- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-04
- Bylos Nr.
- 2A-486-657/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-02217-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Žibutė Budžienė (pran.), Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- AB bankui „Snoras“, AB SEB bankui
- Advokatai
- Vilija Gražulytė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. K. atstovaujamos advokatės Vilijos Gražulytės ir atsakovo V. K. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2012 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui V. K., tretiesiems asmenims AB bankui „Snoras“, AB SEB bankui, išvada teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir atsakovo V. K. priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. K. kreipėsi į teismą prašydama: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo V. K. kaltės, priteisti jai 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui; 2) palikti ieškovei santuokinę pavardę K.; 3) nepilnamečių vaikų B. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir V. K., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina D. K.; 4) priteisti iš atsakovo V. K. po 898,00 Lt nepilnametės dukters ir po 888,00 Lt nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodines išmokas iki vaikų pilnametystės, šias sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovei priteisinat turto už 191 795,83 Lt, atsakovui už 87 715,83 Lt; 6) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 1–12; T.2, b.l. 71-87).
Nurodė, jog 2001-06-16 sudarė santuoką su atsakovu, santuokoje susilaukė dviejų vaikų. Santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis žemino, įžeidinėjo ieškovę, naudojo jos atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą, piktnaudžiavo alkoholiu. Ieškovė kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl atsakovo smurtavimo. Pastaruoju metu su atsakovu nebegyvena. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, taip pat iš atsakovo jai priteistinas išlaikymas. Kadangi santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečiai vaikai lieka gyventi su motina, todėl taikytinas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei priteistinos 2/3 dalys, o atsakovui 1/3 dalis santuokoje įgyto turto.
Atsakovas V. K. priešieškiniu prašė: 1) nepilnamečių vaikų B. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir V. K., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu V. K.; 2) priteisti iš ieškovės D. K. nepilnamečių vaikų išlaikymui po 600,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodines išmokas iki vaikų pilnametystės; (T.1, b.l. 74-77).
Nurodė, jog nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi ieškovė dėl savo psichinės sveikatos negali tinkamai pasirūpinti vaikais užtikrinti saugias gyvenimo sąlygas, dažnai vartoja alkoholį, ne kartą yra grasinusi nusižudyti. Nesutinka, kad kaltas yra dėl santuokos nutraukimo. Pati ieškovė dažnai provokuodavo konfliktus, naudojo alkoholį, palikusi šeimą išsikraustė pas kitą vyrą, todėl santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu. Be to, nesutiko su ieškovės siūlomu santuokoje įgyto turto padalijimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė – nutraukė santuoką sudarytą tarp V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) po santuokos K., sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl V. K. kaltės; po santuokos nutraukimo paliko šias pavardes: K. ir K.; priteisė iš V. K. D. K. 5000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti; nustatė nepilnamečių vaikų B. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina D. K.; priteisė iš V. K. nepilnamečių vaikų B. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; tenkino ieškovės prašymą dėl nukrypimo nuo turto padalijimo lygių dalių principo ir sutuoktinių santuokoje įgytą turtą padalinti taip: - D. K. priteisti natūra: ½ dalį 0,0525 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato- sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų statinių((inžinerinių)- kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 131 000,00 Lt vertės esančių (duomenys neskelbtini), automobilį – Volvo S80 v/n (duomenys neskelbtini) 9000,00 Lt vertės, Mersedes Benz ML 320 ,v/n (duomenys neskelbtini) - 15 000,00 Lt vertės, odinius svetainės baldus - 2000,00 Lt vertės, svetainės indaują – 1000,00 Lt vertės, muzikinį centrą - 1000,00 Lt vertės, DVD grotuvą - 700,00 Lt vertės; viso kilnojamojo turto už 28700,00 Lt. Iš viso turto - už 159700,00 Lt. V. K. priteisė natūra: ½ dalį 0,0525 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato- sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų statini((inžinerinių)- kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 131 000,00 Lt vertės esančių (duomenys neskelbtini), automobilį Opel Omega, v/n (duomenys neskelbtini) – 1000,00 Lt vertės, viryklę 300,00 Lt vertės, šaldytuvą – 500,00 Lt vertės, žoliapjovę – 100,00 Lt vertės, skalbimo mašiną – 500,00 Lt vertės, miegamojo baldus – 3000,00 Lt vertės, televizorių – 600,00 Lt vertės, odinius baldus – 1000,00 Lt vertės, viso kilnojamojo turto už 7500,00 Lt. Iš viso turto - už 138500,00 Lt. Priteisė iš D. K. V. K. 10600,00 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį. Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Nustatė, jog D. K. ir V. K. prievolės grąžinti kreditą, pagal D. K. ir V. K. vardu su AB SEB bankas sudarytą kredito sutartį Nr. 0350718051491-83, negrąžinto kredito likutis - 5906,33 Lt ir pagal D. K. vardu su AB banku SNORAS sudarytą kredito sutartį Nr. KV20080721K9900 05, negrąžinto kredito likutis - 12 782,01 Lt lieka solidarios. Priteisė valstybei iš ieškovės D. K. 1727,00 Lt, o iš atsakovo V. K. 3731,92 Lt žyminio mokesčio bei 97,67 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu (T.4, b.l. 41-53). Teismas konstatavo, kad įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, yra pagrindas teigti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes šis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, smurtavo prieš ieškovę ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, kadangi atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigą būti lojaliam kitam sutuoktiniui, remti jį ne tik materialiai, bet ir moraliai, tinkamai auklėti savo vaikus. Atsakovo žiaurų elgesį patvirtina byloje 2011-02-01 teismo medicinos specialisto išvada, liudytojos B. J., R. S., Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-07 įsakymas Nr. ĮS-301 dėl Komskių šeimos įrašymo į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl V. K. girtavimo, VšĮ Kauno Klinikų Psichiatrijos skyriaus Medicinos dokumentų išrašas. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės santuokinės neištikimybės bei nesaikingo alkoholio vartojimo faktus, kurie apspręstų ieškovės D. K. kaltę dėl jų santuokos iširimo, byloje nepateikė, todėl santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. Nagrinėjamu atveju nustatęs, kad santuoka tarp sutuoktinių iširo dėl atsakovo kaltės, teismas, atsižvelgęs į santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį – jų turimas turtas įgytas santuokoje dalijamas, atsakovo gaunamas darbo užmokestis nėra aukštas, ieškovės gaunamas darbo užmokestis ženkliai aukštesnis už atsakovo, ieškovės patirtus išgyvenimus dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurto jos atžvilgiu, ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 5000,00 Lt.
