Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam UAB (duomenys neskelbtini) vadovui B. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), kurios akcininkė UAB (duomenys neskelbtini), vadovas, pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 23 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes per nustatytą laiką (iki 2020 m. balandžio 30 d.) nesušaukė UAB (duomenys neskelbtini) eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo už 2019 metus, nesant jokių objektyvių priežasčių.

B. J. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

B. J. teismo posėdžio metu nepripažino kaltės dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo. Paaiškino, kad jis maždaug nuo 2011 m. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Žino, kad eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra būtina šaukti kiekvienais metais. Tokį susirinkimą reikia sušaukti per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Iki 2020 m. balandžio 30 d. nebuvo sušauktas bendrovėje eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Iki tol buvo šaukiami susirinkimai nepažeidžiant terminų. Nagrinėjamu atveju susirinkimas nebuvo sušauktas ne dėl jo kaltės, bet kadangi valstybėje buvo paskelbtas karantinas, taip pat paskelbtos prastovos bendrovėje. Dėl to B. J. nebuvo susitikęs su buhaltere ir nebuvo paruošti dokumentai. Žino, kad karantinas prasidėjo 2020 m. kovo 16 d. Iki karantino paskelbimo buvo susiskambinta su pagrindiniu akcininku, tačiau nebuvo suderintas laikas. Su UAB (duomenys neskelbtini) atstovu buvo bendrauta dėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, tačiau su ja nepavyko susitarti, nes bendrovė turi tik apie 10 procentų akcijų, o pagrindiniai akcininkai negalėjo dalyvauti susirinkime. Jei nebūtų karantino, minėtas akcininkų susirinkimas būtų surengtas laiku. Negalėjo surengti eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nuotoliniu būdu, nes pagrindiniai akcininkai V. P. ir A. S. neturėjo galimybės prisijungti techniškai. Negalėjo identifikuoti jų internetu, nes akcininkai neturėjo įrangos. Antra priežastis yra ta, kad B. J. susirgo erkiniu encefalitu, sirgo du su puse mėnesio ir buvo nedarbingas iki 2020 m. liepos 31 d. Grįžęs po ligos, per trumpą laiką paruošė dokumentus ir su akcininkais paskyrė eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą 2020 m. rugsėjo 17 d. Finansiniai dokumentai buvo parengti ir persiųsti UAB (duomenys neskelbtini).

Iš 2010 m. liepos 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų sąrašo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra bendrovės akcininkė, turinti 19 vnt. akcijų, suteikiančių 19 proc. visų balsų UAB (duomenys neskelbtini) visuotiniame susirinkime (b. l. 19).

UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės elektroniniame laiške nurodyta, kad įmonėje dirba tik du darbuotojai, t. y. buhalterė ir direktorius. Nuo 2020 m. kovo 19 d. visiems darbuotojams paskelbta prastova iki bus atšauktas karantinas. Visuotinis akcininkų susirinkimas taip pat bus šaukiamas tik pasibaigus karantinui. Informacija apie datą, vietą ir laiką pateikiama papildomai. Visa pagrindinė informacija, su kuria turi susipažinti akcininkas, UAB (duomenys neskelbtini) buvo pateikta 2020 m. kovo 10 d. (b. l. 21).

2019 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2011 m. vasario 22 d. yra B. J. (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už akcininkų teisių pažeidimą, kuris gali pasireikšti skirtingomis, įstatyme aptartomis alternatyviomis formomis, be kita ko, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku. Taigi juridinių asmenų vadovas gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą tuo atveju, kai toks susirinkimas nesušaukiamas nustatytu laiku.

ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. ABĮ 23 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas vadovo sprendimu, kai bendrovėje valdyba nesudaryta. UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 5.6. ir 5.7. punktuose yra įtvirtintos analogiškos nuostatos (b. l. 14–18). Pagal tų pačių įstatų 1.8. punktą, bendrovės finansiniai metai yra kalendoriniai metai.

