- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-11
- Bylos Nr.
- e2S-1175-343/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04462-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Asadoma“
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.1.18.1Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asadoma“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. B. (toliau – ieškovas) prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asadoma“ (toliau – atsakovė) priteisti 1 573 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 167,70 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2020 m. balandžio 6 d. teismo preliminariu sprendimu ieškovo reikalavimai buvo patenkinti visiškai.
2. Teisme 2020 m. gegužės 5 d. buvo gautas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame ieškovas prašo uždrausti įmonei perleisti turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, areštuoti turtą bei pinigines lėšas banko sąskaitose. Nurodė, kad išaiškėjo naujos aplinkybės, jog atsakovė yra skolinga ir neatsiskaito su kitais kreditoriais. Atsakovė turi daugiau bylų, įvairiuose skelbimų portaluose buvo rasti skelbimai, kad įmonė pardavinėja savo turtą, todėl siekia piktybiškai sudaryti nemokumo situaciją, kad neatsiskaitytų su kreditoriais. Ieškovo pateikiami įrodymai patvirtina atsakovės nesąžiningumą, siekį tyčia privesti įmonę prie bankroto.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas vertino, kad ieškovas neįrodė preliminarios sprendimo neįvykdymo grėsmės. Sprendė, kad iš ieškovo pateiktų duomenų – portalo „skelbiu.lt“ negalima identifikuoti, kad skelbimuose nurodomi parduodami daiktai priklauso atsakovei, kadangi juose matomas tik skelbimų tekstas. Nurodė, kad ieškovo nurodomas pardavėjo, jo teigimu atsakovės direktoriaus, telefono numeris taip pat nėra pakankamas pagrindas teigti, kad skelbimuose nurodomi parduodami daiktai priklauso būtent atsakovei. Jokių kitų pagrįstų įrodymų, kad atsakovė gali perleisti jai nuosavybės teise priklausantį turtą ir/ar pinigines lėšas tretiesiems asmenims ieškovas prašymo nagrinėjimo dienai nepateikė.
Šalies argumentai
5. Nurodė, kad vien tik atsakovės vengimas geruoju patenkinti ieškovo reikalavimus savaime nereiškia, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju atsakovė yra pateikusi teismui prašymą dėl priimto preliminaraus sprendimo vykdymo išdėstymo, kas leidžia manyti, jog atsakovė skolą pripažįsta ir siekia atsiskaityti su ieškovu.
Žemesnės instancijos teismas
6. Sprendė, kad, neįrodžius, jog teismo įsakymo vykdymas gali būti apsunkintas, nėra pagrindo taikyti atsakovei turtinių suvaržymų ir traktuoti, jog jų netaikius yra bloginama ieškovo padėtis.
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį ir prašymą tenkinti – laikinąsias apsaugos priemones taikyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas sudaro galimybę vilkinti skolos mokėjimą bei sudaro galimybę atsakovei išparduoti visą turimą turtą, kad vėliau nebūtų galima išieškoti priteistas sumas net priverstine tvarka. Teigia, jog, nors teismo sprendimo vykdymas šiuo metu nesustabdytas, tačiau teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi yra atsisakęs išduoti net vykdomąjį raštą. Tokie sistemingi ir neteisėti teismo veiksmai duoda pagrindo įtarti teismo šališkumą.
1.2. Su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pateiktas įrodymas apie atsakovės vykdomą veiklą, t. y., kad ruošiami gaminiai iš akmens, akmens pjaustymas. Prie prašymo buvo pateikti įrodymai, kad pardavinėjamos akmens pjaustymo staklės, granito plokštės, t. y. gamybos pagrindinės priemonės ir medžiagos. Internetinėje erdvėje, informacijoje apie atsakovės rekvizitus, kontaktus, veiklą, yra nurodytas atsakovės direktoriaus mobilaus telefono numeris, toks pats, kaip ir pardavimų skelbimuose. Tuo pačiu telefono numeriu yra patalpintas skelbimas ir apie automobilio pardavimą.
1.3. Ieškovas prašyme nurodė vadovautis LITEKO duomenimis, kadangi teismuose yra pareikšta ne viena finansinė pretenzija atsakovei.
1.4. Ieškovo prašymas neapribos atsakovės galimybės dirbti, gauti pajamas, vykdyti veiklą, tačiau įmonės vadovui išpardavus pagrindines veiklos priemones, nebus galimybės dirbti, gauti pajamų atsiskaitymui ir prives įmonę prie bankroto. Akivaizdu, kad, negaunat skolos mokėjimo net dalimis, negalint uždrausti atsakovei pardavinėti turtą, areštuoti turtą, negalint gauti vykdomojo rašto, yra pažeidžiamos ieškovo teisės ir teisėti interesai.
