Kauno apygardos teismo nutartis

2019-12-12 · Civilinė byla Nr. 2A-37-896/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-12
Bylos Nr.
2A-37-896/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09898-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Atsakovas
G. K.
Ieškovas
N. K.
Advokatai
Diana Višinskienė, Audronė Jasinskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-37-896/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09898-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1. (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui G. K. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė N. K. ieškiniu prašė: pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2221-713/2011 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai E. K. priteisimo ir priteisti iš atsakovo G. K. dukrai E. K. išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2017 m. gegužės 9 d.) iki dukros E. K. pilnametystės.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2221-713/2011 tenkino N. K. bei G. K. pareiškimą bei nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką bendru sutarimu bei patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėta sutartimi G. K. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą dukrai N. K. po 300,00 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Atsakovo mokama 93,00 Eur suma yra nepakankama net minimaliems dukros poreikiams tenkinti. Dukrai dėl ydingos laikysenos rekomenduotas baseinas ir sportinės treniruotės, be to, nustatyta dantų padėties ir sąkandžio anomalija bei duotas siuntimas gydymui breketais. Dukra lanko mokamas pianino pamokas, reikia pirkti pianiną. Dukros išlaikymas per mėnesį vidutiniškai kainuoja apie 500,00 Eur. Ieškovės pajamas sudaro jos minimali mėnesio alga ir atsakovo teikiamas išlaikymas. Ji neturi galimybės prisidėti išlaikant dukterį daugiau nei atsakovas. Vieninteles ieškovės pajamas sudaro 380,00 Eur gaunamas darbo užmokestis. Nepilnametę dukrą išlaikyti ieškovei padeda jos suaugę vaikai.

Atsiliepimas

3. Atsakovas G. K. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašė priteisti iš atsakovo G. K. E. K. išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos – 2017 m. gegužės 9 d. iki E. K. pilnametystės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2221-713/2011 dalį dėl išlaikymo dydžio ir priteisė iš atsakovo G. K. nepilnametės dukros E. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. gegužės 9 d.) iki dukters pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir šių išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę N. K., priteisė iš atsakovo G. K. ieškovei N. K. 400,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo G. K. valstybei 32,80 Eur žyminio mokesčio ir 7,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nurodė, kad nuo teismo sprendimo, kuris buvo priimtas 2011 m. sausio 11 d., iki ieškinio pateikimo 2017 m. gegužės 9 d., praėjo 6 metai. 2011 metais, t. y. teismo sprendimo priėmimo metu, dukrai E. K. buvo 7 metai. Šio teismo sprendimo priėmimo metu dukrai yra 14 metų. Teismas sprendė, kad padidėjo vaiko poreikiai maistui, ugdymui, aprangai ir kt. Be to, dėl ekonominių pokyčių, pasikeitė ir prekių bei paslaugų kainos. Tokį vaiko poreikių padidėjimą teismas laiko visuotinai žinomomis aplinkybėmis, todėl tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kokias išlaidas turi vaiko maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, higienos prekėms, lavinimui ir ugdymui, mokymosi reikmėms, laisvalaikio ir pažintinėms pramogoms, transportui, telefono kortelės sąskaitos papildymams, nėra pagrindas spręsti, kad ieškovė ieškinio neįrodė.

6. Teismas, įvertinęs šalių turimą abipusę pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir jų materialines galimybes tai daryti, atsižvelgęs į pasikeitusią ekonominę situaciją šalies ūkyje, vaiko amžių ir poreikius, laikė, kad šalių nepilnametės dukros išlaikymui iš atsakovo priteistina 200,00 Eur kas mėnesį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atsakovas G. K., atstovaujamas advokatės Dianos Višinskienės, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2221-713/2011 dalį dėl išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo G. K. nepilnametės dukros E. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. gegužės 9 d.) iki dukters pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant infliaciją, ir šių išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę N. K., civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prijungti papildomus dokumentus, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

7.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą būti aktyviu. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad jo pajamos yra 280 Eur per mėnesį, jis yra darbingas tik 40 proc. Teismas neįpareigojo atsakovo pateikti nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, taip pat nepripažino jo dalyvavimo būtinu, neišreikalavo iš valstybinių institucijų pažymų apie atsakovo gaunamas pajamas ir sveikatos būklę. Priimant sprendimą nebuvo surinkta pakankamai duomenų apie realiai patiriamas išlaidas nepilnametės dukters išlaikymui, apie ieškovės gaunamas pajamas, atsakovo gaunamas pajamas, sveikatos būklę, t. y. nebuvo surinkta pakankamai duomenų apie atsakovo finansinę padėtį ir sveikatos būklę, kurie pagrįstai leistų vertinti, kad atsakovas yra pajėgus mokėti 200 Eur kiekvieną mėnesį nepilnametės dukters išlaikymui.