Teismas tenkino ieškovės prašymą ir nustatė vaikų gyvenamąja vietą su motina, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, vaikų poreikius, jų amžių, į tai, kad vaikai pagal medicininius duomenis yra sergantys, kad vaikus turi išlaikyti abu tėvai ir į protingus vaikų poreikius, priteisė vaikų išlaikymui per mėnesį po 500,00 Lt. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kas ir už kokią sumą sudaro būtinus minimalius vaikų poreikius kas mėnesį.
Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso turtas: 0,0525 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai, u/n (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).- 262000,00 Lt vertės, įgytas V. K. vardu. Šis turtas įgytas už 93000,00 Lt, iš kurių 5000,00 Lt sumokėti prieš pasirašant sutartį, 50000,00 Lt AB SEB banko paskola, 38000,00 Lt pirkėjo sumokėti pardavėjo kreditoriui G. K.. Šalių santuokos metu buvo įgytos šios transporto priemonės: automobilis VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), - 9000,00 Lt; automobilis MERCEDES BENZ, ML320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), - 15000,00 Lt; keleivinis automobilis OPEL, OMEGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), - 1000,00 Lt. Byloje nurodytas šis šalių nekilnojamasis turtas: odiniai svetainės baldai 2000,00 Lt; viryklė 300,00 Lt, šaldytuvas 500,00 Lt, žolepjovė 100,00 Lt, indaplovė 500,00 Lt, miegamojo baldai 3000,00 Lt, skalbimo mašina 500,00 Lt, svetainės indauja 1000,00 Lt, muzikinis centras 1000,00 Lt, DVD grotuvas 700,00 Lt, televizorius 600,00 Lt, odiniai baldai 1000,00 Lt, viso nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertė – 298200,00 Lt. Negrąžinto kredito likutis –5906,33 Lt pagal D. K. ir V. K. vardu su AB SEB bankas sudarytą kredito sutartį Nr. 0350718051491-83; negrąžinto kredito likutis 12782,01 Lt pagal D. K. vardu su AB banku SNORAS sudarytą kredito sutartį Nr. KV20080721K990005; iš viso negrąžintų kreditų suma sudaro 18688,34 Lt Skirtumas tarp turto vertės ir skolinių įsipareigojimų sudaro 279511,66 Lt. Teismas nustatė, kad pareiga grąžinti kreditą pagal D. K. ir V. K. vardu su AB SEB bankas sudarytą kredito sutartį Nr. 0350718051491-83, negrąžinto kredito likutis, - 5906,33 Lt išlieka solidari;. pareigą grąžinti kreditą pagal D. K. vardu su AB banku SNORAS sudarytą kredito sutartį Nr. KV20080721K990005, negrąžinto kredito likutis, - 12782,01 Lt taip pat nustatė išliekančia solidaria. Iš viso sutuoktiniai turi kreditų 18688,34 Lt sumai, kuriuos atėmus iš šalių turimo turto, šalių dalijamo turto vertė 279511,66 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė padalinti jos ir atsakovo santuokoje įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą, nukrypstant nuo santuokinio turto lygių dalių principo nepilnamečių vaikų interesais. Ištyręs bylos medžiagą, įvertinęs tai, kad mažamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, t.y. vaikų motina, bei į vaikų sveikatos būklę, teismas sprendė, kad šios aplinkybės sąlygoja nukrypimo nuo šalių santuokinio turto lygių dalių principo būtinybę. Teismas laikė, kad ieškovės reikalavimas padalinti 262000,00 Lt vertės žemės sklypą ir sodo pastatą su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas, nes šis turtas yra ieškovės ir atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė, įgyta jų santuokos metu, panaudojant abiejų šalių lėšas. Namų valdos pirkimui buvo gauta ir panaudota 50000,00 Lt pagal 2002-07-03 būsto pirkimo kreditavimo sutartį, kurią atsakovas traktuoja kaip asmeninę paskolą, tačiau teismas vertino, kad paskola buvo suteikta abiems sutuoktiniams. Banko suteikta paskola buvo grąžinama iš ieškovės ir atsakovo lėšų, tame tarpe 30485,66 Lt gražinta iš D. K. paskirtos draudimo išmokos už sveikatos sužalojimą autoįvykyje užsienyje. Ieškovė pripažino, kad atsakovas V. K. į santuokinį turtą yra įdėjęs 66000,00 Lt, o ji – 68000,00 Lt, iš kurių 8000,00 Lt gavo iš savo mamos, asmeninių lėšų dalį, tačiau nepripažino, kad 50000,00 Lt paskola buvo suteikta asmeniškai atsakovui. Atsakovas 2002 m. pardavė garažą už 4000,00 Lt, du butus, atitinkamai už 40800,00 Lt ir 30000,00 Lt, jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusią namų valdą už 30000,00 Lt. Šie įrodymai, teismo nuomone, leido spręsti, kad atsakovo V. K. asmeninių lėšų dalis, įgyjant namų valdą ir ją remontuojant, buvo didesnė negu ieškovės D. K.. Teismas konstatavo, kad ieškovės teiginys, kad atsakovas naudojosi jos banko kortele nepagrįstas byloje įrodymais. Šalys sutiko, kad namų valdos vertė yra 262000,00 Lt, kuri nustatyta turto vertinimo ataskaitoje. Teismas sprendė, kad namų valda gali būti padalinta natūra, nes gyvenamasis namas yra 175,39 kv.m bendrojo ploto, jame yra pakankamai patalpų, trys atskiri įėjimai. Nustatęs, kad atsakovo V. K. asmeninės lėšos šios namų valdos įgijimui bei remontui didesnės negu ieškovės, teismas sprendė, kad galima daryti išvadą, kad atsakovas investavo į įgytą namų valdą ženkliai didesnę lėšų dalį negu ieškovė, ir todėl nėra pagrindo nustatyti, kad šalių bendro turto dalys yra lygios. Teismas vertino, kad atsakovui yra pagrindas paskirti 2/3 namų valdos dalis, ir nukrypstant nuo santuokinio turto lygių dalių principo nepilnamečių vaikų interesais, kurių gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina, ieškove šioje byloje, padalinti šią namų valdą lygiomis dalimis, t.y. ieškovei ir atsakovui po ½ dalį žemės sklypo ir