- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-07
- Bylos Nr.
- 2A-1232/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Danguolė Martinavičienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Inrent“
- Kategorijos
- 124.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „AKS projektai“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „AKS projektai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Inrent“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų, negautų pajamų priteisimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas 2010 m. gegužės 11 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 4 726 940,99 Lt skolos, 598 509 Lt delspinigių, 491 925 Lt palūkanų, 6 076 000 Lt negautų pajamų, 4 000 000 Lt turtinės žalos ir 2 000 000 Lt neturtinės žalos, iš viso 17 817 374,99 Lt, bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. birželio 8 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai, taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 30 000 Lt žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartimi pagal pareiškėjo AB SEB banko prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktuose numatytais pagrindais byloje atnaujintas procesas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, 2012 m. spalio 1 d. nutartimi pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimą už akių: ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 4 726 940,99 Lt skolos ir atmetė kitą ieškinio dalį, priteisė pareiškėjui iš ieškovo 6 202,99 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad atsakovui bankroto byla iškelta Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010 m. rugsėjo 16 d. Ieškovo kreditorinis reikalavimas atsakovo bankroto byloje patvirtintas 2010 m. gruodžio 23 d., 2012 m. kovo 12 d. nutartimis ir sudaro 18 340 708,33 Lt. Pareiškėjas AB SEB bankas taip pat yra atsakovo kreditorius ir prašymą dėl proceso atnaujinimo teikia tiek savo, tiek visų atsakovo kreditorių interesais. Pareiškėjas ir atsakovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, sutinka tik su ieškovo reikalavimu dėl 4 726 940,99 Lt skolos priteisimo, kitus reikalavimus prašo atmesti. Kadangi ginčo dėl skolos priteisimo iš atsakovo byloje nėra, o skolos suma pagrįsta pakankamais įrodymais, teismas sprendė, kad Panevėžio apygardos teismas 2010 m. birželio 8 d. sprendimu už akių pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 4 726 940,99 Lt skolos. Kitus ieškinio reikalavimus teismas atmetė.
Teismas nurodė, kad sprendimu už akių ieškovui iš atsakovo iš viso priteista 17 893 374,99 Lt, šią sumą sudaro: 4 726 940 Lt skola pagal rangos sutartį, 598 509 Lt delspinigiai, 491 925 Lt palūkanos, 4 000 000 Lt turtinė žala ir 2 000 000 Lt neturtinė žala. Teismo teigimu, sudėjus šias sumas bendra suma sudaro ne 17 893 374,99 Lt, o 11 817 374,09 Lt, todėl sprendimu už akių priteista 6 076 000 Lt daugiau negu buvo prašoma ieškiniu. Teismas pažymėjo, kad atsakovo bankroto byloje tenkinant ieškovo prašymą, nors ir įsiteisėjusio sprendimo už akių pagrindu, buvo patvirtintas nepagrįstas ieškovo 18 340 708,33 Lt kreditorinis reikalavimas.
Teismo vertinimu, reikalavimas dėl 598 509 Lt delspinigių priteisimo nepagrįstas įrodymais. Dalis delspinigių (131 354,02 Lt) paskaičiuota ne atsakovui, o UAB „Kavaska“. Delspinigiai paskaičiuoti už ilgesnį nei 6 mėnesių terminą. Ieškovo nurodytas delspinigių dydis (0,02 proc.) nenumatytas rangos sutartyje, ieškovas nepateikė rašytinio šalių susitarimo dėl netesybų (CK 6.72 str.).