Šalies argumentai

7.2. Gavęs ieškovės ieškinį, atsakovas kreipėsi teisinės pagalbos. Advokatė, teikusi teisinę pagalbą, neįsigilinusi į atsakovo finansinę būklę, sveikatos problemas, nurodė, kad būtina iš dalies sutikti su ieškiniu, nes nesutikus su prašoma priteisti suma, teismas neatsižvelgs į atsakovo finansinę padėtį ir sveikatos problemas ir visiškai tenkins ieškovės ieškinį. Atsakovas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, būdamas labai silpnos sveikatos, pasirašė advokatės parengtą atsiliepimą, tačiau tik gavęs sprendimą suvokė, jog priteista suma yra jam nepakeliama. Tik dėl netinkamai gautos teisinės pagalbos atsakovas tinkamai nepasinaudojo savo procesinėmis teisėmis pirmosios instancijos teisme ir pasirinko netinkamą pradinę poziciją.

7.3. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, jog nepilnametės dukters poreikiai pasikeitė iš esmės. Taip pat nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės ieškinyje nurodytas išlaidas nepilnametei dukrai. Nėra žinoma, ar ieškovė išnaudojo visas galimybes gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat ar nėra galimybės lankyti nemokamas muzikos pamokas. Nors ieškovė nurodo, kad dukters poreikiai padidėjo iš esmės tik dėl jos amžiaus, tačiau, nurodydama reikalingą išlaikymo sumą, ieškovė nurodė itin dideles, tačiau įrodymais nepagrįstas išlaidas nepilnametei dukrai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė klaidina teismą, nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų jos patirtas išlaidas, ir siekia visą dukters išlaikymo naštą perkelti atsakovui. Atsižvelgdama į savo turtinę padėtį, ieškovė privalo išnaudoti visas galimybes pasinaudoti nemokama sveikatos priežiūra, racionaliau naudoti gaunamą dukrai išlaikymą. Atsakovas negali būti įpareigotas mokėti didesnį išlaikymą dukrai vien dėl tos priežasties, kad ieškovė nemoka planuoti ir naudoti gaunamų piniginių lėšų. Toks deklaratyvus išlaidų nurodymas negali būti pagrindas priimti sprendimą ir įpareigoti atsakovą dengti įrodymais nepagrįstas išlaidas.

7.4. Apeliantas teikia papildomus dokumentus, patvirtinančius jo finansinę padėtį ir sveikatos būklę, t. y.: 1) 2018 m. vasario 2 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., kuri patvirtina, jog atsakovui kiekvieną mėnesį buvo išmokėtos apie 115 Eur išmokos, kitų pajamų šiuo laikotarpiu atsakovas negavo; 2) 2018 m. gegužės 3 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., kuri patvirtina, jog atsakovui kiekvieną mėnesį buvo išmokėtos apie 115 Eur išmokos, kitų pajamų šiuo laikotarpiu atsakovas negavo; 3) neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinio skyriaus išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-3834 nurodoma, jog atsakovo darbingumo lygis - 40 procentų, nuo 2008 m. birželio 10 d. iki 2037 m. rugsėjo 30 d. Būdamas tik 40 procentų darbingas, atsakovas turi itin ribotas galimybes susirasti darbą, kadangi visi darbdaviai suinteresuoti turėti sveikus ir fiziškai stiprius darbuotojus; 4) siekdamas padidinti savo pajamas 2018 m. gegužės 3 d. atsakovas užsiregistravo Lietuvos darbo biržoje. Atsakovas tikisi rasti darbą ir taip pasididinti savo gaunamas pajamas; 5) atsakovas turi neįgalią mamą V. Č., kuriai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Jos gaunamos pajamos taip pat itin mažos - apie 180 Eur. Atsakovas įpareigotas padėti ir savo neįgaliai mamai; 6) santuokos nutraukimo įrašas Nr. 728 patvirtina, jog atsakovas gyvena vienas, neturi sutuoktinės, kuri uždirbdama pajamas galėtų prisidėti prie atsakovo būtinųjų poreikių patenkinimo; 7) atsakovą dažnai kamuoja epilepsijos priepuoliai, po epilepsijos priepuolio sutrinka atsakovo atmintis, jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Dėl šios ligos atsakovui būtina nuolat gerti vaistus (būtent Okskarbazepiną). Išlaidos per mėnesį sudaro maždaug 10 Eur; 8) Nekilnojamojo turto ir registruoto kilnojamojo atsakovas neturi.

