Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. J., gimusio (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokusio, atliekančio laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, iki suėmimo gyvenusio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 2 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 2 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį surašytas už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 13 d. apie 10.15 val. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) Antrajame sektoriuje pastebėtas galimai apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (svyravo, kalbėjo nerišliai), nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų - kategoriškai atsisakė pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą, buvo surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 114-831 ir vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. V-20 9 punktu pripažinta, kad nuteistasis E. J. vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais E. J. pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus, taip pat nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Bausmes vykdančių institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.

E. J. taip pat surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį, t. y. už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo pakartotinai.

Pažymėtina, jog atsakomybę pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį užtraukia alternatyvūs veiksmai: narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo. Akivaizdu, kad atsakomybė už apsvaigimo patikrinimo vengimą galima tik esant dviem sąlygoms – asmuo turi būti sulaikytas už administracinio nusižengimo padarymą ir turi kilti įtarimas, kad jis apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, atsakomybė negalima (Panevėžio apygardos teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-61-366/2014; ATP-42-337/2014, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-206-813/2020). Tad pagrindžiant kaltinimą pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį nepakanka tik konstatavimo, kad asmuo vengė apsvaigimo patikrinimo, būtina sąlyga yra ir asmens sulaikymas už administracinio nusižengimo padarymą bei šiuos veiksmus atliko pakartotinai.

E. J. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį surašytas už tai, kad jis atsisakė pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą, dėl ko buvo surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 114-831, todėl, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. V-20 9 punktu, pripažinta, kad nuteistasis E. J. vartojo psichiką veikiančias medžiagas ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 71 straipsnio 1 dalyje padarė pakartotinai. Taigi jau iš paties E. J. pareikšto kaltinimo matyti, kad jame nesuformuluotas vienas iš būtinųjų aptariamo administracinio nusižengimo požymių – sulaikymas už administracinio nusižengimo padarymą. Byloje esančiais įrodymais, t. y. Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Renaldo Paškausko ir Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto Edgaro Žukausko 2020 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniais pranešimais nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. apie 10.15 val. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje pastebėjus galimai apsvaigusį nuo psichiką veikiančių medžiagų E. J. ir nurodžius nuteistajam atlikti testą blaivumui nustatyti, pastarasis kategoriškai atsisakė pasitikrinti apsvaigimą greitos tyrimo priemonės (testo) pagalba, dėl ko buvo surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 114-831, nuteistajam buvo paaiškintos atsisakymo pasitikrinti apsvaigimą pasekmės (b. l. 7-8). Minėtais tarnybiniais pranešimais bei bylos medžiaga nustatyta, kad E. J. nebuvo sulaikytas už administracinio nusižengimo padarymą. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad E. J. vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo negali būti laikomas antrosios alternatyvios veikos, numatytos ANK 71 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, sprendžia, kad visi byloje surinkti bei aptarti duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią E. J. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padarymo, nes E. J. jį pareigūnams 2020 m. rugpjūčio 13 d. apie 10.15 val. pastebėjus galimai apsvaigusį nuo psichiką veikiančių medžiagų bei nurodžius greitos tyrimo priemonės pagalba (testu) pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą, kategoriškai atsisakė pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą, t. y. nevykdė teisėtų statutinių valstybės tarnautojų pareigūnų nurodymų, tokiais savo veiksmais pažeisdamas BVK 110 straipsnio 1 dalies 1-2 punktų reikalavimus, kas atitinka ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, todėl yra baustinas. Tačiau vertinant E. J. veiksmus pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį, konstatuotina, kad E. J. atsisakymas tikrintis apsvaigimą, nesant duomenų, kad jis buvo sulaikytas už administracinio nusižengimo padarymą, neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą E. J. pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas specifinėje įstaigoje – pataisos namuose su valdymo tvarka susijęs administracinis nusižengimas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį – administracinis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia; į tai, kad E. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, į tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, daro administracinius nusižengimus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, E. J. skirtina kiek didesnė nei vidutinio dydžio ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais, 636, 637 straipsniais, teismas

nutaria:

Pripažinti E. J. padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 120,00 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) baudą.

Administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 71 straipsnio 2 dalį E. J. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.