Teismas pažymėjo, kad ieškovo iš atsakovo prašomos priteisti 491 925 Lt palūkanos taip pat paskaičiuotos UAB „Kavaska“, o ne atsakovui, todėl negalėjo būti priteistos sprendimu už akių. Rangos sutartyje palūkanos nebuvo numatytos. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovo patirtus nuostolius, ir sutiko su pareiškėjo argumentais, jog ieškovas dėl sunkios turtinės padėties netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal rangos sutartį, kadangi ieškovui 2009 m. lapkričio 17 d. buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Todėl ieškovas negali remtis prievolės pažeidimu iš atsakovo pusės.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 4 000 000 Lt už ieškovo sumokėtas netesybas tretiesiems asmenims. Teismas šį reikalavimą laikė nepagrįstu, nes byloje nėra įrodymų, kad šios netesybos būtų numatytos sutartyje, kad jos realiai sumokėtos ir kad atsakovas būtų už jas atsakingas (CPK 178 str.). Vien tai, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus savo kontrahentams, nesudaro pagrindo šios sumos reikalauti iš atsakovo (CK 6.650 str. 4 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl ieškovo prašomos 2 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad ieškovas turėjo ne tik nurodyti, kuo pasireiškė neturtinės žalos padarymas, bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl dalykinės reputacijos pablogėjimo, nemotyvuoja žalą padariusio asmens kaltės.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinio atsakovui pateikimo metu turėjo restuktūrizuojamos įmonės statusą. Akivaizdu, kad ieškovas, prašydamas priteisti dideles pinigų sumas be įrodymų (delspinigius, palūkanas, turtinę ir neturtinę žalą), siekė, jog atsakovo bankroto byloje būtų patvirtintas kuo didesnis kreditorinis reikalavimas. Minėtų ieškovo reikalavimų pateikimas teismui yra nesąžiningas, neteisėtas, pažeidžiantis atsakovo ir jo kreditorių interesus, taip pat viešąjį interesą, kurio apsaugą bankroto procese užtikrina teismas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu, kuris pavadintas atskiruoju skundu, ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl priimto procesinio sprendimo. CPK 265 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Skundžiama nutartimi teismas nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo patikslinti teismo patvirtintą ieškovo kreditorinį reikalavimą, jį sumažinant iki 4 726 940,99 Lt. Be to, skundžiama teismo nutartimi pakeistas sprendimas už akių ir byla išspręsta iš esmės. Išsprendus bylą iš esmės, priimamas sprendimas, o ne nutartis (CPK 259 str.). Teismo sprendimo ir nutarties priėmimas, apskundimo tvarka, terminai ir pan. skiriasi.
2. Dėl nepagrįsto proceso atnaujinimo. Procesas byloje atnaujintas nepagrįstai, pareiškėjui neturint reikalavimo teisės, praleidus prašymo padavimo terminą, nesumokėjus žyminio mokesčio ir nesant proceso atnaujinimo pagrindų. Pirma, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-764-227/2010, išnagrinėtoje teismo sprendimu už akių, pareiškėjas prašė atsakovo bankroto byloje, o proceso atnaujinimo bylą tik išreikalauti ir pridėti prie nagrinėjamos bylos. CPK 367 straipsnio 4 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjimas toje pačioje civilinėje byloje, kurioje prašoma procesą atnaujinti. Nagrinėjamu atveju teismas prašymą priėmė naujoje civilinėje byloje Nr. A2-591-198/2012, o išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-764-227/2010 tik prijungė prie naujai iškeltos bylos. Antra, pareiškėjas prašė atnaujinti procesą byloje, kurioje nebuvo nei šalimi, nei trečiuoju asmeniu. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik tuo atveju, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d.). Civilinėje byloje Nr. 2-764-227/2010 teismas išsprendė ieškovo ir atsakovo sutartinių santykių ginčą, su kuriuo pareiškėjas nėra susijęs. Trečia, teismas nepagrįstai procesą atnaujino CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Bylos aplinkybės ir neturėjo būti žinomos pareiškėjui, nes jis nebuvo ir neturėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Jokių esminių bylos aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjui buvo žinoma, kad ieškovas už pareiškėjo finansuojamus pinigus atsakovui stato terminalą. Visos šios bylos aplinkybės nėra naujos ir yra atskleistos byloje. Ketvirta, prašymas atnaujinti terminą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str.). Apie tai, kad atsakovas yra skolingas ieškovui už pastatytą terminalą, pareiškėjas žinojo ir jis tiesiogiai sukėlė tokias pasekmes, nutraukdamas statybų finansavimą. Pastatytas terminalas yra įkeistas pareiškėjui. Ieškovo kreditorinis reikalavimas atsakovo bankroto byloje patvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo už akių pagrindu kartu su pareiškėjo kreditoriniu reikalavimu Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartimi. Pareiškėjas, kaip pagrindinis atsakovo kreditorius, buvo susipažinęs su atsakovo kreditorių sąrašu, žinojo ir apie ieškovo įsiteisėjusio teismo sprendimo už akių pagrindu patvirtintą kreditorinį reikalavimą nuo 2010 m. gruodžio 3 d. Pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Penkta, pareiškėjas prašė atnaujinti procesą ne atsakovo bankroto byloje, todėl turėjo sumokėti 30 000 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).