7.5. Atsakovas nepajėgus teikti 200 Eur išlaikymo savo nepilnametei dukteriai. Atsakovo turtinė padėtis objektyviai neleidžia kiekvieną mėnesį mokėti 200 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai. Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį yra 380 Eur darbo užmokestis. Ieškovė nurodė, jog ją remia suaugę jos vaikai, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovė teismui pateikė Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašus apie turimą nekilnojamąjį turtą, tačiau nėra duomenų, kiek asmenų faktiškai gyvena ieškovei priklausančiame gyvenamajame name, t. y. teismui nebuvo pateikti įrodymai apie patiriamas nekilnojamojo turto priežiūros išlaidas, komunalinius mokesčius ir gyvenamajame name gyvenančius asmenis, kurie dalijasi išlaidas kartu su ieškove ir nepilnamete dukterimi. Rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, jog ieškovė neturi jokių finansinių galimybių teikti dukrai 200 Eur (400 Eur/2). Ieškovės nurodoma išlaikymo 500 Eur suma yra neabejotinai per didelė, neproporcinga nepilnamečio vaiko ir tėvų turtinei padėčiai. Jei teismas priteistų 200 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai, tokia situacija būtų socialiai neteisinga, nes atsakovas būtų priverstas (įpareigojamas) teikti didesnį išlaikymą nei objektyviai leidžia jo turtinė padėtis ir (ar) galimybės gauti tokias pajamas bei pragyvenimo lygis Lietuvoje.

7.6. Teismas išnagrinėjo bylą neišklausęs atsakovo ir neišreikalavęs duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, todėl atsakovui nedalyvaujant buvo priimtas neteisėtas, nemotyvuotas, prielaidomis ir samprotavimais paremtas sprendimas. Atsižvelgus į tai, būtina išklausyti atsakovą, ištirti naujus įrodymus, todėl byla turėtų būti nagrinėjama žodiniame teismo posėdyje.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atsakovo G. K. apeliacinį skundą ieškovė N. K., atstovaujama advokatės Audronės Jasinskienės, prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog vaiko poreikių padidėjimas, praėjus septyneriems metams nuo keistino sprendimo priėmimo dėl vaiko amžiaus bei ekonominių pokyčių, pripažintinas visuotinai žinoma aplinkybe. O byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino esant ir specialiųjų mergaitės poreikių dėl trumparegystės, nenormalios laikysenos, žemo kraujospūdžio bei sąkandžio patologijos. Argumentą, kad nepilnametė turi specialiųjų poreikių savo išvadoje palaikė ir Vaiko teisių apsaugos skyrius. Neginčytina ir tai, jog mergaitei reikalingas muzikos instrumentas, koncertiniai rūbai ir papildomos išlaidos dėl dalyvavimo koncertuose bei konkursuose.