Įvertinus minėtą reglamentavimą, UAB (duomenys neskelbtini) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas už 2019 metus turėjo būtų sušauktas nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Kita vertus, to nebuvo padaryta. B. J. teismo posėdžio metu neneigė to, tačiau nurodė priežastis, dėl kurių bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo sušauktas. Pirma priežastis buvo įvardyta ta, kad valstybėje buvo paskelbtas karantinas. Kita vertus, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2 punkte nustatyta, kad visoje šalies teritorijoje nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbiamas karantinas. Taigi karantinas Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas praėjus šiek tiek daugiau kaip dviem su puse mėnesio nuo 2019 m. UAB (duomenys neskelbtini) finansinių metų pabaigos. Byloje nenustatyta duomenų, patvirtinančių, kad B. J., kaip bendrovės direktorius, ėmėsi priemonių, jog per šį nemažą laiką būtų daromi bent minimalūs veiksmai, kad būtų šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. B. J. teismo posėdžio metu teigė, kad pagrindiniai UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai iki karantino paskelbimo negalėjo dalyvauti eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėjo pakankamas pastangas, jog aptariamo pobūdžio akcininkų susirinkimo laikas būtų suderintas. Šiame kontekste pažymėtina, kad ABĮ 21 straipsnis reglamentuoja teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad akcininkas gali balsuoti raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį, o pagal to paties straipsnio 4 dalį (redakcija, galiojusi bylai reikšmingu laiku) bendrovė gali sudaryti galimybę akcininkams visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi ABĮ nustato galimybes bendrovės akcininkams dalyvauti ne tik gyvai eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, bet ir kitais būdais (raštu ar per elektroninių ryšių priemones). Šiuo atveju nenustatyta, kad iki karantino B. J. ėmėsi priemonių, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai galėtų dalyvauti įvairiais būdais eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ir taip išreikšti savo valią (pavyzdžiui, informavo bendrovės akcininkus apie tai ir sudarė galimybes pasinaudoti kitokia dalyvavimo tvarka). Tai, kad valstybėje nuo 2020 m. kovo 16 d. prasidėjo karantinas, taip pat nepaneigia, jog UAB (duomenys neskelbtini) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas galėjo vykti ne gyvai, o kitais minėtais būdais. Šiuo atveju po 2020 m. kovo 16 d. valstybėje susidariusi neįprasta padėtis nelaikytina pakankama priežastimi nesilaikyti eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos, jei nebuvo pasinaudota visomis įstatyme nustatytomis priemonėmis, kad būtų sušauktas toks susirinkimas. Net ir po karantino paskelbimo B. J. nesiėmė jokių priemonių bandyti sušaukti UAB (duomenys neskelbtini) eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai, kad pagrindiniai bendrovės akcininkai neturėjo įrangos ir galimybės prisijungti techniškai, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad UAB (duomenys neskelbtini) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas apskritai negalėjo įvykti. Kaip minėta, B. J. nesiėmė priemonių, kad bendrovės akcininkams, negalintiems dalyvauti susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis, būtų suteikta galimybė balsuoti raštu bendrovei reikšmingais klausimais. UAB (duomenys neskelbtini) eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo pagal ABĮ nuostatas nepaneigia tai, kad bendrovėje buvo paskelbta prastova.

Antra priežastis, dėl kurios B. J. teigė, kad negalėjo laiku įvykdyti pareigos sušaukti bendrovės eilinį akcininkų susirinkimą, buvo ta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo susirgo erkiniu encefalitu. Kita vertus, teismas pažymi, kad B. J. teigė, jog jis susirgo minėta liga nuo 2020 m. gegužės 14 d., t. y. jau pasibaigus keturių mėnesių terminui nuo 2019 m. finansinių metų pabaigos, iki 2020 m. liepos 31 d. Be to, net ir pasveikęs administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neskubėjo sušaukti UAB (duomenys neskelbtini) eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą (tai padaryta tik 2020 n. rugsėjo 17 d.).

Taigi teismas pripažįsta, kad B. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), kurios akcininkė UAB (duomenys neskelbtini), vadovas, pažeidė ABĮ 23 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes per nustatytą laiką (iki 2020 m. balandžio 30 d.) nesušaukė UAB (duomenys neskelbtini) eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo už 2019 metus, nesant jokių objektyvių priežasčių.

ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su pažeidimo sukeltomis pasekmėmis (žala), todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tiek esant kaltininko tyčiai, tiek neatsargumui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-870/2017). Šiuo atveju nėra abejonių, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo sušauktas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas dėl B. J. kaltės.

Įvertinus visas aplinkybes, pripažintina, kad B. J. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

B. J. taip pat pareikštas kaltinimas, kad jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, neparengė bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2019 m. Kita vertus, bylą nagrinėjant teisme, buvo pateikti dokumentai, kurie patvirtina, kad 2020 m. vasario 1 d. buvo parengti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai (b. l. 61–69). Todėl ši kaltinimo dalis šalinama kaip nepasitvirtinusi. Ta aplinkybė, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti VĮ „Registrų centras“, nepatvirtina B. J. kaltės padarius ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas.

ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

B. J. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Byloje nėra duomenų, kad dėl tokio administracinio nusižengimo padarymo atsirado kokių nors realių neigiamų pasekmių. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vadovauja UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. vasario 22 d. Iki byloje nustatyto administracinio nusižengimo padarymo teismas nenustatė, kad B. J. anksčiau nesilaikė visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo tvarkos. Nors teismo posėdžio metu B. J. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, tačiau paaiškino administracinio nusižengimo aplinkybes, teikė rašytinius paaiškinimus. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos rūšies ir dydžio, būtina įvertinti B. J. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, dalis nuobaudų negaliojančios (b. l. 79–86). Jis nebaustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą. Byloje nėra duomenų, kad B. J. anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi šiuo atveju B. J. padarytas aptariamas administracinis nusižengimas laikytinas labiau atsitiktinio pobūdžio. B. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaip minėta, ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 480 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias B. J. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir B. J. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnį baudos dydį, nei nustatytas ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimalus, t. y. 200 Eur.

Pareiškime taip pat prašoma B. J. paskirti specialiosios teisės atėmimą – eiti bendrovės direktoriaus pareigas vienerius metus. ANK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Nagrinėjamu atveju ANK 119 straipsnyje nenustatyta galimybė taikyti aptariamą administracinio poveikio priemonę. Todėl tenkinti pareiškimo prašymą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 119 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

B. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jam 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą – A6-2595-1100/2020.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.