pastatų. Įvertinęs byloje pateiktus turto vertinimo duomenis ir jame esančius techninius duomenis, teismas pripažino, kad turtą padalinti natūra galima. Šis turtas įvertintas 262000,00 Lt, todėl ieškovei šio turto tenka už 131000,00 Lt, atsakovui – už 131000,00 Lt. Ieškovės teiginį, kad negalės gyventi vienoje namų valdoje su atsakovu, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes turto valdymas, disponavimas juo gali būti įgyvendinamas įvairiais įstatyme numatytais būdais. Visą nurodytą kilnojamąjį turtą teismas pripažino bendra jungtine šalių nuosavybe, atmetė atsakovas argumentus, kad muzikinis centras ir televizorius įgyti iki jų su ieškove santuokos, nes šalys nurodė, kad jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį 4-5 metus iki santuokos, kuri tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini). Šalys neginčijo, kad santuokoje buvo įgyta kylinė jachta, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri 2011-08-08 pirkimo- pardavimo sutartimi buvo parduota už 15000,00 Lt, todėl atsakovas sutiko kompensuoti ieškovei pusę gautų piniginių lėšų, t.y. 7500,00 Lt, ir dėl to neprašė kompensacijos už lygiavertį turtą, t.y. automobilį Mersedes Benz ML 350. Atsakovas ginčijo ieškinyje nurodytas kilnojamųjų daiktų vertes, tačiau atsakovas nemotyvavo ir nepateikė byloje įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomą daiktų vertę, todėl turtą teismas dalino pagal ieškinyje nurodytas jo vertes. Kilnojamąjį turtą teismas tarp šalių padalino, atsižvelgęs į jo funkcinę paskirtį, vertę, į šalių gyvenimo aplinkybes, t.y. į tai, kad atsakovas gyvena name, kuriame yra šis turtas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė D. K. atstovaujama advokatės Vilijos Gražulytės prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir pilnai patenkinti ieškovės reikalavimus, papildyti motyvuojamąją sprendimo dalį apeliacinio skundo motyvais, bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 60-79). Apeliantė nurodo, kad su sprendimu dalyje dėl turto padalijimo nesutinka ir laiko jį neteisėtu dėl šių argumentų:
1. Teismas teisingai nustatė santuokoje įgyto turto balansą, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, jog namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) yra dalus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos turto padalijimo klausimais, neteisingai taikė ir aiškino CK 3.123 straipsnio 1 dalies, 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas, ieškovės nuomone, netinkamai vertino bylos aplinkybes. Ieškovė nurodė, jog gyvenamasis namas yra nedalus dėl subjektyvaus ir objektyvaus pobūdžio aplinkybių – namas yra skirtas gyventi vienai šeimai, kuriame naudingą plotą sudaro tik 69,64 kv.m, vaikams buvo skirtas 11,95 m² kambarys, todėl akivaizdu, kad jiems reikia didesnio gyvenamojo ploto, visos pirmojo aukšto patalpos yra bendros, į namą yra faktiškai tik vienas įėjimas, įvažiavimas viena virtuvė, viena vieta nusiprausti, vienu garažu. Padalijant namą natūra akivaizdu, jog ateityje nepavyks išvengti konfliktų dėl naudojimosi šiuo turtu dėl atsakovo žiauraus elgesio, patyčių, naudojamo smurto. Be to, teismas nevertino tų aplinkybių, jog atsakovas nesiruošia ten gyventi, o ruošiasi turtą parduoti, kad galėtų ieškovei išmokėti kompensaciją. Apeliantės nuomone, teismas neatsižvelgė į šalių norus ir jų nevertino ir taip pažeidė ieškovės ir nepilnamečių vaikų interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, t.y. neteisingai nustatė kiekvienam sutuoktiniui tenkančią dalį ir neteisingai padalijo turtą natūra: nesant pateiktų įrodymų konstatavo esant nustatytomis faktines bylos aplinkybes dėl asmeninių atsakovo lėšų panaudojimo namų valdai įsigyti, remonto fakto ir masto, t.y. taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas nenustatęs atsakovo asmeninių lėšų panaudojimo masto įgyjant bendrąją jungtinę nuosavybę, nevertino ieškovės asmeninių lėšų gautų dėl sveikatos sužalojimo panaudojimą įsigyjant ir tvarkant bendrą turtą. Be to, apeliantės teigimu, teismas nustatė ne visas svarbiausias faktines bylos aplinkybes, esančias pagrindu nukrypti nuo turto lygių dalių principo ieškovės naudai ir šioje dalyje neatskleidė bylos esmės, nevertino bylos aplinkybių, jog atsakovas kurį laiką nedirbo, gyveno iš santaupų, nemažai lėšų išleido savo poreikių (sportui, dalyvavimui varžybose ir pan.) tenkinimui. Nors teismas nustatė, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau namų valdą padalijo lygiomis dalimis ir tuo visiškai neatsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus, nes net pardavus santuokoje įgytą turtą ir pasidalijus pinigus lygiomis dalimis, ieškovė būtų priversta įsigyti didesnį gyvenamąjį būstą, kad užtikrintų vaikų interesus. Priteisus namų valdą natūra tikslinga tenkinti ir ieškinio reikalavimus dėl kilnojamojo turto padalijimo. Teismas sprendime nepasisakė dėl pinigų – 15000,00 Lt gautų pardavus jachtą padalijimo, be to, motyvuojamoje sprendimo dalyje nurodė, kad indaplovė yra priteisiama atsakovui, tačiau šio turto vieneto neįtraukė į rezoliucinėje dalyje nurodytą atsakovui tenkančią turto dalį, o taip pat palikdamas šalių solidarią prievolę grąžinti įsiskolinimus kreditoriams, nepaskirstė pareigos grąžinti kreditą tarp šalių. Apeliantės nuomone, kad kreditų grąžinimas iš atsakovo sąskaitos labiausiai atitiktų ieškovės interesus ir užkirstų kelią ginčams dėl sumokėtų kredito įmokų kompensavimo tarp šalių.
Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. sprendimą pakeisti ir nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, reikalavimą dėl 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmesti, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo iki vaikų pilnametystės, atmesti ieškinio reikalavimą dėl ½ dalies žemės sklypo, sodo pastato ir kiemo statinių (duomenys neskelbtini), muzikinio centro ir televizoriaus padalijimo, o miegamojo baldus ir odinius baldus natūra priteisti ieškovei (T.4, b.l. 84-89). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas sprendimą, nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, netinkamai nustatė faktine bylos aplinkybes ir netinkamai vertino įrodymus, apibūdinančius ieškovės asmenybę. Apelianto teigimu ieškovė yra kalta dėl jų santuokos iširimo. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų B. J. ir R. S. parodymais, nes jie neobjektyvūs. Teismas, apelianto nuomone, nepagrįstai iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 5000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, kadangi dėl santuokos iširimo yra kalta pati ieškovė.
2. Teismas nepagrįstai iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui priteisė po 500,00 Lt kas mėnesį nuo 2011-09-29 iki vaikų pilnametystės, nes byloje nepateikta duomenų, kad būtent tokio dydžio išlaikymas yra reikalingas ir neteisingai įvertino tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas lėšas nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė nuo 2011-09-29, nors, taikant laikinąsias apsaugos priemones, išlaikymas už šį laikotarpį jau buvo priteistas po 400,00 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui.
3. Teismas netinkamai nustatė šalių bendrosios jungtinės nuosavybės objektus. Nepagrįstai nustatė, kad 262000,00 Lt vertės žemės sklypą ir sodo pastatas su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo bendra jungtinė nuosavybė. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes 2002-07-03 būsto pirkimo kreditavimo sutartis ir namų valdos pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad 50000,00 Lt suma namų valdai įsigyti buvo panaudota iš banko suteikto kredito. Be to, namas buvo remontuojamas tik iš atsakovo asmeninių lėšų. Namų valda po jos įsigijimo visą laiką buvo įregistruota atsakovo vardu. 2002-07-03 būsto pirkimo kreditavimo sutartis buvo sudaryta asmeniškai tik su atsakovu. Tuo tarpu ieškovės teiginiai nepagrįsti įrodymais. Teismas be pagrindo padalino muzikinį centrą ir televizorių, nes šis turtas atsakovo nuomone taip pat nėra šalių bendra jungtinė nuosavybė. Be to, nepagrįstai vadovavosi ieškovės nurodyta daiktų verte, kurios nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai.
Atsiliepimas
Ieškovę atstovaujanti advokatė Vilija Gražulytė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, jog su juo nesutinka, prašė jį atmesti (T.4, b.l.101-109). Papildomai nurodė, jog teismas tinkamai įvertino šalių paaiškinimus ir neturėjo pagrindo nesivadovauti liudytojų B. J. ir R. S. parodymais. Teismas pagrįstai nustatė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ir tuo pagrindu pagrįstai priteisė 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Teismas iš atsakovo pagrįstai priteisė nuo 2011-09-29 po 500,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui. Byloje taip pat pagrįstai nustatyta, kad žemės sklypas ir sodo pastatas su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo bendra jungtinė nuosavybė. Dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo, prašo tenkinti ieškinio reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės
Pirmosios instancijos teismas nutraukė šalių santuoką konstatuodamas atsakovo kaltę, nes rėmėsi 2011-02-01 specialisto išvada dėl ieškovės sumušimo bei liudytojų B. J. ir R. S. parodymais dėl jo netinkamo elgesio buityje (T.1, 22-23). Atsakovas šią sprendimo dalį skundžia, prašydamas nustatyti, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 str. 1 d.), o teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Remiantis pirmiau nurodytomis CK normomis ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas paminėtų nuostatų nepažeidė. Ieškinys byloje pareikštas 2011 metų rugsėjo mėnesį, ieškinyje nurodant, kad santuoka iširo dėl atsakovo naudojamo smurto. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, reikalaudama nutraukti šalių santuoką, atsakovo kaltę įrodinėjo pateikdama savo paaiškinimus (kad atsakovas dažnai naudodavo alkoholį, buvo nekantrus ir agresyvus, yra panaudojęs smurtą prieš ieškovę ir žeminęs ją prieš vaikus ir pan.) ir liudytojų parodymais, kurie ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtino. 2011-02-01 specialisto išvada patvirtina, kad ieškovė buvo sumušta ir jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, už ką jis Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (T.3, b.l. 15-161). Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių skyrius teismo posėdyje nurodė, jog abu tėvai piktnaudžiauja savo valdžia ir į tarpusavio konfliktus įtraukia mažamečius vaikus (T.2, b.l. 46), šeima Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-07 įsakymu Nr. ĮS-301 įrašyta į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl atsakovo girtavimo (T.3, b.l. 185-195). Tai, kad atsakovas netinkamai elgėsi savo sutuoktinės atžvilgiu ir iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai - byloje yra duomenų, kad ieškovė dėl atsakovo agresyvaus elgesio 2010-12-31 kreipėsi į policiją dėl to, kad sutuoktinis neįleido jos į namus pasiimti mažamečių vaikų (T.3, b.l. 21-23), liudytojos B. J. (T.3, b.l. 28-32) ir R. S. (T.3, b.l. 32-34) taip pat patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl netinkamo atsakovo elgesio. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė, tačiau, jo nuomone, šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji naudojo alkoholinius gėrimus, bandė žudytis, išėjo iš namų gyventi kitur. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų byloje nustatytas aplinkybes ieškovės apsisprendimas gyventi su dviem mažamečiais vaikais atskirai buvo nulemtas ne subjektyviomis priežastimis paremto nenoro gyventi kartu, bet pirmiau aptarto apelianto elgesio, dėl kurio ieškovė, gyvendama šeimoje, nesijautė saugi nei fizine, nei psichologine prasmėmis, todėl tai, jog ieškovė išėjo gyventi kitur, nepatvirtina jos kaltės dėl santuokos iširimo.
Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Tokia prezumpcija yra nuginčijama, kai kitas sutuoktinis ją paneigia, įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių, arba nurodęs faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012).
Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių paneigti atsakovo kaltės prezumpciją ir patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir to pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, įrodinėjimo pareigos paskirstymą šalims (CPK 178 str., 185 str.), tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo sąlygas ir pagrindus (CK 3.60 str., 3.61 str.), kad padaryti pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl to apeliacinio skundo motyvai, kuriuose kritikuojamas teismo sprendimo pagrįstumas sprendžiant santuokos iširimo klausimas atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 str.).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo atmesti ieškovės reikalavimą dėl 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas tam pagrindą – ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo. Pripažinus atsakovo skundą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės atmestinu, nėra pagrindo tenkinti atsakovo skundo ir dalyje dėl sprendimo dalies, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 5000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo.
Dėl išlaikymo dydžio priteisimo
Atsakovas prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria iš jo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 500,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, motyvuodamas tuo, kad jo mėnesinės pajamos sudaro 1300,00-1400,00 Lt, todėl vaikams neišgalėtų skirti 1000,00 Lt per mėnesį.
Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaiko raidos sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Teisėjų kolegija nesutinka nei su apelianto V. K. apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nevertino šalių turtinės padėties ir galimybės teikti prašomo dydžio išlaikymą, bei pažeidė vaiko interesų ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principą, nei su ieškovės D. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad atsakovas neginčijo pateiktos skaičiuotės dėl vaikų poreikių. Byloje esantys rašytinai įrodymai ir atsakovo paaiškinimai, užfiksuoti teismo posėdžio protokole, patvirtina, kad ir ieškovės, ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši: darbo užmokestis sudaro apie 1300,00 Lt (T.1, b.l. 64, 88-89; T.3, b.l. 154; T.4, b.l. 96), nei viena iš šalių neturi kito nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, išskyrus tai, kas yra dalijama kaip santuokoje įgytas turtas (T.1, b.l. 29-36). Iš byloje esančios AB SEB bankas 2011-07-26 Pažymos apie įsipareigojimus Nr. 05.04.06-2993 nustatyta, jog įmoka pagal kredito sutartį 2011-07-05 buvo 672,59 Lt (T.1, b.l. 26), o kredito mėnesinė įmoka AB bankas SNORAS pagal kredito sutartį yra 567,50 Lt (2011-07-25 pažyma Nr. K11-01240, T.1, b.l. 28). Tokiu būdu darytina išvada, jog vien įsipareigojimai bankams kas mėnesį sudarė 1240,09 Lt. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti daryti pagrįstą išvadą, jog šalių pajamos per mėnesį viršija 3000,00 Lt. Iš pateikto ieškovės paskaičiavimo matyti, kad ieškovės teigimu, vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti per mėnesį išleidžiama 3572,00 Lt (dukters B. K., gimusios (duomenys neskelbtini) poreikiams – 1796,00 Lt, sūnaus V. K., gimusio (duomenys neskelbtini) poreikiams – 1776,00, Lt sumą) (T.1, b.l. 39). Šie paskaičiavimai nėra pagrįsti jokiais įstatymo leistinais ir patikimais rašytiniais įrodymais (auklės samdymas, būrelių lankymas, komunalinių mokesčių dydis, gydytojo paskyrimas pastoviai vartoti vaistus ir vitaminus ir kt.). Įvertinusi šalių turtinę padėtį, mėnesinių įsipareigojimų kreditoriams dydį, vaikų amžių, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės pateikti paskaičiavimai yra nepagrįstai padidinti, o pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į protingus vaiko būtinųjų poreikių maistui, drabužiams, apavui, sveikatai, laisvalaikiui ir kultūriniams ugdymui tenkinimą, įvertinus tėvų turtinę padėtį, nepagrįstai nustatė, kad vaikų poreikiams kas mėnesį reikalinga 2400,00 Lt suma (po 1200,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui per mėnesį), pažeidė vaiko interesų ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad vaikų išlaikymui iš atsakovo priteistina po 500,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išvadomis, pripažįsta nepagrįsta, nes teismas tirdamas vaikų poreikius ne pilnai išsiaiškino bylos aplinkybes, detaliai nenagrinėjo ir neįvertino įrodymų visumos (CPK 185 str.), o savo išvadas nepakankamai motyvavo ir argumentavo (CPK 270 str.). Teisėjų kolegija yra tos nuomonės, kad esant vaikų normaliai sveikatos būklei (pateiktos pažymos apie vaikams nustatytas diagnozes nepatvirtinta jokių specialiųjų poreikių buvimo), todėl šiuo metu ieškovės prašomas priteisti 600,00 Lt išlaikymas devynerių ir penkerių metų vaikams pagal jos pateiktus paskaičiavimus, būtų nepagrįstai išdidintas, o atsakovo nurodomas išlaikymo dydis - 300,00 Lt ir nurodomi apeliaciniame skunde argumentai, kad jis neišgali sumokėti didesnės sumos vaikų išlaikymui, nėra pagrindas šią sumą mažinti iki apelianto prašomo dydžio, nes tai neatitiktų vaikų interesų. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, duomenis iš vaiko teisių apsaugos tarnybos, bei atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas šiuo metu pagal savo turtinę padėtį gali per mėnesį teikti ne didesnę kaip 400,00 Lt paramą kiekvienam vaikui išlaikyti. Toks iš atsakovo priteistas išlaikymas yra proporcingas nepilnamečių vaikų būtiniems poreikiams ir atsakovo gaunamoms pajamoms bei jo turtinei padėčiai. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį mažintina iki 400,00 per mėnesį kiekvienam vaikui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pasikeitus tėvų turtinei padėčiai bei atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms jau priteisto išlaikymo dydis gali būti pakeistas, todėl apeliantai ateityje turi galimybę pakartotinai kelti klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas netinkamai nustatė priteistino išlaikymo pradžios datą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Sumokėtos sumos pagal teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visiškai įskaitomos į vaikų išlaikymą.