Šalies argumentai

8.2. Atsakovo pateikta Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų patvirtina, jog atsakovas gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje ir nėra visiškai nedarbingas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje (net nurodė iš atsakovo Facebook paskyros jai žinomą atsakovo darbovietės adresą). Atsakovas, teikdamas procesinius dokumentus, šių ieškovės argumentų neneigė, o darbovietės adresu teismo siųsti procesiniai dokumentai atgal, kaip neįteikti, negrįžo. Šiuos ieškovės argumentus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai - išrašas apie asmenį, įrodantis, jog įrašo apie Lietuvoje deklaruotą atsakovo gyvenamąją vietą nėra, pranešimai apie atsakovo paieškos paskelbimą bei nutraukimą, paties atsakovo policijai bei teismui po paieškos paskelbimo nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini) mieste (tame pačiame, kaip ir ieškovės nurodytas atsakovo darbovietės adresas), teismo procesinių dokumentų siuntimas atsakovo prašymu į Jungtinę Karalystę, atsakovo atsiliepimo į ieškinį gavimas iš Jungtinės Karalystės, atsakovo elektroninis laiškas teismui, kuriame, nurodoma, jog jis išvykęs į užsienį ir prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir kt. Todėl darytina išvada, kad, praėjus septyneriems metams po teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas šalių susitarimas dėl nepilnametės dukros išlaikymo, vaiko poreikiai pasikeitė iš esmės, o tėvo, teikiančio dukrai išlaikymą, turtinė padėtis leidžia priteisti 200 Eur sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Atsiliepimas

8.3. Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas pažeidė pareigą būti aktyviu, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė priteisti iš jo nepilnametei dukrai išlaikymą po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl ieškovei sutikus, pirmosios instancijos teismas galėjo nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės nerinkdamas papildomų įrodymų bei surašydamas sprendimą sutrumpintais motyvais.

8.4. Byloje nėra duomenų apie atsakovo naudojimąsi advokato paslaugomis ar kad atsakovas būtų tik pasirašęs advokato rašytą atsiliepimą ir dėl to suklydęs ar suklaidintas. Atsakovas teismui siuntė net du atsiliepimo į ieškinį egzempliorius - vieną elektroniniu, kitą registruotu paštu. Abu atsiliepimo egzemplioriai yra rašyti paties atsakovo, bei prie jų pridėti atsakovo surinkti rašytiniai įrodymai. Taigi, per pakankamai ilgą laiko tarpą atsakovas pats parašė atsiliepimą į ieškinį, pats surinko įrodymus ir turėjo pakankamai laiko apgalvoti savo sutikimą su dalimi ieškinio reikalavimo. Į parengiamąjį posėdį atsakovas neatvyko ir teismo prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, vadinasi jokių prieštaravimų pareikšti nepageidavo. Apeliacinio skundo argumentai, kad dėl netinkamai gautos teisinės pagalbos atsakovas pasirinko netinkamą pradinę poziciją atmestini.

8.5. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismui teikiamos pažymos apie atsakovo bei jo motinos gaunamas išmokas, Lietuvos darbo biržos darbo ieškančio asmens atmintinė ir kiti rašytiniai įrodymai, tačiau faktiškai šie įrodymai nepridedami. Todėl ieškovė neturi galimybės su jais susipažinti bei dėl jų pasisakyti, todėl yra suvaržyta ieškovės procesinė teisė teikti paaiškinimus dėl šių įrodymų. Be to, šie įrodymai galėjo būti pateikti (o dalis jų ir buvo pateikta) pirmosios instancijos teisme, vėlesnis jų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, todėl, konstatavus, jog nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, šioje proceso stadijoje atsisakytina minėtus įrodymus priimti.

8.6. Apelianto nurodyti argumentai dėl bylos nagrinėjimo žodiniame teismo posėdyje yra nepagrįsti, o nurodytos aplinkybės nėra išimtinės, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl naujų įrodymų tyrimo ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

10. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

11. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė išrašus iš VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo pateikti įrodymai yra susiję su ginčo dalyku, todėl priimtini. Proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo iniciatyva, siekiant surinkti įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, teismas, vadovaudamasis 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose nuostatomis, ne kartą kreipėsi į Jungtinės Karalystės teismines institucijas, tačiau nauji įrodymai per daugiau nei metų laikotarpį nebuvo gauti. Be to, apeliacinės instancijos teismas 2019 m. kovo 8 d. nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti duomenis apie savo pajamas ir turimą turtą Jungtinėje Karalystėje, tačiau atsakovo atstovė raštu nurodė, kad atsakovas gyvena Lietuvoje, todėl neturi galimybių pateikti tokius duomenis. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad išnaudojo visas priemones surinkti įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį.

13. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iš šalių procesinių dokumentų aiškios šalių pozicijos, atsakovas liudytojų, ar kitų asmenų, kurie galėtų teikti paaiškinimus, apklausti neprašo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės

14. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo pakeistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

16. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2221-713/2011 patvirtinta N. K. ir G. K. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad G. K. teiks nepilnametės dukters išlaikymą po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės (t. 1, b.l. 5). E. K., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuota trumparegystė, nenormali laikysena, mažas kraujospūdis (t. 1, b.l. 6), skrandžio patologija (t. 1, b.l. 7), jai perkami akiniai (t. 1, b.l. 8). N. K. vardu VĮ „Regitra“ nėra įregistruota transporto priemonių (t. 1, b.l. 9). N. K. darbo užmokestis 2017 m. pirmą ketvirtį vidutiniškai buvo 345,80 Eur per mėnesį (t. 1, b.l. 10). E. K. mokosi Kauno (duomenys neskelbtini) mokykloje pagal Formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, moka 15,08 Eur mokestį už mokslą (t. 1, b.l. 11). N. K. nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo, 2,5 buto, ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 12-18). G. K. Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos nedeklaravęs (t. 1, b.l. 27). Vykdant G. K. paiešką, paskelbtą Kauno apylinkės teismo, G. K. susisiekė su paiešką vykdančia policijos įstaiga ir informavo, kad gyvena (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 50), šiuo adresu G. K. ir buvo įteikti procesiniai dokumentai (t. 1, b.l. 56). G. K. nustatytas 40 proc. darbingumas (t. 1, b.l. 61). G. K. per laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. priskaičiuota išmokėti vidutiniškai 3838,46 Eur socialinių išmokų (t. 1, b.l. 62-63). VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis G. K. registruoto turto Lietuvos Respublikoje neturi (t. 1, b.l. 101-102). G. K. 2018 m. gegužės 3 d. įsiregistravo Lietuvos darbo biržoje (t. 1, b.l. 130). G. K. diagnozuoti liekamieji reiškiniai po galvos smegenų traumos, epilepsijos simptomai, medicinos išrašas gautas 2018 m. gegužės 3 d. (t. 1, b.l. 135). N. K. 2019 m. balandžio 4 d. į bylą pateikė paaiškinimus, kur ji nurodė, kad jos žiniomis atsakovas G. K. dirba (duomenys neskelbtini), kurios adresas (duomenys neskelbtini). Iš G. K. Facebook paskyros matyti, kad jis nurodo, jog dirba (duomenys neskelbtini), susirašinėdamas su dukra 2019 m. kovo 23 d. įkėlęs fotonuotrauką, kurioje apsivilkęs darbine apranga, darbinėje aplinkoje, be to, nurodęs, kad jam išeiginė (t. 2, b.l. 22-25).

17. Atsakovo apeliacinis skundas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo grindžiamas šiais argumentais: 1) teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį; 2) ieškovė neįrodė, kad pasikeitė vaiko poreikiai.

18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių dukra pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo 15 metų amžiaus (šiuo metu yra 16 metų amžiaus), mokosi mokykloje, be to, mokosi muzikos mokykloje. Vaikui nustatyti specialieji poreikiai – turi regos sutrikimą, dėl to reikia pirkti akinius, be to, vaikui diagnozuoti kiti sveikatos sutrikimai.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

20. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad vaiko poreikiai nuo išlaikymo priteisimo momento, t.y. nuo 2011 m., iš esmės pasikeitė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas padidinti vaiko išlaikymą.

23. Vaikui augant didėja ir išlaidos maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms. Taip pat vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Pažymėtina, kad šalių dukra yra paauglė, todėl atsirado poreikiai papildomoms higienos prekėms, kosmetikai. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą.

24. Išlaikymas priteistas po 86,89 Eur, vaikui esant 8 metų amžiaus. Akivaizdu, kad vaikui esant 15-16 metų amžiaus ir esant pakitusiai ekonominei situacijai, priteisto išlaikymo nepakanka vaiko poreikiams patenkinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymą priteisti pagal šiuo metu esančius vaiko poreikius.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, kad dukters poreikiams per mėnesį reikia apie 500 Eur, o atsakovas sutiko su 200 Eur išlaikymo suma, šią sumą iš atsakovo ir priteisė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 200 Eur išlaikymo suma yra pagrįsta ir atitinka vaiko poreikius bei jų neviršija.

26. Atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, todėl neįrodė šių poreikių. Ieškovės nurodomos išlaidos yra būtinosios, įprastos, akivaizdžios, todėl neracionalu reikalauti iš ieškovės pateikti visas išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priteista 200 Eur suma atitinka teismų praktikoje įprastai priteisiamą išlaikymo sumą, todėl įrodymus, kad vaikui pakaktų mažesnės sumos poreikiams patenkinti, turėtų pateikti atsakovas. Be to, įvertintina, kad vaikas turi, nors ir nedidelius, specialiuosius poreikius – reikia pirkti akinius, lanko muzikos mokyklą.

28. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties ir galimybių teikti išlaikymą, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliaciniame procese į bylą pateiktus įrodymus ir jų tarpusavio ryšį, daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog negali teikti dukrai 200 Eur išlaikymo per mėnesį.

29. Nors atsakovas nurodo, kad jis nedirba, pragyvena tik iš gaunamų socialinių išmokų, įsiregistravęs darbo biržoje, be to, padeda neįgaliai mamai, apeliacinio teismo vertinimu, atsakovo nurodomos aplinkybės neįtikinamos ir paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, todėl gauna darbo užmokestį ir gali teikti išlaikymą nepilnametei dukrai. Tokias aplinkybes patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: vykdant atsakovo paiešką jis pats nurodė, kad gyvena Jungtinėje Karalystėje, atsakovas savo Facebook paskyroje nurodo, kad dirba (duomenys neskelbtini), susirašinėdamas su dukra 2019 m. kovo 23 d. įkėlęs fotonuotrauką, kurioje apsivilkęs darbine apranga, darbinėje aplinkoje, be to, nurodęs, kad jam išeiginė.

30. Be to, įvertintina tai, kad pats atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nurodė, kad sutinka, jog iš jo būtų priteistas išlaikymas po 200 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad neįtikinami atsakovo paaiškinimai, jog pirmosios instancijos metu gavo netinkamą atstovavimą, ir vertintini kaip gynybinė versija. Spręstina, kad atsakovas, teikdamas atsiliepimą į ieškinį, įvertino savo turtinę padėtį ir sprendė, kad turės galimybes dukters išlaikymui skirti 200 Eur per mėnesį. Be to, iš pateiktų atsakovo įrodymų matyti, kad jie surinkti vieną dieną, t. y. 2018 m. gegužės 3 d. Tokios aplinkybės leidžia spręsti apie tai, kad atsakovas trumpam laikotarpiui atvyko į Lietuvą, kad surinktų dokumentus apeliaciniam skundui paduoti. Duomenų apie tai, kad atsakovas tęsė registraciją Užimtumo tarnyboje, nėra.

31. Nors apeliacinės instancijos teismui nepavyko gauti įrodymų, surinktų Jungtinės Karalystės teisminės institucijos, tačiau byloje esančių įrodymų visuma pakankama išvadai, kad atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje.

32. Ta aplinkybė, kad atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, leidžia spręsti, kad atsakovui nustatytas nedarbingumas netrukdo jam dirbti ir gauti ne tik socialines išmokas, bet ir darbo užmokestį. Teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

33. Atsižvelgtina ir į tai, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Vertinant atsakovo argumentus dėl ieškovės turtinės padėties, atsižvelgtina į tai, kad su ieškove liko gyventi nepilnametė dukra. Todėl darytina išvada, kad ieškovė, su kuria liko gyventi dukra, turi daugiau dėmesio skirti jos poreikių patenkinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės indėlis į dukros gerovę visuomet bus didesnis, nes jai teks rūpintis kasdiene dukros buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu atsakovas tik teiks savo dalį materialinio aprūpinimo. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

34. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl pareigos išlaikyti neįgalią motiną, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįrodytos, nes teismui nėra pateikta įrodymų apie visą atsakovo motinos turtinė padėtį, jos šeimyninį statusą, nėra duomenų, ar atsakovas turi kitų brolių ir seserų, ar nėra kitų asmenų, kurie teikia paramą motinai.

35. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis užtikrins vaiko poreikius ir nepažeis atsakovo teisių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės patirtos 400 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 113) priteistinos iš atsakovo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas N. K., a.k. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Romeika