3. Dėl pakeisto teismo sprendimo už akių pagrįstumo. Sprendimas už akių yra pagrįstas ir motyvuotas, todėl jį keisti nebuvo jokio pagrindo. Ieškovas pareiškė pagrįstą ieškinį, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, taip pat nepateikė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ginčo dėl skolos dydžio nėra. Ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri pagrįstai priteista iš atsakovo teismo sprendimu už akių, kaip ir delspinigiai bei palūkanos. Be šių reikalavimų ieškovas prašė priteisti 6 076 000 Lt negautų pajamų. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad sprendimu už akių buvo priteista 6 076 000 Lt daugiau nei buvo prašoma ieškiniu. Sprendime už akių nenurodymas priteisti 6 076 000 Lt negautų pajamų, kai pačiame sprendime nurodyta ieškovui iš atsakovo priteisti iš viso 17 896 374 Lt, akivaizdžiai įrodo, kad tai atsitiko dėl spausdinimo klaidos, kuri nesudaro pagrindo pakeisti sprendimą už akių.
4. Dėl teismo atsisakymo sudaryti šalims sąlygas bylą baigti taikiai. Ieškovas ir atsakovas prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau teismas nepagrįsti užkirto kelią šalims sudaryti taikos sutartį.
5. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui yra iškelta bankroto byla. Ieškovas atsakovui yra pareiškęs turtinį reikalavimą, už kurį sumokėjo 30 000 Lt žyminio mokesčio. Teismas, skundžiama nutartimi patenkinęs pareiškėjo prašymą, privalėjo ieškovui grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Be to, skundžiama nutartimi pareiškėjui iš ieškovui nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes pareiškėjas nėra ginčo šalis ir jos viršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytą dydį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, prašo skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad šalių sutaikymas yra civilinio proceso tikslas ir teismo pareiga, todėl pirmiausia ginčo teisenos bylose turi būti bandoma sutaikyti bylos dalyvius. Nustatyti tiesą ir priimti teismo sprendimą yra būtina tik tada, kai sutaikyti šalis tikrai nėra galimybių. Atsakovo nuomone, teismas šioje byloje minėtą pareigą pažeidė. Su kitais apelianto skunde nurodytais argumentais atsakovas nesutinka.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas AB SEB bankas prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl priimto procesinio sprendimo. Nors pareiškėjo prašyme buvo suformuluotas reikalavimas dėl apelianto kreditorinio reikalavimo sumažinimo, pareiškėjas paaiškinimuose raštu teismui suformulavo galutinį prašymą atnaujintoje byloje: ieškinį tenkinti dalinai, sumažinant priteistą sumą iki 4 726 940,99 Lt. Aplinkybė, ar teismas turėjo priimti nutartį ar sprendimą, gali būti reikšminga tuo aspektu, kiek tai įtakoja tinkamą procesą ir apelianto teises. Jei teismas ir padarė procesinį pažeidimą, šis pažeidimas neapribojo apelianto procesinių teisių ir nelėmė neteisingo bylos išsprendimo.
2. Dėl proceso atnaujinimo. Pagal kasacinio teismo praktiką, atnaujinus procesą, tiek bylą pakartotinai nagrinėjantis teismas, tiek aukštesnės instancijos teismai nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas procesui atnaujinti, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-3-187/2006 ir 3K-3-108/2009).