Dėl santuokinio turto padalijimo
Abu apeliantai iš dalies nesutinka su teismo sprendimu dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalyti jų susitarimu (CK 3.116 str. 1 d.), ir tik nesant susitarimo dėl turto pasidalijimo, turtas dalijamas teismo sprendimu. Galimybė turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasidalyti sutuoktinių susitarimu leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliausiu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, o esant kitų šeimos narių – ir į šių poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes. Tai atitinka ir teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principą, pagal kurį asmuo turi teisę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Taigi tik sutuoktiniams turto nepasidalijus jų susitarimu, turtas dalytinas teismo sprendimu. Tuo tikslu ieškinį reiškiančiam sutuoktiniui privalu ieškinyje nurodyti duomenis apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimą jį padalyti (CPK 382 str. 4 p.). Tam, kad būtų galima padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, turi būti sudaromas sutuoktinių turto balansas, kuriame pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas. Iš bendro sutuoktinių turto sumokėjus (priteisus) iš šio turto mokėtinas skolas bei sudarius kompensacijų balansą, likęs bendras turtas dalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d., 3.117 str. 1 d.). Taigi sutuoktinių bendro turto dalių lygybė yra įstatyminė prezumpcija, nuo kurios gali būti nukrypstama tik CK 3.123 straipsnyje nustatytais atvejais atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ir atsakovas nesutiko turtą pasidalinti bendru sutarimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Šioje byloje nustatyta, kad šalys neturi didelės vertės turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi aplinkybė, kad su atsakove lieka gyventi šalių nepilnamečiai vaikai, kuriems priteistas išlaikymas kas mėnesį kiekvienam vaikui po 400,00 Lt, nėra pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo lygių dalių principo (CPK 376 str.). Apeliantės nuomone, teismui buvo pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę šalių nuosavybę dėl to, kad priešingu atveju bus pažeisti nepilnamečių vaikų ir ieškovės turtiniais interesai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus byloje surinktus įrodymus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę (CK 3.123 str. 1 d.).
Tiek įstatyme (CK 3.127 str. 3 d.), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas. Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Taigi turto nedalumas gali situaciją modifikuoti taip, kad nesant galimybės nedalaus turto dalies kompensuoti kitu turtu, daiktas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antrajam šio dalį pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009). Atkreiptinas dėmesys, kad įpareigojant vieną sutuoktinį kompensuoti antrajam tenkančio turto dalį pinigais, turi būti įvertinta, ar sutuoktinis, iš kurio priteisiama piniginė kompensacija, turi realias finansines galimybes tokią kompensaciją sumokėti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalinant bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe pripažintą turtą, būtina įvertinti šalių galimybę valdyti, administruoti atskirus dalijamus objektus, sutuoktinių poreikius, amžių, sveikatos būklę, finansinę padėtį.
Dėl nekilnojamojo turto padalijimo
Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria sutuoktiniams priteista po ½ dalį 0,0525 kv.m žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį pastato - sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Apeliantė D. K. skundu prašo šią valdą priteisti jai, o apeliantas V. K. nurodo, jog šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė ir neturi būti dalinamas. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) d. (T.1, b.l. 14). Ginčo nekilnojamasis turtas įgytas 2002 m. birželio 20 d. už 93000,00 Lt (T.1, b.l. 106-108). Iš pirkimo pardavimo sutarties matyti, jog turto įsigijimui iš AB SEB bankas buvo gauta 50000,00 Lt paskola (T.1, b.l. 110-117). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto V. K. argumentais, jog dalį lėšų už perkamą turtą jis sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. Tai, kad V. K. galėjo turėti savo asmeninių lėšų ir juos panaudoti ginčo turto įsigijimui patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš byloje esančių pirkimo – pardavimo sutarčių matyti, jog 2002-04-30 V. K. pardavė garažą su rūsiu (bokso Nr. 85), esantį (duomenys neskelbtini) už 4000,00 Lt (T.1, b.l. 96-99), 2002-05-16 pardavė butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) už 40800,00 Lt (T.1, b.l. 100-102), 2002-06-04 pardavė butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) už 30000,00 Lt (T.1, b.l. 103-105). Tačiau byloje nėra paneigti ieškovės D. K. argumentai, kad nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) šalys siekė įsigyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) hipotekos lakšto nustatyta, jog įkeičiamo turto savininkais nurodyti abudu sutuoktiniai – D. Ž. (K.) ir V. K. (T.3, b.l. 11-12). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės D. K. argumentais, jog ji yra sumokėjusi savo asmeninėmis lėšomis ir visiškai padengusi paskolą gautą įsigyjant turtą. Šias apeliantės nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina byloje esantis AB SEB banko 2012-01-20 raštas Nr. 12.08.22.03-98 ir išrašai iš D. K. asmeninės sąskaitos, kur nurodyta jog 2002-07-03 kredito sutartis yra pilnai įvykdyta, atlikus mokėjimus 30485,66 Lt kredito ir 160,00 Lt palūkanų dengimui (T.2, b.l. 89-92). Tokiu būdu darytina išvada, jog abi šalys turto įsigijimui naudojo savo asmenines lėšas, o kiti mokėjimai bankui buvo atliekami iš bendrų lėšų. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį turtą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtraukė jį į dalintino turto balansą ir atmeta kaip nepagrįstus apelianto V. K. argumentus, kad aukščiau nurodytas ginčo turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Nors apeliantas V. K. teigia, jog jis panaudojo ženkliai didesnę sumą įsigyto turto įgijimui, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta įrodymų, kur buvo panaudotos lėšos už parduotą V. K. priklausiusį aukščiau išvardintą nekilnojamąjį turtą, ar už šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtą (2009-09-25 pirkimo – pardavimo sutartis, T. 3, b.l. 164-168) ir nėra galimybės jų tiksliai apskaičiuoti.