8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 6 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškovo ieškinį ir iš atsakovės jo naudai priteisė 1 573 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 167,70 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teisme 2020 m. gegužės 5 d. gautas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašyme nurodoma, jog atsakovė yra skolinga ir neatsiskaito su kitais kreditoriais, taipogi ji turi daugiau bylų, įvairiuose skelbimų portaluose buvo rasti skelbimai, kad įmonė pardavinėja savo turtą, todėl siekia piktybiškai sudaryti nemokumo situaciją, kad neatsiskaitytų su kreditoriais.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, jog ieškovas neįrodė preliminarios sprendimo neįvykdymo grėsmės. Sprendė, kad iš ieškovo pateiktų duomenų – portalo „skelbiu.lt“ negalima identifikuoti, kad skelbimuose nurodomi parduodami daiktai priklauso atsakovei, kadangi juose matomas tik skelbimų tekstas, o ieškovo nurodomas pardavėjo, jo teigimu atsakovės direktoriaus, telefono numeris taip pat nėra pakankamas pagrindas teigti, kad skelbimuose nurodomi parduodami daiktai priklauso būtent atsakovei. Nurodė, kad vien tik atsakovės vengimas geruoju patenkinti ieškovo reikalavimus savaime nereiškia, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju atsakovė yra pateikusi teismui prašymą dėl priimto preliminaraus sprendimo vykdymo išdėstymo, kas leidžia manyti, jog atsakovė skolą pripažįsta ir siekia atsiskaityti su ieškovu.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, skundžiamos nutarties turinį bei byloje pateiktą rašytinę medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pasielgė pagrįstai, todėl naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tokios pozicijos apeliacinės instancijos teismas laikosi dėl žemiau nurodytų priežasčių.
14. Visų pirma, pažymėtina, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktą, jog ieškovo ieškinys teismo preliminariu sprendimu buvo patenkintas, sprendžia, kad pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – tikėtinas prašymo pagrįstumas, yra įvykdyta.
16. Pasisakant dėl antros būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – egzistuojančios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pažymėtina, kad siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, CPK yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jų taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą.
17. Teismas pažymi, jog asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat turi įrodyti ir pateikti konkrečius įrodymus apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.).
18. Nagrinėjamu atveju, ieškovas siekia uždrausti atsakovei naudotis kilnojamuoju, nekilnojamuoju turtu ir/ar piniginėmis lėšomis, kadangi, jo manymu, atsakovė yra nesąžininga. Ieškovo teigimu, atsakovės nesąžiningumas pasireiškia tuo, jog ji yra skolinga ir neatsiskaito su kitais kreditoriais, taip pat įvairiuose skelbimų portaluose buvo rasti skelbimai, iš kurių matyti, kad įmonė pardavinėja savo turtą. Šiems teiginiams pagrįsti ieškovas pateikė įrodymus – duomenis iš internetinio skelbimų portalo „skelbiu.lt“, iš kurio nustatyta, kad yra pardavinėjamas šis turtas – pjovimo staklės (pjovimo ilgis x-3,5 m) (2010 metų), kanto automatas plius apatinis ir šoninis prapjovimas (2010 metų), multifunkcijoninės poliravimo/gręžimo staklės su pniaumatiniais stabdžiais (2010 metų), o iš skelbimų portalo „autoplius.lt“ matyti, kad pardavinėjamas automobilis. Prie šių skelbimų yra nurodytas kontaktinis telefono numeris, kuris, ieškovo teigimu, priklauso atsakovės vadovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia fakto, jog atsakovė yra nesąžininga, o pardavinėjamas turtas yra jos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog skelbimuose nurodyto turto negalima identifikuoti, pripažinti, kad jis neginčijamai priklauso atsakovei, nes juose yra pateiktas tik skelbimų tekstas. Tuo tarpu aplinkybė, jog skelbimuose nurodytas kontaktinis telefono numeris priklauso atsakovės vadovui, taip pat neįrodo, kad pardavinėjamas turtas priklauso atsakovei. Kiti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti esant atsakovės nesąžiningumą nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikti, todėl spręstina, jog ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra preliminariai nepagrįstas.
19. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra tai, jog atsakovė pirmosios instancijos teismui 2020 m. balandžio 21 d. pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kuris pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo tenkintas iš dalies. Ši aplinkybė įrodo, jog, priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė nevengia skolos sumokėjimo, skolą pripažįsta ir ją ketina mokėti dalimis. Nagrinėjamu atveju svarbus faktas yra ir tai, jog atsakovės atžvilgiu pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 4 d. ieškovui išdavė vykdomąjį raštą, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovo teisės nėra pažeistos.
20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
21. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.