3. Dėl pakeisto teismo sprendimo. Apeliantas skunde daugiausia analizuoja proceso atnaujinimo pagrindus, tuo tarpu argumentacija apie pakeistą teismo sprendimą už akių apsiriboja tik keliomis lakoniškomis pastraipomis. Apeliantas paprasčiausiai neturi jokių argumentų, paneigiančių skundžiamos nutarties išvadas, nes sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas.
4. Dėl taikaus bylos užbaigimo. Pirma, apelianto siūloma taika apima tik 598 509 Lt delspinigių atsisakymą, nors sprendimu už akių be jokio teisinio pagrindo buvo priteista daugiau kaip 13 mln. Lt. Antra, pareiškėjas teismo posėdyje aiškiai patvirtino, kad nesutinka ir, jeigu būtų sušauktas kreditorių susirinkimas šiuo klausimu, nesutiks patvirtinti taikos sutarties su apeliantu. Trečia, taikos sutartis gali būti sudaryta bet kurioje proceso stadijoje, todėl apeliantas gali siūlyti variantus dėl taikos sutarties ir ją sudaryti net ir po skundžiamos nutarties priėmimo ar įsiteisėjimo. Dėl nurodytų aplinkybių teismo posėdžio atidėjimas ir proceso vilkinimas (kol bus sušauktas atsakovo kreditorių susirinkimas, kol pasibaigs nutarimo apskundimo terminas, kol skundas bus išnagrinėtas, jei nutarimas būtų apskųstas) būtų palankus išimtinai ieškovui.
5. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Sprendimu už akių nurodyta, kad apeliantas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.) dėl restruktūrizuojamos įmonės statuso. Todėl nebuvo teisinio pagrindo skundžiama nutartimi grąžinti apeliantui žyminį mokestį. Atmestini apelianto argumentai ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjui. Pareiškėjo prašymas buvo visiškai patenkintas. Atnaujintoje byloje pareiškėjas dalyvauja kaip trečiasis asmuo atsakovo pusėje. Kadangi skundžiama nutartis priimta apelianto nenaudai, teismas teisingai sprendė dėl pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apelianto. Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka protingumo kriterijų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašė, atnaujinus procesą civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl skolos, delspinigių, palūkanų, negautų pajamų priteisimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (civilinės bylos Nr. 2-764-227/2010), priimti byloje naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies ir patikslinti teismo patvirtintą ieškovo kreditorinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje, jį sumažinant iki 4 726 940,99 Lt. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo patikslinti teismo patvirtintą ieškovo kreditorinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje, todėl pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį. Iš tiesų, CPK 265 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo reikalavimas dėl apelianto kreditorinio reikalavimo sumažinimo atsakovo bankroto byloje buvo suformuluotas pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo, tačiau pirmosios instancijos teismui atnaujinus procesą ir pakartotinai nagrinėjant bylą pareiškėjas pateikė teismui paaiškinimus raštu dėl ieškovo (apelianto) ieškinio, kuriuose suformulavo galutinį prašymą – priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti iš dalies, sumažinant priteistiną sumą iki 4 726 940,99 Lt (b. l. 156-159). Tokią savo poziciją pareiškėjas palaikė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 168-172). Kadangi apelianto kreditorinis reikalavimas atsakovo bankroto byloje buvo patvirtintas teismo sprendimo už akių, kuris buvo pakeistas skundžiama nutartimi, pagrindu, tik skundžiamai nutarčiai įsiteisėjus bus galimas šio kreditorinio reikalavimo patikslinimas. Be to, pats pareiškėjas nepateikė skundo dėl apelianto skundžiamos teismo nutarties tuo pagrindu, kad vienas iš jo reikalavimų teismo nebuvo išspręstas. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista CPK 265 straipsnio 2 dalis.
Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, priėmė nutartį, kuria nutarė pakeisti teismo sprendimą už akių. Apelianto nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos turėjo priimti sprendimą, nes byla buvo išspręsta iš esmės (CPK 259 str.). Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimo ir nutarties priėmimas, apskundimo tarka ir terminai skiriasi. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad, pakartotinai išnagrinėjus bylą, teismo sprendimo ir teismo nutarties procesinė reikšmė yra vienoda ta prasme, jog tai yra procesiniai sprendimai dėl bylos išnagrinėjimo iš esmės. Aplinkybė, ar pirmosios instancijos teismas turėjo priimti nutartį ar sprendimą, gali būti reikšminga tuo aspektu, kiek tai daro įtaką tinkamam procesui ir apelianto teisėms. Šiuo atveju svarbesnė aplinkybė yra ta, kad nepaisant to, kokį procesinį sprendimą teismas priėmė pagal CPK 371 straipsnio 2 dalį: nutartį ar sprendimą, jo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas apeliacine tvarka (CPK 301 str. 1 d.), t. y. taikomos CPK XVI skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos, išskyrus atvejus, kai teismas pagal CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktą panaikina teismo sprendimą (nutartį) ir priima nutartį nutraukti bylą, patvirtinęs šalių pateiktą taikos sutartį (CPK 293 str. 5 p.) ar priėmęs ieškovo atsisakymą nuo ieškinio (CPK 293 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad dėl jos per septynias dienas gali būti duodamas atskirasis skundas. Tačiau apeliantas nenurodė, kad dėl trumpesnio nutarties apskundimo termino negalėjo tinkamai pasinaudoti jam kaip apeliantui suteikiamomis teisėmis. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo padarytas procesinis pažeidimas iš esmės neapribojo apelianto teisių įgyvendinti teisę į apeliaciją ir nelėmė neteisingo bylos išsprendimo.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, atnaujinus procesą, tiek bylą pakartotinai nagrinėjantis teismas, tiek aukštesnės instancijos teismai, tikrindami teismo priimtų CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas procesui atnaujinti, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2007). Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su pagrindų procesui šioje byloje atnaujinti nebuvimu.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas sprendimu už akių pagrįstai patenkino ieškovo reikalavimus dėl skolos, delspinigių, palūkanų, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl jį keisti nebuvo jokio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė išsamius motyvus, dėl kurių teismas laikė, jog šie ieškovo reikalavimai, išskyrus reikalavimą dėl skolos, yra nepagrįsti. Apeliantas nenurodė jokių argumentų, kuriais būtų grindžiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, atmetant minėtus ieškovo reikalavimus, ir kurie sudarytų pagrindą laikyti šiuos motyvus nepagrįstais. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su minėtais pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remiantis ieškovo reikalavimai dėl delspinigių, palūkanų, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pripažinti nepagrįstais (CPK 320 str.).
Dėl ieškovo (apelianto) reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas ieškinyje nurodė aplinkybes dėl 6 076 000 Lt negautų pajamų priteisimo. Nors suformuluodamas ieškinio dalyką atskirai reikalavimo dėl 6 076 000 Lt negautų pajamų priteisimo nenurodė, tačiau nurodė prašomą priteisti bendrą sumą – 17 893 374 Lt. Į šią sumą neabejotinai patenka ir reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, nes ieškovo reikalavimai dėl skolos, delspinigių, palūkanų, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo sudaro 11 817 374,99 Lt sumą, prie kurios pridėjus ieškovo reikalavimą dėl 6 076 000 Lt priteisimo gauname 17 893 374,99 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškinyje vis dėlto nurodė aplinkybes dėl 6 076 000 Lt negautų pajamų priteisimo, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimu už akių priteista 6 076 000 Lt daugiau nei prašoma ieškiniu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 135 straipsnį, reglamentuojantį reikalavimus ieškinio turiniui. Minėta, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Nepaisant nurodytų pirmosios instancijos teismo procesinės teisės normos pažeidimų, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą ieškinį tenkindamas tik iš dalies, t. y. priteisdamas ieškovui iš atsakovo tik 4 726 940,99 Lt skolos. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Ieškovas šį reikalavimą grindė tuo, kad jeigu atsakovas tinkamai būtų vykdęs savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį, ieškovas dalį gautų lėšų būtų investavęs į daugiabučio namo statybos projektą, kurį įgyvendinus ieškovas gautų 6 076 000 Lt pelno. Šiems teiginiams pagrįsti ieškovas pateikė negauto pelno paskaičiavimus (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-764-227/2010 l. 13-16). Teisėjų kolegija pateiktus paskaičiavimus vertina kaip deklaratyvaus pobūdžio subjektyvią ieškovo nuomonę, kuri neparemta jokiais įrodymais, t. y. detalizavimu, sutartimis, preliminariosiomis sutartimis, techniniais planais, projektais ir pan. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad ieškovas leistinais įrodymais nepagrindė savo reikalavimo dėl 6 076 000 Lt negautų pajamų priteisimo. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo tik 4 726 940,99 Lt skolos ir atmetė kitus ieškinio reikalavimus.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai užkirto kelią šalims sudaryti taikos sutartį. Iš tiesų, CPK 231 straipsnis įpareigoja teismą imtis priemonių šalims sutaikyti. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalys prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą dėl galimybės šalims sudaryti taikos sutartį (b. l. 150-151, 168). Tačiau iš ieškovo atsakovui pateikto pasiūlymo matyti, kad planuojama sudaryti taikos sutartis apėmė tik ieškovo prašomų priteisti 598 509 Lt delspinigių atsisakymą (b. l. 152). Atsižvelgiant į tai, kad tiek pareiškėjas, tiek atsakovas buvo išreiškę poziciją, kad sprendimu už akių ieškovui (apeliantui) iš atsakovo buvo nepagrįstai priteista daugiau kaip 13 mln. Lt, toks ieškovo pasiūlymas dėl taikos sutarties sudarymo laikytinas neproporcingu. Be to, atsakovui yra iškelta bankroto byla, todėl taikos sutarčiai sudaryti reikalingas kreditorių pritarimas. Kreditorių susirinkime priimtas nutarimas dar gali būti skundžiamas. Šios aplinkybės patvirtina, kad bylos nagrinėjimas neproporcingai užsitęstų. Atsižvelgiant į jau išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad teismo pareiga sutaikyti šalis nėra absoliuti, o turi būti įgyvendinama kartu taikant protingumo, operatyvumo ir proporcingumo principus, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai atsisakė tenkinti šalių prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad taikos sutartis gali būti sudaryta bet kurioje proceso stadijoje, todėl apeliantas galėjo siūlyti ir sudaryti taikos sutartį ir po skundžiamos nutarties priėmimo. Apeliantas tokia galimybe nepasinaudojo.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo grąžinti apeliantui (ieškovui) už ieškinį sumokėtą 30 000 Lt žyminį mokestį, kadangi atsakovas yra bankrutuojanti įmonė. Pažymėtina, kad sprendime už akių nurodyta, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, t. y. dėl ieškovo, kaip restruktūrizuojamos įmonės, statuso. Ši aplinkybė taip pat nurodyta ir paties ieškovo ieškinyje. Todėl nebuvo jokio pagrindo skundžiama nutartimi grąžinti ieškovui 30 000 Lt žyminio mokesčio.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui priteisė jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes pareiškėjas nėra ginčo šalis, be to, jos yra didesnės negu Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas turi teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi jo prašymu buvo atnaujintas procesas šioje byloje. Pareiškėjui atstovaujantis advokatas šioje byloje rengė šiuos procesinius dokumentus: prašymą dėl proceso atnaujinimo (b. l. 2-12); paaiškinimus raštu dėl proceso atnaujinimo pagrindų (b. l. 105-108); atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo (b. l. 132-133); paaiškinimus raštu dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo (b. l. 156-159); dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose (b. l. 115-120, 168-172), turėjo kelionės ir kopijavimo išlaidų (b. l. 160-166). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo už advokato pagalbą patirtos išlaidos buvo būtinos ir atitinka Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius (CPK 98 str. 2 d.).
Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.