eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą ir tokio susirinkimo surengimo terminas ribojamas karantino paskelbimu. Pastebėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai bendrovės vadovo pareigą sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą bandoma paneigti akcininkų pasirinkimu, kokiu būdu jiems dalyvauti ir balsuoti tokiame susirinkime, tuo labiau, jog duomenų, pagrindžiančių B. J. teiginius, kad jis apie tai teiravosi akcininkų, nėra.

12. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 47 straipsnyje reglamentuojamas prastovos institutas neatleidžia bendrovės vadovo, nuo jam, kaip valdymo organui, priskirtų pareigų atlikimo. Administracijos vadovo buvimas bendrovės organu lemia tai, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, taigi administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi atstovavimo pagal įstatymą bruožai. Be to, vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti. Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla įstatymų, o ne darbo sutarties ar vietinių (lokalinių) norminių (darbo) teisės aktų pagrindu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017, 22 punktas). Vadinasi, bendrovės vadovui paskelbta prastova nepaneigia jo įstatyminės pareigos sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, tuo labiau, kad darbdavio darbuotojui ar darbuotojų grupei paskelbta prastova, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, DK 47 straipsnio 2 dalies 2 punkte siejama su darbdavio dėl to negalėjimu suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo (2020 m. kovo 17 d. įstatymas Nr. XIII-2821), nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojo nesutikimu dirbti kito jam pasiūlyto darbo (2020 m. kovo 31 d. įstatymas Nr. XIII-2832). Priešingai, negu bandoma pateikti apeliaciniame skunde, B. J. galėjo nuotoliniu būdu sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, todėl jam paskelbta prastova tokios pareigos nepaneigia. Bet kuriuo atveju, pareiga sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra besąlyginė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N62-2470/2010), o visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija pagal ABĮ 20 straipsnį yra daug platesnė, negu tik metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas, kurį skunde akcentuoja apeliantas. Pastebėtinas ir B. J. pozicijos nenuoseklumas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad po nedarbingumo jis ketino šaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, tačiau prasidėjo kalbos dėl karantino skelbimo, todėl nusprendė šį klausimą atidėti, nors toliau teigiama, kad dėl paskelbto karantino ir prastovos jis ir bendrovės buhalterė nespėjo suderinti finansinės atskaitomybės dokumentų – tai buvo padaryta po karantino atšaukimo ir po jo kito nedarbingumo.

13. Aplinkybės, susiklosčiusios po nustatyto laiko sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, t. y. po 2020 m. balandžio 30 d., neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo administracinio nusižengimo požymių nustatymui.

14. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad B. J. pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Aplinkybių, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn arba atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, nenustatyta. Apeliaciniame skunde išreikšta nuomonė dėl UAB „B.“, kurios pareiškimo pagrindu pradėta administracinio nusižengimo teisena, vadovės keršto B. J. nesudaro pagrindo spręsti priešingai.

15. Apygardos teismo vertinimu, B. J. paskirta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, nustatytas daugiau nei perpus mažesnis už ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą, yra tinkamai individualizuota ir proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui (priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas įvertino pavojingų padarinių nebuvimą) ir jo asmenybei. Apygardos teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą B. J. paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą arba administracinės nuobaudos neskirti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-2595-1100/2020 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto B. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.