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama teismo pareiga įstatymo suteiktą diskreciją panaudoti tam, kad turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009). Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirti jai ½ dalį 0,0525 kv.m žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį pastato - sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), reikalaudama šį turtą priteisti jai, nes apeliantės nuomone, turtas yra nedalus, kartu įpareigojant išmokėti atsakovui 78915,83 Lt kompensaciją. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje namų valdoje dabar faktiškai gyvena atsakovas. Turto padalijimo natūra būdas yra įtvirtintas CK 3.127 straipsnio 3 dalyje ir vertinamas kaip prioritetinis. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
Kadangi ginčo atveju abejonių dėl byloje dalintino turto apimties ir jo dalumo nekyla, todėl akivaizdu, kad nėra jokio pagrindo vienam iš sutuoktinių priteisti piniginę kompensaciją, o kitam nekilnojamojo turto objektą – gyvenamąjį namą su namų valdai priklausančiu žemės sklypu ir kiemo statiniais. Tuo pačiu pažymėtina, kad esant principiniam ginčui tarp šalių, kolegija pagrįstomis laiko pirmosios instancijos išvadas, kurių pagrindu nutarta nekilnojamąjį turtą padalinti tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, kadangi įvertinus byloje pateiktus turto vertinimo duomenis ir jame esančius techninius duomenis, nustatyta, kad turtą padalinti natūra yra galima. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog turtas yra nedalus. Name yra pakankamai izoliuotų patalpų, keli santitariniai mazgai (pirmame aukšte ir mansardoje), keli įėjimai, todėl šalims priteisus po 1/2 dalį turto, šiuo turtu šalys galėtų realiai naudotis turtu bei jį valdyti.
Dėl kilnojamojo turto padalijimo
Pirmosios instancijos teismas ieškovės naudai priteisė automobilį – Volvo S80, v/n (duomenys neskelbtini)– 9000,00 Lt vertės, automobilį Mersedes Benz ML 320, v/n (duomenys neskelbtini) – 15000,00 Lt vertės, odinius svetainės baldus – 2000,00 Lt vertės, svetainės indaują – 1000,00 Lt vertės, muzikinį centrą – 1000,00 Lt vertės, DVD grotuvą – 700,00 Lt vertės; viso kilnojamojo turto už 28700,00 Lt. Atsakovui pirmosios instancijos teismas priteisė automobilį Opel Omega, v/n (duomenys neskelbtini) – 1000,00 Lt vertės, viryklę – 300,00 Lt vertės, šaldytuvą – 500,00 Lt vertės, žoliapjovę – 100,00 Lt vertės, skalbimo mašiną – 500,00 Lt vertės, miegamojo baldus – 3000,00 Lt vertės, televizorių – 600,00 Lt vertės, odinius baldus – 1000,00 Lt vertės, viso kilnojamojo turto už 7500,00 Lt.
Atsakovas prašė neįtraukti į dalintino turto sąrašą muzikinio centro – 1000,00 Lt, kurį pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei bei televizoriaus – 600,00 Lt vertės, kadangi šie daiktai yra įgyti iki santuokos už atsakovo asmenines lėšas ir negali būti dalinami. Iš byloje esančių garantinių talonų (T.2, b.l. 114-115) nustatyta, jog muzikinis centras TECHNICS SB EH 600 yra įsigytas 1998 metais, o televizorius Samsung TV-CK 29VD4, įsigytas 2000 metais. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad visi daiktai įsigyti santuokoje, todėl yra įtrauktini į dalintino turtą sąrašą. Teismo sprendimu dalijamas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę jie įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str. 1 d.). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-490/2007; 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; kt.).
Pripažintina, kad atsakovas pateikė daiktų įgijimo dokumentus (garantinius talonus), patvirtinančius, kad juose nurodyti daiktai yra įgyti iki santuokos. Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo nurodytas aplinkybes, šių daiktų neidentifikavo ir nenurodė, kada jie įgyti, t.y. neįrodė, kad minėtas turtas priklauso jungtinės nuosavybės teise. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo dalinti pirmiau nurodyto turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtas kilnojamasis turtas yra šalintinas iš dalintino turto sąrašo (santuokoje įgyto turto balanso) ir tarp šalių nutraukiant santuoką nedalijamas.
Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog šalys santuokoje įgijo šį nekilnojamąjį turtą: automobilį – Volvo S80, v/n (duomenys neskelbtini)– 9000,00 Lt vertės, automobilį Mersedes Benz ML 320, v/n (duomenys neskelbtini) – 15000,00 Lt vertės, automobilį Opel Omega, v/n (duomenys neskelbtini) – 1000,00 Lt vertės, odinius svetainės baldus – 2000,00 Lt vertės, odinius baldus – 1000,00 Lt vertės, svetainės indaują – 1000,00 Lt vertės, DVD grotuvą – 700,00 Lt vertės, viryklę – 300,00 Lt vertės, šaldytuvą – 500,00 Lt vertės, žoliapjovę – 100,00 Lt vertės, skalbimo mašiną – 500,00 Lt vertės, miegamojo baldus – 3000,00 Lt vertės, indaplovę – 500,00 Lt vertės, viso įgyta kilnojamojo turto už 34600,00 Lt. Teisėjų kolegija, sutinka su apeliantės nurodyta klaida padaryta teismo sprendime. Pirmosios instancijos teismas į dalintiną turtą įtraukė indaplovę ir ją padalino priskirdamas ją atsakovui, tačiau neįtraukė jos į rezoliucinę dalį.
Kaip jau aukščiau minėta šioje byloje nėra būtinybės nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl kiekvienam iš sutuoktinių priskirtina kilnojamojo turto už 17300,00 Lt (34600:2). Padalijus sutuoktinų turtą lygiomis dalimis, nepilnamečių vaikų interesai nenukentėjo. Ieškovė nenurodė, kokie nepilnamečių interesai galėtų būti pažeisti, jų motinai ir tėvui turtą padalijant lygiomis dalimis turtą, nes santuokinio turto padalijimo principas yra - lygios abiejų sutuoktinių dalys. Ieškovės interesas gauti kuo daugiau bendro turto nėra pagrįstas neginčijamais įrodymais, todėl ieškovės argumentai šioje reikalavimų dalyje atmestini.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog šalys pripažįsta, kad santuokoje buvo įgyta kylinė jachta, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri 2011-08-08 pirkimo - pardavimo sutartimi buvo parduota už 15000,00 Lt. CK 3.115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu buvo sudarytas sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Apeliantas V. K. neįrodė (CPK 178 str.), kad gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams, todėl darytina išvada, kad jis jas panaudojo savo asmeniniams poreikiams. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovei priteistina iš atsakovo kompensacija, atitinkanti pusę prarasto turto vertės, t.y. 7500,00 Lt.
Įvertinus ieškovės pageidavimus dėl indaplovės ir kitų kilnojamųjų daiktų jai priteisimo, bei atsakovo išsakytą poziciją dėl daiktų priteisimo ir jų vertinimo, į tai, kad nėra pagrįstų argumentų nukrypti kilnojamuosius daiktus nuo lygių dalių principo ieškovei D. K. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistina: automobilis – Volvo S80, v/n (duomenys neskelbtini)– 9000,00 Lt vertės, odiniai svetainės baldai – 2000,00 Lt vertės, odiniai baldai – 1000,00 Lt vertės, svetainės indauja – 1000,00 Lt vertės, miegamojo baldai – 3000,00 Lt vertės, viryklė – 300,00 Lt vertės, šaldytuvas – 500,00 Lt vertės, indaplovė – 500,00 Lt vertės, viso kilnojamojo turto už 17300,00 Lt, o atsakovui V. K. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistina – automobilis Mersedes Benz ML 320, v/n (duomenys neskelbtini) – 15000,00 Lt vertės, automobilis Opel Omega, v/n (duomenys neskelbtini) – 1000,00 Lt vertės, DVD grotuvas – 700,00 Lt vertės, žoliapjovė – 100,00 Lt vertės, skalbimo mašina – 500,00 Lt vertės, viso kilnojamojo turto už 17300,00 Lt.
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl turto padalijimo, tiek ieškovės, tiek atsakovės reikalavimai išlieka patenkinti dalinai, apeliacinės instancijos teismui kitokiu būdu padalinant turtą nenukrypstama nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstytinos.
Dėl sutuoktinių turtinių prievolių kreditoriams
Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).
Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 str.), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 str.).
Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikams auklėti bei šviesti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 str. 2 d.). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad įsipareigojimai kreditoriams – dėl 5906,33 Lt negražinto kredito pagal D. K. ir V. K. vardu su AB SEB bankas sudarytą kredito sutartį Nr. 0350718051491-83 ir dėl 12782,00 Lt kredito pagal D. K. vardu su AB banku SNORAS sudarytą kredito sutartį Nr. KV20080721K990005 – yra bendros sutuoktinių prievolės, nes buvo sudarytos šeimos interesais. Apeliantė D. K., siekdama, kad padalinti tarp sutuoktinių prievolių įvykdymą, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog atsakovas nesugebės grąžinti bankui ar ieškovei jam priklausančią sumokėti negrąžinto kredito dalį (CPK 178 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju bankai nesutinka, kad atsakomybės rūšis būtų pakeista, todėl pirmosios instancijos teismas solidariosios prievolės nepadalijo ir nepakeitė į asmeninę, taigi buvę sutuoktiniai išlieka solidariosios prievolės tiek AB SEB banko, tiek Ab banko SNORAS atžvilgiu subjektais. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 6 d.). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK. 6.9 str. 1 d.). Kasacinis teismas minėtame nutarime bei 2012 m. birželio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012 yra išaiškinęs, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Tai reiškia, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Pats turto paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 str. 4 d.). Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog sutuoktinių prievolės įgytos pagal aukščiau nurodytas kredito sutartis yra solidarios ir nedalintinos. CK 6.9 straipsnyje nustatyta, kad solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių to, ką jis įvykdė. Pažymėtina, jog solidariąją prievolę turintys bendraskoliai gali tarpusavyje susitarti, kokią skolos dalį ir kokia tvarka padengs bendraskolis, siekiant išvengti ginčų tarp bendraskolių ateityje, tačiau jie vis tiek lieka solidariai atsakingi kreditoriams, todėl nėra pagrindo šioje dalyje panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi ieškovė reikalavimų dalyje dėl išlaikymo priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio, todėl iš naujo paskirstant bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo) iš atsakovo valstybės naudai priteistina 288,00 Lt žyminio mokesčio suma (360 Lt – 72 Lt už patenkinto reikalavimo dalį dėl išlaikymo priteisimo), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo mažintina šia suma ir valstybei priteisina 3660,00 Lt žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kadangi atsakovui žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą buvo atidėtas (T.4, b.l. 98), todėl atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš jo valstybei priteistina 3759,00 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (139,00 Lt už santuokos nutraukimą, 3620,00 Lt už turto padalijimą) (CPK 93 str., 88 str. 1 d. 3 p.).
Ieškovė apeliacinėje teismo instancijoje turėjo 3700,00 Lt advokato išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo (T.4, b.l. 115-117). Apeliacinius skundus patenkintus iš dalies, iš atsakovo priteisiama ieškovei 1000,00 Lt advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, dėl bylinėjimosi išlaidų ir išdėstyti jas sekančiai:
Priteisti iš V. K. nepilnamečių vaikų B. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir V. K., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
- D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra ½ dalį 0,0525 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį pastato – sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), 131000,00 Lt vertės, automobilį – Volvo S80, v/n (duomenys neskelbtini)– 9000,00 Lt vertės, odinius svetainės baldus – 2000,00 Lt vertės, odinius baldus – 1000,00 Lt vertės, svetainės indaują – 1000,00 Lt vertės, miegamojo baldus – 3000,00 Lt vertės, viryklę – 300,00 Lt vertės, šaldytuvą – 500,00 Lt vertės, indaplovę – 500,00 Lt vertės. Iš viso turto už 148300,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis tūkstančius tris šimtus litų) .
- V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra ½ dalį 0,0525 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį pastato – sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), 131000,00 Lt vertės, automobilį Mersedes Benz ML 320, v/n (duomenys neskelbtini) – 15000,00 Lt vertės, automobilį Opel Omega, v/n (duomenys neskelbtini) – 1000,00 Lt vertės, DVD grotuvą – 700,00 Lt vertės, žoliapjovę – 100,00 Lt vertės, skalbimo mašiną – 500,00 Lt vertės. Iš viso turto už 148300,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis tūkstančius tris šimtus litų).
Priteisti iš V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 7500,00 Lt (septynių tūkstančių penkių šimtų litų) kompensaciją atitinkančią pusę prarasto turto (kylinės jachtos, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės.
Priteisti iš atsakovo V. K. valstybei priteisti 3660,00 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt litų) žyminio mokesčio (bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme).
Likusioje dalyje skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų, o taip pat valstybei 3739,00 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus trisdešimt devynis litus) žyminio mokesčio apeliacinėje teismo instancijoje (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, įmokos kodas 5660).